IS
LIETUVIU
KALBOTYROS
ISTORIJOS
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMATI
XX
(1980)
A.
SABALIAUSKAS
K.
BOGA
—
ETIMOLOGAS
Simonui
Daukan ui
Zodis
py dgas
a odé
kiles
i$
ZodZiu
pi ai
‘Zieminiai
k ie iai’
i
dgas
(ma
Zmonés
i8
agu
ge da o,
k ie ine
duona
uzkasdami),
kalédas
jis
siejo
su
Zodziu
kdl i
(kadangi,
me ams
baigian is,
Seimininkas
j
obos
sija
kala
ini),
Liepéja
jam
bu o
kilusi
i
eiksmaZodjio
/ip i
(i8
jii os
j
Sia
ie a
leng a
iSlip i)}.
Mikalojui
Akelai iui
sa is,
siaii as,
s i nas
buyo
giminingi
ZodZiai.
Bend os
kilmés
jam
a odé
i
aga,
anga,
Idngas.
Vienon
g upén
jis
siejo
Zodzius
pjdu i,
piemud,
p e a®.
,,Gam os
padedamas,
pada iau
a adimus,
iki
Siol
nezinomus
ling is ams.
Jeigu
die as
duos,
paskelbsiu
juos
pasauliui
i
nu odysiu
aisykles,
pagal
ku ias
mokan
iena
kalba,
galima
paZin i
isas
gy asias
i
mi usias“,
— a8é
iename
laiSke
Sis
XIX
a.
idu io
musy
kul ii os
eikéjas?.
Tokia
miisy
e imologijos
,,p ois o é“.
Tiesa
sakan ,
ji
mazZa
kuo
ski iasi
nuo
la -
iu,
lenky,
usy,
okie iy
i
daugelio
ki y
au y
a8 ijoje
uzZ iksuo u
pi myju
Zodziu
kilmés
aiSkinimy.
Lie u iy
kalbos
ZodZiy
kilme
mégino
aiSkin i
i
okie
misy
aSy ojai,
kul i os
a
mokslo
eikéjai,
kaip
Jonas
Basana i ius,
Vincas
Pie a is,
An anas
SmulkS ys
(Papa onis).
Ta¢iau
i
jie,
ne u édami
specialaus
ling is inio
i8sila inimo,
nedaug
ka
daugiau
galéjo
pasiek i
uz
anuos
anks iau
miné us,
aizdingu
K.
Bigos
e minu
a ian ,
,,namy
da bo
e imologus“.
Pi mieji
Zymesni
lie u iy
kalbos
y iné ojai
lie u iai
aip
pa
daugiausia
bu o
sa-
amoksliai
a ba
gana
ibo o
specialaus
ling is inio
i&sila inimo
Zmonés.
Jie
gana
daznai
doméjosi
i
e imologijos
p oblemomis.
Kazanés
uni e si e o
auklé inis,
éliau
Sio
pa ies
uni e si e o
klasikinés
ilologijos
p o eso ius
And ius
Mo kus
Ugianskis
(1816
—
1870)
engé
didziulj
lie u iy
kalbos
Zodyna,
ku iame
u éje
bi i
i
e imologiniy
pas aby'.
Cha ko o
uni e si e e
klasikinés
ilologijos
specialybe
baiges
Jonas
Juska
(1815—
1886),
sa o
bu usio
p o eso iaus
Izmailo
S ezne skio
paska in as,
mégino
a¥y i
»
Lie u iy
kalbos
Sakny
Zodyna“
(,,JIu osckui
xopHecsios“).
Kaip
ma y i
i§
J.
Jus-
kos
laisky
i
miné am
usy
mokslininkui
nusiys y
bandomyjy
Zodyno
s aipsniy,
ai
1
Daukan as
S.
Ras ai.
V.,
1976,
.
1, p.
421, 471,
547;
Biga
K.
Rink iniai
a8 ai.
V.,
1958,
.
1,
p.
199
( oliau:
Baga).
*
Akielewicz
M.
G ama yka
jezyka
li ewskiego.
G osowania.
Poznan,
1890,
p.
48,
57,
65;
K uopas
J.
M.
Akelai is
leksikog a as.
-
LKK,
1970,
.
12,
p.
167—168.
*
Janulai is
A.
Mikalojus
Akelai is.
V.,
1969,
p.
65.
*
D o inas
V.
And ius
Mo kus
Ugianskis.
—
Li e a i a
i
menas,
1970.X.10,
p.
13;
D o i-
nas
V.
A.
Ugianskio
100-sioms
mi ies
me inéms.
—
Kalbo y a,
1971,
.
23(1),
p.
110—112.
G7
u éjes
bi i
lyginamasis
lie u iy,
la iy
i
seno és
p isy
kalby
Zodynas
su
sla y
kalby
a i ikmenimis.
I.
S ezneyskio
a chy e
neseniai su as as
i
J.
Juskos
suda y as
lie-
u iy—sansk i o
kalby
a i ikmeny
Zodynélis
(,,CnoBapb
JIMTOBCKO-CaHCK
PHTCKHX
coo se c TBuii‘‘)>.
Jokiy
A.
Ugianskio
Zodyno
ank as iy
né a
idlike,
odél
apie
jo
e imologiniy
pa-
s aby
e e
sunku
ka
no s
pasaky i.
Ta iau
a gu
jos
galéjo
iSsiski i
i8
ki y
o
lai-
ko a pio
lie u iu
kalbininky
Sios
s i ies
bandymu.
Miné i
J.
Juskos
ank a& iai
aip
pa y a
ik
lie u iy
kalbo y os
is o ikui
idomis,
Siaip
im esnés
mokslinés
e és
ne-
u in ys
méginimai.
Dideliy
laiméjimy
a ski ose
lie u iy
kalbo y os
s i yse
pasieké
F id ichas
Ku Sai-
is
i
An anas
Ba anauskas.
Ta¢iau
e imologija
jie
be eik
nesidoméjo:
juos
labiau
do-
mino
ki i
lie u iy
kalbos
dalykai,
be
o,
galimas
daik as,
jie
jau é,
jog
Siai
kalbo y os
s igiai
nebu o
pakankamai
pasi uoge.
