Функционирование родного и русского языков в школах Советской Литвы

SOCIALINĖS LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Juozas Korsakas GIMTOSIOS IR RUSŲ KALBŲ FUNKCIONAVIMAS SOVIETŲ LIETUVOS MOKYKLOSE Lietuvos TSR sovietinės valdžios metais baigtas įgyvendinti visuotinis privalomas aštuonmetis gyventojų mokymas ir pereinama prie visuotinio vidurinio išsilavinimo. Sovietiniu laikotarpiu gerokai išsiplėtė tradicinio lietuvių literatūrinės kalbos vartojimo sritys, išaugo rusų kalbos, kaip tautų tarpusavio bendravimo priemonės, vaidmuo. Kai kuriose Sovietų Lietuvos mokyklose vartojama ir lenkų kalba. Statistikos metraščio „Lietuvos TSR ekonomika ir kultūra“ duomenimis, 1976/77 mokslo metais pagal mokymo kalbą Lietuvos TSR švietimo ministerijos bendrojo lavinimo dieninių mokyklų mokiniai pasiskirstė taip: lietuvių kalba mokėsi 85% visų mokinių (457 tūkst.), rusų kalba – 12% (65 tūkst.), o lenkų kalba – 3% (16 tūkst.) („Lietuvos TSR ekonomika ir kultūra“. V., 1977, p. 232). Mūsų sociolingvistinio tyrimo objektas buvo tik mokyklos ir aukštosios mokyklos, kuriose mokoma lietuvių kalba. Mokyklinio amžiaus tiriamiesiems daugiausia atstovavo Kauno miesto ir rajono, taip pat Kėdainių miesto bei Varėnos rajono Valkininkų kaimo mokyklos mokiniai. Be to, savo stebėjimų medžiagą namų darbų forma pateikė neakivaizdiniame K. Preikšo Šiaulių pedagoginio instituto skyriuje studijuojantys mokytojai. Aukštųjų mokyklų studentams atstovavo Kauno studentai, daugiausia politechnikos instituto. Mus domino gimtosios ir rusų kalbų funkcionavimas mokyklose ir aukštosiose mokyklose leksikos įsisavinimo požiūriu. Gimtosios ir rusų kalbų leksikos mokėjimo lygiui nustatyti nuo 4-os klasės taikėme testus arba atlikome rašto darbus (programinėmis temomis rašinius). Stebint pradinių klasių mokinių kalbą, galima daryti išvadą, kad lietuvių mokiniai pradeda mokytis mokykloje turėdami gana didelį šnekamosios buitinės lietuvių kalbos žodyną, o dauguma miesto mokyklų mokinių jau pirmoje klasėje moka kelias dešimtis rusų kalbos žodžių ir žodžių junginių, daugiausia trumpų klausimų, paliepimų, pasisveikinimų, pavyzdžiui: Kur Algis? Sveiki! Paleisk! Duok man! ir pan. Rusų kalbos žodynas nuosekliai plečiamas nuo 2-os klasės, kai lietuvių mokiniai pradeda sistemingai mokytis šios kalbos kaip dalyko. Dalinė kalbinė aplinka, pirmiausia televizija, kinas ar kitakalbiai kaimynai, labai padeda greitai išmokti rusų šnekamąją buitinę kalbą. Popamokinis gyvenimas ir vaikų žaidimai vyksta vien gimtąja kalba, tiesa, vartojant nemažai dažnų rusų kalbos žodžių ar posakių, pavyzdžiui: davai, zakon (pritariant draugo minčiai ar ją patvirtinant), šaibu! na, zuiki, palauk! ir pan. 4-oje klasėje gimtosios ir rusų kalbų žodynų apimties skirtumas vis dar labai didelis. Pateiksime pavyzdį – lietuvių mokinių gimtosios ir rusų kalbų teminio reproduktyviojo žodyno tyrimo rezultatus. Keturios 4-os klasės mokinių grupės (50 žmonių) 41 ta pačia neutralia ir jiems prieinama tema gimtąja kalba atkūrė keturis kartus daugiau žodžių negu rusų kalba. Šis skirtumas 11-oje klasėje sumažėja maždaug iki 90 žodžių. Apie tai plačiau bus kalbama vėliau. Pabandykime trumpai apibūdinti mokinių žodyną socialiniu požiūriu. Dideli socialiniai ir kultūriniai visuomenės gyvenimo pokyčiai atsispindi mokinių kalboje, pirmiausia leksikoje. Pavyzdžiui, žodžiai, atėję į lietuvių kalbą ir įgiję tam tikrą reikšmę tik pokario metais, dabar labai dažnai vartojami net jaunesniųjų klasių mokinių: pionierius, komjaunimas, kolūkis, saviveikla, priekaba, suvirintojas, socializmas, apžiūra ir t. t. Daugelis šių žodžių, kaip žinoma, įėjo į aktyvųjį lietuvių kalbos žodyną per rusų kalbą arba yra tiesioginiai vertiniai į gimtąją kalbą. Jaunesniųjų klasių mokinių gimtojoje kalboje, matyt, dėl menkai išsilavinusių tėvų įtakos neretai pasitaiko apskritai neišverstų rusų kalbos žodžių; lietuvių kalbos kultūros požiūriu tai labai nepageidautina, pavyzdžiui: gruzovikas, šaiba, chokėjus, davaj, zakonac ir pan. Lietuvių mokinių rusų kalboje pasitaiko priešingų reiškinių – lietuviškų žodžių vartojimas, juos įforminant pagal rusų kalbos normas: skриптум (vietoj скриптум), титнаг (titnagas), копы (kopos), конвалия (pakalnutė), пунд (ryšulėlis) ir pan. Tai daugiausia vaikų kalbinio kontaktavimo pavyzdžiai. Kadangi mokykloje, kurioje mokoma lietuvių