scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Įvairūs morfoneminiai dialektizmai šiaurės rytų žemaičių dūnininkų šnektose

Vytautas Vitkauskas

Full text

GLEE RR Eos Bp S IE o lr EET S a IS —CULTURA E TERMINOLOGIA DA LÍNGUA CIENTÍFICA: = Kai PROBLEMAS A ix QUESTÕES DE LINGUÍSTICA LITUANA, XXIV(1985) pt, SAS RE SR BE Ls RE TA Ee a LE matey ob A ią dw AL Sy ve dp gh Oe S tapai o ana hs TE TT a a a an Frei PRs BS a BRL Se Al, odes iE AC a a 08 is Re VYTAUT! CLT SAR J CeCe 5 Pay ATE eh VITA MITES ee tika Tin t br r = r ¥ Sr r. ag a ĮVAIRŪS MORFONEMINIAI DIALEKTIZMAI SIAURES Ad A Ta RYTŲ ZEMAICIU DUNININKU SNEKTOSE oF, pre Cr ha; —Sobre alguns dialetismos morfonêmicos dos falares žemaitis, utilizados em Kuršėnai, Vidsodj, Pavandeng, Viekšnaliūs, UZvent] e outros, já —radyta!. Neste caso, toma-se ainda um conjunto de várias palavras cuja raiz, —no sufixo ou no prefixo, contém sons constitutivos que não podem ser fundamentados por uma mudança dėsEva regular e sistemática. São casos em que nos falares existe outra Ši “ raiz da palavra, um sufixo com algum elemento derivacional diferente ou um prefixo —delis (a palavra pode conter certo som não etimológico surgido ou, de algum modo, conservar algum vestígio de uma lei antiga já desintegrada nos falares). "i LU Dialetismos morfonêmicos com a vogal i nas proximidades de aa JA Ar “4 Nt "ras Ea NAW ka A vogal i* dos falares dūnininkai žemaitis aqui analisados é de dois tipos kilp * *.... 4 03 * a.. . r gs mes: lk jį atliepia y (vi'rs/virs~vyras, gri-na~ gryna, li'nūoti | li'nūo- ~~ te~lyndti ir kt.) ir dvibalsį ie (i'na | i'na —iena, vi'nc | vi'nc ~ vienas, švi'sū-e šviesa, ži'da.ms ži'daū.ms žiedams? — | => ir t. t.). Contudo, nas áreas descritas —S3nektose, a vogal i“ em vez do ditongo ie do lk ocorre juntamente com todos os žemaičiai ji ps e, em certos casos, até com os vizinhos aukštaičiai ocidentais. Considerando os žemaiSH "Vitkauskas V. Šiaurės rytų žemaičių dinininky kai kurie morfoneminiai dialektizmai.— rą LKK 1977, t. 17, p. 97—108. iy ča ? Sobre ie>i(i) nos žemaičiai do sul, ver: Girdenis A. Ką turi dūnininkai vietoj literatūrii m nės kalbos ie, uo.—Baltistica, 1970, t. 6(2), p. 143—144; Bukantis J. Pietų žemaičių ją HY diftongoidy i(i), u(u) (Ik ie, uo) fonetinés ypatybés.—Kalbotyra, 1979, t. 30(1), p. 23— mas cf. ok 31, Grinaveckienė E. Sobre a interpretação dos significados fonéticos de um par.— LKK, "Ca 1977, t. 17, p. 209—210. Neste caso, só se pode dizer que i-~ y ir i*~ie provavelmente não têm diferenças de outra natureza fonêmica (isso foi confirmado ao inquirir mais de um intelectual desses lugares, que conhecia bem o dialeto). Talvez existam diferenças de natureza articulatória, mas, vendo como, Dia 3, os falantes deste dialeto „escaparam“ ou „escapam“ dos homônimos di'us -dijvas e di us ~ dičvas, ; aa kliūnc | kli'nc ~ klienas „Jaibas“ e kli'nc-kljnas etc., parece