SOCIALINES
LINGVISTIKOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XIX
(1979)
P anas
KNIOKSTA
LINGVISTINIS
IR
SOCIALINIS
KODIFIKACIJOS
SANTYKIS
SU
NORMA
Kalbos
no ma
y a
iena
s a biausiy
kalbos
p ak ikos
p oblemy
i
sudedamuju
daliy.
No mos
sup a imas
o ma osi
i
ki o
ka u
su
li e a ii inés
kalbos
i
kalbos
kul i os
eo ija
i
y a
su
ja
abipusi8kai
susijes.
I§
eo inés
kalbos
kul ii os
koncepci-
jos
kyla
poZi i is
{
no ma,
o
no mos
sup a imas
sa o
uoZ u
da o
po eikj
isai
{kalbos
kul i os
eo ijai
i
p ak ikai.
Kalbos
no mos
e minas
a ojamas
d iem
eikSmémis.
Kasdieninéje
kalboje
i
kalbos
p ak ikos
li e a i oje
no momis
adinamos
su-
o muluo os,
pap as ai
i
aS u
uZ iksuo os
aisyklés,
nu odymai
i
pa yzdZiai,
ku iy
eikia
laiky is,
a
konk e iis
kalbos
ak ai,
ku iuos
leidziama
a o i.
Taip
sup an ama
no ma
y a
samoningai
apdo o as
i
eguliuojamas
kalbos
eiSkinys,
u in is
subjek-
y u
socialinj
pobiidj.
Teo inéje
li e a i oje
no mos
e minas
a ojamas
pla esne
eikSme,
bii en —
ealieji
kalboje
jsigaléje
désniai
i
eiSkiniai,
,, egulia iai
a ojamos
g ama inés
i
leksinés
p iemonés“
[[aspanek
B.,
1967,
339].
Nuo
P ahos
ling is inio
bi elio
laiku
im a
ski i
ealiaja
kalbos
a 6seng,
ku iq
adiname
no ma,
i
a osenos
iksa i-
ma,
ap oba ima
bei
egulia ima,
ku j
im a
adin i
kodi ikacija.
I
aip
sup an ama
no ma
nejeina
ie
subjek y ieji
socialiniai
momen ai,
ku iuos
ma éme
pi muoju
a -
eju.
Jie
paliekami
kodi ikacijai.
Kalbos
no ma
éeky
kalbininkai
laiké
i
y inéjo
kaip
socioling is inj
eiSkinj.
Toks
poZi is
isuo inai
jsigaléjes
i
a ybiniame
kalbos
moksle.
Ling is inis
i
socialinis
poZii is
i
no ma
kyla
i§
a i inkamo
—
s uk i inio
i
unkcinio
—
poZi io
j
kalba:
ling is inis
i§
o,
kad,
P ahos
ling is inio
bi elio
Teziy
Zo-
dZiais,
,.kalba
y a
aiikos
p iemoniy
sis ema“,
s uk i inis
—
kad
oji
sis ema
»padeda
pasiek i
am
ik a
iksla“
[Te3ucei,
1967,
17].
No mos
socialinj
pobidj
iesiogiai
odo
ai,
kad
ji
y a
bend a
a
kalba
kalban iam
kolek y ui,
kad
ji
kin a
ka u
su
socialinémis
salygomis,
pagaliau
ai,
kad
ji
u i
nuo
kalbos
sis emos
nuk yps-
anéiy
elemen u.
No mos
sup a imui
s a bus
i
ki as
éeky
kalbininky
p incipas
— aiSkiai
ski i
a oseng
nuo
li e a ii inés
kalbos.
Ta
p incipa
aikydami
lie u iu
kalbai,
mes
ski-
iame
liaudies
Snekamosios
kalbos
i
li e a ii inés
kalbos
no mas.
Jy
socialiniai
i
ling is iniai
pag indai
y a
kiek
ski ingi.
Liaudies
kalbos
no ma
isi8kai
emiasi
a -
osena.
Va osena
y a
i
li e a ii inés
kalbos
no my
pag indas,
be
jas
aip
pa
eikia
kalbos
eo ija
i
kalbinés
bei
ki okios
isuomenés
pas angos.
P ie
jy
p iklauso
kodi-
ikacija,
pas angos
a
kodi ikacija
ealizuo i,
ku ias
galima
adin i
no malizacija
[Muxosny
B.
A.,
1970,
13],
i
i ai ios
iSo inés
p ieZas ys,
lemian¢ios
a ski y
no my
likima.
Li e a ii inés
kalbos
no mos
labiau
su okiamos
jos
a o ojy,
labiau
p i alomos,
s abilesnés
uZ
Snekamosios
kalbos
no mas,
nes
ik
s abilias
no mas
u in i
li e a i-
iné
kalba
egali
a lik i
sa o
unkcijas
—
bi i,
pi ma,
isos
isuomenés
i ,
an a,
iksli
i
pa ikima
bend a imo
p iemoné.
No in
sékmingai
di b i
li e a ii inés
kalbos
no malizacijos
i
kalbos
kul i os
da ba,
eikia
su ok i,
kaip
i
i8
ko
susida o
li e a i inés
kalbos
no my
mechaniz-
85
mas,
kas
i
dél
kokiy
p ieZasciy
Cia
a eina
i$
a osenos,
ka
nulemia
a
gali
nulem i
ling is inés
a
ki okios
isuomenés
pas angos.
