Leidinys apie prancūzų medicinos terminiją

Sukneliniai Kostiuminiai . il skaitius | % | skaitius | 9% | skaisius 2) literataros herojai a 2 1 14,29| 2 3) mitologiniai vardai 1 | 5,00; 2 : 28,57 5 4) ivairts 1 -|-soo| 3 |azas} 5 | I8 viso 20 ~—-|100,00 7 pose 37 VII. Zmoniy dvasinés veiklos, karybos savokos: 1) muzikos - - 1 | 50,00 2 i 2) meno a | pe 4 | ea 3) sporto - - = | - 1 4) imoniy dvasinés bisenos, minéiy, jausmy - - ve : = 1 | 5) ivairils "a = 1 | $000) = 5 viso is = 2 |roopo| «5 A. Montvilient Leidinys apie pranciizu medicinos terminija Sirkiené V. Pranctzy kalbos medicininé terminija. — V., 1977, 88 p. [Lietuvos TSR aukStojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Kauno medicinos institutas]. Kauno medicinos instituto uZsienio kalby déstytojai yra parenge ir iSleidg nemazai mokomuju medicinos terminy Zodynéliy, skirty Sio instituto studentams. Tokia déstytoju veikla visaip remtina ir skatintina. Mokomieji terminy Zodynai bei Zodynéliai yra ne tik svarbi pagalbiné literatira studentams — jie gali padéti tvarkyti, vienodinti ir diegti i vartosena norminius taisyklingus terminus, Salinti terminologijos trikumus, iSaiSkinti jos spragas. Taigi tinkamai parengtas, suderin_ tas su atitinkamos srities (Siuo atveju medicinos) specialistais bei kalbininkais terminologais mokomasis terminy Zodynélis gali veiksmingai padéti tobulinti atitinkamos srities terminija. Ypat tai pasakytina apie terminologija ty mokslo sri¢iy (tarp ju ir medicinos), kuriy néra stambiy lietuvisky aiskinamuju bei atitinkamy kalby vertiamuyjy norminamyjy terminy Zodyny. 240 4 lentelé (tesinys) Paltiniai Drapai Baldu TS viso ae | % skaitius % skaitius | % skai¢ius % 541 6 50,00 Fe | Ls 9 11,84 13,51 i 8,33 - | - 9 11,84 13,51 2 | 1667 Seri = ul 14,48 t | > 100,00 12 100,00 Z | = 16 100,00 | | 40,00 = s 1 | 25,00 4 36,36 20,00 2 1 : 25,00 | 2 18,18 20,00 = - - | os | 1 9,09 20,00 < e 2 50,00 3 27,28 2 = Es as | = | 1 9,09 \ 100,00 - |e 4 | 10000 | 100,00 1 | ! “Deja, paprastai nei prieS iSleidziami, nei iSleisti mokomieji terminy Zodynai nerecenzuojami. Dél to ty leidiniy verte, reik&mé atitinkamos srities terminologijos tvarkybai bei mokymui kol kas néra platiau iSaiskinta. V. Sirkienés ,,Pranciizy kalbos medicininé terminija“ skirta vyresniyjy kursy studentams. Leidinj sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje ,,Prancizy kalbos Zodziy daryba“ (p. 5—30) pateikiami svarbiausi pranciizu kalbos ZodZiy (visy pirma medicinos terminy) darybos biidai ir tipai. Cia skaitytojas randa nemaZai prancuzm kalboje vartojamy prieSdéliy, priesagu, parodyti bidingesni sudurtiniy Zodziu darybos tipai, pateiktas medicinos terminologijoje vartojamy tarptautiniy terminu elementy saragas su juos turinciy todziy pavyzdziais. Antrajame skyriuje, pavadintame .,Priedai“, jdétas Ziupsnelis prancizy kalbos frazeologizmy, recepty ir anotaciju pavyzdziy. Be to, naudingi yra ir receptuose