K. Būgos laiškai J. Endzelynui

K. BUGOS LAISKAI J. ENDZELYNUI Parengé J. Karaciejus ir A. Sabaliauskas Tarp epistolinés K. Bigos medZiagos ypaé svarbia vieta uzima Jo laiskai latviu kalbininkui Janiui Endzelynui (1873 — 1961). Siu dvieju zymiausiy balty kalbu tyrinétojy korespondencija prasidéjo 1909 m. ir truko iki K. Bigos mirties. Korespondencija labiausiai yertinga dél to, kad joje beveik iStisai nagrinéjamos balty kalbotyros problemos. Suprantama, esama ir idomiy pastabu, padedanéiy geriau iSaiSkinti ivairius abiejy mokslininky biografinius faktus. DidzZioji K. Bigos korespondencijos J. Endzelynui dalis yra Lietuviy kalbos ir literatiros instituto rankraStyne. 11 Ga Saugomy laisky buvo paskelbta ,,Literatiiroje ir kalboje“ (V., 1956, t. 1, p. 364—386; parengé E. Grinaveckiené ir J. Kruopas). Z. Zinkeviéiaus sudarytuose K. Bugos »»Rinktiniuose rastuose“ (V51961, ft oip, 817—879) skelbiama 44 laiskai (36 i§ Lietuviy kalbos ir literatiros instituto rankraStyno, pakartojant 10 paskelbtu ,,Literaturoje ir kalboje“, ir 8 ig Respublikinés bibliotekos rankrastyno). Z. Zinkevitius pateikia ir jam Zinomy niekur nespausdinty laisky turinj (t. 3, p. 994996). Kalbédamas apie K. Bigos laiskus J. Endzelynui, Z. Zinkevigius nurodo, jog ,,yra jy dar ir pas adresata“ (t. 3, p. 817), taiau jokios Siu laisky charakteristikos nepateikiama. Latviy kalbininké, J. Endzelyno gyvenimo draugé M. Saulé-Sleiné 1979 m. vasario ménesj su atitinkamu laixku (1.31) Siy eilugiy autoriui atsiunté 11 K. Biigos laisku, ra8yty 1911— 1921 m. I¥ Siu laisky vienas (1921.X.9) pagal islikusj juodrastj paskelbtas K. Bigos ,,Rinktiniuose rastuose“ (t. 3, p. 872 —873). Juodraxéio ir originalo tekstai skiriasi vienu kitu kalbiniu ir stilistiniu taisymu (pvz., vietoje juodra8tio susivaziavimas originale vartojamas susirinkimas, vietoje Zadu duoti trumpq kritika ra8oma Zadu parasyti trumpa kritika ir t. t.). Drauge su minétais laiskais M. Saulé-Sleiné atsiunté K, Bigos laisky vokieciy kalbininkui M. Fasmeriui (Vasmer, 1886— 1962) ir suomiy archeologui, 1920— 1923 m. dirbusiam Tartu universitete, A. M. Talgrenui (Tallgren, 1885— 1945) nuoTaSus, raSytus paties K. Bigos ranka. Laiskas M. Fasmeriui (1921.1V.12) pagal Vilniaus universiteto bibliotekos rankraStyne saugoma laisko juodraSti yra paskelbtas K. Bigos ,,Rinktiniuose raStuose* (3p? 872-873). Taciau siuose tekstuose yra ir skirtumy. Tarp atsiyustos medZiagos yra ir vienas didelis laiskas (15 psl.) be datos ir Pparaso. Siame raSte K. Biga, atrodo, atsako i tam tikrus klausimus. Atsakymai sunumeruoti (26). M. Saulés-Sleinés atsiusta K. Biigos epistoling medziaga perduota Lietuviy kalbos ir literatiros instituto rankraStynui. A. Sabaliauskas 54 {] Brpeneuckaa 10, KB. 76. Peterburgas, 1911 m. sausio 5 d. Garbus Draugé! Sveikas sulaukes naujy mety! IS KZ. atspauda gavau. Aciii! NeraSiau tuojau, delto kad tikrai neZinojau, kur Tamsta bisi Sventése. Keletas pastaby prie Tamstos straipsnio ,,0 cyab6e HOCOBBIX 3ByKOB™...: I) xem. sundau 3 = sitndau Kvédarna, 2) 7. stamancioti 7 palygintinas yra su stamantris ‘ynpyruit Siauliai (= Iapan, plg. MieZ. 227 ~ stamantus be r!), 3) rudbti 8 gali biti ir lietuviSkos kilmés : is-rudpti, raupyti Ju8k. Zod. I 622, 4) latv. kampis 9 : kaip reikia suprasti la. kanapis? 5) la. spédz 15 gali ir liet. spiégia, spiégti ‘laibu, augStu balsu Saukti’ Dusetos, 6) jékti 21 i8 apj-ékti (su e i8 a po j) ~ api+akti: a rédo kupiskény apj6*ko* (67 i§ @, plg. m6*to* = mato), 7) vaguoti 22 neZinomas, téra tik vagéti (Kvédarna, Kretinga, Siauliai, Dusetos, Linkmenes, Seinai), 8) ghiosnis 23 : Zinomas yra ir gliosis (be n!) JuZintai. Prie KZ. : 9) la. trekns 57 = liet. tréknas ‘riebus’ JuSk. Z. I 314 : traknits ‘derlus, sédrus? = bujny’ I. c. 4, 10) buziej ‘owady’ 64= biziai ‘owady’, sg. biiz}s, bitzio Butrimonys (plur.), Traky apskr., Vilniaus gub., 11) ampalas ‘Hanegp’ 65 is an[t]- palas = iis-palas ,,t. p.“ Dusetos ~ pilti : nuo Siy ZodZiy reikia skirti la. pal’i ‘morastige Seeufer’ Biel. LSpr.154 ~ pdlios, paliy ‘dideli baly plétai = raistai (Dusetos) =kiidros (Vilniaus Kaitanénai)’ Pilviskiai, Suv. g. ~ lot. paliis, 12) saiibti, sautéti, apsaisti 66 sq. pazistami i$ tokiy Snekty kur § pavirto j s, man tepaZistami siaibti (zem.), siaiisti (aug. ir Zem.), 13) kaku brékums 69 : Saukimas ‘pepcta’ Kvédarna (DaukSos Post.). Dauk®%és kalba yra labai brangus lietuvjy kalbos Saltinis: jame pilna médZiagos visiems galams! DaukSos priegaidés yra gana savoti8kos. Vietoje ugnis, Saknis, mirtis etc. DaukSos kalboje buvo agnis, saknis, miftis!! Tame néra nieko keista! Sitokia pat priegaidés tariamaja ,,nevieta“ randame ir Siu dieny tarmése. Ugnis f., gratis f. etc. randame Dusetose, Salose, Kamajuose, Prienuose. Ka man tepazistamas i8 pasakymo — kd vyrai, ta vyrai! Kvédarna ,,k4 vyrai, tai vyrai (Dusetos)! = monogupi!“ cf. kas ta kaitris Ju8k. Z. 1 421 b ,,yTo 3a xapa!* Pri-iie-liesti Zménes DP. 364, ,,pri-liestie-ji* : liecii, liésti ,,nputecuath ~ liecze ‘spaudzia’ DP. 136,,, lfecze 136.4, ltecze 363, ~ pa-lytéti : 3 praes. pd-liti DP. 254,,. + liete naflas ‘npurecuaau BoB’ = spaudé naglés DP. 24, : lieciz, liésti »,Tporatb, rusza¢é“ Dusetos ~ negali jd az-liést kaip vapsvy giiztés! Ds. “norpoHYTbCH JO Hero...’ tis = Buagucuapos, Cys. r.). Palyg. Jablonskio (pseud. P. KriauSaitis) Lietuviskos kalbos gramatika. TilzZéje 1901, pg. 23 : jis. Paskui galéty biti ir loc. sg. Pasku (greta su Zem. paskué ir paskuo) greigiau rodytu, kad yra dat. sg.; cf. dovanai dioti ‘dono dare’ (adiect. *dévanas néra Zinomas). 55 Brugmann’o ace. pl. vilkuns paimtas:yra i A. Leskien’o Declination 104, kur skaitome: msc. a — st. lit. vilkis = vilkuns, aus *vilka-ns, -ans noch preussisch. *Vilkuns nerandame nei senobés raStuose, nei Siy dieny kalboje. Toki lytis ir teoriskai yra negalima. -uns-ius acc. pl., -unse loc. pl. tepaZjstami Zem. tarméje, augstaiCiai ju néra girdéje. Ar nebus tik cia nauja nazalizacija, panasi j em. mastis = aug. mostis < r. MacTb ‘ma3p’, més ,.MbI“ (Kalnijai netoli Raséiniy) = aug. més (Dusetos, Natimiestis), g/imsnis (L. Iwinskio kalendoriuose) = glisnis Kyvéd. ~ gléusnis Rietavas = augst. ghiosnis? Jauniaus gramatika jau pabaigta spauzdinti, pardavinés ja tik tada, kada iSeis rusiSkas vertimas, kuris pavestas man pagaminti. AX pazadéjes esmi para¥yti raSy bos (orthographia) vadovélj. Ta darba manau vasara baigti. Jablonskis sintaksj jau pradéjo spauzdinti ménesin, laikraStyje ,, Vadovas“ (Seinuose eina), i kur bus padaryta atspauda j atskiras knygas. Etimologija ra¥o Jurgis Slapelis (Jablonskio mokinjs), lig Tudeniui, tur biti, bus iSspauzdinta, Juskevigiaus zodyna nuo raidés m veda