K. Būgos laiškai J. Endzelynui

K. BŪGOS LAIŠKAI J. ENDZELYNUi Parengė J. Karaciejus ir A. Sabaliauskas Tarp epistolinės K. Būgos medžiagos ypač svarbią vietą užima jo laiškai latvių kalbininkui Janiui Endzelynui (1873 – 1961). Šių dviejų žymiausių baltų kalbų tyrinėtojų korespondencija prasidėjo 1909 m. ir truko iki K. Būgos mirties. Korespondencija labiausiai vertinga dėl to, kad joje beveik ištisai nagrinėjamos baltų kalbotyros problemos. Suprantama, esama ir įdomių pastabų, padedančių geriau išsiaiškinti įvairius abiejų mokslininkų biografinius faktus. Didžioji K. Būgos korespondencijos J. Endzelynui dalis yra Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštyne. 11 čia saugomų laiškų buvo paskelbta „Literatūroje ir kalboje“ (V., 1956, t. 1, p. 364 – 386; parengė E. Grinaveckienė ir J. Kruopas). Z. Zinkevičiaus sudarytuose K. Būgos „Rinktiniuose raštuose“ (V., 1961, t. 3, p. 817 – 879) skelbiama 44 laiškai (36 iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštyno, pakartojant 10 paskelbtų „Literatūroje ir kalboje“, ir 8 iš Respublikinės bibliotekos rankraštyno). Z. Zinkevičius pateikia ir jam žinomų niekur nespausdintų laiškų turinį (t. 3, p. 994 – 996). Kalbėdamas apie K. Būgos laiškus J. Endzelynui, Z. Zinkevičius nurodo, jog „yra jų dar ir pas adresatą“ (t. 3, p. 817), tačiau jokios šių laiškų charakteristikos nepateikiama. Latvių kalbininkė, J. Endzelyno gyvenimo draugė M. Saulė-Sleinė 1979 m. vasario mėnesį su atitinkamu laišku (I.31) šių eilučių autoriui atsiuntė 11 K. Būgos laiškų, rašytų 1911 – 1921 m. Iš šių laiškų vienas (1921.X.9) pagal išlikusį juodraštį paskelbtas K. Būgos „Rinktiniuose raštuose“ (t. 3, p. 872 – 873). Juodraščio ir originalo tekstai skiriasi vienu kitu kalbiniu ir stilistiniu taisymu (pvz., vietoje juodraščio susivažiavimo originale vartojamas susirinkimas, vietoje žadu duoti trumpą kritiką rašoma žadu parašyti trumpą kritiką ir t. t.). Drauge su minėtais laiškais M. Saulė-Sleinė atsiuntė K. Būgos laiškų vokiečių kalbininkui M. Fasmeriui (Vasmer, 1886 – 1962) ir suomių archeologui, 1920–1923 m. dirbusiam Tartu universitete, A. M. Talgrenui (Tallgren, 1885 – 1945) nuorašus, rašytus paties K. Būgos ranka. Laiškas M. Fasmeriui (1921.IV.12) pagal Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne saugomą laiško juodraštį yra paskelbtas K. Būgos „Rinktiniuose raštuose“ (t. 3, p. 872 – 873). Tačiau šiuose tekstuose yra ir skirtumų. Tarp atsiųstos medžiagos yra ir vienas didelis laiškas (15 psl.) be datos ir parašo. Šiame rašte K. Būga, atrodo, atsako į tam tikrus klausimus. Atsakymai sunumeruoti (26). M. Saulės-Sleinės atsiųsta K. Būgos epistolinė medžiaga perduota Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštynui. A. Sabaliauskas 54 [1] Vvedenskaya 10, кв. 76. Peterburgas, 1911 m. sausio 5 d. Garbūs Draugė! Sveikas sulaukęs naujų metų! Iš KZ. atspaudą gavau. Ačiū! Nerašiau tuojau, dėlto kad tikrai nežinojau, kur Tamsta būsi šventėse. Keletas pastabų prie Tamstos straipsnio „О судьбе носовых звуков“...: 1) žem. sundau 3 = siundau Kvedarna, 2) lit. stamančioti 7 palygintinas yra su stamantrūs ‘упругий’ Šiauliai (= Шавли, plg. Mież. 227 ~ stamantus be r!), 3) ruòbti 8 gali būti ir lietuviškos kilmės: iš-ruòpti, raupýti Jušk. žod. I 622, 4) latv. kampis 9: kaip reikia suprasti la. kanapis? 5) la. spēdz 15 gali ir liet. spiegia, spiègti ‘laibu, augštu balsu šaukti’ Dusėtos, 6) jėkti 21 iš apj-ėkti (su e iš a po j) ~ api+ąkti: a rodo kupiškėnų apjǵaᵏᵒᵃ (õ iš ã, plg. mõatᵒᵃ = mãto), 7) vagúoti 22 nežinomas, tėra tik vagóti (Kvedarna, Kretinga, Šiauliai, Dusėtos, Linkmenės, Seinai), 8) glúosnis 23: žinomas yra ir glúosis (be n!) Jūžintai. Prie KZ.: 9) la. trękns 57 = liet. trėknas ‘riebus’ Jušk. ž. I 314: traknùs ‘derlius, sodrus? = ‘bujny’ l. c. 4, 10) būžiej ‘owady’ 64 = būžiai ‘owady’, sg. būžys, būžio Butrimónys (plur.), Trakų apskr., Vilniaus gub., 11) aìnpalas ‘наледь’ 65 iš aĩ[t]-palas = iš-palas „t. p.“ Dusėtos ~ pìlti: nuo šių žodžių reikia skirti la. pal’i ‘morastige Seeufer’ Biel. LŠpr. I 54 ~ pàlios, pàlių ‘didelį balų plotai = raistai (Dusėtos) = kūdros (Vilniaus Kaltnėnai)’ Pilviškiai, Suv. g. ~ lot. palūs, 12) saùbti, sautėti, apsaùsti 66 sq. pažįstami iš tokių šnektų kur š pavirto į s, man tepažįstami siaùbti (žem.), siaùsti (aug. ir žem.), 13) kakù brėkumus 69: šaukinas ‘верста’ Kvedarna (Daukšos Post.). Daukšos kalba yra labai brangus lietuvių kalbos šaltinis: jame pilna medžiagos visiems galams! Daukšos priegaidės yra gana savotiškos. Vietoje ugnis, šaknis, mirtis etc. Daukšos kalboje buvo ùgnis, šàknis, mìrtis!! Tame nėra nieko keista! Šitokia pat priegaidės tariamąją „nevietą“ randame ir šių dienų tarmėse. Ūgnis f., grąžtis f. etc. randame Dusėtose, Salose, Kamajuose, Prienuose. Kà man tepažįstamas iš pasakymo — kà výrai, tà výrai! Kvedarna „ką vyrai, tai vyrai (Dusėtos)! = молодцы!“ cf. kàs tà kàìtris Jušk. ž. I 421 b „что за жара!“ Pri-ie-liešti žmonės DP. 364₂₂ „pri-liestė-ji“: liečiù, liẽsti „притеснять“ ~ liecę ‘spaudžia’ DP. 136₃₁, liecże 136₃₄, liecze 363₇, ~ pa-lytėti: 3 praes. pá-liti DP. 254₁₇. + liète naPlas „притесняли вдов“ = spáudė našlės” DP. 24₉: liečiù, liẽsti „трогать, ruszać“ Dusėtos ~ negali jō až-lièst kaip vāpsvų gūžtōs! Ds. „дотронуться до него...“ Jurkšaičio jūs yra tikra lytis, pažįstama ir kitur (Jablonskio šnektoje: Naūmiestis = Владиславов, Suv. g.). Palyg. Jablonskio (pseud. P. Kriaušaitis) Lietuviškos kalbos gramatika. Tilžėje 1901, pg. 23: jūs. Paskui galėtų būti ir loc. sg. Pàsku (greta su žem. paskuõ ir pãskuo) greičiau rodytų, kad yra dat. sg.; cf. dovanai duoti ‘dono dare’ (adiect. *dóvanas nėra žinomas). 55 Brugmann’o acc. pl. vilkuns paimtas yra iš A. Leskien’o Declination 104, kur skaitome: msc. a — st. lit. vilkùs = vilkuns, aus *vilka-ns, -ans noch preussisch. *Vilkuns nerandame nei senobės raštuose, nei šių dienų kalboje. Toki lytis ir teoriškai ją nėra galima. -uns-ius acc. pl., -unse loc. pl. tepazįstami žem. tarmėje, aukštaičiai jų nėra girdėję. Ar nebus tik čia nauja nazalizacija, panaši į žem. mąstis = aug. mostis < r. масть ‘мазь’, mėš „мбы“ (Kalnujai netoli Raseinių) = aug. mėš (Dusetos, Naūmiestis), glūnsnis (L. Iwinskio kalendoriuose) = glūsnis Kved. ~ glōusnis Rietavas = augšt. glūosnis? Janiaus gramatika jau pabaigta spausdinti, pardavinės ją tik tada, kada išleis rusiškas vertimas, kuris pavestas man pagaminti. Aš pažadėjęs esmi parašyti rašybos (orthographia) vadovėlį. Tą darbą manau vasarą baigti. Jablonskis sintaksį jau pradėjo spausdinti mėnesį. laikraštyje „Vadovas“ (Seinuose eina), iš kur bus padaryta atspauda į atskiras knygas. Etimologiją rašo Jurgis Šlapelis (Jablonskio mokinys), lig rudeniui, tur būti, bus išspausdinta. Juškevičiaus žodyną nuo raidės m veda Šlapelis; lig šiolei teišspausdino tris lankus. Raidės k–l Jušk. žodyno pas Ulijanovą. Ulijanovas lig šiolei dar nieko nepadarė ir, sunku tikėtis, kad ką padarytų. Kad lietuviui, gerokai pažįstančiam savo kalbą yra sunku Jušk. žodynas redaguoti, tai ką besakyti apie Ulijanovą, kurs jau gerokai pamiršo. Juškevičiaus žodyną gatavą, tur būti, negreit terėgėsime! Gaila būtų. Iš Juškevičiaus galėtų kalbų mokslas labai ir labai daug laimėti! Tamstos prašymo peržvelgti literatūrą apie dat. pl., loc. sg. šiuo tarpu negaliu išpildyti. Labai stingu laiko! Galėčiau sausio mėnesio pabaigoje. Vilniuje būdamas turėsi Tamsta visupirmiausiai pasižinti su Dr. Jonu Basanavičium, Mokslo Draugijos pirmininku (bibliotekoje ir arkive galėtumi, laiko turėdamas, daug kuo pasinaudoti) ir „Vilties“ redaktorium Antanu Smetona (kalbą gana gerai praktiškai moka). „Vilties“ adresas: Кожевенная 5, кв. 25. Daugiau su kuo susieiti vertėtų, galėsi Tamsta patirti iš Basanavičiaus arba Smetonos. Vertėtų pasižinti su veikėju kun. Tumu, kurs lig šiolei buvo „Vilties“ vedėjas, bet ačių lenkų endekams tapo dvasiškijos vyriausybės išėstas. Gal dar tebebus Tumas Vilniuje iki kolei. Ar tamsta dabar spausdini savo tyrinėjimai apie aisčių ir slavų gimimumą ar ką kitą? Giminumo klausimas ir man labai rūpi. Pamaži-pamaži ir baigia griūti visas Aistiškųjų studijų mokslas! Dabar aš jau aiškiai išvydai, kad Tamstos mokslas apie latvjų intonacijas ir kilimą ė(ie) iš ei yra pamatuotas. Aš dabar, turėdamas omenyje lietuvių kalbos lytis, matau, kad ie žodžio pradžioje, viduryje ir gale tekią iš aist. ei sub accentu. Lėpa, siena, siela, pieva : šeiva, šeima, neiva ~ dienā naujādaris iš dienā… Šiaul-iētis, iš kur naujādaris vōk-ietis visi, kiti iš visiē < aist. *visei, iš kur naujādaris gēdingi. apiē, priē su ie iš apiē-[linkę], priē-[taras] : nei ~ nei, bei, vei ‘schau!’, la, tei, šeī iš proklizies. La. tris ‘trys’, nē, ne k ā = žem. ne-kō, tei šeī turi lāužtinę (прерывистую) priegaidę iš senėsnės kriṇtančios (нисходящей) *tris etc. Man rodos, kad latvijų 56 prokalbėje kitą kartą yra veiklavęs dėsnis, pagal kurio proklizėje krintančioji priegaidė virdavo į laužtinę. Kaip matosi Tamstai? Pralaty. *tris māsas (*tris proklitikon) pavirto į trīs māsas, kaip kad pra-l. *gālvā (= žem. telšiškių gālvā – į galva. Universitetą žadu baigti šį pavasarį. Linkiu Tamstai sėkmės darbe! Tamstos Kaz. Būga. NB. Siunčiu skyrium straipsnį apie dat. sg. ~ pl., iš kur galėsi Tamsta pasinaudoti. Paskiau prašyčiau jį man grąžinti. KB. [2] Peterburgas, 1911 m. kovo (III) mėn. 10 (23) d. Garbus Drauge! Būtų labai geras daiktas, kad Tamstą imtumi ir parašytumi straipsnį apie senobės „Kuršius“ ir išspausdintumi jį Lietuvių Mokslo Draugijos organe „Lietuvių Tauta“ (Литовское Научное Общество. Вильно, Лидский переулок, д. № 7. Председатель Иван Юрьевич Басанович). Kad didesnis mokslininkų skaičius galėtų pasinaudoti, reiktų rašyti vokiškai. Nuo II tomo „Lietuvių Tauton“ bus dedami ir vokiškai rašyti straipsniai. Pirmasis vokiškas straipsnis bus Adalberto Srbos (moravas Srba) „Monographie über die verba momentiva als Beitrag zur litauischen Syntax“. Rašydamas apie kuršius, sunaudotumi Tamsta nomina propria ir šį bei tą iš Kuršo dialektologijos. Rucava (BW. 3840, 1; Bielenst. Grenzen 231), kaip patyriau šiomis dienomis nuo Palangõs [acc. Pālanga] žemaičių, vadinasi žem. ne *Rūkiava, bet Rūkiava (u trumpas). BW. 12461, 3 var. Rūcava, regimai, turi naują ilgumą; plg. Bezzenberger, Ueber die Spr. d. preuss. Letten: āsdarīt ~ asgālda 117, sūwe sūwele 118, ūs- ~ usgāldu 120. Kad Rūk-iava = Rucava turi etimologinį trumpą u, gali rodyti sekantys nomina propria: Rukai – kaimas Mosėdžio par. Telšių apskr., Ruk-š-iai – k. Pašiles p. Raseinių apskr., Ruk-ē-l-iai – k. Rokiškio p. Ežerėnų ap., Ruk-uiža – pavardė iš Liaudės (tuo vardu vadinasi apylinkė pagal Liaudės upę Panevėžio apskr.). Be Venčio rago Prūsuose dar žinoma yra vietovė Wentainen (Bezzenb. Ueber die spr. d. preuss-Letten 139¹) = * Ventāiniai; cf. Jut-āiniai, Gebāiniai, k. Ramygalos par. Panev. apskr., Ōk-ainiai, k. Truskavos p. Panev., Vānt-ainiai k. Radviliškio p. Šiaulių apskr. Kurš. upės vardas Otange Bielenst. Grenzen 226 = ? *Uot-angā; plg. Pal-angā ant Rāžės (= dial. Rõužės) upės kranto. Dabar aš visai nebeabejoju, kad kuršių tarmėje an etc. likdavo kas buvęs, o ne virdavo į uo, kaip latvjų (= žemgalių ir latgalių) tarmėje. Senobės kuršių tarmės liekanų Kuršē, regimai, nedaug teišliko: kuršiai ilgainiui per žemgalių ir latgalių kolonizaciją pasisavino „latvjų“ kalbą. Prie kuršių tarmės liekanų galime priskaityti: 57 1) dzintars BW. 27421 Ēduolē; 13282 Vecpilī, Meženiekuos, Ēduolē, Irjen, Nicā, Ugālē, Dundangā, Liel-Ezerē, Kandavā ir artimjausi kuršių kaimynai žemgaliai ~ Pienavā (13282 var.), Džūkstē (13282,5) = dzinterṣ BW. 27421 var.; 13246,1 Ciravā : zītars 13282,11 Liel-Iecavā (Bauskas apskr.), P. Schmidt’as = ziters 13282,3 Erlaa (Cēsu apskr.). Bet delko sakoma yra dzintars ir Altenē (Jaunjelgavas apskr.) BW. 13282,3 var.? Čion pateko žodis nuo kuršių drauge su preke (товар)? 