KALBU
KONTAKTAI
LIETUVOS
TSR
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXIII:
(1983)
ALOY
ZAS
VIDUGIRIS
DEL
KALBU
KONTAKTAVIMO
PIETRYCIY
LIETUVOJE
J adas
Kalby
kon ak a imu
a ba
kon ak ais
pap as ai
sup an amas
kalby
s@ly is,
pa-
si eiSkian is
j ai iomis
kalbomis
kalban iy
Zmoniy
kolek y y
kalbiniu
bend a imu
am
ik omis
geog a inémis,
is o inémis
i
socialinémis
salygomis
(AxmaHoga
O.
Ca
1966,
535).
Ypa
didele
kalby
j ai o e
pasizymi
pie y¢iy
Lie u a,
ku
iS isais
masy-
ais
a
didesnémis
bei
maZesnémis
salomis
kon ak uoja
lie u iy,
bal a usiy,
lenky
a més,
jy
li e a ii iniai
a ian ai,
aip
pa
usy
kalba,
neminin
Cia
da
pasi aikan-
&iy
ki y
kalby.
Pie yéiy
Lie u a,
bidama
i8
seno
iesiogiai
susijusi
su
daug
didesne
e i o ija,
ku ioje
,, yks a
in ensy iausi
bei
pla iausi
sla y
i
bal y
e noling is iniy
i
kul i iniu
kompleksy
kon ak ai*
(Cymuux
T.
M.,
Tonc as
C.
M.,
Tonopos
B.
H.,
1967,
38),
mokslui
daugeliu
poZi iy
y a
labai
s a bi.
No in
iSsamiau
ap asy i
os
e i o ijos
a
ben
ienos
jos
dalies
kalbinius
san ykius,
jy
aidg
i
p ieZas is,
eiké y
a ski os
pla ios
s udijos.
Siame
s aipsnyje
g ynai
sociologiniu
poZii iu
no-
ima
kiek
de aliau
apibidin i
pa ies
pie y inio
Lie u os
TSR
kampo,
iS
esmés
su-
ampan io
su
adminis aciniu
daba inio
Saléininky
ajono
plo u,
kalby
kon ak a-
ima
i
pasek i
jo
aida.
Be
o,
ia
a ojamas
kalbas
s engiamasi
panag iné i
pa-
gal
jy
kon ak a imo
pobiidj
i
a lickama
unkcija,
.
y.
kaip
sis ema,
a ba
adina-
maja
kalbine
si uacija
(Huxonscxuii
JI.
B.,
1970,
7;
Huxonsckaii
JI.
B.,
1976,
80).
Tuo
ikslu
g e a
ne e ai
a ojamas
i
kalbinés
si uacijos
e minas.
Iki
An ojo
pasaulinio
ka o
daba inis
Saléininky
ajonas
p iklausé
ke u ioms
apsk i ims:
Akmenjnés
(a
Kamenkos),
Dau i iny,
JaSi iny,
Saléininkéliy,
Sal i-
ni iky
i
Tu géliy
apylinkés
bu o
Vilniaus
apsk i ies,
Bu imoni l,
Daina és,
Eisis-
kiy,
Gé iskiu,
Kalesni iky
—
Lydés,
Riidninky
—
T aky,
Die éniSkiy
i
PoSko-
ni j
—
ASmenés.
Taigi
Saléininky
ajonas
e noling is iniy
san ykiy
ma gumu,
ku i,
be
ki y
socialiniy
eiksniy,
da
salygojo
p iklausomybé
ski ingiems
adminis aci-
niams
iene ams,
am
ik a
p asme
gali
a s o au i
ge okai
didesnei
lie u iy
i
bal-
a usiy
pa ibio
e i o ijai.
Sio
ajono
kalby
mozaika
i
kon ak ai,
ypaé
lie u iy
kalbos
Snek os
i
jy
sa i u-
mas,
jau
seniai
a k eipé
j ai iy
Saliy
y iné ojy
akis.
Sios
’nek os
y inéjamos
pa-
ieniui
i
ekspedicijomis,
ku ios
dia
yko
1952,
1955,
1963,
1964, 1966,
1974
me ais.
_
Daugiausia
démesio
susilauké
Die eniskiy
apylinkés
lie u iy
Snek a,
ku ia
y inéjo
i
sa o
da buose
lie é
E.
Vol e is
(Wol e
E.,
1895,
173-187),
K.
Baga
(Biga
K.,
1906),
J.
Jablonskis
(Jablonskis
J.,
1906),
P.
A uma
(A umaa
P.,
1930,
19—30,
46
61—65),
E.
F enkelis
(F aenkel
E.,
1936,
14-107),
Z.
Zinke icius
(Zinke icius
Z.,
1966),
J.
Lipskiené
i
A.
Vidugi is
(Lipskiené
J.
i
Vidugi is
A.,
1967,
183—222;
Lipskiené
J.,
1968,
196-207;
Vidugi is
A.,
1968,
190—
196),
I.
E many é
i
K.
Eig-
minas
(E many é
I.,
Eigminas
K.,
1968,
211—235)
i
k .
Sioje
i
ki ose
Saléininky
ajono
apylinkése
kalbine
medZiaga
inko
J.
Bal ikonis,
N.
G igas,
J.
Senkus,
J.
Do ydai is,
M.
Sapijanskai é-Kuosiené,
K.
Mo kinas,
V.
Vi kauskas,
M.
Raz-
mukai é
i
k .
Pas a uoju
me u
is
didesnis
démesys
ski iamas
¢ia
a ojamy
kalby
kon ak a imui.
Vie os
lie u iy,
bal a usiy
i
lenky
onologiniy
i
g ama iniy
si-
s emy
sa eika
Saléininky
apylinkéje
y inéjo
M.
Lekomce a
(Jlexomuesa
M.
M.,
1972,
116—134,
174—185),
Kalesninky
apylinkéje
—
V.
Cekmanas
(Sexmau
B.
H.,
1973,
29—43),
Die eniSkiy
apylinkéje
T.
Sudnik
(Cyauux
T.
M.,
1975,
102—121,
202—210),
Bu imoniy
i
kai
ku iose
ki ose
pie y iy
Lie u os
apylinkése
—
E.
G ina eckiené
(G ina eckiené
E.,
1969,
219-229;
[puuapenxene
E.
W.,
1972,
294-408).
Vie inj
lenky
kalbos
dialek a
i
jo
san ykius
su
lie u iy
i
bal a usiy
kalba
isame
Vilniaus
k aS e
nag inéjo
H.
Tu ska
(Tu ska
H.,
1939),
Lopa iskiy
(Lopa o 8¢iznos)
kaimo
(bu .
Tu geliy
apyl.,
daba
Vilniaus
aj.
Ma iampolio
apyl.)
lenky
Snek a
—
A.
Zdaniukie i ius
(Zdaniukiewicz
A.