kalba, ir už jos ribų mokinių gimtajai kalbai ugdyti būdinga visavertė kalbinė aplinka, savaime suprantama, lietuvių kalbos žodynas yra daug turtingesnis už rusų kalbos žodyną. Tačiau konkrečių šios temos tyrimų iki šiol nebuvo atlikta. O juk žodyno apimtis lemia kalbos mokėjimo lygį, kuris sovietinės tikrovės sąlygomis rodo ir kalbų funkcionavimą. Pateiksime pavyzdį. Lietuvių mokinys šeimoje, mokykloje ir draugų būryje bendrauja gimtąja kalba, tačiau mielai ir suprasdamas žiūri filmą ar televizijos laidą rusų kalba, skaito specializuotus žurnalus ir kitą literatūrą, leidžiamą tik rusų kalba, atsako į atvykusių svečių iš kitų respublikų klausimus, taip pat susirašinėja su pažįstamais ar draugais rusų kalba. Taigi moksleiviui, ypač vyresnėse klasėse, natūraliai prireikia mokėti rusų kalbą kaip tautų tarpusavio bendravimo priemonę, o tai skatina dvikalbystės raidą. Siekėme išsamiai ištirti ir nustatyti realųjį, arba reproduktyvųjį, lietuvių mokinių rusų kalbos žodyną. Visų pirma mus domino, kokį rusų kalbos žodyną turėdami vidurinių mokyklų absolventai įstoja į aukštąją mokyklą, t. y. kokiu pagrindu aukštojoje mokykloje reikėtų toliau dirbti su leksika. Reproduktyvusis žodynas (arba reproduktyvioji leksika) – tai psichologinio proceso, kurį sudaro mokinių atmintyje išlaikytos aktyviosios leksikos atkūrimas, rezultatas. Reproduktyvioji leksika buvo nustatoma pagal pirmakursių, kurie aukštojoje mokykloje dar nebuvo mokęsi, rašto darbus (rašinius), t. y. pirmąją savaitę buvo tikrinamas jų raštingumas. Rašinių temos sudarytos pagal rusų kalbos ir literatūros programą mokykloms, kuriose mokoma lietuvių kalba. Ji papildyta literatūros ir Lietuvos visuomeninio bei politinio gyvenimo temomis. Iš viso buvo apie 150 temų. Pateiksime keletą jų. A. Laisvos temos: „Auksinis ruduo“ (5 kl.), „Papuoškime tėvynę sodais“ (6 kl.), „Laiškas tėvams“ (7 kl.), „Įdomios sporto varžybos“ (8 kl.), „Pio- 42 mokyklos pionierių ir komjaunimo organizacijos“ (9 kl.), „Kas man ypač patinka šiuolaikinėje muzikoje“ (10 kl.), „Tarybų Sąjunga — taikos atrama“ (11 kl.); B. Rusų literatūra (temos buvo paskelbiamos likus savaitei iki kontrolinio darbo): V. V. Majakovskio „Eilėraščiai apie tarybinį pasą“ (11 kl.), A. M. Gorkio apybraiža „V. I. Leninas“ (10 kl.), „Trumpa A. S. Puškino biografija“ (9 kl.) ir t. t.; C. Lietuvių literatūra: „Žmogus, žemė ir duona“ (pagal P. Cvirkos romaną „Žemė maitintoja“), „V. I. Lenino vaizdas Tarybų Lietuvos rašytojų ir poetų kūryboje“, „Tautų draugystės motyvai S. Nėries kūryboje“ ir t. t. Kaip matyti iš pavyzdžių, norėjome nustatyti aktyvųjį žodyną ne tik pagal temas, kurias mokiniai lietuviai buvo išmokę mokykloje per rusų kalbos pamokas, bet ir pagal temas, kurias mokiniai nagrinėjo gimtąja, lietuvių, kalba, tačiau atkūrė (aprašė) rusiškai, pavyzdžiui, lietuvių literatūros temas. Pirmojoje rusų kalbos praktinio kurso pamokoje, siekiant patikrinti raštingumą, buvo pasiūlyta parašyti trumpą rašinį (2–3 mokyklinio sąsiuvinio puslapių apimties). Ta pačia tema rašė ne mažiau kaip 12 pirmakursių (minimali akademinė grupė). Remiantis 12 tos pačios temos kontrolinių rašinių, buvo sudaryti teminiai žodžių sąrašai. Tvarkant leksinę medžiagą buvo atsižvelgiama tik į pagrindinę leksiką — veiksmažodžius, būdvardžius, daiktavardžius, prieveiksmius, įvardžius, skaitvardžius; tarnybinių žodžių (tarnybinių kalbos dalių) neįtraukėme, nes aukštosios mokyklos darbo instituto sąlygomis aspektu jie nėra svarbūs. (Patikrinimas įrodė, kad mūsų studentai iš esmės žino visų tarnybinių žodžių reikšmes.) Skaičiavimo vienetu laikytas žodis — tam tikra raidžių seka. Vidutiniškai viena tema 12 mokinių lietuvių atkūrė 630–650 skirtingų žodžių. Visi teminiai žodžių sąrašai buvo suvesti į kompiuterį ir gautas bendras rusų kalbos leksikos, kurią mokiniai lietuviai atkūrė iš atminties, sąrašas. Jame buvo apie 6 tūkst. vienetų, t. y. skirtingų žodžių. Iš šio skaičiaus maždaug 28% žodžių buvo atkurti tik vieną kartą. Tai tokie žodžiai kaip вилка, владеть, запас, запереть, засунуть, плевать, пирог ir t. t. Daugiau kaip 14% žodžių paminėti du kartus, 7,5% — tris, 5,6% — keturis, 4,2% — penkis, 3,1% — šešis, 2,7% — septynis, 2,3% — aštuonis, 1,6% — devynis, 1,8% — dešimt kartų ir t. t. Taigi žodžiai, kurių dažnumo rodikliai nuo 1 iki 10, sudarė apie 70% visos mokinių lietuvių rusų kalbos