Slapelis; lig Siolei tei$spauzdino tris lankus. Raidés k—/ Jusk. Zodyno pas Uljanova. Uljanovas lig Siolei dar nieko nepadaré ir, sunku tikétis, kad ka padaryty. Kad lietuvjui, gerokai pazjstanéiam savo kalba yra sunku Ju&k. Zodynas redaguoti, tai ka besakyti apie Uljanova, kurs jau gerokai pamir8o. JuSkevigiaus Zodyna gatava, tur biti, negreit teregésime! Gaila bity. I§ Juskevitiaus galéty kalby mokslas labai ir labai daug Jaiméti! Tamstos pra’ymo perzvelgti literatiira apie dat. pl., loc. sg. Siuo tarpu negaliu iSpildyti. Labai stingu laiko! Galééiau sausio ménesio baigoje. Vilnitije bidamas turési Tamsta visupirmjausiai pasizinti su Dr. Jonu Basanavicium, Mokslo Draugijos pirmininku (biblijotekoje ir arkive galétumi, laiko turédamas, daug kuo pasinaudoti) ir ,,Vilties‘ redaktorium Antanu Smetona (kalba gana gerai praktiskai moka). ,,Vilties“ adrisas: Komesennas 5, xp. 25, Daugiau su kuo susieiti vertétu, galési Tamsta patirti ix Basanavitiaus arba Smetonos,. Vertétu pasizinti su veikéju kun. Tumu, kurs lig Siolei buvo ,, Vilties“ vedéjas, bet atid lenky endekams tapo dvasiskijos vyriausybés i%éstas. Gal dar tebebus Tamas Vilniiije iki kolei. Ar tamsta dabar spauzdini savo tyrinéjimai apie aistiy ir slavu giminuma ar ka kita? Giminumo kKlausimas ir man labai ripi. Pamazi-pamaii ir baigia griiti visas AistiSkyju studijy mokslas! Dabar a jau ai8kiai iSvydai, kad Tamstos mokslas apie latyjy intonacijas ir kilima é(ié) i ef yra pamatuotas. AS dabar, turédamas omenyjé lietuvjy kalbos lytis, matau, kad ie Zodzio pradzioje, viduryje ir gale tekjla i¥ aist. ei sub accentu. Liepa, siena, siela, Pieva : Seiva, Seima, neiva ~ diend naujadaras i¥ diénq... Siaul-iétis, i8 kur naujadaras v6k-ietis visi, kiti ix viste < aist. *visef, i$ kur naujadaras gédingi. apié, prié su ie ik apie-[linké], prie-[taras '] : nei ~ néi, bei, vei ‘schau!’, la. tei, Se? i8 proklizies. La. tris “tr¥s’, né, ne ka = Zem. ne-k6, te? Sef turi lauZtine (mpepprBuctyt0) Ppriegaide i§ senésnés krifitanéios (Hucxogsueli) *tris etc. Man todos, kad latyjy 56 prokalbéje kita karta yra veikalaves désnis, pagal kurio proklizyje krifitanioji priegaidé virzdavo j 14uzZtine. Kaip matosi Tamstai? Pralatv. *tris masds (*tris proklitikon) pavifto i tris ma@sas, kaip kad pra-l. *galvd (= Zem. tel8iSkiu gdlva) — i galva. Universitetg Zadu baigti 3i pavasari. Linkiu Tamstai sekmés darbe! Tamstos Kaz. Buga. NB. Siunéiu skyrium straipsnj apie dat. sg. ~ pl.,i8 kur galési Tamsta pasinaudoti. Paskiau pra’y¢iau ji man graZinti. KB. 22] Peterburgas, 1911 m. kovo (IIT) mén. 10 (23) d. Garbis Draugé! Biity labai geras daiktas, kad Tamstq imtumi ir paraSytumi straipni apie senobés , Kurgius‘ ir iSspauzdintumi ji Lietuyjy Mokslo Draugijos organe ,,Lietuvjy Tauta* (Jluroscxoe Hayanoe O6utectso. Bustbxo, JIuqcKuit nepeysox, 4. Ne 7. Tpeaceates Vpan FOppesuy Bacanosuy). Kad didesnis mokslininky skaitius galéty pasinaudoti, reikty ra’yti voki$kai. Nuo II tomo ,,Lietuyjy Tauton“ bus dedami ir voki§kai ra8yti straipsniai. Pirmasis vokiSkas straipsnis bus Adalberto Srbos (moravas Srba) ,, Monographie tiber die verba momentiva als Beitrag zur litauischen Syntax“. Ra8ydamas apie kurSius, sunaudotumi Tamsta nomina propria ir §j bei ta i8 Kuro dijalektologijos. Rucava (BW. 3840, 1; Bielenst. Grenzen 231), kaip patyriau Siomis dienomis nuo Palang6s [acc. Palangq] Zemaitiy, vadinasi zem. ne *Rikiava, bet Rikiava (u trumpas). BW. 12461, 3 var. Ricava, regimai, turi nauja ilguma; plg. Bezzenberger, Ueber die Spr. d. preuss. Letten : dsdarit ~ asgalda 117, stiwe siwele 118, tis- ~ usgdldu 120. Kad Ruk-iava = Rucava turi etimologinj trumpa u, gali rodyti sekantys nomina propria : Rukai — kaimas MésédzZio par. TelSiy apskr., Ruk-S-iai — k, PaSilés p. Raséiniy apskr., Ruk-é-l-iai — k. ROkiSkio p. EZerény ap., Ruk-wiZa — pavardé ig Liaudés (tuo vardu vadinasi apylinké pagal Liaudés upe PanevézZio apskr.). Be Veficio rago Prisuose dar Zinoma yra vietové Wentainen (Bezzenb. Ueber die spr. d. preuss-Letten 139!) = *Ventdiniai; cf. Jut-diniai, Gebdiniai, k. Ramygalos par. Panev. apskr., Ok-ainiai, k. Truskavos p. Paney., Vdnt-ainiai k. Radviliskio p. Siauliy apskr. Kur’. upés vardas Otange Bielenst. Grenzen 226 = ? *Uot-anga; plg. Pal-anga ant R4zés (= dial. Rouzés) upés kranto. Dabar a8 visai nebeabejoju, kad kuf a tarméje an etc. likdavo kas buves, o ne virzdavo j uo, kaip latvjyu (= zemgaliy ir tetra) tarméje. Senobés kurSiy tarmés liekany Kur8é, regimai, nedaug teiSliko : kurviai ilgainiui per Zemgaliy ir latgaliy kolonizacija pasisavino ,,latvjy“* kalba. Prie kur’iy tarmés liekany galime priskaityti: 57 1) dzintars BW. 27421 Eduolé; 13282 Vecpili, Mezeniekuos, Eduolé, Irjen, Nica, Ugalé, Dundanga, Liel-Ezeré, Kandava ir artimjausi kurSiy kaimynai Zemgaliai ~ Pienava (13282 var.), Dzaksté (13282,5) = dzinters BW. 27421 var.; 13246,1 Cirava : Zitars 13282,11 Liel-Iecava (Bauskas apskr.), P. Schmidt’as = ziters 13282,3 Erlaa (Césu apskr.). Bet delko sakoma yra dzintars ir Altené (Jaunjelgavos apskr.) BW. 13282,3 var.? Cion pateko Zodis nuo kurSiu drauge su preké (topap) ? 2) mencis BW. 30810 Nica, mencu rinda 18450 Cirava : liet. menké (sunu tiewas wede su sawem... menkiu meszkierioti Patangos Juze 5,9) ~ slav. mono : mencis Kursiten (Ulmann) ‘ein Mensch, dem sich nichts fordert’ ~ menkas. 3) danga ,,Ecke“ Nordwest-Kurland Biel. LSpr. I 144, BW. 16787; 16876; 21130 AlSvanga; 21631 Kasdanga : ?gara danga ‘Siidwestwind’ Nica (Ulmann) : dandzis “‘Radfelge’ (kur vartojamas ?). 4) tencinat ‘danken’? BW. 11575 Sarkanmuiza Ventspils apr. : ténkinuos ‘noBobCTBylocb’ Ky. ~ iS-téko ,,pakako“. 5) devanta vasarina BW. 8973; 12586, 8 Sasmaka Talsu ap. : i8 kur Gia a? 6) lanka BW. 655 Kabilé Talsu ap. : ludks ,,lafikas. 7) jentere Angermiinde (Ulmann) : ieter, ieterit! voc. BW. 23659 Dzérvé, Suséja, Dignaja Jaunjelgavas apr. 8) blendu, blenst Nica Biel. LSpr. I 144, blenzdamies ‘raudzidams’ BW. 22249 Rava Aizputes ap. : blandaii Jusk. Zod. I 215. 9) blank-stities BW. 21205 Cirava : blank-steréti J. arba blaak-ti ~ nu-blafiko “no61eqHen” Marijampole. 10) sklanda BW. 19788 Rava Aizputes ap. = pa-skldnda cf. Mied. 173 ~ pasklitnda Ds., USpaliai, Tusk. Zod. 1 165 b. sub verbo atSlajé ~ paslandis, -ies Joniskis »,pavazomis dailiai nuSluotas, slidus Ziemos kelio gabalas“ (= pa-siauta Tveredius) : sklendziu. 11) délu mate at-linguoja BW. 23547 Al8vanga = at-lingtioja Ds. : liguot. 12) kanc-ind-t ‘ausforschen’ Nordwest-Kurland Biel. LSpr. I 145 = lie. kan-k-inti ~ ken-t-éti. 13) kurS. /anktes Ulmann : lafiktis Kv., Kelmé. 14) denkts,,stark“ O. Bartau (Ulm.) : dencis , ein Kleiner, derber Junge“ (8 kur 2). 15) kur8.