I8sami
lie u iy
kalbos
kul ii os
eo ija
da
nesuku a,
a¢iau
jos
bend ieji
p incipai
jau
baigiami
su o muluo i.
Jie
dés y i
P.
Joniko
(1937,
529—544),
J.
Palionio
(1961,
5—21),
K.
Ul ydo
(1965,
3—8;
1967,
36—67),
A.
Pupkio
(1970,
65—67;
1972,
5—11;
1977,
23-29),
A.
Gi denio
(1970,
65—67;
1977,
23 —
29),
A.
Pi-
ockino
(1970,
5—11),
V.
Labuéio
(1970,
12—18;
1972,
12—16),
A.
Paulauskienés
(1972,
16
—
26)
i
ki y
kalbininky
s aipsniuose.
Tie
p incipai
i
apsk i ai
misy
kalbos
kul i os
eo ija
ku iama
daugiausia
emian is
P ahos
ling is inio
bii elio
idéjomis
i
a ybiniy
usy
kalbininky
eo iniais
eikalais.
Visuo inai
p ipazjs ami
du
daba inés
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
Sal iniai:
gy oji
liaudies
kalba
( a més)
i
pa i
li e a i inés
kalbos
a osena,
no s
dél
jy
san ykio
esama
ski ingy
nuomoniy.
Né a
abejonés,
kad
li e a ii inés
kalbos
a osenos,
kaip
no mos
Sal inio,
eik8mé
olydZio
didéja,
be
ai
neleidzia,
nusizi éjus
j
éeku
kalbininky
min is,
absoliu izuo i
aS y
kalbos
eikSmés.
Missy
li e a i iné
kalba
y a
daug
a imiau
susijusi
su
liaudies
kalba
i
sa o
ondus
da
gausiai
ebepildo
i8
jos.
Tos
no mos,
ku ios
li e a i inei
kalbai
paimamos
i
kodi ikuojamos
i8
a ose-
nos,
Cia
a eina
su
socialinémis
i
kalbinémis
p ieZas imis,
leidusiomis
joms
a si as i
i
p igy i.
Kalbos
no malizacijai
s a biau
ne
jy
a si adimo
p ieZas ys,
o
ai,
ku ie
eiSkiniai
i
dél
ko
i s a
a
gali
i s i
li e a i inés
kalbos
no ma,
o
ku iems
keliai
i
ja
uZ e i.
Lie u iy
kalbininky
kel i
j ai is
k i e ijai,
ku iais
kodi ikacijos
pozi iu
e ina-
mi
egzis uojan ys
a
suku iami
kalbos
eiSkiniai.
DaZniausiai
nu odomi
adiciniai
g ynumo,
aisyklingumo
i
aiskumo
k i e ijai.
Da
minimas
ikslumas,
logiskumas,
es e iskumas,
a ojimo
daZnumas,
ipiskumas.
Ling is iniai
i8
jy
y a
aisyklingumas
i
ipiSkumas,
socialiniai
—
a ojimo
daZnumas
i
es e iskumas.
G ynumas
—
aid-
kiai
miS us,
ki us
i gi
sunku
p iski i
ku iai
g upei.
Pas a uoju
me u
is
daZniau
minimi
i
pab éZiami
ikslingumo
i
sis emingumo
k i e ijai.
Tikslingumo
k i e ijus
eiSkia
kalbos
eiSkiniy
e inima
pagal
ai,
kaip
jie
a lie-
ka
sa o
ikslus
i
unkcijas.
Pagal
ji,
jei
kalbos
eiSkinys
sa o
uzZda inj
a lieka,
jis
ge as,
nea lieka
—
nege as.
Tikslingumo
k i e ijus
kyla
i§
kalbos
socialinés
p igim ies
i
kalbos
no mas
e ina
ik
i3
iSo és.
Jis
nieko
nepasako
apie
no my
idines
ypa ybes,
juo
negalime
pa ik in i
esamu,
o
juo
labiau
a si andan¢iy
kalbos
eigkiniy
ling is i-
nés
e és,
dél
o
jo
negalime
laiky i
,,
ienin eliu
ealiu
li e a i inés
kalbos
kodi i-
kacijos
pag indu*
[[upaauuc
A.,
Tlymxuc
A.,
1977,
23].
G e a
jo
eikia
i
ki okiy
—
kalbiniy
k i e iju.
Vienas
paciy
kalbiSkiausiu
i
y a
sis emingumo
k i e ijus.
Jis
gana
a imas
aisy-
Klingumui,
ik
aisyklingumas
labiau
sup an amas
kaip
su ikimas
su
a ski ais
kalbos
désniais
a
kodi ikuo omis
aisyklémis,
o
sis emingumas
—
kaip
su ikimas
su
kalbos
sis ema.
Kalbos
sis emingumas
y a
oks
s a bus
i
bii inas
dalykas,
kad
kai
kieno
jis
iS
iso
laikomas
ne
k i e ijum,
o
,,kalbos
i
jos
no mos
egzis a imo
p ielaida,
con-
di io sine
qua
non“
[Gi denis
A.,
Pupkis
A.,
1970,
67].
Taéiau
sis emingumo
nega-
lima
iSb auk i
i$
k i e ijy
bii io.