A.,
1972;
Zinke i-
Sus
Z.,
1974,
204—214),
o
ie os
bal a usiy
Snek as
—
E.
G ina eckiené,
J.
Ko-
aléiuk,
J.
Macke i é,
E.
Romano i é
([paaasenxene
E.
U.,
Kosanbuyx
UH.
I1.,
Manxesuy
IO.
®.,
Pomanosuy
E.
M.,
1972,
377—393)
i
k .
Ple ian is
bal y
i
sla y
kalbiniy
ySiy
i
kon ak y
y inéjimui
ling is iniu
as-
pek u,
auga
susidoméjimas
i
o
kon ak a imo
sociologine
puse.
IS
esmés
joks
im esnis
ling is inis
y inéjimas
neapsieina
be
ap a imo
socialiniy
eiksniy,
ku ie
pap as ai
lemia
ling is iniy
ak y
aidg.
Nesan
os
s i ies
da by,
y iné ojai
daz-
niausiai
y a
p i e s i
enkin is
a si ik inémis
nuogi domis,
subjek y iomis
i
ne e ai
p ie’ a ingomis
pas abomis
i
k .
Lie u iy
kalbininkai
j ai iy
kalbiniy
ekspedicijyu
a
Siaip
is yky
me u
Sias a -
mes
y inéja
i
Sio
k aS o
e noling is iniy
san ykiy
aida
s ebi
jau
daugiau
kaip
20
me y.
Vien
pe
a
laika
(s aipsnio
au o ius
emiasi
daugiausia
1955—
1980
m.
sa o
y inéjimy
duomenimis)
Sio
kampo
kalbiniy
san ykiy
mozaikoje
i yko
am
ik u
ne
ik
kiekybiniy,
be
i
kokybiniy
poslinkiy
( ad
kiek
okiy
paki imy
y a
i yke
da
anks iau?!).
Visa
ai
no s
bend ais
b uoZais
Zino ina
Sio
k aS o
y iné ojams,
kad
jie
galé y
susida y i
eisinga
ka ais
gana
painiy kalbiniy
san ykiy
aizda,
nus a y i
objek y ius
jy
aidos
désnius.
Va ojamy
kalby
papli imas
i
jy
apibidinimas
Be
ku is
e i o inis-poli inis
bend umas
pap as ai
apibidinamas
ne
ik
saly-
gi’kai
pas o iais
ekonominiais,
poli iniais,
kul i iniais,
be
i
kalbiniais
ySiais.
Kalbiniai
ySiai,
pasi eiSkian ys
kalby
kon ak a imu,
sa o
uoZ u
de alizuojami
pagal
sudedamasias
dalis
a ba
a ojamas
kalbas,
ku iy
kiek iena
u i
nemaza
i
g ynai
sa i y
b uoZy.
Todél
nuo
Gia
a ojamy
kalby
eisingo
y
sa i y
b uozy
apibiidinimo
nemaZa
p iklauso
jy
a pusa io
san ykiy
i
apsk i ai
kalbinés
si u-
4
acijos
kaip
sis emos
sup a imas.
Toliau
Sios
kalbos
apz elgiamos
pagal
jy
papli
ima
i
a ojimo
daznuma
eilés
a ka:
bal a usiy,
lenky,
lie u iy
i
usu.
a.
Bal a usiy
kalba.
Vy aujan i
pie y inio
Lie u os
TSR
kampo
kalba
y a
ie iné
bal a usiy
a mé,
ku i
i8
esmés
y a
cen inés
bal a usiy
a més
aka inés
dalies
esinys,
ge okai
a mieS as
o
k aS o
lie u iy
i
lenky
a miy
elemen ais.
Vie-
iniai
Zmonés
jq
dazniausiai
adina
(pa)p as a
kalba,
p as as
a ba
u eiSas
liezi i-
is,
a
apie
ja
pasakoma,
jog
dudéna
(ka ais
kléga,
kalba,
i a ina)
pap as ai
(ma-mpoc y,
po-p os emu,
ma-TyTsiimamy)
i
pan.
Daugumui
ap aSomojo
plo o
gy en ojy
Si
kalba
y a
pag indiné,
no s
i
ne
i-
sada
gim oji.
Ne
gim oji,
.
y.
an iné,
ji
y a
daugeliui
y esniosios
ka os
gy en o-
ju,
ypaé
pie inéje
miné os
e i o ijos
dalyje,
i
ik
dél
j ai iy
p ieZasciy
ilgainiui
a-
pusi
pag indine,
nes
gim oji
(pap as ai
lie u iy)
kalba
ia
daug
kam
nebé a
pag in-
diné
kalba.
No s
bal a usiy
kalba
Gia
né a
o iciali,
a iau
jos
a ojimo
s e a
y a
palygin i
pla i.
Pi miausia
ji
daugeliui
y a
kaip
namy
a
Seimos
kalba.
Da
daugiau
ji
a o-
jama
kaip
neo iciali
ieSoji
kalba.
Ja
daZniausiai
kalbama
j ai iuose
ie os
zmoniy
susibi imuose,
ka ais
o icialiuose
susi inkimuose,
p ie
kolek y iniy
da by
i
k .
Kadangi
bal a usi’kai
a pusa yje
susikalba
ne
ik
ie iniai
lie u iai
su
ie iniais
lenkais,
be
i
daugelis
ie os
gy en ojy
bend audami
su
usiskai
kalban iais
Zmo-
némis,
q
bal a usiy
a me
galima
laiky i
sa o iska
Sio
egiono
a pusa io
bend a-
imo
a ba
kon ak y
kalba.
Ki aip
sakan ,
ie iné
bal a usiy
a mé
Gia
a lieka
am
ik a
egioninés
kalbos
aidmenj.
Vie inei
bal a usiy
a mei
am
ik os
j akos
u i
i
li e a ii iné
bal a usiy
kalba,
kadangi
nemaZa
gy en ojy
dalis
ne e ai
kKlauso
bal a usiy
adijo,
Zi i i
jy
ele izijos
laidy.
Vis
dél o
bal a usiy
li e a ii inés
kalbos
j aka
ia
né a
okia
didelé,
kokios
ga-
lima
bii y
iké is,
u in
omenyje
ie inés
bal a usiy
a més
papli ima.
Pag indiné
Sio
ei8kinio
p ieZas is
Sia
galbii
y a
a,
kad
Sia
a me
kalban ys
Zmonés
pap as ai
sa es
bal a usiais
nelaiko,
o
sa o
kalba
ak uoja
kaip
sa o iska
ie inés
lenky
(a ba
usy)
kalbos
a me.
b.
Lenky
kalba.