reproduktyviojo žodyno apimties. Žodžių, kurių dažnumo rodikliai nuo 11 iki 20, buvo apie 10%, nuo 21 iki 30 — 5%, nuo 31 iki 40 — 2,7%, nuo 41 iki 50 — 1,9%, nuo 51 iki 60 — 1,4%, nuo 61 iki 70 — 1,1%, nuo 71 iki 80 — 0,9%, nuo 81 iki 90 — 0,7%, nuo 91 iki 140 — 0,4%, nuo 141 iki 150 — 0,3%, nuo 151 iki 160 — 0,2% ir t. t. Didžiausią dažnumą, neskaitant kai kurių jungtukų, neįtrauktų į šį sąrašą, turėjo įvardžiai: этот, эта, это — 3668, jungtukas и — 3520 ir t. t. Štai trijų skaitmenų dažnumo žodžių pavyzdžiai: эстрадный — 172, черта — 104, член — 105, цель — 154, хороший — 782, хорошо — 805, хотеть — 206, ходить — 259, химия — 279, фабрика — 182, фашист — 199, урожай — 130, учиться — 696, участвовать — 152, утро — 207, улица — 172, трудный — 380, танец — 213, товарищ — 330, теперь — 900, сын — 371, судьба — 135, старый — 405 ir t. t. Mokinių lietuvių rusų kalbos reproduktyviajame žodyne žodžių dažnumas negali būti laikomas absoliučiu aktyvaus rusų kalbos leksikos mokėjimo rodikliu. Tokie žodžiai kaip ставка (1), стая (2), су- 43 гроб (2), суровость (1) ir t. t. Lietuvos mokyklų absolventams yra mažai žinomi. Tačiau didžioji dalis retai vartojamų rusų kalbos žodžių jiems pažįstama, pavyzdžiui: стемнеть — 1, стон — 1, пар — 1, окон — 1, нырять — 1, испортить — 2, змея — 1, желательно — 1, дремать — 1, горло — 1, виноград — 1 ir t. t. Reproduktyviojo žodyno nustatymas yra labai sudėtingas darbas. Juk daugelis žodžių mokinio atmintyje glūdi kaip žodinės raiškos galimybė, kurią lengva realizuoti atsiradus tinkamai progai, prieinamai temai ar paskatai imtis įveikiamo veiksmo ir samprotauti. Vienos ar kitos temos aptarimas priklauso ne tik nuo tam tikro žodyno išmanymo, bet ir nuo mokinio erudicijos, jo charakterio, nuotaikos bei daugelio kitų veiksnių. Jie, be abejo, turėjo įtakos nustatant reproduktyviosios leksikos apimtį. Mūsų nuomone, šį rusų kalbos reproduktyvųjį žodyną reikėtų laikyti didesniu ar mažesniu mastu išnaudotų mokyklos, kurioje mokoma lietuvių kalba, mokinio žodinės raiškos galimybių rezultatu, o reproduktyviosios leksikos apimtis būdinga daugumai vakarykščių moksleivių — KPI pirmojo kurso studentų. (Kasmet priimama daugiau kaip 2 tūkst. studentų.) Taigi mokinių lietuvių rusų kalbos reproduktyvusis žodynas yra gana objektyvus visos vienos kartos rodiklis (turima omenyje 1974 m. mokyklų absolventų laida). Šiai išvadai pagrįsti atlikome keletą papildomų tyrimų, eksperimentų ir stebėjimų. Sujungtas reproduktyviosios leksikos sąrašas buvo padalytas dalimis (vidutiniškai po 150–170 žodžių), o tiems patiems pirmojo kurso studentams pasiūlyta išversti žodžių sąrašus į gimtąją kalbą. Kiekvieną dalį vertė ne mažiau kaip 12 studentų. Po to vertimai buvo patikrinti pagal iš anksto parengtus standartus. Jei kurio nors žodžio nežinojo 25% studentų vertėjų, jis buvo išbraukiamas iš reproduktyviosios leksikos sąrašo. Patikrinus visą reproduktyvųjį žodyną paaiškėjo, kad žodžių, kurių patikimumo rodiklis žemas, buvo apie 600, arba 7,5% visų reprodukuotų žodžių. Žinoma, šiuos žodžius taip pat žinojo daugelis studentų, tačiau, norėdami atskirti, kas žinoma ar nežinoma daugumai, turėjome taikyti statistinius nustatymo metodus. Pavyzdžiui, daugelis studentų žinojo tokius žodžius kaip жалоба, пожарный, закон, заседание, колоть, каток ir t. t., o tokių žodžių kaip оплот, светский, таённый, томный, ветчина, подопечный — ne, t. y. juos iš atminties atkūrė stipresni, daug skaitę studentai, gerai mokantys rusų kalbą. Todėl, remiantis 600 mažo patikimumo rodiklio žodžių iš reproduktyviojo žodyno, buvo sudaryti du testai: vienas — vertimui iš rusų kalbos į lietuvių kalbą (pasyviajam kalbos mokėjimui), kitas — vertimui iš lietuvių kalbos į rusų kalbą (aktyviajam kalbos mokėjimui). Be to, pastarasis testas buvo vertinamas du kartus: pirmą kartą buvo įskaitomi ir tokie vertimai, kurie perteikė sinonimines reikšmes; antrą kartą skaičiuoti tik tikslūs vertimai, kurių reikšmės atitiko etalonus, t. y. lietuvių kalbos testą. Testai sąlyginai buvo pažymėti raidėmis: R—L (vertimui iš rusų kalbos į lietuvių kalbą); L—Rt (vertimui iš lietuvių kalbos į rusų kalbą, atsižvelgiant į sinonimines reikšmes); L—Rtiks (vertimui iš lietuvių kalbos į rusų kalbą, atsižvelgiant tik į tikslias reikšmes, atitinkančias lietuvių kalbos testą). Kadangi per vieną užsiėmimą studentas negali išversti 600 žodžių, testai buvo suskirstyti į tris variantus po 200 žodžių kiekviename. Visus testus išvertė 2 tūkst. studentų (1 lent.; žr. pav. 45 p.). 