(?) duncis = dicis P. Schmidt’as ‘toks peilis’. 16) guigis ‘eine Kriimmung’ Kurl. (Ulm.) : lie. ginga ‘TopOuHa, Kay6’ ~ gugd, g. sg. giigos ,,t Pp.“ : gaiig-aras. 17) vingr-ums Aizputé (Ulm.) : lie. vingris »Vingis* JoniSkis. 18) vink-alat ‘be darbo vaik8tinéti’ Eduolé (Ulm.) i8 vi-n-k : vpk-ti ~ vaik-jti. 19) rantét ,,kirsti medj* Dundanga (Bezz. Dial. 174) : rant¥ti ~ résti ~ rqstas = la. ruotit Sauka. 20) blezdelinga Bezz. Ueber die Spr. preuss. Lett. 144, jei tik néra perdirbtas Zodis pagal liet. blezdingd ir la. bezdeliga. 21) Dincis nom. propr. Bezz. 1. c. 146 : 2 Ar vanga, venga (Ulm.) yra pazjstami KurSe, a§ negaliu Zinoti. 58 Meiite (P. S[midt’as]), rifida P. 8., sence Oppekaln, skrafda P. 8., censuds P. 8., balaftda P. §., bafiga P. §., trenkt pazjstami yra labai toli nuo KufSo Zemés, per ka sunku Siuos ZodZius, skaityti ,,kurSizmais“. Kai-kurie Sity ZodZiu galéty turéti n iS m. Mefte savo akcentu visai nesutinka su lietuvjy mefté Kvéd. arba menté, acc. mefite Skapiskis, Seinai; cf. aly mésti,,mefitét“ Joniskis, VadOkliai. La. mefite (: mieturs = mentiris Ds.) grei¢itj-greigiausiai yra paskolinta i§ suomjy arba i8 liet. giminés kalby; plg. fin. mdntd ,,der Butterstéssel“. — Trenkt ‘ruaty’ begi néra skirtinas nuo triékt = trefkti? La. trenkt galéty kilti i§ balt. trem-k-: liet. tremji ,,ronto* ~ istremti ‘“u3rHatb, cocatTp’ J. Zod. I 653 : trimi “drebi’ Ness. Wb. 115. Rifida = lie. rinda (Datikantas) i§ *ri-n-da@ ~ ir. rind ‘constellatio’ Walde 436 : la. riedu, ridu, rist ‘ordnen’ (cf. lieku, likt) ~ srb. réd, réda ‘Reihe’ = lie. *rifidas : rinda, -6s, rifidq (Dusetos, SkapiSkis) ..medZio, rago metinés kaftos (riévés), pagal kuriy skaito medZio, gyvolio metus“ [kelmo medzio rifidos = Zem. ka?tos = cou] : Saknis rei-d(h)-: rei-v- > lie. rievé riéve Aist. stud. I 87° [: Ju8k. Zz. 1 235 ~ rivé = zem. rivié < rievé] ags. rdw i8 roi-v- : mhd. rihe ‘tinda’ i8 i.-eur. *rei-kd ~ lie. rikia “eila’ Dauk8a : rei-g(h) > Zem. viskas eit pa-reizZiuo ,Bcé uyéT NOpAAKOM, Kak caenyeT” Kyvéd. = la. pa-reizi : rei-s->mbhd. reise ‘Zug, Reise’ i8 roi-sd : rei-dh- > ahd. ritan ‘fahren, reiten’ ir. riadaim ‘ich fahre’ ~ lie. riedi, riedéti ‘kaTuteca’ Jizintai = rieti rietéti ‘t. p.. Dusetos < rei-t-. La. rifida tegalima ai8kinti kaipo paskola iS lietuyjy kalbos (0 gal, kurSiy?). La. baiiga (cf. la. buogs ‘Schaar, Menge“ : lie. pra-banga ‘Uebermass’ Rupestis prabangi dpe pianu. JIxp. 61g, per bingusias rupestis 1. c. 83.4 ~ liga ibifigo ‘choroba spotegowala’ Kvéd.) irgi paskolinta i§ lietuvjy kalbos. La. skrafida, balafida irgi, regimai, skolintiniai zodziai. Skdr-ti > sk(a)r-anda, bal-tas > bal-anda, gen. balaridos ir balandés, acc. sg. balafidg ir balandq (abi formi Duset.) [balandé, acc. balande Linkmenes] cf. slav. Zeledo lat. gl-and- ~ Bdd-xv-o¢ priisy alisk-ande ~ alsk-n-is Sirv., la. galuéda is *gal-andd, lenk. labed? i8 *albh-an-d-i-, la. til-andi ,,tilés“ iS kurSiy tarmés, val-anda. La. balanda del savo intonacijos galéty biti paimta iS liet. rytieciy lyties balanda [an c paBHoMepHo-BocXOAUMM yapenuem]; cf. la. rifda < rinda, bafiga < banga. Lyéiu sence, censués su indoeurop. -nkaipo latvisky aS nemoku iSaiSkinti. Siuodu Zodziy VidZemén galéjo patekti iS kutSiy tarmés per ventinius, gyvenusius Césy apylinkéje. Trikdtes spendz .,spi¢dz“ irgi bity ventiniy Zodis. Ragydamas Tamsta apie kurSius, i§ naija teikis perZiiréti latvjy tarminés formas su an etc. Dar sykj pakartdéju, kad straipsnis apie senobés kurSius yra labai lauktinas. La. pif-ka ‘xocma’: pit ‘pinti’; cincd ,,kinka“ ~ cink-slis ~ cim-slis Ulm. (jei néra klaida. Rodyty, kad kinka i8 *kim-kda), kankars ~ ka-kars, cinkurs Lubané ~ ciékurzis, en arba ei?, dzindz-inadt < ging-, (d)zint-ele, cenceres ,,Beine“ Kurl., blanditiés ‘waatees’. Kad la. Kert yra perdirbtas i8 *cert pagal — kart, negali biti abejonés. Lytis *ceft, regimai, yra pazjstama latvjams rytieciams; cf. éeris ,,tveries!“* BW. 31393,1. Priisy 2 pl. es-tei 71, billi-tei 793, druwétei 67, ldikutei 55y9. 59 B] 17 1a m. Garbus Drauge! : Dignaja, kaip rodo la. ryt. Dybnoja (pas BW. Siuo kartu negaléjau surasti vietos), teikia skaityti Digndja < pra-laty. *Dubndja [ub > ib disimilacijos keliu]. Kad lietuvju kalboje bn virsta j gn, rodo netik dignas = la. dubens < *dubns < *dubn(a)s < “dubna-s, bet ir kiti Zodiiai; plg. /abnios ,,pospanbun“ Salakas > lugnios USpaliai : Jabos ~ slav. lubs. Kad upju varduose, pavyzdiiui tokiuose, kaip : lie. Dadiguva la. Daiugavya, lie. SeSuvis Gatirés par. ~ la. Sesava BW. 381, 11; 19283, | var. ~ la. Sese, upé Bielenstein Grenzen 97 ~ Ses-ile, Privatgut 1. c. 232, Pienauja, js Pienauja Kvéd., Riet. < *Pein-avi, g. sg. -avjas [cf. gr. uvta ~ musid, g. sg. musios Dus. : Vilkauja, -jés Vilkauja, upé > Vilkay-iskis, miest. Suvalky gub.] = la. Pien-ava ir d. k., -ava gali reikSti ,upe“, a8 visai sutinku; bet, reikia minéti, kad yra galimas ir kitoks aiSkinimas. Daig-uva = Daig-ava galéty biti ,,adiectiva* su sufiksu -o-vo-, -o-va- (cf. Brugm. Gr. II?, 1, p. 204 : ai. kéca-vd-s etc.). Pien-ava galima bitu lyginti su slav. dobrova (Vondrak, Vgl. Gr. I 410), lie. welinuwé DPost. ed. Volteri 9755 (: welinuwos 17353, wélinuwq 1739) : Sun-ava Dievéniskis Asmenos apskr. (cia ne gyvenimas, o Sunava), brol-ava, gen. sg. -dvos Dus. (ir broldvoj pris’eina sus’piktie ‘naxe M@KIy OpaTbamu...’, rus. 2*xuOBa : bendr-dvées (gen. sg.) pievos Dus. ‘oOmtue ayta = ayra o6uupi* ~ Viest-ove, upé Kulitj, Plingés par. TelSiy apskr., Kirkinové, upé Raséiniskiuose, Gin-évé, upé Kaunigkiuose. Upés : Bartuva = la. Bartava, Blindziuva Salantii par. TelSiy ap., Gerd-auja Gargzdii par. Tel8iti ap., Varduva Alsédziy par. TelSiy ap., Mituva Jiirbarko par. Raséiniy ap., Sandruva Sidlavos par. Ras. ap. (jei ne i§ San+druva), Vid-auja E%zvilko par. Ras. apskr., Gard-uva Baiségalos p. Siauliy ap., Rifg-uva Kurvény par. Siaulitj ap., Kartuva Kiurtuvény par. Siauliy ap., MaiZuva Lifikuvos par. Panevézio apskr., Lifkuva Lifikuvos par., Latava Troskiiny par. Ukmergés ap., Vaduva Skapiskio par. Ukmergés ap., Mituva SkapiSkio par. La. Digndja < Dubndja sufikso Zyilgsniu galime sulyginti su lie. Lukdjus, ezeras Linkmeni par. (: Luk-nd, upé Kuli! par. Tel8iy apskr.). »Ni(e)granden“ latviSkai, regimai, skamba kaipo Nigrandale, cf. Nigrandnieki BW. 12866, 3 var. < Nigr-ande : Iv-ande. Als-vanga dabar ir man aiSki: Alsi€ al§(n)-< al’a-, arba ik al¥a- = balt. als-ja-, i$ kur ,,kuiSiu® gen. pl. alkSu (rikste) BW. 9778, 1 var. (Dundanga), jei ne ig *alks[n]juo. Kur’. Ta ringdja Blintenieces Gudenieku nuovada BW. 15642 AlSvanga : la; Riga = lie. ringa (cf. svilpa < Svilpti, réka < rékti) ~ Ringjs, upé Paiilés par. Raseiniy apskr., USpaliy Ukmergés apskr. Kur’. ar spangnem kumelem BW. 14510, 2 Dundanga : spafigas ,,Zabalas“ Suy. Naumiestis. kur. siva, centra meitita BW. 12314 var. “dzedra’ Sasmakas apgabala Talsu apr. :? 