vartojamy sutrumpinimy bei meédicinos literatiiroje pasitaikantiy santrumpy sarasai. Tretia, didZiausia, knygelés skyriy sudaro Prancizy—lietuviu kalby medicininis Zodynélis*. Autore pratarméje raso, kad tas Zodynélis yra 1966 m. isleisto Dictionnaire franco —li241 tuanien de médicine“ tesinys ir kad jame sudéti ZodZiai, kurie ,,daznai pasitaiko,. skaitant originalius medicininius Zurnalus: ,,La nouvelle presse médicale“, ,,Science et vie“ ir kt.“. Leidinio struktira autorés gerai apgalvota. Studentas medikas, pagaliau ir gydytojas, skaitantis pranciiziskqa medicinos literatiira, mielai Siuo leidiniu naudosis, tikédamasis rasti biting reikalinga informacija. Be abejo, nemaZai tos informacijos ir ras, nors, aikus daiktas, palyginti nedideléje knygeléje ji yra smarkiai ribota. Dél to itin aktuali j tokius leidinius détinos informacijos atranka. Svarbu taip pat gerai nustatyti santykj su bendraisiais. vertiamaisiais (pranciizy—lietuviy kalby) Zodynais. Mokomasis terminy Zodynas (ypat Zodynélis) turéty papildyti bendrajij Zodyna, visu pirma pateikdamas tq specialiaja leksika, kuri j bendruosius Zodynus apskritai nededama ar dedama labai ribotai. Pagaliau tokiy mokomyjy leidiniy vertingumas tiesiog pareina nuo dedamos medzZiagos tikslumo, leksikografinio pateikimo apgalvojimo ir nuoseklumo. Na, Zinoma, negalima iSleisti i$ akiy taippat kalbos taisyklingumo. Kiekviena mokomoji priemoné turi padéti ugdyti taisyklingos kalbos (taip pat gimtosios) ijgidzius. Tad garantuoti didele rengiamy leidiniy kalbos kultira yra kiekvieno autoriaus priedermé. Terminologijos sritis, taip pat sritis, kuriai priklauso nagrinéjama ar pateikiama leksika, lietuviy kalboje turi biti pasakoma ne biidvardZiu, o daiktavardZio kilmininku. Del to peiktinas pats leidinio pavadinimas — geriausiai tikty ,,Pranciizy medicinos terminija“. Taip pat taisytini leidinio ,,Pratarméje“ pavartoti junmedicininé (=medicinos) literatiira. Taisytinas ir tretiojo skyriaus pavadinimas »Pranciizy—lietuviy kalby medicininis (=medicinos) Zodynélis“ bei p. 12 pavartotas. junginys anatominiai (=anatomijos) terminai. [vairiy tikslintiny kalbos atzvilgiu dalyky nesunku aptikti ir terminy reikSmiy aiSkinimuose. Pavyzdziui, neretai vartojamas daiktavardis nebuvimas, kur labiau tikty neturéjimas, plg. abrachie f — ranky nebuvimas 47}, asitie f — apetito nebuvimas 50 ir kt. Kalbotyroje yra skiriami terminai santrumpa ir sutrumpinimas. Receptuose daZniausiai vartojami sutrumpinimai. Leidinyje pateiktas taip pat receptuose vartojamy pranciizisky sutrumpinimy Ziupsnelis, bet autoré juos nepagristai vadina santrumpomis (p. 36). Knygeléje vartojama ir daugiau nevykusiy ar visai lietuviy kalbotyroje nejprasty terminy. PavyzdZiui, terminologijos literatiroje tokios terminy daromosios dalys, kaip auto-, -graphe ,,-grafas“, -logue ,,-logas“, macro- ,makto-“, micro- ,,mikro-“, pneumoir kt., vadinamos tarptautiniais terminy elementais. Autorés