44 Vertimų pagal testo variantus rezultatai tiksliai atspindi tikrovę: į pirmąjį variantą buvo atrinkti žodžiai iš reproduktyviojo žodyno, kurių patikimumo rodiklis buvo mažiausias, į antrąjį – vidutinis, į trečiąjį – labai aukštas, t. y. iki 40–45% studentų žinojo reproduktyviojo žodyno žodžius. Vis dėlto tokius žodžius į testus įtraukėme, nes tik esant 50% patikimumui žodis buvo laikomas žinomu daugumai. Norėdami nustatyti, ar išverstų žodžių skaičius pasiskirstęs pagal normalųjį dėsnį, sudarėme empirinių pasiskirstymų kreives (žr. paveikslą). Jos rodo, kad teisingai išverstų žodžių skaičiaus pasiskirstymai artimi normaliajam. Būdinga, kad visi pasiskirstymai yra asimetriški į dešinę. 1 lentelė Vertimų rezultatai Testo variantas | Testai | R—L | Vidutinis išverstų žodžių skaičius |% nuo bendro žodžių skaičiaus teste | L—Rs | Vidutinis išverstų žodžių skaičius |% nuo bendro žodžių skaičiaus teste | L—Rt | Vidutinis išverstų žodžių skaičius |% nuo bendro žodžių skaičiaus teste | I | 61 | 30,62 | 61 | 30,34 | 28 | 14,04 | II | 75 | 37,64 | 66 | 33,01 | 29 | 14,65 | III | 86 | 43,19 | 77 | 38,58 | 44 | 22,15 | Vidutiniškai | 74 | 37,15 | 68 | 33,98 | 34 | 16,95 Apskaičiuokime, kokia paklaida susidarys nustatant teisingai testą išvertusių studentų dalį. Ribinę paklaidą Δ apskaičiuosime pagal formulę: Δ = t √W (1 − W) / n (1 − n / N), čia t – patikimumo koeficientas, priklausantis nuo tikimybės, kuria norime gauti rezultatą; W – teisingai testą išvertusių studentų dalis; n – apklaustų studentų skaičius; N – studentų skaičius tiriamojoje (generalinėje) aibėje. Mūsų tyrime t=2, kai tikimybė yra 0,954. Kitaip tariant, 95,4% atvejų imties dalis apims generalinės aibės dalį. Pateiksime R—L testo paklaidos apskaičiavimo pavyzdį. Apklausėme 600 studentų (n=600). Generalinę aibę sudaro daugiau kaip 2 tūkst. studentų, t. y. tiek jų mokosi pirmajame kurse (N=2000). 45 Tuomet Δ = 2 √((0,37 · 0,63)/600 (1 − 600/2000)) = 0,0326, arba 3,26%. Kitaip tariant, galime tvirtinti 0,954 patikimumu, kad pirmo kurso studentai geba teisingai išversti iš rusų kalbos į lietuvių kalbą vidutiniškai 37—40% R–L teste pateiktų žodžių. Vadinasi, šių žodžių reikšmes studentai pakankamai gerai žino, todėl šiuos žodžius galima laikyti sudėtine reproduktyviojo žodyno dalimi. Analogišku būdu nustatėme atitinkamas L–Rs ir L–Rt testų paklaidas: atitinkamai 3,18 ir 2,58%. Taigi, versdami L–Rs testą, visi studentai vidutiniškai būtų galėję išversti nuo 31 iki 37% žodžių, o versdami L–R testą – nuo 14 iki 19%. Vadinasi, statistiniais metodais pavyko įrodyti, kad testuose dalį žodžių studentai gerai žino (tai reproduktyvioji leksika); šią dalį mes vėl įtraukėme į bendrą žinomų žodžių sąrašą. Kita dalis žodžių jiems nėra pakankamai gerai žinoma, todėl ją reikia papildomai išmokti (ji buvo pašalinta iš reproduktyviojo žodyno). Vis dėlto bendras lietuvių moksleivių rusų kalbos reproduktyviosios leksikos sąrašas kelia abejonių, nes jis yra teminių žodžių sąrašų suma. Kiekvieno sąrašo žodžiai atkartojami tik 12 studentų rašiniuose. Ar 12 studentų reproduktyvusis žodynas gali būti daugiau ar mažiau objektyvus ir reprezentatyvus rodiklis didelei grupei? (Mūsų atveju – daugiau kaip 2 tūkst. studentų.) Siekiant nustatyti viso lietuvių moksleivių rusų kalbos reproduktyviojo žodyno patikimumą, ta pati tema („Ligoninėje“) buvo pasiūlyta 252 pirmo kurso studentams. (Tai minimalus oponentų skaičius, kurio atkartotos leksikos rezultatus statistiškai apdorojus galima daryti apibendrintas išvadas.) Visų rašinių leksika suskaičiuota kompiuteriu „Minsk-22“. Tema pasirinkta todėl, kad ji įtraukta į mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, rusų kalbos programą (4 ir 8 klasėse) ir, kaip mums atrodo, yra neutrali, t. y. nereikalauja iš rašančiųjų kokių nors specialių žinių ar ypatingos interpretacijos – tereikėjo aprašyti kokį nors nelaimės ir ligoninės atvejį. Oficiali šios temos rašymo priežastis buvo pirmakursių raštingumo patikrinimas vienoje iš pirmųjų paskaitų aukštojoje mokykloje, t. y. kol jie dar nebuvo įgiję jokio aukštosios mokyklos pasirengimo. Norėjome gauti daugumai būdingus rezultatus. Atsitiktinės studentų grupės buvo atrenkamos