LIETUVIU
KALBOS
SPECIALIOJI
LEKSIKA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXII
(1983)
J.
KLIMAVICIUS
MELIORACIJA,
DRENAZAS,
IRIGACIJA:
VERTINIAI,
SINONIMAI
IR
HIPONIMAI
(Is o ijos,
sis emos
i
a osenos
b uoZai)
I.
Melio acija
1.
Melio acijos
kilmé
i
is o ija
Melio acija
y a
sena
kaip
i
ag ikul i a
(lie u iSkai
i
naujo iSkai
a ian ,
Zemdi bys é)
—
isos
kul i os
(d asios
i
kino,
a ba
izinés,
—
iki
kul i izmo,
d asinés
—
iki
pa
akul i os,
an ikul i os,
kon kul i os
i
ma e ialinés
—
iki
ak akul ii os
i
ma ikul i os)
i
isokiy
kul i y
(Zemés
ikio
—
g idiniy,
anks i-
niu
i
k .
monokul i y
i
polikul i y,
mi8ko,
mik oo ganizmu,
audiniy
kul i y,
.y.
eksplan acijos,
aip
pa
ak akul i y)
p adZia
i
pama as.
Pa s
Zodis
y a
ge okai
naujesnis.
Vél.
lo .
(pi miausia
Jus iniano
kodekse)
melio a io
y a susijes
su
bid a -
dzio
bonus
auk& esniojo
laipsnio
suple y ine
(ki akamiene)
o ma
melio
,,ge esnis“
(jai
giminé
i
lie .
milZinas),
adinasi,
ei8kia
,,ge inimas
—
da ymas
ge esnio“.
P an-
cizy
kalboje
nuo
1421
m.
egzis uoja
(iki
XVII
a.
e as)
amélio a ion
(amélio e
<
sen.
p anc.
ameillo e
<
lo .
ad-
i
p anc.
meillo e ),
a iau
Sio
ZodzZio
eikSmémis
»page inimas“
i
,,Zemés
kio
melio acija“
nuo
1584
m.
a ojamas
i
su
nelygi-
namojo
laipsnio
bid a dziu
bon
,,ge as“
susijusio
eiksmaZodZio
boni ie
,,ge in i“*
edinys
boni ica ion
(iSei y
,,ge inimas
—
da ymas
ge o“,
aigi
Sis
e miny
ski u-
mas
eikiausiai
y a
susijes
su
eikSmiy
niuansais),
eiSkian is
i
,,boni ikacija
—
am
ik as
p iedas
p ie
kainos
uz
kokybe,
ai
y a
p iekainis
( iesioginé),
a ba
nuo-
kainis
(a i kS iné)“
(nuo
XIX
a.
pabaigos),
,,p emijiné
p iemoka,
p emijiniai*,
spo .
,,papildomi
aSkai
a
p emijinis
laikas
(laiko
nuoskai a)“
(plg.
amélio e
sinonimo
amende
eik&mes
,,im i
delspinigius“,
,,pig i*
i
amende
sinonimo
allé-
ge
eikSme
,,mazin i
mokescius“*).
Ka as
Siud iejy
e miny
,,melio acijos“
eikS-
1
P anc.
amélio e
ei&kia
i
,, eS i
(amélio e
une
e e
—
pa es i
Zeme).
Jo
i
boni ie
(bei
abonni )
sinonimo
amende
ki a
eikSmé
i gi
y a
,, e ilise “,
ai
y a
,, e3 i*
( eS i
asomis
—
eng aisse ,
méSlu
—
ume ,
pidiniu
—
compos e ,
plg.
kompos as),
aip
pa
,,Se i,
pené i*
i
,, iebé i,
uk i“
(dél
seman ikos
plg.
os a inés
asos
i
paSa iniai
os a ai,
paSa iniai
p ie-
dai
os a iniy
asy
pa idalu,
a’os
mai ina
Zeme,
iebi
Zemé,
auki
zolé),
0
jo
edinio
amen-
demen
,, eSimas“
daugiskai os
amendemen s
eik’mé
,,melio acija“
odo
seman ine
,,me-
lio acijos“
sasijq
su
,, eSimu“,
ku is
daba
é a
ienas
jos
elemen y
(plg.
e minus
melio a-
cinis
esimas
Pie ,
107,
Zaliosios
a’os
MelZ:
p anc.
plan es
amélio an es
»side a ai“,
d é-
kinimo
pa esSiamasis
eikimas).
Rus.
yOobpamp
,, eS i:
dopo
,,ge as“
(plg.
e imologinj
homonima
ydo6pamb
,,JienaTb
MOOpbIM,
UPHBOUTh
B
WoOpoe
pacnonoxenne
myxa‘*
CCPIIA
XVI).
P anc.
boni ica ion
i
boni ica eu
,,melio a o ius“
giminés
y a
a p au iniai
ZodZiai
boni-
e as
(miSko,
augia ieciy,
medyny,
di y,
klima o),
ai
y a
ge umas
—
iSis,
kokybé,
e é
(be
ski iama,
pa yzdZiui,
medyny
boni e ai,
a ba
boni e y
klasés,
i
p ekinés
e és
klasés),
26
A
me
no miSkesnis,
miisy
leksikog a ija
nesu a ia.
Va ojami
jiedu
kiek
i
ki ose
kal-
bose
( ok.
Boni ika ion,
lenk.
amelio acja),
be
labai
bend a
.,ge inimo“
a
»ge é-
jimo“
eikSme.
ISsiski ia
ik
ok.
Amelio a ion,
be
i gi
ip as esnis
y a
Melio a ion
(Bodenmelio a ion)
a ba
e iniai
Boden e besse ung,
Wiede he s ellung,
Wiede -
gewinnung.
Angly
kalboje
y a
melio a ion
i
amelio a ion
[soil(a)melio a ion
—
di y
me-
lio acija,
ag icul u al
amelio a ion
—
zemés
kio
melio acija,
ag omelio acija,
no s
pas a oji
angli8kai
y a
i
soil
conse a ion,
0
conse a ion
—
i
,,(gam os)
apsauga“,
ame .
,,d aus inis“,
conse a o y
—
,,Sil namis“],
be
jie
dazniau
ei8-
kia
ne
,,Zemés
ikio
melio acija“,
o
apsk i ai
,,ge inimas,
ge éjimas“.
»Zemés
iikio
melio acijos“
eik’me
pap as ai
a ojami:
eikSmés
e inys
be e men
(o
land)
(be e men
i gi
u i
eik8me
..ge éjimas,
ge inimas“,
aip
pa
, obulinimas“,
ne
mode nizacija“,
,nekilnojamojo
u o
kainos
padidinimas“)
i
s e imkilmiai
ediniai
—
imp o emen ®
o
land
|
o
soil
a ba
land
|
soil
imp o emen
(<
imp o e
.ge in i,
obulin i*
<
no man.
p anc.
emp oue
.,a i,
kas i,
kul i uo i,
naudo i*
<
sen.
p anc.
en-
i
p ow
,naudo i*
< él.
lo .
p ode
,.naudingas“):
land
eclama ion
(<
eclaim
,iSa i;
iSplé8 i;
melio uo i;
u ilizuo i;
sunaudo i*
<
id.
angl.
eclamen
a Sauk i*
<
sen.
p anc.
eclame
<
lo .
eclamd e
< e-
i
clama e
sauk i*),
eiskian is
i
,,sausinimas“
bei
.,pléSiniy
igpléSimas“
(i
eclaiming,
0
eclaiming
o
land
—
,,zemiy
melio acija“)*;
e iau
soil
amendmen
(<
amend
,,ge é i,
ge in i,
boni a imas
(miSko,
medZioklés
plo u,
Zemiu,
di bamyju
Zemiy,
Zemés
kio
naudmeny,
gy-
uliy,
gal ijy,
a iu,
ilIny),
a ba
(i)
e inimas
T
1977
73
2,
aip
pa
ag oboni a imas
M
i
G
1977
1
11,
boni uo ojas,
a ba
(j) e in ojas;
oliau
—
bonusas,
bonas,
bonis ika,
bona,
boni-
a ai,
bon i anas;
bene icija
[lenk.
i
bene ak o ,
bene icencja,
angl.
i
bene ica ion
,,(i)so-
d inimas“,
o
bene icial
insec s
—
naudingi
abzdziai
AZOZ),
bene ician as
( ok.
i
Bene i-
zia ),
bene isas,
bene isan as,
benedikcija,
benedik inai,
benedik inas,
Benedik as,
Benigna,
Bona en i as
i
Boni acas
(angl.
Boni ace
p k.
,,smuklininkas“).
AngliSkai
boni a imas
|(U e inimas
y a
judge
(beje,
jis
ei8kia
i
,, eiséjas“,
,,Zino as“,
,,ekspe as™,
»a bi as~)
i
alua ion,
eiSkian is
i
,,ikainojimas“,
,, aksacija“,
plg.
a p au inius
al acija,
e al a-
cija,
de al acija,
e al acija,
aliu a,
alo izacija,
e alo izacija,
...;
oliau
—
ek i alen as,
alen ingumas,
ambi alencija,
in alidas,
e alidacija,
ekon alescen as,
Valen
(in)as,
Vale-
ija.
Taksacija,
aksa imas
angliSkai
y a
i
es ima e
su ey
( aip
pa
jkainojimas,
i e inimas)
AZOZ.
Ka ais
aksuo i
i
e in i
pleonas iSkai
de inama,
p yz.:
<...>
i e in i
<...>
aksacinius
misko
odiklius
MG
1977
6
18.
Medyny
aksaciniy
odikliy
e inimas
MG
1977
6
19.
Aspek inés
lie u iy
kalbos
eiksmaZodzZio
galimybés
ge ai
a siskleidzia
o -
ma
nu e é i:
<...>
XX
am iaus
p adzioje
nu e éjusj
sidab a,
kaip
pinigy
me ala,
p adé-
jo
keis i
auksas
T
1977
146
3.
18
Gia
Ame ikos
lie u iy
imp iimen as,
imp i inimas
,,page inimas,
pa obulinimas“
knygoje:
Ma ge is
A.
Ame ikos
lie u iai
i
angliskyju
skoliniy
Zodynas.
—
Chicago,
1956.
Angl.
eclaim
eiSkia
i
,, aisy i;
a ku i,
a s a y i*,
,,mo aliSkai
aisy i,
a p a in i“,
»ci i-
lizuo i“,
,,jaukin i*,
0
eclame
—
,,meno
ki yba
a ba
yeikla,
eikian i
bloga
a da,
neSlo e
Reklamos
eikSme
,,paga sinimo
i
publikos,
a o ojy,
pi kéjy
pa aukimo
p iemonés*
a ojama
nebe
eclame,
o
publici y
(smelkian is
j
usy
kalba
ame ikoni8kajam
Ros o o
slengui,
pexzama
kai iojama
nabaucumu,
Z .
Ounun
©.
TI.
Cox
nam
wxyc,
oGcay2KHBa-
Hue
HIM
ceppuc?
—
B
xx.:
Teopua
s3e ka.
An muc aka.
Kens ono us.
M.,
1976,
c.
153),
menk.
eikSme
,, iukSmingas
kieno
a
ko
no s
populia inimas“
—
sensa ion,
acke ,
bal-
Iyhoo,
,,skelbimo,
plaka o“
eik’me
—
ad e isemen ,
(bill-)pos e ;
placa d.
Reklamuo i
eik’me
,,populia in i
eklamos
p iemonémis“
a i inka
o
ad e ise,
(ame .)
o
publicize,
o
»pa eik& i
eklamacija“*
—
o
make
eclama ion,
o
make
a
claim
(Z .
An no-pycckaii
H
pyc-
CKO-aHTMMlickHli
CHOBapb
,,JIO%KHLIX
Zpy3eli
nepesogumka“.
[lox
oOmmM
pyKOBOXCTBOM
Axyseuxko
B.
B.—
M.,,
1969).
.
27
aisy i“
<
p anc.
amende
<
lo .
émenda e
,, aisy i,
ge in i*
<
ex-
i
mendum
|
menda_,, ikumas,
kliau is;
klaida,
apsi ikimas“),
ei8kian is
i
,, eSimas“
bei
smelio an as*
( aip
pa
,ydy
Salininias,
aisymas;
pa aisa“
i
k .);
(Jand)de e-
lopmen
(<de elop
,naudo i
Zeme“;
,, ys y i(s),
plés i(s)“
<
p anc.
dé eloppe
» ys y i“
<
sen.
p anc.
des elope
<
lo .
dis-i
p anc.
elope
,apdeng i,
apsup i,
paslép i“),
pap as ai
eiSkian is
,,e oliucija,
ys ymasis,
augimas“,
aip
pa
,,( ei-
sliy)
i8 edimas“
(plg.
i
de elopmen
enginee
,,inzinie ius
melio a o ius“).
Pa yz-
dziui,
,,Pyccko-an sami ckni
mnomm exuuueckui
cnosapp*
(M.,
1980)
pa eikia
okia
Siu
e miny
a osena:
meauopayua
—
(land) eclama ion,
amelio a ion,
d ainage
and_
i iga ion
:
cea ckoxo3aiicmeennaa
m.
—
ag icul u al
eclama ion,
aepomexnuyeckan
Mm.
—
cul i a ing
eclama ion,
mexnuueckaa
m.
—
enginee ing
eclama ion,
6uoaoeuyeckan
m.
—
biological
eclama ion,
aecuaa
m.
—
o es
ec-
Jama ion,
xumuueckaa
m.
—
chemical
eclama ion,
noanaa
m.
—
ull-scale
ecla-
ma ion,
ocyuwumeasxaa
mM.
—
d ainage
amelio a ion,
o6sodHumeabnaan
mM.
—
i iga-
ion
amelio a ion,
eoduaa
m.
—
wa e
amelio a ion,
hyd oamelio a ion,
m.
noueei
—
soil
de elopmen ®.
Daugéjan
melio acijos
iiSiy
i
bidu,
ple ian is
jos
objek ams
(pa yzdZiui,
ne
ik
di y,
be
i
podi io
melio acija
M
i
G
1978
9
15,
ka ais
ne
elje o
a
isos
gam inés
aplinkos),
ge éjan
jos
kokybei,
andasi
i
su
lo .
bonus
aukS iausiojo
laip-
snio
o ma
op imus
,,ge iausias“
susijes
e minas
op imiza imas,
a sei ,
,ge inimas
—
da ymas
ge iausio“,
Pyz.:
Visose
auks esnése
Zmoniy
i
gam os
san ykiy
ys ymosi
pakopose
(Zemés
iikis,
misko
ikis,
ek eacija,
u banis inis
aikis),
j engian
naudmenas,
bii inai
aikomos
i ai-
ios
p iemonés
gam inéms
sa ybéms
ge in i.
Ge inimo
p iemoniy
sis ema
adinama
op imiza imu.
Pa yzdziui,
laukui
i eng i
eikia
iSdegin i
miska,
Zeme
Sua i,
pa es i,
nusausin i
i
k .
K a8
171.
Taigi,
p isi aikan
p ie
gam inio
landSa -
o
sqlygu,
eikia
i ai in i
naudmenas,
naudmeny
op imiza imo
p iemones,
gy-
en ieciy
isplana img,
sodyby
o mas,
pas a y
kons ukcijas,
keliy
asas
i
k .
Si
P isi aikymg
siiilome
adin i
gam inés
landSa inés
adap acijos
p incipu
K aS
173.
"
®
Gia
pasi eiskia
angly
kalbos
e minijos
yda
—
daugzodys é,
a ba
polionimija
(dél
e mino
a.
Cynepauckas
A.
B.
OOmjaa
eopua
umenu
coOc senuo o.
—
M.,
1973,
c.
300,
301,
303;
a ojamas
i
e minas
polionomija,
Z .
Jesxuun
B.
J.
Hemenxaa
pa3 oBopHas
J1eKcH-
ka.
—
M.,
1973,
c.
77),
daZniausiai
da
susijusi
su
polisemija.
Angly
echnikos
kalbos
daug-
zodys e
pazymi
i
jos
y iné ojas
A.
Ce nuchinas
[Z .
Yepuyxuu
A.
E.
Wu panua sa-
CTHecKas
NepMeaTHBHOCTS
aHTTHMcKO O
ABbIKa
HM
MHTe palia
TepMaHOMOTU4eCKUX
HHHO-
Bauuli
(AnanH3
COBpeMeHABIX
TpyqHOcTel
mepesona
au mulicxol
Texamaeckoi
TePMHHO-
qo am).
—
B
xu.:
Teopua
s3bIKOBOl
KOMMYHUKalME
1
mepesowa
HaydHol
wu
TexHHMyecKoi
um epa yp .
GensOuncx,
1974,
xu.
2,
c.
41].
A.
Ce nuchino
nuomone,
angly
kalba
ienin elé
pasaulyje
u in i
oki
milZiniska
pe mea y uma
(inoyacijy
imlumo,
sk a bumo,
»laidumo“
galia),
ino acijy
i
jy
in eg acijos
galia
(Z .
en
pa ,
p.
40).
Cia
da
galima
p idu i,
kad
i
d égmés
egulia imas
(a
d ékinimas
—‘i iga ion)
adinamas
ka ais
i
condi ioning
[Siaip
—
,,p iemonés
kondicijai
iSlaiky i*,
,,(o o)
kondiciona imas*].
Beje,
i
p anciizy
kalboje,
be
boni ica ion
i
amélio a ion,
a ojamas
i
e ias
e minas
assainis-
semen
( aip
pa
,,s eika inimas“,
,,asenizacija“),
p z.:
assainissemen
ag icole
sZemés
Ukio
melio acija*,
,ag omelio acija“,
eiSkian i
i
»Sausinimas“,
pyz.:
amélio a ion
pa
assainissemen
,,sausinamoji
melio acija“
[sausinimas
—
i
asséchemen
(du
sol)},
Taigi
Sis
naujasis
op imiza imas
(anks iau
bu o
ik
ma ema inis)
nebep iklauso
melio acijos
mokslui:
I§
Sio
p incipo,
uz ik inancio
i
naudojamy
iikyje
land§a y
apsauga,
a ei yje
u és
a si as i
geonika
—
kuo
obuliausio
echniniy
sis emy
p ide inimo
p ie
gam i-
niy
sis emy
mokslas
K as
173.
Be
i
ai
da
ne
iskas.
G e a
e miny
boni ikacija,
(a)melio acija,
op imizaci-
ja
ekonominéje
geog a ijoje
suku i
lyg
jy
an onimai
de e io acija
(<
lo .
dé e us,
da e io ,
dé e imus
,,blogas,
menkas“
<
de-
i
e o
,, inu“)
i
pejo izacija
(<
lo .
malus,
péio ,
pessimus
,,blogas“).
P z.:
B
xauecmee
naubonee
o6wezo
mepmuna
Ox
ecex
nNpoyeccos,
obosHaxa oujUx
yxyOumenue
cpedel
obumanun
u
oKpyaca ouye
cpedbi,
npedsazaemca
mepMuH
deme-
puopayusn.
Imom
mepmun
enepes ie
ynompe6ua
6
1972
2.
uz6ecmub i
amepukanckui
oKonoe
B.
Kammonep
(<...>)
<...>.
Ha
pycckom
A3bike
9mom
mepMmuH
é6nepésbie
ynompe6aen
6
1973
2.