nusakomasis jy vadinimas ,,lotyny ir graiky kilmés sudurtiniy ZodZiy jungiamosiomis formomis“ (p. 3), ,,sudurtiniy tarptautiniy medicininiy ZodZiy jungiamosiomis formomis“ (p. 20) ar ,,sudurtiniy tarptautiniy medicininiy Zodziy darybos démenimis“ (p. 20) yra visai netikslus, neatitinka kalbotyros literatiiroje iprastos atitinkamy Zodziy ar terminy (pvz., forma) vartosenos ir dél to nepriimtinas. Nemaza dabartinés terminologijos naujové (beje, visai nereikalinga) yra ir dirybos, arba sudurtiniy Zodziy (terminy) darybos, vadinimas ZodzZiy sujungimu (p. 5, 19). , “4 Salia pavyzdziy paragyti skaitmenys Zymi recenzuojamo leidinio puslapius, kuriuose tie ou pavyzdziai jdéti. NemaiZai ka galima priki8ti Zod%iy darybos aiSkinimui. Leidinyje, rodos, ne visai paisoma sinchroninés patios pranciizy kalbos zodziu darybos, dél to iSskirta tokiy afiksy, kuriy sinchroniSkai negali biti, nes atitinkami ZodZiai darybiSkai neskaidomi, vadinasi, nelaikytini vediniais. Tai pasakytina apie knygeléje nurodytus priesdélius abs- (abstinence f 6), ac- (accablement m, accident m, accouchement m 6), ana- (anabiose f, anatomie f 7), ante- (antecedent, antenatal 7), apo- (apocrine, apophyse £ 7), cata- (catabolisme m, catamnése f 7), di- (diplégie f, dipode 8), méta- (métabolisme m, métaplasie f, métastase f 9), péri- (péricarde m, périoste m 10), sym-, syn- (symbiose f, synchrone, syndrome m 11 ) ir kt. Pateiktieji afiksai pranciizy kalbos ZodZiy darybos literatiroje paprastai neskiriami, nes juos turintys Yodiiai yra neskaidomi skoliniai. Ir pati autoré atskirais atvejais, matyt, neturi ai3kaus supratimo, kaip darybikai interpretuoti tam tikrus terminus, pavyzdziui, terminas anatomie f vienur laikomas nebuvélio prieSdélio anavediniu (p. 7), kitur skiriamas prie priesagos -ie vediniy (p. 13). Kiek tiksliau leidinyje skiriamos prancizy kalbos priesagos, bet ir cia pasitaiko aiskiy klaidu, pavyzdZiui, invistigateur m turi priesaga -ateur, o ne -eur (p. 11), allaitement m, amaigrissement m, développement m skirtina priesaga -ement, 0 ne -ment (p. 14), auscultation f, dégénaration f (=dégénération), excoriation f, inhalation f yra padaryti su priesaga -ation, bet ne -ion (p. 14). Negali biti laikomi veiksmaZodziy abstraktais priesagos -ure vediniai denture f, fracture f, jointure f, ligature f, teinture f. Tad i8 visu p. 15 pateikty tai priesagai skiriamy ZodZiy tikras vedinys i8 veiksmaZodzio yra tik brulire f (=brillure). Vedinys denture f yra kuopinis pavadinimas. Zodziai fracture f, jointure f, ligature f laikomi lotyny kalbos skoliniais, gia skiriama knyginé priesaga (-a)ture*. VeiksmazZodziai certifier, justifier, vivifier turi ne priesaga nebuvéle -fier (p. 18), bet -ifier. Netiksly kai kuriais atvejais prancizisky Zodziy darybiniy santykiy suvokimg rodo ir tokie atvejai, kai neteisingai nustatomas atskiry ZodZiy darybos bidas. Pavyzdiziui, knygeléje comparaison f, coopération f