60 {lenkdams 12785 BW. 607 skrunda kur’. meitas lenca BW. 11985 Al8vanga : lankjti (= la. luocit) ‘Hapemlatb’. {vilk(u) mat(e) jér(u)s lenc ,,Kerigista“ BW. 23566,4 Rinde (Angermiinde) kur¥. Dzelde (Embuotes par.) > Dzeld-enieki BW. 12684, 1 var. rodo, kad lie. gélda ,Koppito“ yra savas Zodis. Tuk-ums, plg. la. Jaudz-umi, maju yards BW. 19079; 18314. kur’. suni...ieraudzija... nuo-skrendusu kumelinu ‘nustipusi, nudvésusj’ BW. 19071 Vec-Sieksatuos Azputes ap. : ? skrénda. kur’. rindat ‘maut = muroti ~ maisti? BW. 16518 Ventspili, Vérgalé, Rava:? Dulenka (gen. sg.?) strimalu kupti BW. 20724 Cirava Azputes aps. ~ maju vards (2) : la. suf. (e/in)-iek(a)-s< -enka-. Tinger-nieki BW. 20949 var. Dundanga < *Ting-ure : tingéti. Dundz-inieki BW. 20949 var; 20957,3 Dundanga < *Dunga : ? vibante BW 21871,6 var. Ventspili = vibuot-ne 21871,2 : ? planda ‘*karta? (reik8mé nelabai aiski!) BW. 23583 Al8vanga, Ventspili : ? rank-aink kaklin§ BW. 25794,2 Kabilé Talsu ap. : ? vok. Runzel < rn-d-, la. rudbs < ran-ba-. Ri-n-da ~ ri-k-id ‘eild’ tolesniai yra giminés su lot. ri-t-e ‘*in der Reihe’ loc. sg., ri-tu-s, ahd. ri-m ‘Reihe, Reihenfolge, Zahl’ Brugm. Gr. Il’, 2, p. 710 : visi Sie ZodZiai paeina i8 Saknies rei- ‘tekéti’ (: saulé téka, vandud téka, merga uz vyro téka, takas, tékmé ,,1y2Ka“) ~ slav. ré-ka, lot. ri-vus. 18 Rozwadowski’o la. nésanti lytis *é-dzéris (=ie-dzéris) jau pateko j Brugmann’o Gr. II, 2, S.817, i8 kur, galima spéti, pasplis ir tolesniai per zmones, nemokan¢ius latviSkai! Locat. sg. vilke galéty biti i8 *vilkén : véd. Varundn-t f. ‘des Varuna Gattin’ iS loc.; cf. Agndy-i ‘des Agni Gattin’ Brugm., KGr. 384, Manay-i ‘Gattin des Manu’ eigl. ‘die beim M.’ Brugm. KGr. 330, 384, Gr. II?, 2, p. 514 ~ ai. saré duhita Gr. IP, 2, p. 514 : Naujokie-né ‘Naujdko pati’ < loc. *Naujokie (cf. svdi-né ‘cBoaueHnila’ i¥ loc. sg. *svoi ‘bei sich’ : ahd. swei-n “Knecht, Sohn’, av. X" aé-pa' tis ‘selbst’) : Zem. Paknéné ‘Pakniés pati’ < loc. sg. Pakné(i) [nom. sg. Paknis]. *Vilken (cf. Varunan|-f]) bity i8 vilke [octoa = kamienas] + en; cf. aind. kSdm-an ‘auf der Erde’ Brugm. Gr. II?, 2, p. 727? ? Veliju daug géra. Kaz. Biga [4] 23 Peterburgas 1977 11 m. Garbus Drauge! AGii uzu naujus tris Tamstos studijy lankus! Juose irgi randu daug naija ir Zinotina. Tamstos spéjimas, kad ne kiekvienas éu pavirto j jau, man iSrodo gana tikru. Galutinam Klausimo iSri¥imui reikty turéti pilnas ZodzZiy saraSas su jaw ir au. Tas tai tiesa, kad ly&iy su jau kur-kas maziau ne su au. Prie pjaulai (: accus. pjdulus Vilkavi8kis = pjaulis Kvéd.), kiautai (: acc. kidutus ~ nom. sg. kidutas Dus., Kvéd., Suv. 61 Naumiestis) galima biitu dar pridéti : Dliaiitas, plur. pliatitai Tverétius ~ Plaiitas, Plaiitai Dus. ,,n0mKea = avilio lenta, durys“, Zem. sidu-tuvas »TKAUKHH YeJHOK“, lidunas, -d »THOKHE“, Hanp. liauni pifStai Kvéd., Siauliat, Jonixkis = la. Zauns, Zidunos, -% Dus. »Ckybl, liauka, -6s liaika ,,Bo.na, didelé banga“ JoniSkis, Siaurésvakar. Zem. Ziaudus »CYPOBbIli, jdura »juodzemys su moliu = pilkoji zemé (= Salt&-zemis)** Dus., Tvereéius, Linkmenes. Cu.-Gant. stiogpt 86: em. déves jau K. Jaunius aiSkino ig *de-d-véns = skr. dadvdn Z. Aist. stud. I 64*, ctp. 90 Laidaras [:isz lajdaro Dauk. Bidas 15,,, /ajdars 1. c. 2251, cf. Jusk. Zod. 1 249a, Dauk. Lietuvos istorija I 189, Il 169 : /aidaris Jusk. Zod. I 310 b] téra Paliudytas su circumflexu : /aidaras JOniskyje (Aist. stud. 1 75). Laidaras téra zinomas latvju pasieniuose. Intonacija rodytu, kad lietuvjai $i Zodj baty pasiskoline. Crp. 90. Pris. pelanno ‘ouar’ a8 aiSkinu i8 prapriis. pelend : Ia i le < Ie plg. liet. ryt. pelenai. Pr. assaran i8 pra-pris. ezeran : liet. ryt. (ASmenos apskritY) @Zaras greta su samé “zemé’ (= pr. same V. 24) pr. glosano V. 778 ‘gluodena’ negalime taisyti i glodano, nes skaitymo klaida s § d nelabai téra galima. A skaitau glosano : i8 pra-prus. glas-end: palyg. ryt. aug. sdnas < sénas greta su dedi vedi nes (Dusety miestelis, Salakas etc.) : pr. assanis V. 14 = oceno. Pr. pelanno if peleno, plg. clattoy V. 292 < mhd. klette, ladis V. 56 = ladas Dusetu miestelis < /édas Dusety Paziegé, /agno V. 125 ‘Leber’ = aist. *leknd Pedersen Kelt. Gr. I 129, 177, lattako V. 543 “Iéd-zinga’ = aist. *leda-taka, melato V. 743 = meleta ,,zofna“ Sirvydo Dictionarium 457, pelanne V. 37 = pelanai Dus. < pelenai > zem. pelinai Kvéd., pelanno V.223 = Zem. pélins ,,ouar“ Kveéd. pélenas, plasmeno V. 148 : plasnas ,,létena“ DievéniSkis (ASmenés apskrity) < plesnas = la. pleksna »das Fussblatt“. Pr. au-klextes V. 280 klexto 333, clenan 194 (: kleé-tis), pellekis 202 ‘Giebel = acies tecti’ [: véz¥s istiéses pelékq platikia Jizintai : pélakas Dus. < pélekas), pele-maygis 713 (cf. pelé-kautai ‘peléms kauti prietaisa =slastai« Dus.), pleske 253 turi e i§ é. Calene V. 231, kele-ranko 303, sylecke 575, scalenix 703 turi e iS i: kaliné, keliranka [cf. nami-séstas »ycamb6a“ Linkmenes < nama-, blauzdi-kaulis Vad6kliai < blauzda-, Sonikaulis Vadokliai Sana-, pris. Crixti Laiskas < kriksti-laiskas ~ kriksta- “krikStas’], sili-ké (: slay. slo-do), skal-ini-k(a)-s. Wilenikis VY. 439 pataisytinas yra j Eidenikis = eid-inika-. I§ augS¢iau pasakytojo aisku, kad Elbingo Snektoje /e per fe pavirto i la (= Ia). Elbingo Snektoje prie§ e sukietéjo netikétai /, bet ir hos ire, fe > fe > ra turime: kraclan V. 118 = ryt. aug. *kraklai < kréklai ‘kritys’, raples V. 520 = raplas Salakas < réplés Jizintai, ratinsis V. 368, 540 = pra-lenk. Fetejo. Drawine V. 393 ‘hélzernes Bienenfass’ lygiomis téisémis galéjo kilti ir i¥ pra-priis. drev-iné [:drévé ‘nyo’ Kyédarna, Jénixkis, Salantai] ir i§ drav-iné : la. draves nom. plur. BW. 18360, 2 var. ~ dravas kuoks 15729. 62 Kuldiga ,,Goldingen* dar XVI amiiije (Zr. Crporuc caoBapb Ap. *KeMolTCKOi 3emau) lietuviskai tebesivadino Kuldinga. Mocked lietuvjy kalboje (Dus. Mésédis) virsta i Maksva : sk-+ Cons. > ks+ Cons. -isk- > -iSk- (B Ca.-Gaar. at. 54 ca.): twifka .,es blitzet, leuchtet“ Mielcke L. -d. Wb. 304, blyfketi ,,funkeln, schimmern, glinzen“ 1. c.!29, wikBwa ,,roth klein Gras, Spitzgras“ 1. c. 329 ~ wikris m. ‘Schnittgras’ 1. c. 329 i8 *visk-va ~ *yisk-ris. Dus. viksva yra naujadaras (~ *visk-vd : *yiska = vaps-va : vapsa). *Viska yra vietoje *yiska su -s i§ gretyminés lyties vizgd Kvéd. Po kity balsiy (ne i) sk nevirsta j Sk; plg. véskurnoti, éska, préskas, pléské, maskatioti, laskana, liskis etc. -sk-+ Cons. turéjo pavirsti { -ks+ Cons. Sisai -kskaip ir i.