E imologijos
p oblemomis
Siek
iek
doméjosi
i
sa amokslis
kalbininkas
Jonas
Spudulis.
Pi masis
misy
kalbininkas,
ku iam
e imologijos
dalykai
ypaé
ipéjo,
bu o
Kazi-
mie as
Jaunius.
K.
Jaunius
aip
pa
i
dalies
bu o
sa amokslis
kalbininkas,
agiau
sa-
o
ling is iniu
iSsila inimu
jis
bu o
p alenkes
isus
anks esniuosius
musy
kalbinin-
kus.
Be
g aiky
i
lo yny
kalbu,
ku ias
jis
labai
ge ai
mokéjo,
K.
Jaunius
pi masis
i8
lie u iy
kalbininky
bu o
ge ai
susipazines
su
pag indine
ano
me o
indoeu opeis ikos
kalba
—
sansk i u,
heb aju
kalba,
sa a ankixkai
mokgsis
suomiy
kalbos,
nuodugniai
iSs udija es
la iy,
seno és
p usy
kalbas.
Ta iau,
an a
e us,
K.
Jaunius,
mokesis
eliginio
p o ilio
mokyklose,
negaléjo
gau i
sis emingy
eo iniy
ling is ikos
pag indy,
ku ie
jau
bu o
dés omi
ada
ge iausiuose
Rusijos
i
Vaka y
Eu opos
uni e si e uose.
Sios
i8sila inimo
sp agos
Jaunius,
no s
i
labai
alen ingas
au odidak as,
uzZpildy i
nepajégé.
Jis
kii é
ak ine
medziaga
nepag is us
ga sy
ki imo
désnius,
seman iskai
a imus,
be
gana
ski ingus
sa o
one ika
Zodzius
mégino
iS es i
i§
ienos
pag indi-
nés
o mos.
E imologijos
p oblemomis
K.
Jaunius
sudomino
i
sa o
jaunaji
mokinj
Kazimie-
a
Buga.
K.
Jauniaus
e imologiza imo
p incipai
ge ai
a sispindéjo
i
pi majame
s am-
besniame
K.
Bigos
da be
,,Ais iskuose
s udijuose“
(Pe e bu gas,
1908),
pa asy ame
1905
m.
Kaip
ma y i
i8
pa eik y
Sal iniy,
a i inkamo
li e a ii os
sa ago,
knygos
au o-
Tius
i ,
be
abejo,
jo
moky ojas
K.
Jaunius
bu o
susipaZine
su
s a biausia
ano
me o
indoeu opie iy
kalbu
e imologijos
p oblemas
lie ianéia
li e a ii a.
Ta iau
y inédami
lie u iy
kalbos ZodZiy
kilme,
jie
i8
anos
li e a i os
émé
ik
a ski us,
izoliuo us
ak us,
isai
nek eipdami
démesio
j
en
naudojama
y inéjimo
me odika,
one ikos
désnius,
ku ie
ada
jau
daugiau
a
maziau
bu o
nus a y i
i
ku iu
bu o
laikomasi
e imologijos
da buose.
Susida y i
aiSkesniam
aizdui
apie
K.
Jauniaus
i
anks esniasias
K.
Bigos
e imologijas
pa eiksime
kele a
pa yzdziu,
paim y
id
,,Ais isku
s udiju“
( a8yba
p as-
inama).
*
Benequx os
I.
K.
Ma epnaas
K
HCTOPHH
JWMTyaHHCTHKH
H3
apxusa
VW.
M.
CpesnescKo o,
—
LKK,
1975,
.
16,
p.
203—294,
38
Lie .
a klys
<
*a (a)-k(a)lij-:
sk .
d a
‘g ei akojis
(Renne ),
s.
p .
a waykis
‘jaunas
a klys’
(p.
51).
Lie .
gu bas
‘ a as’
<
*gu- abd-
:
gu-
‘jau is,
bulius,
ka é
( oc)?
+
aba-
‘s ogas,
namas
( ec um)’
:
g .
dpop6¢
‘dengias
(deckend)’
(p.
52).
Lie .
Jop&ys,
lopisys
<
(S)lop-isys
<
*slop-i ys
:
go .
sléps
‘miegas
(Schla y
(p.
52).
Lie .
ma i
<
(di)ma i
<
*dam-a y
‘j
namus
a éjusi’:
g .
déy-ce(z)
‘Seiminin-
ké
(Haus auy
(p.
52—53).
Lie .
b ikas
‘d iem
sédyném
ezimas’
<
*d i-b -ikd
i8
*d ib a-s
=
g .
digpo
‘ ezimas
(Wagen)’
(p.
55).
Lie .
mele a
‘picus
i idis’
<
*mé/é- a
‘ a as,
pasaky as
(lingua a)’
:
la .
méle~
‘liezu is
(lingua)
<
*mélém
<
*mélam
<
nom.
*méld
<
mala
:
mola q
>
mola
a
‘picus
i idis’
(p.
65).
Lie .
a nas
<
a (u)nai
<
* e una-s
=
ose .
hd yn
‘be niukas
(Knabe)’
:
sk .
a una-s
‘jaunas,
S elnus
(jung,
za )’,
g .
c epb n¢
‘silpnas,
sunaikin as
(schwach
au ge ieben)’,
lo .
ene
“S elnus,
minkS as
(za ,
weich)’
(p.
72)’.
Lie .
kip’as
<
*kap( o)-So-
:
lo .
cape
‘ozys’
(p.
102).
Lie .
kiskis
<
*kaskys:
*qasgos
‘pilkas
(g au)’
=
lo .
cas-cu-s
‘seno iskas
(al e sg au)’
:
lo .
cdnus
‘pilkas,
peleny
spal os,
Zilas,
senas
(g au,
aschg au)’
<
*cas-no-s,
anglosaksy
hasu
‘pilkai
udas
(g aub aun)’
(p.
102).
S ai
kaip
aizdingai
,
,iSaiskinama“
i
Siandien
daug
gin y
ebekeliama
Ukme gés
mies o
kilmé.