<...>
OK
eo p
148.
B
kaxoii-mo
mepe
conocmaéeum
¢
mepmu-
HOM
,,3a2pA3Henue
mepMuUH
,,pazpywenue
neiisa%a™,
usu
ne opusaYyUA,
Me.
napyu enue
9cmemuxu
cped
obumanua
c
ompuyamea HeimM
6o3deilcmeueM
Ha
ncu-
xuky
«ode
Ix
eo p
149.
Ski iama
xumuuyeckaa
i
eusyaa naa
Oemepuopayun
3x
eo p
151.
Siaip
Sie
ZodZiai
né a
nauji,
ik
¢ia
juos
bandoma
labai
im ai
e minizuo i,
ka u
i
de e io acijos
an onima
amelio acija,
kaip
jau
pa ody a,
i gi
isai
ne
nauja:
Ecau
oe
6ydem
npunam
mepmun
,,demepuopayua™,
mo
3aKoHOMepHbIM
Cmanem
esedenue
mepMuHa
amMeauopayua(<...>)
01a
Ob03HaYEHUA
o6pamnbix
demepuo-
payuu
npoyeccoe
u
Meponpusmui
DK
eo p
150.
Taigi
Siy
e minu
is o ija
ma ga
i
nebaig a,
jy
sis ema
kai i
i
a i a.
No s
Lie u os
melio acijos
is o ija
u i
jau
pe
120
me y,
jos
pa adinimas
pi ma
ka a
iksuojamas
( o ma
melijo acija)
ik
J.
Slapelio
,,S e imy
i
nesup an-
amu
Zodziu
Zodynélyje“
(TilZé,
1907).
1936
m.
i
1969
m.
,,Ta p au iniy
zodziy
Zodyny“
amelio acija,
odos,
é a
adinamasis
ZodynZodis,
o
ne
gy as
(i
jau
eika-
lingas)
pa adinimas.
Melio acija
p igijo
ik
pasku inio
poka io
me ais.
Daba
spau-
doje
minima
p ieSka io
Kédainiy
melio acijos
mokykla
i
kul i echnikai
melio a-
o iai
M
i
T
1976
11
44
i
ik ujy
adinosi
auks esnioji
kul u echnikos
mokykla
MLTE
II
113
i
kul i echnikai
MLTE
II
552.
Tiesa,
1929-1940
m.
Kaune
éjo
p o-
esinis
ma ininky
i
kul i echniky
Zu nalas
,Zemé a ka
i
melio acija*
MLTE
Til
904.
Pasak
J.
Skaisgi io,
,,1938
me ais
Zemés
iikio
minis e ijoje
bu o
o ganizuo-
as
aip
s a bus
melio acijos
depa amen as“
Sy
1977
9
10.
O
a ki us
Ta ybu
al-
dziq
1940
m.
Kauno
als ybiniame
uni e si e e
bu o
js eig as
Hid o echnikos-me-
lio acijos
sky ius
S a ybos
akul e e
M
i
T
1977
9
39.
Daba ,
kiek
paki us
sa o-
koms
i
ypa
pa adinimams,
u ime
ne
kul i echnine
melio acijq.
Melio a o ius®
p adé as
a o i,
odos,
ik
a ybiniais
me ais.
Seniau
melio a-
cijos
da bininkas
liaudyje
bu o
adinamas
zimagdé as
(zymagé as),
simago as,
©
Kaip
okazionalizmas
miné inas
i
melio acininkas
(Dulai iené-GlemzZai é
E.
Kupiskée-
ny
seno é.
—
V.,
1958,
p.
32).
Pazymé ina,
kad
panaSios
agen y
po os
ka ais
u i
isikai
ski ingas
eik’mes,
p z.:
akcininkas
i
ak o ius,
ekspedicininkas
i
ekspedi o ius,
eksploa-~
29
ka ais
ei8kes
i
,,miSkaki ys“,
,.kelmuy
o éjas“,
,,plen o
da bininkas“,
ne
,,a -
sibas élis
i8
s e u “
i
u éjes
ne e ai
pejo a y ine,
o
ne
melio a y ine
p asmes
G eiiausiai
ai
skolinys
i§
us.
a m.
psn.
sumozop_,, alka a,
d iskius,
ne u in is
pas o aus
uzda bio“
CCPJIA
IV
—
jo
eikSmés
mo y acija
bi y
panaii,
kaip
lie ,
Ziemken ys,
-é
pp .
dgsk.
,,Zieminis
ja as
a
augalas“
(pa yzdziui,
4iemken is
ap-
sukas
LF
III
556)
i
,,pe
Ziema
laikomas,
-a
pa Sas
a
kiaulé“
( aip
pa
pe k.
Ziem-
ken és
gulbés,
Ziemken élis
kuoduo asis
ie e sys
MG
1976
4
24).
2.
Melio acijos
isys.
Ling is iné
i
iloso iné
melio acija
In a ian iné
melio acijos
eik$mé
y a
,,ge inimas“.
Zemés
iikio
melio acija
é a
dazniausias
seman inis
a ian as.
Melio acija
i
jos
giminés
a ojami
i
ki u
moksly
e minijose.
Pi miausia
miné ina
ling is iné
melio acija’.
No s
lie u iy
kalbo y oje
Sis
e -
minas
da
né a
gy as,
a iau
jo
an onimas
pejo
(iz)azija
jau
po
kiek
a ojamas,
Auks inamosios,
au inamosios
eik’més
Zodis
y a
melio a y as,
jo
an onimas
—
pejo a y as
(gimininis
Siy
i8iy,
aip
pa
deminu yyo
i
augmen a y o
pa adinimas
—
kyali a y as).
Daznesni
uz
Siuos
e minus
bid a dZiai
melio a y inis,
-é€
(Zodis,
eikSmé,
p iesaga,
p ieSdélis,
a iksas)
i
pejo a y inis,
-é,
ai
y a
menkinamasis,
ki aip
de e io a y inis,
dep ecia y inis
(<
lo .
de-
i
p ex,
p ecis
» e é,
kaina“)§.
P ie
ling is inés
melio acijos
kiek
Sliejasi
—
pagal
objek a,
o
ne
pobiidi
—
okazio-
nalizmas
eks o
melio acija,
p z.:
S iliaus
lakoniskumas,
ilius acijy
aizdingumas,
eks o
,,melio acija“
i
ki os
edaga imo
meis iskumo
p iemonés
—
S ai
knygos
apim ies
mazinimo
biidai
NKn
1977
8
5.
Filoso ijos
is o ijoje
Zinomas
melio izmas
(<angl.
melio sm)
,,idealis iné
e-
akciné
bu Zuazinés
isuomenés
palaipsnio
obulinimo
dok ina“®.
acininkas
i
eksploa a o ius
(ka
kalbé i
jau
apie
desubs an y iniy
agen y
i
ins umen y
ski ybes,
p z.:
kolekcininkas
i
kolek o ius,
eakcininkas
i
eak o ius,
selekcininkas
i
se-
lek o ius,
en iliacininkas
i
en ilia o ius).
[
kalbo y os
e miny
Zodynus
melio acija
da
né a
pa ekusi,
a¢iau
li e a i oje
a oja-
ma
i
nag inéjama.
P z.:
Moz
MewMOpauHel
ycnoBHO
moHAMaeTca
»3aBbienHe™,
105
meHopaumei
,,cHmxenue“
<...>
(JlesKkuH
B.
A.
Min,
eik.,
p.
93);
MelIMOpalma,
HH
ceMaHTH4eckoe
3aBbim cHue
(Iysanos
B.
MW.
Cemau ayeckne
Mpoueccbl
MeHOpalyHA.
—
B
xu.:
Bompocs
aemeyxoi
amono an.
M.,
1975,
c.
140);
Memmopa upusie
u
Hel pasin-
Hbie
Aelic aua
(Konsimenko
M.M.
O
ceman ayeckoi
Mpupone
MomogéxHO O
xKap o-
Ha.
— B
xu.
Coumanbuo-nau suc aieckue
uccnenoBaHna,
M.,
1976,
c.
82),
Kai
ku ie
au o iai
linke
ski i
pejo a y inius,
.y.
nega y ios
deno a y inés
eik’més
Zodzius,
i
dep ecia y inius,
.y.
menkinamai
kono uo us,
s ilis i$kai
nu e in us
neu alios
a
pozi-
y ios
eikSmés
ZodZius
(plg.
Tesxau
B.
Al.
Min.
eik.,
p.
93).
Angl.
dep ecia ion
y a
ne
ik
»hu e inimas“
(dep eca ion
—
»Sme kimas“),
be
i
»amo izacija,
susidé éjimas“.
Re -
ka Giais
a ojami
pa adinimai
espek y inés
i
despek y inés
eikimés
(a
Zodiiai).
Ame .
melio is
eiSkia
,,op imis as“
(angl.
op imis ).
Op imis as,
op imizmas
y a
giminingi
lo .
bonus
aukS iausiojo
laipsnio
suple y inei
o mai
op imus
»ge iausias“,
plg.
aip
pa
op imalus
(nelaipsniuojamas),
op imumas,
op ima ai
—
seno yés
Romos
a is ok a ija
(:g .
dgic os
,,ge iausias“,
plg.
a ijai
:
sansk ,
d ya),
a sispindéjusi
nobiliy
(:
lo .
ndbilis
»kilmin-
gas“,
plg.
nobili acija,
nobili e as)
in e esus.
P ognos ikai
jau
p asimané
op imis inius
i
besimis inius
eikSmiy
a ian us
M
i
G
1977
1
10.
30

3.
[ ai i
ne
Zemés
ikio
melio acija
Vis
dél o
melio acija
daZniausia
ne
ling is ikoje
i
iloso ijoje,
o
gam oje
i
iikyje.
P ieS
p ieidami
p ie
jp as iausios
Zemés
akio
melio acijos
i
melio a o iu,
pe Z elkime
ki us
e esnius.
Jy
y a
gana
aps iai.
Pap as iausia
ju
u inj
i
p asme
a skleis i
ne
apib éZimais
(ne
isi
juos
i
u i),
0
iesiog
a ojimo
pa yzdziais.
S ai
jie:
Uzpelkéjusiose
Zemése
i ziai
—
gam os
melio a o iai.
Siu bdami,
ga-
indami
andenj,
jie
na i aliai
sau
p asausina
aldas
Kom
T
1974
181
4
[G udzins-
kas
L.
Laigkai
be Zo
o8yje.
—
V.,
1976,
p.
121
(su
apmaudzia
ko ek i os
klaida
ge indami
andenj)|.
Nemazai
kalby
a p
gam ininky
kyla
dél
ilky,
kaip
biolo-
ginio
melio a o iaus,
skai iaus
egulia imo
KV
1976
13
15.
O
juk
lydekos
—
ypaé
naudingi
biologiniai .,melio a o iai“,
min an ys
menka e émis
Zu imis
T
1976
235
4.
Neabejojan
gam os
i
biologiniy
melio a o iy
p asmingumu,
dél
Siu
konk e-
&iy
pa yzdziy
eikia
paZymé i
S ai
ka.
Vi ziai
eikiau
y a
ne
gam os
melio a o iai,
o
Zemés
sausin ojai.
PléeS iinai
—
ilkai,
lydekos
ykdo
g ei iau
biologine
( iksliau
ik
zoologine)
selekcija,
o
ne
melio acija.
(Ne ikslu
juos
adin i
i
gam os
sani a-
ais.
Tokie
y a
mai édZiai,
a ba
nek o agai,
pa yzdziui,
hienos,
Sakalai,
a nos,
kai
ku ie
abalai,
apsk i ai
—
educen ai.
O
ilkai,
lydekos
y a
konsumen ai.)
Ne
kiek ienas
ge in ojas
adinamas
melio a o iumi.
Rep oduk o ius
(bulius,
e -
Zilas,
kuilys)
ge in ojas
eislés
melio a o iumi
ne i uluojamas.
Pauk& iai
g auziky
i
kenkéjy
naikin ojai
a lieka
i
na i aliqja
a anka,
i
de liy
ge ina,
be
dél
o
ne adi-
nami
nei
selekcininkais,
nei
melio a o iais.
I
populia iajame
s iliuje
Zu nalis ams,
ma y ,
eiké y
daugiau
pasikliau i
jp as iniais
ZodZiais
i
e minais.
Kas
ki a
y a
Zu ys
i o agés
(augalédés),
jy
eikla,
p z.:
<...>placiakak¢iai
i
ami ai,
misdami
augalais,
<...>,
padeda
sékmingai
sp es i
daba
labai
ak ua-
lig
biologinio
andeny
melio a imo
p oblema
MG
1977-4
23S
ami ai
naudingi
i
andens
baseinui
kaip
biologiniai
melio a o iai
i
1979
147
4.
<...>
Zu is
melio a o é
T
1977
66
4
[apie
bal aji
amU a,
suédan j
kanaluy
augalija].
Taigi
ia
u ime
ge inima
pa iy
andeny,
o
ne
zemés
—
ge inan
an-
dens
ezima.
Tai
i8
ik yjy
y a
lyg
i
kokia
andeny
ich iomelio acija.
Ta iau
Siedu
ski ingi
dalykai
ka ais
neapdai iai
painiojami
—
i
pléS inés
pa adinamos
andeny
(a
ne
andens
elkiniy
T
1978
81
4)
biologiniais
melio a o-
iais
MG
1975
7
29.
Ra’oma
ne
apie
enkiniy
biologiska
melio a img
T
1980
205
4.
O juk
y a
i
da
ki okios
eik’més
e minai
Zu ininkys és,
Zu i aisos
i
enkiniy
melio acija.
P z.:
Zu ininkai
melio acija
adina
andens
baseiny
i
Zu y
laimikiy
page inima.
Kadangi
cia
aikomi
biologiniai
me odai,
odél
Sis
da bas
i
adinamas
biologine
melio acijaM
i
G
1973
11
28.
T enkiniy
akyje
u i
didziulés
eikSmés
Zu i aisos
melio acija,
ku ios
uida inys
y a
a s a y i,
palaiky i
uésib éz ame
lygyje
i
pakel i
enkiniy
na ii aly
Zu y
p oduk yyuma
T enk
50.
Zu i aisos
enki-
niy
melio acija
T enk
50.
Tais
a ejais,
kai
enkinys
isai
nuleidziamas,
kel i
jo
Zu-
i aisos
ypa ybes
eikia
ne
ik
aSomis,
be
i
a i inkamu
enkinio
daubos
melio a-
31
ciniu
apdi bimu
T enk
83.
Rusy
kalboje
y a
i
peiboxozaiicmeennaa
meauopa-
yun,
la ia
—
zi saimnieciské
melio acija
Hid ome
a d.
Sias
melio acijos
iSis
bi y
galima
adin i
hid obiologine
melio acija.
Ki a
melio acijos
iSiy
g upé
susijusi
su
miSku
a ba
su
miSku
i
ka u
su
Zeme.
Bandoma
ja
adin i
ag obiologine
melio acija.
Melio uojami
pa ys
medynai:
Mi¥-
ko
p ieZiii os
(aukléjamieji®)
ki imai
kai
kada
adinami
melio aciniais,
.y.
Page inanciais
misko
augimg
ki imais,
<...>
Bend
mi8k
427
( ai
a i inka
angl.
imp o emen
cu ing
elling,
us.
yayuuma owaa
e ibopounaa
seipy6xa),
plg.
medy-
nq
eikia
ge in i
MG
1977
6
19.
DaZnesné
y a
ne
medyny,
o
pa ies
misko
melio a-
cija.
..<...>
misky
kis
naudojasi
ag onominémis
miSky
melio acijos
p iemoné-
mis“
Bend
miSk
348.
Ji
apima
,,misky
sausinima
i
éjo
pus omu
smélyny
s ip i-
nima
bei
apZeldinima
mi8ku“
MLTE
II
553.
Misko
a
misky
melio a o ius
( us.
secomeauopamop
CCPJLA
VI)
lie u iy
kalboje
e as,
pyz.:
<...>
nuo
1943
me y
Baski ijos
ATSR
<...>
di bau
<...>
ajono
Zemés
iikio
is aigoje
—
y esniuoju
Jauky
i
misky
melio a o iumi
S
1977
9
11
(J.
Skaisgi is).
Melio uojama
i
miSkais
—
kalny
Slai ai,
smélynai.
P z.:
Mixky
melio a-
cijos
da bai
kalnuose
ykdomi
siekian
isiskai
a
no s
i
dalies
lik iduo i
pa i -
Sinj
andens
nu ekéjima
kalny
ie o ése
Pa a ojan
miskininkys és
i
inZine-
ines- echnines
p iemones,
<...>
Mikk
kul
389.
Smélyny
melio acija
Misk
kul
363
y a
ju
su i inimas
mechaninémis
(negy osiomis)
uz a omis
i
Zeldiniais
(gy osiomis
uZ a omis).
Ta iau
daZniausiai
miSkais
melio uojama
Zemé,
di os.
Angliskai
ai
adinama
ag osyl icul u e,
la iSkai
ag omezmelio acija,
a ba
lauka
|
lauku
mezmelio aci-
ja (plg.
mezmelio acija
|
mezu
melio acija
—
misko
|
misky
melio acija).
Lie .
ag omiskomelio acija_,,miSkininkys és
p iemoniy
sis ema,
u in i
iksla
page in i
ku
no s
(!
—
J.K.)
gam ines
salygas,
lik iduo i
a ba
dalinai
sumaZin i
kenksmin-
Sus
gam inius
ak o ius,
mazinanéius
(!—
J.K.)
de linguma
(saus éjus,
e ozija
i
pan.)
MelZ
nesu inka
su
lie u iy
kalbos
mo ologija.
Te minas
ag omiskome-
lio acija
y a
ne
ik
ydingos o mos,
be
i
ne ikslus
—
o ien uoja
ne
j
sa oka_,,di -
u
melio a imas
miSku“,
o
j
,,di y
i
miSky
ge inimas“.
Be
o,
a si adus
naujiems
Zodziams
ag omiskas
;,Zemés
kio,
koliikinis,
ne
als ybinis
mixkas“
i
ag omis-
kininkas
KV
1976
40
15,
aip
pa
ag omisko
Zeldiniai
a ba
ag ozeldiniai
MG
1978
8
7,
ag omiskomelio acijos
o ma
sulie u inus,
iSei y
nebe
as
—
ag omisko
melio-
acija.
Sukei us
démenis,
kaip
si loma!!,
i gi
pasikeis y
eikimé
—
misko
ag ome-
Jio acija
eiks y
,,mi8ko
Zemiy
ge inimas*.
E
Sis
dalykas
u i
i
daugiau
pa adinimy.
MelZ
i
PolZ
y a
mixko
echniné
melio-
acija
—
plg.
apsauginés
misko
juos os
,,med#iai
i
k imai,
pasodin i
juos omis,
no in
apsisaugo i
nuo
éjo,
ga a ima
sumaiin i
i
k .“
(minimos
lauky
apsauginés,
d égme
eguliuojancios,
andenj
suge iancios
i
éjas abdés
mixko
juos os),
aip
pa
apsauginiai
misko
Zeldiniai,
ne
iesiog
mixko
sodiniai
»medziy
sodinimas
smélynams
su i in i,
d égmés
salygoms
page in i
i
ki iems
ikslams“,
be
o,
mixko
echninés
*°
Daba
jsigaléjes
ikslesnis
e minas
ugdomasis
ki imas
Medz.