-eur. -ksturéjo pavirsti i -ks-. Traékana Dus. su § i€ tréksti < *tréks-tei < *trésk-tei (lenk. trzaska). Pakélé pa-pauskas (: lenk. pysk) ~ pukst < *piisk-ti Taiikiti ,,OontaTb“ : taiizyti teksti ~ taSkas. trikst ~ triska 3 praes. (cepboxm) pliaiiksti : lenk. pluskaé. Sermukénis msc. gali biti kiles i8 prabalt. ¥ermusk-nis : slay. -®xa < -us-d. Dus. aliksnys ‘ombxa’ tegali biti i8 *alis-nis : iS alisk-nis buty *alikSnis. *Alis-nis ~ oaoxa: prisy alis-k-andé = slav. cermox-a < -us-a : *Sermus-k-nis= tios-is : germ. as-ka-. Rezgi ~ régztis m. cf. lat. res{c]-tis. Mezgit ~ megztuvé Ds. Veizd-éti (cf. der-éti > der-lits, tuk-ti > tuk-lus, jemi > *pa-jem-lits > pajemblus Ky.) : *veizd-lits. d prie’ / virsta i g (lenk. handlowaé > Dus. angliavoti) : *yeizdlus > *veizglis. 18 *veizglis metatezies keliu gimé veigzlus POB. Slav. -skn- > -sn-, 0 baltu > -ksn-, i8 kur -kSn-: Bape[k]Hatu ~ lie. blikSndti. He omb-phiuaemd 1M CBOerO BOJOY IM OCbla OT teain t peqb Hanabrs. Zogr. Leskien Hd.‘193 = ata-risa Ds. pasq-pbUIMTH... OTS *A3bI = is-raisfti. Cp. Caap.-Oaar. at. 69%. es Rus. myo-wao : myo-[o]2ao P&B LXV 402 = pris. krup-eyle : s.-lie. deiv-ila-s wdievaitis, uzon. IL.-cal. azn-uyo : aen-b4b = lenk. dial. pal-ic : pal-ec, palca = jaun-eika ,,Miajwuii Opat : jaun-ikis = juod-eikis »HOpHBIt KpopaHoH cym~ Linkmenes : juod-ikis »pinigo vardas“ = Nam-eikis pavardé : Nam-ikas ‘t. p.’. Bp. Kopd6a:sp. K6po6 = 6opoxa : 6Opor. Skr. kijiina ‘Art Haken, Krampe’ : kljiin “etwas gebogenes, krummes’ Berneker SEW. 529 = kl'éiva ,,xpusonoruli* : kl'éivas adiect. = kvdisa “mypak ” : kvaiSas‘ kvailas’. Bp. eo2dua “uenosex wuistouyulica Ges esa’ Tlans I® 581: eonoKy = la. ludZa : lie. lendu. Bégté (bégti) cf. Seduce detv ‘laufen’, Geeom Oescamo yra i. sg. i8 *bég-té (Duseti8kiai sako bégti bégu); plg. Sirvydo (Dictionarium 1713 m.): plakte »chtosta 25° (~ plakté plaki), sutekte 44*, wogte 110° (~ vogté pdvogé), gulte 131° (~gult? gila), patepte 252 (~tepté tépa). 69 La. ryt. oliits turi 1 i8 y; plg. at-lusa Kvéd. i8 *4t-vuia vietoje Gt-usa (ir taip sako) su v i8 dt-vaSa ‘la. atvase’; TelSiu par. vonsds, g. vénia > ryt. aug. *viiSas, i kur liSas (VadOkliai) greta su iSas, vamzdis > ryt. aug. *yumzdys > lumzdys Dus. Kamajai. Teké-ti : teké-stos, ésty ,,BbIxon samy“ Linkmenes = Zényties < oenu-moca: Zeny-stos Linkmenes “xeHuTbOa’? = germ. pevand-n ,dienen“: pevand-sta m. n. »Dienst* Fick III‘ 177. Si rudenj buvau Ciskodo parapijoje (12 vafstu nuo Rézeknés — Peskuma) tyrinéty lietuyju kolonijos. Betyrinédamas lietuvyju Snekta, Si ta uZsiraSinéjau ir latviska. Sitai keletas pavyzdziy (ar gerai nugirdau, galvés negaliu déti): mdrga ,,spenaa AeByllka, nuo pirmésios antdrapanés (menstruatio)“, mirdzinuot ‘lynoti’, Jeitins kai mygla slacin,6j, patmal’as “MeJIbHua’, vietu vardai ~ Cyskods, Vil'ani, nu, Gal'Gni, -nu, Varkl' oni, -nu, Rykova, Bykova, Drycani, nu, Malnova, Lubuons —exetas, dind,orzs ~ klavs, V,orkova, Raznas azars, Maltas upe, ai vanagi, vanad?eni! voc. (dainoje), pynu, pyins, zeml'i “Zemai’, myl'ti, avisa ‘aviétée’, Seni laiki, bet vacs eylvaks; mainy muni kumeleni, kai Judea vogul'eni; gen. pl. zisu, ziv-u; syvans, bet Sivérien§, Siveriu jimt, pyrmu din 1 ‘audavena, caturdin, sasdin, ovu boltas kuojas, tyku tyku gal'vena (sc. vairnucenu), meita dzaltuonim motim, munu vainuku atpakal’ atnas. Kur lyki vaituku? ivku... kliepi. Naisu tautenuos bez buol'era. Natak spiil'eite, bez skrimestena. garvilce ‘panyra’, carmuska (= Rézeknéje cermyuska), diil'tene, kuormi ,,trobes¥s, 3yanue“ i8 pralatv. *karmi < pra-rus. *xopMu .,xopompr“. Ciskode tebuvau keturias dienas. Akcento kaip reikiant neturéjau kada iSmokti. Tuotarpu man daugiau riipéjo lietuvju, ne latvjy tarmés. Ir latvju ir lietuvjy tarmé pasirodé man labai akyvos: Zadu dar vaziuoti kita karta. Dar apie kurSiis, Svarbjausiosias kurSiy kalbos ypatybes randame Zodyje *Santace = lie. San-takjs : up de beke Sentatze, dar komt twe beken to samende 1422 m. Bielenstein Grenzen 452. kurS. bruk Bente-piirge 1422. 1. c. (eyn brok Sate-purwe 1439 1. c, 455, kurS. up de brugge Grynde 1422 m. |. c. 452 : lie. grind-ings ~ la. zemg. grida. kur$. Kandamer Vytzen sture |. c. 453. kur§. Cantimas 1387 1. c. 450, 1439 1. c. 455 ~ Cantyn 1290 1. c. 440. kur’. Mames-pintes 1. c. 477 ~ prus. pintis ‘kélias’? kurS. Svente Gesinde-Namen unter Zabeln und unter Matkuln (beide unfern der unteren Aban) |. c. 344, kurs. Dzintere 1. c. 28228 : lie, Gintara, upé. { beke Zynthere 480 kur8. Wanderen 1253 m. |. c. 233. kur’. Stembre 1386 1. c. 450 : la. zemg. stiébrs “Halm’ ~ %em. stembrai »BH Kapila“ Mosédis. kurs. Venzava |. c. 195. 198. 70 Kurviy A/s-vanga (Biel. Grenzen 206) yra kilusi i8 *AlSu vanga : *AlSu i8 *al¥(n)- juo ,alksniy“. Alsu : *alsnis (> al'ksnis) = krasu Biel. Lett. Spr. If 4 : krasni-, cf. g. pl. zvaizu |. c. Il 32 ~ *zvaizne. Kur’. Alku muizZa = Alksniy (dvaras). KurS. Jevanga bus Jev-vanga i8 iévu vanga. Kaip Tamstai rodosi, ar yra kas keltiska balty Zeméje, kaip kad nori A. Sachmatov’as (AfSPh. XXXII 51 ff.) A& nieko keltiska nerandu tarp kity ir sekandiuose varduose: Né-munas Lec? 71 (plg. 03. Myxa ~ 3actenox Ilo-myne netoli nuo Dyksnyk&tio eZero ir Dysn6s upés. Sventioniy apskr. Cf. He-eapda : Vard-uvos upé ties Alsédziais = He-660a: Bed-epa pris. Wedera Wedir lacus Ness. = Ne-vézis : Vézio upé Kvéd. p. He-Koua > > em. Nakadia (Gia sako na-Zindu) : Kom-pa = He-moxuima o3epo : Mak&tfs eZ.), Jlyueca\. c.79 = Laukesa Dauguyos intakas ties Gryva, la. Rigal.c. 81 = ringa ~ Rings upelé ties USpaliais. Gal dar liksiu Mosédyje. PraSau ra8yti tuo patiu adresu. Linkiu viso gera Tamstai del ateinantiy Naujujy Metu. Lieku su pagarba Tamstos Kazimieras Biga. [6] Mésédis. 1912 m. sausio mén. 8 (21) d. Garbus Drauge! DusetiSkiy — kupiskény k/’@yas man tesuprantamas i pra-lie. kl’dvas; plg. la. klava. 18 pra-lie. *klévas Dusetosé reikty laukti *klévas, Kupiskyje — *kldvas. Kaip itaria Dusetose, Kup. /épinu, (i5)lépes, tuo tarpu negaliu pasakyti (nebeatmenu). Dusetigkiai sako: /ékia, slégia, plésia, lésa, lédas, pléksta, klétys n. pl., glébja g. s., ldidéiu, pldisét, bet lépSys ‘toks grybas’, favo aiisys nu-l'épe (= “‘nulifike) kaip kiaiilés ~ l'épsti: l'épti, l'eipstu juoki: ‘sukrinti juoku, nesituriu juokw’ (cf. leipti pas Jusk. Zod. I 422”, 500°), bl’édis, -ies ,,szkoda“ (cf. JIxp. 208,2), gl’éizoti ,,peckac“ Linkmenysé. Bl'édis, regimai, yra latviskos kilmés Zodis. Del intonacijos kaitaliojimos (vdrna : vafnas) galima palyginti ir seka pavyzdZiai: prisas ~ fem. prise Kyéd. Rietavas kaimjnas ~ fem. kaimyne » , ef. ViekSniq par. Zemaitiy daktars ~ fem. daktdré ,,q0KTOp (keHIMMHa). Tel8iskiu astdnc, jei yra i8 *aStountas, bitty paskesniai kiles kaip gen. pl. vyru (su ank&tu uw) < *vyry < *yyrun < *vyyruon. Asténe bity lygintinas (bet ne lygus!) tel8i8kiy l¥éiai venc (g. s. véina) ,,vienas“ [é ne nosinis, t. y. ne *yénc!]