2) menčis BW. 30810 Nicā, menču rinda 18450 Ciravā : liet. menkė (sunu tie-was wede su sawęm… menkiu meszkierioti Palāngos Juze 5₁₀) ~ slav. mьnb : men-cis Kursiten (Ulmann) ‘ein Mensch, dem sich nichts fordert’ ~ merīkas. 3) danga „Ecke“ Nordwest-Kurland Biel. LSpr. I 144, BW. 16787: 16876; 21130 Alsvāngā; 21631 Kasdangā : ?garā danga ‘Südwestwind’ Nicā (Ulmann) : dandzis ‘Radfelge’ (kur vartojamas?). 4) tencināt ‘danken’ BW. 11575 Sarkanmuižā Ventspils apr. : ténkinuos ‘довольствуюсь’ Kv. ~ iš-téko „pakāko“. 5) devanta vasarinā BW. 8973; 12586, 8 Sasmakā Talsu ap. : iš kur čia a? 6) lanka BW. 655 Kabilē Talsu ap. : luocks „laņkas“. 7) jentere Angermünde (Ulmann) : ieter, ieterit! voc. BW. 23659 Dzer̄vē, Susejā, Dignājā Jaunjelgavas apr. 8) blendu, blenst Nicā Biel. LSpr. I 144, blenzdamies ‘raudžidams’ BW. 22249 Rāvā Aizputes ap. : blandaũ Jušk. žod. I 215. 9) blank-stities BW. 21205 Ciravā : blānk-sterēti J. arba blānk-ti ~ nu-blanko ‘побледнел’ Marijampolē. 10) sklanda BW. 19788 Rāvā Aizputes ap. = pa-sklānda cf. Miež. 173 ~ pa-sklānda Ds., Užšpaliai, Jušk. žod. I 165 b. sub verbo atšlajē ~ paslāndis, -ies Joniškis „pavažomis dailiai nušluotas, slidus žiemos kelio gabalas“ (= pa-siautā Tverečius) : sklendžiu. 11) dėlu māte at-linguoja BW. 23547 Alsvāngā = at-lingúoja Ds. : liguot. 12) kanc-inā-t ‘ausforschen’ Nordwest-Kurland Biel. LSpr. I 145 = lie. kan-k-in-ti ~ ken-t-ēti. 13) kurš. lanktes Ulmann : laņktis Kv., Kēlmē. 14) denktṣ „stark“ O. Bartau (Ulm.) : dencis „ein kleiner, derber Junge“ (iš kur?). 15) kurš.(?) duncis = dūcis P. Schmidt’as ‘toks peilis’. 16) guņģis ‘eine Krümmung’ Kurl. (Ulm.) : lie. guņga ‘горбина, клуб’ ~ gugā, g. sg. gūgos „t. p.“ : gauņ-aras. 17) vingr-ums Aizputē (Ulm.) : lie. vingris „vingis“ Joniškis. 18) vink-alāt ‘be darbo vaikštinėti’ Ēduolē (Ulm.) iš vi-n-k : vỹk-ti ~ vaik-ýti. 19) rantēt „kirsti medį“ Dundangā (Bezz. Dial. 174) : rantýti ~ ręsti ~ rāstas = la. ruoti Saukā. 20) blezdelinga Bezz. Ueber die Spr. preuss. Lett. 144, jei tik nėra perdirbtas žodis pagal liet. blezdingā ir la. bezdelīga. 21) Dincis nom. propr. Bezz. l. c. 146 : ? Ar vanga, venga (Ulm.) yra pažįstami Kuršē, aš negaliu žinoti. 58 Meite (P. Š[midt’as]), riñda P. Š., sence Oppekaln, skrañda P. Š., ceñšūos P. Š., balañda P. Š., bañga P. Š., treñkt pažįstami yra labai toli nuo Kuršo žemės, per ką sunku šiuos žodžius skaityti „kuršizmais“. Kai-kurie šitų žodžių galėtų turėti n iš m. Meite savo akcentu visai nesutinka su lietuvių meñtė Kved. arba mentė, acc. meñte Skāpiškis. Seinai; cf. a̯lu m ė s t i „meñtēt“ Joniškis, Vadōkliai. La. mēnte (: mieturs = mentūris Ds.) greičių-greičiausiai yra paskolinta iš suomių arba iš liet. giminės kalbų; plg. fin. mäntä „der Butterstössel“. – Treñkt ‘гнать’ bėgu nėra skirtinas nuo triek-t = treñkti? La. treñkt galėtų kilti iš balt. trem-k-: liet. trempti „роню“ ~ iš-tremti “изгнать, сослать” J. žod. I 653 : trimù ‘drebu’ Ness. Wb. 115. Riñda = lie. rinda (Daukantas) iš *ri-n-dā ~ ir. rind ‘constellatio’ Walde 436 : la. riedu, ridu, rist ‘ordnen’ (cf. lieku, likt) ~ srb. rěd, réda ‘Reihe’ = lie. *riñdas : rinda, -õs, riñdą (Dusetos, Skāpiškis) „medžio, rago metinės kar̃tos (rievės), pagal kurių skaito medžio, gyvolio metus“ [kelmo medžio riñdos = žem. kar̃tos = слои] : šaknis rei-d(h)-: rei-v- > lie. rievė rievę Aist. stud. I 8738 [: Jušk. ž. I 235 ~ rivē = žem. rivė < rievė] ags. rāw iš roi-v- : mhd. rihe ‘rinda’ iš i.-eur. *rei-kā ~ lie. rikià ‘eilė’ Daukša : rei-g(h) > žem. viskas eit pa-reižiu „всё идёт порядком, как следует“ Kved. = la. pa-reizi : rei-s- > mhd. reise ‘Zug, Reise’ iš roi-sā : rei-dh- > ahd. rītan ‘fahren, reiten’ ir. riadaim ‘ich fahre’ ~ lie. riedù, riedėti ‘катиться’ Jūžintai = rietù rietėti ‘t. p.’ Dusetos < rei-t-. La. riñda tegali­ma aiškinti kaip paskola iš lietuvių kalbos (o gal, kuršių?). La. bañga (cf. la. buogs ‘Schaar, Menge“ : lie. pra-bangà ‘Uebermass’ Rupestis prabangì ape pianu. Лхр. 618, per bingusias rupestis 1. c. 8324 ~ liga į-biñgo ‘choroba spotęgowała’ Kved.) irgi paskolinta iš lietuvių kalbos. La. skrañda, balañda irgi, regimai, skolintiniai žodžiai. Skār-ti > sk(a)r-an-dā, bāl-tas > bal-andā, gen. balañdos ir balandõs, acc. sg. balañdą ir bālandą (abi formi Duset.) [balandė, acc. bālandę Linkmenės] cf. slav. želǫdb lat. gl-and- ~ βάλ-αν-ος prūsų alisk-ande ~ alsk-n-is Širv., la. galūoda iš *gal-andā, lenk. łabędź iš *albh-an-d-i-, la. til-andi „tilės“ iš kuršių tarmės, val-andā. La. balañda dėl savo intonacijos galėtų būti paimta iš liet. rytiečių lyties balanda [an c равномерно-восходящим ударением]; cf. la. riñda < rindà, bañga < bangà. Lyčių sence, ceñšūos su indoeurop. -n- kaip latvišku aš nemoku išaiškinti. Šiųodų žodžiu Vidžemėn galėjo patekti iš kuršių tarmės per ventinius, gyvenusius Cėsų apylinkėje. Trikātes speñdz „spiedž“ irgi būtų ventinių žodis. Rašydamas Tamsta apie kuršius, iš nauja teikis peržiūrėti latvių tarminės formas su an etc. Dar sykį pakartoju, kad straipsnis apie senobės kuršius yra labai lauk-tinas. La. piñ-ka ‘косма’ : pīt ‘плести’; cincā „ки́нка“ ~ cink-slis ~ cim-slis Ulm. (jei nėra klaida. Rodytų, kad kinka iš *kim-kā), kankars ~ ka-kars, cinkurs Lubā-nė ~ ciekūrzis, en arba eį?, dzindz-ināt < ging-, (d)zint-ele, cenceres „Beine“ Kurl., blandīties ‘шляться’. Kad la. kert yra perdirbtas iš *cert pagal – kart, negali būti abejonės. Lytis *ceĭt, regimai, yra pažįstama latviams rytiečiams; cf. cēris „tveries!“ BW. 31393,1. Prūsų 2 pl. es-tei 71₂₈ billi-tei 79₃₆ druwētei 67₂ laikutei 55₂₉. 59 [3] 19 17 III 11 m. Garbus Drauge! Dignaja, kaip rodo la. ryt. Dybnõja (pas BW. Šiuo kartu negalėjau surasti vietos), reikia skaityti Dignaja < pra-latv. *Dubnãja [ub > ib disimiliacijos keliu]. Kad lietuvių kalboje bn virsta į gn, rodo netik dùgnas = la. dubens < *dubņs < *dubn(a)s < *dubna-s, bet ir kiti žodžiai; plg. lùbn i os „розва́льни“ Šalakas > lùgn ios Ušpāliai : lùbos ~ slav. lubo. Kad upių varduose, pavyzdžiui tokiuose, kaip : lie. Daũgava la. Daũgava, lie. Šešuvìs Gaurės par. ~ la. Sesava BW. 381, 11; 19283, 1 var. ~ la. Sese, upė Bielenstein Grenzen 97 ~ Ses-ile, Privatgut 1, c. 232, Pienaujā, jōs Pienaujā Kvėd., Riet. < *Pein-avī, g. sg. -avijās [cf. gr. μυῖα ~ musia, g. sg. musios Dus. : Vilkaujì, -jōs Vilkaujā, upė > Vilkav-iškis, miest. Suvàlkų gub.] = la. Pien-ava ir d. k., -avā gali reikšti „upę“, aš visai sutinku; bet, reikia minėti, kad yra galimas ir kitoks aiškinimas. Daũg-uva = Daũg-ava galėtų būti „adjectiva“ su sufiksu -o-vo-, -o-vā- (cf. Brugm. Gr. II², 1, p. 204 : ai. kẽca-vā-s etc.). Pien-ava galima būtų lyginti su slav. dǫbrova (Vondrák, Vgl. Gr. I 410), lie. welinuwá DPost. ed. Volteri 97₂₈ (: węlinuwós 173₃₃, wēlinuwą 173₃₀) : šun-avā Dieve­niškis Ašmenos apskr. (čia ne gyvenimas, o šunavà), brol-avà, gen. sg. -āvos Dus. (ir brolãvoj prisėina sus’pūkyti ‘даже между братьями...’, rus. жидова : bendr-ovės (gen. sg.) pievos Dus. „общие луга = луга общины“ ~ Viēst-ovė, upė Kulių, Plungės par. Telšių apskr., Kirkšn-ovė, upė Raseiniškiuose, Gin-ėvė, upė Kauniškiuose. Upės : Bārtuva = la. Bārtava, Blindži uva Salantų par. Telšių ap., Gerd-auja Gargždų par. Telšių ap., Várduva Alsėdžių par. Telšių ap., Mituva Jurbarko par. Raseinių ap., Sandruva Šidlavos par. Ras. ap. (jei ne iš San+druva), Vid-auja Eržvilko par. Ras. apskr., Gard-uva Baisogalos p. Šiaulių ap., Ring-uva Kuršėnų par. Šiaulių ap., Kūrtuva Kūrtuvėnų par. Šiaulių ap., Maĩžuva Linkuvos par. Panevėžio apskr., Liñkuva Linkuvos par., Lātava Troškūnų par. Ukmergės ap., Vāduva Skāpiškio par. Ukmergės ap., Mituva Skāpiškio par. La. Dignāja < Dubnāja sufikso žvilgsniu galime sulyginti su lie. Lukõjus, ežeras Linkmenų par. (: Luk-nā, upė Kulių par. Telšių apskr.). „Ni(e)granden“ latviškai, regimai, skamba kaip Nigranda|e, cf. Nigrandnieki BW. 12866, 3 var. < Nigr-ande : Iv-ande. Alš-vanga dabar ir man aiški: Alš- iš alš(ń)- < alšņa-, arba iš alša- = balt. als-ja-, iš kur „kuršių“ gen. pl. alkšu (rikšte) BW. 9778, 1 var. (Dundanga), jei ne iš *alks[ń]io. Kurš. Tā ringāja Blintenieces Gudenieku nuovadā BW. 15642 Alšvangā : la. Rīga = lie. rìnga (cf. svilpa < svilpti, rėka < rėkti) ~ Ringys, upė Pašilės par. Raseinių apskr., Užpalių Ukmergės apskr. Kurš. ar spangnem kumelem BW. 14510, 2 Dundangā : spāngas „žābalas“ Suv. Naumiestis. kurš. siva, centra meitiņa BW. 12314 var. ‘dzedra’ Sasmakas apgabala Talsu apr. : ? 60 Įlendams 12785 BW. 607 skrundā kurš. meitas lenca BW. 11985 Alšvangā : lankvīti (= la. luocit) ‘навецать’. {vilk(u) māt(e) jēr(u)s lenc „kerigūsta“ BW. 23566,4 Rinde (Angermünde) kurš. Dzelde (Emboutes par.) > Dzeld-enieki BW. 12684, 1 var. rodo, kad lie. gēlda „корыло“ yra savas žodis. Tuk-ums, plg. la. Jaudz-umi, māju vārds BW. 19079; 18314, kurš. sumi…ieraudžija… nuo-skrendušu kumelīņu ‘nustipusi, nudvėsusi’ BW. 19071 Vec-Sieksātuos Āzputes ap. : ? skrōnda. kurš. rindāt ‘maut = murōti ~ maušti’ BW. 16518 Ventspilī, Vērgale, Rāvā: ? Dulenka (gen. sg.?) strimalu kupči BW. 20724 Cīravā Āzputes aps. ~ māju vārds (?) : la. suf. (e|in)-iek(a)-s < -enka-. Tinger-nieki BW. 20949 var. Dundangā < *Ting-ure : tingėti. Dundz-inieki BW. 20949 var.; 20957,3 Dundangā < *Dunga : ? vīhante BW 21871,6 var. Ventspilī = vibuot-ne 21871,2 : ? planda kārta ? (reikšmė nelabai aiški!) BW. 23583 Alšvangā, Ventspilī : ? rank-ainis kakliņš BW. 25794,2 Kabilē Talsu ap. : ? vok. Runzel < rṇ-d-, la. ruōbs < ran-ba-. Ri-n-dā ~ ri-k-idā ‘eilā’ tolesniai yra giminės su lot. rī-t-e* ‘in der Reihe’ loc. sg., rī-tu-s, ahd. rī-m ‘Reihe, Reihenfolge, Zahl’ Brugm. Gr. II², 2, p. 710 : visi šie žodžiai paeina iš šaknies rei- ‘tekėti’ (: saule teka, vanduo teka, merga už vyro teka, tākas, tekmē „лужа“) ~ slav. rě-ka, lot. rī-vus. Iš Rozwadowski’o la. nėsanti lytis *ē-dzēris (= ie-dzēris) jau pateko į Brugmann’o Gr. II², 2, S.817, iš kur, galima spėti, pasplis ir tolesniai per žmones, nemokančius latviškai! Locat. sg. vilkė galėtų būti iš *vilkēn: vėd. Varuṇān-ī f. ‘des Vāruna Gattin’ iš loc.; cf. Agnāy-ī ‘des Agni Gattin’ Brugm., KGr. 384, Manāv-ī ‘Gattin des Manu’ eigl. ‘die beim M.’ Brugm. KGr. 330, 384, Gr. II², 2, p. 514 ~ ai. sūrē duhitā Gr. II², 2, p. 514 : Naujokie-nė ‘Naujōko pati’ < loc. *Naujokie (cf. svāi-nē ‘свояченница’ iš loc. sg. *svoi ‘bei sich’ : ahd. swei-n ‘Knecht, Sohn’, av. XVᵃe-paiťis ‘selbst’) : žem. Paknēnē ‘Pakniės pati’ < loc. sg. Paknē(i) [nom. sg. Paknis]. *Vilken (cf. Varuṇān[-ī]) būtų iš vilke [основа = kamienas] + en; cf. aind. kṣām-an ‘auf der Erde’ Brugm. Gr. II², 2, p. 727? ? Veliju daug gēra. Kaz. Būga [4] Peterburgas 1923⁄III 11 m. Garbus Drauge! Ačiū užu naujus tris Tamstos studijų lankus! Juose irgi randu daug nauja ir žinotina. Tamstos spėjimas, kad ne kiekvienas ēu pavirto į jau, man išrodo gana tikru. Galutiniam klausimo išrišimui reiktų turėti pilnas žodžių sąrašas su jau ir au. Tas tai tiesa, kad lyčių su jau kur-kas mažiau ne su au. Prie pjaułai (: accus. pjāulus Vilkaviškis = pjaułūs Kvėd.), kiaułai (: acc. kiāutus ~ nom. sg. kiāutas Dus., Kvėd., Suv. 61 Naumiestis) galima būtų dar pridėti: pliaūtas, plur. pliaūtai Tverečius ~ pliaūtas, pliaūtai Dus. „должен = avilio lenta, durys“, žem. šiau-t uvas „ткацкий челнок“, liáunas, -à „гибкий“, напр. liauni pirštai Kved., Šiauliai, Joniškis = la. launs, žiaunos, -ų Dus. „скулы“, liaukà, -õs liaũką „волна, didelė banga“ Joniškis, šiaurės-vakar. žem. žiaudùs „суровый“, jāura „juodžemys su moliu = pilkoji žemė (= šal- tą-žemis)“ Dus., Tverečius, Linkmenės. Сл.-балт. этюды 86: žem. dėves jau K. Jaunius aiškino iš *de-d-vēns = skr. dadvān žr. Aist. stud. I 64*. стр. 90 Laidaras [ : išz laj daro Dauk. Būdas 15₂₇, laidars l. c. 22₃₁, cf. Jušk. žod. I 249a, Dauk. Lietuvos istorija I 189, II 169: laidars Jušk. žod. I 310 b] tėra paliudytas su circumflexu: laidaras Joniškyje (Aist. stud. I 75). Laidaras tėra žinomas latvijų pasienuose. Intonacija rodytų, kad lietuviai šį žodį būtų pasiskolinę. стр. 90. Prūs. pelanno ‘очаг’ aš aiškinu iš praprūs. pelenā : la iš le < le plg. liet. ryt. pelenai. pr. assaran iš pra-prūs. ezeran : liet. ryt. (Ašmenos apskrity) āžaras greta su žāmė ‘žemė’ (= pr. same V. 24) pr. glosano V. 778 ‘gluodenà’ negalime taisyti į glodano, nes skaitymo klaida s š d nelabai tėra galima. Aš skaitau glosano : iš pra-prus. glās-enā; palyg. ryt. aug. šānas < šēnas greta su dedù vedù nešù (Dusetų miestelis, Šalakas etc.): pr. assanis V. 14 = осень. Pr. pelanno iš pelenō, plg. clattoy V. 292 < mhd. klette, ladis V. 56 = lād as Dusetų miestelis < lėdas Dusetų Pažiegė, lagno V. 125 ‘Leber’ = aist. *leknā Pedersen Kelt. Gr. I 129, 177, lattako V. 543 ‘led-žinga’ = aist. *leda-takā, melato V. 743 = meleta „зофна“ Širvydo Dictionarium 457, pelanne V. 37 = pelenai Dus. < pelenai > žem. pelinai Kved., pelanno V. 223 = žem. pēlins „очаг“ Kved. pēlenas, plasmeno V. 148 : plāsmas „lėtėna“ Dieveniškis (Ašmenos apskrity) < plesnas = la. pleksna „das Fussblatt“. Pr. au-klextes V. 280 klexto 333, clenan 194 (: klē-tis), pellekis 202 ‘Giebel = acies tecti’ [: vežys ištięsęs pelēką plaukia Jūžintai: pēlakas Dus. < pēlekas, pele-maygis 713 (cf. petē-kautai ‘pelėms kauti prietaisa=sląstai’ Dus.), pleske 253 turi e iš ē. Calene V. 231, kele-ranko 303, sylecke 575, scalenix 703 turi e iš ī: kalinē, keli-rankā [cf. nami-šōstas „усадьба“ Linkmenės < nama-, blauzdi-kaulis Vadōkliai < blauzdā-, šōnikaulis Vadōkliai šāna-, prūs. Crixti Lāiskas < kriksti-lāiskas ~ kriks-ta- ‘krikštas’], sili-kē (: slav. slb-db), skal-ini-k(a)-s. Wilenikis V. 439 pataisytinas yra į Eidenikis = eid-inika-. Iš augščiau pasakytojo aišku, kad Elbingo šnektoje le per le pavirto į la (= lā). Elbingo šnektoje prieš e sukietėjo netikėtai l, bet ir r, s ir z. rē > rē > r'a turime: kraclan V. 118 = ryt. aug. *krākļai < krēklai ‘krūtys’, raples V. 520 = rāplās Šalakas < rēplēs Jūžintai, ratinsis V. 368, 540 = pra-lenk. rētežb. Drawine V. 393 ‘hölzernes Bienenfass’ lygiomis teisėmis galėjo kilti ir iš pra-prūs. drey-inē [:drēvē ‘дупло’ Kvėdarna, Joniškis, Salantai] ir iš drav-inē : la. draves nom. plur. BW. 18360, 2 var. ~ dravās kuoks 15729. 62 se > sa : assanis V. 14 rus. осень, possi-ssawaite 20= lie. pùs-sevaitė : Semeno V. 752 (= sėmeną Debeikiai) ir seveynis V. 229 „kiaulidė“ turi ilgą ē. Pra-prūs. sēv-eina-s ‘suinus’ [cf. lie. lap-iēnē subst. iš adject. lap-eina-]. Sēv-: sū- ‘ʒ’ = bhrēv- ‘Brane’; bhrū-. Nose-proly V. 86 turi e iš i : nozy 85 ‘nósis’ ~ eina nósį-rakas Dus. ‘nosimi žemę rakdamas, griūdamas’. Wissene V. 622 ‘gailis’ iš *vis-inē: s. -ind. višá- ‘Gift’. Elbingo šnektos ladis ‘ledas’, pelanno ‘pelenas’ : raples ‘reples’ : glosano ‘gluodeną’: assaran ‘ežeras’ same ‘žemė’ nieku nesiskiria nuo liet. augšt. rytiečių Ašmenos ir Trakų apskrities lyčių : ladas, pelanai, râples (ragēt < regėti, râtas < rėtas), sánas (< sēnas. Mano šnektoje sėnas, bet sanai, sanātuvė, sanýbė), ažaras, žãmė. Elbingo prūsų šnekta labai yra panaši į lietuvių šnektas pačiuose Lietuvos rytuose netiktai tame, kad le, re, se, ze virsta į la, ra, sa, za, bet ir tame kad žodžio pradžioje e- virsta į a-. e- > a-: 1. addle V. 596 = ãgla Joniškis ãglā Linkmenės < ēglā Dus. miest. < ēglė Jūžintai = ēglė, 2. asy V. 241 : ažìa, g. sg. ažìas Linkmenės ažìa, ažìos Vilkija < ežia, ežios Dus.; 3. assaran V. 60 = ažaras Dieveniškis, Merkinė, až’aras Linkmenės < ēž’eras Dus., 4. asseges V. 572 iš *azigis : ažgỹs Linkmenės iš ežgỹs. Salakę sako ir ažgỹs ir ežgỹs „ėpūl’. Abse V. 606 ‘ėpušis, -ies Dus.’, aliskande 602 ‘alksnis Dus.’, aketes 255 ‘ekėčios’, arelis 710 ‘erėlis’, assanis V. 15, aswinan 695 ‘ašvos pienas’, alkunis 110 gali turėti ir aist. a-. Ar-warbs V. 301 ‘per-varas’ galėtų turėti ar- = la. ar ‘cum’ (: la. sa-varas : durių varai „lisztwy“ Kved.). -war-b(a)-s ‘-varas’ : vāras ‘kartis tvorai tverti’ Dus. durių vāras ‘juosta = lisztwa’ Kv. = pa-skāl-ba ‘das Gerücht’ Kv.: pā-ska-las „t. p.“ Dus. -warbs nė = virbas (falso Aist. stud. I 139⁹). Vietoje alne V. 647 ‘Tier’ drauge su Jauniumi aš skaitau alue (cf. Nesselmann Thes. 5. + Preartue V. 249) = alvē. Alvē yra suomiškos kilmės žodis : fin. alävä „lebend, lebendig; das Tier“ (~ elo ‘das Leben; das Vieh’). Antrą suomiškos kilmės žodį prūsų kalboje turime lytyje kal-ēt „ein ganz dünne Getränke (Bier)’ Nesselm. Thes. 62 (Provin. iš sen. prūsų kalbos paskolintasis) : fin. kalja ‘das Schwach- od. Dünnbier’. Alue kilusi yra iš *elvē. Aloade V. 541 ‘Haspe’ neaiškus savo kilme; jei yra giminė su la. el-vede ‘el-vytė’, tad taisytinas yra į alvade (del v plg. vdro V 667 ‘ūdrai’); plg. lie. al-varas ‘pervaras’. Emelno V. 646 ‘ãmalas’ ir esketres V. 567 ‘erškėtras’ dėl nežinomos priežasties turi e- užuot a-. Bė nereikia skaityti *ēmelnā? Širvydo žodžio lyties emalas balsio e kokybė nežinoma. Bet plg. la. āmuls ‘die Mistel’. Esketres = eskētras be neturi e-apibendrinto iš mums nepaliudyto *erškėtis = ērškėtis Kved. ‘Dorn’? Ennoys V. 158 ‘Fieber’ yra gal taisytinas į eynoys : iš ein-āis-a-s ~ rus. иней; del sufikso plg. caymoys V. 105 < *camoys = kam-āis[a]-s : la. kamiesis Lidén Arm. Stud. 30 < aist. *kam-eisis. Estur-eyto V. 776 ‘Eidechse’ : ēstūr- iš *jēstūr- [cf. eristian V. 681 iš jēra- = la. jērs = lie. jėras ‘ягнёнок’ Lazdūnai Dieveniškis] = lenk. jaszczur (cf. борщ ≥ lie. barštis). 63 Estūr-eitą sufikso žvilgsniu galime palyginti su : pra-šal-iėtis „Fremdling“, gimin-iėtis ‘giminaitis’. Penpalo V. 770 ‘pūtpela’ aš taisau į peypalo [np būtų pavirtęs į mp] ir skaitau tuo pačiu žodžiu, kaip ir lie. piepala Baisogala (cf. Aist. stud. I 82²⁴). Aist. lytis pei-palā yra kilusi reduplikacijos keliu iš šaknies pel-: pelē ‘мышь = *серая’ gr. πελιδνός πολιός. Dėl reduplikacijos laipsnio plg.: vie-versys, vie-versio Debelkiai, Panevėžys ‘жаворонок’ žie-žulā, -ōs žiežulą Dus. Linkmenys „raudona-spanė Tverečius“ (toki žuvis), žie-žirba ‘искра’, Sie-sartis, iēs Siesartį ‘речка Цесарка’ Kauno, Viln., Suv. gub. (daug jų yra), la. Cie-cere, upė Kuršė (: Kerēs-upis, upelis Užpalių par.), Vei-viržas, upė Raseinių apskrity. La. pal-pala gali būti lyginama su gai-galas, vai-vōras „журавина“ (tokios uogos), žai-žar-ōkas Jušk. žod. I 649 b. Pra-slav. per-pelo-turi analogišką reduplikaciją su prūsu werwirsis V. 733 ‘vie-versys : ve-versys’ Vadokliai : vo-versys, vóversio Vabalninkas ~ voveršis Dus. : vie-versis Linkmenės [čia istaria *véveršis, kaip ir dēveris prie acc. dieveri], var-vōr-ykstē ‘Regenbogen’ Butrimonys ~ vai-vōr-ykštis Kv. (del suf. plg. šeimyn-ykštis, band-ykštis). стр. 92 švendrai = švendrai, acc. švėndrus Vilkaviškis : švėndrė Dus. (en > in). стр. 97 žāsis „гусь“ savo ausimis esmi girdėjęs kokį 10 kartų Zasėčiuose (деп. Засец, Дятловской < XVI amž. Здетела, Слоним. у.): žāsis, iēs nom. pl. žāses, g. pl. žasū. Zasėčiai irgi yra prūsiškas vardas; plg. lie. Жосама, upė Veliuonės apylinkėje (del suf. plg. Vės-etā, upė tekanti pro Upytę Panevėžio apskr., Vēr-etos upė Ylakių par., XIII—XVII amž. Dus-etā, upė dabar Šventoji ties Dusetomis) Pr. Weware = vēveris vēveri Taurāgnai (Aist. stud. I 62¹⁵), Linkmenės ir vietomis Dusėtiškiai (mānā dēveris < *dieveris kaip vēveris). стр. 99 *drēvis su ilgu ē man nežinoma. Drēvē Kv. Joniškis Salantai : drovē drōve ‘дупло’ Skāpiškis. стр. 101 la. gliēmēzis del savo galūnės gali būti palygintas su lie. glēmēžius Dus. „слизь“ (silkės aptrūktos glēmēžium). Стр. 104 Pr. naw-an(a)-s I Kat.: neuw-en-en II kat. = la. ryt. slyd-ōna- BW. 13597, 1 : la. žem. slid-ena BW. 13597. стр. 109 la. šlau-b-ums „отлогость“: + pa-šliau-nuš „ukosný“ Jušk. žod. I 557 a ~ la. liki ragi, šlauni sāni BW. 28923 slauni sāni l. c. var., slauniem sāniem i. pl. BW. 28956 < šlau-na- [> Šlaunis, upė Rietavo par.]? : kle-v(e) ~ k’le-j(e) > šliei šlaitas : kel(e) > ahd. hald ‘geneigt’. стр. 111 la. atvēžēties. Tą pat reiškia ir lie. at-si-vēdėti Tverečius. стр. 121 la. klaips. Širvydo kliepas „bochen chleba“, kurs negali būti paskolintas iš хлеб, rodo, kad ir la. klaips galėtų būti savas žodis. Finų leipä tesuprantamas iš lie. kliepas, bet ne iš germ. hlaiba- Стр. 125 Plikšas ne iš *plik-sa-s, bet iš plik-šas, plg. varg-šas, gōb-šas, gūd-šas > gūčas, stit-šas > stičas, gint-šas > ginčas, trīd-šas > tričas, drib-šas etc. Стр. 16 dumjū < dm-. Dumjū gali turėti ir i.-eur. u; plg. ϑύελλα skr. dhū-ka-s ‘Wind’. стр. 18 Greta su ungurys (: prūs. angurjis) turime ir ingurys Dus. Kupiškis (Aist. stud. I 109) Vyžuonos (in gali būti ir iš en). 64 Стр. 19 grumėti ‘греметь’ Kv. gali u turėti ir iš i-eur. u; plg. grūmoti ‘угрожать’ Kv.: grū-džiu, grąusti ‘греметь’: nu-gramėti ‘провалиться куда с треском’ ~ βρομ[ῆ] : garmė-ti ‘с шумом и треском идти; проваливаться в бездну’ = *βρομῆ: grum-džiu ‘угрожаю’. стр. 32 vėveršys: vė- iš gyvosios kalbos visai nepaliudytas (žr. augščiau). malatà Dus., Linkmenės, Jušk. žod. I 426ᵇ ‘picus viridis’: meletà Квед., Курш., Širvydas = monomo: tenemo = gàrbana ‘кудря’: *gerbenė > gerbenėtas Dus. ‘кудрявый’. стр. 91 vėšelas yra nelietuviškas žodis; jis paskolintas iš rus. вёшало ‘леса, городьба разн. вида для сушки чего-н.’