taip, kad amžiaus, erudicijos (arba patirties) ir kitų veiksnių įtaka atkartotos leksikos kiekiui ir sudėčiai būtų kuo mažesnė. Panašiame 1970 m. mūsų atliktame eksperimente vienoje akademinėje grupėje 12 pirmakursių šia tema atkartojo 650 žodžių. Dabartinis didelis eksperimentas patvirtino ankstesnius rezultatus: 21 akademinėje grupėje (po 12 rašinių kiekvienoje) vidutiniškai suskaičiuota 630—645 žodžiai. Iš viso 252 studentai savo rašiniuose atkartojo maždaug 3540 skirtingų žodžių (neatsižvelgiant į dažnumą). Bendrame atkartotos leksikos sąraše apie 11% sudaro svetimos kilmės žodžiai, turintys panašiai skambančias šaknis rusų ir gimtojoje – lietuvių – kalbose. Pagal kalbos dalis žodžiai pasiskirsto taip: daiktavardžiai – apie 35%, būdvardžiai – 14%, veiksmažodžiai – 36%, prieveiksmiai – 9%, įvardžiai – 1%, skaitvardžiai – 1%, kitos kalbos dalys – 4%. 46 Lietuvių mokinių teminė reprodukcinė leksika pasižymi ryškiai išreikštu rusų šnekamosios kalbos pobūdžiu. Pagrindinį žodžių branduolį sudaro dažniausiai vartojami šiuolaikinės rusų šnekamosios kalbos žodžiai, vartojami neformalioje bendravimo aplinkoje. Tiriant lietuvių studentų rusų kalbos reprodukcinį žodyną kilo klausimas, ar esminę reikšmę turi akademinių grupių (t. y. darbo grupių) priklausomybė vienam ar kitam fakultetui. Šis klausimas buvo sprendžiamas dispersinės analizės metodu, lyginant dvi dispersijas — tarp grupių ir grupių viduje — ir laikant, kad antroji dispersija išreiškia atsitiktinę duomenų variaciją. Jei šių dispersijų santykis F viršija žinomą teorinę ribą, laikoma įrodyta veiksnio (t. y. grupės priklausomybės kuriam nors fakultetui) įtaka. Skaičiavimas atliktas kompiuteriu „Nairi-2“. Gauta F =1,38, kai laisvės laipsniai l1=20 ir l2=220. Gautos reikšmės patikrinimas (palyginus su teorine reikšme F0,01=1,87 pagal D. B. Oweną, žr. „Statistinių lentelių rinkinys“. Maskva, 1966), esant tiems patiems laisvės laipsniams, parodė, kad F < F0,01, t. y. esant 1% paklaidai galima teigti, kad tai, kurio fakulteto studentai priklauso vienai ar kitai akademinei grupei, neturi įtakos nei rusų kalbos reprodukcinio žodyno turiniui, nei jo apimčiai. Taigi bet kuri studentų grupė, esant 1% paklaidai, atkurs žodyną, kuris bus optimalus visumos variantas, t. y. teminis lietuvių studentų rusų kalbos reprodukcinis žodynas. Palyginus mūsų žodžių sąrašą su „2380 žodžių, dažniausiai vartojamų rusų šnekamojoje kalboje“ (Maskva, P. Lumumbos vardo Tautų draugystės universitetas, 1968), matyti, kad lietuvių mokinių teminėje reprodukcinėje leksikoje iki 66% žodžių sutampa. Štai sutampančių žodžių pavyzdžiai: бабушка, бегать, видеть, газета, другой, идти ir t. t. O štai žodžiai, kurių nėra lietuvių mokinių reprodukcinės leksikos sąraše: безобразие, буквально, господи, ишь, племянница, потратить, приступ ir t. t. Šie pavyzdžiai rodo būdingus rusų šnekamosios kalbos paplitimo rusakalbėje ir kitakalbėje aplinkoje ypatumus. Ne visi vien rusakalbei aplinkai būdingi niuansai (žr. господи, ишь ir t. t.) persikelia į kitakalbę aplinką. (Žr. „Šiuolaikinės rusų kalbos dažnumų žodyną“. Sud. P. I. Charakozas. — Frunzė, 1971.) Suaugusių lietuvių mokinių rusų kalbos reprodukcinė leksika su vaikų šnekamąja (kasdiene) kalba sutampa 36,5%. Sutampančios leksikos pavyzdžiai: кровать, левый, лед, мир, надо, очень, постель, сердце ir t. t. Žodžiai, esantys tik P. I. Charakozo žodyne: урод, дичка, ябеда, чинилка, техничка, слюда, сачок, разиня, позорник, мосол, лохматый, лапша, кулёк ir t. t., rodo, kad leksikos sudėtis tam tikru mastu priklauso nuo regiono, kuriame gyvena mokiniai ir gyventojai. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šiame reprodukciniame žodžių sąraše parodytos tik vienos temos leksikos atkūrimo galimybės. Daug temų, be abejo, paįvairins leksikos sudėtį. Palyginus teminę reprodukcinę leksiką, kurią atkūrė 252 lietuvių mokiniai, su bendru reprodukcinės leksikos sąrašu, atkurtu grupėse (po 12 mokinių) kiekviena atskira tema, matyti, kad skirtumai daugiausia priklauso ne nuo respondentų skaičiaus, o nuo pasiūlytos temos. Pagrindinis žodžių branduolys kartojasi visose temose, o tematiškai nulemta leksika ne visada būna dažniausiai vartojama. 