Palygin i
pla iai
ap aSomoje
e i o ijoje
y a
a ojama
i
lenky
kalba,
iksliau
kul ii inis
pe i e inis
lenky kalbos
dialek as
(,,polszezyzna
k esowa“
a ba
,,polszczyzna
li ewska“),
susi o ma es
lenky
kalbos
i
ie iniy
lie-
u iy,
aip
pa
bal a usiy
a miy
pag indu
(Bepenuy
B.
JI.,
1965,
193-209;
Bapouis
B.
JI.,
1973,
5—21).
Sis
lenky
dialek as,
iesa,
kol
kas
didesnio
kompak-
iko
plo o
neapima.
Kaip
gim aja
i
pag indine
kalba
ji
a oja
daugelis
didesniy
mies y
a
mies eliy
(p z.,
Eisiskiy,
i8
dalies
Sal ininky,
Die eniskiy,
JaSiinu,
Rid-
ninky,
Tu geliy
i
k .)
gy en ojy
i
kai
ku ie
adinamyjy
Slék y
kiemy
palikuonys
(apie
Eidi8kes,
JaSi inus,
Paba e, Tu gelius
i
k .).
Siaip
lenky
dialek as
ia
daZniau-
siai
a ojamas
g e a
ie iniy
bal a usiy
i
ka ais
lie u iy
a miy.
Apsk i ai
o
k a3-
o
gy en ojy
daugumui
Sis
lenky
dialek as
y a
bend a
susizinojimo
p iemoné.
Ka u
jis
ne e ai
y a
i
ie os
adminis acijos
kalba.
LenkiSkai
pap as ai
a pusa yje
kalbasi
susi ike
nepaZjs ami
a
olimesniy
apylinkiy
Zmonés,
,,ge a
ona“
no in ys
iSlaiky i
kaimynai
i ,
Zinoma,
ie os
in eligen ai.
Labai
daZnai
lenky
kalba
Gia
laikoma
mandagumo,
ge o
iSsiaukléjimo
bei
i§sila inimo
poZymiu.
48
Lenky
kalba,
anks iau
bu usi
ie os
d a ininkijos
i
baZny ios
kalba,
ie iniy
gy en ojy
bu o
p adé a
isu
ak y iai
a o i
(a
ben
s eng is
a o i)
daugiausia
bu zZuazinés
Lenkijos
okupacijos
(1920—1939)
me ais.
Ne
isy
ie os
gy en ojy
lenky
kalba
y a
ienoda.
Vy esniosios
ka os
a s o ai
“pap as ai
moka
ik
ie inj
lenky
dialek g.
Daugelis
jaunesniosios
ka os
a s o u,
baigusiy
aS uonme es
(anks iau
sep ynme es)
i
idu ines
mokyklas,
ku iy
daugu-
mas
ia
eikia
dés omaja
lenky
kalba,
pap as ai
jau
ge iau
moka
lenky
li e a i-
ine
kalba.
Menkai
lenky
kalba
bemoka
jaunimo
dalis,
Jankan i
a ba
lankiusi
ik
lie u iy
a
usy
dés omaja
kalba
eikian¢ias
mokyklas.
Lenky
li e a i inés
kalbos
j aka
Gia
ei’kiasi
ne
ik
pe
mokyklas,
be
i
pe
spauda
(be
Lie u os
TSR
leidziamy
lenkisky
Jaik as iy,
knygu
i
Zu naly,
daugelis
da
p enume uoja
i
skai o
Lenkijos
Liaudies
Respublikoje
leidziamus
spaudi-
nius),
adija,
ele izija
( .
y.
laidas
lenky kalba
iek
miisy
espublikos,
iek
LLR),
menine
sa i eikla
i
k .
Didele
lenky
kalbos
i
apsk i ai
lenky
kul i os
j aka
Gia
lemia
da
i
ai,
kad
daugumas
ie os
gy en oju,
sa o
Seimose
daZnai
kalban iy
bal a usi’kai
a
lie u-
iskai,
o icialiai
sa e
Jaiko
lenkais.
Be
o,
nemaZa
ie os
gy en ojy
Seimu
susije
a imais
giminys és
ySiais
su
Lenkijos
Liaudies
Respublika
dél
ka o
i
poka io
me ais
ykusios
emig acijos.
c.
Lie u iy
kalba
—
i8
esmés
aka y
dziky
(a ba
pie y
auks ai¢iy)
pa a més
asa
—
Gia
a ojama
gana
ne iencdai.
No s
adiciné
dziky
a mé
apsk i ai
y a
i8silaikiusi
gana
pla ioje
juos oje
nuo
als ybinés
LTSR
sienos
pie uose
maZdaug
iki
Visinéids
upés
Siau éje,
.
y.
iki
Gucéliy
i
Sal ininkéliy,
a iau
y aujan iq
pa-
dé j
iki
Siy
dieny
ji
y a
iSlaikiusi
ik
a ski ose
o
plo o
ie ose.
Tokiy
didesniy
y-
aujan ios
lie u iy
kalbos
a ojimo
lopy
y a
apie
Die eniskes,
ypa
idu inéje
i
a-
ka inéje
Die eniSkiy
i kysulio
dalyje
(Lipskiené
J. i
Vidugi is
A.,
1967,
183—185),
i
aka iniame
Sal ininky
ajono
kampe,
daugiausia
besi ibojan iame
su
Va énos
ajonu
(MiS inai,
Nani kés,
Naujad a is
i
k .
kaimai).
T adiciné
dziky
a mé
Gia
a ojama
j ai iy
ka u
a s o y
—
nuo
y iausiy
iki
aiky.
Vidu iniojoje
plo o
dalyje,
mazdaug
nuo
Kalesninku
iki
Sal ininky,
lie u iskai
mokan ys
i
kalban ys
ie os
gy en ojai
esuda o
ik
nedidelj
p ocen a.
Bu imo-
niy,
Daina os,
Dau iiny,
Ge i kiy,
Kalesninky
apylinkése
lie u i kai
kalba
a ba
moka
kalbé i
daugiausia
y esniosios
ka os
Zmonés
i
ienas
ki as
i8
jaunesniu.
O
apie
Saléininkus,
Saléininkélius,
Eisi¢kes
jau
i
pa ios
y iausiosios
ka os
a s o-
u
maza
belike.
Kadangi
jaunesnioji
ka a
eimose
ak i kai
kalbé i
lie u iskai
jau
ku is
laikas
nebemokoma,
.
y.
su
jais
nemie
lie u i kai
nebekalbama,
odél
lie u iy
kalbos
a ojimo
s e a
is
siau éja.
Pi miausia
lie u iy
kalbos
a sisakoma
mi8 iose
Seimose,
kai
y as
a
Zmona
lie u i kai
is is
nemcka
a ba
moka
menkiau
negu,
p z.,
bal a usiskai
a
lenkixkai.