. Paskolintas iš tokios baltarusiu šnektos, kur š virsta į s: vėšalo > vėsalo > lie. vėsėlas. Del š, ž > s, z plg. skolintinius žodžius: pažaras ‘пожар’ pažytkas ‘польза’ < пожитокъ. Veliju visokio gėro Kaz. Būga [5] Mósėdis (sena-liet. May-sedis žr. Bielenstein, Grenzen…) 1911 m. gruodžio mėn. 26 d. Garbus Drauge! Ačiu už laiškelį! Maniau, kad prieš kalėdas būsi Tamsta išvažiavęs. Tariausi Tams-tą buvus Vilniuje: „Vil̇tyje“ buvo pranešta Tamstą skaitysiant apie baltų kalbas. Tamstos laišką su Mülenbach’o adresu gavau. Kaltas, kad lig šiolei tylėjau. Jablonskio adresas: Гор. Брест-Литовск, мужская гимназия Преподавателю И. О. Ябл. Kad ps virstų į pš dabar ir aš abejoju (cf. vapsà ~ vapsvà, g. s. vãpsvos Dus.). Man rodės, kad Dus. ėpušis, g. s. ėpušies (yra sakoma ir ėpušė. Plg. šėrdìs, -iẽs, šėrdį ir šėrdė Dus.) yra kilusi iš *ėpšis, g. s. *ėpšeis. *Ėpšis gavo u iš pušis, iẽs. Ėpušis, iẽs galėtų kilti ir iš *ėpušis, iẽs su š iš pušis. Gen. pl. ėpuš-ų (~ puš-ų) ir ėpušių. Ėpuš- iš ėpuš- (pagal puš-) taip santykiuoja su eps- (cf. la. aps-e), kaip els- (elks-nis < *els-nis, rus. лешина < els-) ir elus- (cf. germ. aluz/s- rus. ёлха < *eloxa). Anykštėnai sako kl’ėvas (su plačiu e) lygiai taip kaip ir jėvas, jėknos, kėvalas. l’a nuo le sufiksuose atskiria visi rytiečiai augštaičiai: kėlias, bet acc. pl. sáules v. sáulas. K’elīavo = anyk. kupišk. keliōᵃvoᵃ. mėzliava ~ gãniava arba (kitur Dus.) mėz-l’eva ~ gãneva greta su devýni (d kietas. Dus.). Kupiškėnai, kurie taria apjōᵃkoᵃ „ослеп“ *kl’ōᵃvas netaria. Kupiškėnų kl’āvas arba kl’ėvas (kaip iš tikrųjų yra, šiandie negaliu pasakyti) tesuprantamas iš kl’ėvas: ā pradėjo virsti į ō tada kada jau l’a buvo pavirtęs į l’e. Apjōᵃkoᵃ vietoje *apjėko su oᵃ iš *ōᵃkoᵃ. Apjāka (Dus.) su a iš āka arba iš pradusetįškio praes. apjankù (> *apjunku): rytiečiai jan mokėjo atskirti nuo en: vėrpja-n-ti > vėrpjunt Dus. vėrkja-n-ti > verkjunt Dus., bet sarbintà iš serbentà ‘смородина’. Gretą su apjāka dusetiškiai sako jėvas, jėknās (kai kas pasāko ir ėknās, net ir āknās): e ne platus ir ne siauras. Jėvas ir jėknās gali turėti i.-eur. e. Gretą su kl’ėvas 3. 599 65 dusetiškiai tesako kel’āvā (važ’āvā etc.), kur ’ā vietoje laukiamojo e iš infin. kel’āutē (t vidutinio kietumo), fut. kel’āusū. Tvirtapradis ’a nevirsta į ’e: jai d. s. fem., jām d. s. msc. šiai ~ šiam Dus., arkliām d. pl. Jāi, bet vāl’ei Dus. Accus. pl. val’as, dvasias, nom. sg. valia dvasia Dus. Gāneva Dus. (n minkštas). („Nėra kas) dāra“ yra nom. pl. part. nuo daras. Cf. „nėra kas dāras“. Ciltas Linkmenysė nesako: taip sako aplink Kaltanenus ir t. āgla yra ’āglā: abudu a vienodo ilgumo (средней долготы). Prāšam nėra lygus ir Linkmenysė su „mes (būlbas) kāsam ‘копаем’: prāšām (ā vidutinio ilgumo), bet kāsām. Linkmeniškių g. s. širdēs kaip rodo Tverečiaus parapijos širdēs (greta su pìrčiēs „pirties“) gali turėti baltišką -es; cf. Daukšos širdēs. Ką Bezzenberger’is sako apie Trautmann’o gramatiką, aš nieko nežinau: šios recenzijos neteko skaityti. Tokie būdvardžiai (adjectiva), kaip la. led-uoja- ‘ledinis’ BW. 13268¹, 25 var., celm-uoja- ‘celmuota-’ BW. 19604 var., dūm-uoja- ‘dūmuota-’ BW. 14594, naiz-uoja- ‘nežuotas’ BW. 16278, diev-uoja- ‘deivōtas = geras’ BW. 12409, 1, nėra buvę svetimi kitą kartą ir lietuvių kalbai. Sufiksa -uoja- aš tuo tarpu terandu vietos vardė Kaln-uoja-i (Prūsų Lietuva) = ž. Kaln-ūjai (Raseinių apskr., kur sako dūna < dūona). Kaln-uo-ta-s : *Kaln-uo-ja-s = apyn-ō-la-s ‘хмельник’ Kved. Riet. : apyn-ō-ja-s ‘t. p.’ Mósėdis, Salantai (tarmiškai: apynuos, g. sg. apynioję). Jei ruinis, ruišis iš ie. *rōinos, *(w)rōikōs, taip kaip tadą suprasti vārna greta vārnas? Lig šiolei mókslininkai tetvirtino, kad vārna esanti ie. *wōrnā (bet *wōrnōs); plg. vilkė greta su vilkas : ie. wǝkʷyē, bet wī̆kʷos. Cf. zuikė ‘зайчиха’ prie zuikis. La. astuotais, kaip rodo telšiškių žemaičių aštōnc (ōn nevisai ilgas), g. s. aštōnta (ōn visai ilgas), bus kilęs ne iš pra-la *astuontas, bet iš *astantas. Telšiškių aštōnc (главное ударение на первом слоге. Mósėdis, Skuõdas, Salantai), kaip rodo dūmblōs „dūmblas“, sunkōs „sunkus“ (pirmasis kirtis stipresnis), tegalejo kilti iš *aštantas; plg. rōnkā, acc. s. rōnka, dąngōs ‘dangus’, krōnta „берег, kraštas“, pa-šōnkōs ‘ągilės’. Žemaičių aštāntas drauge su la. astuotais rodo, kad ie. „ō + n + Cons“ jau baltų prokalbėje turėjo pavirsti į „ō + n + Cons“, iš kur „ā + n + Cons“. La. dial. *astūtais ir lie. augšt. aštūntas yra naujadarai iš astuoni = aštuoni. Aštāntas + aštuoni > *aštuontas > *aštūntas > aštūntas. Vilkui < *wī̆kʷōy : vilkais < *wī̆kʷōys = tū ‘τῶν’ < *tōm : aštāntas < *oktōntōs. Kad s. -ind. vṛkais būtų *wī̆kʷāis negalimas daiktas parodyti. Skaityti λύκοις naujadaru dėl baltų tariamojo *vilkais < *wī̆kʷāis nėra pakankamo pagrindo. Aštāntas drauge su vārna rodo, kad ruinas, ruišas negali turėti ui iš i.-eur. ōi. La. gen. pl. tuo, *vilkuō > vilku ar ne bus tik kilę iš prala. *tan *vilkān? *Tan ‘τῶν’: tū < *tun < *tuon = vyrai d. s. Debeikiai Vabalninkas (Jaūnius) : vyrui < *vyrui. Ar la. tuo ‘τῶν’ yra iš *tuon su išnykusi n prieš sutrumpėjimą uon į un? Latvijų dial. astūtais rodytų, kad uon būtų sutrumpėjęs prieš an, un etc. pavirstant į uo, ū etc. Kaip tatai Tamstai rodosi? Straipsnio apie kuršius aš labai laukiu. Tasai klausymas man labai rūpi ir esmi pats šį-tą surinkęs. Valtaiki etc. gali būti vietoje *Valtaīti (pro *Valtaiši, kaip ir žem. 66 jaunėkātė ‘jaunikaičiai’). Ar Kuršo latviai greta su pairīt ‘parīt’ sako ir muims < mums (žem. acc. pl. mōmìs, i. pl. mōmìs : i ankštas ir m prieš i minkštas). Ar tamsta tokius žodžius kaip la. sklīdēt skaitai kuršumais (cursismus)? Vienas antras žodis telšiškių žemaičių su ui galėtų būti kuršių palaikos. Plg. paukštuitis Mósėdis, Ylakiai. Kuisis ‘комар’ (-i- ankštas. Kártės ‘kārtis, ies’ — i atviras = ē) Mósėdis, Skuõdas, Salantai = prūs. cussis. Prūsų lietuvių Ness. Wb. 302 puikỹs nuo Klaipėdos ir Kópų (Nehrung) kuršių gautas? = pūkỹs Tilžėje = pūkis < puõkis m. Salantai. Prūsų lietuvių rūinis ‘тюлень’ < Kópų ir Klaipėdos kuršių *rūinis < *ruoʹnis = ruonis. Šliuizis РфВ. LXVI 231 — telšiškių žem. < kurš. *šluʹzis, g. s. *šluʹža = *šluzis : šliužas ‘конёк’ Ds. Kad visi šitie žodžiai su ui būtų „kuršių“ liekanos, aš nesmi tikras. Kuisis sako ir aplink Saločius (Panevėžio apskr.) ant Mūšos ne pertoli nuo Bauškės. Su paukštuitis gal palyginti miestelio vardą Meszkucie (Šiaulių apskr. tiesiai į pietus nuo Mintaujos) — Meškūčičiai < *meškūitis ‘медвежонок’. Puikỹs, rūinis ir šliuizis galėtų būti kuršių žodžiai : juos tepažįsta kuršių kaimynai. Kuršių kalbos liekanų Mosėdžio apylinkėje, gal, ir yra, bet man dar nesisekė suvokti : labai retai tenka susieiti su žemaičiais. Noriu atvažiuoti būsimąją vasarą. Turėdamas daugiau atliekamo laiko, daugiau ir patirsiu. Čia yra keletas ypatingų šnektų. Mosėdyje sako: ōžūols ‘ąžuolas’ (antrasis ōu yra tvirtapradis — gestossen — ir beveik tokio pat ilgumo kaip ir pirmasis), žõušės, g. s. žõušėis (pirmasis kirtis kad ir trumpas, bet svarbesnis) „žāsis, žāsiẽs“, žõušū „žąsų“, vỹrų „vyrų“ (u ankštas : bet dô vỹrō — u atviras), kõu „ką“, ānõu „aną“. Salantuosẽ sako: ōžouls, žõsės (ō beveik ilgas, bet ne toks ilgumo kaip accus. žõsi : i ankštas), g. s. žõšėis (ō vidutinio, jei netrumpas, ilgumo), žõšīm, vỹru (bet dô vỹrō), kõn, ānõn. Telšiškiai žemaičiai turi dvejopus trumpuosius u ir i : ankštą (узкое) ir platų (широкое) arba atvirą (открытое) [aš rašau : u ir ō, i ir ē]. Mosėdiškiai, Salantiškiai sako: sūnõs n. s. dô sūno, tris sūnus acc. pl. dõgnõs „dūgnas“ (ō vidutinio ilgumo), dô dõgnō, tris dõgnùs tõ ‘ты’, sõ ‘сү’, c’ nõ „nunc“, tūs „тех, туõs“, ānùs acc. pl. šiūs acc. pl. šēs ‘съ’ bet ši ‘си’ āķēs „глаз“, bet āķis n. pl. āķis ac. pl., āķi acc. sg. āķē i. sg., dvē āķē āš tōriō, tō tōri (reflexivum tō tōrỹs) ìt, ìkì, lìg, nō-gì v. nō-gìs ‘nunc’ Ankštieji u ir i yra kilę iš baltiškųjų ū ir ī. tūs vỹrus < balt. *tūs vỹrūs vẽšus sūnus < višūs sūnūs (dō) sūno yra naujadaras pagal (dō) vẽrgō; cf. nom. pl. sūnā (ā ilgesnis kaip ū) ir kaip vergā. Acc. sg. sūno yra naujādāras vietoje sūnu, kaip kad sakęs yra Daukantas. Daukantas visad rašo: sunu, alu, midu, medu, amžiu, bet dô sunō, medōmi etc. Accus. sg. sūno turi ō vietoje u iš i. sg. sō sūno, n. ac. du. dô sūno. Prie accus. sg. āķi yra i. sg. sō āķē [pirmasis kirtis peršoko ant praepositios] n. du. dvē āķē. 3* 67 tō, sō, nō yra baltų tū, sū, nù. ši = la. ši : gr. ἰ slav. cu. bet šės = la. šis ãkis n. pl. < *ãkis, akis acc. pl. < *akís, āki acc. sg. < *āki < āķi. sō akê = Dus. sū aki < *aken (pagal saulė, pelė). (dvė) ākė iš balt. (dvei) *akei vietoje *akī pagal *dvei peleí. tō tōri < turī : reflexivum tō tōrýs. Gretą su sūno sako ir sūnomi < *sūnū-mí. Accus. pl. ir i. pl. mòmis jōmis < mumīs jumīs : ryt. augšt. mumi jumi acc. et i. pl. I. sg. mōnė-mí, i. pl. trėmės ‘тремя’. Acc. sg. mōnì, tavì, savì = rytiečių augšt. (Dus. etc.) manì, tavì, savì < manī etc.; cf. acc. pl. mumi „mūs“, jumi „jūs“. Lig proklizje iš lýg. it asimiliacijos keliu iš *ēti (cf. iti-n geras) < *itī (cf. Kvedarniškių tý-toks „вот какой“), kaip iki iš ēki < *ikī. nō-gi cf. Dus. argī < *ar-gī. Žemaičių prokalbėje žodžių gale tebebuvo dar ilgi netiktai ū, ī, bet ir ā, ē. Žem. vārna, bet nom. sg. neutr. pėrmō ‘прежде’ = Dus. pirmà, mōn čė līnksmō (ne *līṅksmō, jei būtų u-kamienis žodis) greta su nom. sg. fm. līṅksmà. Nom. pl. kãtės iš *kãtiės (cf. saulė ~ pėliė), bet accus. pl. kãtės < *katēs. Accus. sg. vārna, šãka, bet i. sg. vārnō, šãkō. Cf. augšt. vārnā|ū : vārnā|ū. -ēn, -ēn duoda vienodai -ē : saulė acc. et i. sg., pėlė acc. pėlė i. sg. In accusativo sg. telš. žemaičiai turi -ē o ne -e dėlto kad dvískiemeniuose tri- etc. žodžiuose kiekvienas -e pavirto į -ē (atvira -i). Plg. voc. sg. výrė, Dėivė; estė 2 pl. praes. (pas. Valančiauską) nebė-bōva (ō vidutinio ilgumo). Iš kelių šitų brūkšnių Tamsta gali numanyti, kaip yra svarbios baltų lyginamajam kalbomoksliui Telšių padangės šnektos. Mósėdy sako: kėistė ‘kięsti, менять’, tėistė ‘стлать, tięsti’ ir tėistė „тянуть, tęsti“. Salantuosę sako: kėistė, tėistė, bet tėstė. Kėisōs, g. s. Kėisa ‘ко́чка, kęsas’ Mos. = kėsōs, kėsa Salantai. tėivs, fem. tėivà Mos. = tėvs, f. tėvà Salantai = tėnvs, tėnvà Kvedarna = la. tievs. Telšiškiai žemaičiai latvjų žemę vadina Kōršōs, g. sg. Kōršā, o jos gyventojus kōršėninks, plur. kōršėninka. Kuršas ~ kuršininkas. Mósėdžio, Salantų žemaičiai pažįsta sekančius Kuršō miestelius: Grāmse, g. s. Grāmzda = vok. Gramsden. Nygrōnc, g. s. Nygrōnda = ” Niegranden Vūožpūtis msc. < *Ōžputis < pra-žem. *Āžputis = kurš. Āz-pūtis „Aizpute/is“. Buotė, dvaras = vok. Bahten. Vėrga < pra-žem. Virga = kurš. Virga Pāur-ōpė, miestas ~ (Rucavos dalis?) Lėipūojė, loc. s. Lėipūojė = kurš. Liepāja Mósėdžio upė vadinasi Bārtōva < Bārtuva. Kokią intonaciją turi kuršių tarmėje? Telšiškių žemaičių Rygōs vardas Riṅgā, g. Riṅuōs, acc. Riṅga (in accus. įn ilgesnis nekaip įn in nom.) regimai yra kuršių žodis. Kuršių Riṅga > žem. Riṅgā. Žemgalių Rīga > aug. Rygā. 68 Kuldiga „Goldingen“ dar XVI amžiuje (žr. Спрогис словарь др. жемойтской земли) lietuviškai tebesivadino Kuldinga. Mockвá lietuvių kalboje (Dus. Mósėdis) virsta į Maksvā : sk+Cons. > ks+Cons. -isk- > -išk- (В Сл.