1
Z .
Valeckiené
A.
Ki y
kalby
kilmés
sudu iniai
zodziai,
—
Kalbos
kul i a,
1968,
sas.
15,
p.
23.
(
32
p iemonés
(D ék
226
misko echninés
p iemonés)
zx.
miSkininkys és
p iemonés
,,pa-
naudojimas
misko
kaip
ak o iaus,
apsaugan io
nuo
i ai iy
nepalankiy
klima i-
niy
i
me eo ologiniy
j aky
(ko ojan
su
saus omis,
eguliuojan
andens
eZzima)“.
Tokia
e miny,
daznai
pe
bend u,
ne iksliy,
gausybé
né a
pageidau ina.
Deja,
li e a ii oje
a
j ai o é
da
didesné.
P z.:
A ski a
melio acijy
u8i
suda o
d égmés
nep i ekliaus
ajonuose
suda omos
(!—J.
K.)
lauky
apsaugos
mixky
juos os,
apsauganéios
laukus
nuo
saus éjy
i
ki y
nepalankiy
gam os
eiksniy
Saus
8.
Taip
pa
a ski q
melio acijy
usj
suda o
p iemonés,
aikomos
di ozemiui
apsaugo i
nuo
andens
i
éjo
e ozijos
—
<...>
Saus
8.
A ski q
melio acijy
isi
suda o
lauky
apsauginés
misky
juos os
nuo
saus éjy
i
ki y
nepalankiy
gam-
os
eiskiniy
apsisaugo i
Di
mel
6.
[
a ski as
melio acijy
ixis
ka ais
da
isski-
iamos
apsauginés
miSko
juos os,
p ieSe ozinés
p iemoneés
i
k .
Mel
10.
A ski as
melio acijy
isis
suda o
lauky
apsaugos
misko
juos os
i
apsauga
nuo
andens
bei
éjo
e ozijos
Mel
10.
Kaip
a ski os
melio acijos
ikys
gali
bi i
apsauginiy
misky
juos y
ji engimas
bei
p iese ozinés
p iemonés
Ag
165.
<...>
mikko
melio acinés
p ieSe ozinés
p iemonés
E oz
136.
Nuos abiai
pa-
nagiu
s iliaus
Sablonu
¢ia
p iskaldy a
iek
i8iu
i
jy
pa adinimy,
kiek
y a
p iemoniy,
no s
ki ais
a ejais
melio acija
Klasi ikuojama
ne
pagal
jas,
o
pagal
ikslq.
LTE
I
ag omiskomelio acija
nuk eip a
j
Zeldinamoji
melio acija.
Tai
p iim ina.
Labai
pa ankus
i
a imesnis
ki y
kalby
e minams
ba y
ag omelio aciné
miskinin-
kys é
i
ag omelio aciniai
miSkai.
Jau
a ojama
ag omelio aciniai
misko
sodiniai
ZO
1976
11
4.
Me eo ologijoje
a ojamas
e minas
klima o
melio acija
(ge inimas)
Me Z.
4.
Zemés
iikio
melio acija
i
jos
iiSys
Pag indiné
melio acijos
iSis
y a
Zemés
wkio
melio acija.
Ji
y a
labai
j ai i.
Tai
ma y i
i
i
apib ézimu:
Aplamai
melio acija
sup an ama
andens-o o
i
éjo
ezZimo
page inimas
Zemés
e i o ijose
Misk
kul
352.
Mokslas
apie
pag indines
p iemones
i
bidus
Zemei
page in i,
kei ian
nepalankias
di ozemio,
klima o
i
hid ologines
sqlygas,
adinamas
melio acijos
mokslu
Mel
5.
Melio acija
ag onomijoje
sup an a-
ma
kaip
ne inkamy
Zemix
page inimas
T enk
50.
Bene
iksliausiai
melio acijos
esme
a skleidzia
Sis
apibiidinimas:
Pag indinis
melio acijos
uzZda inys
y a
andens
eZi-
mo
egulia imas
di oZemyje
Saus
5**,
Pagal
ai
pi miausia
ski iama
andens
eZi-
mo
—
hid o echniné
(a liekama
hid o echnikos
p iemonémis)
melio acija
(hid ome-
lio acija*),
Ji
y a
d ejopa:
sausinimo
melio acija
MelZ,
a ba
sausinamoji
melio acija
Hid-
ogeol
92,
i
d ékinimo
melio acija
MelZ,
a ba
d ékinamoji
melio acija
D ék
5
|
32
1X
esmés
eisinga,
ik
upu i
komiSka:
D égme
eguliuoja
Sios
s i ies
specialis ai
—
melio-
a o iai
Augal
343.
Zenonas
Bud ikas
Zemai iy
Naumiescio
a ybiniame
akyje
—
lie aus
Jeimininkas
S
1976
20
1.
Be eik
kaip
ame ikie iy
d ama u go
Ri a do
NeSo
pjesé
,,Lie-
aus
pa da éjas“
a
emocijy
specialis as
T
1976
265
4.
33
Egzis uoja
i
specialis o
pa adinimas
Aid omelio a o ius
MelZ.
2.
1019
33
d ékinamosios
melio acijos
Hid ogeol
13%,
Vadinamas
Si as
dalykas
i
iesiog
sau-
sinimas’®,
d ékinimas.
Sausinimas
ge ai
de inasi
i
su
ki omis
eikSmémis
a oja-
mais
apsausinimas:
P ieX
i engian
d enaiq
ekomenduojama
a lik i
pi minj
apsau-
sinimg
g io iais
Mel
67
i
pe sausinimas
MelZ,
Pie
i
gan
212,
MG
1967
5
4
(a i-
inka
us.
nepecyuixa,
angl.
o e d y).
Re ka iais
pa a ojamas
nusausinimas,
ne
iSk aipan
adminis acijos
js aigu
pa adinimus
(p z.:
nusausinimo
sis emy
aldybos
T
1976
287
3),
jokio
naujo
eiks-
més
a spal io
ne u i,
odél
i
ne eikalingas
(sud ékinimo
da
niekas
nep asimané).
Beje,
sausinimas
gali
bi i
ne
ik
hid omelio acinis:
Ski iamos
hid omelio acinés
i
ag omelio acinés
sausinimo
p iemonés.
Pi mosioms
p iklauso
g io iai
i
d enazas,
an osioms
—
ku minimas,
agojimas,
podi io
pu enimas,
lys inis
a imas
Mel
47
( ik
p iemones
iksliau
bi y
adin i
hid o echninémis
i
ag o echninémis).
Todél,
Siekian
didelio
ikslumo,
a ojami
e minai
sausinamoji
hid omelio acija
Mel
10,
d ékinamoji
hid omelio acija
Mel
10.
Da
miné ini
du
specialesni
—
uZiejamyju
plo y
sausinimo
bidai:
polde-
iai,
a ba
sausinimas
polde inémis
sis emomis
Hid ogeol
302,
polde inés
sausinamo-
sios
sis emos
Hid ogeol
312,
ai
y a
»Ji os
pak anciy
ma sy
(Oland.,
VFR),
esan-
¢iy
Zemiau
jii os
lygio“
Geog Z
a ba
Nemuno
Zemupio
i
del os
lanky
saugojimo
nuo
uZliejimo
sis ema:
pylimai,
andens
iSpumpa imas
uz
pylimu,
sausinimas
d e-
nomis
bei
g io iais,
i
kolma azas
—
ne
andens
lygio
paZeminimas
di oje,
0
Ze-
44
Tai
y a
be eik
ienodos
e és
e minai,
ik
daly iné
kons ukcija
ka ais
da osi
d ip as-
mika,
plg.
sausinamieji
g io iai
Mi&k
kul
400.
Au o iaus
nuomone
Siuo
ginéijamu
klausi-
mu
Z .
Misy
kalba,
1972,
N .
8,
p.
35—37.
P.
Kni k& a
(kaip
i
V.
Bada
bei
A.
Kuéins-
kai é,
Z .
en
pa ,
p.
38—42)
gina
»daly iy
daugia eikimiskuma",
o
j
ju
»Pag indinés
eikS-
més
akcen a ima“,
ku i
,,palaiko
e minologai“,
Zi i
nepa ikliai
(KniakS a
P.
P iesa-
gos
-inis
bid a dziai.
—
V.,
1976,
p.
192;
z .
aip
pa
p.
133-134,
191),
be
e minizuo yu
eikSmiy
ne y inéja.
K.
Gai enis,
panag inéjes
§j
eiSkinj
..ne
ik
g ama iniu
(sin aksiniu)
.
aspek u,
be
i
ei8kiamos,
min ies
a z ilgiu“
(Gai enis
K.
D izodiiai
sudé iniai
e minai
daba inéje
lie u iy
kalboje.
—
Kn.:
Lie u iy
e minologija.
V.,
1975,
p.
65),
imdamas
»Pama u
pag indinj
Zodziy
junginio
démenj“
(p.
70)
i
a siz elgdamas
j
ai,
kad
Sis
she
isa-
da
su ampa
su
jy
seman ine
dominan e“
(p.
61),
p ieina
p ie
ik esniy
iS ady.
Jis
pazymi:
»Kai
sudé inio
e mino
Salu iniu
démeniu
nu odoma
ins umen u
a ba
agen u
a lickama
da bo
ope acija“
(p.
71),
ai
as
démuo
»daZniau
es i
eiSkiamas
daik a a dzio
kilmininku,
negu
<...>
ne eikiamosios
iSies
daly iu“
(p.
72).
Todél
,,Salia
,,kuliamoji*
ipo
e miny
u i
eise
egzis uo i
i
naujesni
,,kiilimo
masina“
ipo
e minai“
(p.
75).
Vaizda
gal
kiek
da
pa ikslin y
pa ien u
sky imas
g e a
agen y
i
ins umen uy.
Apsk i ai
daug
duo y
kilminin-
ko
i
ne eikiamosios
i¥ies
daly iy
kons ukcijy
(i
jy
ealiu
bei
galimi
ans o my)
iso
in en o iaus
suda ymas,
nes
siau a
medZiaga
pap as ai
iboja
i
eo ines
p ielaidas
bei
iS adas.
16
Zinoma,
sausinimas
gali
bi i
i
ne
melio acinis,
plg.:
A kliy
méslui
p ikisama,
kad
jis
pe
ka S as
i
odél
sausq
di a
da
labiau
nusausina
Vad
33.
A ba,
pa yzdiiui,
du pyno
sausini-
mas
ne
jo
kul i inimo,
ne
Zemdi bys és,
o
eksploa acijos
ikslui,
aip
pa
ka je y,
naudingyjy
iSkaseny
elkiniy,
spo o
i
ki okiu
aik&¢iu,
ae od omy,
gy en ieciy,
s a yb ie iu,
keliy
i
pan.
sausinimas.
Y a
i
ne
Zemés,
0
j ai iy
echnikos
objek u
— lai o
(po andeninés
da-
lies),
iumy,
ma¥iny
sky iaus
sausinimas
kesonais
( emon ui)
a
a a iniais
sausinimo
siu -
bliais,
lai y
Saldymo
j enginiy
ag ega as
sausin u as
( andeniui
nuo
skys o
eono
ski i),
sausin oji
izoliacija
i
pan.
Va ojamas
ne
a o
sausinimas.
Ta iau
e minas
su
pazyminiu
—
Slapiy
a
pe
d égny
Zemiy
sausinimas
jokiy
abejoniy
nekelia.
34
Kul ai echniné
melio acija
y a
k iimy,
kelmy,
akmeny,
kups y
Salinimas,
aip
pa
pi minis
idi bimas
(melio acinis
a imas,
lékScia imas
a
eza imas,
ola imas)
i
pi minis
esimas
(pie ininkys éje
i
adinamas
melio aciniu
eSimu
Pie ,
107).
Cheminé
melio acija
y a
cheminiy
melio an y?*
a ojimas:
igsciy
di y
kal-
kinimas®"
( us.
i
yOoOpenue
uzeecmbio,
plg.
i
lie .
kalkinés
asos
T
1976
40
1,
287
3),
s i
d uské y
gipsinimas
ZU
1976
11
3
( us.
i
yOoOpenue
2uncom),
siekian
demine alizacijos
|
desalinizacijos,
aip
pa
side a y
||
side aliniy
kul ii y
|
side ali-
niy
augaly
(anks iniy
augaly,
pa yzdZiui,
lubiny)
séjimas
i
apa imas,
ki aip
sakan ,
side acija,
a ba
Zaliosios
aSos
(angl.
side al
e ilize
AZUZ)
panaudojimas
—
Zaliasis
esimas.
Nuo
jo
ski iasi
pas
mus
da
ik
p adedama
a o i
i omelio acija
M
i
G
1979
69
(lenk.
i omelio acja
S ownik
wy ozéw
obcych.
Redak o
naukowy
Toka s-
ki
J.
—
Wa szawa,
1971),
ai
y a
melio acija
augalais
(plg.
ag omelio aciniai
mixkai
|
Zeldiniai
|
sodiniai
||
Zeldinamoji
melio acija,
sausinimas
augalais).
Jeigu
planuojama
melio uo i
a ski us
landSa us
MG
1977
2
28,
gal
ne uks
a si as i
i
kokia
Jandsa y
a
kompleksiné
melio acija®’.
5.
Melio acija
a
melio acijos
Kadangi
melio acijos
y a
daug
igiu,
kai
ku ie
au o iai,
ge ai
nepagal oje,
isi edé
daugiskai a
melio acijos.
P z.:
Zemés
iikio
melio acijos
ski s omos
i
hid o echnines,
ag o echnines,
kul ii ech-
nines
i
chemines
melio acijas.
[
a ski as
melio acijy
igis
ka ais
da
iSski iamos
apsauginés
misko
juos os,
p ieSe ozinés
p iemonés
ix
k .
26
Lenk.
melio an
eiskia
i
.,melio a o ius“
(no s
ip as esnis
melio a o ).
Tokiu
pa aleliu
y a
i
daugiau,
p z.:
in o man as
i
in o ma o ius,
demons an as
i
demons a o ius,
ps0.
aman as
i
ama o ius,
us.
cexyHoanm
i
cexyxoamop
»bu sininky
plakikas“,
Gaépuxanm
i
Gabpuxamop
,,kas
ab ikuoja“,
opkecmpanm
i
opxecmpamop
,,kas
o kes uoja“,
aip
pa
konse an as
i
konse a o ius,
ik
ju
eikSmés
pap as ai
ski ingos
( apa ia
seman ika
u i
cnexyaaum
—
cnexyanmop,
npexymepanm
—
npenymepamop).
Panasios
agen u
i
ins umen y
po os
i gi
daZniausiai
ski iasi:
umigan as
i
umiga o ius
»dimin u as“,
eagen as
i
eak o ius,
an i anspi an as
i
anspi a o ius,
a ian as
i
a ia o ius,
sekan-
as
i
seka o ius
,,sodo
Zi klés“,
no s
a
pa ia
agen y
eik&me
ya ojami
dezodo an as
i
de-
zodo
(iz)a o ius,
ank ilan as
i
anky iliza o ius,
s imulian as
i
s imulia o ius
( eik ini
pi -
mieji
a ian ai,
plg.
da
an idep esan as,
ads igen as,
elaksan as,
o osensibilian as;
no s
oksida o ius).
P ie aiso
eikSme
u i
(
bio)
s imulia o ius,
2"
Plg.:
T enkiniy
ikio
salygomis
kalkinimas
y a
s a bi
melio aciné
p iemoné
T enk
52.
Kal-
cis
naudojamas
melio acine
i
dezin ekcine
p iemone
T enk
82.
%8
Sis
pi mosios
s aipsnio
edakcijos
(1977
m.)
spéjimas
labai
g ei ai
pasi i ino.
Pi ma
bu-
o
kalbama
apie
melio acija
kaip
am
ik y
p iemonixy
kompleksa
MG
1973
3
6,
T
1973
52
4,
paskui
apie
melio acijos
da by
kompleksq
M
i
G
1978
9
15
i
ju
kompleksiskuma
M
i
G
1978
9
14,
kompleksinius
melio a imo
da bus
T
1978
67
2,
kad
da by
p og ama
da osi
kompleksiné
T
1978
129
3,
melio acija
da osi
is
kompleksiskesné
T
1978
67
2,
galiausiai
kaip
Sakis
paskelb a:
Pag indiné
k yp is
—
kompleksiné
melio acija
T
1978
70
1
(s aipsnio
pa-
adinimas).
Beje,
kompleksinis
sausinimas
adosi
kiek
anks iau
—
MG
1976
10
7.
Re iau
pasi aiko
landSa o
biologiné
melio acija
S
1978
19
22.
41

Hid o echninés
melio acijos,
a ba
hid omelio acijos,
da
ski s omos
j
sausinama-
sias
i
d ékinamasias
Mel
10.
Da
didesné
yda,
kad
a
daugiskai a
nuosekliai
neiSlaikoma,
painiojama
su
ienaskai a.
P z.:
Melio acijos
labai
eikSmingos,
<...>.
Si
mokslo
Saka
ypaé
s a bi
daba
Mel
3.
Mokslas
apie
pag indines
p iemones
i
biidus
Zemei
page in-
i,
<...>,
adinamas
melio acijos
mokslu
Mel
5.
No s
melio acijy
(sausini-
mo
i
d ékinimo)
p ak inis
panaudojimas
siekia
kele q
iks an meciy
p ie¥
miisy
e a,
aciau
pla esnis
eo inis
melio acijy
mokslo
ys ymasis
p asidéjo
palygin i
nese-
niai
Mel
5.
Mokslinj
da ba
melio acijy
s i yje
miisy
espublikoje
placiausiai
ykdo
Lie u os
Hid o echnikos
i
melio acijos
mokslinio
y imo
ins i u as
Mel
6.
Uzsie-
nyje
melio acijy
mokslo
s i yje
daug
pasida ba o
<...>
Mel
6.
Miisy
Salies
melio acijos
mokslui
daug
da é
<...>
Mel
6.
Siuo
me u
melio acijy
mokslo
ys ymu
miisy
Salyje
uzsiima
kelios
deSim ys
ins i u y
Mel
6.
<...>
me-
lio acijy
plana imas
Mel
227.
<...>
melio acijos
da by
planas
Mel
228.
Pa-
nasiy
s y a imu
aps u
i
ki u ,
p z.:
d ékinamosios
melio acijos
Hid ogeol
13,
be
sausinamoji
melio acija
Hid ogeol
92;
hid o echninés
Zemés
ikio
melio acijos
D ék
3,
be
d ékinamoji
melio acija
D ék
5;
melio acijy
sis emos
Vand
ik
48
i
melio a-
cijos
sis emos
Vand
k
66,
90,
134, 170.
Viena
J.
Ceigio
knyga
adinama
,,Di oze-
miy
melio acija“,
ki a
—
,,Zemés
kio
melio acijos.
Sausinimas“,
no s
ne eikalin-
gos
daugiskai os
esama
jau
pi mojoje,
p z.:
Ilgalaikiai
di oZemiy
page inimai,
ku ie
a liekami
ag o echninémis
p iemonémis,
y a
adinami
ag omelio acija
Saus
6.
K.