47 Pavyzdžiui, žodžiai аптека, аспирин, глюкоза, дифтерит, донор, зонд, кровавый ir t. t., kurie, atrodytų, tiesiogiai susiję su tema „Ligoninėje“, mūsų teminiame sąraše pasikartoja vos vieną ar du kartus. Atkuriant leksiką svarbu ir tai, kaip mokiniai įsisavino rusų kalbos žodžių darybos sistemą. Įvairiuose rusų šnekamosios leksikos dažnumų sąrašuose yra daug giminiškų žodžių, tačiau vienuose tai skirtingų rūšių veiksmažodžiai, kituose — daiktavardžiai, trečiuose — būdvardžiai, prieveiksmiai ir t. t. Vis dėlto jie laikomi atskirais žodžiais, todėl skirtinguose leidiniuose sąrašų apimtis ir žodžių dažnumas labai skiriasi. Kalbant apie lietuvius mokinius, galima drąsiai teigti, kad mokykloje jie gana gerai įvaldo rusų kalbos žodžių darybos sistemą, nes ji daug kuo panaši į lietuvių kalbos žodžių darybos sistemą. Taigi lietuvių mokinių rašiniuose ta pačia tema pavartota rusų leksika būdinga daugumai tiriamosios imties (t. y. daugiau kaip 2 tūkst. pirmakursių studentų). Vadinasi, bendrasis rusų kalbos reprodukcinis žodynas taip pat turi gana objektyvų pagrindą. Lietuvių mokinių rusų kalbos reprodukcinės leksikos apimtis nustatyta gana patikimai. Tai rodo kalbos žinių patikrinimas (žodžių sąrašus verčiant į lietuvių kalbą) žemesnėse lietuviškų mokyklų klasėse (iki 8 klasės imtinai) ir miškų technikume (I kursas, t. y. baigus 8 klasę). Patikrinimo rezultatai parodė, kad lietuvių mokiniai žino daugiau kaip 5 tūkst. žodžių, tarp jų apie 2 tūkst. neišvestinių žodžių. Lietuvių mokinių rusų kalbos reprodukcinė leksika buvo aptariama mūsų respublikos metodinėse konferencijose, skaitymuose ir mokytojų susirinkimuose. Praktikai esminių pastabų nepateikė. Lietuvių mokinių rusų kalbos reprodukcinės leksikos sąrašą palyginome su „Vieningo minimalaus žodyno nacionalinei vidurinei mokyklai“ projektu, kurio apimtis — 4 tūkst. žodžių. Paaiškėjo, kad lietuvių mokinių reprodukcinės leksikos sąraše iš minimalaus žodyno projekto trūko vos 607 žodžių. Iš visų išrašytų žodžių, kurių nebuvo reprodukciniame sąraše, sudarėme leksikos testus (po 75–80 žodžių kiekviename) ir pasiūlėme juos išversti į gimtąją kalbą 300 pirmakursių studentų (jie rusų kalbos aukštojoje mokykloje dar nebuvo mokęsi). Vertimo rezultatai: 124 žodžius išvertė visi respondentai. Tai tokie žodžiai kaip грамматический, объективный, начальный ir t. t. Nuo 75 iki 99% studentų teisingai išvertė 230 žodžių, arba 37,9%. Nuo 50 iki 75% studentų teisingai išvertė 140 žodžių, arba 23,1%. Visiems studentams buvo nežinomi tokie žodžiai: клевер, брести, борона, былина, нарицательный. Taigi galima manyti, kad iš 4 tūkst. žodžių, atrinktų „Vieningo minimalaus žodyno nacionalinei vidurinei mokyklai“ projekte, nežinomais pirmakursiams studentams reikėtų laikyti vos 300–400 žodžių. Atsižvelgiant į bendrą lietuvių mokinių rusų kalbos reprodukcinės leksikos apimtį, akivaizdu, kad reikėtų sutikti, jog lietuviška vidurinė mokykla suteikia tvirtą leksinį šiuolaikinės rusų šnekamosios ir kasdienės kalbos pagrindą. Bendrą lietuvių mokinių rusų kalbos reprodukcinį (realųjį) žodyną daugiausia sudaro rusų šnekamosios kalbos leksika. Lietuvių mokinių rusų kalbos reprodukcinės leksikos sąraše 22,5% sudaro tarptautiniai žodžiai, kurių gimtojoje ir rusų kalboje yra panašiai skambančių šakninių žodžių (академик, актёр, багаж, футбол, эмблема ir t. t.), 48 23,7% sudaro šakniniai žodžiai (vanduo, pilti, sodas, dainuoti ir t. t.), kiti žodžiai yra vediniai; iš jų priesaginės darybos žodžiai sudaro daugiau kaip 40%, priešdėlinės – daugiau kaip 41%. Dalis žodžių sudaryta priesaginiu-priešdėliniu būdu (apie 5% visų vedinių). Tai rodo, kad lietuviai mokiniai vidurinėje mokykloje gana gerai perima rusų kalbos žodžių darybos sistemą, kuri daugeliu atžvilgių panaši į gimtosios kalbos žodžių darybos sistemą. Pažymėtina, kad lietuvių mokinių rusų kalbos reprodukciniame žodyne nėra tokių žodžių darybos tipų, kurių nėra lietuvių kalboje. Pavyzdžiui, savybę ir santykį reiškiančių būdvardžių su priesagomis: -ин (папин, Петин), -ачий (кошачий, лягушачий), -ий (дочерний) ir t. t. Lietuvių kalboje tokiais atvejais priklausomybė reiškiama daiktavardžiu kilmininko linksniu. Tarp dažniausiai vartojamų priesagų paminėtinos šios: daiktavardžiams sudaryti – -тель, -ец, -чик, -ник, -ица, -к, -ость, -оньк, -еньк, -ание, -ение; veiksmažodžiams sudaryti – -ива, -ыва, -ну; būdvardžiams sudaryti – -н-, -ск-, -онн-, -енн-, -н. Priešdėlinės darybos būdu lietuviai mokiniai nurodė daugiau kaip 40 priešdėlių; dažniausi