-балт. эт. 54 сл.): twjβka „es blitzet, leuchtet“ Mielcke L.-d. Wb. 304, blyβkėti „funkeln, schimmern, glänzen“ l. c. 129, wikβwa „roth klein Gras, Spitzgras“ l. c. 329 ~ wikβris m. ‘Schnittgras’ l. c. 329 iš *višk-và ~ *višk-rìs. Dus. viksvà yra naujadaras (~ *visk-vā : *viskā = vaps-và : vapsà). *Viskā yra vietoje *viškà su -s iš gret yminės lyties vizgā Kvėd. Po kitų balsių (ne i) sk nevirsta į šk; plg. vóskurnoti, éškà, préškas, pléškė, maskatuoti, láškana, lùškis etc. -sk+Cons. turėjo pavirsti į -ks+Cons. Šisai -ks- kaip ir i.-eur. -ks- turėjo pavirsti į -kš- Tràškana Dus. su š iš trekšti < *trēks-tei < *trēsk-tei (lenk. trzaska). Pūkštė pā-pauškas (: lenk. pysk) ~ pūkšt < *piūsk-ti Taūkšti „болтать“ : taūzyti tėkšti ~ taškas. trūkšt ~ truška 3 praes. (τερύσχω) pliaūkšti : lenk. pluskać. Šermukšnis msc. gali būti kilęs iš prabalt. šermusk-nis : slav. -ъха < -us-ā. Dus. ališk nys ‘ольха’ tegali būti iš *alis-nis : iš alisk-nis būtų *alikšnis. *Alis-nis ~ ольха: prūsų alis-k-andē = slav. čermъx-a < -us-ā : *šermus-k-nis = úos-is : germ. as-ka-. Rezgū ~ rēgztis m. cf. lat. res[c]-tis. Mezgū ~ megztuvė Ds. Veizd-ėti (cf. der-ėti > der-lùs, tū-k-ti > tuk-lùs, jemù > *pa-jem-lùs > pajemb-lùs Kv.): *veizd-lùs d prieš l virsta į g (lenk. handlować > Dus. angliavóti) : *veizd-lùs > *veizglùs. Iš *veizglùs metatezės keliu gimė veizglùs РФВ. Slav. -skn- > -sn-, o baltų > -ksn-, iš kur -kšn-: Бльс[к]нѣти ~ lie. blikšnóti, не отъ-рѣшаетъ ли своего волосу ли осьла отъ бсліи і ведь напасть. Zogr. Leskien Hd.⁴193 = atā-rišā Ds. разд-рѣшити… отъ жзѣ = iš-raišyti. Ср. Слав.-балт. эт. 69¹. Rus. муж-ило : муж-[б]ло РФВ LXV 402 = prūs. krup-eyle : s.-lie. deiv-ila-s „dievaitis, идол“. Ц.-сл. агн-ицъ : агн-ыць = lenk. dial. pal-ic : pal-ec, palca = jaun-eika „младший брат“ : jaun-ikis = jūod-eikis „черный кровяной суп“ Linkmenes : juod-ikis „pinigo vardas“ = Nam-eikis pavardė : Nam-ikas ‘t. p.’. Бр. коро́ба : вр. ко́роб = воро́на : во́рон. Skr. kljūna ‘Art Haken, Krampe’ : kljūn ‘etwas gebogenes, krummes’ Berneker SEW. 529 = kl’ēiva „кривоногий“ : kl’ēivas adject. = kvaiša ‘дурак’ : kvaišas ‘kvailas’. Вр. воло́ца ‘человек шляющийся без дела’ Даль I³ 581: волоку́ = la. luõža : lie. lendì. Bėgėtė (bėgti) cf. δρόμῳ θεῖν ‘laufen’, бегом бежать yra i. sg. iš *bēg-tē (Dusetiškiai sako bėgti bėgu); plg. Širvydo (Dictionarium 1713 m.): plaktė „chlosta“ 25ᵇ (~ plaktę plakù), sutek te 44ᵃ, wogte 110ᵇ (~ vogtę pāvogė), gulte 131ᵃ (~ gultę gūla), patepte 252ᵇ (~ teptę tēpa). 69 La. ryt. olūts turi t iš v; plg. āt-luša K̇vėd. iš *āt-vuša vietoje āt-uša (ir taip sako) su v iš āt-vaša ‘la. atvase’; Telšių par. vōnšōs, g. vōnša > ryt. aug. *vūšas, iš kur lūšas (Vadōkliai) greta su ūšas, vamzdis > ryt. aug. *vuⁿzdys > luⁿzdys Dus. Kamajai. Tekė-ti : tekė-stos, ėsty „выход замуж“ Linkmenes = ženyties < женu-ться: žený-stos Linkmenes ‘женитьба’ = germ. bevanō-n „dienen“: bevanō-sta m. n. „Dienst“ Fick III⁴ 177. Šį rudenį buvau Ciskodo parapijoje (12 varstų nuo Rėzeknės — Режица) tyrinėtu lietuvių kolonijos. Betyrinėdamas lietuvių šnektą, ši tą užsirašinėjau ir latviška. Šitai keletas pavyzdžių (ar gerai nugirdau, galvos negaliu dėti): màrga „зрелая девушка, nuo pirmosios antderapānės (menstruatio)“, mirdzinuot ‘lynoti’, leitins kai mygla slacinōj, patmal’as ‘мельница’, vietų vardai ~ Cyskods, Vil’āni, nu, Gal’āni, -nu, Varkl’ōni, -nu, Rykova, Bykova, Drycāni, nu, Malnova, Lubuons—ēžeras, dīndōrzs ~ klāvs, V̄orkova, Raznas uzars, Maltas upė, ai vanagi, vanadžēni! voc. (dainoje), pymu, pylñs, zeml’i ‘žemai’, myl’ti, aviša ‘avietė’, sēni laiki, bet vacs cīlvāks; malny muni kumelēni, kai yudēna vogul’ēni; gen. pl. žūsu, ziv-u; syvāns, bet šīvenēnš, šīvenu jīmti, pyrmu dīn l’audavēna, caturdīn, sasdīn, ovu boltas kuojas, lyku lyku gal’vēnā (sc. vainučēnu), meita dzaltuohim motim, munu vainūku atpakal’ atnas. Kur lyki vainūku? lyku… kliepi. Naišu tautēnuos bez buol’ēna. Natak spūl’ēite, bez skrīmestēna. garvilce ‘радуга’, carmuška (= Rēzeknējē čermyuška), dzil’tēne, kuormi „тробесы, здание“ iš pralaty. *kārmi < pra-rus. *хорми „хоромы“. Ciskode tebuvau keturias dienas. Akcento kaip reikiant neturėjau kada išmokti. Tuotarpu man daugiau rūpėjo lietuvių, ne latvių tarmės. Ir latvių ir lietuvių tarmė pasirodė man labai akyvos: žadu dar važiuoti kitą kartą. Dar apie kuršius. Svarbiausiasias kuršių kalbos ypatybes randame žodyje *Santace = lie. san-takys : up de beke Sentatze, dar komt twee beken tosamente 1422 m. Bielenstein Grenzen 452. kurš. bruk Bente-pürge 1422. l. c. (eyn brok Sate-purve 1439 l. c. 455. kurš. up de brugge Grynde 1422 m. l. c. 452 : lie. grind-inyš ~ la. zemg. grīda. kurš. Kandamer Vytzen sture l. c. 453. kurš. Cantimas 1387 l. c. 450, 1439 l. c. 455 ~ Cantyn 1290 l. c. 440. kurš. Mames-pintes l. c. 477 ~ prūs. pintis ‘kelias’? kurš. Svente Gesinde-Namen unter Zabeln und unter Matkuln (beide unfern der unteren Aban) l. c. 344. kurš. Dzintere l. c. 282²¹⁸ : lie. Gintara, upė. { beke Zynthere 480 kurš. Wanderen 1253 m. l. c. 233. kurš. Stembre 1386 l. c. 450 : la. zemg. stiēbrs ‘Halm’ ~ žem. stembrai „вид камыша“ Mosėdis. kurš. Venzava l. c. 195. 198. 70 Kuršių Alš-vanga (Biel. Grenzen 206) yra kilusi iš *Alšu vanga : *Alšu iš *alš(ń)juo „alksniu“. Alšu : *alsnis (> al’ksnis) = krašu Biel. Lett. Spr. II 4 : krãsni-, cf. g. pl. zvaĩžu l. c. II 32 ~ *zvaizne. Kurš. Alšu muiža = Aĩkšnių (dvaras). Kurš. levanga bus lev-vanga iš ievų vanga. Kaip Tamstai rodosi, ar yra kas keltiška baltų žemėje, kaip kad nori A. Šachmatov’as (AfSPh. XXXIII 51 ff.) Aš nieko keltiška nerandu tarp kitų ir sekančiuose varduose: Nė-munas l. c. 77 (plg. оз. Муна ~ застенок По-муне netoli nuo Dykšnykšcio ežero ir Dysnos upės. S̆venčionių apskr. Cf. He-vapda : Vãrd-uvos upė ties Alsėdžiais = не-веда: Вед-epa prūs. Wedera Wedir lacus Ness. = Ne-vėžis : Vėžio upė Kvěd. p. Не-коча > > žem. Nãkačia (čia sako na-žinau) : Ком-pа = Не-мокшита озеро : Makštýs ež.), Лучеса l. c. 79 = Laukėsà Dauguvos intakas ties Gryvą, la. Riga l. c. 81 = riņga ~ Riņģys upelė ties Ušpaliais. Gal dar liksiu Mosėdyje. Prašau rašyti tuo pačiu adresu. Linkiu viso gera Tamstai dėl ateinančių Naujųjų Metų. Lieku su pagarba Tamstos Kazimieras Būga. [6] Mosėdis. 1912 m. sausio mėn. 8 (21) d. Garbus Drauge! Dusetìškių – kupiškėnų kl’ėvas man tesuprantamas iš pralie. kl’avas; plg. la. klava. Iš pral ie. *klėvas Dusetose reiktų laukti *klėvas, Kupiškyje — *klāvas. Kaip ištaria Dusetose, Kup. lėpinu, (iš)lėpęs, tuo tarpu negaliu pasakyti (nebeatmenu). Dusetìškiai sako: lėkia, slėgia, plėšia, tęsa, lėidas, plėkšta, klėtys n. pl., glėbja g. s., lãidžiu, plãisėt, bet lėpšys ‘toks grybas’, tãvo aũsys nu-l’ėpę (= ‘nulūnkę’) kaip kiaũlės ~ l’ėpštų l’ėpti, l’eipstų juokù ‘sukrintu juoku, nesituriu juoku’ (cf. leipti pas Jušk. žod. I 422ᵇ, 500ᵇ), bl’édis, -ies „szkoda“ (cf. Лхр. 208₁₂), gl’eizoti „peckać“ Linkmenysę. Bl’ėdis, regimai, yra latviškos kilmės žodis. Dėl intonacijos kaitaliojimos (vãrna : vãrnas) galima palyginti ir seką pavyzdžiai: prūsas ~ fem. prūsė Kvěd. Rietavas kaimýnas ~ fem. kaimýnė „ „ „, cf. Viekšnių par. žemaičių dãktars ~ fem. daktãrė „доктор (женщина)“. Telšiškių ãštõnc, jei yra iš *aštountas, būtų paskesniai kilęs kaip gen. pl. vỹru (su ankštu u) < *vyrų < *vyrun < *vyruon. Útõnc būtų lygintinas (bet ne lygus!) telšiškių lyčiai vėnc (g. s. vėina) „vienas“ [ė ne nosinis, t. y. ne *vėnc!]. Telšiškiai žemaičiai sako ãštõunė. 71 Telš. žem. acc. pl. tūs vyrus, kaip ir Tamsta, dabar aiškinu iš *tuns vỹrųns [cf. gen. pl. Mósėdžio šnektos: tũ vỹru greta su nom. du. tõu-do vỹrō] < *tións vỹruons. Acc. pl. telš. pėktũs vỹrus : rašėniškių žemaičių (Kved. Riet.) pėktūns-õs [Rasein. žemaičių nebeskiria trumpųjų u ~ õ, i ~ ė] vỹrõs. Pėktas mergãs Kv. : pėktūns-es m. Kv. = pėktõs vỹrõs Kv. : pėktūns-õs v. Kv. Telšiškiai žem. tesako pėktũos-es (múotėris) < piktós-ias; cf. Dus. piktãs-ias. Telšiškių žemaičių acc. pl. pėktũsius būtų iš *pėktūnsius; plg. telš. žem. skūšti. Tokiu būdu pasirodo, kad ō-kamienių žodžių kitą kartą turėta in acc. pl. dvejokią galūnę: -õs ir -ōns. Acc. pl. telš. tūs vỹrus ir gen. pl. vỹru rodo, kad aštõnc negali būti kilęs iš *aštuontas. Iš *aštōunc (būtų labai nesenas naujadaras) galėjo kilti aštõnc : *aštōunc > *aštõnc [plg. kąs vėn iš *vėin < *veinõ ntr. (cf. telš. žem. neutr. trūmpō) < *viė-nã] > aštõnc; cf. dat du. dõm vỹrōm < *dōum. Lie. kuodėlis, man rodos, yra rusų kilmės žodis (cf. žem. põukā < rus. пух. Dėl uo plg. la. duoma, kuoma etc.). Suomjų žodį kuontalo Mikkola skaito rusišku, bet jis galėtų būti ir baltiškas. Jei kuontalo būtų baltų žodis, tai iš jo galima būtų išvesti, kad baltų prokalbėje tebebuvo ān + Cons. nesumišęs su ōn + Cons. Balt. kānd- > f. kuont-alo : Daukanto accus. sg. fem. aną tą [prie msc. anou, tou. Prasmą lotinų kalbõs... Petrapilie 1837 p. 19. Daukantas visuose savo raštuose skiria tą, t. y. tā, nuo tou] < *anān *tān : tūs < *tōns : vilkui : ž. vỹru : pùlti. Visa tatai turint omenyje, nebus negalimas daiktas ir -ui- vesti iš -uoi- < i.-eur. -ōi-. Lie. lūina РФВ. LXVI 225 galėtų būti kilęs iš i.-eur. lōinā : kelt. leino-; plg. ką sako Bezzenb. K Z. XLIV 309 (gavau skaityti Vilniuje Mokslo Draugijoje). Be ne bus slūnkius „der Schleicher“ iš *slōnk-? Slūnkius < *slōnk- : slankius < slōnk- : slenkù = la. kluinis : la. klainis cf. BW. 29840 : kleinis „кривоногий“ BW. 11308 var. = la. krūilis : *krailis : kreilis РФВ. LXVI 222 = luitas l. c. 226 : laitas : liėti l. c. 227 = muitā : maitā : meit-kaulis = puĩšos : paĩšos : piẽšos. = tūlp-in-ti Jušk. ž. I 554a : talp-inti : telpù = į-tumpas (Kurš. skliaustuose) : tampau : tęmpti = la. tumsa : lie. tamsa : témti. Klausymas apie -ōi- man dar nėra aiškus. Iš i.