. Tel8i8kiai Zemaitiai sako astouné. Fl Tel§. Zem. ace, pl. tis vyrus, kaip ir Tamsta, dabar aiskinu i§ *tans vyruns [cf. gen. pl. Mésédzio Snektos: 1a vyru greta su nom. du. téu-dé yyr6] < *tions vyruons. Acc. pl. tel8. péktis vyrus : raséiniSkiu Zemaitiu (Kvéd. Riet.) péktyns-ds [Rasein. Zemaitiy nebeskiria trampuju u ~ 6, i ~ é] vyrds. Péktds mergas Ky. : pékténs-es m. Ky. = peéktés vyrds Ky. : pékténs-ds v. Ky. Tel&iikiai Zem. tesako peéktios-es (muotéris) < piktos-ias; cf. Dus. piktds-ias. Tel8i8kiy Zemaitiy acc. pl. péktisius bity iS *péktjnsius; plg. tel. Zem. skisté < skiysti. Tokiu bidu pasirodo, kad o-kamieniy ZodZiy kita karta turéta in acc. pl. dvejokia galiine: -ds ir -ons. Ace. pl. tel8. tis virus ir gen. pl. vyru rodo, kad asténc negali biti kiles i *astuontas. 18 *aStéune (bity labai nesenas naujadaras) galéjo kilti aiténc : *astéunc > *aStonc [plg. kas vén i8 *véin < *véind ntr. (cf. telS. Zem. neutr. trimpo) < *viena] > asténc; cf. dat du. dém vyrém < *déum. Lie. kuodélis, man rodos, yra tusy kilmés Zodis (cf. Zem. péukd < rus. nyx. Dél uo plg. la. duoma, kuoma etc.). Suomjy Zodj kuontalo Mikkola skaito rusiSku, bet jis galéty biti ir baltiSkas. Jei kuontalo buty balty Zodis, tai i¥ jo galima bity i8vesti, kad balty prokalbéje tebebuvo dn-+ Cons. nesumises su dn-+ Cons. Balt. kand- > f. kuont-alo : Daukanto accus. sg. fem. anq tq [prie msc. anou. tou. Prasma totind katbés... Petrapilie 1837 p. 19. Daukantas visuose savo raStuose skiTia 74, t. y. t@, nuo tou] < *anan *tan tls < *téns : vilkui : 2. vyru : pilti. Visa tatai turint omenyje, nebus negalimas daiktas ir -wivesti if -uoi- < i.-eur. -di-. Lie. tina PDB. LXVI 225 galéty biti kiles i§ i.-eur. [ding : kelt. leino-; plg. ka sako Bezzenb. KZ. XLIV 309 (gavau skaityti Vilniije Mokslo Draugijoje). Be ne bus slufkius ,,der Schleicher“ if *slénk-? Sluftkius < *slonk- : slatikius < slonk-: slenkit = la, kluinis : 1a. klainis cf. BW. 29840 : kleinis_,,xpuponornii BW. 11308 var. = la. kruilis : *krailis + kreilis P®B. LXVI 222 = Muitas 1. . 226 : laitas : liéti 1. c. 227 = muita : maita : meit-kaulis = puisos : paisos : piéSos. = tilp-in-ti Ju8k. Z. 1 5549: talp-inti : telp = j-tumpas (KurS. skliatistuose) : tampau : tempti = la. tumsa : lie. tamsa : témti. Klausymas apie -diman dar néra aiSkus. I8 i.-eur. du, rodosi, reikty laukti @ : Ou > *uou > uu (cf. uoi > ui) > ai; plg. pa-laid-wonas (cf. JIxp. 70;. Sirvydo Dict. 9,165,297, 350" patayduo) ir pa-laidiinas < *-6unos? Palaid-ué < *palaiduo[ujn, bet g. s. *palaidoun-és > *palaidin-? Lybjy mandroks, kill, loiga, koidas negali biti Zemaitigkos kilmés, nes Bielensteino liudijimu (Die Grenzen) lybjai nebuve kaimynais Zemaitiams : lybigki vietu vardai lig Gramizdo neprieina. Lyb. loiga, koidas turi biti kurSiy ZodZiais. Lybjy oi bity is kursiy éi (, kaip ir tel8iSkiy Zemaiéiy). Be ne bus kuriiai sulatvéje Zemaitiai? Lybju kill = la, dzilna rodytu, kad lybjai baty su kurSiais — Zemaigiais susidire dar pries sulatvéjima, Visi ryty lietuvjai tepazista kiski (Saldéiai Panevézio apskr., Dus., Sirvydas). Tel8iSkiai, raséinigkiai Zemaitiai, vakarietiai augstaitiai (Tilzé, S. Naumiestis) sako zuikis. Zuikis galéty biti kurSiy Zodis *zuojekias. Is *zuojekio Zemaitiy tarméje turéjo kilti *zuojikys : e be kirtio duoda i ~ tel8. dudéga = ras. aidéga etc. ig uodiga < 72 uodega. Tréjetas > zem. *tréjits > tréits > tréits > tréc ,,1potixa® (Mos. Salantai). *Zudjikys > *zdujikys > *zdu[j]ikys > zoikys (kaip kad i8tar Mosédiskiai, SalantiSkiai Zemaitiai) > tilZ. zuikis. Tveretiiije, rodosi, i. sg. sz Sirdziu, kaip kad sako kai-kurie ir Dusetose — Sirdziu. TelSiskiu Zemaitiy acc. sg. iS vyrs yra vyra, bet i. sg. fem. sd bdrnd. Del to skifto plg. Dus. vyri, bet st birni, Suvalky Naumiestio, Virbaliaus (Bepx6o.10B0) — vyra, si burna. Ar ne galima bity gauti Dzimtenés Véstnesio, kur Tamsta raSei apie Sachmatovo keltus? Aistere be néra Aistar-? plg. Aistar-nieki BW. 12684 (Rava). Tuos-mare BW. 9593 (ant eZero kranto) pirmaja savo dalimi yra giminé su upés vardu Tuos-ele (leipus Nicas Bartavas pieteka. Konverzacijas Wardnica 279). Antr4 ja savo dalimi Tuos-mare yra lygintina su la. miesto vardu Palc-mare (Kony. vardn. 667) ant Palcés (Gaujas pieteka) upés kranto : lie. Ziz{ma)-mGriai, miest. Traku apskr., Zizmariskiai, kaimas Vabalnifiko par. ~ plg. Zizma, 1) upé Kursény Tryskiy par., 2) Gaujos intakas Dievéniskio par. Viln. gub. -mare : Marra, ein Zufluss der Ryva, die bei Labraggen in die Ostsee fliesst. Bielenst. Grenzen 480 : lie. XVI amZiaus peaxa Mop-uxa (Pesusua nyutp... 50, 54) ~ ot Bpounuya Toctapaam (= Pastovéliai) muta 0 o3epa Mops l. c. 54 (Seint apskr. Suvalku gub.) : Marifigé peuxa O1msb Tr. Bung — Vidziai : Pa-mar-éika, upé ties Zas®tiais JLaTaopcKoli Bo. Cnonmm. y.: pris. Pas-mar Fluss bei Kreuzburg (Nesselm. Thes.):? sen.-ind. mdrayati ‘taucht etwas unter, wirft in Wasser’. Ar -mare yra maré ,,mope“, ne ai’ku. Kur’. VecSumberBauerhof im Dondangschen (Biel. Grenz. 288) : sibr-iti! BW. 30493 Skrunda i§ Zemgaliy kalbés. Kurs. And-ume netoli Stendes ~ Talsu (Konverz. vardnica 113, 1144) : ? slav. oda. {cf. venter-kajis BW. 14517, 9 Kuldiga Venteru majas, dzita upes (pie Aizupes, Talsu aprinki) paleja. Konverz’ vardn. 47 : vénteris msc. Mosédis, Dusetos = rus. esimepo. Rindz-ele Engurés apylinkéje. Konverz. vardn. 846 : Zem. Ringd < kursiy *Rifga = zemg. Riga. Kur’. Alsu muiza, Als (uw) vanga; plg. su alk Su rikste BW. 9778, | var. Dundanga: lagzu krimind BW. 29316. Kada Volteris igleis savo Slanimo tyrinéjimus, aS nezinau (turéjo i8eiti B Mss. V.A.H. 1912 m. pradZioje). Mokslo straipsniuose duodamas literatiirinés kalbés formas, a8 norétiau vartoti ir literaturos ra8yba (kaip kad Tamsta rasei Cnap.-Oas. 97.); pav. viras, eisiu, ¥@dzio. Duodant tarmines formas, reikty vartoti mokslo ra8yba; plg.: telS. Zem. dat. sg. virdu, 1 sg. fut. ddusd, tel8. zem. bauzava, tvereé. 24jis, gidel’is. Ragomosios kalbés pavyzdziuose a8 patartiau laikyties paprast6sios dabartinés ra8tu raSybos, t. y. raSyti : vpras, verksiu, médzio. 73 Pavéikslas be néra kiles Siuo keliu: pa-veid + tlas (cf. *dr-tlas > ar-klas) > *paveistlas > *paveisklas [ne *paveixklas delto kad, kai buvo taut-iskas su 5, paveikslas dar tebeturéjo prieS s dantinj t] > pavéikslas. Sekantiame P®B numere bus mano »,CllaBaHO-OalT. sTHMOJOrun“. Laby dieny Tamstos K. Biiga. PS. Bezzenb. recenzija skaitiau bidamas Vilnitije. [7] Mésédis 1912 m. sausio mén. (1)30 d. Garbis Draugé! TS i.