K. Širvydo „Punktų sakymų“ lenkiškoji pratarmė

K. Sirvydo .,Punktu sakymy lenkiSkoji pratarmé K. Sirvydas (apie 1580-1631) platiai Zinomas ne tik lenky —lotyny —lietuviy kalby Zodynu (,,Dictionarium trium linguarum“), bet ir pamokslais, iSleistais atskira knyga, pavadinta .,Punktai sakymy“ (,,Punkty Kazan“)’. Pamokslai lygiagretiai duodami lietuviSkai ir lenkiSkai. Pirmosios dalies pamokslus j lenky kalba verté pats K. Sirvydas, o antrosios — jo bendraamiis J. Jaknavitius. Tki miisy laiky K. Sirvydo ,.Punktai sakymy“ buvo iSleisti dar, tris kartus. Pirma karta baZnytios reikalams suZemaitinta kalba be lenkiSko teksto 1845 m. juos i8leido L. Montvydas, Sedos klebonas*. Mokslo reikalui ,,Punkty sakymy* pirmaja dalj taip pat be lenkisko teksto perspausdino vokietiy kalbininkas R. Garbé*. Leidinio jvade R. Garbé aptaré ..Punkty sakymy“ raSybq, kalbos ypatybes. Fotografuotinj abiejy daliy leidima su platiu jvadu, kuriame apZvelgiamas K. Sirvydo gyvenimas, pamoksly kalbos ypatybés, parengé vokietiy kalbininkas F. Spechtas*. IStrauky i§ ,,Punkty sakymu“ abiejy daliy yra paskelbta jvairiose chrestomatijose, teksty rinkiniuose, vadovéliuose®. »Punkty sakymy“ pirmajq dalj sudaro K. Sirvydo lotyniska eilémis ir proza parengta dedikacija Vilniaus vyskupui Eustachijui Valaviciui, Lietuvos jézuity provinciolo Jono Jamielkovskio lotyniSka aprobata, K. Sirvydo lenkiska keturiy puslapiy .,Pratarmé j skaitytoja* (,,Przedmowa do czytelnika“), lotyniskas evangelijy ir pamoksly indeksas®, lietuviSky ir lenkiSky evangelijy ir pamoksly tekstas. .,Punkty sakymy“ teksto paraStése duotos lietuvisky ir lenkisky pamoksly tezés, knygos pabaigoje — alfabetinis lotyniskas ,,Punkty sakymy“ pagrindiniy sqavoky indeksas’, 1 Tai pamoksly santraukos, pagrindinés pamoksly mintys ,,punktai*. Punkty Kazan od Adwentu ag do Postu, Litewskim jezykiem z wythumaczeniem na Polskie przez KSiedza Konstantego Szyrwida, Theologa Societatis Iesv, z dozwoleniem starszych wydane. W Wilnie W Drukarni Akademiey Societatis Iesv Roku M. DC. XXIX, Punkty Kazafi Na Post Wielki Jezykiem Litewskiem Przez W. X. Constantego Szyrwida Theologa Societatis lesv napisane, a Teraz na Polski Jezyk pzettumaczone, y oboiem do Druku podane. Za pozwoleniem StarBych. W Wilnie, W Drukarni Akademii Societatis Jesv. Roku Patiskiego, 1644. 2 Punktay sakimu nu Adwento iki Gawienes, par Kuniga Kastantina Szyrwida senowie iszduoti, o dabar darbu ir tobiu Kuniga Leona Montwida, Teologijos Magistra, Sedos Klebona, isznauje iszspausti Wilniui. Spaustuwej Jozapa Zawadzki. 1845. Leidéjas pateiké trumpa prakalbg, kurioje mini K. Sirvyda kaip pamokslininka. Knygos Jeidimo prieZastis: ,,Kaipo atminimas kalbos senoliy msy...". 3 Litauische und Lettische Drucke des 16. und 17. Jahrhunderts herausgegeben von Adalbert Bezzenberger. IV. Heft. Szyrwid’s Punkty Kazah (Punktai Sakimu) von Jahre 1629. Mit einer grammatischen Einleitung herausgegeben vom Richard Garbe. Gétingen, 1844. 4 Syrwids Punktay sakimu (Pankty Kazaf), Teil 1: 1629, Teil II: 1644 litauisch und polnisch mit kurzer grammatischer Einleitung herausgegeben von Dr. Franz Specht, Géttingen, 1929. 