-eur. ōu, rodosi, reikėtų laukti ū : : ōu > *uou > uu (cf. uoi > uū) > ū; plg. pa-laid-uonas (cf. Лхр. 70. Širvydo Dict. 9, 165, 277, 359 – palayduo) ir pa-laidūnas < *-ōunos? Palaid-uō < *palaiduo[u]n, bet g. s. *palaidōn-ės > *palaidūn-? Lybių mändreks, kill, loiga, koidas negali būti žemaitiškos kilmės, nes Bielensteino liudijimu (Die Grenzen) lybajai nebuvę kaimynais žemaičiams : lybiški vietų vardai lig Gramždo neprieina. Lyb. loiga, koidas turi būti kuršių žodžiais. Lybjų oi būtų iš kuršių ei (, kaip ir telšiškių žemaičių). Be ne bus kuršiai sulatvėję žemaičiai? Lybjų kill = la. dzilna rodytų, kad lybiai būtų su kuršiais – žemaičiais susidūrę dar prieš sulatvėjimą. Visi rytų lietuviai tepažįsta kiškį (Salõčiai Panevėžio apskr., Dus., Širvydas). Telšiškiai, rašėniškiai žemaičiai, vakarėčiai augštaičiai (Tilžė, S. Naumiestis) sako zuikis. Zuikis galėtų būti kuršių žodis *zuojekias. Iš *zuojekio žemaičių tarmėje turėjo kilti *zuojikys : e be kirčio duoda i ~ telš. ōudėgā = ras. ūdėgā etc. iš uodigā < 72 uodegà. Trėjėtas > žem. *trėjits > treits > trėits > trẽc „тройка“ (Mos. Salantai). *Žuõjikys > *žõujikys > *žõu[j]ikys > žõikys (kaip kad ištar Mōsėdiškiai, Salan- tiškiai žemaičiai) > tilž. zuikis. Tverečiųje, rodosi, i. sg. sù širdziu, kaip kad sako kai-kurie ir Dusetose — širdžiu. Telšiškių žemaičių acc. sg. iš vỹrs yra vỹra, bet i. sg. fem. sõ bõrnõ. Dėl to skirto plg. Dus. vỹrų, bet sù bũrnų, Suvalkų Naumiesčio, Virbaliaus (Вержболово) — vỹrą, sù bùrną. Ar ne galima būtų gauti Dzimtenės Vėstnesio, kur Tamsta rašei apie Šachmatovo keltus? Aistere be nėra Aistar-? plg. Aistar-nieki BW. 12684 (Rāvā). Tuos-mare BW. 9593 (ant ežero kranto) pirmąją savo dalimi yra giminė su upės vardu Tuos-ele (leipus Nicās Bārtavas pieteka. Konverzacijos Wārdnica 279). Antrąją savo dalimi Tuos-mare yra lygintina su la. miesto vardu Palc-mare (Konv. vārdn. 667) ant Palcės (Gaujas pieteka) upės kranto : lie. Žiž[ma]-māriai, miest. Trakų apskr., Žižmariškiai, kaimas Vabalninko par. ~ plg. Žižmà, 1) upė Kuršėnų Tryškių par., 2) Gaujos intakas Dievėniškio par. Viln. gub. -mare : Marra, ein Zufluss der Ryva, die bei Labraggen in die Ostsee fliesst. Biel enst. Grenzen 480 : lie. XVI amžiaus речка Мор-иха (Ревизия душь...50, 54) ~ от врочища Поставяли (= Pastovėliai) миля до озера Моря 1. с. 54 (Seinų apskr. Suvalkų gub.) : Marūge речка близь г. Видз — Vidžiai : Pa-mar-ēika, upė ties Zasečiais Дятловской вол. Слоним. у.: prūs. Pas-mar Fluss bei Kreuzburg (Nes selm. Thes.):? sen.-ind. mārayati ‘taucht etwas unter, wirft in Wasser’. Ar -mare yra mārē „море“, ne aišku. Kurš. Vec- Sumber- Bauernhof im Dondangschen (Biel. Grenz. 288) : sūbr-īti! BW. 30493 Skrundā iš žemgalių kalbōs. Kurš. And-ume netoli Stendes ~ Talsu (Konverz. vārdnīca 113, 1144) : ? slav. qda. {cf. venter-kājis BW. 14517, 9 Kuldīgā Venteru majas, dziļā upes (pie Aizupes, Talsu apriņķī) palējā. Konverz. vārdn. 47 : vēnteris msc. Mosėdis, Dusetos = rus. вѧтерь. Rindz-ele Engurēs apylinkėje. Konverz. vārdn. 846 : žem. Ringà < kuršių *Ringa = zemg. Rīga. Kurš. Alšu muiza, Alš(u) vanga; plg. su alkšu rikste BW. 9778, 1 var. Dundanga : lagžu krūminā BW. 29316. Kada Volteris išleis savo Slānimo tyrinėjimus, aš nežinau (turėjo išeiti в Изв. И.А.Н. 1912 m. pradžioje). Mokslo straipsniuose duodamas literatūrinės kalbōs formas, aš norėčiau vartoti ir literaturos rašybą (kaip kad Tamsta rašei Слав.-бал. эт.): pav. vỹras, eĩsiu, žõdžio. Duodant tarmines formas, reikėtų vartoti mokslo rašybą; plg.: telš. žem. dat. sg. vīrou, 1 sg. fut. dōusō, telš. žem. būužava, tvereč. žãgìs, žìdel’is. Rašomosios kalbōs pavyzdžiuose aš patarčiau laikyties paprastōsios dabartinės raštų rašybos, t. y. rašyti : vỹras, vērksiu, mēdžio. 73 Paveikslas be nėra kilęs šiuo keliu: pa-veid + tlas (cf. *ár-tlas > ar-klas) > *pa-veistlas > *paveikslas [ne *paveišklas delto kad, kai buvo taut-iškas su š, paveikslas dar tebeturėjo prieš s dantinį t] > paveikslas. Sekančiame РфБ numere bus mano „Славяно-балт. этимологии“. Labų dienų Tamstos K. Būga. PS. Bezzemb. recenziją skaičiau būdamas Vilniuje. [7] Mósėdis 1912 m. sausio mėn. (I)30 d. Garbūs Drauge! Iš i.-eur. ōu aš lietuvių kalboję laukčia ū : ōu > *uou (cf. -uoi > -ui) > *uu > ū. Gretą su nom. sg. žmuo Daukša turi acc. sg. žmūnį, kuriuos aš norėčiau šiaip suprasti: žmuo < *žmō < *žmō(n) iš *žmōun, cf. ákmūo ~ ἄκμων bet žmūnį iš *žmōun-m. Taip reiktų suprasti ir Širvydo širšuo kartu su telšiškių žem. širšūns < širšūnas. La. pērk-uon-s : perkūnas did(u)omenė Dus. : didūmenė Salantai sūodys pl. ‘саха’ : sūdys telš. žem. grūodas : slav. gruda < *grōuda? šuokoti intens. : šuk-snis msc. ‘прыжок’ liūbas : slav. lubъ < *loub(h)os : liūbos ὠμός : ūmas ‘сырой’ : um-ēdē ‘сыроежка’ miegūostas (cf. rus. зуб-аст: miegūstas snaigulė : telš. žem. snaigūlė. Telšiškių žemaičių aštōnc „aštūntas“ nėra man aiškus: iš *aštōuntas reiktų lauk-ti *aštūnc; plg. greta su pōudōnktis ‘puodo dangtis’ turime ir pūndōnktis. Pastaroji lytis yra kilusi iš *pōuddōnktis (dissimilation duorum d. Cf. Zasėčių sodžiaus (Slā-nimo apskr.) lytį andiot < *adduoti) > *pōundōnktis (cf. kailiniai > Dus. kalniai < *kailniai) > *pōndōnktis > *pūndōnktis > pūndōnktis. Pūndōnktis greičiau iš *pōndānktis (kada dar an + Con. nebuvo pavirtę į ōn + Con). Pērkuons ~ perkūnas gali būti ir kitaip suprasti; cf. χελῶνη ~ χελῶνα. Telš. žem. aštōnc, man rodosi, tegalimas yra išvesti tiktai iš *aštāntas, kas rodytų, kad ōn virsta ne i un, bet į an. *Aštāntas draugė su instr. pl. -ais = gr. -οις skr. aiś rodytų, kad ō uždarytuose skiemenyse būtų sutrumpėjęs baltų prokalbėje. Dvibalsių -ōi (vilkui) ir -ōn (žąs-ų ἔχην-ῶν) nesutrumpėjimą galima būti suprasti iš sandhi’o ([in positione] ante vocalem antecedentis verbi). Taip aiškinant šitas žodžių lytis liks nesuprantamas žem. accus. pl. -us : telš. tūs vėlkuos (prie dô vėlkō!). Acc. pl. telš. žem. tūs iš *tūns; dėl balsio u ankštumo plg. pūdamenc, g. s. pūdamēnta ‘фундамент’ greta su pūndamēnc, g. sg. pūndamēnta. 74 Tùs < [*tųs?] < *tūns < *tūons (cf. gr. τούς) = g. p. vārṭu < *vārṭu < *vārṭun < *vārṭuon. Augštaičių tuõs būtų suprantamas iš *tuõns < *tuõns tiktai tada, kad mes pripazintume, jog augštaičių tarmėje „vocalis+n+s“ anksčiau nekaip žemaičių pavirto į „nasalis vocalis+s“ ir jog „nosiniais balsiais“ anie dvibalsiai pradėjo virsti pirm sutrumpint uon į un. Dar tebebuvo -uont- nesutrumpėjęs į -unt-, kadą augštaičiai pradėjo jau tarti *tuõš. Kad -uøs galėjo pavirsti -uos, rodosi, nereiktų abejoti. Kad augštaičių tarmėje an+s, en+s senai pavirto į ąs, ęs, galime matyti iš Trakų ir Seinų apskrities dzūkų: jie greta su ranką, renkų sako žūsis, tįsų < žąsis, tęsiu. Žemaičių tarmės šnektose *žansis kur-kas vėliau ne augštaičių pavirto į *žęsís. Žvingių par. (Raseinių apskr.) žemaičiai dar ir šiandieną tebesako žansės (su nosiniu a+n). Kvėd. žąnsės: Kuliąi, Salantai žōsės: Mōsedis, Darbėnai žōusės. Telšiškių žemaičių acc. pl. tùs = aug. tuõs rodo, kad o uždarytuose skiemenysę baltų prokalbėje netrumpėjo į a (bet kaip suprasti *aštañtą?). Liet. lėkas, regimai, yra kilęs iš i.-eur. *leikʷont-s (plg. skr. bhāran ~ *bhāras t-), o ne iš *leikʷōnts (cf. gr. φέρων[t], slav. bery). Rūšis : rāisas = žem. rūinis ‘пестряк’ (Jaunius) : žem. rāinas = klūkis : *klaikas > pa-klaikti (cf. sveikas > pa-sveikti). La. krūlis : kreil(a)-s = la. kluinis : kleins. Gruinys : grýnas. Čia turime ištisą eilę substantivų su ui, išvestinių iš adjectivų. Ar čia ui būtų iš i.-eur. ōi? Iš ko kita ui šitame atvejyje sunku besuprasti. Kaip prie rāisas kad turime rūšis, taip ir prie sēnas reiktų turėti *sānis, o prie šēmas – *šūomis. Neturint *sānis, *šūomis, nereiktų ir žodžio rūšis aiškinti iš *rōišīs. Jei rūšis ne *rōišis, tai kas tad jis yra. Latvjų krūlis ir kluinis rodo, kad rūšio veislės žodžiai eina iš bendrosios latvjų ir lietuvių prokalbės. Sēnis, šēmis, rodosi, negali būti naujadarai vietoje *sānis, *šūomis. Dvibalsio ui klausimas labai painus ir šiandieną dar, mano nuomonę, neišrištas. Zuikis galėtų būti kuršių *zuicis. Šitas žodis būtų paskolintas dar tada, kada kuršiai tebesakė *zuikis; plg. kuršių Rucava = telš. žem. Rōkava (ō vidutinio ilgumo) < Rūkava. Kuršių *zuicis iš *zuoicis (su i epentezimi) < *zuõčis; la. zakis vietoje *zacis su dial. k (ventinių?? zemgalių??), arba su k iš *zak(a)s?. *Zuočis : *zacis turėtų įvairų balsių laipsnį (Ablaut!). Santykis su заяц, rus. зайка, заенька, заинька nėra aiškus. Заяц < *Žo-j-en-ko-s, заень-[ька] < *žo-j-en-[ikā] iš i.-eur. *ǵ(h)ō[u?]-jo-ar ǵ(h)ōj-o- < ǵ(h)ō[i]-. Kurš. *zuõ-c-is ~ la. za-k-is : slav. za-j-en- = lat. ō-yum la. uo-l-a ‘kiaušis’: slav. ja-j-e. 1) Lietuvjų-latvjų dvibalsis ie suomjų kalboję duoda ei : heinā < šienas, seinā < siena. Baltų ei (iš kur lie. — la. ie) duoda fin. ai : taivas < *deivas, paimen < *peimen-, vāivel['] iš *vaives < *veives-[ā] (iš kur lie. vievesà, -õs, acc. vievesą. Kv. Mōsedis). 75 2) Lie. — la. uo = fin. uu : juutas < juõds, luuta < šluota. Baltų ō = fin. ou : routa < *grōdas „grúodas“. Iš čia matome du baltų–suomių santykiuose periodų: 1) senesnysis – baltiškasis periodas, 2) jaunesnysis – latvių – lietuvių (ar vienų lietuvių?) periodas. Suomių morsian „marti“, lohi „lašis“, toe „la. tacis“ būtų senesniojo baltiškojo periodo žodžiai, kada dar tebebuvo atskirtas trumpasis a nuo trumpojo o. Šitų žodžių baltiška kilmė yra neabejotina. Suomių olut gali būti ir germaniškas ir baltiškas (cf. prūsų alu iš *alut). Finų o minėtuose žodžiuose tesuprantamas iš baltiško ō : iš a turėtume ir fin. a. Morsian etc. būtų senesnis už baltiškojo periodo žodžius taivas ir routa. Galėtų morsian etc. būti ir vienodo senumo su taivas, routa, pripažinus, kad galūnėse (be kirčio?) ō anksčiau pavirto į ā nekaip kituose padėjimuose (sub accentu, ar ir be kirčio?). Trumpojo o klausimas yra labai svarbus. Reiktų čia susižinoti su finnologais, ką jie sako apie morsian etc. Man rodosi, kad kitaip išaiškinti morsian nesiduoda. Ar suomių kuontalo yra baltų (la. kuodel’a, jei ne rusiškas žodis), ar slavų žodis? Iš slaviško *kođĕlь man nesuprantamas f. -uont- Jei dažgys iš *dagijas (= igaunių tagijas), tai kodėl galvijas nėra *galvys? (kalavijas etc.). Žem. ir aug. ryt. kirvys suprantamas būtų ir iš *kirvij(a)s (a toli nuo kirčio!). Jei igaunių tagijas „dagys“ negalimas yra kitaip suprasti kaip tik *dagijas, tad reikės dagy̌s skaityti kilusiu iš *dagijas. Ar nėra suomių daugiau -ija(s) iš baltų -is? Aš šio tarpu neturiu Thomsen’o darbo, todėl ir negaliu paieškoti daugesniai žodžių su -ija(s). Veliju Tamstai viso gero. Su pagarba liekmi Kaz. Būga. PS. Naujiij savo adresą atsiųsiu Tamstai iš Vilniaus, kur būsiu 3 ir 4 II. Į Vilnių prašau rašyti šiuo adresu: Кожевенная № 5 Редакция газеты „Viltis“. [8] Pažiegės vienasėdis, Dusetų par 1912 m. kovo (III) mėn. 17(30) d. Garbūs Drauge! Sveikas Tamsta laimingai apgy­nęs savo daktaro disertaciją! Veliju, kad veikiau­siai ministerija patvirtintų Tamstą profesoriumi! Boduenas keistas ir nesuprantamas žmogus. Nors jis yra mano mokytojas, bet daug kas jo būde ir elgimesi man nepatinka. Labjausiai B-as sugedo pastaraisiais metais. Tuos priekabjus, kuriuos darė Šachmatovas, tur būti spauzd is. Sako, Š-as turįs šiokių-tokių papildymų Tamstos raštui. Tuo klausymu, man neteko kalbėtis su Š-u. Tamstos straipsnis apie -ui- bus laukiamas ne vien manęs, bet ir Europos mokslininkų. Dvibalsio -ui- klausymas tebėra neapišviestas ir Europos kalbininkams. Aš mielu noru leidžiu Tamstai paskelbti mokslui mažmožius apie telšiškių žemaičių 76 accus. pl. galūnė -us. Vasaros gale ir aš pats norėčiau aprašyti telšiškių žemaičių „Auslaut’ą“ (-ė : -i, -ō : -u etc.). Dvibalsio -ui- klausymas dabar ir man paaiškėjo. Tarp ko kita -ui- gali būti ir iš i.