laikomi, matyt, prieSdélio com-, covediniais (p. 7), tatiau tie ZodZiai yra aiskis veiksmazodziy abstraktai, padaryti su priesagomis -aison ir -ation. Tam patiam -ation darybos tipui skirtini ir knygeléje prieSdélio révediniu laikomas réanimation f (p. 10), prieSdélio transvediniu jra$ytas terminas transplantation f (p. 11). Tokiy neteisingy darybos interpretacijy taip pat yra kiek daugiau. Tarp bidvardzZiy priesagy pavyzdziy jdéta ir daiktavardziy, pvz.: absorbants m pl ,,sugeriantios, susiurbiantios medZiagos“ 15, antibiotiques m pl »antibiotikai* 17, diabétique m_,,sergantis diabetu“ 15, cardiaque m ,,sergantis Sirdies liga“ 17 (beje, neaisku, kodél pastarasis pavyzdys laikomas priesagos -ique vediniu). Tarp sudurtiniy bidvardziy pavyzdziy taip pat idéta daiktavardZiy — abu pavyzdiiai, turintys iliustruoti tipa su pirmuoju bidvardiniu ir antruoju daiktavardiniu sandu (clavie-voie ,,anga, tarpas“, rouge-gorge »sniegena* 20). 2 [retin6epr H. M. Adduxcanpuoe cnosooGpa30BaHHe BO paHIly3CKOM AS3bIKe. — JL., 1976, c. 62, 64. 243 Tarptautinius terminy elementus turinéius terminus leidinio autoré laiko sudurtiniais Zodziais, tatiau tarp pateikiamy pavyzdZiy pasitaiko ir priesagy vediniy, pvz.: cardiaque ,Sirdies“, cardiaque m ,Sirdininkas“ 21, entérite f ,plonyjy Zarny uzdegimas“ 22. Labai abejotinas ty elementy reikSmés aiSkinimo bidas — leidinyje morfemos teisémis egzistuojantios Zodziy dalys lietuviskai vertiamos ZodZiais, pvz.: -algie ,skausmas, géla“ 20, anthropo- ,Zmogus“ 20, auto- »pats“ 22, biowgyvybé“ 21, -fuge .savybé“ 22, -géne ,,kilmé“ 22 ir tt. Atkreipia akis ir tai, kad darybos skyriuje tam tikra (atskirais atvejais palyginti nemaZa) pateikiamy pavyzdZiy dalis néra medicinos terminai, pvz.: condisciple m ,,moksladraugis“ 7, illettré ,.neraStingas, berastis“ 6, contradiction S .priestaravimas“ 8, Géorgien m .,gruzinas“ 11, Italien m ,,italas“ 11, Lituanien m wlietuvis“ 11, courtoisie f ,mandagumas“ 13, colossal ,,milZiniSkas“ 15, développemen m ,,vystymasis“ 14, blanchdtre .,balk8vas“ 16, grisdtre ,,pilk8vas* 16, annuel ,,kasmetinis“ 16, pensif ,,susimastes* 17, barbu ,,barzdotas“ 17, poilu ,,plaukuotas, gauruotas“ 17, balayer ,,Sluoti* 17, caractériser ,,charakterizuoti, apibidinti* 18, douzaine ,,tuzinas“ 18, vingtaine apie dvidesimt, dvide%imt mety“ 18, millenaire .,tikstantinis, tikstangio mety“ 18, friple .trigubas“ 18, batterave ,,runkelis“ 19, timbreposte ,,pasto Zenklas“ 19, portemanteau ,,pakaba“ 19, aprés-midi »popietis~ 20, hexagone .,.SeSiakampis* 23, insectivore ,,vabzdzZiaédis“ 30 ir kt. Specialioje mokomojoje priemonéje, rodos, naudingiau bity pateikti jvairesniy terminy darybos pavyzdZiy. Gausus neterminologinés leksikos pateikimas gali ir klaidinti tokioje knygeléje ie’kantj atsakymo j neaiSkius klausimus Zmogy — juk visy reikalingy Zodziy joje vis tick negalima pateikti. Beje, ta pati galima prikisti ir didesne leidinio dalj sudarantiam