Ramanausko
knygoje
.,Vandens
ikio
ekonomika“
a ojamas
melio-
acijy
ekonominis
e ek y umas
Vand
ik
186,
200,
204
( aip
pa
Mel
235),
a iau
y a
i
V.
MaliSausko
,,Melio acijos
ekonominis
e ek y umas“
(V.,
1970),
S.
SeSelgienés
.
Melio acijos e ek y umas
Ta yby
Lie u oje“
(V.,
1973).
Si
painia a
eina
i8
usy
kalbos.
Pa yzdZiui,
1965
m.
Mask oje
iSéjo
d i
knygos:
Tlanwagugn
A.
J].
i
k .
Cenpckoxossi c senuaa
Menmopauua
i
Po3un
B.
A.,
Besmenos
A,
W.,
Jly ancxui
B.
J].
Cenbcxoxossi c penupie
Memmopauuu.
Zinoma,
ai
mums
né a
pasi eisinimas.
Melio acija
galé y
u é i
daugiskai a
ik
konk e ia
,,melio acijos
sis emos“
eikSme
(plg.:
i engé
melio acija
|
-as,
ge ai
eikia
melio acija
|
-os,
pagedo
melio acija
|
-0s).
Ta iau
okios
eik$més
(kaip,
pa yzdziui,
kons ukcijos,
ope acijos,
o ganizacijos,
epa acijos,
epe icijos...)
ji
ne u i,
kaip
jos
ne u i
kanalizacija,
mechanizacija,
au oma izacija,
il acija®...
Blogiausia,
kad
melio acijy
pa yzdziu
a si anda
i
d enazai:
[ engimai
g un o
andeniui
nu es i
a
pazemin i
adinami
d enaZais
Au okel
106
(no s
D enazo
i engimy
i ai iis
a ejai Au okel
106,
d enazo
iXys
Au okel
107),
Tiesian
kelius,
i engiami
okie
d enazai:
<...>
Kel
129;
d ékinimai:
Specialios
d ékinimy
iSys
Mel
185 (no s
d ékinimo
ii ys
Mel
140,
d ékinimo
badai
Mel
140);
lie-
nikos:
Kolikyje
da niai
i
mechanizuo ai
yks a
echniky
emon as
81
1977
10
9
(iS
spaudos).
<...>
es ampai,
a lik i
giliaspaudés
a
li og a ijos
echnikomis.
Nauji
emy
sp endimo
bidai
pa eikala o
naujy
echniky,
a p
ku iy
populia-
2
Tokia
eikSmé
ka ais
andasi
poezijoje:
Magis alémis
eisiu
i
eisiu
akais
P o
melio aci-
jas,
bu usj
liekng
L
i
M
1980
4
10.
42
esnés
apo
j ai ios
o o y
asys
i
mig ios
echnikos
P
1977
6
132.
Tagiau
jie
ne u i
konk e ios
eik8més,
kaip
a imai,
audimai,
odél negali
bi i
ole uoja-
mi.
Daugumas
eiXkiamas
ne
ik
g ama ine
daugiskai a.
6.
Ge inimas
Kadangi
el.
lo .
melio a io
eiskia
,,ge inimas™,
ai
melio acijos
aiskinimuose
i
apibidinimuose
Sis
Zodis
i
y a
s a biausias.
P z.:
melio acija
—
pag indinis
nepalankiy
gam iniy
sqlygy
page inimas,
siekian
gau i
gausius
i
pas o ius
Zemés
iikio
kul a y
de lius
MelZ;
ag omelio acija
—
pag indinis
di ozemio
sa ybiy
page inimas
ag omelio acinémis
p iemonémis
MelZ;
hid omelio aci-
ja
—
pag indinis
Zemés
page inimas
hid omelio acinémis
p iemonémis
MelZ;
melio acija
—
pag indinis
Zemés
page inimas:
<...>
TZ
1936,
melio acija,
melio-
a imas
—
pag indinis
Zemés
page inimas
Zemés
iikio
eikalams,
<...>
TZ
1969;
melio acijomis
gali
bi i
adinami
ik
p
ag indiniai
ilgalaikio
pobidzio
di oZemio
page inimai
Saus
7;
Mokslas
apie
pag indines
p iemones
i
biidus
Zemei
page in-
i,
<...>
adinamas
melio acijos
mokslu
Mel5.
AiSkinimai
kiek
s y uoja
—
ienu
Zemés,
di ozemio,
jo
sa ybiy,
ki u
gam iniy
salygu
(da
ki uose
Sal i-
niuose
—
andens-o o
i
éjo
ezimo
Mik
kul
352)
—
a iau
isuose
g e a
eikS-
més
b anduolio
,.ge inimas“
i
jo
objek o
(Zemés,
di oZemio...)
eina
i
ecias
eik’més
elemen as
—
paZyminys
pag indinis
(a sei ,
kapi alinis).
Nepaisan
Si o,
ka ais
kalbama
i
apie
einamuosius
bei
pag indinius
melio acinius
da bus
T enk
50
a ba
pag indinj
melio a img
A mand
38
(juo,
ma y ,
sup an ama
hid omelio a-
cija),
plg.
us.
kopennaa
meauopayua,
lenk.
melio acja
pods awowa.
Ge inimas
y a
ne
ik
s a biausias
melio acijos
aiSkinimo
(apib ézimo)
elemen as,
be
a ojamas
—
daZniausiai
ik
zodynuose
—
i
kaip
sa a ankiSkas
e minas.
An ai
ZOZ
yaywuenue
—
ge inimas
(g e a
gene ikos,
selekcijos
i
eugenikos
e mino
eislés
ge inimas
y a
i
Zemiy
ge inimas),
AZOZ
soil
imp o emen
—
di os
melio-
acija,
ge inimas,
MelZ
y a
page inimas
—
yaywwenue
,laukiamy
ezul a y
pozi -
iu
eigiamy
sa ybiy
kickio
didinimas,
neigiamu
mazinimas“
i
pag indinis
page-
inimas
—
Kopen oe
yayuuenue
,,Zemés
plo y
page inimas
ilgalaikémis
p iemoné-
mis,
ku ios
eikalauja
Zymaus
da bo
i
léSy
idéjimo“
(ki aip
—
melio acija).
Ka ais
ne
ne
melio acija
aiskinama
ge inimu
(be
pazyminio
pag indinis),
0
p iesingai,
p z.:
Ilgalaikiai
di oZemiy
page inimai,
ku ie
a liekami
ag o echniné-
mis
p iemonémis,
adinami
ag omelio acija
Dix
mel
6.
S a biausios
ag a inio
land-
Sa o
ge inimo
p iemonés
sausuose
landSa uose
y a
i igacijos,
0
d égnuose
—
sausi-
namosios
melio acijos
K as
173.
Populia iajame
s iliuje
ka ais
Zemés
ge inimas
a ojamas
kaip
melio aci-
jos
aixkinimas,
apibidinimas,
p z.:
<...>
melio acijos,
ki aip
Zemés
ge i-
nimo,
ema
mi suose
lyg
i
isbléso
L
i
M
1977
23
16
(R.
Sadauskas).
30
Ka ais
klaidingai
aXoma
i
Si aip:
lo yniskas
Zodis
melio a io
eiskia
Zemés
page inima
i
pag indy
Zemés
aikio
eikalams,
nusausinan
pelkes,
su i inan
lakiuosius
smélynus,
di b-
iniu
bidu
d ékinan ,
j engian
andens
elkinius
M
i
G
1973
11
28.
43
Pie ininkys éje,
no s
y a
pie y
melio acijos
bi ys
MelZ,
pie y
melio acijos
s o-
is
MelZ
( us.
i
ayeomeauopamop
CCPJIA
VI),
pa i
melio acija
ya ojama
labai
e ai,
p z.:
pa i su inis
i
pag indinis
melio a imas
A mand
110.
Specialiojoje
li-
e a ii oje
ip as inis
e minas
y a
ge inimas,
p z.:
pie y
ge inimas,
ganykly
ge ini-
mas
ZUZ,
pas u e
imp o emen
—
ganykly
pa obulinimas,
page inimas
AZOZ
( aip
pa
page in os
pie os
T
1977
97
1).
Jis
y a
pag indinis
i
pa i sinis,
dalinis™,.
p z.:
Pag indinis
ge inimas
oksai,
kai
isa
bu usi
augalija
sunaikinama
i
suku iama
nau-
ja,
dél
o ji
da
adinama
sé iniy
pie y
i engimu
Pie ,
74;
pa i sinis
pie y
page inimas
—
pie y
page inimas
neapa ian
elénos
MelZ.
Ki uose
Sal iniuose
kalbama
apie
du
pie y
i
ganykly
i engimo
biidus:
pag indinj
i
pa i sinj
Augal
345
( us.
saayoxenue),
be
a ojamas
i
pag indinis
page inimas
Augal
346.
Keis okas
e minas
as
pa i -
Sinis
ge inimas.
Da
keis¢iau,
kad
pag indinis
ge inimas
baigiamas
pag indiniu
(p ies-
séjiniu)
esimu
Pie ,
90,
0
pa i sinis
—
melio aciniu
esimu
Pie ,
107.
Te miny
opozicijos
né a
obulos.
Apsk i ai
Zemés
ge inimas
u i
kiek
neapib éz a
eikSme,
jam
iks a
e mino
g iez umo.
Plg.:
An as
knygos
ikslas
—
su ink i
<...>
pa y ima,
sukaup a
Zem-
di biy,
melio acijos
specialis y,
ag onomy,
moksliniy
da buo ojy,
ku ie
be
a angos
uzsiémé
Zemés
page inimu,
isokiy
di os
e séjy
naikinimu,
<...>
Zem
kul
3.
Toks
pa
is a ymas
eikia
Indijoje,
ku
apsileidusio
als iecio
Zemés
gali bi i
kon-
Siskuo os
desimciai
me y
i
g azin os
po
page inimo
bei
naudojimo,
padengusio
islaidas
A mand
12—13.
Ka ais
ne
nukalbama:
Zemé
is
p igim ies
obula
i
dos-
ni,
ja
Zmogus
myli,
ja
didziuojasi,
o
odél
i
ge ina,
aiso L
i
M
1971
33
10.
Kam
ge-
in i
obula?
Ne e ai
(pa)ge inimas,
page in i
a ojama
aiSkiai
ne
,,melio aci-
jos“,
,melio uo i“
eikSme,
a iau
nepe einamos
ibos
Gia
né a,
plg.:
Sap opeliu
(<...>)
page in a
pe
100
ha
nede lingy Zemiy
i
<...>
dumblo
panaudojimas
di oms
ge in i
u é y
ap i
a ski a
melio acijos
iSimi
T
1979
112
4.
Bend a
p iemoné
di y
page inimui,
ai
méSlas
Vad
28.
<...>
eZame
du pes
di oze-
miui
page in i
T
1977
47
4.
<...>
mine alinés
aSos
né a
pag indiné
miisy
kul-
u y
page inimo
p iemoné,
o
ien
papildomoji
Vad
32.
Balo a,
niu i
Siy
apylinkiy
juodgi é
s ojo
duonpeniui
ske sai
kelio.
Ki s i
jq
eiské
S iesin i,
ge in i,
kilnin i
Zeme
P
1978
9
124.
Tas
pa
pasaky ina
i
apie
ge in ojq:
Anks iniai
—
ge iausia
Zalioji
qsa,
<...>,
di os
ae acijos,
d égmés,
empe a i os
ezimo
ge in ojai
MG
1977
2
25.
Ty imais
nus a y a
miSko,
kaip
di y
cheminés
i
o ganinés
sudé ies
ge in ojo,
aidmuo
M
i
G
1981
1
37.
Zinoma,
Siu
pas aby
ne eikia
sup as i
kaip
okios
a o-
senos
sme kimo.
O
melio acija
jau
aip
p igijusi,
kad
andasi,
iesa,
okazionaliai,
i
isai
lie u-
i8ky
jos
ediniy,
pa yzdziui,
,,pomelio acinés“
gy en ie és
MG
1976
10
6.
No s
de e io acija
lie u iy
kalboje
da
ne iksuo a,
jos
e inys
blogéjimas
jau
pasi aiko:
G ésmingas
ekologinés
k izés
pozymis
—
aplinkos
kokybés
blogé-
jimas
M
i
G
1978
12
7.
*
Ka ais
jis
adinamas
abiem
a dais
—
Pie ,
74,
ka ais
ik
ienu
—
pa i sinis
Gy ul
93,
114, dalinis
Pie ,
212
( us.
noeepxnocmuoe).
7.
Funkciniai
ikumai
Melio acijos
is o ija
i
unkciné
seman iné
s uk i a
y a
painoka
i
kiek
pa a-
doksiska.
O
jos
Kles in i
daba is
ka ais
p aZys a
i
isai
uS iais
Ziedais.
Viena
ki a
biidingesni
a osenos
ikuma
Cia
i
iSkelsiu.
Tik
p e enzingais
pleonazmais
(paslép aisiais
au ologizmais)
eikia
laiky i
Si o-
kius
pa yzdzius:
Na ii aliq
Zemés
kokybe
bu o
galima
page in i,
laukus
melio uo-
jan
<...>
Mi G1978527.
Melio uojan
i
kul u inan
Zemes,
ge inamas
jy
p oduk y umas
Sy
1980
3
13.
Pladiai
melio uojama,
in ensy iai
pe a koma
i
ge inama
Zemé
b andina
is
s a esnes
a pas
T
1976
31
1.
<...>
page in a
300
aks andiy
hek a y
d ékinamyjy
Zemin
melio aciné
biukle.
Pe a ky os
d éki-
nimo
sis emos
300
iks anciy
hek a y
plo e
T
1972
192.
<...>
page in a
92
iik-
s anciy
hek a y
d ékinamyjy
Zemiy
melio aciné
biukle
i
pe a ky os
d ékinimo
sis emos
76
uks anciy
hek a y
plo e
T
1973
172
2.
Ka
eiSkia
melio aciné
biuklé?
Tiesa,
MelZ
y a
di oZemio
melio acinés
sqlygos
—
nousenno-meauopamusneie
yeaosus,
be
Sis
,, e minas“
neai’kinamas.
Ma y ,
ai
y a
as
pa s,
kas
di oZemio
sqlygos
,,di oZemio
andens,
o o
i
mais o
medziagy
eZimas,
mechaniné
sudé is,
ka bona u
bu imas“
MelZ
(plg.
condi ion
o
soil
su ace
—
cocmosnue
nosepx-
nocmu
nouee!
Dunp
ci),
ik
j
jas
Z elgiama
melio acijos
aspek u®.
Page in i
galima
i
eikia
ik
na i aliq
bikle,
na i alias
salygas,
be
i
page in os
jos
ne ampa
melio-
acinés,
o
kul i inés.
Ka
ei8kia
placiai
(a
siau ai)
malio uo i?
Si o
u bi
nei
me-
lio a o iai,
nei
kalbininkai
neZino.
Ai’ku
ik,
kad
okius
laik aS ininky
ku iozus
eikia
ge ai
.pamelio uo i“
—
nuleis i
andenj,
iSki s i
min¢iy
b izgynus.
Pleo-
nazmas
y a
i
i igacinés
d ékinimo
sis emos
M
i
G
1980
|
22.
Zodiio
melio uo i
i
jo
hiponimy
(daliniy
sinonimy,
implikaciniy
pa adinimu)*
sausin i,
d enuo i
ix
d ékin i,
i iguo i
bend o
ya ojimo
y a
d i
blogybés.
Pi ma
—
ai
gimininio
Zodzio
(hipe onimo™)
melio uo i
b ukimas
ie oj
iSinio
(hiponimo)
sausin i
a ba
d enuo i.
Ji
nemazéja,
no s
g e a
sausinimo
is
labiau
p ak ikuojamas
i
d ékinimas.
P z.:
Melio acija
baigia
nusausin i
balas,
isnaikin i
k i moks-
nius
T
1977
187
4.
1975
me ais
ja y
idu inis
de lingumas
melio uo ose
Zemése
bu o
8,1
en /ha
didesnis,
lyginan
su
de lingumu
nesausin ose
Zemése
S
1976
20
4,
Es ijoje
pagamin ais
daugiakausiais
ekska a o iais
nusausin a
pe
4
milijonus
Ta yby
Sajungoje
melio uojamy
Zemiy
(Lie u oje
jais
nud enuo a
97
p oc.
melio uojamy
plo y)
S
1978
4
17.
Numelio a us
padidin o
d égnumo
plo us,
paskelb as
spa us
gand y
skaiciaus
mazéjimas
kiek
aps ojo
T
1978
75
4.
Lie-
u oje
numa y a
pe
si
penkme i
numelio uo i
540
iks anciy
hek a y
pe nelyg
d égny
Zemiy
T
1977
90
2.
Melio a o iai
uzpelkéjusias
pe nelyg
d égnas
82
PanaSus
y a
i
melio acinis
Zemélapis
demélapis,
ku iame
su a iniais
Zenklais
y a
a aiz-
duo as
ie os
elje as“
MelZ.
33
Del
Siu
e miny
Z .
Lyons
J.
Ws ep
do
jezykoznaws wa.
—
Wa szawa,
1976,
s.
496.
Dz.
Lajenzas
hiponimija
apib ézia
kaip
ienpuse
implikacija
(p.
497),
a ba
inkliuzija
(p.
496),
0
sinonimija
—
kaip
abipuse,
a ba sime ine,
hiponimija
(p.
498).
Z .
aip
pa
C e-
nanos
FO.
C.
Ocuoss
o6me o
s3pKo3Hanus.
—
M.,
1975,
c.
52.
34
Dél
e mino
hipe onimija
(i
hiponimija)
2.
Ag icola
Ch.,
Ag icola
E.
Wé e
und
Gegenwé e .
An onyme
de
deu schen
Sp ache.
—
Leipzig,
1979,
S.
15.
Abu
e minai
jau
j auk i
j
ado élj.
-
Hopuxos
JI.
A.
Ceman uxa
pyccxo o
s3bika.
—
M.,
1982,
¢
241.
45
Zemes
pa e cia
de lingais
laukais
Eksp|
283.
<...>
indika imas
andens
pe ek-
liaus,
ku j
iksliai
(!
—
J.
K.)
i
planingai
Salina
melio acija
M
i
G
1977
8
11.
V.
Sileikos
,,P imi kusiy
plo u
melio acija“
(V.,
1956)
nag inéja
ik
,,p imi ku-
siy
plo u
nusausinimo
klausimus“
(p.
5),
o
ne
isas
melio acijos
idis.
Ne ykes
i
samojis
kiseniy
numelio a imas
S81
1976
10
6
(=nusausinimas)
i
,,Bu u“
au o-
iy
eikia
numelio uo i
N
1975
6
59,
ai
y a,
Zemai iSkai
a ian ,
pasausin i
aika.
Apsk i ai
numelio uo i
nelabai
ykusiai
suda y as
su
i8
musausin i
pe kel u
p ie’dé-
liu
—
olygu
nuge in i,
y.
pe
daug
ge inan
pagadin i.
Negi dé as
i
specialybés
pa adin ojas
sausin ojas.
Tiesa,
sausin ojai,
pa ys
isada besi i uluoja
melio a o iais,
Si
Zodj
ka ais
a oja,
be
ydingai
—
,,sausin-
u o“
eikSme.