Toks
pa
condi io
sine
qua
non
y a
i
ikslingumas,
ik
ikslingumas
y a
socialiné,
o
sis emingumas
—
ling is iné
kalbos
i
jos
no my
egzis a imo
p ielaida.
Na i al is
kalbos
eiSkiniai
a i inka
jas
abi,
odél
li e a i inés
kalbos
no mas
egalime
j e in i
ik
k yZmiSkai
pe z elge
ikslingumo
i
sis emingumo
pozii iu.
Visi
ki i
k i e ijai
de inami
su
jais
a ba
pasi elkiami
ada,
kai
Siy
nepakanka.
Nuo
jy
abiejy,
o
ne
nuo
ieno
ikslingumo,
a sie ai
negalima
aisingai
aiky i
ne
okio
s a baus
k i e ijaus,
kaip
g ynumas.
Tie
ki akalbés
kilmés
ei8kiniai,
ku ie
dub-
liuoja
sa os
kalbos
ZodZius
a
kons ukcijas,
a sijojami
pagal
g ynumo
i
ikslin-
gumo
k i e ijy.
Taciau
s a biausias
s e imybiy
e és
ma as
is
dél o
y a
sis emingu-
mas
( aisyklingumas).
Besalygiskai
a mes ini
ie
s e imi
eiSkiniai,
ku ie
nep i ampa
86
p ie
miisy
kalbos
sis emos
i
a do
ja.
Tokios
daZniausiai
y a
sin aksés
i
ZodZiy
da y-
bos
s e imybés,
u in¢ios
puikiausiy
lie u isky
a i ikmenu,
p z.:
jis
g iZo
pi mo
bi -
Zelio
(=
.bi zelio
pi ma);
is
dienas
i bu o
an
biule enio
(=
u éjo
biule enj);
kibi kSciy
gaudy ojas
(=
gaudy u as);
a emon a o
(=
su emon a o)
ak o iy.
Negalima
pa eisin i
i
okiy
sis ema
a danéiy
s e imybiy,
ku ioms
sa y
pakai u
sunkiau
as i.
Tokiais
a ejais
eikia
daugiau
iS adingumo.
A si iboje
nuo
e inio
o i-
ginalo,
axy ojing
spaudq
sékmingai
pakei éme
li e a ii ine
spauda,
nes
aSy ojy
spau-
da
am
eikalui
ne iko.
Tadiau,
eisindamiesi,
kad
,,né a
kuo
pakeis i“,
ole uojame
su
lie u iu
kalbos ZodZiy
da yba
neside inan j
eiksmazodj
p ieSpas a y i.
O
juk,
i eike
ine cija,
galé ume
ji
pakeis i
a ba
p ieSp ieSin i,
a ba
sup iesin i.
Ty
e iniy
a
skoliniy,
ku iy
da ybiné
s uk ii a
a
idiné
o ma
de a
p ie
lie-
u iy
kalbos
sis emos
i
ku iy
eikia
ikslingumo
poZiii iu,
negalime
pasme k i
ien
odél,
kad
jie
s e imos
kilmés.
Sa ik i ika,
a s o as
a
blynas
u i
isas
lie u i8ku
Zodziy
eises.
[
lie u iy
kalbos
no mas
pagaliau
jsipi so
i
a ka.
Imame
sup as i,
kad
eks
jsileis i
i
papke,
be ,
nepaisydami
ikslingumo,
ase
is
dél o
ebeno ime
adin i
k epsiu,
lius q
S ies u u,
a iq
mal a
mésa.
I
i§
iso
nemazZa
skoliniy
ko-
di ikuo ojai
a me a
ne
dél
ne eikalingumo
a
ne ikimo
lie u iy
kalbai,
o
i8
adicijos,
dél
au inés
sa iga bos
i
ki y
subjek y iy
p iezas¢iy.
Tokia
sa iga ba
kalbininkui,
be
abejo,
eikalinga,
be
jos
negalima
da y i
kodi ikacijos
p incipu.
Keldami
j
pi ma
ie a
ikslingumo
i
sis emingumo
k i e ijus,
is
dél o
pagal
juos
ai
paciai
ealijai
u é i
kelis
aiskos
biidus,
be
sinonimiSki,
ne
pa alelis
eiSkiniai,
iSsky us
e minija,
né a yda.
Bep asmiska
s a s y i,
ku j
i
a ian yu
— kiSki
a
zuiki,
meskq
a
loki
—
palik i
li e a ii inéje
kalboje,
ku j
y i
i§
jos.
Pe eklinius
eiskinius
kalba
s engiasi
eguliuo i
pa i —
a ba
juos
di e encijuoja,
a ba
pasi enka
iena
ku i,
i
ne eikia
di b inai
uzbég i
jai
uz
akiy.
z
‘
No mos
a ian ai
y a
na i alus
kalbos,
aip
pa
i
li e a ii inés,
ei8kinys.
Be
ju
negalé ume
di e encijuo i
unkciniy
s iliy,
ku iuos
eo iSkai
daba
isi
p ipaZis a,
be
p ak iSkai
ne
ienas
engia
a ba
ne
aiso
in o macinius
i
o icialiojo
s iliaus
pasaky-
mus:
iséjimas
j
mies q
uneliu,
a ida é
susi inkima,
uz ik in i
daly a img.