iš jų buvo šie: по — 380, о(об) — 294, у — 238, с — 182, не — 176, вы — 168, на — 161, от — 151, при — 145, про — 127, со — 99, раз — 97, в — 95, под — 83 ir t. t. Didelę lietuvių mokinių reprodukcinio žodyno dalį sudaro vardai, pavardės, geografiniai pavadinimai, firmų, sporto komandų ir kt. pavadinimai. Apskritai ši leksikos dalis sudaro 10,7% viso mūsų nustatyto reprodukcinio žodyno. Vardų ir pavadinimų analizė įdomi tuo, kad tam tikru mastu apibūdina mokinių akiratį; be to, ši leksika patvirtina faktą, kad tikrasis lietuvių mokinių rusų kalbos žodynas yra daug didesnis, negu numato mokyklinė programa. Žmogaus ryšys su viena ar kita vietove (iš kur kilęs, kurios vietos gyventojas) rusų kalboje reiškiamas įvairiais būdais. Lietuvių mokinių rašto darbuose dažniausiai pasitaikė aprašomasis būdas: nurodomas gyventojas, o po to – vietovardis kilmininko linksniu, pavyzdžiui, житель Москвы. Tai atitinka gimtosios kalbos normas. Priesaginių darinių pasitaiko labai retai (tipo: псковичи, псковитяне). Matyt, dėl priesagų gausos rusų kalboje mokiniams sunku atspėti, kaip sudaryti vienos ar kitos vietovės gyventojų pavadinimą. Reikia pabrėžti, kad moterų vardai ir pavardės buvo vartojami daug rečiau: tarp lietuviškų vardų ir pavardžių vyriškų buvo 69,4%, moteriškų – 30,6%. Pavardes suskirstėme pagal veiklos sritį arba vaidmenį. Populiariausi buvo literatūros veikėjų, sportininkų ir rašytojų vardai bei pavardės; vidurinę grupę sudarė istorinių asmenybių, kompozitorių, mokslininkų, kosmonautų, dainininkų ir dailininkų pavardės; žemiausiai atsidūrė mokytojų, gydytojų, atlikėjų muzikantų, skulptorių ir kt. vardai bei pavardės. Vadinasi, pagrindinis mokinių žodyno formavimosi šaltinis mokykloje yra literatūra; kartu jų akiratyje visuomet išlieka svarbiausi sporto, istorijos, kultūros ir mokslo įvykiai. Žinoma, reprodukciniame žodyne atsispindi ir trūkumai. Pavyzdžiui, šiuolaikinės rusų kalbos sinonimija, antonimija, paronimija, o ypač frazeologija, atstovaujama labai menkai. Abiturientų rašiniuose tik retais atvejais buvo galima rasti vaizdingų posakių, pa- 4. Užs. Nr. 1554 49 2 lentelė Lietuvių mokinių rusų kalbos reprodukcinio žodyno statistinė charakteristika Rodiklis | Skaičius |% | Iš jų: lietuviški (skaičius,%), kitų respublikų (skaičius,%), užsienietiški (skaičius,%) | Geografiniai pavadinimai | 284 | 33,1 | 106 | 37,5 | 99 | 34,9 | 79 | 27,6 | Pavardės | 351 | 40,8 | 171 | 48,7 | 133 | 37,9 | 47 | 13,4 | Vardai | 174 | 20,2 | 97 | 55,7 | 61 | 35,1 | 16 | 9,1 | Kiti pavadinimai | 51 | 5,9 | 35 | 68,6 | 15 | 29,5 | 1 | 1,9 | Iš viso* | 860 | 409 * 860 sudaro 10,7% viso mokinių reprodukcinio žodyno žodžių skaičiaus, o 409 – atitinkamai 5,1%. nes jie paprastai būdavo verstinio pobūdžio ir gerai žinomi gimtąja kalba, pavyzdžiui: выкрутить трубку мира, чувствовать себя как дома, быстрый как ветер. Rusų kalbos abstrakčioji leksika, taip pat meno, mokslo ir visuomeninio-politinio gyvenimo kalbos leksika atstovaujama nepakankamai. Tarptautiniai žodžiai, panašiai skambantys abiem kalbomis, neretai vartojami gimtosios kalbos reikšme. Siekdami preliminariai nustatyti lietuvių mokinių pasyvųjį (tikrąjį) lietuvių-rusų kalbų žodyną, pagal teminio reprodukcinio žodyno tyrimą sudarėme prognozę. Įvairios mokinių grupės (po 50 asmenų) lietuvių ir atskirai rusų kalbomis rašė neutralią, nesudėtingą temą „Ligoninėje“, įtrauktą į rusų kalbos programą jaunesnėms klasėms. Tyrime dalyvavo 4–9 klasių lietuviai mokiniai. Paaiškėjo, kad minėta tema gimtąja kalba 4-os klasės mokiniai vidutiniškai parašė 380 žodžių, o 9-os klasės mokiniai – 730 žodžių. Rusų kalba atitinkamai – nuo 80 žodžių 4-oje klasėje iki 640 žodžių 9-oje klasėje. Kitaip tariant, 4-oje klasėje gimtosios ir rusų kalbų žodynų apimties skirtumas vidutiniškai yra 300 žodžių, o 9-oje – tik 90 žodžių, t. y. baigiamojoje klasėje šnekamosios buitinės leksikos skirtumas sumažėja keturis kartus. Vadinasi, lietuvių mokinių potencialios galimybės reikšti mintis rusų kalba yra labai didelės. Už tai daug nuopelnų tenka sovietinei mokyklai ir mūsų respublikos vidurinių mokyklų rusų kalbos mokytojams. 