Tik
Zodingojo
Albino
Zukausko
eilé as yje
uz ikau
nusausin oja
KV
1976
29
4.
;
Re as
s eCias
i
sausinimo
g io iai
Mel
10,
dazniausiai
a ojama
melio acijos
a ba,
melio aciniai
g io iai.
V.
Sileikos
knyga
adinama
,,Melio aciniai
g io iai“
(V.,
1968),
no s
joje
kalbama
ik
apie
sausinimo
inklq
(p.
3,9).
Tas
pa
pasaky ina
i
apie
MelZ
aiSkinimus:
melio acinés
sis emos
eguliuojancioji
dalis —
nusau-
Sinimo
sis emos
Sausin u y
isuma
i
melio acinés
sis emos
nu edamoji
da-
lis
—
isuma
nusausinimo
sis emos
nu edamyjy
kaman,
<...>.
Specialis ai
lyg
gédisi
aSy i
pap as ai
i
iksliai.
An a
blogybé
—
ai
hiponimy
sausin i,
d ékin i,
i iguo i
g e inimas
a
ne
a-
pa inimas
su
hipe onimu
melio uo i.
Pyz.:
Melio acijos
(nusausinimo)
ba-
du
page indami
uizpelkéjusius
medynus
<...>
Mik
kul
398.
Misko
Zemiy
nusausinimas,
a ba
jy
hid o echniné
melio acija
Mik
kul
397.
Visiskai
a -
sisaky i
melio acijos
i
sausinimo
aplinkinése
e i o ijose
ne ealu,
odél
de i-
nan
sausinimo
da by
p ojek us,
siekiama,
kad
iikiné
eikla
kuo
maziau
pa eik y
(!
—
J.
K.)
eze a g
MG
1976
8 7.
<...>
kaip
biocenozes
eikia
plo y
d ékinimo
i
melio acijos
da bai
M
i
G
1979
10
16.
Vis
didesnj
aidmeni,
oliau
in ensy i-
nan
Zemés
ikio
gamybq,
didinan
jos
ekonominj
e ek yyuma,
aidina
i igacija
i
melio acija,
<...>
T
1978
2381.
[
i iga imo
i
melio acijos
s a ybq
als y-
bé
i
kolikiai
idéjo 6,6
milija do
ubliy
T
1976
26
2.
Tai
a sispindi
ne
adminis aci-
joje,
plg.:
1949
—
63
m.
pelké y
zemiy
sausinimo
i
kul i inimo
da bus
ykdé
melio-
acijos
maSiny
s o ys
(MMS).
<...>.
Nuo
1963
m.
melio acijos
da bus
ykdo
me-
lio acinés
s a ybos
aldybos
(MSV),
<...>.
Melio acijos
da bus
planuoja
i
kon-
oliuoja
<...>
(nuo
1963)
sausinimo
sis emy
aldybos
MLTE
I
553.
Tokia
a osena
olysi
Zemés
iikis
a ba
laukininkys é,
Zemés
iikis
i
laukininkys é
i
pan.
Si okiy
klasi ikacijos
alogizmy
eikia
eng i.
Ki a
béda
—
a p au inio
ZodzZio
melio uo i
seman inio
aldymo
iSk aipymas.
Pyz.:
Tuo
a pu
nieko
panaSaus
ne u ime
apie
Siuo
me u
melio uojamus
D usko-
nio
i
Ilgio
eZe us
T
1974
256
4.
Kalno
papédéje
—
iesi
kaip
s élé
melio uo a
K azan é
L
i
M
1979
7
13.
Cia
eikia
ne
melio uo i,
o
sausin i.
Tai
i
li e a y
bei
humo is y
nuodémés:
<...>
d qsiai
i
demons a y iai,
aip
sakan ,
,.numelio-
uojami“~
mums
ip as o
poe inio
g azumo,
uzda os
loginés
sa igynos
bei
emocinés
a lapaSi dés
a gumen acijos
upeliai
i
upeliak&éiai
Sy
1979
18
11.
I
konjaka,
i
ka ciaja
pada éjas
...
numelio uoja
Si
1976
10
6.
46

Pasku iné
keis enybé
—
di b inis
d ékinimas:
pazyminys
di b inis
y a
be
eika-
lo
p ike g as,
pe eklingas,
nes
8j
eikSmés
elemen a
u i
pa i
g ama iné
kauza y-
yumo
o ma,
eiskiama
p iesage
-in i
—
,,da y i,
kad
d ék y“,
,,ska in i,
kad
da y-
usi
d égnas“
(ak y usis,
an opogeninis
kauza y as)
a ba
leis i,
kad
d ék y“
(pasy usis,
gam inis
kauza y as).
Sio
ikumo
nei8 engia
i
zodynai.
S ai
i igacijos
aixkinimai
juose:
di b inis
lauky
d ékinimas,
lais ymas
M.
i
S.
,.S e imy
i
a p au isky
Zodziy
Zodynélis“,
di b inis
lauky
d ékinimas,
lais ymas
TZ
1936,
di b inis
lauky
d ékinimas
TZ
1951,
DZ,,
DZ,
di b inis
lauky
d éki-
nimas
Geog Z.
Panasiai
y a
i
Me Z:
uppueayua
—
i igacija,
i iga imas,
(di b-
inis)
d ékinimas,
opowenue
—
(di b inis)
d ékinimas,
i iga imas,
uckyecmeennoe
opowenue
—
di b inis
d ékinimas.
Tas
pa
melio acijos
ai8kinimuose:
pag indinis
Zemés
page inimas:
baly
nusausinimas,
di os
pa obulinimas,
di b inis
d é-
kinimas,
lekiandio
smélio
su i inimas
TZ
1936,
pag indinis
Zemés
page inimas
<>)
Sie
>,
<ee>,
di b iniu
biidu
d ékinan ,
<...>,<...>
TZ
1969.
Si aip
aSoma
i
eks uose,
pyz.:
Daba
pasaulyje
di b inai
d ékinama
apie
20
p oc.
Zemés
iikio
naudmeny
ZU
1976
8
31.
Vi ¥
1000
hek a y
plo e
i engsime
di -
b inj
d ékinima
MG
1976
10
5.
Ku
dyge
Si o
eiSkinio
Saknys,
aiSku:
usy
kal-
boje,
ku iai
panaSios
eiksmo
dia ezés
né a
aip
bidingos.
Zinoma,
okios
in e -
e encijos
p ieZas is
y a
psicholing is iné,
aigi
kal a
Cia
ne
usy
kalba,
o.
m isy
pa iy
nemokéjimas
—
lie u iy
kalbés,
jos
ski umy
nuo
usy
kalbos
nesu okimas.
Nepa eisinamas
i
okiu
pa
bidu
a si ades
gam inis,
na i alus
d ékinimas,
p z.:
Pelkémis
adinami
gausiai
d ékinami
(=labai
d égnos,
imi kusios)
Zemés
uozZai
Kel
295.
Endogeniniams
p iski iami
i
okie
eiskiniai,
kaip
imagne in o
Zemés
b an-
duolio
d ei as,
sukelian is
s o io
jégos
lauko
(...)
s y a imus,
ku ie
sa o
uoz u
eikia
a mos e os
ci kulia imo
an icikloniskumaq,
nulemian i
Siau és
pus u ulio
d ékinimo
(=
d égnumo,
d égmés)
i ma
M
i
G
1980
5
36.
Taip
a si anda
i
opozi as
na ii-
alusis
d ékinimas:
Jis
naudojamas
<...>
na i aliam
bei
di b iniam
lauky
d ékinimui,
<...>
A mand
14.
Ki okios
kilmés
y a
di b inis
d islai is
d ékinimas
—
d ékinimas
liejan is
an-
deniui
i§
d ékin u o
j
abi
puses
di b inai
suda y u
nuolydzZiu
MelZ.
Ji
eiké-
y
adin i
nuolydinis,
iksliau
nuolaidinis,
d islai is
d ékinimas.
Sausinimas
di b iniu
niekada
ne adinamas:
ma
usu
kalboje
y a
dia ezé
ocy-
wenue
i
e iceixanue®?.
Il.
D enazas
D enao
i
sausinimo
y a
daug
isiy
i
budy.
P z.:
obulas
i
ne obulas
d ena-
Zas
Hid ogeol
268
(plg.
obula
d ena
Hid ogeol
268
i
ne obula
d ena
Hid ogeol
269,
obulas
Sulinys
Hid ogeol
252
i
ne obulas
Sulinys
Hid ogeol
252,
., obulas*
Sulinys
MelZ
i
..ne obulas“
Sulinys
MelZ);
in ensy us
i
eks ensy us
nusausinimas
85
Pi mojoje
edakcijoje
au o iui
ikosi
kiek
apsi ik i
—
oks
dalykas,
iesa,
ne
specialis y
lapose
ka ais
pasi aiko,
p z.:
E u ijos
<...>
Zemés
akis
bu o
jmanomas,
ik
di b inai
nusausinus
balas
MaSkinas
N.
Seno és
Romos
is o ija.
—
V.,
1955,
p.
80.
C.
Kudaba
ne
di b inj
lie inima
a oja
—
L
i
M
1971
33
40.
4F
ZOZ
[in ensy us
nusausinimas
, oks
nusausinimas,
ku
y a
i ykdy a
(!
—
J.
K.)
eguliuojan i
nusausinimo
sis emos
dalis
(uZda i
a
a i i
sausin u ai)*
MelZ];
sis-
eminis
d enazas
,, oks
d enazas,
kai
sausin u ai
iSdés omi
lygiag e¢iai
ienas
ki-
am
pe
am
ik us
a s umus“
MelZ;
pilnas
sis eminis
d enazas
,neis e in as
sis e-
minis
d enazas“
MelZ
i
ink inai
is e in as
sis eminis
d enaZas
,, oks
iS e in as
sis-
eminis
d enazas,
kai
iS edami
ik
a ink i,
labiausiai
eikalingi
sausin u ai,
a¢iau
p isilaikan
am
ik os
sis emos
i
lygiag e umo“
MelZ
aip,
kad
,,p aleis as
d eny
linijas
galima
j ykdy i
(!
—
J.
K.)
papildomai
“
Mel
56
(i
de alus
sausinimas
g io-
iais
Mel
72)
i
nesis eminis
d enazas
,, oks
d enazas,
kai
d enos
iSdés y os
ne ieno-
dais
a s umais,
nep isilaikan
lygiag e umo,
ik
omis
ie omis,
ku
pasi eiSkia
d égmés
pe eklius“
MelZ,
a ba
ink inis
d enazas
{
dalinis
d enazas
z .
a ankinis
d enazas
,nesis eminis
d enaZas,
kai
sausin u ai
is edami
ne
isame
plo e,
o
ik
sausinimo
eikalingomis
ie omis“
MelZ.
Ka ais
a imi
bidai
susilieja,
p z.:
1920
—
39
in ensy iai
(de aliai)
nusausin a
<...>
MLTE
II
552
a ba
pe
neapdai uma
supainiojami,
p z.:
Si o
me u
espublikoje
nusausin a
2,2
milijono
hek a y,
iX
ju
in-
ensy iai
( .y.
a liekan
isus
melio acijos
i
Zemiy
kul i inimo
da bus)
—
1,7
mili-
jono
S
1976
20
4.
P oblema
kelia
aip
pa
e miny
po a
e ikalusis
i
ho izon alusis
d enazas.
MelZ
ho izon alinis
d enazas
ai$kinamas
kaip
,,d enaZas,
ku iuo
anduo
nu edamas
i
Sali‘,
ne
isi8kai
ho izon aliai,
be
pap as u
nuolydziu,
o
e ikalinis
—
,, oks
d enaZas,
kai
sausinimas
a liekamas
e ikaliais
amzdZiais,
ku iais
anduo
a ba
nuleidZiamas
j
laidZius
gilesnius
sluoksnius
(olandiskasis
d enazas),
a ba
pakeliamas
j
Zemés
pa i siy
(kali o niskasis
d enazas)“.
Ta iau
kelininkai
d enazq
bando
ski -
s y i
ne
pagal
anden akiu,
o
il o
sluoksniy
d enaZo
anSéjoje
k yp i,
p z.:
Racio-
nalus
e ikalusis
d enazas,
ku iame
il o
sluoksniai
supil i
ne
ho izon aliai,
o
e ika-
liai:
smulkiag iidziai
p ie
andeningo
sluoksnio
g un o,
0
s ambiag iidziai
—
d enazo
idu yje
Kel
130—132.
Taigi
Gia
y a
ip as inio
ho izon aliojo
d enazZo
p imi y us
a ian as
—
d enaZas
be
uS ia idu io
anden akio
( amzdelio),
panaSus
i
akme-
nu
d enaZa,
ik
nedeng as,
uz ai
pa obulin as
Soniniais
smélio
i
Z y o
il ais.
Va-
din i
jo
e ikaliuoju
nepa a ina,
nes
ai
painioja
e minus.
Ta iau
didziausia
p oblema
y a
ip as inio
ho izon aliojo
d enaZo
i
jo
lie u is-
kojo
a i ikmens
sausinimo
eik’miy
san ykis,
ju
sky imas
—
desinonimizacija
i
jos
pada iniai
(pleonazmai
i
oksimo onai).
Lie .
d enaZo
is o ija
umpa
—
p asideda
p ie’
ge a
pusSim j
me u,
p aéjus
be-
eik
d iem
Sim me iams
nuo
Siuolaikinio
d enazo
a si adimo
(molinio
d enazo
bii a
jau
Mezopo amijoje
p ies
4
iiks an¢ius
me y).
M.
i
S.
,,S e imu
i
a p au i8-
ky
Zodziy
Zodynélyje“
d enazas
aiSkinamas
aip:
,,Sausinimas
zemés
am
ik ais
pozeminiais
amzdZiais“.
P iesingai,
TZ
1936
apib ézime
—
,,d égnos
di os
nusausinimas
podi yje
jkasamais
amzdZiais
i
kanalais“,
ma y ,
u ima
omenyje
a i i
kanalai
(nes
jkas i
kanaly
negalima).
TZ
1969
aiskinimas
panasus:
»pelké o
di oZemio
sausinimas
a i ais
g io iais
a ba
aky ais
(a ba
su
Soni-
némis
angomis)
amzdZiais,
suklojamais
po
zeme“.
PanaSiai
apibidina
i
spe-
cialioji
li e a i a:
D enaZiniu
j enginiu
gali bi i
g io ys,
anSéja,
gale ija,
po
Zeme
suklo y
amzdziy
linija
i
ki i
j enginiai,
ku ie
paZemina
andens
lygi
48
Hid ogeol
268.
18
o
da oma
p incipiné
i8 ada:
Teo e iskai
isy
ho izan aliy
d ena-
Zo
i enginiy
p incipinis
eikimas
y a
panagus.
Todél
oliau
juos
adinsime
iesiog
d ena
a ba
d enazu
Hid ogeol
268.
Vadinasi,
i€
esmés
i
g io ys
y a
d ena.
Kel
129
iesiog
sakoma:
Pap asciausias
d enazas
y a a i as
g io ys,
igilin as
i
andeninga
sluoksnj.
A i as g io ys
olygus
d enazo
g io iui,
0
Siedu
—
p ieSy-
bé
uzda ajam
d enazui:
Daéniausiai
i engiamas
uzda asis
d enazas
(2.
3.
3
pa .).
G io io
dugne
klojamas
andenj
nuleidzian is
i enginys
—
d enazas
Kel
129.
Vadinasi,
d enazas
ia
y a
jau
d ip asmis.
Ki i
au o iai
y a
p ieSingos
nuomones:
Di b iniai
pozZeminiai
andens
akai
di oZeminio-g un inio
andens
pe ek-
liui
nu eké i
(paSalin i)
adinami
d enazu
Mel
51.
Ka a
nuomoné
y a
ik esné
a
kuo
p anaSesné,
ge iausiai
gali
pa ody i
d e-
nos
bei
d enazo
—
gam inio
i
di b inio,
ai
y a
melio acinio,
—
pi mykS é
eik’mé
i
jos
aida.
Ge iau
didesnis
nuk ypimas
j
hid ologija
nei
likusios
bal os
démés.
1.
Na i alusis,
a ba
gam inis,
d enazas
Lie .
d ena
y a
1.
.,i eng a
d enazo
amzd7iy
linija
sausinimo
ikslams“;
ie
,d enazo
amzdis“
MelZ.
Sis
d i eik’miskumas
jau
iSkel as
(kaip
neigiamas)
ne
bend uosiuose
e minologijos
( eo ijos)
da buose®.
Ta iau
jis
didesnis
Zodynuose
nei
p ak ikoje:
d enazo
amzdelio
eik’me
d ena
daznesnis
ik
liaudies
kalboje:
D enazo
amzdzZiai,
a ba
liaudigkai
d enos,
Lie u oje
ne
naujiena.
Pi mosios
bu-
o
pagamin os
ne gi
1855
me ais
Vas
199.
(Ta mése
pasi aiko
i
d ené,
mediky
kal-
boje
—
d enas.)
Re a
i
yamzdiné
d ena
ZUZ
(i
amzdziy
d enazas
S
1978
16
13).
Angl.
d ain
eikSmé
daug
pla esné
—
,,d enaZas,
d ena,
d ena%o
kanalas;
nu eke-
jimas*
AZOZ,
1.
,,apenax;
apeHa;
apenaxnas
kaHapa“;
2.
,,BOMOCTOK;
BOOOT-
pon
Tugp
cn.
A i inkamai
pla esnés
eik8més
y a
i
d aining
—
,,(nu)sausinimas;
nuo akis;
nu ekéjimas;
(i8) ekéjimas;
d enazas*
AZUZ
i
d ainage,
eiSkian is
pi miausia
1.
,,Boxoc6op,
Gaccei u“;
2.
,pesHaa
ceTh“
( ik
paskui
3.
»ipenax;
4.
,{penmposanue;
ocymenne“):
lake
d ainage
—
eodoc6op
ozepa,
d ainage
la-
ke
—
npomounoe
o3zepo
(p sng.
d ainless
lake
—
6eccmounoe
ozepo),
d ainage
ba-
sin
—
eodocbopue i
Gacceiin,
eodoc6op,
lake
d ainage
basin
—
eodocbopueiii
Gaccei
ozepa,
sink
d ainage
—
cmou aa
cucmema
Tuup
cn.
Blind
|
closed
d ainage
y a
ne
ik
saxpeimeni
Opexaoic,
be
i
beccmounsii
6acceiin
(plg.
closed
basin
—
1.
6ac-
ce ,
He
UMe owuil
CmOoKa
6
Mope;
2.
saxpeimniii
Gaccei H;
3.
nenpomouneli
60d0eM,
0
inland
basin
—
6eccmoun i i
Gacceiin)
Tump
cn.
Pagaliau
anglai
u i
au ogene ic
d ainage
—
Openascnaa
cemb,
cosdannaa
camo i
pexoil,
well
d ained
s eam
ba-
sin
—
xopowo
Opexnuposannei i
pewno
6acceiin,
poo ly
d ained
s eam
basin
—
caa-
60
OpenuposanHel i
peunoi
baccei n
Tuap
cn.
,,The
Concise
Ox o d
Dic iona y
o
Cu en
English“
(Fou h
Edi ion
Re ised
by
E.
McIn osh)
d ainage
ai8-
kina
apibend in ai
—
,,d aining;
sys em
o
d ains,
a i icial
o
na u al”.