U( )k-me gé
<
*U k(a)-me gé
(d iejy
disimiliacija)
=
Vilka-me gé,
sen.
lie .
Wilke-me ge
1384
m.
Sc ip o es
e .
p us.
I
694:
ilka-
i§
i ka
(:
disimiliacija
— >I/— )=u ka-
‘pylimas’,
la .
i dze
“k i a
(Hau e)’,
la .
Vi kus—muizZa+-me -
gé
‘apylinké
(G enzgebie ,
Bezi k)’,
s.
ok.
aukS .
ma ka
‘ iba,
pasienis
(G enze,
G enzgebie )’,
go .
ma ka
‘ iba
(G enze)’,
kim u
b o
‘apylinké,
k aS as
(Bezi k,
Land,
Gegend)’,
lo .
ma go
‘k aS as,
b iauna
(Rand)’;
Vilka-me gé
—
‘mies as,
sa-
o
sienose
u js
pylima
.
pili’ (p.
178).
Kaip
Zinome,
K.
Baga
sa o
,,Ais i8kus
s udijus*
g ieZ ai
suk i ika o,
pa adin-
damas
,,ne ykusiu,
kiau ai
klaidingu
aS u“.
1909
m.
pabaigoje
K.
Biga
sa o
léSomis
iSleido
,,Ais i8ky
s udiju“
au ok i ika,
ku ioje
paneigé
K.
Jauniaus suku us
ga sy
aidos
désnius
i
nu odé,
kad
jo
da bas
»,MOMKET
TMOCJYKUTb
JHUIb
MAaTepHayIOM
[JIA
COBePLIeHHO
py Hx
BBIBOZOB‘.
Nepaisan
g ieZ os
au ok i ikos,
K.
Bigos
,,Ais iski
s udijai“
pa eko
j
ling is i-
ne
li e a i a,
jy
san umpa
andame
daZnai
i
daba iniuose
Zymiausiuose
bal is-
ikos
eikaluose.
[8lickamaja
Sios
knygos
e e
suda o
ne
ik
ak iné
medZiaga,
be
i
a ski ais
a ejais
jdomis
pas ebéjimai
i
lyginimai.
®
Skliaus eliuose
nu odomi
eikSmiu
aiSkinimai,
pa eikiami
K.
Bigos.
7
Tokiai
lie .
a nas
e imologijai
i
daba
p i a ia
daugelis
y iné ojy,
a iau
Cia
pa eikiamus
lie u-
iSko
zodzio
one inius
paki imus
jokiais
désniais
paaiSkin i
negalima.
§
Plagiau
plg.
Zinke i¢ius
Z.,
Kabelka
J.
Kazimie as
Baga.
—
Kn.:
Biga
K.
Rink iniai
aS ai.
V.,
1958,
.
1, p.
31.
39
_An ai
Suomijos
kalbininkas
V.
Kipa skis
1958
m.
Mask oje
IV
Ta p au iniame
sla is y
su aZia ime
skai y ame
labai
jdomiame
p aneSime
apie
suomiy
i
sla y
kalby
leksiniy
san ykiy
ch onologija
a8é:
,,OTHocuTeabHO
STUX
TPeX
c10B
(ies,
Kimalainen,
hi si:—A.
S.)
Kanuma
3anumae
ne
copcem
AICHYIO
NOSHUHIO:
cpaB-
HeHue
hi si
~
9ep0b
OH
OTKJOHAeT
TOKO
13-38
OTCYTCTBHA
APy Hx
OLHHaKOBO
APeBHAX
3auMCTBOBaHH...
M3Bec Ho,
oqHNako,
TO
hi si,
KaK
ykasau
eu le
B
1920
( u i
bi i
1908.
—
4.S.)
oxy
su oscKuii
yyeubili
By a
(Ais i8ki
s udijai
I
29
u
189)
u
Kak
HeqaBHO
noATBep
AMIN
HEKOTOpble
Apy e
yueuble,
eTKO
MoxKeT
ObITb
OObACHeHO
43
GaJITHICKHX
A3bIKOB,
ye
uMeeTcH
WHT.
Za dis
*oOHeceHHBII
3a60-
POM
H3
2%KepJeH
yYacTOK
NOJA,
BHITOH
AA
AoUlanel’
H
TaTBIU.
Zu ds
’Ko3.1b1
WIM
3a60p
M3
CyKOBaTBIX
%epyeli’,
H
ae
Mo ao
6bITD
TakxKe
*Zi dis
B
TIpuOM3UTeJIbHO
TOM
2Ke
3Ha enuH
“®,
1911
m.,
adinasi,
da
nebaiges
uni e si e o,
K.
Biga
iSspausdina
didoka
s aips-
nj
,,Bal ica“,
ku iame,
be
j ai iu
is o inés
one ikos
dalyky,
pa eikiamos
i
kelios
deSim ys
lie u iy,
la iy
i
seno és
p usy
kalby
Zodziy
e imologiju”.
S udiju
me ais
K.
Biga
pa asé
da
du
s ambius,
daugiausia
e imologijos
p oblemoms
ski us
s aips-
nius
—
,,Sla y-bal y
e imologijos“™
i
,,Li uanica“?2,
Siy
s aipsniy
jau
nei
i
olo
negalima
lygin i
su
,,Ais iskais
s udijais“.
Tai
da bai
im o
mokslininko,
ne
ik
puikiai
pazjs an io
be
galo
gausia
ak ine
bal y
kalby
medZiaga,
i ai ia
e imologing
li e a i a,
be
i
ge ai
sugebandio
naudo is
ikslia
y-
inéjimo
me odika.
Tiesa,
i
Siuose
s aipsniuose
da
ienu
ki u ,
a odo,
galima
iZii-
é i
Siokius
okius
K.
Jauniaus
j akos
pédsakus,
be
ai
gal
i
pa ies
K.
Bigos,
Siaip
jau
e imologui
labai
eikalinga,
d asa.