Va ian ai
anaip ol
neg iauna
kalbos
no my,
ik
da o
jas
paslankesnes,
leidZia
pamazu
pe ei i
nuo
ienos
p ie
ki os.
No mos
ki imas
pe
a ian us
padeda
iSlaiky i
paslanky
(di-
namiSka)
s abiluma,
panaikina
p ies a a ima
a p
no mos
pas o umo
i
jos
aidos
[Me esuye
B.,
1967,
381;
Enuuuxa
A.,
1967,
553;
Cxpopuos
JI.
H.,
1970,
68).
Nepaslanki,
a ian y
nep ipaZjs an i
kodi ikacija
daZnai
a do s abiluma.
Tai
aki aizdZiai
odo
p iesagos
-inis
bid a dziy
ki éia imas.
Pe
is
deSim me ius
i8¢-
jusiuose
ijuose
no minamuosiuose
lie u iy
kalbos
Zodynuose
bu o
kei iamos
a
ikslinamos
siy
biid a dZiy
ki éia imo
aisyklés
i ,
de inan is
p ie
jy,
a ski u
biid-
a dziy ki ¢ia imas.
Pa yzdziui,
RZ
ki éia o
eislinis,
dujinis,
a ba inis,
DZ
i
DZ,
—
eislinis,
dijinis,
a bd inis;
RZ
i
DZ
ki ia o
is iomeninis,
sdn ykinis,
DZ,
—
isuomeninis,
san ykinis;
RZ
—
biid a dinis,
_sin aksinis,
DZ
—
biid a di-
nis,
sii aksinis,
DZ,
él
bid a dinis,
sin aksinis.
DZ,
y a
pakei es
apie
150
DZ
bud a dZiu
ki cia ima.
Tai,
kas
iename
zodyne
laikoma
no ma,
ki ame
ampa
klaida.
To
nea si ik y,
jeigu
nebi y
bijomasi
p ipaZin i
kalboje
ealiai
egzis uo-
jancius
no mos
a ian us.
No ma
bi u
ne
ik
paslankesné,
be
i
s abilesné?.
No my
s abiluma
a do
i
pe dé as
no as
jas
su alpin i
j
suschemin a
sis ema,
a ky i,
Ma hesiaus
ZodZiais
a ian ,
pagal
,,iS isinio
egulia umo
p incipa*
[Ma e-
suyc,
1967,
384].
IS isinés
aisyklés
aisingiau
aikomos
kodi ikuojan
a
ku ian
naujus
eiSkinius.
Pa yzdZiui,
Zodziy
da ybai
eikia
specializuo y
p iesagy
i
ipisku
1
Tiesa,
DZ,
a si ado
apie
deSim j
Siy
bid a dziy
ki gia imo
a ian u,
be
daug
daugiau
ju u i
ne
ienodziau
ki éiuojamos
o mos,
pa yzdziui,
p iesagos
-ingas
bid a dziai.
Be
a ian y
cia
pa-
eikiami
ne
d ejopai
ki giuojamy
daik a a dziu
ediniai
su
-inis:
p éginis
(:p éga
1,
p oga
4),
i klinis
(:i klas
1,
3),
i sinis
(<
isis
1,
aSis
4);
aud inis
(caud a
4,
dud a
1),
apsyinis
(:
aps a
2,
4).
87
da ybos
modeliy,
no s
i
Cia
p i eikia
i
a osenos
pe i e ijos
paim y
Zodziy
Saknu,
ne ipisky
p iesagy
i
papildomy
idiniy
ZodZiy
da ybos
p iemoniy.
Tuo
labiau
j
schemiSkas
aisykles a sa giai
egalima
sp aus i
kalboje
p igijusius
i§
esmés
sis emai
nep ies a aujancius
ZodZius.
i
Ilga
laika
a ojome
daik a a dZius
da bo ie é,
da bo a ké.
Be
S ai
kazkas
su-
mané
jungiamaji
balsj
0,
ku is
nesu ampa
su
pi mojo
démens
kamiengaliu,
pakeis i
», aisyklingesniu“
a,
A si ado
da ba ie é
i
da ba a ké.
Tie,
kas
balsiu
o
nepa enkin-
i,
be
sup an a
Zodziy
pa idalo
kai aliojimo
Zala,
a oja
junginius
da by
a ka,
da bo
ie a.
Uzkliude
isigaléjusius
a ian us
su
0,
pazeidéme
ne
ik
s abiluma,
be
i
ikslingumo
p incipa:
oms
pa ioms
sa okoms
pa adin i
a si ado
po
is
a ian us,
Be
o,
suplakamos
d i
ski ingos
sa okos:
da bo
ie a
,, ie a,
ku
di bama*
i
da bo-
ie é
,,is aiga,
ku ioje
di bama“.
Viso
o
nebi y,
jeigu
bi ume
palike
amybéje
jungia-
majj
balsj,
nes
jis
nebi inai
u i
su ap i
su
kamiengaliu,
plg.:
da bams
—da byme is,
kojoms
—kojiigalis,
k aS ams
—k as o y a.
IS isinio
egulia umo
Salininkai
klaida
linke
laiky i
bid a dzius
d isakas,
ke u -
kampas,
nes,
gi di,
sudu iniy
Zodziy
galiiné
u in i
bi i
-is,
Jie
i
li e a i ine
kalba
neno i
jsileis i
daik a a dzio
skai liukai,
nes
joje
né a
Zodzio
skai lius.