Lie u iy
kalbos
zodyny
na ii alusis,
a ba
gam inis,
d enaZas
da
né a
pasiekes,
be
specialiojoje
li e a i oje
plagiausiai
a ojamas.
Taciau
melio acijos
aS uose
36
Z ,
Keinys
S.
Te minologijos
abécélé.
—
V.,
1980,
p.
32.
49
na i aliojo
Zemés
d ena%o
—
g e inan
ji
su
di b iniu
—
eik’me
Pap as ai
a -
ojamas
lie u iSkasis
a i ikmuo
sausinimas
—
ma
jis
y a
bend esnis.
Pyz.:
Sau-
sinimo
inkl@
suda o
j ai aus
dyd io
upeliai
i
i ai ios
paski ies
g io iai
Mel
g
3.
Te i o ijos
sausinimo
p iemonés
gali bi i
na a alios
(upeliai,
upés,
ee--
ai)
i
di b inés
(g io iai,
agos,
d enos)
Mel
39.
P ieSingai,
hid ogeologijoje
y a.
d enazas,
d ena imas,
d ena imasis.
Kaip
i
melio acijoje,
pi miausia
miné inas
zemés
d enaZas,
ai
y a
andeny
su inkimas
(plg.
angl.
he
i e
d ains
he
whole
conn yside
—
upé
su enka
iso
ajono
andenis)
i
nu aukimas
ix
Zemiy,
ik
na i--
aliais
anden akiais,
p z.:
Ge as
gam inis
d enazZas,
nes
upés
giliai
isipjo usios:
"
nuo
upés
agos
iki
andensky os
bina
15—18
m
pe auks éjimas
(=auk8 io
ski umas)
Hid ogeol
309.
Na i aliai
d enuojamos
p iemolio
¥emés
M
i
G
1978
12
15,
na ii a-
lus
di ozemio
d enazas
en
pa
16.
Ta iau
hid ogeologijoje
i
andenys
d enuoja,
ai
y a
nu aukia
andenis
i§
andens
baseiny:
T aky
ajone
eZe y
daug
(295),
be
jie
uzima
ik
3,30%
ajono
plo o.
Jy
lygis
dél
na ii alaus
d enao
ge okai
pa-
Zeméjes
K a8
81.
G un inio
andens
s au as
Pap as ai
juda
(= eka)
link
Zemiausiy
elje o
elemen y:
upiy,
upeliy,
g io iy,
sléniy,
eZe y,
dauby,
ku ie
ji
d enuoja
Hid o-
geol
134.
Kai
upé
a ba
eZe as
d enuoja
spiidinj
andeninga
sluoksni,
pje-
Zome inis
andens
pa i sius
Zeméja
i
d ena imo
ielq@,
<...>
Hid ogeol
164.
Kai
g un iniy
andeny
lygis
y a
auks esnis
kaip
a psluoksniniy
andeny
lygis,
ada
g un i-
niai
andenys
papildo
spiidinius
a psluoksninius
andenis.
Tai
adinama
na i aliu
g un iniy
andeny
d ena imu
Hid ogeol
144.
Sio
p oceso
gam iSkumas,
sa ai-
miskumas,
kai
nenu odomas
ji
sukelian is
eiksnys,
eigkiamas
sang azine
o -
ma:
Plo as,
ku
g un inis
andeningas
sluoksnis
p ia éja
p ie
Zemés
pa i siaus
i
pozeminiai
andenys
ixsilieja
i
Zemés
pa i Siy,
adinamas
g un inin
andeny:
d ena imosi
s i imi
Hid ogeol
135.
I§
pa yzdziy
da osi
aiSku,
kodél
¢ia
nega-
limas
lie u iSkas
a i ikmuo
sausinimas
a
Sauséjimas:
andenys
negali
sausin i
andeny
nei
Zemiy,
andenis
andenys
(nu) aukia,
(nu)leidzia,
(nu)plukdo
[plg.
angl.
o
d ain
in o
he
i e
—
plukdy i
andenis
j
upe
(apie
in aka)],
andenys
aip
pa
nesauséja,
o
nu eka,
nuplaukia
a ba
i8silieja.
No s
di ozeminiai
an-
denys
dainai
es i
sausinamujy
melio acijy
objek u
Hid ogeol
131,
be
jie
né a
sau-
sinami,
sausinamos
ik
di os
—
eguliuojamas
d égmés
ezimas
jose.
Ka ais
sausi-
nami
andens
baseinai:
Tadciau
mums
pakanka
pie y,
i
mums
labai
b angios
Ku -
Siy
ma ios,
kad
leis ume
gam ai
nusausin i
Vas
90.
Na i alusis
|
gam inis d enazas
|
d ena imas
||
d ena imasis
y a
ik
iena
yan-
deny
apykai os
Zeméje
dalis.
Ji
Susijusi
su
p ieSingu
p ocesu
—
andeny
mai inimu.
Pyz.:
Vidu inio
i
labai
d égno
klima o
ajonuose
daugiausia
g un iniai
andenys
mai ina
upes
i
ki us
na ii alius
pa i Sinio
andens
elkinius
a ba
upé
d enuoja
g un inius
yandenis
Hid ogeol
141.
Spidiniy
andeny
d ena imo
s i j
suda o
andeningo
sluoksnio
i8éjimo
i
Zemés
pa i Siy
uozai,
ku ie
y a
Zemiau
mai i-
nimo
s i ies
Hid ogeol
158.
Zemumose
esancias
pelkes
a ba
supelkéjusias
Ze--
mes
daugiausia
mai ina
issiliejan ys
g un iniai
a ba
a psluoksniniai
andenys
Hid ogeol
311.
Pelkés
sukaupia
dideles
andens
a sa gas,
mai ina
upelius,
upes,
eze us
M
i
G
1978
7
36.
<...>
upés,
i ekancios
j
eZe us,
mai inamos
ik
pozeminiy
Sal iniy
<...>
T
1980
25
4.
Todél
Vidu inés
Azijos
up
és
—
anzi--
50
Rusy
kalboje
y a
6esmpy6nei i
dpenasc
S ow
ech,
be
oks
e minas
gali
eiks-
i
iek
bend a
ku minio
i
plySinio
d enaZo
sa oka,
iek
akmeny,
ka ¢iy,
aSeliu,
Zabu,
asiny
d enaZa,
iek
abi
Sias
g upes
ka u.
Y a
i
kombinuo as
d enaias
—
KomOunupoeannoiii
dpenanc
—
,, amzdziu
d enazas
de inyje
su
ku miniu
d enaZu
a ba
ku minimu“
MelZ
( aip
pa
Mel
54—
55,
Saus
239).
Rus.
xom6unuposanneii
dpenane
S ow
ech
aiskinamas
kaip
poze-
minio
i
e ikaliojo
d enazZo
de inys.
Ku min u as,
a ba
ku minis
u in u as,
naudojamas
i
plas masiniy
amzdziu
d enazui
i eng i:
Plas masinis
d enazas
gali
bi i
i engiamas
anSéjiniu
i
be anséji-
diu
biidu.
<...>
be anSéjiniu
(=ne andéjiniu)
bidu
amzdziai
j aukiami
i
ku min-
u u
pada y q
u eli
Mel
53.
Beje,
ku minio
d enaZo
da ymas
i gi
p iklauso
p ie
ne anSéjinio™.
D eny
klojimo
(a ba
uni e sali
d eny
Klojimo
i
ku miniy
d eny
da ymo).
maxina
usiskai
adinama
dpenaocep
S ow
ech,
dpenoyxaaduux
—
la y.
d en
licéjs
Lauk
eh
a d.
Lie u iskai
bi y
d enuo u as,
d eny
klo u as.
Vadinasi,
lie u iu
kalboje
isai
neseniai
d enos
eik8mé
p asiplé é.
Ji
p ilygs-
a
us.
dpena
eiksmei
—
,,0003emubI
UcKyccTB.
BOAOTOK
(T
py6a,
ckBaxuna,
nomoc Th)
<...>“
Momu ex
cu,
,,1o3eMubii
HcKyCCTB.
BOMOTOK
( py6a,
mo-
noc h)*
BC,
VIII
496,
no s
nu odoma
ne
ik
mpyOuam ie
i
nosocmu ie
(kpomospie,
weaeseie)
Openo ,
be
i c
sanoanumeasmu
(epasuiineie,
Gawuwunne e)
en
pa .
Taigi
Gia
jau
p ia éjama
p ie
ang].
d ain
eikSmés,
ku i
y a
da
pla-
esné
—
apima
ne
ik
,,g io i“,
be
i
,,.kanalizacijos
amzdj“
(plg.
d ain
—
»channel
ca ying
o
liquid,
a i icial
condui
o
wa e ,
sewage,
e c.
<...>
“
The
Con-
cise
Ox o d
Dic iona y
...
by
E.
McIn osh),
plg.
angl.
d ainage
,,kanalizacija“,
no s
y a
i
canalisa ion
,,kanalizacija“
( aip
pa
,,kanaliza imas
—
duju,
elek os
laidy
ski s omojo
inklo
i8 edZiojimas*)
i
,,kanaly
j engimas*
bei
.,.kanaly
sis ema~.
3.
D enazas
i
sausinimas
Siau éjan
a
pla éjan
d enos
sa okai,
a i inkamai
ki o
i
lie .
d ena,
us.
dpena
eikimés
apim is,
o
angl.
d ain
liko
pas o us
i
alpus
e minas.
Tas
pa
pasaky i-
na
i
apie
d enaza.
S ai
kaip
Sios
sa okos
(i
e mino
eikSmés)
aida
a sispindi
usy
enciklopedijoje.
Hpenaoc
—
1)
ocymeuue,
2)
cuc ema
KaHaB
H
Tpy6,
IpOsIOKeHHLIX
Did
OCYMIKH
IpyHTOB
HM
T04B,
3)
B
TexHHyecKoi
JMTepaType
—
cuoco6
ocymieHu
MyTeéM
UpOKWaqKH
Ha
HeK-poi
iyOmHe
MO
MOBepXHOCTSIO
3eMJIM
CHCTeMBI
TOHYAPHEIX,
JepeBAHHLIX
H
Ap.
Tpy6
<...>
WIM
yc poiic Bo
Tpaninek,
3an0MHAeMBIX
BOMOMpOHUMAeMBIM
MaTepHasOM
(KaMeHB,
XBOpocT)
OHM
CeMbXO3
CH;
—
,,ceTh
Mon3emubix
Tpy6
(Apen)“,
no s
,,ape-
HaxkHad
CeTh
MOXKeT
BKIIOUATS
B
CeOs
MH
OTKpbITHe
KaHamBI
BCS,
XV.
Po
20
me y
BC9,
VIII
dpenane
cea ckoxosaiicmeenneix
3emedb
apibidinamas
kaip
,,c o-
42
Kad
pa aXoma:
<...>
d enuojamas
plo as
né a
is isai
padengiamas
d eny
inklu,
jos
klojamos
ik
eikalingiausiose
ie ose
(Zemés
pa i siaus
jdubimuose)
Mel
56,
ne eiké y
many i,
jog
ia
y a
koks
an zeminis
d enaZas
—
ai
ik
pap as o
dalyko
,,paden-
gimas“
moksli8ku
Zodziy
,, inklu“.
SF

coO
OCyIIeHHA
3eMesb
IPH
MOMONIM
MOJ3eMHEIX
HCKYCCTB.
BOAOTOKOB
—
Apex“,
odél
i
klasi ikuojamas
kaip
nodsemnoui,
specialiai
pazymin ,
kad
,,3a
panuuei
(CWA,
Bemuxo6pu anns)
nog
J].
nonmma o
mo6oi
Buy
ocymienua®.
Angly
kalboje
d ainage
(kaip
i
d ain)
eikSmé
ka u
su
sa okos
aida
nesikai-
Giojo.
Sa aime
sup an ama,
kad
ki aip
i
bi i
negaléjo,
juk
d ainage
—
ai
sausi-
nimas.
Sa okos
aida
i
sis ema
a spindi
iiniy
e miny
sis ema,
suda oma
su
k a-
li ikaciniais
de e minan ais:
open
(cu )
d ain
—
omxpeimaa
Opena
i
blind
d ain
—
saxpoiman
Opena
Tunp
ci,
open
(cu )
d ainage
—
omxpeimeiii
dpenane
i
blind
d ainage
—
1.
saxpeimbiii
dpenase
(2.
Geccmoun iii
dpenaoic)
|
closed
d ainage
—
saxpeimbli
Openane
|
co e ed
d ainage
—
3axpeim i i
Openance
(indi ec
d ai-
nage
—
ckpeimeiii
Opexasc)
Tunp
cx,
su ace
d ainage
—
pa i sinis
d ena as
AZUZ
i
subsu ace
d ainage
—
saxpeune i
dpenase
[plg.
subsu ace
i iga ion
|
subi-
iga ion
—
nodnousennoe
opowenue,
sub e anean
i iga ion
—
nodzemnoe
opowe-
nue,
p ’ng.
b oad
i iga ion
—
noeepxuocmuoe
opowenue
(i
su ace
i iga ion
—
d ékinimas
pa i siniais
andenimis
AZOZ]
|
subd ain
—
3akpeimolii
Opexanc
(i
subd ainage
—
pozeminis
d ena as
AZUZ)
|
unde d ainage
—
3akp imei i
dpenaow
(i
w2da as
d ena as
AZOZ),
in e nal
soil
d ainage
—
enympunousenneiii
dpenanc
Tuap
cn.
Kaip
ma ome,
e s iniuose
Zodynuose
angl.
d ainage
isu
—
Opexane
(i
om-
xpeimo ii),
d enazas
(i
pa i sinis).
Zinoma,
ai
é a
dosniy
au o iy
e iniai,
Zodyn-
ZodZiai,
o
ne
gy i
e minai,
kaip
i
PolZ
pa i Sinis
d enazas,
»Angly
—lie u iy
kalbu
Zodyno“
(V.,
1975)
di ch
e imas
—
2)
d enuo i
di q
a i ais
g io iais
a
A -
mand
50
ypaé
s a bu
Pe ei i
nuo
a i o
d enazZo
p ie
uzda o.
Anglu
kalboje
y a
ik
d ainage,
o
lie u iy
kalboje
jj
a i inka
du
e minai:
d enaZas
i
sausinimas:
D ég-
més
pe ekliy
i§
sausinamy
plo y
galima
pasalin i
juos
d enuojan
a ba
nu edan
18
jy
andenj
g io iais,
agomis
(pa i Sinis
sausinimas)
Pay
saus
6.
D ena imas
y a
ik
sausinimas
d enazu,
0
d enaZas
—
sausinimo
biidas,
pasalinan
d égmés
pe -
ekliy
(uzZda ais)
andens
akais
(p z.,
amzdziais)
MelZ.
E imologiSkai
Zi in ,
pi masis
apib ézimas
y a
pleonas iSkas
(paslép oji
au ologija),
p ilygs as
sausini-
mas
sausinimu,
0
an asis
—
pe
siau as,
olygus
ik
uida o
d enazo
sa okai.
MelZ
apie
ja
i
sakoma:
,,ka ais
aip
apsk i ai
adinamas
d enazas“.
O
a i as
d enazas
MelZ
aiSkinamas
—
1.
,,d enaZas,
ku io
anSéja
iki
pa
i Saus
uzpildoma
ande-
niui
laidzia
medZiaga
(p z.,
skalda)“;
2.
,,ka ais
( e ai)
aip
adinamas
sausinimas
*®
Pasku inj
ka a
susidu ian
su
ik ai
daZna
angly
kalbos
hid ologijos
e minijos
polionimija
i
polisemija
(Z .
da
i8n.
5,
19,
37),
eikia
pada y i
i
i$lyga.
No s
Si ai
nelaikoma
obulybe,
be
né a
i
koks
iSim inis
(gal
ik
daZnesnis)
angly
e minijos
akumas.
Toks
nuk ypimas
y a
isiskai
egulia us.
,,Aneanpun i*
epmun
yospKen
6s1Tb
OWHO3HAYHEIM,
HO
Ha
1pakTH-
Ke
HaOMOMaloTcA
HOBOMBHO
YacTsIe
cMyYau
NOMMCeMMH
BAYTpH
ONHOI
TepMHHOCHCTeMBI,
OMOHHMHM
MexXKIY
TePMMHOCHCTeMaMH,
CHHOHUMMM,
KOTOpas
He
Bce ya
Mo2xeT
OEITB
cpelqeHa
K
lyONeTHOCTH,
SMOMOHAaTbHO-3KcupecHBHOH
OTMeyeHHOCTH
<,..>“
—
sake
E.
A zumanjanas
(Ap3yManau
9.
P.
Min,
eik.,
p.
135).
OT.
Volnina
iesiai
sako:
»OZ-
HO
3
ocobeHHOCTei
Hay4HOl
TepMuHONO AM
sBAAeTCA
NOmuCeMuA
(onuuna
UB.
O
cneymbuxe
HaysHo o
c ams.
—
B
ku.:
Ase k
uw
c u
HaywHO
HMTepa ypsi.
Teope-
TadeckHe
H
NpukianHEle
npoOmems .
M.,
1977,
c.
26),
no s
p ipazis a,
kad
eks e
siekiama
monoseman izmo
( en
pa ,
p.
32).
g io iais*.
Ta iau
i8
ik yjy
pi moji
eik8mé
né a
isai
iksli
(=d enazas
|
sausini-
mas
su
a i u
uzpildu),
be
o,
nebe
ak uali,
ik
is o iné,
o
an aja
eikSme
pap as ai
a ojamas
ne
a i as
d enazas,
0
(pa i sinis)
sausinimas
(g io iais).
A i as
i
pa-
i Sinis
d enaZas,
kaip
jau
miné a,
né a
gy
as
e minas.
La iy
kalboje
d enazo
si-
nonimu
a ojamas
ne
uida as
d enazas,
0
uzda as
sausinimas
—
d endZa,
seg a
no-
susindSana
Lauk
eh
a d.
Ri¥iniy e minu
(hiponimy)
(uida as)
d enazas
i
sausinimas
(g io iais)
(ski ia-
mas
pa i Sinis
nusausinimas
,,Zemés
pa i siuje
esan io
andens
pasalinimas“
i
dug-
ninis
nusausinimas
,,du pyno
nusausinimas
isu
du piy
klodo
s o iu“
MelZ)
gimi-
ninis
pa adinimas
(hipe onimas)
y a
sausinimas:
Sausinimo
sis emos
gali
bii i
a i os,
uzda os
i
miS ios**
Mel
50,
plg.
a i as
nusausinimo
inklas
—
a i y
nusausinimo
g io iy
sis ema
MelZ,
uzda as
nusausinimo
inklas
—
d enazo
sis ema*®
MelZ,
a ba
uzda as
(deng as)
nusausinimo
inklas
—
d enazas
Saus
170.