Pa yzdZiui,
no édamas
susie i
a imos
eikSmés
Zodzius,
jis
ka ais
pe
daug
d asiai
Ope uoja
i ai iais
one iniais
paki imais.
Plg.:
»
kuiljs,
kuilio
=
sim.
kuilis
‘de
Ebe ’:
kiikis
“Oopos’,
kiiké
‘caunpa’
Akiele-
wicz
G osownia
114,
kiiku
oc.
“‘nopocéuox’
Jlyca si:
kiad-lé
‘caunps’
13
keu-,
mp.
skew- e
Voc.
865
‘Sau’
:
a u.
ci ka
‘cauups’
us
*K’a-kd
c
>»MATKHM“
k
us
kiqu-<
keu-“
(Biiga,
I,
296—297).
A ba
S ai
be
jokiy
iSlygy
siejami
lie u iy
kalbos
ZodZiai:
kui-nas,
kui-ké,
ku-m-élé,
ki-zis,
kuzi kas
(p.
297).
Lie .
piika
“gélé’,
kaip
sa as
Zodis,
siejamas
su
la .
puke
“gélé’,
lie .
poks é
(F.
Neselmano
Zodyno
Zodis,
u é y
bi i
puoks é.
—
A.
S.),
sk .
pugs-pa-
‘gelé’
(p.
300).
Lie .
ka s as,
kaip
sa os
kilmés
Zodis,
siejamas
su
la .
Ski s s
“dézé,
ka s as’,
sk .
ka d-
‘duobé,
u as,
skylé
(G ube,
Loch)’,
ku i,
K.
Bagos
nuo-
mone,
a i ik y
p alie u iska
o ma
*ka as
‘lo ys,
gelda
(Kopp o)’,
i§
ku ios
bi y
kilusi
suom.
ka a
‘gelda,
lo ys
(de
T ogy
:
lie .
p a-ka as
“‘gelda,
lo ys;
édzios’
°
Kunapcxui
B.
O
xponono un
CaaBAHO-HHCKHX
JeKCHYeCKHX
OTHOWIeRUII.
—
Scando-
Sla ica,
1958,
.
4, p.
128.
By a
K.
K.
Bal ica.
—
PB,
1911,
65,
c.
302-326;
1911,
66,
c.
218—255;
a ski u
leidiniu
—
Bapmapa,
1911;
Baga,
1,
p.
273—322.
4
By a
K.
K.
Caaeano-6an niicxue
sTuMo io un.
—
POB,
1912,
67,
c.
232—250;
Biiga,
.
|,
p.
323—338.
“™
By a
K.
K.
Li uanica.
—
Usnec ua
O genenua
Pyccko o
si3bIKa
H
cnoBecHocTH
Manepa op-
cKol
akayemun
Hayx,
1912,
17
(1),
&
1-49;
a ski u
leidiniu
—
CI16.,
1912;
Baga,
.
1,
p.
339-383.
40
(Baga,
I,
308).
Skolinj
i
bal a usiy
kalbos
a sus
K.
Biga,
kaip
sa a
Zodj,
sieja
su
g .
Zoyoum
‘einu’,
sk .
échd i
‘pa aikau,
pasiekiu
( i ,
e eich )’
(Biiga,
I,
355).
Dalies
panagiy
e imologijy
éliau
a sisaké
pa s
K.
Buga.
Nemaza
dalis
Siuose
s aipsniuose
paskelb y
K.
Bigos
e imologijy
iSlaiké
laiko
bandymus
i
Siandien
jos
pa eikiamos
e imologinéje
li e a i oje
kaip
i ikimi
siejimai,
ypaé
ai
lie ia
bal y
i
sla y
kalby
medZiaga.
15
okiy
e imologijy,
pa yzdZiui,
galima
paminé i:
Lie .
auk§lé
‘ okia
Zu is’:
us.
yxaesn
(Biiga,
I,
274).
Sia
e imologija
Biga
lie é
i
élesniuose
da buose
(Biga,
I,
490;
II,
643).
Ji
kaip
nekelian i
jokiy
abejoniy
pa eko
i
pag indinius
bal y
i
sla y
kalby
e imologijos
eikalus
(T au mann,
18;
F aenkel,
26;
Machek,
668;
Dacmep,
IV,
156).
Lie .
ba js
‘lie aus
a
sniego
So ys,
Siaip
kokio
o o
banga’
A.
B iukne io,
E.
Be -
neke io
bu o
laikomas
skoliniu
is
sla u
kalby
(plg.
us.
6yp2
“aud a’
i
k .).
K.
Baga
pakankamai
a gumen uo ai
j odé,
jog
lie .
lie aiis
bu ys
y a
nea ski iamas
nuo
Zmoniy
(pai ksciy,
a iij)
bii s,
0
i8
pasakymo
lie aiis
ba ys
a si adusi
i
naujoji
ba s
eiks-
mé
(Biiga,
I,
306).
Lie .
glusnis
‘“klusnus,
paklusnus’
K.
Biiga
siejo
su
sla .
ayx®
‘ku éias’
(plg.
us.
zayxo i),
dél
seman ikos
palygindamas
Zemai iy
klisas
‘apyku is’:
lie .
Alausy i
(Biga,
I,
306
—
307).
Si
K.
Biigos
e imologija
pa eikiama
R.
T au mano
(T au -
mann,
91),
M.
Fasme io
zodynuose
(Pacmep,
I,
417).
Lie .
godo i
‘mas y i,
s ajo i’,
ku j
E.
Be neke is
laiké
sla izmu,
K.
Baga
j odé
esan
sa u
Zodziu (Biga,
I,
307).
Del
okios
Sio
ZodZio
kilmés
neabejoja
i
élesnieji
e imologai
(F aenkel,
159-160;
@acmep,
I,
381).
Bene
pi ma
ka a
e imologinéje
li e a i oje
K.
Biga
pla iau
ap a é
lie .
/épa
‘le ena’
su
sla y
Japa
(plg.
us.
2ana)
san ykj
(Baga,
I,
312—313;
plg.
.
p.
F aenkel,
339—340;
T au mann,
160;
@acmep,
II,
458).
Labai
g aziai
K.