A si ado
ne
»iS aisy as“
o
Zodzio
a ian as
skaiciukai.
Be
a gi
li e a ii inei
_kalbai
eikalingo
e mino
negalima
da y i
iS
a més
Zodzio?
Juk
nepuolame
sme k i
an plidzio
odél,
kad
li e a i inés
kalbos
eiksmazodis
y a
ne
an plis i,
o
uzplis i.
Pagaliau
a gi
negalima
i8
a més
paim i
en
suda y us
i
a ojamus
Zodjius
i
juos
sup as i
kaip
neiS es inius.
Visais
miné ais
i
daugeliu
ki y
a ejy,
aisan
a iamuosius
ne aisyklingumus,
nepaisoma
ikslingumo
i
ealiosios
a osenos.
Ypaé
ne img
kelia
ai,
kad
klaido-
mis
apSaukiami
a miy
ZodzZiai,
ne elpan ys
j
g ama iky
suku as
aisykles.
Ta
ne ima
A.
Jonai y é
y a
nusakiusi
aip:
,,Skai an
kai
ku iy
kalbininky
s aipsnius
a
klausan-
is
jy
kalby,
ka ais
i gi
susida o
jspiidis,
kad
a més
—
ai
os
ne
pa i
didZiausioji
miusy
kalbos
béda
i
kad
isos
kalbos
nege o és
daugiausia
a si anda
dél
ju“
(1969,
2).
P ie
os
p oblemos
galima
p iski i
i
daik a a dzio
me ai
a ojima
su
skai -
a dziais.
Li e a ii inéje
kalboje
me us,
kaip
i
ki us
daugiskai inius
daik a a dzius,
eikalaujama
a o i
ik
su
dauginiais
skai a d/iais.
Spaudoje
daba
aip
i
da oma,
be
ne edaguo uose
aS uose,
Snekamojoje
ne a minéje
kalboje
i
a mése
su
Siuo
zodziu
daugiausia
a ojami
pap as ieji
skai a dziai.
»,Lie u iy
kalbos
Zodyne“
(1970,
90—
100)
p ie
me y
pa eik a
ienuolika
sakiniy
su
skai a dZiais
nuo
ieno
iki
de yniy:
ienas
su
skai a dziu
ieni,
ys
su
eji,
ki i
sep yni
su
pap as aisiais
skai a dZiais
ys
(2x),
Sesi
(2x),
sep yni,
aS uoni,
de yni.
»
Lie u iy
kalbos
a miy
ch es oma ijoje“
(1970)
pa yko
as i
110
ka y
su
kiekiniais
skai a dziais
nuo
ieno
iki
de yniy
pa a o a
zodj
me ai.
Cia
jis
dazniausiai
i gi
eina
su
pap as aisiais,
o
ne
dauginiais
skai a dziais.
Me y
a osena
ch es oma ijoje
odo
89
p.
pa eik a
len elé.
‘
I
Zodyno,
i
Ch es oma ijos
duomenys
odo,
kad
isoje
Lie u oje
papli e
pa-
sakymai
d eji,
ejime ai,
no s
g e a
a ojami
i
du,
ys
me ai.
Nuo
ke u iy
iki
de yniy
su
daik a a dziu
me ai
be eik
isa
Lie u a
a oja
pap as uosius
kiekinius
skai a -
dzius.
(Dauginius
skai a dZius,
i
ai
su
p iesaga
-eli,
su
me ais
nuosekliai
a oja
ik
nedidelis
Siau és
y y
Lie u os
kampelis
—
Ignalinos
i
S enéioni
apylinkés.)
Siy
skai a dziy
a osena
su
me ais
nuo
iS isinio
egulia umo
nuk yps a
d iem
a zZ ilgiais.
Pi ma,
pap as uosius
kiekinius
skai a dzZius
a oja
ne
ik
os
a més,
ku-
ios
as onominiam
laiko
a pui
(,. o4)
pa adin i
u i
ienaskai os
o ma
me as,
i
an a
—
g e a
d eji,
eji
da nai
sakoma
ke u i,
penki...
de yni
me ai.
Ch es oma i-
joje
y a
sakiniy,
ne
i8
pa ios
y y
Lie u os,
ku
g e a
dauginio
skai a dzio
d eji
ki as
skai a dis
—
pap as asis:
Radiikuose
d
eji
mé y
aikéli
aiké,
o
penki
mé y
paskui
aciukus
eina
(283)
(Manéiusénai,
Si in ®
aj.);
Ké u is
me i s
piemenélé
bu ail,
d ejius
me us
k u éjau
uz
meFgq
(355)
(Si ai,
S encioni
88
Skai a dis
Zem.
|
Vak.
|
Vid.
Ry .
Dz.