Zodynéliui. Ir Gia sudéta palyginti nemazZai bendryjy mokslo terminy ir net Siaip ZodZiy, kuriuos nesunkiai galima rasti bendruosiuose verdiamuosiuose Zodynuose, be kuriy studentas ar diplomuotas medikas, ir turédamas recenzuojamajj leidinj, iSsiversti negalés. Pvz.: amplifier ,,plésti, didinti* 49, anfractueux ,,vingiuotas, nelygus, kreivas“ 49, assurance f ,,u2tikrinimas, garantija; (ap)draudimas* 50, attrait m ,,patrauklumas* 51, babeurre m_,,pasukos“ 51, bénéficier ,,turéti naudos“ 51, by-pass m .,apéjimas; aplinkinis kelias“ 52, bref ,,trumpas“ 52, chaux £ wkalkés“ 53, chute f ,,kritimas, griuvimas“ 53, compte-rendu m_ ,,ataskaita, protokolas“ 54, craquement m ,,traskéjimas, bar$kéjimas“ 55, crépitation f 1. traSkéjimas, girgzdéjimas; 2. gargimas“ 55, déclenchement m_,,pradzia, atsiradimas~ 56, déme m ,kupolas, skliautas“ 58, embarras m_,,sunkumas, kliitis“ 59, envisager «numatyti* 60, équin ,,arklio* 60, estival ,,vasaros“ 61, état m »biklé, stovis* 61, ethnie f ,nacija“ 61, jouissance f ,naudojimasis malonumais, smaginimasis~ 68, laps m de temps ,.trumpas laiko tarpas* 69, mesure f ,,1, matavimas; 2. matas; dydis; 3. priemoné“ 71, monstre m ,,pabaisa“ 72, moyen m »priemoné“ 72, moustique m ,uodas“ 72, néfaste ,.nelaimingas“ 73, obsédant ,,ikyrus“ 74, plan slygus, plokstias* 77, plat ,,plokStias, lygus“ 77, quadragénaire keturiasdeSimties mety“ 79, qualité f ,.kokybé“ 79, quantité f ,,kiekybé“ 79, récent »neseniai jvykes, nesenas, paskutinis, naujas“ 79, souche f ,,stamas“ 82, taux m ,,1. procentai; 2. proporcija; 3. koeficientas; 4. tempas“ 83, volupté f ,,gaSlumas“ 85, zéro m_,,nulis“ 86 ir kt. (244 Daugelio tokiy ZodZiy vartotojui turbit né j galva neateis ieSkoti Siame zodynélyje.- Turint galvoje, kad Zodynélis yra visai nedidelis — jame aiSkinama tik beveik 1100 pranciizisky ZodZiy—atrodo geriausia bity buve jame pateikti tik specialiuosius medicinos terminus, daugiausia démesio skiriant tiems, kuriy néra bendmosiuose vertiamuosiuose pranciizy—lietuviy kalbos zodynuose. Tokia terminyno (Zodyne pateikiamy terminy) atranka vartotojui bitu labai paranki ir naudinga — jis ai’kiai Zinoty, ko ir kur ieSkoti. Nedidelés apimties Zodynélio terminyne sudéta neterminologiné leksika bei bendrieji mokslo terminai mazina leidinio informatyvuma i§ atitinkamos srities terminijos ir tuo patiu jo verte. Vadinasi, terminy ir kitokiy specialiyjy Zodynu, tarp ju ir mokomuju, terminynas turi biti sudaromas labai kruopS¢iai atsijojant turima leksika. Tam patiam kalbamo tipo Zodyny sudarymo principui nusikalstama ir tuo atveju, kai nedaroma kitos kalbos (Siuo atveju pranciizy) Zodziy lietuvisky atitikmeny atranka. Zodziai, kaip Zinoma, dazniausiai yra daugiareikSmiai. Netikslu specialiame terminy Zodyne nurodinéti visas i terminyna patekusio ZodZio reiksmes. Cia détinos tik atitinkamos srities terminoJoginés reikSmés, kitaip sakant, vienos kalbos terminui duotinas antrosios