5 Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuviy kalba 1547-1861. — V., 1960, t. 1, p. 396. ® Index Dominicarum et Punctorum, quae in hac parte operis continentur. 7 Index rerum praecipuarum quae in his Punctis Continentur. 248 Antraja ,,Punktyu sakymy“ dalj sudaro gavéniai skirtos evangelijos ir pamoksJai, trumpa lotyniska aprobata, paraSyta Lietuvos jézuity provinciolo Jono GruZevskio, keliolikos ZodZiy Jono Jaknavitiaus lotyniska dedikacija, du kaip ir pirmosios dalies indeksai abu iSspausdinti knygos pradZioje*. Mums Zia ripi pirmosios ..Punkty sakymu“ dalies lenkiskoji .,Pratarmé i skaitytoja“ (,,Przedmowa do czytelnika“). K. Sirvydo pratarmé yra labai reikSmingaJi leidzia geriau paZinti ..Punkty sakymy“ raSymo istorija, ju paskirtj, pobidi, K. Sirvydo podiiiri j savo lenkiska vertima, j lietuvisko kirGiuoto teksto reikalinguma ir j to meto lietuviy religing raStija. Pratarméje paaiskinta, kaip naudotis pamokslais, kokie yra buve skaitytojy poreikiai, pateikiama Ziniy ir if K. Sirvydo biografijos. Pratarmé aiskiai rodo, kad pamokslai buvo skiriami ne tik lietuviy ir lenku pamokslininkams, bet ir tiems, kurie Siy kalby nemoka: .,Savo punktus, raSytus lietuvi8kai, iSdéstau lenky kalba, kad jie, plisdami Zmonése, bity naudingi ir tiems, kurie gerai moka lietuviSkai, ir tiems, kurie né kiek nemoka lietuviSkai...“. Tam reikalui K. Sirvydas ir pateiké prie lietuvisko ir lenkisko teksto lotyniskas pamoksly tezes, nuorodas j Sventa raStq ir lotyniskus pamoksly ir teziy indeksus. Kad K. Sirvydo pamokslai skirti ne vien lietuviams kunigams, bet ir lenkams, ir kitomis kalbomis kalbantiems kunigams, rodo jo pastaba, jog reikia sukiréiuoti lietuviska teksta: Lietuviskame knygos tekste reikéty vartoti tam tikrus Zenklus, lotyni’kai vadinamus akcentis, kad nemokantys lietuviskai galéty taisyklingai tarti ir skaityti. Bet akcentui Zyméti reikia naujo specialaus Srifto, o kartu ir iSlaidy, kuriy dabar " negalétiau padengti. Kas nori tobulu lietuvisku akcentu kalbéti, tegul klausosi, kaip kalba lietuviskai mokantys Zmonés ir pratinasi prie taisyklingo kir¢iavimo~. K. Sirvydas, bidamas gerai filologiSkai iSsilavings, veikiamas M. DaukSos Postilés“ (1599 m.) kirgiuoto teksto, riipinosi »Punkty sakymy“ kiréiavimu. IS pratarmés galima daryti prielaida, kad K. Sirvydo laikais lietuviy liaudZiai esant berastei, lietuvisky knygy nedaug tebuvo, tai lenky kunigai, dirbe lietuviskose parapijose, K. Sirvydo ,,Punkty sakymy“ evangelijas ir pamokslus skaité baznytiose vietos lietuviams. Kad lietuviams lietuvigkai nemokantiy kunigy skaitomas K. Sirvydo pamoksly tekstas biity geriau suprantamas, K. Sirvydas pataré jsiklausyti j lietuviskai mokanéiy kalba ir pratintis prie taisyklingo tarimo. K. Sirvydas labai stengési, kad lietuviskas ir lenki’kas tekstas buty aiskus, suprantamas. Jis nesieké, kad i8 jo vertimo kas nors mokytysi lenky kalbos: ,,Jeigu kam pasirodyty lenki’kas vertimas nelabai tobulas ir apdorotas, teZino, jog Cia nesistengiau taip i8versti j lenky kalba, kad i8 Sio vertimo galéty mokytis lenky kalbos. Noréjau iSversti paZodziui,. kiek tai leidzia dalyko esmé, i§ lietuviy kalbos j lenky kalba taip, kad mano vertimas biaty suprantamas“. Iki K. Sirvydo ,,Punkty sakymy“ I dalies pasirodymo Lietuvos Didziojoje KunigaikStystéje tebuvo i8leistos vos kelios katalikiSkos knygos: P. Kanizijaus katekizmas, iSleistas apie 1585 m., M. DaukSos verstas katekizmas (1595 m.), M. Dauk¥os ,,Postilé“ (1599 m.), paties K. Sirvydo lenky—lotyny—lietuviy Zodyno pirmasis leidimas (apie 1620 m.). ® Index Punctorum quae in hac parte continentur. Index rerum aliquarum. 