-eur. ou a§ lietuyju kalbojé laukéia G : du > *uou (cf. -uoi > -ui) > *uu >it. Greta su nom. sg. Zmuo Dauksa turi acc. sg. Zmiinj, kuriuos a8 norétia Siaip suprasti: Zmuo < *im6é < Zm6(n) i$ *imoun, cf. dkmuo ~ &xuav bet Zminj i *Zmdun-m. Taip reikty suprasti ir Sirvydo Siriuo kartu su tel8iSkiy Zem. Sériins < SirSianas. La. pérk-uon-s : perkiinas did@omené Dus. : didiiméné Salantai suodys pl. ‘caxa’ : sudys tel8. Zem. gruodas islav. gruda < *grouda? Stokoti iniens. : Sik-snis msc. “TIPbDKOK? liobas i slav. lube < *loub(h)os : libos auds :umas ‘cbipol’ : um-édé “cupoexKa’ mieguostas (cf. rus. sy6-acm: miegustas snaiguolé i telS. Zem. snaigiilé. Tel8iskiy Zemaitiy dSténc ,,a8tufitas“ néra man aiSkus: iS *astéantas reikty laukti *aStine; plg. greta su pdiidénktis ‘piodo dafigtis’ turime ir pandénktis. Pastaroji lytis yra kilusi iS *pouddénktis (dissimilatio duorum d. Cf. Zasé&iy sodziatis (Slanimo apskr.) lytj andiiot < *adduoti) > *péundénktis (cf. kailiniat > Dus. kalniat < *kailniai) > *péndénktis > *piindénktis > pindénktis. Pindénktis greigiau i8 *pondafiktis (kada dar an+ Con. nebuvo pavirte i én + Con). Pérkuons ~ perkiinas gali biti ir kitaip suprasti; cf. Yehovn ~ yehova. Tel§. Zem. dsténc, man rodosi, tegalimas yra i8vesti tiktai i8 *astaftas, kas rodytuy, kad 6n virsta ne j un, bet j an. *AStafitas draugé su instr. pl. -ais = gr. -oug skr. Gis rodyty, kad 6 uzZdarytuose skiemenys¢ biity sutrumpéjes balty prokalbéje. Dvibalsiy -6i (vilkui) ir -6n (24s-i “yny-Gv’) nesutrumpéjima galima biti suprasti i§ sandhi’o ([in positione] ante vocalem antecedentis verbi). Taip aiSkinant Sitas zodziy lytis liks nesuprantamas Zem. accus. pl. -us : tel8. tus vélkus (prie dé vélké!). Acc. pl. telS. Zem. tis i8 *tins; del balsio uw ankStumo plg. pudaménc, g. s. pudaménta “pyHaament’ gretd su pindaméne, g. sg. pyndaménta. 74 Tis < [*tijs?] < *tins < *tuons (cf. gr. os) =. p. vartu < *varty < *vartun < *yartuon. Auggtaitiy tuds bity suprantamas i8 *tuons < *tions tiktai tada, kad mes pripaZintume, jog augstaitiy tarméje .,vocalist+n+s* ankstiau nekaip Zemaitiy pavirto i ,nasalis vocalis+s“ ir jog ,,nosiniais balsiais“ anie dvibalsiai pradéjo virsti pirm sutrumpint von j un. Dar tebebuvo -vontnesutrumpéjes i -unt-, kad& augstaiciai pradéjo jau tarti *tués. Kad -ugs galéjo pavirsti -wos, rodosi, nereikty abejoti. Kad augstaitiy tarméje an+s, en+s senai pavirto j qs, es, galime matyti iS Traku ir Seiny apskrities dziky : jie greta su rankd, renki: sako Zisis, tis < Zgsis, tesit. Zemaitiu tarmés Snéktose *Zansis kur-kas véliau ne augstai¢iy pavirto i *Zqsis. Zvifigiy par. (Raséiniy apskr.) Zemaiciai dar ir Siandiena tebesako Zansés (su nosiniu a+n). Kvéd. Z6nsés : Kuliai, Salantai Z6sés : Mésédis, Darbénai Zdusés. Tel8iSkiu Zemaitiy acc. pl. tis = aug. tuds rodo, kad 6 uzdarytuose skiemenysé balty prokalbéje netrumpéjo j a (bet kaip suprasti *aStafita ?). Liet. ligkas, regimai, yra kiles iS i.-eur. *leik”ont-s (ple. skr. bhdran ~ *bharas t-), 0 ne i8 */eik"onts (cf. gr. gépey[z], slav. bery). Ruisis - rdijas = tem. riinis ‘nectpsK’ (Jatinius) : Zem. rdinas = kluikis : *klaikas > pa-klaikti (cf. sveikas > pa-sveikti). La. kruilis : kreil(a)-s = la. kluinis : kleins. Gruinys : grynas. Cia turime iStisa eile substantivy su wi, iSvestiniy is adiectivy. Ar Gia wi baty is i-eur. 67? I ko kita ui Sitame atvejyje sunku besuprasti. Kaip prie rdisas kad turime ruisis, taip ir prie s@nas reikty turéti *sdnis, o prie Xémas — *siomis. Neturint *sdnis, *Siomis, nereikty ir ZodZio ruisis aiskinti i8 *rdiis. Jei riudis ne *roi¥is, tai kas tad jis yra. Latvjy kruilis ir kluinis rodo, kad riisio veislés Zod#iai eina i§ bendrésios latvjy ir lietuyjy prokalbés. Sénis, sémis, rodosi, negali biti naujadarai vietoje *sdnis, *Suomis. Dvibalsio wi klausimas labai painus ir Siandiena dar, mano nuomone, neisriStas. Zuikis galéty biti kurSiu *zwicis. Sitas Zodis bitty paskolintas dar tada, kadg kurxiai tebesakeé *zwikis; plg. kurSiy Rucava = tel. Zem. RoKava (6 vidutinio ilgumo) < Rikiava. Kursiy *zuicis i8 *zuoicis (su i epentezimi) < *zudcis; la. zakis vietoje *zacis su dial. k (ventiniu?? zemgaliy??), arba su k i8 *zak(a)s?. * Zudcis : *zacis turéty jvairy balsiy laipsni (Ablaut!). Santykis su samtb, rus. saiiKa, saenbKa, 3auxoKa néra aiskus. * Banu < *Zo-j-en-ko-s, saen-[oKa] < *Zuo-j-en-[ikd] i8 i-eur. *8( h)o[u?}-joar &(h)dj-o- < g(h)odli}-. Kurs. *zué-c-is ~ la. za-k-is : slav. za-j-en- = lat. 6-vum la. uo-la ‘kiauSis’: slav. ja-j-e. 1) Lietuyjy—latyju dvibalsis ie suomyy, ka lboje duoda ei : heind < Siénas, seind< siena. ; Balty ei (i8 kur lie. — la. ie) duoda fin. ai : taivas < *deivas, paimen < *peimen-, vdive[‘] i8 *vaives < *yeives-[d] (i8 kur lie. vievesd, -6s, acc. vievesq. Ky. Mosédis). 75 2) Lie. — la. uo = fin. uu : juutas < juédds, luuta < Shiota. Balty 6 = fin. ou : routa < *grodas ,,griodas“. IS Cia matome du balty—suomjy santykiuose perijodu: 1) senesnysis — balti8kasis periodas, 2) jaunesnysis — latvjy — lietuvjy (ar vieny lietuyjy ?) perijodas. Suomjy morsian ,,marti“, lohi ,,laSis“, toe ,la. tacis“ bity senesniojo baltiskojo perijodo Zodziai, kad4 dar tebebuvo atskirtas trumpasis a nuo trumpojo o. Sity zodziy baltiska kilmé yra neabejotina. Suomiy olut gali biti ir germaniskas ir baltiSkas (cf. priisy alu i8 *alut). Finy o minétuose ZodZiuose tesuprantamas i§ baltisko 6 : iS a turétume ir fin. a. Morsian etc. biity senesnis uz baltiSkojo perijodo ZodZius taivas ir routa. Galéty morsian etc. biti ir vienodo senumo su taivas, routa, pripazinus, kad galiinése (be kiféio 2) 6 ank8tiau pavirto i d nekaip kituose padéjimuose (sub accentu, ar ir be kiréio?). Trumpojo o klausimas yra labai svarbus. Reikty Gia susiZinoti su finnologais, ka jie sako apie morsian etc. Man rodosi, kad kitaip iSaiskinti morsian nesiduoda. Ar suomiy kuontalo yra balty (la. kuodel'a, jei ne rusi<kas Zodis), ar slavy Zodis? I§ slavisko *kgdéle man nesuprantamas f. -wont-. Jei dagfs is *dagijas (= igauniy tagijas), tai kodél galvijas néra *galvjis? (kalavijas etc.). Zem. ir aug. ryt. kifvys suprantamas bitty ir i *kiFvij(a)s (a toli nuo kirgio!). Jei igauniy tagijas ,,dagys“ negalimas yra kitaip suprasti kaip tik *dagijas, tad reiks dagys skaityti kilusiu i§ *dagijas. Ar néra suomjy daugiau -ija(s) i§ balty -is? AS Xio tarpu neturiu Thomsen’o darbo, todél ir negaliu paieSkoti daugesniai zodziy su -ija(s). is 138 Veliju Tamstai viso gero. Su pagarba liekmi Kaz. Biga. PS. Naujiji savo adresq atsiysiu Tamstai i¥ Vilniaus, kur bisiu 3 ir 4 II. I Vilniy prasau ragyti Siuo adresu: Koxesennaa Ne 5 Pegaxuus rasetor ,,Viltis“. 