-eur. -ōi-. Tamstos samprot is, kad -ui- tekiląs tiktai iš kirčiuotojo -ōi-, man išrodo tikras. Rūnis prie rainas, rūišis prie raišas, kluikis prie klaik-šas ‘fatulus’ aną samprotį visai patvirtina. lui-ta-s ‘zamazka’ (с неподвижным ударением. Cf. grąž-tai, kál-tai, saī-tai, skāb-tai etc.: gr. φόρ-το-ς, πλοῦ-το-ς) iš *lōitos: praet. lėjau (cf. Dus.: šlėjau, lėjau). -ui- turime kur-kas mažiau nekaip -ai-; bet tuo nėra ko stebėt ies. -ai- vietoje laukiamojo -ui- bus lietuvių—latvių naujadaras kaip ir -ā- vietoje -uo-; plg. sėdu, bėgu, slėgiu, bet sodinù, boginù, sloginù vietoje *suodinù (cf. slūogas, rūozas < režiu. plūoštas = slav. пласть < plėšiu etc.). Piẽšà : paišà : puišà Ds.¹ = slìnkìus (Kuršaičio slinkis skliaustuose. Cf. mižnius : mižnìs Dus.): slankius : slùnkìus. Lūiba PФB. LXVI 224 : láibas = lūina : leìctas) = šlūina (la. slūns „бродяга“ Rīg. r. kr. XV 136) : la. slaists l. c. 94 ~ šlaistāusi ~ šliēti. Šitos veislės žodžiai turi nekilnojamą kirtį ant šaknies; cf. klėiva : klėivas, kváila „дурак“ : kváilas, kváisa ‘дурак’ : kváisas. La. gaiba ‘k urs gėibsta’ galėtų būti naujadaras vietoje *guība : adject. *gaibs = lie. *gaibùs (geibti : *gaibùs = teikti : taikùs = nėšti : našùs etc.). La. (viñs g luži sa-)guībis (Rīg. r. kr. XV 77 : guībt) būtų naujadaras vietoje *sa-gaibis iš *guība (cf. lie. gvāiba). Greta su mūistau, anote Koss. Litu. 48ª, rytiečiai aukštaičiai saką ir māistau ‘kiwam’. Be nėra šaknis mēi-? (cf. lai-stau ~ lie-ti, sai-stau ~ sie-ti etc.) uīdiju PФB. LXVI 231 be nėra kilęs iš *vuōidijuo : vaidas. La. plēst : pluosīt = lie. *mieti? : mūistau. Maitā : muitā, g. s. muitos Ds. < šaknis mei- = laitas : luitas ‘zamazka’. I.-eur. ōu lietuvių—latvių kalbose duoda arba uo arba au : ōu > uo, bet be kirčio ōu > au. kúopa = slav. kupa grúodas = “ gruda liùobas = “ lubъ. La. virsuone : virsaune, pērkuons : pērkauns. Lie.—la. uo : au iš i.-eur. ōu turi visišką analogiją su lie.—la. ie : ei iš i.-eur. ēi. Tokiu būdu išeina, kad lie.—la. uo gali būti dvejopos kilmės : iš i.-eur. ō ir ōu. Nom. pl. lýguos Tverečius : lýgūs yra vienodas su kárties Tverečius, Adūtiškis : kártis ir, gal, su didùomenė : didūmenė ir lapiẽnė : žem. lapinė. Labų dienų! Tamstos Kaz. Būgà. 1 Puišà naujadaras vietoje paišà iš būdvardžio puišinas < i.-eur. pōfkino-s: kìrtis (ударение) yra buvęs nekilnojamas (cf. rus. красный, bet краса). 77 Pošt, st. Dusėtai, Koven. gub. Zastenok Pažėte (Pažiegė). Anote Kārlio Petersono Aūčėje saką: suikis, ruize – клички свиней suikis ‘Halbschwein’, sivėns ‘порося’. Aūce. [9] Pažiegė (Dusetų par.), 1913 m. liepos mėn. 24 d. Garbus Drauge! Nežinau, ar be ras šis mano laiškelis Tamsta pajūryje. Rengiausi parašyti senai, bet ir pats nežinau, kaip čia atsitiko. Vilniuje išbuvau 24 dienas. 15 dienų viešėjau Suvalkų gubernijoje (Naūmieščio parapijoje). Vilniuje nemaža radau medžiagos (materijolo) lietuvių kalbos žodynui. Visos medžiagos tomis dienomis dar nespėjau sunaudoti. Gausiu dar važiuoti kitu patogesniu laiku. Rankraštinės žodynui medžiagos esama ne tiktai Vilniuje, bet ir Kaunė, Seinuose ir kitose vietose. Radau Juškevičiaus žodyno dar dvi žodyno redakciji ne taip pilni kaip spausdinamoji. Dabar mokiuosi sanskrito. Rudenį žadu egzaminuoties iš lyginamosios gramatikos ir iš sanskrito. Pavasarį palieku lotynų ir graikų kalbą. Sanskritu mokyties naudojuos G. Bühler’io raštu „Leitfaden für den Elementarcursus des Sanskrit“ ir Wackernageliu. Iš „Lietuvių Tautos“ Tamstos „Miszellen“ aš gavau iš Basanavičiaus, todėl Tamsta man jų nė nebesiųsk. Būdamas kaime nieko nauja kalbų moksle išėjusio neteko dar matyti. Pažiegėje išbūsiu lig 10–15 VIII. Peterburge nuo 15 VIII gyvensiu te pat, t. y. M. Дворянская № 7. Dabar ši tą atsakysiu į Tamstos laišką, kurį gavau dar Vilniuje tebebūdamas. 1. Kad lie. srovė būtų kilusi iš senesnės lyties strovė, vargu be gali kas tikėti, nes tam prieštarauja kalbos faktai. Dusetiškiai sako stryptie, strėnos, strūkt’!, bet srėbtie, sriegas pl. sriegaī, srauja ūpė; Kvedarniškiai — strėnos, strypailiōti, strūgas, bet srėbti, srauni ūpė. Trākų, Seinų apskrities dzūkai vietoje sr- ir šr- ir -sr-, -šr- visur turi str-; cf. srėbė, auštrà. 2. Man irgi rodosi, jog kirvio la. cirvja nėra naujādaras (cf. plačios). Lengvì, lengvìos : lengvūs pro *lengùs (su v lengvì f.). Cf. erdvì f. > erdvūs m. (*erdūs vietoje). Nors lengvì, erdvì gali turėti v iš gretyminių lyčių lengvà, erdvà (msc. lėngvas, eŕdvas). Tokiu faktų, kurie rodytų kirvio nesant naujadaru, aš neturiu. 3. Visose, man pažįstamose, šnektose yra žodžių greta su sl- ir su skl-. Greta su slidūs, sliekas, slėgiu, slapūkas, slāstai Dusetiškiuose yra sakoma ir skl’ėdinas ‘pilnas kaip akis’, pà-sklìtė 3 praet. ‘paškleidė’, in-sklimbai adv. „schräg“, skliaūtai. Indeur. skl- nevirsta lietuvių šnektose į sl-. 4. Dabar aš netikiu, kad žaltys ir žalktys (Dusetos, Dysnā : ne *žalktýś!) būtų kilę iš dviejų atskirų lyčių. Žaltys = la. záltis yra kilęs iš *žalk-tyś : -kt- fonetiškai ir lietuvių ir latvių kalboje virsta į -t-. -kt- teliekti tiktai tenai, kame dar tebėra 78 neišnykęs ryšys tarp tos šaknies, iš kurios tasai žodis padarytas. Smagītis, o ne *smaitis del smeigiū, smāgas; rāktas, o ne *rātas del rakinu, āt-rakas. Vienose šnektose ryšys su šaknimi galėjo nutrūkti anksčiau, kaip kitose. Tuo yra aiškintinas augšt. drūtas greta su žem. drūktas. Bet pati šaknis drūk- ar drūg- bus žuvusi. Turime dáiktą (o ne *dáitą) delto, kad dar nesenai esame tebeturėję *dáika (cf. la. daiki, daiceklis). Prūsų aukta- „augštas“ sembų tarmėje (cf. Gerullis) davė lytį auta-. Senobės lietuvių vardas *Daugi-tāras šiandien bėra ištariamas Dautāras (*Dauktāras). Plg. Daug-vilā : Vaiš-tāras. 5. Teišiškių žemaičių eisina, bēgsina etc. gali fonetiškai kilti iš eisena < *eisianga. Plg. telš. lētina, uodigà, kūpita etc. Žemaičių -sina < -sena < -sjanā yra garsų apkitimu lygi su telš. žem. žodžiu mēdiga < *mēdega (cf. žem. uodigà) < *mēdjęga < pražem. *mēdjugā = aug. mēdžiaga. 6. Latv(i)ų demin. naksniņa, sirsniņa etc. -sn- ir man nesuprantamas. 7. Balžiena Dus. (žem. balžena Kv.) savo sufiksu, man rodos, nėra lygi su la. -ēns (edīens, metīens). Balž-iena (lyties balžienas iš šnekamosios kalbos neesmi girdėjęs) yra išvestinis žodis iš *balžā-; cf. kiaul-iena Dus. (žem. kiaul-ēna Kv., Mósėdis) || kiaulē. 8. Leskien’o molūjas nesąma žodžio lytis: Juškevičius turi, kiek menu (помню), accus. sg. mólūji pūdą (iš molus, moli?). La. māluojis savo galūne yra lygus su vietos vardu Kalnuojai. Prie Volterio chrestomatijos turės išeiti žodynėlis, kurio rankraštis jau gatavas (pirengė baigęs Peterburgo universit(o) слав. – русское отделение Juozas Balčikonis). Įrašau dar keletą mažmožių: 9. Lie. moteriškas „женщина“: παῖ-ς-χος „мальчишка“. 10. Laiškūs, bet laikš-ūs. Aiškus : aikš-tē. 11. Pa-veikslas < *paveikslas (-skl- > -ksl-) < *paveistklas < *pa-vēizd-klas (: veizdēti : ār-klas, ir-klas etc.). 12. Boginti Neubildung, sodinti, sloginti : bėgu, sēdžiu, slēgiu, bet senovė yra išlikusi lytyse: bēga pa-šūokom(is) Dus. „па-si-sókėdamas“, rūož-tas „линия, rūožas“ || rēžti, plūoštas || plēšti (del ablauto plg. gr. φέρω-τος || φέρω, πλοῦ-τος || πλέω etc., lie. grāž-ta-s || grēžti, sai-tas || siēti etc.). Cf. la. pluosīt : plēst. Šōku : pa-šūokom(is), slēgiu : slūogas rodo, kad slogā, žem. sodā „Dorf“, žolē etc. yra naujadarai (Neubildung). 13. Vietoje rusų u turi lietuviai kaip ir latviai uo : kruōpos, kruōpų < крупа, kuo dėlis < кудель *къделъ, puōkas < пух. 14. Vietoje rusų i turime ie žodyje pielā, pielōs, pielą (Dus.) < nunā. 15. Prūsų klanti- „проклинать“ iš lenkų kalbos nesuprantamas. Bė nėra klanti(tvei) denominativum iš *klan-tā- „клятва“ < ieur. *klōn-tā (cf. χολ-τη || χεῖμα, lie. lak-tā, g. lāktos || lekū, našta, g. nāš-tos || nešti etc.) : slav. klьno, klēti < klen-? 16. Maitā „падаль“: meit-ēlis „penimis“ || mitas || mitinti = vok. Aas „падаль“: essen. 17. Tūmulas „ком, жемок“ (į langelius bėldžia sniego tumulai. Viltis 1912 nr. 36 Jušk. žod. I 286ᵃ) lotynų tumulus : lie. tum-tas. 79 18. Mailius collect. mažytės žuvelytės „мелзота“ Dus. : slav. mélz(k)o. 19. Naš-ystà, -ystos „мода“ Svėdasai, Kūniškis : slav. nosi-ti „не́си́ти“. Tekė-stos, tekėstų „tekėjimas = выход замуж“ Linkmenės : tekė-ti „выходить замуж“. Gyva-stà, g. -àstos „жизнь“ Dus. : gyva-s. Gáil-ysta „жалость, сожаление“ Dus., An. šil. : ? Žmon-ystà, -ystos etc. Be ne važinėja Tamsta šią vasarą po Latvijos dialektologijos reikalais? Labų dienų! Kaz. Būga Почт. ст. Дусяты Ковен. губ. Pažiegęs Būgai Kazimierui [10] 1. Trakų apskrities lietuviai, kiek man teko patirti, dvibalsius an, en neverčia į un, in, kaip kad daro dusetiškiai, anykštėnai, tverečėniai etc. Oniškio (Ганушишки) parapijoje pavyzdžiui yra sakoma: anciulė ‘antelė’ Лхр. 390₂₀, krantų acc. sg. l. c. 390₂₂, mendr- l. c. 390₃₄₃₅₃₇ = duset. mindr-, nemieganciu acc. sg. fm. l. c. 391₃₈, danguĩ l. c. 394₈, peŕ langély l. c. 395₂₅ etc. Jėzno, Puniõs, Marcinkonių, Merkinės (= Меречь) apylinkėje sako irgi dantis, rankà, dengiu etc. Dat. sing. žąsi (Jėznė taria žāši, plg. grąžtas < grąžtas), šuni etc. aš pažįstu per Jablonskį. Jablonskis in dativo sg. šuni yra girdėjęs trumpą (ne vidutinio ilgumo!) u. Trakų apskrity, rodosi, vidutinio ilgumo balsių visai nėra, bent jų nėra girdėjęs Jablonskis Punioje, Valkininkė, Jeznė. 2. Elbingeno žodynėlio galūnes -ay (brookay 480 ‘брюки’ nom. du.) ir -oy (clattay 292 ‘kibiai’) aš aiškinau priegaide : -ay iš -aĩ (nom. du fm.), o -oy iš -aĩ (nom. pl. msc.). -aĩ žodynėlio tarmėje turėjo pavirsti į -ũĩ; plg. dalgių 546 = dalgis, corbis 306 = kàrbas. Žodynėlio tarmėje ne visada aišku, kokios dėlai priežasties turime o laukiamojo a vietoj: api-sorx 772 ‘der Eisvogel’ < -šãrks? bordus 101 ‘barzda’ < bàrdus? dongo 403 ‘Refe’ < dāngà (plg. liet. dial. òmžinė ‘amžinai’ greta su āmžinas Baisogala) carua-woytis 416 [Trautm. 353 rašo negerai : carya-ą] < karjà-vāitis : kariowieſch-czias Randglosse zu Kariobalfus Bretkūnas (BGLSpr. 293) = kārio vieščias acc. pl. etc. etc. 3. ē dusetiškių žodyje pētū ‘pietų’ yra atviras (vidutinio ilgumo) e, prieš kurį p ne kietas (bet ir neminkštas!). Accus. piētūs turi nesutrumpėjusį diftongą ačiū Baranausko „рефлексу ударения“. Tokios lytýs, kaip piētūs, atsiranda ačiū Jauniaus dėsniui apie „димощии сталкивающихся ударений“ (Понев. гов. I ч., стр. 97 сл.). Вместо piētūs vérda чаще говорят piētus vérda; plg.; liētus sūnųšė 80 rugiūs. Retractio accentūs dusetiškių šnektoje randamas ir pauzoje; plg. ą’ras! ‘пошол вон!’ (taip šunį varo) greta su ãras, aik tãlin! < tolỹn, kur árklius vẽsma? = (atsako:) vesmã Terpūravėn. 