Ne
lie .
|
I8
iso
i
;
ienas
=
2
ea
i
a
“a
|
2
ieni
=
3
=
3
1
Ay
i
%
| |
2
du
6
1
-
1
9
|
=
10
|
d eji
bea iad
} 1
6
ieee
|
13
3
ys
4
3
_
ees
-
|
-
|
10
eji
ee
-
aa i
9
|
=
|
4
|
4
ke u i
2
-
-
6
1
|
-
|
9
ke e i
= = =
=
ae
=
=
|
|
|
:
| |
|
5
|
Penki
Toe
hocle-:
Fomed
4
pi s
|
aa i
penke i
|
=
-
|
- -
|
5
|
1
6
|
|
| |
6.
|
1
|
=
-
a
1
|
=
|
4
Se¥e i
Sen iss
Boy
Sa s
yc
a
ba ge
|
|
j Y
s
sep yni
6
=
5 9
2
|
=
22
sep yne i
a
=
ee
Ps
2
Ri
|
2
l l
8
aS uoni
1
|
-
2
3
ane
|
ee
|
6
aS uone i
-
|
-
=
=
1 1
|
2
: |
|
9
de yni
ay
ae
1
oF
So a
sea
AG
6
|
de yne i
is
[ane
ms
|
we
us
ip
|
s
{
|
|
—-
=
__|
pap as uju
21
|
10
gaan
ease
6
|
2
76
I§
yiso
aa
|
|
dauginiy
3 4
1
|
11
Wy
ed
3
34
e i
aj.).
Ma y ,
eikSmés
u i
ZodZio
ilgumas
i
a ikuliacijos
pa ogumas:
ienas
daly-
kas
a i
d eji,
eji,
ki as
—
sep yne i,
de yne i,
0
juo
labiau
de yniasdexim
de yne i
me ai.
Tas
nepa ogumas
ak i8kai
susida o
ik
su
me ais.
Su
ki ais
daugiskai iniais
daik a a dZiais,
pa yzdZiui,
pi S inés,
Zi klés,
lubos,
du ys,
kailiniai,
ma skiniai,
dazZniausiai
a ojami
skai a dziai
ieni,
d eji,
eji,
o
me y
kiekius
minime
daznai
i
j ai iy
j ai iausius.
DaZnas
y
skai a dziu
po eikis
i
ilga
jy
o ma
e cia
su
me-
ais
a o i
pa ogesnius
a ian us.
Va osena
eikia
i
i ai ios
ki os
p ieZas ys,
ku ios,
susipindamos
i
iena
ki a
papildydamos,
ku ia
gy ajq
kalba.
A ,
sis emingumo
sume imais
nepaisydami
a -
osenos,
neg iauname
pasi ikéjimo
gy aja
kalba,
a
neke ame
na i aliosios
kalbos
Sakny?
89

Galima
ienaip
i
ki aip
a saky i
j
anuos
klausimus,
be ,
be
abejo,
nesusip a imas
skai a dziui
ieni
p ike g i
ki y
dauginiy
skai a dziy
p iesaga
-e i.
Vieni
i
aip
y a
dauginis
skai a dis.
Vieno
daugiskai os
o ma
e eikalinga
ik
a o i
su
daugiskai-
iniais
daik a a dZiais,
nes
daugiau
nei
ienam
daik ui
nusaky i
y a
ki i
skai a dziai:
du,
ys,
ke u i...
Ta p
ienas
i
ieni
y a
oks
pa
san ykis,
kaip a p
du
i
d eji,
plg.:
iena
pi s iné
—
ienos
pi s inés
( iena
po a)
i
d i
pi s inés
—
d ejos
pi s inés
(d i
po os).
Zodzio
iene i
ne a oja
né
iena
a mé
nei
su
me ais,
nei
su
ki ais
daugiskai iniais
daik a a dziais.
Sakoma:
Penki
a ai,
ienos
du ys;
Vienus
langus
isémé,
an i
liko.
Tik
po
o,
kai
p adéjome
painio is
su
sep yniais
i
sep y-
ne iais
me ais,
sugal ojome
i
ienus
me us
pakeis i
iene iais.
O
ada
jau
a si ado
i
iene i
iimai,
iene ios
s aklés,
ne
kiek iene i
me ai.
Iki
isisko
»
aisyklingumo*
be iiks a,
kad
d ejus,
ejus
pakeis ume
d eje iais,
eje iais.
Tpe dé a
g ynumg
i
is isinj
egulia uma
nuk yps a
ne
ienas
ki as
u
kalbininky,
ku iy
eo iniuose
s aipsniuose
dés omos
gana
nuosaikios
min ys. Teo ija
su
p ak ika
ne
isai
su ampa,
ma y ,
odél,
kad
p ak inés
ekomendacijos,
aisymai
i
jy
p inci-
pai
emiasi
ilgoka
adicija,
o
eo inés
min ys
daugiausia
imamos
i8
ki y
au y
kal-
bininky
eikaly.
Tuos
du
dalykus
mums
ne
isada
epa yks a
sude in i.
Ne
isada
jie
pakankamai
esusiejami
i
su
misy
daba ine
si uacija.
Juk
ne
isa,
kas
inka
ki oms
kalboms,
p i aikoma
lie u iy
kalbai,
i
ne
iskas,
kas
bu o
dieg a
j
lie u iy
kalbos
p ak ika,
y a
p igije
i
inka
misy
dienoms.
Ne eikia
u é i
iliuzijy,
kad
bus
pa enkin i
isi
daba iniy
kalbininky
no ai
i
p iim i
isi
jy
si lymai.
Kalbininky
di bamas
kalbos
kul i os
bei
no malizacijos
da -
bas
bus
uo
pa eikesnis,
kuo
ge iau
jis
enkins
isuomenés
kalbinius
po eikius
i
kuo
labiau
kalbos
p ak ikai
paisys
ling is iniy
i
socialiniy
salygu,
bidingu
daba inei
lie-
u iu
li e a i inei
kalbai.