kalbos atitikmuo. AiSkus daiktas, tai nereixkia, kad, pavyzdziui, kiekvienas pranciizy medicinos terminas bitinai turés tik viena lietuviSka atitikmenj. Dél terminologijos sistemu susidarymo nevienodu sqlygu, Zodziy reikSmiy skirtingos apimties, taip pat dél patiy kalby leksikos ir nominacijos vidiniy savitumy ne vienu atveju atitikmeny bina ne vienas, tenka skaidyti vertiamuyjy terminy reikSmes ir pan. Kita vertus, neiSvengiamai tenka atsiZvelgti j paplitusius sinonimus ar dubletus, ir tie dalykai skirtingose kalbose neretai taip pat néra ir negali biti visai yienodi. Taéiau pateikiamieji atitikmenys turi priklausyti tai paciai terminologijai ar jos Sakai, ir nuoSaly paliktinos kitos, visu pirma neterminologinés, reikSmés. V. Sirkienés ,,Pranciizy kalbos medicininés terminijos“ Zodynélyje Siuo atzZvilgiu, tiesa, labai nepiktnaudZiaujama, tatiau vis délto pasitaiko atveju, kai pateikiamos ir nepriklausantios medicinos terminologijai Zodziy (jau ne terminy) reikSmés, pvz.: attitude f ,,1. kino padétis; 2. laikysena; elgesys; 3. pazitira“ 50, concevoir ,,1. pastoti, tapti néStia (=né8tiai); 2. suvokti, suprasti* 54, débordement m ,issiliejimas, potvynis“ 56, délain m ,,1. uZdelsimas; sukliudymas; sulaikymas; 2. laikas, terminas* 57, dénuement m ,,1. stoka; 2. skurdas“ 57, dépét m ,,1. saugykla; 2. nuosédos“ 57, écaille f ,,1. Zvynai; 2. plévelé“ 58, nébuleux ,,1. debesuotas, riSkanas; 2. suniures, litidnas“ 73, terrain m wl. vietové; 2. dirva; 3. (organizmo) konstitucija* 83, tournesol m ,,1. saulégraza; 2. lakmuso popierélis“ 84, tranche f tieké; plokStelé; briauna“ 84 ir kt. Nemazu recenzuojamo mokomojo leidinio trikumu reikia laikyti tai, kad palyginti daZnai pateikiami ne pranciizy terminy lietuviskieji atitikmenys, bet tam tikri paaiSkinimai. Taip elgiamasi ne tik tais atvejais, kai lietuvisko termino néra (tokiais atvejais be specialistu mediky talkos kalby déstytojas neturéty sudarinéti terminy. Rengéjui reikéty gauti atitinkamos srities Zinomiausiy specialisty ir terminologijos komisijos pritartus pasiiilymus), bet ir tuomet, kai turimi jsigaléje ir visu -yartojami terminai. Leidinio autoré peiktina uz tai, kad, matyt, nesitaré su spe245 cialistais ir pagaliau, kad Zodyno sudarymo principuose nepaaiskino (beje, ty principy apskritai nejdéjo), kaip ir kuriais atvejais reik8mé aiSkinama ir kaip tai Zodyne pateikiama, kad nesimaiSyty su tikrais atitikmenimis. Patiai autorei, Zinoma, nederéjo kurti, sudarinéti naujy terminy ar jvedinéti skoliniy net tuo atveju, jei lietuviu medicinos terminologijoje bity nejvardytos tokios pranciizisky terminy Zymimos savokos, kaip abréaction f ,uzZmirStos emocijos i8rySkéjimas samonéje* 47, aéropéritoine m ,,oro ar dujy susikaupimas pilvo ertméje“ 48, atélectase, atélectasie f oro stoka plauéiy alveolése“ 50, catamnése f ,,Zinios apie ligonj, jj iSraSius i§ ligoninés“ 53, dipsomanie f .liguistas potraukis j alkoholj, periodi’kas