Biga
iSaiskina
lie .
wmédé
kilme,
pi majj
Sio
g ybo
pa adinimo
komponen a
susiedamas
su
lie .
amas
“zalias,
d égnas,
nedZio in as’,
amis,
an aji
—
su
lie .
és i,
seman ine
pa alele
nu odydamas
us.
co poesicxa
“imédé’
(Biga,
I,
382—
383;
plg.
.
p.
F aenkel,
1162;
acmep
IIT,
819).
Lie .
Zidunos
K. Biiga
bene
pi masis
susiejo
su
bulg.
»yxa
‘lipa,
bu na’
(Biga,
I,
383;
plg.
.
p.
T au mann,
372;
F aenkel,
1302—1303;
®acmep,
II,
39—40).
Labai
pla iai
i
j ikinan iai
nag inéjama
lie .
Z/ag as
‘pame k i
skalb i
d abuZiai,
skalbiniai;
kubilas
skalbiniams’
kilmé
(:
lie .
Z/ig i,
Zugin i,
Zligsd i
“bi i
Slapiam’,
#liagé
‘ oks
g azdikiniy
Seimos
augalas’
i
k .).
Biga
Gia
aip
pa
a k eipé
démesi,
kad
bal a .
s¢ayxmo
‘kubilas
skalbiniams;
daug
ge ian is
i
algan is
(MHo o
MbI0-
ui
u
oOxKopa)’,
lenk.
z uk o
‘kubilas
skalbiniams’
y a
skoliniai
i8
lie u iy
kalbos
(Biga,
1,320—321;
plg.
.
p.
F aenkel,
1318;
@acmep,
II,
58).
Gausia
ak ine,
iek
ling is ine,
iek
i
is o ine,
medziaga
pasiZymi
s aipsnis
apie
lie .
a i as
—
sla y
mypo
(Biga,
I,
375—378).
Idomus
K.
Biagos
méginimas
iSai8kin i
lie .
Jai as
kilme.
Jis
8i
Zodj
mégino
sie i
su
lie .
lo s,
lud as
(Baga,
I,
309-311).
Tiesa,
lie .
Jai as
kilmé
i
daba
né a
galu-
inai
iSaiskin a
(galimas
daik as,
kad
ai
skolinys
i$
Pabal ijo
iny
kalby),
a iau
lie .
lai as
i
lo ps
y8ys
iek
dél
eikSmés,
iek
i
dél
one ikos
y a
gana
jmanomas.
Al

|
Da
s udijy
me ais
K.
Biga
pa as¢
labai
e inga
da ba
apie
lie u iu
asmens
a -
dus’,
ku iame
aip
pa
daznai
lie iamos
e imologijos
p oblemos.
S a bus
K.
Biigos
e imologinis
da bas
bu o
1913—1916
m.
Zu nale
»»Pyeckuii
@uson0 uyeckuii
~BecTHHK*
paskelb a
s udija
»Sla y—bal y
e imologijos“"4.
Sioje
s udijoje
K.
Biiga
pa eikia
bend y
bal y
i
sla y
kalboms
Zodziy
e imologijas
(iS
iso
325).
Dalis
Siy
e imologijy
y a
am
ik i
E.
Be neke io
»Sla y
kalbu
e imolo-
ginio
Zodyno“
(,,Sla isches
e ymologisches
Wé e buch“.
Heidelbe g,
1908—
1913)
papildymai
i
pa aisymai.
IS
idomesniy
Gia
skelbiamy
K.
Bigos
e imologijy
galima
bi y
paminé i:
Sla y
kalby
ZodZiui
duda
(plg.
us.
dial.
OyOa
‘diida’
i
k .)
K.
Biga
nu odé
iks-
ly
lie u iska
a i ikmenj
*dauda,
plg.
mazybine
o ma
daudj ée
‘diidele’
:
lie .
dudén i
“bels i,
nesma kiai
g iaus i,
kalbé i’
(Baga,
I,
327,
437;
plg.
.
p.
F aenkel,
84;
T au -
mann,
46—47;
@acmep,
I,
550).
Lie .
dailé
‘menas’,
dailis
K.
Baga
Susiejo
su
sla .
délo
( us.
deao
‘ eikalas,
daly-
kas,
imoné’
i
k .).
Si
e imologija
daug
ginéy
kelia
i
daba .
Sla is ai
jai
nep i a ia
(plg.
Biga,
I,
436
—437;
®acmep,
1,
496—497;
S awski,
I,
190;
T au mann,
48).
Pas a uoju
me u
Sia
K.
Bigos
e imologija
a gai ino
B.
Jége is'®,
Siame
da be
keliama
min is
apie
lie .
pié is
giminys e
su
sla .
pi
(plg.
us.
nup
‘puo a’
i
k .),
pi i
(plg.
us.
numo
‘ge i’
i
K .).
Tai
i gi
labai
ginéy ina,
agiau
imano-
ma
e imologija
(Biga,
I,
473;
F aenkel,
587—588),
Sla u
azé
(plg.
us.
pas
‘ka as’
i
k .)
K.
Baga
nu odé
iksly
lie u iSka
a i ikmeni
iozas
(Biga,
I,
476;
plg.
.
p.
T au mann,
245;
®acmep,
HI,
432—433).
Placiai
ap a iama
lie .
Slaugy i,
slay.
sluga
(plg.
us.
caly a
‘ a nas’
i
k .),
sla .
sluzi i
(plg.
us.
cayscum
‘ a nau i’
i
k .)
san ykis
(Baga,
I,
484;
plg
.p.
T au mann,
268;
Dacmep,
III,
676).
I
Siu
ZodzZiy
san ykj
K.
Buga
bu o
a k eipes
démesj
jau
i
anks esniame
sa o
da be
(Biiga,
I,
316—317),
Sla u
s yjo
(plg.
lenk.
s yj
‘dédé
( é o
b olis)’
i
k .)
senuosiuose
aS uose
K.
Biga
su ado
iksly
a i ikmenj
lie .
S ijus
“senelis’
(Biga,
I,
486;
plg.
.
p.