4. Gerãmui-jamui galėjo pavirsti į gerãmujamui, iš kur, tolesniai, >*gerãm-jam(ui) > gerãmjam (dissimilatio duorum m) > gerãjam. Dusetiškiai sako gerã-jam (dat. et. loc. sg.), su vidutinio ilgumo a. Dat. sg. fem. duset. gerãjei, su vidutinio ilgumo a. 5. Buivydžių poniẽ mano draugui Kiliui, kilusiam irgi iš Buivydžių, visai svetima; jis tepažįsta pã’ni (su atstumtu kirčiu, bet miškl). Su žodžių lytimis, intomis iš R. Gauthiot’o rašto, reikia būti labai atsargiam. Gauthiot’as neganėtinai buvo prisiruošęs lietuvių šnektoms tyrinėti. Apie p. G-t’ą reikia šitai kas pastebėti: 1) ne visai išmoko priegaides skirti: rašo šẽmas 105, ruñka 35, tãmsta tãms-ta 106 [NB, nes taip randa pas Kursaitį!!], tuo tarpu kad Buivydžiuose (Petras Kily s) tėra sakoma: šẽmas, ruñka (gestossen!), tãmsta; 2) nemoka skirti minkštojo p nuo pj: rašo pãuju 101 (plg. Kurš. liet.—vok. žod. 308 : piãuju!) vietoje pjãuju; 3) nemoka skirti e (vidurinis garsas tarp e ir i) nuo e : trẽjų gírnų 83 ne iš trijų, bet iš trẽjų, nes sako ne *tris girnas, bet trẽjas girnas; 4) rašo gardži megójā 1 sg. 84 vietoje sakomo gardž’ē mẽgojo : ē ā ō vidutinio ilgumo; 5) vidutinio ilgumo balsį be kirčio priima trumpu, bet su kirčiu : skãrsaẽi kẽl’ù 82₁₄ vietoje skãrsaẽi kẽl’ù; 6) rašo alã’ 84, tuo tarpu kad ištaria al’ã’; 7) pịã’nunt 83₆ pịã’nunt 83₁₃ rašo, kur žmonės taria tik pãẽnunt (kitur pẽnint : inf. penėti ‘кормить’). 6. Dusetiškiai paprastai sako apẽ ‘apiẽ’ (*apẽ man neteko girdėti) [su atviru e]. Šiaurės vakarų suvalkiečiai lietuvjai (Naũmiestis, Slavikai, Sintautai) sako: ãpė. Greta su ter̃p, terpù dusetiškiai turi subst. terpẽ ‘промежуток’, terpẽklis ‘т. с.’ 7. Барановский Заметки 29 čianãi tenãi reiškia ‘здесь = čia’, „там = tē“, kuriãi katrãi yra dat. sg. Dat. sg. fem. kuriãi katrãi anãi sako ir dusetiškiai. Greta su čiãnãi tỹnãi dusetiškiai sako ir č’enãi tinãi ~ čianãi tynãi ir čenãi ti-nãi. Ramýgaloje (netoli nuo Panevėžio) sako: činãi tinãi ir činãjos tinãjos [cf. jinãjos ‘jinãi = она’]. Dusetiškių tinãi, kaip rodo pilnas žodžio galo ilgūmas ir ã, yra nesenai sutrumpėjęs iš ilgesnės lyties. Tinãi < tinãjās vietoje *tinãjās su tvirtapr ade priegaide iš tinãi-gi. Kad pịã’nunt G-t’as skaitė su diftongu, galime spėti iš vijã’no 82₃ = viã’no ‘vieno’; 8) minkšto ś neskiria nuo minkšto š : ušj 107 vietoje ũš (su vidutinio ilgumo u). Gauthiot’o gen. sg. sūnũ’s 41 yra fonetiškai jo nesuprastas sūnõs < *sūnõũs; palyg.: senõ 81 ‘seniau’, tol’ọ 82, 83 ‘toliau’, sirgõ ‘sirgaũ’ 103, aš bijãjā 83, megójā ‘miegojau’. Sūnõs G-as savo rašyba pažymėjo kaip sūnõs (plg. tol’ọ 82, 83 = tol’õ 106) ir pagal pavyzdžio tadõ 82 = ta’ tadù 83 padarė sūnũs. Šisai, iš piršto išlaužtasis, sūnũs jau figuruoja pas Trautm. 240. 81 Buivyždžių *poniė, kaip labai abejotiną lytį, Tamsta nedėk į savo raštą. Šią vasarą tikiuosi būti Buivyždžiuose ir visa-ką patikrinti. Dar atkartoju, kad lytis *klėk < klėk buivyždiškiam Petrui Kiliui visai negirdėta; tesako klėk. 8. Loc. sg. *širdí, *suní aš drauge su Jauniumi lyginu su ved. (RV.) vėdi (Gras-smann, Wb. zum Rig-Veda 1353) ir čamū (l. c. 437). 9. 1605 m. Kat. mielup’ sunúp’ 58₁, ‘apud carum filium’ negali būti kilęs iš accus. sing. + p(i), nes tada turėtume *mielump’ *sunúmp’ : „nosinis“ balsis prieš pi virsta į „vocalis + m“; plg. irgi iš 1605 m. Kat. sawimṕ 38₁₈,₁₉, sáwimp 59₃, szwintúmpium 55₁₆, músump’ 58₁₁, maldump 71₃; 72₁₅ darbump gierump 74₉. Daukšos žmogúp’ irgi negali būti iš acc. sg. žmogų + pi. Iš paskutiniosios lyties tegautume pas Daukšą *žmogump’, bet niekados ne žmogúp’. 10. Vėlnjas gali būti aiškinamas iš pirmaly­tės *vél’ nas < vélinas; palyg. rus. вольно = liet. vál nia adv. (Дусяты) < *vál’na. 11. Daukšos úgnip’ negali būti kilęs iš acc. sg. úgnį + pi (būtų tada: *úgnimp’). 12. Iš *akì (< i.-eur. *ogēi)+en reiktų laukti ne akijė, bet *akę. 13. Kaip reikia skaityti úgnip’, ligónip’, Wieszgpatip etc. gali parodyti Lazdūnų, Dieveniškio, Zasečių šnektos. 14. In loc. sg. mergo-jė žėmėj-e akij-ė aš nenorėjau ieškoti gr. ėv tikt dėlto, kad jam latvijų kalboje atsako iė- = prūsų ēn-, su i.-eur. circumflexu. 15. Lietuvių loc. sg. laiškė, sakramentė nėra skirtinas nuo prūsų en… laisken III Kat. 63₁₆ ir en Sacramenten 49₁₈,₂₉. 16. Dusetiškių túmsus ‘tamsūs’ yra kilęs iš tám sus, kaip tatai rodo Seinų parapijos tám sus, rankū acc. sg., pėmpį acc. sg. etc. 17. Žem. dat. sg. úgnie, ávie etc. gali turėti senobinį -ie ir be loc. sg. *ugnie[je] (kurio žemaičiai visai nepažįsta!) intėkmės. Kad žemaičių tarmėje ѵ -ie nevirsta į -i gali rodyti 3 pers. permissivi. tavaguōji ~ tavaguōjėi tavažiūji ~ tavažiūjėi < te-vagōjie, te-važiūjė Žem. talingūji ~ telingōvėi : tanešī ~ tānešēi = miēnū ~ miēnōū : šū ~ šōū Bet žem. nėšti : nėštīs ~ nėšteis {g. sg. kartis : širdīs ~ širdėis 18. Prūsų ioūs yra = la. jūs < i.-eur. *jūs. Vedimas ioūs iš *jūs yra mano pražiop­sójimo kalčia. 19. Daukšos bū, 1605 m. Kat. búo (1 pl. búome), vargiai bus kilusi iš *bū(v)o. Prie būti : búvo > bū reiktų pas Daukšą laukti ir pūti : pūvo > *pū, žūti : žūvo > *žū. etc. Búo-me (toki priegaidė 1605 m. Kat.): bú-kla = germ. bō-pla n. bō-pōn f. : germ. bū-pō f. Fick III⁴ 272. 20. Prūsų pirmois msc., pirmoi fm. bus kilę iš *pirma-(j)is :[*pirma-(j)i (ufchtai 37₃₁); palyg. s.-liet. geraji, szwentaji. Aist. stud. I p. 13. 82 21. Aist. stud. I 99* lyti nom. pl. žaislai aiškinau kaip naujadarą iš acc. pl. žāslus (taip taria Slavikuose, Prūsų pasienyje, Suv. g., prie nom. žaislai) pagal paveikslo Jókūbaitis ~ Nau jokátis (abi lyti Slavikuose). Šitą aiškinimą, man rodos, galima yra priimti. Ąžuols vietoje ąžuols su ai iš nom. pl. ąžuolai, naujadaro vietoje ąžuolai, pagal paveikslo daigai ~ dāgs. Dāigs būtų kiles surizgimo keliu iš daigai : dāgs. Kita karta yra veikalavęs kai-kuriose šnektose dėsnis á : ai arba á : au; plg. Naujokátis, bet Jókūbaitis, Jūrgaitis; jāns, bet jaunà ąžuols : x = { dāgs : daigai / šiads : šiaudai; x = { 1. ąžuolai / 2. aužuolai Yra dar lytis āržuolas (Zasėčiai, Slānimo apskr.; Marijampolė, Garliava), kurią sunku išvesti iš ąžuolas. 22. Lietuvių vilkai negali būti vedami iš i.-eur. vľgai (: ϑeol, tol), su akut uota galūne, nes tam prieštarauja tokios lytys, kaip antai: būtai, pautai. Iš i.-eur. bhūtoí lietuviškai būtų *butai, plg. tù sakai [: tu vedi ~ vedie-si < *védhei-(s)] < *sākā + éi, greičiau sākā+ē > *sākāi > *sakāi > sakai. Arne prisieis tik grįžti prie senobinio aiškinimo, kad vilkai yra i.-eur. neutr. *vľgai (cf. Trautmann, Altpr. Spr. 218 sq.)? 23. 1605 m. Katechismo prieg kriksz tie 31₂₁, regimai, yra loc. sg. i-kamienių žodžių; plg. Wieszpatie-p Chilinskio biblija, Psalmas XL, 4. Daukšos Wiesznati-p’ (Post. orig. 537₂₉), jei turi po t trumpą i, gali būti loc. sg. konsonantiniu kamienu; cf. gen. pl. Wieszpat-u, nom. pl. Wieszpat-es. Vieš-pat-i-p’ : Vieš-pat-ie-p’ = d. s. dañti : d. s. dañtie. 24. Terpù [= terpù móteru 1605 m. Kat. 56₃, terpì saui 79₁₃, bet terpu-sawi 46₁₇ terpu sawi 51₈, terpu mùsu 42₉; 52₁₀,₁₈ terpu Dētaru 85₁₈ terpu móteru 56₁₄ terpu kitu 69₁₈ < terpù su labai silpnu proklitišku kirčiu] yra kilęs iš terpu < *térpu aičiu proklitiškam padėjimui; plg. gr. ὀντὶ παντὸς ἔχειν < s.-ind. ánti, περί τάτρης < περί = s.-ind. pári. Περὶ ἔρδος II. 6₃₀₁: ἔρδος περί II. 16₄₇₆ = stóvi pagal tvórą : iš Kaūno parvažiuavau nakčiã-pāgal ‘vakarę išvažiavęs lig ryto parvažiuavau’ Kvedarna = deléig to ne sielókites D Post., or. 330₆ mìli ne deléi W. Dievo l. c. 331₁: Dievo dėliai, Dievo dėliai namõ parejau. Kupiškis ‘еле-еле, насилу’ (pirmasis žodis [= Dievo] labai silpnu kirčiu). Be tarp : terp ~ terpu dar yra pažįstamos lyt ys: tarpa ~ tarpo, tarpu, tarpe, terpei, tarpe; žr. Bezzenb. BgLS. 56, 71, 72, 331. Terpei Pagonų (Bretkūnas) gali būti loc. sg. fm. iš nom. sg. térpė (Dusetos). Tarpe – loc. sg. iš tárpas, plg. mūsų tárpę ‘między nami’. Bretkūno tarpa ~ tarpo gali būti lygi la. starpā, t. y. loc. sg. iš nom. *tarpa fem. 25. Daukšos lyčiai ik’ tam’ mėti Post., or. 392₂₁ visai atsako 1605 m. Kat. ik tam-met 44₂₅; plg. ikszammet 72₂₂. 83 Su Daukšos prieg dvāri (Post., or. 434₁₇) plg. 1605 m. prieg stulpų 85₂₂ (: prieg krikštie 31₂₁). (ik’) tam’ mėti yra abidvi lyt locatyvai sing. tam’ iš *tami, plg. tami-p berneļip DPost., ed. Volt. 46₁₉ : avest. aē-ta-hmi slav. to-mb Brugm. Gr. II², 2, p. 362 sq. tāmi-p(i) [šitokia kirčio vieta rodo Zasetiškių kámṕ ‘у кого’, támṕ ‘у того’. Iš *kamipi turėtume *kaṃp] : berneļi-p(i) [man visgi rodosi, kad in loc. sg. buvo i(u) ilgas] = tamę : berneļį-e. Ši-mė = prus. *schi-s-men (schisman : a, regimai, yra aᵉ arba eᵃ [Baranauskio]) iš aist. ši-mi + én ~ ši-smi + én. Iš *šīmī + én turėjo atsirasti šīmjen (plg. mes vėmja-me) > šī-menī [j post consonantem + e išnyksta: aist. *svētjas ‘svečias’ ~ voc. sg. *svetjē > svetė] > *šimen > šimę. Pra-liet. loc. sg. ši-m[j]-en : ši-mi galime lyginti su osk. hūrtin iš *hortej-en ‘in horto’ : comenei ‘in comitio’ Brugm. Gr. II², 2, p. 180. Iš loc. sg. ik’ gāli (DPost. or. 393₉), prieg dvāri (l. c. 434₁₇) galime labai lengvai išvesti locatyvą su pastūr-dėliu -ėn. Gāli + én, dvāri + én > gālien, dvārięn > gālēn, dvārēn > galēn, dvarēn > galę, dvarę. Gāli dvāri neaiškūs savo galūne; reikėtų laukti *galē *dvārię. 26. Iš žyteliškių Domeikai-p ‘у Домейкі’ yra aišku kad locatyvi sing. galūnė -āi yra turėjusi circumflexum. Me’rgāi dat. sg. : meirgā’i loc. sg. Mergā’i + én > mergāj-én > mergoj-ę {latvju malā arba malā nesutinka su *mergājēn. Ar ne virto mergā’i + én į *mer-gā-jén? : -āi, bet -āi + én > ājen = la. malā = ā-jen? [11] 1910. X. 14. Laišką be pabaigos (iki „…valau Suv. Naumiestis“) K. Būgos „Rinkiniuose raštuose“ (V., 1961, t. 3, p. 832—834) yra paskelbęs Z. Zinkevičius su nuoroda: „Laiško pabaigos nėra“. Neseniai, peržiūrint K. Būgos archyvinę medžiagą, esančią LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštyne (čia saugoma ir spausdintas laiškas, signatūra F 7—30), buvo rastas to paties formato, tik kitos spalvos popieriaus lapas, rašytas K. Būgos ranka. Sulyginus viso laiško ir rasto lapo tekstą, pasirodė, kad šis yra minėto laiško pabaiga. Kadangi paskelbtas tekstas lengvai prieinamas, tai čia kartojama tik ta laiško dalis, nuo kurios prasideda prūsų kalbos žodžio tlaku etimologija ir pirmą kartą skelbiama rastoji laiško dalis. Prūsų tlaku ‘er drischt’ nėra paskola iš lenk. tłoczyć, bet aistiškas žodis. Yra jis giminė su liet. ryt. luōkiju, luōkyti ‘eo piscandi genere ūti ubi pueri, qui glaciēm clavīs fustibus que pertundant, adhibentur’ Dūsetos, Linkmenės. Pr. tlaku iš aist. *tlōkā (cf. lāiku per-bānda) : luōkija = (jevus nuo lauko) valau Suv. Naumiestis : vāliju Kv. Riet. = žārdau Dus. Tilžė : žārdiju Kv. Riet. 84 Tlaku : luõkija = Tlokun-pelk ‘Sumpf a. d. galind. masur. Grenze 1347 J’: lokys lõkio ‘Bär’. Aisčių tlõk- yra giminė su slavų tolk- (lenk. tłoczyć, rus. толочь). Tlõk : tolk- = *ρο-τός *ρώ-γ-λη ; τόρ-μο-ς ‘ein jedes Loch, worin ein Zapfen gesteckt wird’ la. ter-m(a)-s ‘Wurm’ = ae. wlōh f. ‘Faser, Franze, Flocke’ iš *vlo-kā arba *vlā-kā: s.-ind. valkā- ‘Bast’ rus. волокно (волоть ‘Faser’). Kaip Tamstai rodosi šita etimologija? Darbo turiu daug. Rengiuosi prie pavasario baigiamųjų egzaminų. Kaip Tamstos reikalai. Profesoriuimi dar netvirtina? Linkiu visokio labo Tamstos Kaz. Būga