possível escolher com mais segurança pha a antiga variante tradicional dos dialetos ie>i". É uma pena que nesses artigos não se mostre qual vogal os dūnininkai pronunciam nas palavras mencionadas de todos os jų sr žemaitis i“, em vez de ie, (diplosu u Ik uo hs = em trabalhos minuciosos ir į os fundos do Atlas da Língua Lituana, as ir fichas que chegam à ficha catalográfica do LKZ af p mostram que aqui os estudantes também ouvem (i), u(u): mi(i)Is /mi(i)Is „querido“, gerū(a)s'us „getas rūosius“, até šdrimi(i)žis šun-+myžis). iš Fala-se muito sobre isso; portanto, aquelas pessoas que si = ouvem aqui outro fonema ou pelo menos um alofone deveriam verificar especialmente esses casos e estabelecer firmemente todas as = = distinções. Lad 3 dE og) Rr ol GIR Cal Ther: JET Rede 1505 SURE TA ha gl Aqui estão todas as subdialetos e falares como uma unidade linguística historicamente formada, que mais tarde se Tah “io A TE Ey Eee TL ROS BRE Re Se ee desagregou, os donininkai (zemaitianos ir ocidentais) dounininkai ey ir ir tendo encontrsu ado nas i“ falas dos dūnininkai ir palavras pronunciadas com a vogal (dos žemaičiai do norte) ~~ (nas falas dos žemaičiai do sul), é ir de supor que aqui tenha existido desde tempos antigos a vogal i*~y, o ne a sr i'<ie, isto é, ne i'=ie. tar Raiz da palavra. Não há muitos exemplos desse tipo: gi'dra „giedra“ Krš, Užv, Pvn, oH Vkén, gidras, gi-dra „claro“ Vrp, Kr, Pvn, Užv, pra-gi-drilis am „clareira“ Pvn, Vkšn, prdogi'dra „clareira“ Drv, Krš, priogi-drulis i „clareira“ Vds (cf. šiaurės žemaičių gidra Als, Ub, Trš, gidras =~ Vkš, Pp, Rdn, Tiš, gidros Als, Vrd, Vvr); Litas | litos chuva®, li‘tuoc | yf li‘tuoc | li'tūoc chuvoso®, li‘tinks ,chuvoso* Krš, Vrp „cf. presque tous les ša aukštaitiens occidentaux li‘tas /li'tus, tous les dounininkai — žemaitiens du Nord [i-t0s, ir Fez li"tūoc, etc. ; — tous les donininkai / žemaitieir ns occidentaux li-tos li-tas, etc. ; Voir encore ią LKZ VII où les 593—596, mots sont présentés Chuvoso „chuvoso“ — ir iš pe anterior: Prussianos dos dialetos lituanos, lytinis „caído com a chuva“, ljtotas „chuvoso“, ljtotie Asi „enquanto chove“, lgtpalitis „Jietpaltis“, ljtuotas „chuvoso“, lytūs „chuva“ — as Pio é de factos iš M. de Daukša ir J. dos escritos de Bretkūnas, lytva „chuva“, Igtvas „chuvoso“, Ry ljtvotas „chuvoso“ (aqui seria necessário apenas questionar se o li-tasis de Šaukėnai é vies RL; a forma lietasis deve ser restaurada LKZ VII se 437, associamos a ta palavra à chuva, ao su aguaceiro); mils % mi-las | „querido“ Krš, Drv, Vrp/mi‘ls/milos Pvn, Vkšn, EER Užv „cf. de todos os douninink- / ai mils mi-los “querido- ”, de todos os donininkai mils) Fics mils “t. p.” “cf. LKZ as 184—185 palavras mylai apresentadas no VIII “mal é fácil, se on apenas”, myglait „sem preocupações“, meu amor „querido, cada um, amado“, sa 8 bondade „misericórdia“, LKZ VIII 200—201 queridos „querido“ (apenas