249° Tokia padétj, kad lietuviy religiné raStija yra negausi, K. Sirvydas konstatuoja savo pratarméje: ,,.Knygu, paraSyty lotyny ir kitomis kalbomis, turime jau kone be skaitiaus, o lietuyiy kalba knygu, labai reikalingy siely iSganymui, yra per maZa“. K. Sirvydas paaiskino, kodél jis pateiké ne iSsamius pamokslus, 0 tik trumpus evangelijy punktus (tezes). Platiy pamoksly K. Sirvydas nerenges ne vien dél silpnos sveikatos, bet ir dél to, kad jo laikais pamokslai bidavo trumpi: ,,Turéjau omenyje, kad besidomintys mano §j veikala lengvai galéty skaityti ir kad punktai bity naudingi pamokslininkams, kuriems reikalingi ne tiek ZodZiai, kiek pati esmé. Ne vien dél savo silpnos sveikatos sudariau nedidele pamoksly knyga, bet ir dél dabartiniais laikais mégstamo glaustumo™. K. Sirvydas detaliau paaiskino, kaip naudotis jo pamokslais. Pateiktoms evangelijoms K. Sirvydas pridéjo ne po viena, bet po kelis pamokslus, kad bitty iS ko pasirinkti. Be to, davé paprasty pamoksly, skirty neiSprususiems, ir nuodugnesniy — igsilavinusiems. Sioje knygoje yra dalyky, kurie neiSprususiems bus nesuprantami, o suvokiami tiktai labiau iSsilavinusiems. Pasirenkant pamokslus, darytina atranka: ,,Paprastiems zmonéms reikia sakyti prieinamiau, o labiau iSprususiems — nuodugniau. Dél to cia duodu pasirinkti paprasty punkty daugiau, negu sudétinsy". I pratarmés suzinome, kad rengdamas spaudai savo pamokslus, K. Sirvydas buvo labai silpnos sveikatos: ,,Parengiau tik keliolikos sekmadieniy punktus, nes, biidamas silpnos sveikatos, turéjau darba lengvinti, skirstydamas dalimis“. K. Sirvydas turéjo tiksla paraSyti triikstamus (nuo velyky iki advento) pamokslus: ,,Nors ir bidamas silpnos sveikatos, tikiuosi, patenkindamas tavo, skaitytojau, nora kuo greitiau pateikti ir kitus pamokslus*. Pratarmé baigiama K. Sirvydo laikais jprastu linkéjimu skaitytojui: ,,Mielas skaitytojau, bik malonus priimti ir tinkamai naudotis mano Siuo darbu kaip malone“, »Przedmowa do czytelnika“ paraSyta senovine lenky kalba, ilgais periodiniais sakiniais, senoviSku retoriniu stiliumi. Nors K. Siryydo pratarmé raSyta 30 mety po M. DaukSos ,,Postilés“ garsiosios lenkigkos pratarmés, bet savo keliamomis mintimis K. Sirvydas M. Daukiai neprilygo. Jis nekélé gimtosios kalbos teisiy, nepateiké patriotiniy mintiy. Tatiau »Punktai sakymu“ pralenké M. DaukSos ,,Postile“ savo originalumu’. Be to, jie geriau negu M. DaukSos verstiné ,,Postilé“ atspindéjo gyvenamaji laikotarpj ir lietuviy buitj. Toliau pateikiame K. Sirvydo ,,Punkty sakymy“ pratarmés ,,Przedmowa do czytelnika“ lietuviSka vertima. * Punktai sakymy* — raSé¢ J. Lebedys — pirmas atvejis lietuviy kultOros istorijoje, kur lenkiSkas tekstas verstas i§ lietuvi8ko. Zr. Lebedys J. Senoji lietuviy literattra. — V., 1977, p. 83. 