Be
ka ais
é ai,
ne
i
gana
ge ai
mokan ys
lie u iy
kalba,
lie u iskai
nebekalba
dél
aiku,
ked
Siems
bii y
leng iau
mokykloje
(daugumas
mokykly
Gia
eikia
lenky
désicmaja
kalba),
o
peskui
nuo
os
kalbos
ap-
sk i ai
a p an a.
Tokiy
Seimy
po
iena
ki a
da
y a
Daina es
(Gil iniskiy,
VézZio-
ni
k.),
Bu imoniy
i
Ge iskiy
(Ju goni i,
Kani iky,
Siauli ,
a ba
sen.
S iél iy)
apyl.
i
ka ais
ki uose
kaimuose.
4,
949
49
Didelé
o
plo o
gy en ojy
dalis
lie u iskai
bemoka
ik
pasy iai,
.
y.
lie u iSkai
ge iau
a
p as iau
sup an a,
be
lais ai
kalbé i
nebegali.
Tai
daugiausia
asmenys,
ak y iai
pa ys
nebekalbéje,
be
sa o
Seimose
gi déje
lie u ikai
kalban is
é us,
se-
nelius
i
pan.,
a ba-no s
i§
maZens
lie u iSkai
i
pa ys
kalbéje,
be
éliau
pami e.
Tokiy
y esniosios
i
ka ais
idu iniosios
ka os
a s o y
y inéjimy
me u
da
ne-
e ai
bu o
galima
su ik i
isoje
pie inéje
Saléininku
aj.
dalyje
(i
pa iuose
Sal i-
ninkuose),
p adedan
Die eniskiy
i8ky8uliu
i
baigian
Daina os
i
Kalesninky
apy-
linkémis.
Ta¢iau
lie u iskai
dainuoja
ka ais
i
lie u iskai
kalbé i
nemokan ys.
]
Siau e
i
Siau és
y us
nuo
miné os
Visingios
upés
—
apie
Akmenyne,
JaSiinus,
Ridninkus,
Tu gelius
—
ie iné
lie u iy
dziky
a me
i§
esmés
jau
iSnykusi.
Ja
Gia
niekas
nebekalba,
ik
kai
kas
da
p isimena
i8
é y,
seneliy
a
kaimyny
pasakojimy.
Ne
i
isu
seniausi
in o ma o iai
Sia
a me
pa ys
nebé a
Snekéje,
no s
ienas
ki as
i8
é y
a
seneliy da
p isimena
a ski us
Zodzius,
moka
juos
paaiskin i,
8i
a
iS e s i.
Mini
seniau
ja
kalbéjusius
asmenis.
Da
neseniai
Gia
gy a us
lie u iy
dziky
a me
liudija
aip
pa
SionykS¢iy
bal a usiy
i
lenky
a miy
lie u i8kas
subs a as
(Zda-
niukewicz
A.
A.,
1972,
5—6;
Zinke iéius
Z.,
1974,
207—214).
Kele as
Gia
su ik u
ie iniy
senuky,
mokéjusiy
kiek
lie u iskai
(pusiau
a miSkai,
pusiau
li e a i ine
kalba),
aiskino
Sios
kalbos
p amoke
jau
paauge
a
suauge,
a naudami
,,Lie u oje“
a
Siaip
bend audami
su
ne ie iniais
lie u iskai
kalban iais
Zmonémis.
Lie u iskai
éliau
p amokusiy
ie iniu,
ypa
jaunosios
ka os
a s o u,
ia
y a
daugiau.
Jie
kalba
pap as ai
li e a i ine
kalba.
Tai
daugiausia
asmenys,
neseniai
baige
i ai ias
mokyklas
Vilniuje,
Kaune
i
ki u
a ba
ku j
laika
d auge
di be
a
di ban ys
su
lie u i8kai
kalban iais
Zmonémis.
Lie u iskai
daugiau
a
maZiau
su-
p an a
bemaz
isi
baige
aS uonme es
a
idu ines
mokyklas,
a iau
kalbé i
daugu-
mas
jy
negali
(mokykloje
ien
pe
lie u iy
kalbos
pamokas
ge ai
lie u iSkai
iSmok i
e as
ku is
pajégia).
Pe
mokyklas
lie u i8kai
kiek
ge iau
pap as ai
p amoks a
miné osios
pie inés
plo o
dalies
mokiniai,
ku iems
namie
da
gali
kiek
padée i
lie u iy
kalbos,
.
y.
ie-
inés
dziiky
a més,
nepami Se
é ai
a
seneliai.
Todél,
kalbédami
lie u iSkai,
u
apylinkiu
jaunosios
ka os
a s o ai
da
jmaiSo
i
Siek
iek
ie inés
dziky
a més
elemen y.
Ge okai
a mi8kiau
(pusiau
a miSkai,
pusiau
li e a i ine
kalba)
moka
kalbé i
daugelis
Bu imoniy,
Ge i8kiy
i
Daina os
apylinkiy
idu iniosios
ka os
a s o u,
ku ie
lie u iSkai
mokési
ie os
mokyklose,
eikusiose
nuo
1940
iki
1953
m.*
Pasaky ina,
kad
pie inéje
plo o
dalyje
lie u iy
li e a i ine
kalba
aip
pa
gana
neblogai
moka
i
daugelis
y iausiosios
ka os
a s o y.
Daugumas
ju
skai o
lie u-
iska
spauda,
klauso
adijo,
Zi i
ele izijos
laidy
i
apsk i ai
ak y iai
seka
lie u iy
kul i inj
gy enima.
Kai
ku ie
li e a i ine
kalba
moka
jau
ge iau
i
a oja
jq
daz-
niau
uz
a me.
Li e a i inei
kalbai
Gia
eikiama
pi menybe
eikia
aiSkin i
pi miau-
sia‘ omis
pa
p ieZas imis,
dél
ku iy
8i
kalba
jsigali
daba
isose
misy
a mése.
An a
e us,
nemaZa
lemia
i
ie os
salygu
speci ika:
Sio
plo o
sla y
kalby
izoliuo-
1
Siuo
me u
Saléininky
aj.
isi
dalykai
lie u i8kai
bu o
dés omi
Die eni8kiy,
Ei8iskiy
i
Sal-
Sininky
komplek inése
idu inése
mokyklose
( .
y.
su
lygiag e émis
klasémis,
dés omomis
lenky
i
usy
kalba),
Poskoniy
aS uonme éje
mokykloje,
Die eniskiy
apyl.
Daubi iskiy,
Kazliliy,
Macii-
iy
i
Daina os
apyl.
Mi8 iny
k.
p adzios
mokyklose,
50

os
lie u iu
kalbos
Snek os
kon ak us
su
lie u iy
kalba
begali
palaiky i
ik
pe
li-
e a ii ine
kalba,
a pininkaujan
adijui,
ele izijai,
spaudai
i
k .
Tagi
li e a i i-
né
kalba
sa o
uod u
jlieja
sioms
Snek oms
gy ybés,
kad
jos
galé y
da
egzis uo i.