1945 m. Sovietų Lietuvoje tik dalis gyventojų vienaip ar kitaip mokėjo rusų kalbą. Per praėjusį laikotarpį padėtis iš esmės pasikeitė: dabar galima teigti, kad šnekamąją buitinę rusų kalbą moka didžioji dauguma gyventojų, įskaitant visą Sovietų Lietuvos jaunimą. Tai patvirtina ir pirmiau pateiktas lietuvių mokinių rusų kalbos žodynas. Šią išvadą patvirtina ir mūsų sociolingvistinė anketinė 1974/75 mokslo metų abiturientų apklausa, kurie tik įsto- 50 į Antano Sniečkaus Kauno politechnikos institutą, taip pat vyresniųjų kursų studentai. Tyrimas buvo atliekamas lygiagrečiai su vidurinių mokyklų absolventų rusų kalbos reprodukcinio žodyno tyrimu. Анкета sudaryta taip, kad būtų galima išsiaiškinti, kokioje socialinėje ir kalbinėje aplinkoje augo stojantieji, koks jų požiūris į kalbų mokymąsi ir kaip vartojamos kalbos Sovietų Lietuvos aukštosiose mokyklose, kuriose mokoma daugiausia gimtąja kalba per visą studijų laikotarpį. Tiriamųjų kontingentą socialinės kilmės požiūriu galima apibūdinti taip: darbininkų vaikai sudarė 49,8%, kolūkiečių vaikai — 18,2%, tarnautojų vaikai — 32%. Iš viso priimto kontingento vyrų buvo 63,5%, moterų — 36,5%. Tėvų išsilavinimas: pradinį turėjo maždaug 40%, nebaigtą vidurinį — 29%, vidurinį — 15%, nebaigtą aukštąjį — 4%, aukštąjį — 12%. Tėvų gimtąja kalba dažniausiai buvo nurodoma lietuvių kalba (98%). Be gimtosios, tėvai geriausiai moka rusų kalbą (apie 90% visų tėvų). Pažymėtina, kad 5% tėvų ir 12% motinų rusų kalbos nemoka. Tačiau 33% tėvų ir 20% motinų moka rusų kalbą ne tik žodžiu, bet ir raštu. Maždaug 15% tėvų moka ir lenkų kalbą. Iš užsienio kalbų pirmoje vietoje yra vokiečių, paskui minimos prancūzų ir anglų kalbos. Tokia buvo studentų lietuvių socialinė ir lingvistinė aplinka šeimose. Apie save studentai nurodė štai ką: 1. Į klausimą „Koks jūsų gimtosios kalbos mokėjimo lygis?“ gauti tokie atsakymai: kalbu ir skaitau gerai, bet rašau patenkinamai — 29%; kalbu, skaitau ir rašau gerai — 71%. 2. „Koks jūsų rusų kalbos mokėjimo lygis?“ Į šį klausimą gauti tokie atsakymai: kalbu laisvai — 28%, patenkinamai — 56%, silpnai — 16%; rašau gerai — 6%, patenkinamai — 60%, prastai — 34%. 3. „Koks jūsų užsienio kalbos mokėjimo lygis?“ Atsakymai: skaitau laisvai — 6%, silpnai — 94%; skaitau be žodyno — 5%, su žodynu — 95%. 4. „Koks kalbų vartojimo santykis studijų procese aukštojoje mokykloje?“ Baigiamojo kurso studentai atsakė: bendraujame lietuviškai — 92,8%, rusiškai — 6,2%, užsienio kalba — 1,0%; skaitome lietuviškai — 69,2%, rusiškai — 28,6%, užsienio kalba — 2,2%; rašome lietuviškai — 90,5%, rusiškai — 8,5%, užsienio kalba — 1%. Pirmojo ir antrojo kursų studentai, kuriems dar dėstomas praktinis rusų ir užsienio kalbų kursas, į pirmiau minėtą klausimą atsakė: bendraujame lietuviškai — 88%, rusiškai — 10,5%, užsienio kalba — 1,5%; skaitome lietuviškai — 81,4%, rusiškai — 11,5%, užsienio kalba — 7,1%; rašome lietuviškai — 89,9%, rusiškai — 7,9%, užsienio kalba — 3,2%. Taigi matyti, kad vyresniuose kursuose skaitymas rusų kalba kaip savišvietos būdas sudaro beveik trečdalį, greta gimtosios ir užsienio kalbų. Tai visiškai suprantama susipažinus su padėtimi institute. Dauguma specialiųjų dalykų, ypač naujų mokslo ir technikos disciplinų, mokymo priemonių yra tik rusų kalba. Norėdami giliau išstudijuoti dalyką (paskaita apie jį skaitoma gimtąja kalba), studentai turi naudotis rusų kalba išleista specialiąja literatūra. Bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose ir aukštosiose mokyklose pagrindinė bendravimo priemonė yra gimtoji — lietuvių — kalba. Greta jos vis dažniau ima 48 51 ... reikšmę įgyja rusų kalba kaip bendravimo, išplėstinio ir pagilinto pažinimo, taip pat kaip Lietuvos TSR dirbančiųjų pasiekimų propagavimo priemonė ne tik daugianacionalinėje Sovietų Sąjungoje, bet ir už jos ribų. Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto rusų kalbos katedra GIMTOSIOS IR RUSŲ KALBŲ VARTOJIMAS MOKYKLOSE Santrauka Lietuvos TSR mokyklose jaunimas mokomas gimtąja kalba. Nemažai dėmesio skiriama ir rusų kalbos mokymui. Todėl lietuviškų mokyklų moksleiviai šnekamąją rusų kalbą moka gerai. Šiame darbe pamatuotai tvirtinama, kad lietuvių moksleivių reprodukcinis rusų kalbos žodynas — maždaug 8000 žodžių. Tatai pakankamas pagrindas laisvai bendrauti ir tęsti tolesnes studijas, kur paprastai dėstoma specialybės leksika ir frazeologija bei giliau mokoma rašomosios rusų kalbos. Sociolingvistinės anketos duomenimis, tiek vidurinėse, tiek ir aukštosiose mokyklose daugiausia vartojama lietuvių kalba, mažiau — rusų, visai mažai — užsienio kalba.