muito a duvidosamente Karklėnų mi'laširdi:sti transposta como misericórdia — gun LKZ VIII 145: ri-di‘ti[ri:di‘te [ ri'di‘te enviar, para que se peleen, irritar* hex ,cf. ri'di't’ Skn, Grz, Sl, Zg, Mšk, ri'dite Pp: sori'de būobas | uo paté a jouka-s, ri-di-te Ms, Sts, Vkš, Trk, Trš, Rdn, Jdr, Vvr, letão ridit; é duvidosa = LKZ XI 552 forma suriedinti iš Gardamo, nes ten tariama ri-di‘te = 2h como ir ty dos žemaičiai, cuja pronúncia semelhante e uniforme é transposta como rijdyti fo — LKZ XI 539; aí há um erro de ir restauração iš Kruopiai riedyti, embora pronunciado ri'di't" pelos aukštaičiai destas o localidade- — s, ri‘di‘te pelos žemaičiai; | Zvi-ginti/ žvi'ginte žvi'gi.nte „fazer gritar, fazer berrar, fazer chorar (especialmente crianças- )*— cf. por i exemplo: ainda ontem, dos alto-lituanos ocidentais Zvi:gint’ Skn, Grz, Sl, Zg, dos samogícios dounininkai žvi'gi.nte 2 Klk, Rdn, Trš, Zr, Jdr, Vvr, PP — que então fizeram essas crianças gritar ir „k t. etc.); Ziduli's „žieduolis“, ži'dulinis „žieduolinis“ Krš, Drv „cf., 2iduoli's 4 Grz Mažeikių, Rakandžių k., Skn, 2g, Zi'déule Dr —LKT 69, „ži-2 du.lčė* „zieduoliai* Rdn, Trš, Ub ir etc. Todas estas palavras, sem be qualquer dúvida, têm outra vogal no radical devido à apofonia dialetal e, por isso, são características do dialetoks p : p . XkaiXi ; si . sa 11 tizmai žemaičiams ir vakarų aukštaičiams (pelo jų menos a uma determinada parte). ile Sufixos das palavras. Por vezes, a vogal dos falares corresponi“ de nos lk ie ir sufixos E (como nesses ir falares žemaitianos dounininkos — donininkos, ir onde nemri ra lei fonética ie>i:. Por exemplo, | vioki-tis vuoki‘ti's, | vuoki-ti vuoki-te „alemão, LE alemã“, híbr., vuoki‘tka „alemã“, vuoki-tkapé: | vuoki-tkapé: „vohis t žiai sara ye ETRE EE ra ris 20 Kieti HI A k sro ias RASA ee pas as kiečių, apsk ias raita mie : ou. EL kapi = są kite laso vis alemão“ i pinti Kita vis ; dounini os cf. Artis [a Ar žaičių k os donini AE Elas, wk i eh se ž .— LKT inky 1 šnekt šnektos, fick! vd ph 2 ay i essas; pl | v6 kictis s | v(u)é i“tpald iki lly Lig V 70, ytis, vokyty. Viele ati ito „ok “| i : 2 : nr we etija“ S :toks „voki kiti O ior mi se já Sts — pakeici g, Ki „vokietukas“ $/20 i, e: yr . ie i = aro a Sah Win VI 481, mas otic yi i oe 3 : KM Fa] ns oJ il š'auli'tis | oo! tais Le ER P „būdin te „kalbėti rinių v aulitis ie Velha, x2 3 ; = , = 43 hi Sy vo VT Wy arredores conhecii mentos LK2Z iš Krš não ar iy R Cp ig, TI, rs, § V ų aukštaiči tų ar NS nti m nauji-na 1, š'auli kė wi 3 i 2 iy a ie uli(*)t6 cf. š'auli ių dialeto“ as“ , in P ngZ 26, S ė“ Krš ? ujiena, Zi apartamento „a “Pas „isso pali Rd aa lik kt. ir milhões, vi š, Vrp. ( , notícia“ „aukštaiči i Hip pats n tw naujy t; pl isy dounini pe = ary Hk = ones jyninink g. dar ininky LK aurés ninki 2: Slam ; sa šini/Rk' as, -ė ZV nauji-nd valta štai i 35 i id é „kas ga 111 588 jina, doni ini si ra ię ini