Logiskai
be
ku ios
sausinimo
sis emos
anden akis
u é u
bi i
sausin u as,
a iau
p ak i’kai
a i o-
joje
sis emoje
—
sausinime
y a
g io ys,
o
uzZda ojoje
—
d enaze
—
d ena,
o
gimininis
sausin u as
e ka éiais
pa a ojamas
ik
kaip
apibidinimas:
Sausinan
g io iais,
sausin u ai
y a
a i i
g io eliai,
0
d enazo
sis emoje
jie
y a
uzda i
(d enos)
Di
mel
18
(s ilius
i
logika
nekomen uojami...)
a ba
kaip
sis eminis
Zodyny
e minas:
a i as
sausin u as
,,sausin u as
g io ys“
i
uzda as
sausin u as
,,sausin u as
d ena™,
aip
pa
d enaZo
sausin u as
|
d enazinis
sausin u as
MelZ
a ba
a i as
sausin u as
i
d enazinis
sausin u as
ZOZ.
P ak iskai‘
sausin u as dazniausiai
a ojamas
hie-
a chiskai
Zemiausio
sausinimo
inklo
elemen o
eik’me.
AukS esnis
y a
ink u-
as,
0
d enaZo
inkle
p ie
a p au inio
d enazo
aikosi
kolek o ius,
no s
MelZ
i
ink u ui
bando
eik i
sis emine
gimininio
e mino
eik’me:
andens
ink u as
‘,g io ys
a
d ena,
ku
i§
sausin u y
su enka
andenj“:
g io ys- ink u as
i
d e-
nazinis
kolek o ius
zx.
d enazo
ink u as
|
d enazinis
ink u as.
Ski iasi
i
auks-
Siausio
inklo
elemen o
pa adinimai
—
nu es u as
i
nu ekamasis
|
nu edamasis
kanalas
||
poZeminis
su enkamasis
kanalas,
aip
pa
nehie a chiniai
pa adinimai
—
gaudy u as
i
gaudancioji
d ena.
Taigi
ZodZiy
e imologija
i
sa oky
aida
aiSkiausiai
odo,
kaip
a si ado
8i
ba-
la.
Pi myks é
angl.
d ainage
eik8mé
y a
,,sausinimas“,
o
d ain
—
,,sausinimo
an-
den akis“.
Ta iau
,,g io ys*
(d ain,
g io ys)>
,g io ys
su
uzpildu“
(d ain)
>
,,uz-
da as
g io ys
su
uzpildu“
(d ain)
>
,uida as
g io ys
su
amzdZiu“
i
,,u elis“
(d ain,
d ena),
0
,,sausinimas“
(d ainage,
sausinimas)
>
,uzZda as
sausinimas~
(d ainage,
d enazas).
Taigi
lie u iy,
kaip
i
usy,
kalbos
e miny
sis ema
y a
komp-
likuo a,
susid ejinusi
—
joje
egzis uoja
g io ys
i
d ena,
sausinimas
i
d enazas,
be
o,
desinonimizuo y
sinonimy
junginys
—
pleonazmas
(paslép oji,
a ba
e imolo-
giné,
au ologija)
sausinimas
d enaZu.
Reikia
many i,
kad
ai
y a
bend a
skolinan-
44
Be
jau
anks iau
miné o
kombinuo o
d enazo
kele as
ypa ingesniy
bidy
y a
keliy
i
gelezin-
keliy
iesyboje:
d enazas
po
Soniniais
kelio
g io iais
Kel
129, 132,
pokiu e inis
d enazas
Gelzkel
28
( usy
kalboje
y a
ne
ik
nodx osemu iii
Openasic,
be
i
npuxiogemumi
dpenaxc
S ow
ech).
45
Tadiau
pa s
d enazas
y a
sis eminis
ix
nesis eminis
MelZ,
aigi
iSei y
i
nesis eminio
d enaze
sis ema.
59
iysi
kalby
leksinés
i
seman inés
s uk i os
ypa ybé,
ski ian i
jas
nuo
skolinan iy
kalbu.
Komplikacija
gimdo
komplikacija.
Ja
eiké y
pa adin i
iesiog
pa adoksine
—
d enazo
eikSmei
siau éjan ,
d enos
eikS’mé
pla éja:
,,sausinimo
anden akis“
>
»melio acijos
anden akis“.
A si anda
nena i aliis,
di b iniai
an onimy
junginiai,
adinamieji
oksimo onai,
a ba
pazyminio
i
pazymimojo
Zodzio
p ieSp ieSa
(lo .
con adic io
in
adiec o)
d ékinimo
d ena
MelZ,
ZUZ,
d ékinamoji
d ena
PolZ.
P i-
du mui
i8ple iama
i
siau a eikSmio
d enazo
apim is
—
a si anda
d enazinis
d é-
kinimas
ZOZ,
d ékinamasis
d enazo
Sliuza imas
Saus
264
(seman i8kai
ai
ki as
i-
pas
nei
édinamasis
d enazas
MelZ).
E imologiskai
Zii in ,
iSei y
d ékinimo
sausin-
u as,
sausinamasis
d ékinimas.
Tai
sa aime,
gai aliSkai a si ade
oksimo onai,
ne
okie,
kaip
samoningi,
pilni
gilios
p asmés
poe izmai
skamban i
yla,
ka us
dziaug-
smas,
saldus
skausmas
a
samojingi
pa adoksai
ixkalbingas
yléjimas,
ie a
pa-
slap is*®.
Skolin y
eiSkiniy
j a dijimas
isada
y a
keblesnis
nei
sa y.
Pe einamyujy
eiS-
kiniy
pa adinimas
da
komplikuo esnis.
Kol
isos
pa duo u és
bu o
ap a nauja-
mosios,
jas
pa duo u émis,
k au u émis
e adinome,
kai
émé
p ekybos
o ma
keis is,
a si ado
sa i a nos
pa duo u é
(be
ap a naujamosios
pa duo u és
nep asimanéme,
no s
okia
o ma
ebeegzis uoja).
Kol
isu
bu o
pa da inéjama
i§
len yny,
bu o
ie-
siog
p ekyba,
kai
émém
pi k is
i i$
déziy,
a si ado
kon eine iné
p ekyba
(no s
an o-
nimo
/en yniné
p ekyba
nesusiki éme).
Tadiau
kai
Sios
naujo és
isu
isigalés,
sa i-
a nos
pa duo uyé
i
kon eine iné
p ekyba
ne eks
p asmés
—
él
bus
(jei
ik
miisy
kalbos
jausmas
nea buks)
ik
pa duo u é
i
p ekyba.
Taip
i
sausinime.
Tik
kai
nebeliks
g io iy
—
o
jy
ik ai
neliks*”
—
iSkils
ne
sausinimo
i
d enazo
sky imo,
0
48
Miné i
oksimo oniniai
e minai
juoba
pa ojingi,
kad
plin a
—
i ,
be
abejo,
isigalés
—
sau-
sinimo-d ékinimo
sis emos
Saus
266,
ai
y a
abipusio
(o
ne
d igubo,
kaip
A mand
59,
T
1978
70
1)
d égmés
egulia imo
sis emos.
Jau
daba
ienas
d ékinimo
sis emos
elemen yu
y a
sausinimo
inklas
—
ai
g io iai
a ba
d enazas,
ku io
paski is
—
nu es i
andens
pe ek-
liy
i
d ékinamo
plo o,
baigus
d ékinima
a
lii ciy
me u
Mel
141.
Cia
D ékin u ai
sujung i
su
d ena
Mel
165.
P as esni
y a:
Podi inis
d ékinimas
<...>
ku minémis
d enomis
Mel
164.
Pigiausia
d ékin u ams
medziaga
—
pap as i
5
a 7,5
cm
ske smens
d enazo
amzdZiai
D ék
148.
Visiska
nesgmoné
y a:
<...>
lie ingomis
dienomis
d ékin u ai
pakeiéia
sausin u us
D ék
148
(=
d ékin u ai
eikia
kaip
sausin u ai).
Cia
a sisklei-
diia
angl. pipe,
ube,
condui
p anaSumas
p ie8
d ain,
d ena.
47
Gaila,
kad
p asidéjes
g io iu
e imas
poZzeminiais
anden akiais
im as
adin i
ne iksliai.
Pyz.:
<...>
g io iai
apo
im u
kliu iniu.
<...>
g io iy
p ieziii a
pasida é
sa o iska
nas-
a:
<...>
Tad
i
kilo
sumanymas
<...>
eng i
uzda us
kanalus
T
1976
267
2.
Pap as ai
g io ius
kanalizuoja
melio a o iai
en
pa .
Miasy
kolek y as
aip
pa
kanalizuoja
g io ius,
j engdamas
didelio
ske smens
ink u us
T
1976
268
2.
Ta iau
ia
kalbama
ne
apie
g io io
pa e ima
kanalu
(0
jei
bi y
kanalas,
kanala
e s ume
kanalu?!),
ai
y a
anden akio
dydzio
kei ima,
be
apie
anden akio
pji io
o mos
kei ima
—
a i o
pa e -
ima
uZda u.
Kanalizuo i,
be
o,
eiskia
,,i eng i
kanalizacija“,
o
Gia
u ime
lyg
i
d e-
nizacijq.
Labai
keis as,
isi8kai
nedisciplinuo as
i
Si oks
a8ymas:
G io iai
—
po
Zeme
(Zinu és
pa adinimas)
T
1977
239
1.
<...>
p adé a
kanalizuo i
a i us
melio acinius
g io ius.
Raseiniy
melio a o iai
po
Zeme
Gia
y a
,,paslépe“
be eik
5
kilome us
g io iy
en
pa .
Daba
kasme
po
zeme
paslepiame
po
sim q
kilome y
g io iy
S
1978
6
5.
Bandoma
Siam
eikalui
a o i
i
Zodi
uzZ e s i,
pyz.:
<...>
planuojame
uz e s i
isus
jy
sinonimijos
i
gal
konku encijos
kKlausimas
(nelikus
melio acijoje
g io io,
d ena
gali
s ip in i
d enaZo
pozicijas).
I
bala
k i es,
sausas
nekelsi.
Ta iau
kel i
eikia,
bala
sausin i
i gi,
nelaukian
kol
neliks
g io iy
i
sausinimo
sis ema
iSsid ejins.
Zinoma,
ai
pi miausia
specia-
lis u,
o
ne
kalbininky
eikalas.
[&kel us
p ieS a a imus
i
pa adoksus
galima
j eik-
i
d iem
bidais.
Radikalus,
a iau
u bi
ne ealus
bi y
ju
paSalinimas
—
d enazq
i
sausinimg
a o i
sinonimiSkai.
Tada
iSiniy
e miny
opozicija
bi y
sis eminé:
uéda as
—
a i as
—
mi§ us
d enazas
|
sausinimas
kaip
i
sausinimo
sis emos
de-
in ysi
su
d ékinimo
sis ema
—
podi inis
d ékinimas
MelZ
|
pozeminis
d ékinimas
PolZ
—
pa i sinis
d ékinimas
MelZ,
PolZ
bei
deng a
Z .
uzda a
d ékinimo
sis ema—
a i a
d ékinimo
sis ema
MelZ.
Populia iai
galé y
bu i
i
amzdinis
sausinimas
( am-
zdynu)
i
g io inis
sausinimas
(g io ynu
).
Taip
pasi a kius,
g e a
d enos
eiké y
i
sausin u o.
Tik esnis
ki as
p ieS a a imy
j eikimo
budas
—
Zino i
juos,
nuodugniai
pazin i
jy
a si adimo
is o ija
i
p iezas is.
Tai
gali
padé i
p o ingai
pasi a ky i
—
galbi
a sisaky i
miné y
oksimo oniniy
e miny,
saugo is
ki okiy
s iliaus
nepap-
as ybiy,
o
ypaé
—
eng i
panasiy
ydu
a ei yje.
4.
Ne
melio acinis
d enazas
Kadangi
d enaZo
e imologiné
eik8mé
y a
,nuleidimas“,
Sio
e mino
seman i-
ka
i
a ojimo
s e a
iSeina
uz
melio acijos
ibyu.
D enazas
y a
ne
ik
andens
i
ne
ik
skys iy
nuleidimas
a
nu ekéjimas.
Geologijoje
a ojamas
klodo
d ena imas
,,p ocesas,
kai
na a
i8 eka
i$
klodo
i
ji
a é usi
g ezinj“
TZ
1969.
Maxininkys éje
d enazu
adinama
ga o iekio
dehi-
d a acija
(dpenupoeanue
naponposoda
S ow
ech).
E ozijos
ciklas
angly
kalbos
e minijoje
y a
ne
ik
e osion
cycle,
be
i
d ainage
cycle
Pump
cn.
Chemijoje
d ena-
Zas
—
,,ka odiné
poZeminiy
i enginiy
apsauga
nuo
ko ozijos“
ChZ.
Pla iai
d enazas
(i
d enas
MedicZ)
a ojamas
medicinoje
(lo .
wmo is
deduc-
io):
Zaizdos
d enazas,
plauciy
d enazas,
ak y usis
d enazas,
si oninis
d enazas
(pleu i-
ui
gydy i).
Vokie iy
kalboje
cia
y a
nebe
En wdasse ung
(,,sausinimas“,
,,kanaliza-
cija“,
,,dehid a acija“),
o
D ainage
(D dnage).
a i us
melio acijos
g io ius
MG
1976
10
6.
Tagiau
ai
labai
ne ikslu
—
juk
isai
ka
ki a
eixkia
uz e s a
d enazo
anséja
Hid ogeol
269
(plg.
i
d enazo
anséjy
uzbe u as,
bul-
doze io
e s u as
T
1976
76
1).
RaSoma
i
kanalq
uélygin i
|
wz e s i
|
uzbe i,
pyz.:
Siuo
me u,
<...>,
melio aciniai
kanalai
uzlyginami
i
pakeiéiami
(=
e iami)
didelio
diame o
uzda ais
amzdynais,
<...>.
E oziniy
p ocesy
suin ensy éjimui
uz e s y
kanaly
ie ose
is eng i
LHMMTI
pa eng os
a i inkamos
p iemonés
MG
1974
4
11.
<...>
kanalai
uzbe iami
i
ie oj
jy
iesiami
poZeminiai
anden akiai
T
1980
43
4.
Labai
ne ikslu:
p ieSingai,
pi ma
kanale
klojamas
amzdynas,
paskui
jis
uz e ¢iamas, uZlyginamas.
I
ai
jokia
kanalizacija:
kanalai
Cia
i s a
pozeminiais
amzdynais,
0
ne
kanalais.
Tiksliau
y a:
ui e s i,
sudéjus
be oninius
amzdzius
S
1978
6
5
a ba
pakeis i
g io ius
amzdziais
M
i
G
1978
9
14.
Be
miné os
g io iy
(i
kanal)
d enizacijos,
galé y
ik i
i
g io iadanga,
plg:
deng a
% .
uzda a
d ékinimo
sis ema
—
d ékinimo
sis ema,
kai
anduo
j
d ékinimo
plo a
a eda-
mas
i
paski s omas
deng ais
andens
akais
(p z.,
amzdziais)
MelZ,
i
g io iakasé.
61
Y a
i
dujy
d enaZas.
Kalnakasyboje
ai
—
me ano
paSa inimas,
deme aniza-
cija
(penance
memana
S ow
ech),
a iacijoje
—
apsk i ai
deae acija
(Openaoie
S ow
ech).
Tolimiausia
pi mykS ei
eik’me
d enazas
a ojamas
elek o echnikoje,
p z.:
cu en
d ainage
—
2.
nompe6aenue
moka;
3.
omdaya
moka;
4.
ymeuxa
moka
Menbuuxosa
M.
M.,
Cmupnos
UW.
II.
Au mo-pycckui
cnopapb
m0
aneKTpo-
xuMuu
u
Kopposun.
M.,
1976;
d ain
—
2.
axcnayamayuonne ii
mox
pa3zpada,
pe cum
pazpada
(TanbBawMyecKO O
2yeMeHTa);
3.
nompebsenue
moxa
en
pa
i
92exmpu-
yecku
Opexane
—
d enaz
elek yczny
u zqdzen
podziemnych
S ow
ech,
dpexu-
posaxue
moka
—
odp owadzanie
p adu,
d enowanie
p adu
S ow
ech.
Angl.
d ain
aip
pa
u i
eikSme
,,(k a8 o
u o;
lé8u;
jégu)
eik ojimas;
(s ei-
ka os)
alinimas“
[p ieSingai,
p anc.
d aine
—
,.kaup i,
uzZg ob i
(kapi alus)“]
i
posaki
b ain
d ain
—
smegeny
nu ekéjimas
(dél
Sios
eikSmés
plg.
:
IX
Lie u os
isei ybé
—
emig acija
nu ekino
isq
ke i q
dali
s eikojo,
jaunojo
k aujo).
Lie .
d enuo i
me a o iné
a osena
labai
nauja
i
negausi,
p z.:
Kazkas
y a
pasakes,
jog
ambicija
iSd enuoja
isus
ki us
jausmus,
kaip
alkoholis
—
i amino
B
komplek-
sq
i
o ganizmo
L
i
M
197599.
Da
1932
m.
P ahos
ling is ikos
bii elio,
kalbos
kul i ai
padéjusio
i éiau-
sius
eo inius
pama us,
na iai
B.
Ha anekas
i
V.
Ma ezijus
isu
sa o
bend amin-
¢iy
a du
a8é:
,,Ling is ikos
eo ija
labai
pa eikiai
emia
e minijos
ki ima,
i
¥i-
as
da bas
y a
be
galo“48.
Te miny
seman ikos
y imui
eo ija
ypaé
s a bi.
P adinio
e apo
s uk i inéje
ling is ikoje,
kai
bu o
ik
ku iamas
i
me odas
i
jis
bandomas
elemen a iausiy
s uk ii y
pa yzdziu
( onologija),
seman ikai
nelikda o
nei
laiko,
nei
jégu,
ne e ai
jos
aidmuo
biida o
yéia
menkinamas
a
ne
igno uojamas
(pa-
yzdziui,
ame ikie iy
desk ip y izmo).
Pasku iniaisiais
me ais
padé is
kei€iasi
i
gé a.
Jau
1963
m.
V.
I ano as
s aipsnyje
,,Kai
ku ios
Siuolaikinés
kalbo y os
p ob-
emos“
a p
sep yniy
penk aja
nu odé
eikS’més
ap aSyma.
ReikSmés
y inéjimas
pasaulinéje
kalbo y oje
is
a kakliau
keliamas
i
pag indinio
kalbos
analizés
uzda-
inio padé i.
Tam
bus
u éje
eik$més
i
bend osios
( iloso inés)
bei
loginés
seman-
ikos
ieSkojimai.
Nebegalima
Zais i
slépyniy
su
eikSme
i
kalbos
s uk i as
y iné i,
nepaisan
seman ikos
p oblemu,
—
sako
R.
Jakobsonas
s aipsnyje
Zodinis
(kal-
binis)
bend a imas“
(1972).
Gy ybinga
seman ikos
s uk ii os
eo ija
bii ina
bend a-
jai
kalbos
eo ijai,
—
knygoje
,,ReikSmé
i
kalbos
s uk i a“
( us.
k.
1975)
i ina
V.
Cei as.
Reikimés p oblema
daba
y a
bend a
moksliné,
—
mano
V.
Koducho-
as.
XII
a p au inio
ling is y
kong eso
daly is
V.
Maziulis
eigia:
ak ualiausia
p oblema
kong ese
bu o
seman ika.
Ta iau
ne
ienas
DZ.
Lajenzas
mano,
kad
kol
kas
niekas
nepa eiké
pa enkinamos
i
p o ingos
seman ikos
eo ijos.