Ta iau
apsk i ai
lie u iy
li e a i iné
kaip
o icialioji
adminis aciné
kalba
Gia
é a
a ojama
labai
ibo ai,
nes,
kaip
minéjome,
nemaza
ie os
gy en ojy
dalis
lie u iskai
nebekalba.
d.
Rusy
kalba.
No s
usy
kalba
iki
An ojo
pasaulinio
ka o
be eik
niekam
i
ie iniy
gy en ojy
nebu o
gim oji,
a¢iau
Sio
k aS o
Zmonéms
ji
nebu o
i
isai
s e-
ima.
Daugelis
y esniosios
ka os
a s o y
y y
usiskai
buyo
mokesi
mokyklose
da
ca o
aldzios
me ais,
p amoke
a naudami
ka iuomenéje
a
Siaip
olimesnése
i8 ykose
p ie
aldi8ky
da by.
Be
o,
ne
i
nieku
usi’kai
nesimokius,
be
mokan
bal a usiskai,
dél
gene inio
y
kalby
a imumo
usy
kalba
neblogai
galima
sup as i,
©
Sick ick
pasi eni a us
i
susikalbé i.
Rusy
kalba
ypaé
iSpopulia éjo
a ybinés
san a kos
me ais.
Daugiakalbiai
Sio
k a8 o
gy en ojai
gana
nesunkiai
i
ge ai
jos
igmoks a
mokyklose
a ba
klausydamiesi
adijo,
Zi édami
ele izijos
laidy
bei
il-
muy,
di bdami,
azinédami
a
Siaip
bend audami
su
j ai iy
au ybiu
Zmonémis.
Be
o,
Sal%ininkuose
i
Eisi8kése
gy ena
i
nemaZa
i8
ki y
espubliky,
ypa
Bal-
a usijos,
a sikélusiy
gy en ojy,
ku iy
jaunimas
kalba
daugiausia
jau
usiSkai.
Tiesa,
ia
a ojama
usy
li e a i iné
kalba
ka ais
u i
i
Siokiy
okiy
ie iniy
lenky
a
bal a usiy
kalby
p iemaiSy.
Biidama
iena
s a biausiy
adminis acijos
kalby
i
daznai
a likdama
a p au inés
kalbos
aidmenj,
ji
gana
spa diai
plin a
ne
ik
kaip
ieSoji,
be
i
apsk i ai
kaip
kul i os
kalba.
Todél
is
daugéja
i
mokykly
su
usy
dés omaja
kalba.
Tokiu
bidu,
usy
kalba
Gia
sékmingai
pa aduoja
lie u iy
i
lenky
kalbas
i
i8
dalies
iboja
jy
a ojima
bei
pli ima.
‘Funkciniai
kon ak uojan iy
kalby
san ykiai
Kiek iena
Sia
a ojama
kalba
u i
am
ik a,
nuo
ie os
Zmoniy
kolek y y
p iklausoma
sa o
a ojimo
s e a.
Kadangi
pie y inj
Lie u os
TSR
kampa
suda o
ne
iena
kalba
kalbandiu,
be
glaudziais
Okiniais
i
kul i iniais
kon ak ais
susijusiy
kolek y y
bend uomené,
odél
glaudZiais
a pusa io
san ykiais
y a
susijusios
i
a
bend uomene
ap a naujan ios
kalbos.
Ki aip
sakan ,
komunikacijos
kon inuumo
poZi i iu
a
bend uomene
ap a naujan ios
kalbos
a ba
kalbinés
sis emos
a pusa yje
suda o
sis ema
a ba
adinamaja
a chisis ema
(Huxonscxuii
JI.
B.,
1976,
80).
Pagal
kalby
a liekama
unkcija
kalbine
si uacija
gali
suda y i
keli
kompo-
nen ai,
pap as ai
iSsidés e
am
ik a
hie a chine
a ka.
Pie y iy
Lie u os
daba i-
ne
kalbine
si uacija
salygi8kai
galima
adin i
ikomponen e.
Vie iniy
kalby
aid-
menj
ia
a lieka
lie u iy,
bal a usiy
i
lenky
kalbos.
Vadinamoji
kalba
mak o a pi-
ninké
y a
usy
kalba.
Kiek
painesnis
y a
egioninés
kalbos
klausimas.
Pla esniqja
p asme
egioninés
kalbos
unkcija
ek y
kaip
adminis acinei
lie u iu
li e a i inei
kalbai,
o
siau esniaja
—
¢ia
daugiausia
papli usiai
kaip
ieSajai
i
ie os
adminis -
Tacijos
lenky
kalbai.
Ta iau
kol
kas
né
iena,
né
ki a,
a ski ai
iman ,
né a
pajégios
ap a nau i
isy
i ai iomis
kalbomis
kalbanéiy
ap aSomojo
egiono
gy en oju.
ue
51
Lie u iy
kalbai
§
aidmenj
a lik i
kliudo
pe
oli
nuéjes
kalby
kai os
p ocesas,
0
lenky
kalbai
—
nespéjimas
isu
jsi i in i.
Viena
i§
pla iausiai
a ojamy
i
su-
p an amy
Cia
y a
ie os
bal a usiy
a mé,
a iau,
nebiidama
nei
o icialiai
ap obuo-
a,
nei
kodi ikuo a,
ji
negali
a lik i
isy
y
unkcijy,
ku ias
pajégia
a lik i
ik
a i in-
kama
li e a ii iné
kalba.
Uz a
dél
gene inio
a imumo
jos
a ojimas
salygoja
ne-
mazas
usu
kalbos
p i aikymo
galimybes.
Tokiu
bidu,
usy
kalba
gana
daZnai
y a
a ojama
ne
ik
kaip
a p au iné,
.
y.
mak o a pininké,
be
i
kaip
egioniné
kal-
ba.
Vadinasi,
ia
ima
o muo is
i
esmés
d ikomponen é
kalbiné
si uacija.
Biling izmas
i
diglosija
Ski ingomis
kalbomis
a
dialek ais
kalban iy
kolek y y,
ne e ai
besiski iandiy
e nine
i
socialine
kilme,
a pusa io
sa eikos
ezul a as
y a
ne
ik
kalbiné
si uacija,
be
aip
pa
biling izmas
i
diglosija.
Sa o
uoZ u
biling izmas
a
diglosija
pap as ai
apibidinama
kaip
os
pa ios
kalbinés
si uacijos
a spindys
asmens
a
indi ido
poZi -
iu
(Huxonscxuii
JI.
B.,
1976,
90).
Siame
k aS e
a ojamu
kalby
kon ak ai
eiSkiasi
j ai iais
bilingyizmo
ipais
i
igimis.