8} Paziegés vienasédis, Dusetii par 1912 m. kovo (II) mén. 17(30) d. Garbis Draugé! Sveikas Tamsta laimingai apgynes savo daktaro disertacija! Veliju, kad veikidusiai ministerija patvirtinty Tamsta profesoriumi! Boduénas keistas ir nesuprantamas Zmogus. Nors jis yra mano mokytojas, bet daug kas jo biide ir elgimesi man nepatinka. Labjausiai B-as sugedo pastaraisiais metais. Tuos priekabjus, kuriuos daré Sachmatovas, tur biti spauzdjs. Sako, S-as turjs Siokiy-tokiy papildymy Tamstos ra8tui. Tuo klausymu, man neteko kalbéties su 5-u. Tamstos straipsnis apie -uibus laukiamas ne vien manes, bet ir Europos mokslininky. Dvibalsio -wiklausymas tebéra neapisviestas ir Europos kalbininkams. A¥ mielu noru leidzZiu Tamstai paskelbti mokslui mazmozius apie tel8iSkiy Zemaitiu 76 accus. pl. galiine -us. Vasaros gale ir a8 pats norétiau apraSyti telSiSkiy Zemaitiy »Auslaut’a* (-é:-i, -d: -u etc.). Dvibalsio -wiklausymas dabar ir man paaiskéjo. Tarp ko kita -uigali biti ir i8 i-eur. -diTamstos samprotis, kad -witekilas tiktai i§ kir€iuotojo -di-, man iSrodo tikras. Ruinis prie rainas, ruiSis prie rdiSas, kluikis prie klaik-Sas ‘fatulus’ ana samprotj visai patvirtina. lui-ta-s ‘3aMa3Ka’ (C HeMOJBHXKHBIM yapeHHeM. Cf. grqz-tai, kdl-tai, sai-tai, skab-tai etc.: gr. g69-t0-c, TAoU-to-c) i8 */oitos: praet. léjati (cf. Dus.: Sléjai, léjau). -uiturime kur-kas maziau nekaip -ai-; bet tuo néra ko stebéties. -aivietoje laukiamojo -uibus lietuvjy—atvjy naujadaras kaip ir -dvietoje -uo-; plg. sédu, bégu, slégiu, bet sodinix, boginit, slogini: vietoje *suodini: (cf. shiogas, rijozas < réZiu. pliostas = slav. naacme < plésiu etc.). Piesa : paisa : puisa Ds. = slifikius (KurSaitio slinkis skliaustuose. Cf. miznius : miZnis Dus.) : slafikius : slufkius. Liiba P®B. LXVI 224 : Idibas = luina : leictas) = Slitina (la. sluins ,,6pozara™ Rig. r. kr. XV 136) : la. slaists 1. c. 94 ~ Slaistaiisi ~ Sliéti. Sitos veislés ZodZiai turi nekilnojama kirtj ant Saknies; cf. kléiva : kleivas, kvdila ,,mypak“ : kvailas, kvdisa “nypak’ : kvaisas. La. gaiba ‘kurs geibsta’ galéty biti naujadaras vietoje *guiba : adiect. *gaibs = lic. *gaibis (geibti : *gaibis = teikti : taikus = nésti : naSis etc.). La. (vik gluzi sa-)guibis (Rig. r. kt. XV 77 : guibt) biity naujadaras vietoje *sa-gaibis i$ *guiba (cf. lie. gvdiba). Greta su muistau, anote Koss. Litu. 48%, rytietiai augStaitiai saka ir mdistau *kiwam’. Be néra Saknis méi-? (cf. Idi-stau ~ lie-ti, sai-staii ~ sié-ti etc.) uidiju POB. LXVI 231 be néra kiles i& *vuoidijuo : vaidas. La. plést : pluosit = lie. *mieti? : miuistau. Maita : muita, g. s. muitos Ds. < Saknis mei- = laitas : luitas “3ama3Ka’. L-eur. ou lietuvju—tlatvjy kalbose duoda arba uo arba au : du > uo, bet be kirtio du > au. kuopa = slav. kupa griodas = “ gruda liobas a SS bo, La. virsuone : virsaune, pérkuons : pérkauns. Lie. —la. uo : au i8i.-eur. du turi visi8kq analogija su lie. —la. ie : ei i€ i-eur. éi. Tokiuo biidu igeina, kad lie. —la. wo gali biti dvejpos kilmés : i§ i.-eur. 6 ir du. Nom. pl. /iguos Tveré¢ius : gus yra vienédas su kdrties Tverétius, Adutiskis : kartis ir, gal, su didiiomené : didiimené it lapiéné : Zem. lapiné. Labuy dieny! Tamstos Kaz. Biga. 1 Puisad naujadaras vietoje paisa i§ bidvardzio puisinas < i-eur. pdikino-s: kiftis (yaapexue) yra buves nekilnojamas (cf. rus. Kpdcrotil, bet Kpacd). BA Tout, er. Jlycats, Kosen. ry6. 3actenox TMaxere (PaZiegé). Anote Karlio Pétersono Aticéje saka: suikis, ruize — kmuku cpunelt sukis ‘Halbschwein’, sivéns “nopoca’. Altice. [9] PaZiegé (Dusetti par.), 1913 m. liepos mén. 24 d. Garbus Drauge! Nezinau, ar be ras Sis mano laiSkelis Tamsta pajiryje. Rengiausi paraSyti senai, bet ir pats nesizinau, kaip Gia atsitiko. Vilnitije iSbuvau 24 dienas. 15 dieny vieSéjau Suvalky gubernijoje (Natimiestio parapijoje). Vilniiije neméza radau médZiagos (materij6lo) lietuviy kalb6s Zodynui. Visés médziagos tomis dienomis dar nespéjau sunaudoti. Gausiu dar vaziuoti kitu patogesniu laiku. Rankra&tinés Zodynui médZiagos €sama ne tiktai Vilnifije, bet ir Kauné, Seinuosé ir kitose vietose. Radau Juskevigiaus Zodyno dar dvi Zodyno redakciji ne taip pilni kaip spauzdinamoji. Dabar mékiuosi sanskrito. Rudenj Zadu egzaminuoties ix lyginamosios gramatikos ir i§ sanskrito. Pavasariui palieku lotyny ir graiky kalba. Sanskritui mokyties naudojuos G. Biihler’io raStu ,,Leitfaden fiir den Elementarcursus des Sanskrit“ ir Wackernageliu. IS ,,Lietuviy Tautos“ Tamstos .,Miszellen* aX gavau i¥ Basanaviciaus, todel Tamsta man ju né nebesiysk. Bidamas kaime nieko naiija kalby moksle iSejusio neteko dar matyti. Paziegéje iSbisiu lig 10—15 VIII. Peterburge nuo 15 VIII gyvesiu te pat, t. y. M. ipopsucKaa No 7. Dabar §j ta atsakysiu i Tamstos laiska, kurj gavau dar Vilniije tebebiidamas. 1. Kad lie. srové bity kilusi iX senesnés lyties strové, vargu bé gli kas tikéti, nes tam prieStarauja kalbés faktai. Dusetiskiai sako striptie, strénos, strakt'!, bet srébtie, sriegas pl. sriegai, srauja upé; Kvédarniskiai — strénos, strypailioti, strigas, bet srébti, srauni upé. Traky, Seinti apskritiés dztikai vietoje srir Srir -sr-, -Srvisur turi str; cf. strébé, austra. 2. Man irgi rodosi, jog kifvjo la. cirvja néra naujadaras (cf. placiés). Lengvi, lengvjés : lengvis pro *lengits (su v lengvi f.). Cf. erdvi f. > erdvis m. (*erdits vietoje). Nors lengvi, erdvi gali turéti v i8 gretyminiu lyciy lengva, erdva (msc. lefigvas, eFdvas). Tokiy fakty, kurie rodyty kifvio nésant naujadaru, a¥ neturiu. 3. Visose, man paZjstamose, Snektose yra Zodiiy greta su s/- ir su ski-. Greta su slidis, sliekas, slégiu, slapitkas, slastai Dusetikinose yra sakoma ir skl’édinas “pilnas kaip akis’, pd-sklité 3 praet. ‘paskleidé’, in-sklimbai adv. »schrag“, skliaiitai. Indeur. sklnevirsta lietuviy Snektose j si/-. 4. Dabar a8 nebetikiu, kad Zaltf's ir Zalktys (Disetos, Dysna : ne *Zalktfs!) bity kile i8 dviejy atskiry lytiy. Za/tfs = la. zaltis yra kiles i8 *Zalk-tjs ; -ktfoneti8kai ir lietuviy ir latviy kalboje virsta j -t-. -ktteliekti tiktai tenai, kame dar tebéra 78 Tlaku : luékija = Tlokun-pelk ‘Sumpf a. d. galind. masur. Grenze 1347 J: lokjs lokio ‘Bar’. Aistiy tlékyra giminé sii slavjy tolk- (lenk. tloczyé, rus. toloce). Tlok : tolk- = cow-t6¢ zedd-y-An : té9-uo-s “ein jedes Loch, worin ein Zapfen gesteckt wird’ la. ter-m(a)-s ‘Wurm’ = ae. wioh f. ‘Faser, Franze, Flocke’ iS *vlo-ka@ arba *vld-kd: s.-ind. valkd- ‘Bast’ rus. eoaoKHo (6on0me ‘Faser’). Kaip Tamstai rodosi Sita etimologija? Darbo turiu daug. Rengiuosi prie pavasario baigiamyju egzaminy. Kaip Tamstos reikalai. Profesoriumi dar netvirtina? Linkiu visokio labo Tamstos Kaz. Biga