T au mann,
290;
Dacmep,
III,
780:
Tpy6ayes,
79-81).
AiSkinama
lie .
alka
kilmé
(:
elk i),
nu odoma
Sio
Zodzio
a i ikmenys
sla y
kal-
bose
(Biga,
I,
488;
ple.
.
p.
F aenkel,
1053—
1954;
T au mann,
322;
®acmep,
IV,
73).
Kalbédamas
apie
lie .
én e is
‘ oks
inklas
zu ims
gaudy i’
san ykj
su
a i inkamais
Sios
Saknies
sla y
kalby
pa adinimais
( us.
eamepo,
lenk.
wiecie z
i
k .),
K.
Biiga
bene
pi masis
kelia
min j,
kad
sla iskieji
ZodZiai
gali
bi i
skoliniai
is
bal u
kalby
(Baga,
I,
491;
plg.
.
p.
F aenkel,
1223—
1224;
Dacmep,
I,
292,
376).
Didelé
dalis
Sioje
s udijoje
keliamy
K.
Biigos
min&iu
ado
a ga sj
élesnéje
e i-
mologinéje
li e a i oje,
ypaé
daZnai
ja
emiamasi
E.
F enkelio,
R.
T au mano,
*
Biga
K.
Apie
lie u iy
asmens
a dus,
—
Lie u iy
au a,
1911,
.
2,
p.
1—50;
a ski u
leidiniu
—
Vilnius,
1911;
Baga,
.
I,
p.
201
—
269,
44
By
ak.
Ke
Caapano-Oaa ulickue
a uMoso un.
—
P®B,
1912,
67,
c.
232—250;
1913,
70,
c.
100-108,
248-256;
1914,
71,
c.
50-60,
464—471;
1914,
72,
c.
187-202;
1915,
73,
C.
335-343;
1916,
75,
c.
141-156;
Baga,
.
1,
p.
323-338,
433-495,
1°
Jége s
B.
Ve kann e
Bedeu ungs e wand scha en
bal ische
Wo e .
—
KZ,
1966,
B.
80,
p.
81—87.
42
M.
Fasme io
Zodynuose.
Ne
i
nesu ikdami
su
K.
Biigos
e imologijomis,
élesnieji
y iné ojai
daznai
pasinaudojo
e inga
ak ine
lie u iy
kalbos
medZiaga,
ku i,
kaip
pa s
K.
Baga
laiske
Zu nalo
,,Pycckuii
cuaono uuecknii
Bec uuK“
edakcijai
nu odé,
daugiausia
bu o
su ink a
,,i8
gy osios
8nekamosios
kalbos“
(Biga,
I,
433).
Ypa
daug
e imologijos
p oblemy
K.
Biga
nag inéjo
sa o
eikale
,,Kalba
i
se-
no é“
(K.,
1922).
Siame
eikale
paskelb i
okie
Zinomi
jo
s aipsniai,
kaip
,,Visuse-
nieji
lie u iy
san ykiai
su
ge manais“,
,,Ma ios
i
jii és“,
isa
se ija
s aipsniu
,,Musy
zodziy
giminai iai“
i
k .
IS
jdomesniy
K.
Biigos
e imologiju,
ispausdin y
,,Kalboje
i
seno éje“
no isi
nu ody i:
Lie .
kidikis
:
la .
kadi
‘jaud in i,
agin i’,
plg.
seman ing
pa alele
aikas
:
éi-
kus
‘g ei as’,
ik is,
eik i,
pk i
(Biga,
Il,
43;
F aenkel,
304,
1214).
Lie .
ambis
‘ iage,
.
y.
ku iam
eikia
bo agu
suki s i
(pyOuy b)’,
émbé i,
umbé i
‘gau i
umby,
noKpbipaTbex
pyOuamu,
3aKuBaTD’,
imbas
“bo ago
pyne,
ku ia
suke a
(py6u )
a kliui’,
la .
wiba
‘s ebulé,
.
y.
medZio
nuoka a
(o6py6ox)’,
sla .
qbi i
i
k .
(Biga,
II,
111;
F aenkel,
696).
Lie .
gd é,
la .
ga a,
ku iy
pi miné
eik8mé
bu usi
‘ a ykla,
uZ a a
gal ijams
gin i
ganyklon’
Sal iniu
laikoma
go y a ba
Siau és
ge many
ga wo.
Jeigu
lie .
ga e
bii y
sa as
Zodis,
,, ai
jis
Siandie
bi y
a iamas
*gad é“
(Boga,
IT,
136-139;
F aen-
kel,
139-140).
Lie .
é as
‘Lu ,
das
F eie’,
K.
Bigos
nuomone,
pi miné
eikSmé
bu usi
‘a imas’,
‘a iamas
laukas’,
okiu
bidu
Sis
Zodis
sie inas
su
eiksmaZodZiu
d i
(Biga,
IT,
256—
257;
F aenkel,
17,
518).
Siq
min i
K.
Baga
i
dalies
jau
bu o
kéles
i
,,Ais i8kuose
s udijuose“
(plg.
p.
97,
207).
Lie .
naslé
:
lo .
nex
‘uzmuSimas’,
neca e
‘uzmuS i’,
nocé e
‘kenk i’,
sk .
nasa i
“gais a,
Zis a’,
a .
nasu-
‘la onas’,
g .
éxue,
exeds
‘la onas,
elionis’
(Biga,
IT,
299;
F aenkel,
486).
[domu,
jog
okia
e imologija
éliau
bu o
paskelbes
i
ame ikie-
éiy
kalbininkas
F.
R.
P e edenas.
Kaip
Sios
e imologijos
au o ius
jis
nu odomas
i
K.
D.
Bako
indoeu opie iy
kalby
sinonimu
Zzodyne
(Buck
C.
D.
A
Dic iona y
o
Selec ed
Synonyms
in
he
P incipal
Indoeu opean
Languages.
Chicago,
1949).
Zy-
musis
a ybinis
e imologas
O.