Li e a i a
DZ
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1954.
DZ,
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1972.
Gi denis
A.,
Pupkis
A.
Bend inés
kalbos
no mos
i
ju
kodi ikacija.
—
Kul i os
ba ai,
1970,
N .
1.
Jonai y é
A.
Li e a i iné
kalba
i
a més.
—
Kalbos
kul i a
i
a més
(Kalbos
sekcijos
sasiu inis
N .
13).
V.,
1969.
Jonikas
P.
Misu
bend inés
a’omosios
kalbos
kul i os
p oblemos.
—
Zidinys,
1937,
N .
12.
Labu is
V.
Dél
pozi io
j
kalbos
klaidas
i
aisymus.
—
Kalbos
kul i os
eo ija
i
p ak ika
(Lie u-
iu
kalbos
sekcijos
sasiu inis
N .
18).
V.,
1970.
Labu is
V.
Leksikos
i
zodZiu
da ybos
no minimo
p incipai.
—
Miisy
kalba,
1972,
N .
8.
Lie u iy
kalbos
a més.
Ch es oma ija.
V.,
1970.
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1970,
.
8.
Palionis
J.
Apie
li e a i inés
kalbos
no minimo
pag indus
bei
k i e ijus.
-
Kn.:
Daba iné
lie u-
iu
kalba.
V.,
1961.
Paulauskiené
A.
G ama ikos
eiskiniy
no minimo
p oblemos.
—
Missy
kalba,
1978,
N .
8.
Pi oékinas
A.
J.
Jablonskio
kalbos
no minimo
pag indai
i
p incipai.
—
Kalbos
kul i os
eo ija
i
p ak ika
(Lie u iy
kalbos
sekcijos
sasiu inis
N .
18).
V.,
1970.
Pupkis
A.
,,Kalbos
p ak ikos
ado o“
suda ymo
p incipai.
—
M su
kalba,
1972,
N .
8.
RZ
—
Lie u iu
kalbos
a’ybos
Zodynas.
K.,
1948.
Ul ydas
K.
Dél
kalbos
kul i os
sa okos.
—
Kalbos
kul i a.
V.,
1965,
sas.
9.
Ul ydas
K.
Daba inés
lie u iu
li e a i inés
kalbos
leksikos
no malizacijos
klausimai.
—
Kn.:
Lie-
u iu
kalba
a ybiniais
me ais.
V.,
1967.
Paspanex
B.
3azaun
an epa ypuo o
aapika
u
e o
kyab ypa.
—
B
ku.:
Mpaxckuii
auu euc u-
yeckui
Kpy2KoK.
M.,
1967.
Tupasuuc
A.,
Mynkuc
A.
Bonpocs
Kogugukaynn
an oseKo o
s3niKa.
—
Misy
kalba,
1977,
N .
5.
Enanuka
A.
O
mpaxcxoii
eopun
aiTepa ypHo o
a3bika.
—
B
ku.:
[Ipaxkcknii
aun suc ayeckui
Kpyxox.
M.,
1967.
Eu oa
B.
A.
Hopma
1
ee
Kognduxanua.
—
B
ku.:
AK yambubie
mpo6iemb
KyaBTypp
peun.
ns
1970;
90
COBPeMeHHO O
ASbIKa.
———$———
egiee
ae
Sa e nees
Ma esuye
B.
O
Heo6xoqumoc u
c a6unbHocTH
auTepa ypHo o
#3bIKa.
—
B
xx.:
Tpamckui
Jmu Buc ayeckui
Kpy2xoK.
M.,
1967.
Cxsopuos
JI.
H.
Hopma.
Jlu epa ypupii
a3pik.
Kyap ypa
peu.
—
B
xu.:
Ak yasbupie
mpo6,1e-
MbI
KyibTypbl
pew.
M.,
1970.
Tesucbl
mpaxkcko o
.HH BHCTMYecKo o
KpyxKa.
—
B
xu.:
[paxckui
aun suc uueckul
Kpy-
xox.
M.,
1967.
oe
a.
—o
=
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
,
NaHHITBHCTHHECK
OF
WH
COUMAJbHOE
COOTHOWEHHA
KOAMOHKALMH
WH
HOPMbBI
/
aa
Pesziome
Hopma
>Soqna
13
OcHOBHEIX
TIpo6.1eM
H
COCTaBHBIX
4acTeli
KybTypbI
peuu.
TepMuH
,,HOpMa‘®
ynlo pe6iseTca
B.AByX
3HaYeHHAX:
BO-NepBbIX,
HOpMa
—
ccbopMy.aHpoBaHHble
Hu
3adukcuposan-
HBIe
MpaBiia
U
yRagaHHs
AMTepaTyPHOTO
A3bIKa,
BO-BTOPbIX,
—
9TO
peabHOe
OOM e IpHHATOE
yHOTpeO1eHHe
ASbIKOBRIX
CpeACTB
(BTOPOe
3HaYeHHe
HOPMbI
CBOMCTBEHHO
HTepaTypHOMY
sA3bIKy
H
pas opopHoi
pew).