Zmoniuy,
ku ie
iXsi e s y
ik
iena
ku ia
no s
kalba,
.
y.
ienakalbiy,
a ba
monoling iu,
indi idy,
issky us
gal
ik
mazus
aikus,
ia
ak iSkai
né a.
Ta iau
i
okiy
ie iniy
Zmoniy,
ku ie
ienodai
ge ai
moké u
d i
a
isas
Cia
a ojamas
kalbas
( adinamojo
koo dinacinio
biling izmo
ipo
a s o y),
aip
pa
y a
nedaug.
Daugu-
mas
ge iau
moka
ku iq
no s iena,
dazniausiai
a ojama
a
pag indine
kalba,
o
ki as,
e iau
a ojamas
a ba
an ines,
pap as ai
iimok as
éliau,
moka
silpniau
( ai
adinamojo
subo dinacinio
biling izmo
ipo
a s o ai).
Kadangi
Gia
a oja-
mos
kalbos
indi ido
a
g upés
indi idy
kalbinéje
eikloje
uZima
ne ienoda
padeé j
(ek i alen inis
biling izmas
e ai
pasi aiko),
odél
ikslinga
kalbé i
apie
unkcinj
biling izma,
iksliau
—
apie
sudé inj
biling izmo
ipa,
nes
p adinéje
biling izmo
s adijoje
kiek iena
kalba
y
pa iy
indi idy
bu o
a ojama
i
ne e ai
daba
ebe a -
ojama
ski ingose
eiklos
s i yse.
O
kadangi
daugumas
indi idy
su
gim aja
lie u iy
kalba
pap as ai
da
moka
i
ki as
Gia
a ojamas
kalbas,
uo
a pu
ki y
kalbu
a -
s o ai
daug
e iau
moka
lie u iSkai
i .
pan.,
ai
Gia
y auja
adinamasis
ienpusio
biling izmo
ipas.
Konk eéios
biling izmo
iSys
pap as ai
p iklauso
nuo
kalbos
a ojimo
pi mu-
mo,
ie os,
ku
ku i
kalba
y auja
i
ne e ai
nuo
a s o y
amZiaus.
P z.,
y esniojo
amZiaus
a s o ams
pagal
kalby
a ojimo
daZnuma
i
pi muma
iso
plo o
mas u
y a
bidingos
Sios
biling izmo
iSys:
bal a usiy—lenky,
lie u iy—bal a usiu,
lie u iy
—bal a usiy—lenky,
lenky—bal a usiy,
bal a usiy—lenky— usy,
bal a-
usiy—lie u iy—lenky,
eéiau
lie u iy—lenky,
lie u iy
—bal a usiy
—lenky— usu,
lenky
—bal a usiy— usy
i
pan.
Jaunesniojo
amZiaus a s o ams
biidinga
kiek
ki-
okia
siy
biling izmo
iSiy
a ka,
a siZ elgian
j
ai,
kad
daug
ku
y a
sumazéjes
lie u iy
kalbos
(ypa€
ie inés
dziky
a més)
kaip
gim osios
i
pi minés
a ojimas.
Ja
daug
ku
y a
pakei usi
bal a usiy
i
iS
dalies
lenky
kalba.
UZ a
padidéjo
lie u iy
li e a i inés
kalbos
(daliai
gy en ojy
kaip
i8mok inés,
an inés
kalbos)
aidmuo.
52
Be
o,
nemaZa
p asiplé é
li e a ii inés
lenky
(ypaé
kaime)
i
usy
(ypaé
mies uose)
kalby
a ojimo
s e os.
Kadangi
diglosija
i$
esmés
y a
pap as esnis
eiSkinys
(ji
apima
ik
ienos
ku ios
kalbinés
sis emos
posis emius)
negu
biling izmas,
odél
ski umas
a p
,,biling izmo
be
diglosijos“
i
,,biling izmo
su
diglosija“
né a
esminis.
Dél
o
diglosijos
eiSkiniai
( ipai
i
iSys)
a ski ai
nebede alizuojami.
No s
i
umpai
Gia
apZ elg a
iek
biling izmo,
iek
diglosijos
ipy
i
igiu
di-
namika
i
jy
aida
odo,
kad
pie yéiy
Lie u oje
yks a
sudé ingas
ne
ik
kalbu
sa-
eikos,
be
i
jy
kai os
p ocesas.
Sis
eiSkinys
né a
naujas.
Jo
is aky
i
p ieZas iy
eikia
ieSko i
ne
iek
daba yje,
kiek
p aei yje.
.
S a besnieji
kalby
kon ak a imo
aidos
duomenys
I ai iy
y inéjimy
domenimis
(Biga
K.,
1961,
550;
Tonopos
B.
H.,
Tpy6a4es
O.
H.,
1962,
3—16,
236;
Cenos
B.
B.,
1970,
191-192;
Xa6yp aes
T.
A.,
1980,
45—60),
seniau
bal y
gy en a
Zymiai
oliau
j
y us
i
pie us,
negu
iesiogiai
liudija
agy iniai
is o ijos
Sal iniai.
Lie u iy
e niné
e i o ija,
o muojan is
lie u iy
au ybei,
i
pie us
i
y us
y a
siekusi
aip
pa
oliau
negu
daba
(Lowmianski
H.,
1931,
53-56;
Jasas
R.,
1965,
17).
Tiesa,
Si
lie u iy
i
y iniy
sla y
iba
niekada
né a
bu usi
labai
aiSki
i
pas o i,
nes
,, ia
bu o
susidi usios
i
sumiSusios
d i
ski ingos
gy en ojy
dalys,
ku ios
ki ados
bu o
suda iusios
Lie u os
als ybe
—
lie u iai
i
gudai
( .
y.
bal a usiai)“
(Jakubo skis
J.,
1921).
Ki aip
sakan ,
miS iai
bu o
gy enama
am
ik a
ienu
pla esné,
ki u
siau esné
pe einamoji
lie u iy
i
bal a usiy
pa ibio
zona.
Vie omis,
ypaé
p ie
s a besniyju
keliu,
ji
galéjo
papla é i
i
dél
am
ik os
abipusés
gy en ojy
mig acijos*.
Dél
i ai iy
is o iniy
poli inio,
ekonominio
i
kul i inio
po-
bidzio
aplinkybiy
Si
pa ibio
juos a
pap as ai
ki o
ne
lie u iy
elemen o
naudai
(Jakubo skis
J.,
1921,
4).
Vis
dél o
iki
XIX
a.
idu io
lie u iy
kalba
da
y a o
isoje
buy.
Vilniaus
ap-
sk i yje,
dideléje
ASmenos
apsk i ies
dalyje
i
Lydos
apsk i ies
Siau inéje
puséje
(Bali iski
M.
i
Lipi iski
T.,
1846,
122,
251,
264).