T uba io as
Siuo
klausimu
a8é:
,,c ipaBeqIMBOCTb
TpeOye
yka3aTb,
UTO
Ha
CaMOM
ewe
9Ta
UNTepecHad
STHMOJOTUA
B epBEIe
Oba
mpequiowena
K.
By oi,
ymepumm
B
1924
.
B
neya Hom
Buge
9Ta
STUMOJIO HA
(bu ypupopasa
B
JocTaTouHO
u3BecTHOM
Tpyxe
K.
By n
( u ima
gal oje
.,Kalba
i
seno é“.
—
A.
S.)
(Tpy6aues,
114).
Lie .
spaiiguolé:
lie .
spa igas
‘kam
akys
apZi o,
zabalas’
i
ki i
speng-
‘S i é i,
Ze-
é i’
Saknies
ZodZiai
(Biga,
Il,
310;
F aenkel,
860).
Apsk i ai
eikia
pasaky i, kad
K.
Biiga
e imologijos
p oblemas
lie¢ia
os
ne
kiek-
iename
sa o
s aipsnyje,
ypaé
daug
e ingos
medzZiagos
e imologiniam
lie u iy
kalbos
Zodynui
galima
as i
jo
s udijoje
,,P iesagos
-inas
i
d ibalsio
uo
kilmé“
(Biga,
II,
331
—376)
i
po
mi ies
paskelb ame
da be
apie
lie u iu
i
la iy
kalby
me-
o onija
—
,,Die
Me a onie
im
Li auischen
und
Le ischen“
(Biga,
Hl,
386—
483).
Daug
e imologiniy
pas aby
esama
i
iSleis uose
,,Lie u iy
kalbos
zodyno™
sa-
siu iniuose
(Biga,
III,
9—480).
43
DidZiulis
Bigos
e imologinis
da bas
bu o
paskelb as
p aéjus
isdesim
penke-
iems
me ams
po
au o iaus
mi ies
—
ai
pas abos
i
papildymai
A.
P eob aZenskio
usy
kalbos
e imologiniam
Zodynui
—
,,3ameyanua
u
jonoaHennsa
K
3THMOJO H-
YecCKOMY
CJIOBapio
pyccKo o
s3bika
A.
Ilpeo6paxkencKo o“
(Biiga,
II,
499—688),
Sj
nebaig a
da ba
suda o
413
okiy
pas abu
bei
papildymu,
ku ie
ka ais
kele a
a
ne
keliolika
ka u
didesni
uz
pa ies
A.
P eob azenskio
Zodyno
s aipsnius.
Siame
da be
K.
Buga
nu odo
daug
idomiy
bal u
i
sla y
kalby
leksiniy
a i ikme-
ny,
nauja
ak ine
medZiaga
papildo
anks esniasias
sa o
e imologijas,
nu odo
A.
P eo-
b azenskio
Zodyne
esanéius
bal y
kalby
ne ikslumus,
pa eikia
i
isai
naujy
lie u iy
kalbos
Zodziy
e imologiju.
Labai
gaila,
kad
okia puiki
K.
Bigos
s udija
bu o
pa-
skelb a
aip
élai
i
ja
negaléjo
pasinaudo i
M.
Fasme is,
a8ydamas
sa o
usy
kalbos
e imologinj
Zodyna.
Kaip
labai
s a by
K.
Biigos
nuopelna
bal y
kalby
e imologijai
eiké y
paminé i
jo
da ba
p ie
R.
T au mano
»Bal u—sla u
kalby
Zodyno“
(,,Bal isch-Sla isches
Wo e buch*.
G6 ingen,
1923).
Daugiau
negu
p ieS
puse
Sim me io
iSleis as
okie-
Ciy
kalbininko
eikalas
nep a ado
sa o
ak ualumo
i
Siandien.
I ai iomis
p ogomis
p ie
jo
g iz a
bal y
i
sla y
kalbu
senujy
san ykiu
y iné ojai
(plg.
Ch .
S.
S ango,
A.
Nepokupno,
J.
Sa a e i iaus,
F.
Sla skio
i
k .
da bus).
Tu bi
kalbos
mokslo
is o ijoje
asime
ne
iek
daug
pa yzdziy,
kai
mokslininkas
padeda
sa o
kolegai
aip,
kaip
K.
Baga
alkino
R.
T au manui.
Kaip
Zinome,
K.
Bi-
ga
iS isai
skai é
Sio
eikalo
ko ek i as
i
sa o
pas abas,
su aSes
j
a ski as
popie iaus
skiau eles,
siun é
au o iui.
Todél
R.
T au mano
Zodyne,
be
daugybés
K.
Bigos
eikaly
nuo ody,
nemaza
asime
i
san umpu
B.
a
Baga,
Zyminciy
ko ek i ines
miusy
kalbininko
pas abas.
Bidamas
saziningas
mokslininkas,
R.
T au manas
sa o
Zodyna
dedika o
,,K.
Bi=
gai,
iZymiajam
sa o
gim osios
lie u iy
kalbos
Zino ui
“,
©
p a a méje
aip
apibiidino
K.
Bigos
pagalba:
,,Pi miausia
ag
u iu
bi i
dékingas
K.
Bigai,
ku iam
a¥,
no éda-
mas
ik a
padéka
iS eik& i,
knyga
dedika au:
su
nhepap as u
upes ingumu
jis
ka u
skai é
a ginandias
ko ek ii as,
emdamasis
sa o
didziuliu
iSmanymu,
ku
bu o
ei-
kalinga,
aisé
bal iskus
Zodzius
i
su
e u
libe alikumu
man
eiké
medzZiagos
iS
sa o
neiSsemiamy
inkiniy“
(p.
VID.
Kadangi
dél
leidéjo
p ieSinimosi
R.
T au manas
ne
i
isas
pas abas
galéjo
a si-
z elg i,
K.
Baga
bu o
sumanes
pa asy i
am
ik a
Sio
Zodyno
papildyma
i
paskelb i
ji
pe iodiniame
leidinyje
,,Tau a
i
Zodis“
(plg.
Baga,
II,
779
—781).
K.
Biigos,
kaip
e imologo,
alen as
ypaé
g aZiai
a siskleidé
jo
onomas ikos
da -
buose,
a iau
Gia
jau
a ski o
s aipsnio
ema.