Gope cKoe,
B
TOM
4HCe
MH
AHTOBCKOe,
A3bIKOSHAHHE
MpujepxKuBaeTcH
MHenua
[Ipaxkcko o
JIMH BUCTHYeCKO O
Kpy2KKa:
HOPMa
ABAACTCA
AWVHTBUCTHYCCKHM
H
COmHaIb-
HbIM
sBgieHHeM,
MMelo ca
HekoTopble
pa3aHuHaA
MexAy
JIMHTBHCTHYCCKHMH
H
COUMaIbHBIMH
OCHOBaMH
HOpMbl
.1HTepaTypHOW
H
pa3z opopHol
peu.
Ileppas
no pep ae ca
Bo3gelicTBui0
He
TO.IbKO
OOBEKTHBHBIX,
HO,
B
3HAYHTEIbHOM
Mepe,
H
CYOEKTHBHBIX
COIMAJbHBIX
(pakTOpOB.
O6ujenpu3sHaHs!
Ba
HCTOUHNKA HOpM
AHTOBCKOTO
HTepaTypHO O
Ai3bIKa:
Hapo Had
peub
H
ynoTpe61eHHe
B
CaMOM
aMTepaTypHOM
A3EIKe.
OnpegesdioTca
pa3Hble
KpHTepHu
HOpMaJH-
3allMH
IHTepaTypHO O
ASbIKa
—
MIpaBHIbHOCTb,
YNCTOTAay
TONHOCTb,
JO HYHOCTb
H
Ap. B
oc-
uequee
BpeMa#
Ha
Meppbili
Ma
BbIABH aloTca
KPHTepHH
We ecooOpasHocTH
H
CHCTeMHOCTH.
Tleppniii
13
HUX
ABIAeTCA
BHEIWHUM,
COUMaIBHBIM,
BTOpOli
—
BHYTPeHHHM,
s3bIKOBEIM.
[Ipume-
HAM
JBa
STH
KPHTepHA
COBMeCTHO,
MOAKHO
ONCHHT
HOpMy
.JHTepaTypHo o
s3bIka.
Bce
apy ue
KPHTepH,
B
TOM
YHCe
H
KPHTepuli
YMCTOTHI
SSbIKa,
AB.AAIOTCH
BTOPOCTeNeHHBIMH
HM
BCTIOMO a-
TeabHbiMu.
Jluib
KpHTepHH
wesecoo6pasHoeTH
H
CHCTEMHOCTH
MpeJOCTaBAAIOT
BO3SMOXKHOCT
OUCHUTh
ASKIKOBbIC
(PaKTH
H
ABJICHA
HHOASHIHOTO
HpoHCXowJeHuA.
Oguako
npu
Koauduxanun
au epa YpHo o
s3biKa
caeyeT
NPHMeHATS
NpsMO.IHHeMHO
Kak
OHH,
TaK
H
Apy oi
Kpu epu i.
[lo
coo6paxenuam
wesecooOpasHocTH
HeJOMyCTHMO
HCK.1I0-
ueHHe
13
.MTepaTypHO o
s3KIKa
CHHOHUMMYeCKHX
chopM
BEIpaxKeHHa.
BapaHTHocTs
—
HeH36ex-
Hoe
cROiCTBO
NTepa ypHOli
Hopxi.
Bapnan s
cnoco6cTayloMcTHAucTHYecKOl
udpepexuna-
IMH
ASbIKOBLIX
CpeACTB
H
yCTpa sloT
NpOTHBOpPeYuA
MEKAY
c a6uJ kHOCTHIO
WM
pa3BHTHeM
HOpMBI.
Ha
npumepe
u3aMeHenni
akWeHT
Yalu
UMeH
IpH. a aTe bHbIX
c
cydiKcoM
-inis
BHAHO,
ITO
HMeH-
HO
OTCYTCTBHE
BapHaHTOBAapyuiaeT
CTAOUABHOCTh
HOPMBI.
ne
He
caegye
a6couOTHsHpoBaTh
M
NpHHNHN
NpaAMOWHHelHO
pe ya pHOCTH
H
HCMpaBasTb.
caoBa,
KOTOpbie
OTOWWIH
OT
KHHKHOI
CXeMbI,
HanpuMep:
da bdy ie é
(Ha
da bd ie é),
ke u kampas
(ua
ke u kampis),
sKai li kai
(ua
skaidinkai).
Takue
ucnpaBaenusa
4yacTo
HapylldigT
CTaOH.AbHOCTH
HOPMBI
HH
MpHE inN
we ecooOpasHocTH.
COMHHTeIbHa
TeHJeHUMA
CUNTATh
OLIHGOYHBIMH
CopMBI,
KOTOpbe
yno TpeO.1mioTca
Bo
Bee
JIuTBe,
HanpuMep:
sep yni,
de yni
mé ai.
Ho,
HecomHeHHO,
13-
e es
O bopMaleune
ucaHTeabHO o
yieni
(110
npumepy
ke -e i,
sep yn-e i)
&TOMOULbIO
cydpukca’-e i.
a
Yepeunaa
paGo a
Ky/bTypbl
pew
MH
HOpMaaH3auHA
AMTepaTypHO O
sA3bIKa
a
HOCHHH
COBOKYNHOCTH
JIMHTBHCTHYCCKHX
MH
COMMAJIbHBIX-yCaoBi i ,
XapakTEpHBL
aE
een
npu
Lie u iu
kalbos
i
li e a ii os
ins i u as
L
:
/
Lia