girtavimas“ 58, électrocution f ,organizmo suzeidimas elektros srove, mirtis nuo elektros srovés* 59, gatisme m ,,8lapimo ar i8maty nesulaikymas“ 63, hypoxémie, hypoxie f ,nepakankamas deguonies kiekis audiniuose“ 66, kopiopie f ,,greitas akies raumeny nuovargis, Ziirint j daiktus i8 arti“ 68, linkage m_,,su(si)jungimas dviejy ar daugiau geny toje patioje chromozomoje“ 69, monopagie f ,,galvos skausmas tik vienoje vietoje“ 72, oestromanie f ,,liguistas motery arba vyry lytinis potraukis* 74, péripyéme m ,,pilinio susidarymas aplink organ“ 76, réinversion f ,,organo atstatymas j normalia padétj* 80 ir kt. Tatiau Zinomy medicinos specialisty konsultacija bitina ir tokiais atvejais — jie bent padés tiksliai iSsiai’kinti, ar néra tam reikalui vartojamo termino®. Visai nepateisinama, kai terminy apibidinimais ver¢iamasi ir tada, kai esama vartojamy (kartais net labai platiai Zinomy) terminy. Pvz.: déontologie f — gydytojo etika, mokslas apie gydytojo teises ir pareigas 57 (=deontologija), écologie f— mokslas apie organizmo santykius su aplinka 59 (=ekologija), électrophorése f — elektringy koloidiniy daleliy pasislinkimas, sukeltas elektros srovés; vaisty pakliuvimas j organizma, veikiant elektros srovei 59 (=elektroforezé), gériatrie f — mokslas apie senatvés ligas 63 (= geriatrija), orgasme m — didZiausias aistros pojiicio laipsnis 75 (=orgazmas), zoonoses f pl — gyvuliy juzkreviamos ligos, perduodamos Zmonéms 86 (=zoonozés). Apstu tokiy pavyzdziy ir Zodiy darybos skyriuje, pvz.: amylase f — fermentas, skaidantis krakmolg 12 (= amilazé), asystolie f — Sirdies deSiniojo skilvelio funkcijos sutrikimas 13 (=asistolija), carboxylase f — fermentas, atskiriantis angliariigste nuo ketoniniy rigstiy 12 (=karboksilazé), cardiogramme m — grafiskas Sirdies judesiy atvaizdavimas 21 (=kardiograma), cytologie f — mokslas apie lasteles 22 (=citologija), diabétique m — sergantis diabetu 17 (=diabetikas), gastroscope m — prietaisas skrandZiui tirti 28 (=gastroskopas), gynécologue m — motery ligy specialistas 23, motery ligu gydytojas 24 (=ginekologas), hémoglobine f — kraujo daZomoji medZiaga 23 (=hemoglobinas), otoscope m — prietaisas ausims tirti 28 (=otoskopas), pédiatrie f — mokslas apie vaiky ligas 27 (=pediatrija), pharmacopée f —oficialus farmacininky vadovas 27 (=farmakopéja), stomatologie f — mokslas apie burnos ertmés organy susirgimus 29 (=stomatologija) ir kt. Toks Zinomy ir platiai vartojamy terminy (dalis jy nuolat vartojama net paprastoje kalboje) ignoravimas, jy ~~ Beje, V. Astrausko, S. Biziuleyigiaus, S. Pavilonio ir kt. ,,Medicinos terminy Zodyne“ (V., 1980) beveik visais cia minétais atvejais pateikti tarptautiniai terminai. Vadinasi, specialis~ tams ir tos savokos, ir jy pavadinimai néra paslaptis. 