S a biausio
sa o
e imologijos
da bo
K.
Bigai,
deja,
ne eko
i ykdy i:
po
jo
mi -
ies
liko
keliolika
me u
kaup a
apie
d ideXim ies
iks anéiy
ko eliy
lie u iu
kalbos
e imologinio
Zodyno
ka o eka.
Tai
iS aSai
i
pag indiniy
ano
me o
e imologijos
ei-
kalu,
i ai iy
ling is iniy
y inéjimy,
ku ie
ienu
a
ki u
a z ilgiu
gali
bi i
susije
su
lie u isky
Zodziy
kilme,
ak ine
lie u iu,
la iy
kalby
a miy,
senyjy
bal y
kalby
pa-
minkly
medZiaga,
daznai
su
a i inkamomis
au o iaus
pas abomis.
K.
Biga
nebu o
kalbininkas,
ku iam
labai
upé y
kalbos
mokslo
eo ija,
y i-
néjimo
me odika,
nieku
jis
nesu o mula o
sa o
ling is iniy
paZii u.
Taigi
K.
Baga
44
nebu o
panagus
j
sa o
didiji
moky oja
Jana
Boduena
de
Ku ené.
K.
Biiga
bu o
y-
iné ojas
p ak ikas.
Jam
a imiausia
bu o
jaunag ama ikiy
y inéjimo
me odika.
Siuo
a z ilgiu
K.
Bigos
da bai
mums
ypa
p imena
jo
Zymiyju
bi iuliy
Janio
Endze-
lyno,
Makso
Fasme io
da bus.
Nieku
K.
Biga
specialiai
neap a é
i
sa o
e imologiniy
y inéjimy
me odikos.
Tiesa,
ka ais
p abégomis
jis
paliesda o
i
Siuos
klausimus.
,,Lie u is,
isigeides
su-
sek i
be
ku io
ZodzZio
kilme,
nep i alo
uojau,
ik
kq
iSsi aukes
i8
Zodyno
kokj
Zo-
deli,
be
jokio
ySio
su
ki ais,
nudausié i
j
olimajqa
indy,
g aiku
i
(Siandie
ai
labai
madoje)
ne
j
a meny
Zeme.
Pi ma
isa
ko
e imologijojamajam
ZodZiui
ieSkome
i8-
aiskinimo
lie u iy
kalbos
Zodyne.
Apsidi be
su
sa osios
kalbos
Zodynu,
nukankame
pas
sa o
kalbos
b olius
la ius
i
p iisus.
IS
en
yks ame
j
sla ény
Zeme.
I
ik ai
Gia
apsidi be,
gauname
éise
Z ilg e é i
i
j
sansk i o,
g aiku, lo yny,
ge many,
kel y
i
ki y
giminiy
kalby
Zodynus*,
—
aSé
K.
Biiga
H.
Hi o
,,Indoeu opie iy
g ama i-
kos“
(‘Indoge manische
G amma ik‘‘.
Heidelbe g,
1921,
T.
2)
ecenzijoje
(Baga,
II,
260).
Skai an
K.
Biigos
e imologinius
da bus,
pi miausia
j
akis
k in a
nepap as as
ak-
inés
medziagos
i8
gy osios
kalbos
i
senyju
aS y
gausumas.
Tiesa,
lie u iy
kalbos
senyjy
as y
medZiaga
pla iai
ope a o
i
ki i
e imologai
(pa yzdZiui,
E.
F enkelis).
Tagiau
gy osios
kalbos,
a miy
ak ais
jam
negali
p ilyg i
né
ienas.
Nag inédamas
a ski y
ZodZiy
kilme,
K.
Baga
didelj
démesj
k eipé
i
i
pa iy
ealijy
is o ija,
plg.
lie .
aii as
(Baga,
1,
375—378),
lie .
ka s as
(Baga,
II,
192—195)
aiskinimus.
Siuo
a -
g ilgiu
jo
da bai
ka ais
p imena
,,Zodziu
i
daik y“
(‘“Wé e
und
Sachen“)
k yp ies
e imology
y inéjimus.
Ta ybiné
lie u iy
kalbo y a
pe
pas a uosius
de’im me ius
j ai iuose
lie u iy
kalbos
mokslo
ba uose
pasieké
daug
g aziy
laiméjimu,
pasiek a
jy
i
e imologijoje.
Tagiau
Kazimie as
Biga
i
Siandien,
p aéjus
nuo
jo
mi ies
daugiau
negu
pusei
Sim -
me io,-lieka
Zymiausias
lie u iy
e imologas.
Galima
dZiaug is,
jog
pa yzdingai
iSleidus
K.
Bigos
,,Rink inius
aS us“
(suda é
Z.
Zinke iéius),
misy
didziojo
kalbininko
e imologiniai
y inéjimai
pasida é
p iei-
nami
plagiam
specialis y
a ui.
Reikia
many i,
jog
jie
d auge
su
E.
F enkelio
,,Lie u-
iu
kalbos
e imologiniu
Zodynu“
(‘‘Li auisches
e ymologisches
Wé e buch“),
aka-
deminiu
,,Lie u iy
kalbos
zodynu“
suda ys
i a
pag inda
biisimam
lie u iy
kalbos
e imologiniam
Zodynui,
kokius
pas a uoju
me u
leidzia
misy
kaimyny
au os
(len-
kai,
bal a usiai,
uk ainieciai).
Li e a i os
su umpinimci
Baga
—
Baga
K.
Rink iniai
aS ai. V.,
1958—1961,
.
1-3.
F aenkel
—
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch.
Heidelbe g
—
Go ingen,
1955—
1966.
KZ
—
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge ma-
nischen
Sp achen.
Be lin,
1852.
LKK
—
Lie u iu
kalbo y os
Klausimai.
V.,
1957.
Machek
—
Machek
V.
E ymologicky
slo nik
jazyka
Geského.
P aha,
1968.
S awski
—
S awski
F.
S ownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego.
K akow,
1952—1969,
.
1-3,
45