Ve ingos
in o macijos
apie
kalbu
a ojima
miisy
nag inéjamo
plo o
dalyje
—
Saléininky
pa apijoje
(jai
uo
me u
p iklausé
i
Saléininkéliy
ilija)
1827
m.
pa eiké
ie os
klebonas
P.
G inaSke i ius.
Pazyméjes,
kad
,, isi
ie os
pa apijos
als ie iai
kalba
gim aja
lie u iy
kalba“,
o-
liau
jis
nu odé,
jog
lie u iy
kalba
nuo
Saléininky
j
pie y ius
a ojama
da
apie
Kauléliskes,
Die éni’kes,
Suba ninkus,
Y ija
ne
iki
Nemuno
(Beyomoc a,
1827,
5).
Taigi
gy enamos
ie o és
Ge é iai,
Laziinai
i
k .,
daba
Zinomos
kaip
lie u iy
kalbos
salos,
ada
da
iesiogiai
siejosi
su
pag indiniu
lie u iy
kalbos
plo u.
Ta iau
nemaZai
ie os
gy en ojy
daliai
lie u iy
kalba
ada
jau
nebebu o
ienin e-
lé.
Tas
pa s
P.
G inaske icius
paZyméjo,
kad
lie u iy
als ie iai
,,dél
Vilniaus
mies-
~
#
Tam
ik a
y y
sla y
elemen o
in il acija
pie y inése
lie u iy
e ninése
Zemése
galéjo
ska in i
Lie u os
DidZiosios
KunigaikS ys és
sos inés
— Vilnius
i
T akai
kaip
aukos
cen ai
i
po
XVII—
XVII
a.
ka y
bei
ma o
a si adusios
u8 ios
Zemés
i
sodybos
(Bali iski
M.
i
Lipiiski
T.,
1846
122—123;
Dunduliené
P.,
1963,
105—122).
53
o
a umo
i
d iejy
ieSkeliy
(wielkich
ak éw),
ke an iu
a
pa apija,
moka
aip
pa
lenky
kalba;
Sia
ienin ele
kalba
i
meldZiasi.
Tiek
apylinkés,
iek
isu
pali a -
ky
Slék a,
isai
nemoka
lie u iy
kalbos,
kalba
ik
lenkiSkai“.
Toliau
da
ka a
pa-
b ézes,
kad
,,gim oji
ie os
pa apijos
p as uomenés
kalba
y a
lie u iy“,
jis
Sia
pa
nu odé,
jog
,,p as uomené
moka
i
ne
a pusa yje
kalba
usiny
( .
y.
bal a usiy.
—
A.
V.)
kalba“
(Bexomoc s,
1827,
5).
I8
o:ma y i,
kad
isos
minimos
kalbos
¢ia
bu o
a ojamos
daugiau
a
maziau
di e encijuo ai.
Visi
als ie iai
kalbéjo
lie u-
iskai,
o
d a ininkai,
Slék os
i
d asininkai
—
lenkiSkai.
Kadangi
ie os
d a inin-
kai,
Slék os
i
ne e ai
d asininkai
nemokéjo
lie u iskai,
odél
als ie iai,
no édami
juos
sup as i,
bu o
_p i e s i
moky is
aukS esniesiems
sluoksniams
sup an amos
kalbos.
Ta iau
lenki’kai
kalbé i,
iSsky us
a min inai
i mok us
po e ius,
daugumas
als ie iy
da
nemokéjo,
odeél,
bend audami
su
lie u iskai
nemokan iais
aukS es-
niyjy
sluoksniy
asmenimis
a
a ykéliais,
s engési
pasinaudo i
ie ine
bal a usiq
a me,
jau
i8
anks iau
Cia
a likusia
kon ak u
i
am
ik a
egioninés
kalbos
aid-
menj.
Laikui
bégan ,
Si
ie iné
bal a usiy
a mé,
ma y ,
bu o
p adé a
a o i
kaip
ieSoji
kalba,
o
paskui
ji
p adéjo
s um i
lie u iu
kalba
i
i8
pag indinés
isuomenés
las elés
—
Seimos.
Ta iau
didesnio
lie u iy
kalbos
nykimo
da
nema y i.
Ge iausiu
a eju
daugumas
ie os
gy en ojy
bu o
‘d ikalbiai,
o
am
ik a
dalis
gal
i
ikalbiai.
Tais
pa iais
1827
m.
uzpildy oje
apklausos
anke oje
apie
kalby
a ojima
Tu -
geliy
pa apijoje
umpai
i
glaus ai
a saky a:
.,Lie u iy
kalbos
dialek as“
(,,Dialek
méwienia
li ewskiego
jezyka“)
(Bemomoc s,
1827,
7).
Toliau
nu odoma,
kad
pa a-
pijos
d a ininkai
i
Slék a
kalba
lenkixkai,
o
mies elénai
—
usi8kai
( .
y-
bal a usi8-
kai).
IS
o
eiké y
sup as i,
kad
uo
me u
Gia
y a o
lie u iy
dziiky
a mé,
o
mies e-
lénai
ben
ieSai
jau
daZniau
a ojo
ie os
bal a usiy
a me.
1849
m.
Ei8iskiy
pa apijos
,,.K onikoje“
nu ody a,
kad
,,Eisiskiy
pa apijieciai
kalba
lie u iu,
usy
( .
y.
bal a usiy)
i
lenky
kalbomis“
(K onika,
1848,
A—2667).
Sia
pas aba
galima
sup as i
d ejopai:
a ba
os
ys
kalbos
bu o
a ojamos
ski -
ingose
ie ose
bei
ski ingy
Seimy
kaip
a ski os
namy
kalbos,
a ba
a ojamos
ie-
nu
i
y
paéiy
gy en ojy.
No s
a ski ais
kaimais
a
kaimy
g upémis
ie os
gy en o-
jai
Ga
bu o
p adéje
sla é i
kiek
ankséiau,
a iau
apsk i ai
kalbiné
si uacija
nedaug
esisky é,
.
y.
sla éjimu
nedaug
ebu o
aplenkusi
panasia
Saléininky
apylinkés
kalbing
si uacija.
Ridninky
apylinke,
A.
Ri icho
(Pu ux
A.
®.,
1875)
duomeni-
mis,
XIX
a.
e iajj
ke i i
da
bu usi
lie u i8ka,
susla éjo
pe
pasku injji
o
am-
Ziaus
ke i i.
Vy iausiyjy
ie os
Zmoniy
p isiminimais,
iki
XX
a.
p adzios
da
bu o
jSlike
nemaza
lie u iSkai
sup a usiy
a ba
i
kalbéjusiy
y esnio
amZiaus
gy en oju
ne
i
uose
kaimuose,
ku iuose
pagal
XIX
a.
pabaigos
o icialia
s a is ika
lie u iS-
kai
kalban iy
nebeuZ iksuo a
(Anonim,
1898,
65—66;
Rozwadowski
J.,
1904,
93.