250 Pratarmé j skaitytoja Malonus skaitytojau, pateikiu tau, kaip manau, gana neblogus punktus pamoksJams, 0 ne pacius issamius pamokslus, kaip iprasta kitose postilése. Turéjau omenyje, kad besimokantys mano §j veikalq lengvai galéty skaityti ir kad punktai biity naudingi pamokslininkams, kuriems reikalingi ne tiek Zodziai, kiek pati esmé. Ne vien dél silpnos sveikatos sudariau nedidele pamoksly knygq, bet ir dél aabartiniais laikais mégstamo glaustumo. Knygy, parasyty lotyny ir kitomis kalbomis, turime jau kone be skai¢iaus, o lietuviy kalba knygy labai reikalingy siely iiganymui, yra per maza. Savo punktus, raSytus lietuviskai, ifdéstau lenky kalba, kad jie, plisdami Zmonése, biity naudingi ir tiems, kurie gerai moka lietuviskai, ir tiems, kurie né kiek nemoka lietuviskai, bet yra ripestingi savo artimyjy sieloms, skaitydami lenkiska vertima, supras i§ Salia esancio lietuvisko teksto. Jeigu kam pasirodyty lenkiskas vertimas nelabai tobulas ir apdorotas, tezino, jog dia nesistengiau taip isversti j lenky kalba, kad is Sio vertimo galéty mokytis lenky kalbos. Noréjau ifversti pazodziui, kiek tai leid¥ia esmé, if lietuviy kalbos j lenky kalba taip, kad mano vertimas biity suprantamas. Jeigu kas paklaus, kodél savo pasitilymus patvirtinu tiktai Svento rasto jrodymais, atsakysiu, kad jie yra labai nuodugniis ir jrodantys kiekvienq dievo apreikstq tiesq, 0 protas, imdamas if jy irodymus, stiprina valiq. Knygos parastése duodu labai trumpas lotynigkas tezes, kurios buvo iSdéstytos visame pamoksle, kad kiekvienas Zinoty, kurj punktq skaityti, kq imti if to punkto sau reikalingu atveju. Taip pat pridéjau ir svarbiausiy dalyky lotyniskq registra, kad knyga biity naudinga ir tiems, kurie nemoka Siy dviejy kalby. Registras nurodo { knygos parastes, kur skaitytojas greit suras paciq mokslo esme, apibréztq tam tikrais punktais ir jy patvirtinimq Sventajame raSte. Lietuviskame knygos tekste reikéty vartoti tam tikrus Zenklus, lotyniskai vadinamus akcentus, kad nemokantys lietuviskai galéty taisyklingai tarti ir skaityti. Bet akcentui Zyméti reikia naujo specialaus Srifto, o kartu ir islaidy, kuriy dabar negaléciau padengti. Kas nori tobulu lietuviSku akcentu kalbéti, tegul klausosi, kaip kalba lietuviskai mokantys Zmonés ir pratinasi prie taisyklingo kirciavimo. Apibiidines paciq knygq, noriu paaiskinti, kaip geriau ja naudotis. Visy pirma Siuos punktus kai kas gali naudoti apmastymui ar meditacijai, savo asmeniskai naudai ir savo pamaldumui suzadinti. Cia yra gausi medziaga naudingam apmastymui. Siais punktais galima naudotis ne tik pamokslams, bet egzortacijai ir pamaldiems pokalbiams. Duodamuose punktuose pateikiu daugiau jrodymy, kad jais galétumei naudotis savo nuoZitira arba issirinktumei i& jy vienq punktq, kurj ispléstumei ir pakankamai iSaiskintumei. Daugiau punkty duodu sekmadieniui, kad galétumei iS ju, kas patinka issirinkti. Kai kuriuos apmastymui, kai kuriuos kity pamokymui. Galétumei punktus vieng su kitu sujungti savo nuokiira. Sioje knygoje yra dalyky, kurie neiSprususiems bus nesuprantami, o suvokiami tiktai labiau ixsilavinusiems. Pasirenkant pamokslus, darytina atranka: paprastiems Zmonéms reikia sakyti prieinamiau, o labiau isprususiems — nuodugniau. Dél to cia 251