246 pakeitimas aiskinimais maziau jgudusj skaitytoja (pavyzdZiui, studentq), be abejo, klaidina — galima pagalvoti, kad dél kuriy nors prieZastiy tie tarptautiniai terminai lietuviy medicinos terminologijoje nevartotini (beje, beveik visi tie terminai pateikti visuomenei skirtame ,,Tarptautiniy ZodZiu Zodyne“ (V., 1969), vartojami mokslo populiarinamojoje literatiroje ir periodikoje). Vadinasi, tokia kalbamy terminy pateikimo Zodynélyje praktika kenkia norminiy terminy diegimui ir mokymui. Kadangi terminy ir jy reikSmés aiSkinimy pateikimas leidinyje leksikografi3kai nediferencijuotas, studentui bus neaiSku, ar dedamieji paaiSkinimai yra kokie nors ispléstiniai terminy sinonimai, ar ne (beje, neaiSku, kaip ir pati-autoré tai supranta). Leidinyje kableliu skiriama daug kas, ir dél to esama nemazZai painiavos. Pyz.: aéropathie f — atmosferos slégio kitimo salygojama liga, kesoniné liga 48, cafard m — nitri nuotaika, depresija 52, caquesangue f — viduriavimas krauju, dizenterija 53, cinération f — lavono sudeginimas, kremacija 53, clearance f — inksty filtravimo koeficientas, klirensas 54, sepsis f — sunkus infekcinis susirgimas, kraujo uzkrétimas 81, cardiologue m — kardiologas, Sirdies ligu gydytojas 24, éthologie f — etologija, mokslas apie charakterj 61, incrétologie f — endokrinologija, mokslas apie vidinés sekrecijos liaukas 67, intercadense f — permuSimas, Sirdies ritmo sutrikimas 67, mogiphonie f — balsaskylés spazmas, sunkumas kalbant 71, sudamina m pl — prakaitiné, ibérimas balkSvomis pislelémis 82 ir kt. Jei galvota, kad leidinio vartotojui Sie terminai bus nesuprantami ir verti paaiSkinti, tai kodél tai daroma taip nenuosekliai (vienais atvejais pirma terminas, kitais — paaiSkinimas) ir kodél tie ai’kinimai (jei pati autoré juos skiria nuo terminy) pateikiami taip pat, kaip terminai? Tai didelis kalbamo leidinio sudarymo trikumas. Leidinyje pateiktas Ziupsnelis frazeologizmy. Autoré tenkinasi jy reikSmés paaiskinimu ir visai neieSko lietuvisky atitikmeny. Tai, zinoma, padeda besimokanéiam suprasti kitos kalbos frazeologizmus, tatiau nepadeda iSmokti juos iSversti j lietuviy kalba. Taigi Siuo atveju leidinys atlieka tik puse darbo (Zinoma, tai pasakytina tik apie tikrus frazeologizmus; leidinyje ne visi pateikti pavyzdZiai yra frazeologizmai, ir pastaryjy vertimas, aiSkus daiktas, kokiy nors papildomy sunkumy nekelia). Taigi V. Sirkienés parengtoje mokomojoje priemonéje yra leksikografinio darbo spragy ir trikumu. Prie jy bitina pridurti ir. tai, kad lietuviskieji atitikmenys pateikti nesukirtiuoti. Turint galvoje prastoka mediky kiréiavimo kultira, nieku biidu nepateisinama leisti nesukirtiuotus Zodynélius. Nors recenzuojamasis leidinys skirtas mokyti uzsienio kalbai, tatiau, apskritai imant, tai yra kalby mokymosi priemoné. Tokio tipo leidiniai turi padéti ismokti ne tik taisyklingos uzsienio kalbos, bet ir pavyzdingos gimtosios kalbos. Baigiant bitina pridurti, kad tokios rii8ies mokomosios priemonés yra labai teikalingos ir tikrai gerai, kad aukStyjy mokykly déstytojai imasi ju rengti. St. Keinvs 247