Tleppas
sceoOmas
mepenuch,
1905).
Tiek
ie os
Zmoniy
pasakojimy,
iek
i ai iy
y inéjimy
duomenimis
(Tu ska
H.,
1939,
6—56;
Zinke i ius
Z.,
1966,
24—31;
Zinke i ius
Z.,
1976,
22—23;
Vidugi-
is
A.,
1971,
236—248),
lie u iy
kalbos
nykimas
Siame
Lie u os
kampe
ypaé
suin-
ensy éjes
po
baudZia os
panaikinimo
(1861)
i
1863—
1864
m.
sukilimo,
.
y.
iS
esmés
as
suin ensy éjimas
su apo
su
kapi alis iniy
gamybiniy
san ykiy
jsigaléjimu
kaime
i
su
ko os paaS éjimu
a p
lenki’kos
o ien acijos
dya ininkijos
bei
d asi-
54
A.
VIDUGIRIS
UBER
DIE
KONTAKTE
DER
SPRACHEN
IM
SUDOSTLICHEN
LITAUEN
Zusammen assung
Im
A ikel
wi d
im
ein
soziologischen
Aspek
de
unk ionelle
Kon ak
de
Sp achen
ode
die
sogenann e
sp achliche
Si ua ion
cha ak e isie
und
ih e
Bildung
au
dem
Te i o ium
des
s id-
6s lichen
Li auens
e olg ,
das
im
wesen lichen
mi de
adminis a i en
Flache
des
Schal schinin-
kai—Bezi ks
zusammen all ,
dessen
Bes and eile
e schiedene
Umgebungen
de
ehemaligen
Be-
zi ke
on
Vilnius,
T akai,
Lida
und
Aschmena
sind.
Au
dem
oben
genann en
Te i o ium
wi ken
S liche
Dialek e
de
li auischen,
belo ussischen
und
polnischen
Sp achen,
ih e
li e a ischen
Va-
ian en,
sowie
die
ussische
Sp ache
zusammen.
Die
E gebnisse
de
Zusammenwi kung
diese
Sp achen
esseln
s andig
Au me ksamkei
de
Sp ach o sche
aus
e schiedenen
Lande n.
Gem4B
den
Funk ionen
de
geb auch en
Sp achen
o mie
sich
hie
im
wesen lichen
aus
zwei
Komponen en
bes ehende
sp achliche
Si ua ion:
die
Funk ion
de
é lichen
Sp achen
e iillen
die
li auischen,
belo ussischen
und
polnischen
Dialek e,
die
Funk ion
de
Sp ache
—
des
Mak o e -
mi le s
und
ziemlich
o
die
Funk ion
de
egionalen
Sp ache
e iill
abe
die
ussische
Sp ache.
De
li auischen
li e a ischen
Sp ache
hinde
die
Rolle’de
egionalen
Sp ache
—
als
de
d i en
Kompo-
©
nen e
—
zu
e iillen
de
Ums and,
da
hie
au
dem
g o en
Teil
des
Te i o iums
die
Assimila-
ion
des
li auischen
Dialek es
zu
iel
wei
on
sich
gegangen
is ,
und
de
polnischen
Sp ache
—
weil
sie
nich
zu ech kam,
in
allen
Be eichen
des
Ve keh s
sich
zu
be es igen.
Wegen
de
assimila o ischen
Poli ik,
die
eine
lange
Zei
die
he schenden
Klassen
iih en,
wu de
hie
iibe all
noch
iii
de
zwei en
Hil e
des
XIX.
Jh.
o he schende
li auische
Sp ache
schnell
on
den
slawischen
Sp achen
e d ing .
Am
Ende
des
XIX
Jh.
und
am
An ang
des
XX.
5h.
is
die
Polonisie ung
de
d lichen
Be élke ung
au
dem
né dlichen
und
no dés lichen
Teil
des
genann en
Te i o iums
geschehen,
und
in
schnellem
Tempo
um aB e
sie
den
ib iggebliebenen
siidlichen
und
siidwes lichen
Teil.
Es
is
bezeichnend,
da8
die
Meh hei
de
d lichen
Be élke ung
un e
de
ak i en
Sugges ion
des
é lichen
Adels
und
de
eak iona en
Geis lichkei
sich
zu
den
Polen
zu
zahlen
begann,
obwohl
sie
mi
einande
noch
li auisch
sp achen.
Solche
Ve e e
beson-
de s
de
Al e en
Gene a ion
gib
es
auch
gegenwa ig
iel
genug
im
siidlichen
Teil
des
Te i o iums,
das
e o sch
wi d.
Wiah end
des
P ozesses
de
Polonisie ung
de
d lichen
Be élke ung
e b ei e e
sich
schnel-
le
ans a
de
li auischen
Sp ache
nich
die
p o egie e
polnische
Sp ache,
sonde n
de
6 liche
belo ussische
Dialek ,
de
au
dem
li auisch-belo ussischen
G enzgebie
schon
iihe
bes imm e
Rolle
de
egionalen
Sp ache
gespiel
ha e.
Wegen
de
e spa e en
En wicklung
des
belo ussi-
schen
na ionalen
Selbs bewuB seins
wu de
diese
Sp ache
on
de
d lichen
Be élke ung
nich
ii
die
Sp ache
de
Belo ussen
als
de
einzelnen
Na ion,
sonde n
wegen
de
gene ischen
Nahe
und
dem
Ube lu8
an
Polonismen
ii
eigena ige
Aba
ode
einen
Dialek
de
polnischen
Sp ache
gehal en.
Fii
die
sp achliche
Polonisie ung
de
d lichen
Be élke ung
dien e
sie
als
ein
bes imm e
Ve mi le
ode
als
eine
Ube gangssp ache.
Deshalb
ha
de
G liche
belo ussische
Dialek
auch
je z
kein
beme kba es
gesellscha liches
Gewich ,
obwohl
e
gleichzei ig
eine
de
am
meis en
im
Ve keh
geb auch en
Sp achen
is .
Die
polnische
Sp ache,
die iihe
Sp ache
des
S lichen
Adels
und
de
Geis lichkei
wa ,
e -
b ei e e
sich
un e
den
Baue n
haup sichlich
als
gesellscha liche
Sp ache
in
den
Jah en
de
soge-
nann en
polnischen
Okkupa ion
(1920—1939).
In
diesen
Jah en
s eb e
die
G liche
Be élke ung
nach
ih e
Behe schung
und
nach
ih em
Geb auch
in
e schiedenen
Be eichen
des
Lebens,
obwoh!
za
de
Familiensp ache
sie
nu
im
besch ink en
Ma8e
wu de.
Gegenwi ig
is
die
polnische
Sp a-
che
im
g oBen
Teil
des
genann en
Te i o iums
die
Sp ache
de é lichen
Adminis a ion,
iele
Schulen
und
de
Kul u .