Seman ikos
y inéjimams
bidinga
me ody
i ai o é.
Jau
andasi
i
s uk i iné
seman ika.
Kom-
ponen iné
analizé
aikoma
ne
e imologijoje.
S uk i i’kai
bandoma
g is i
seniai
suku a
lauko
eo ija.
Apsk i ai
jsi y auja
semasiologinis,
0
ne
onomasiologinis
poziii is
i
kalba
(i
ypa¢
leksika).
Jj
emia
i
paleng a
besiplé ojan i
senokai
p asi-
‘Ss
Allgemeine
G undsi ze
de
Sp achkul u .
—
In:
G undlagen
de
Sp achkul u .
Bei ige
de
P age
Linguis ik
zu
Sp ach heo ie
und
Sp achp lege.
Be lin, 1976,
TI.
1,
S.
84.
62

déjusios
ideog a inés
(seman inés)
leksikog a ijos
eo ija
i
p ak ika.
Seman ikos
enesansa
s ip ina
i
ling is inés
ipologijos
a gimimas
(ma y ,
i gi
s imuliuo as
s uk i inés
kalbo y os
pasiekimy).
Labai
pagy éjus
doméjimuisi
nominacija
(i a -
dijimu),
jos
mo y acija
(j a dijimo
pag indimu,
ip asminimu
i
pe p asminimu),
idine
Zodzio
o ma,
ealijy
i
Zodziy
san ykiu,
Sie
klausimai
g ildenami
pla esniu
i
bend esniu
pag indu:
i iama
leksiniy
i
seman iniy
g upuo iy
( ienoje
kalboje
a
keliose,
ne
a imai
negimini’kose
kalbose)
mo y acija,
ieSkoma
jos
ipologijos
—
uni e salijy,
analogijy
i
speci ikos.
Sie
klausimai
ne’
ik
eo i’kai
gy ybiSkai
ak u-
aliis
e minologijai
kaip
leksikologijos
daliai
i
ienai
s a biausiu
kalbos
a ei ies
léméjy.
Vaisingai,
ypaé
gausiuose
( usu,
la iy,
lie u iy)
liaudies
e minijos
y-
inéjimuose
(kokybe
ik ai
p alenkian iuose
mokslo
i
echnikos
e minologija),
panaudojama
k i i’kai
j e in a
pa i is
Zodziy
i
daik y
(W6 e
und
Sachen)
mokyklos
(H.
Sucha d as,
R.
Me inge is
i
k .),
suki usios
sin e ini
me oda
—
ne
g e inamaji,
o
k yZminj
kalbos
i
e nog a ijos,
is o ijos,
a cheologijos
ak y
aiS-
kinima,
lygiag e y
e imologinj
( adiciniu,
klasikiniu
Saknies
a ba
e imono
ekons-
ukcijos
sup a imu)
i
is o inj
bei
kul i inj
y inéjima,
siejusios
ZodZio
is o ija
su
zodzio
geog a ija
(izop agmy
g e inimas
su
izoglosomis),
is obulinusios
d i
ono-
masiologijos
ope acijas
—
zodZio
ki imo
(daik o
j a dijimo
p ieZasciy
ieSkojimas)
i
Zodzio
a osenos
( olesnio
seman inio
Zodzio
likimo
pasekimas)
y ima**.
Tiesa,
daik us
eiSkian ys
—
adinamieji
deno a iniai
(onomasiologiniai)
Zodziai
suda o
Zodyno
ma ginalija,
kai iausiq
jos
dali
( elik ai,
a chaizmai,
e nog a izmai,
is o iz-
mai,
dialek izmai,
neologizmai),
daba
pe spek y esni
i
aisingesni
designa inés
(semasiologinés)
leksikos,
ilgaamziy,
daugiap asmiy,
uni e saliy
mazginiy
(ke i-
niu)
kul i os
ZodZiy
(SchliiBelwo e ,
kn ouesbie
cnoBa)
y inéjimai
(E.
Ben enis-
as,
R.
Budago as)®°.
Ta iau
nomenkla ii a
suda o
didele
e minijos
dalj,
i
jos
y inéjimo
me odologija
bei
eo ija
y a
nea idélio inas
uZda inys.
Te miny
eikSmiy
i
p asmiu,
ju
a spal iy
i
ki imy
aiSkinimas
labai
keblus,
be
bi inas.
Jis
labai
ak ualus
p ak iSkai.
P ieS’
pusSim i
me y
A.
PieSko skis
a-
8é:
,A8
p aSau
p isimin i,
kiek
laiko
misy
gin uose
eik ojama
iesai
ik ai
iSais-
kin i
i
kick
Zodiniams
nesusip a imams
iSsiai8kin i,
susi a i,
ka
eiskia
ZodZiai
<...>
—
i
skai y ojas
su iks
su
manimi,
kad
sup a imo
sunkumai
y a
bi inas
kul i ingo
li e a i inio
kalbéjimo
palydo as...
Laukiniai
iesiog
,,8neka“,
0
mes
is
no im
ka
no s
pasaky i.
Kiek ienas
isiSkai
sup an a
ik
sa o
pa ies
kalba“.
I§
o
i
a si ado
isa
ilologija.
Pi mosios
lie u iy
kalbos
g ama ikos
au o ius
Danielius
Kleinas
daugiau
kaip
p ie3’
is
amZius
jZ algiai
pas ebéjo:
,,Bu en ,
*®
Tapguc
B.
II.
K
pompocy
Mec a
M
3Ha4HMOCTH
HanpaBsenia
,,CioBa
M
Bell”
B
HCTOPHH
JMHTBHCTHKH.
—
B
KH.:
Pomauckoe
H
epMaHcKoe
s3bIko3HanHe.
—
Munck,
1977,
ppm.
7,
ec.
105—106,
108—109,
50
T e iosios
ka os
(p ancizy)
s uk i alizmas
(K.
Le i-S osas,
R.
Ba as,
Z.
Lakanas,
M.
Fuko)
eina
da
oliau
—
sa o
mokslo
me odologijoje
zodziui
uzk auna
3
unkcijas—
pazini-
mo
objek o,
pazinimo
pag indimo
(me odo),
pazinimo
p iemonés
(z .
ABTOHOMOBa
A.C,
@unocodcxue
mpobsemsl
c pyxTypHo o
aHanH3a
B
yMaHHTapHEIX
HayKax.—
M.,
1977,
c.
243.
Tai
—
ling ocen izmas,
kalbos,
kaip
.,be a pi8kos
min ies
ik o és*
(K.
Ma ksas),
aidmens
pe e inimas,
,,Zenklinis
e iizmas“,
kul i os
kalbinio
simbolinio
aspek o
ab-
soliu izacija
(Z .
en
pa ,
p.
251—252).
63
eikia,
kad
ZodZiy
sup a imas
i
dailus
sudéjimas
bi y
pi mesnis
uz
daik y
paii-
nima
i
a ojima.
I
kiek
dél
ZodZiy
klys ama,
iek
i
pa ies
dalyko
nus ojama;
<...>.
Dél
ZodzZiy
mes
u ime
i§
anks o
susi a i,
o
ada
da
leng esnis
i
laimin-
gesnis,
be
dauZymosi
i
uolas,
be
suduzZimo
pa ojaus,
bus
bisimasis
plaukimas
pe
Si
andenyna“.
Cia
bandy a
ikslin i
maza
o
plaukimo
ku so
a ka péle.
Ji
y a
sudé ingesné
negu
i8
ka o
a odé.
,,Kiek ienos
mokslo
Sakos
e minijai
bidingas
pag indinis
p ieS a a imas
—
p ieS a a imas
a p
sis eminio
e minijos
pobiidzio
i
jos
o ma-
imosi
is o iskumo.
Te miny
sis ema
a spindi
mokslo
sa oku
sis ema.
Kaip
ik
ai
i
da o
e minija
sis emine.
Be
mokslo
aida,
nauji
a adimai
keidia
sena
sa oky
sis ema,
mokslo
sa okos
igyja
naujy
san ykiy.
Sa okos
apim is,
jos
pobidis
kin a,
o
zodziai
pa adinimai
ku j
laika
lieka
neki e.
Tai
e éia
kis i
sena
e minu
sis ema,
a si as i
seny
i
naujy
e miny
nea i ikimui“®!,
Tai
ma y i
i i§
s aipsnio
kompozi-
cijos.
Dalykinés
jung ys
ienu
y ia
ka ojamos,
ki u ,
p ieSingai,
i
labai
s engian-
is
jos liko
plonos
i
iS emp os,
no s
Siaip
ik os.
Cia
neimanoma
pasiek i
liniji-
nés
kompozicijos,
ji
eikiau
p imena
hid og a inj
inkla
su
ingiuo omis
ékmémis,
o upémis
i
slenks iais.
Te minijos
ydos
gali
pasi ody i
upu j
pe dé os.
Ta iau
Si uo
no é a
ik
jas
pa ySkin i,
pada y i
sup an amesnes,
o
ne
didesnes.
Tik
aip,
odos,
jmanoma
siek i
jos
aisymo
i
obulinimo.
Pag indiniy
melio acijos
e miny
sis emos
aidos
( idinés,
in aling is inés
i
a p au inés,
in e ling is inés)
analizé
leidzia
da y i
i
iena
bend esne
e mino-
logijos
eo ijos
i8 ada:
e minologija,
no s
speci iné
leksikologijos
Saka,
no s
spe-
cialiai
a koma,
paklis a
bend iesiems
seman ikos
désniams,
neiS engia
polise-
mijos,
sinonimijos,
pleonazmy,
oksimo onu
i
ki y
ik u
i
a iamuy
ydu.
T umpos
iS ados
1.
Melio acija
y a
a p au inis
Zodis,
be
kai
ku iose
kalbose
ip as ine
jo
eik’-
me
,,pag indinis
Zemés
ge inimas“
a ojami
ki i
in e nacionalizmai
(p anc.
boni-
ica ion,
amélio a ion...),
jy
e iniai
(angl.
be e men )
a ba
isai
ki i
e minai
(angl.
eclama ion,
imp o emen ...).
Visi
jie
i
daugia eikSmiai.
[
Sia
a i a
e minu
sis ema
beijeina
nauji
na iai:
e ias
Zodis
nuo
lo ynisko
suple y inio
bid a dzio
bonus,
melio ,
op imus
—
op imizacija
i
an onimai
de e io acija
i
pejo izacija.
2.
Melio acija
y a
uni e salus
e minas,
a ojamas
i
daugelyje
ki u
s i iy
—
kalbo y oje,
iloso ijoje,
Zu ininkys éje,
miSkininkys éje,
klima ologijoje,
ekologijoje.
3.
Zemés
iikio
melio acijos
sa oka
i
e minas
y a
alpaus
u inio.
Ne
kai
ku ie
jos
komponen ai
a ojami
su
pazZyminiu
melio acinis
—
a imas,
eSimas.
Pag-
indinés
melio acijos
i8ys
y a
sausinimas
(i
d enazas)
i
d ékinimas
|
i igacija.
4.
Melio acijos
iSiy
isumai
eik8 i
be
eikalo
a ojama
daugiskai a
(be
o,
nenuosekliai).
**
Wukosu4
B.A.
O
cnosape
Hosoi
MHHTBuCTHYeCKO
TepMHHONOTHH.
—
B
xH.:
JIMa ea-
CTHYeCKad
TEPMHHOOFHA
HK
OpHKNagHad
TOMOHOMacTHKa.
M.,
1964,
c.
33.
5.
Melio acija
u i
i
lie u iSkq
e inj
ge inimas,
be
jis
né a
isiskai
adek a us,
e miniskas
i
gy ybingas.
6.
Melio acijos
i
jos
hiponimy
sausinimas,
d ékinimas
a osena
u i
unkci-
niy
ikumy
(pleonazmai,
hipe onimo
a ojimas
ie oj
hiponimu).
Juo
e minas
uni e salesnis
i
neapib éz esnis,
juo
auk ualesnis
i
daZnesnis,
juo
daugiau
jo
a -
ojimo
klaidy.
7.
D enazo
i
sausinimo
sky imas
né a
p igim inis,
o
ik
is o i8kai
susiklos es
i
adiciSkai
palaikomas.
8.
D enazas
(d ena imas)
y a
di b inis
i
na i alusis,
a ba
gam inis
(i
d ena-
imasis,
nu ekéjimas,
aip
pa
sausumas).
Gam inio
d enazo
p ieSybé
y a
mai ini-
mas
(d ékinimas,
aip
pa
Slapumas).
9.
D ena
y a
di b inio
d enaZo
anden akis:
angly
kalboje
(d ain)
—
be
koks,
lie u iy
(i
usy)
—
ik
poZeminis
deng as.
Sis
ski umas
a si ado
dél
o,
kad
sausi-
nimas,
pli es
i
Anglijos,
Lie u oje
pla esniu
mas u
jsigaléjo
ada,
kai
y aujan is
sausinimo
anden akio
ipas
bu o
nebe
g io ys,
0
poZeminis
amzdis
(a
amzde-
liy
linija).
10.
PanaSus
i
d enaZo
sa okos
susiau éjimas:
angl.
d ainage
y a
be
koks
sausinimas,
lie .
d enaZas
—
uZda as
pozeminis
sausinimas,
o
a i as
—
iesiog
sausinimas
a ba
sausinimas
g io iais
(pas a asis
e minas
gimdo
an onima
sausini-
mas
d enazu).
Gimininiy
i
iiniu
e miny
sis ema
lie u iy
kalboje
y a
komplikuo-
a
i
logi8kai
ne be
p iekai& y
(y a
pleonazmy).
11.
I§
o
a si ado
ik as
pa adoksas:
d enaZo
sa okai
susiau éjus,
d enos
eiks-
mé
p apla éjo:
,,sausinimo
(poZeminis)
anden akis“
—
,,(poZeminis)
melio acijos
anden akis“,
p z.:
d ékinimo
d ena.
G e a
io
oksimo ono
a si anda
ne
d enaZi-
nis
d ékinimas.
12.
Si as
sis emos
susid ejinimas
i8nyks,
kai
melio acijoje
nebeliks
g io iy.
Be
ada
iSkils
sausinimo
i
d enaZo
sinonimijos,
iksliau
sakan ,
duble iSkumo
i
jy
kon-
ku encijos
klausimas.
G io ius
pakei us
d enomis,
gali
nugalé i
d enazas.
Dél
os
pa ios
p ieZas ies
sunku
bus
a sik a y i
i
d ékinimo
d enos,
d enazinio
d ékinimo.
Syki
p a as as
obulumas
sunkiai
a gaunamas.
Su umpinimai
Ag
—
Ag onomijos
pag indai.
—
V.,
1973.
A mand
—
A mandas
D.
Mums
i
anikams.
— V.,
1967.
Augal
—
De eSke i ius
K.,
Subagéiené
A.,
Tuminas
A.
Augalininkys é.
—
V.,
1972.
Au ekel
—
Au okeliai
i
jy
eksploa acija
/
Red.
E.
PalSai is.
—
V.,
1954.
AZOZ
—
Angly—lie u iy
kalby
Zemés
kio
e miny
Zodynas
/
Suda é
D.
Ceponiené,
R.
Geliniené,
J.
Kazé-
nas,
R.
Kelbauskiené
(a sak.
edak o é).
— V.,
1977.
Bend
misk
—
Kolpiko as
M.
Bend oji
miSkininkys é.
—
K.,
1948.
BC,
XV
—
Bonsmaa
Cose ckan
SuumKnonegua.
Msg.
2.—-M.,
e.
15,
1952.
3.
1019
65
BC9,
VHI
BZIi
I
ChZ
Di
mel
D ék
DZ,
DZ;
OK
eo p
Ekspl
OHI
cenbx03
cI
E oz
Gal
Gelzkel
Geog Z
GeolZ
Tuup
ca
Gy
ana
Gy ul
Hid ogeol
Hid ogeol
pag
Hid olog
Hid ome
ya d
Kel
KomT
K as
KV
Lauk
eh
ya d
LF
I
Lie
Li
M
LKZ
LKZ
K
LTE
I
MedicZ
MedZ
66
Bonsmas
Cose ckas
Sxuaxnonegus.
W3n.
3.
—
M.,
1.
8,
1972.
Rusy—lie u iy
kalby
Zodynas
/
Pa uoSé
V.
Ba onas,
V.
Galinis.
—
V.,
1967,
.
1
i
2.
DaukSas
K.
Chemijos
zodynas.
—
V.,
1960.
Ceiéys
J.
Di oZemiy
melio acija.
—
V.,
1951.
Di sé
A.,
Zibe skas
J.
D ékinimas.
—
V.,
1967.
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas.
—
V.,
1954.
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas.
—
V.,
1972.
Amaes
93.
5.
Sxonomaxo- eo pabuyeckan
TepMHHo-
uo us,
—
M.,
1977.
As auskas
J.
i
k .
MaSiny- ak o iy
pa ko
eksp-
loa acija.
—
V.,
1972.
OunuknonenMyeckH
CeNbCKOXO3siicTBeHHBIM
COBapb~
cnopaBouwHHK
(kpaTkmii).
—
M.,
1959.
Visockis
O.
Di ozemiy
e ozija.
—
V.,
1971.
Gal ydis
J.
Kodél
i
kaip
zmonés
p adéjo
iké i?
—
V.,
1978.
Aksiono as
I.,
Sujazo as
I.
Vado élis
TSR
Sa-
jungos
geleZinkeliy
echninés
eksploa acijos
aisykléms
s udijuo i.
—
V.,
1955.
Agapo as
S.,
Sokolo as
S.,
Tichomi o as
D.
Geog a ijos
Zodynas.
—
K.,
1972.
Gudelis
V.
Geologijos
i
izinés
geog a ijos
e miny
Zodynas.
—
V.,
1956.
Au uio-pyccku
anpono mueckuii
cnopaps.
—
M.,
1966.
Pabijanskas
A.
Zemés
kio
gy uliu
ana omija.
—
V.,
1967.
Gy ulininkys és
pag indai.
—
V.,
1952.
Kinde is
Z.
Hid ogeologija
i
g ezyba.
—
V.,
1974.
Juodkazis
V.
Pabal ijo
hid ogeologijos
pag indai.
—
V.,
1979,
PoSka
A.
Hid ologija
i
hid ome ija.
—
V.,
1976.
Hid ome eo ologijas
e minu
a dnica.
—
Riga,
1976.
LukoSiiinas
S.
i
k .
Keliy
iesimas.
—
V.,
1972,
.
2.
Komjaunimo
iesa.
Basalykas
A.
Lie u os
TSR
k a8 o aizdis.
—
V.,
1977.
Kalba
Vilnius.
Lauksaimniecibas
ehnikas
e minu
a dnica.
—
Ri-
ga,
1974,
Lie u os
TSR
lo a.
—
V.,
1961,
.
3.
Zemés
kio
kul a y
lie inimas.
—
V.;
1972.
Li e a ii a
i
menas.
Lie u iy
kalbos
zodynas.
—
V.,
1956-1978,
.
1-11
(i
jo
san umpos).
Lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o eka.
Lie u iSkoji
a ybiné
enciklopedija.
—
V.,
1976,
.
1.
Medicinos
e miny
zodynas.
—
V.,
1980.
AiSkinamasis
medienos
apdi bimo
e miny
Zodynas-
Wi
A971