klecki | ne Riausi udosi pateiktus ž pinky a i, I | bė nd ru-ksti ecki'ne po kulka pan) rina on i a a od Sindarin} / priesagos ly pk Klp, Ss A E, veado" ė“ a u kia : i Kai, li conhecine mentos TES: „azedo » folhoso|I nkuoli'ne a va sr jų kų fala, Te a hi Pe sinistro ee 22 i Sigg „t. (cf. giai raposas 2 er tu Krš — ų, dos quais -y omen ’ pine ausin i gi'ne a“, LKZ We ų -yné todo ys kt. ir vi e | k'a.uši „geleia“ Taa Krkl, L V 712 é frequenur temente . trans em todas do a. 15) k oA 1,23 Krš jį ] segs , 0 Sv ToLS/ tília ia rų king iE he —LKZ ten — yné; k -iene dėl isyklingai i hleckidné i į 3 Vi el . ie>i ingai, él inant i a Sitoki (toje šne lekšeliė eičnė S i flan išskyr kr a to 4 je šnektoje Mai Lv Up — LK iaušičnė T us ss mintį, kad atveju pritaikyti I d, = tik kunk eta o 15 an : : = na Suid uli-ni~ , k , bet att tarméj je neki kiel ad rini i | = : i latai nė ys irčiavi ankolyné uliéné 4s esag transformou-se į em uojamos sčiau ž i mo in pd -yné ų constitui o principal kt. morf ymiy para ą eiui ose Sid — LK masis ou Li uw, Sin i it a am 414: ši. G I 360: vogal i“, us 8i e ryt "a. i Į ini. 300: und i (cf. encore Shee a *o, i (pasta Lg nu yr ziy priesdél is, (Aa dia sod a oe Ir 3 J. = ld é su s i a ela. Quando gis). sisi gt = TE tem outras características próprias b Be ih | % tendes ą uma voz — balžiti uu sų samogitiano ., ~ylis, -ė — esagas i i Ig pontos i , assim pri ir preposiçiy ão LKG 1 | A antes é i s, ir aqui prie, pri afixo (i SE de (vari a ir prievei apraSomosi Ie a pi, g. ' —— riantai eveiksmi osios š priešdė ią dėli Ji 6 Siu prisa ai smis, kuris šnekto: s Sia} pris priek) Žas arim atveju pri“ša" o ris kalba s | i i lis heh nd žemaiči as žem. nauj; as, pri“ mosio: nip | x Ra aičiuose aujynė gali prio). , L se šnekt i, pri | ik x He Gi; yra kitai ali turėti inti ir = we 5 zia denis A. 2 p tariamas: Ad pries; 4 a oe nk on ine a , : ir 9 Hp i Lik V. [Rec ninkų on, ily i ų fC 54 si SE ok Fai a wm Jo i asi | Epas 4 ai gb Ln slog —V. 066, p. a : re i R ij Saias Vim i ia t VR ek 0 : oan apg A SE Rnd re a) eh - V suvarė uk. a SR są Ę M5 Fel a < a's) é pronunciado em todo lugar nos dialetos dounininkai. Donininkų é usado pi‘/ pi (dėl tų "kis šnektų tirpimo dabar lyg rečiau girdima), Jūodkrantėje ir pie (do letão ll A dialetos), o em Risné, 1958 ao longo dos anos, ouviu-se pronunciar alguma vogal tônica da sílaba tensa ė (pė). Ei Em todos os dialetos žemaičiai (sem exceção, também nos ir dialetos aqui descritos) há muitos substantivos com prefixos geralmente acentuados pri, pri'šally su (nos donininkai pi“, em Rusnė pé-: pi-é-dis, pi'numis ,priebutis“, pé-bruka pi- | Lig broka ,priebrukas*). Por exemplo, | priauks | pri-auks pri-d.uks ,priaugantis gyvuAi x lys, jauniklis“, pri‘brauks ,priebrukas* Vds, Uzv, pri‘bruka „t. p.“ Drv, Thor | Krš, pri'briekšma | pri"briekšma | pri-briek- $ma „prietema“, pri-burs „burtas“ Ho Dry, pri-dievinis | pri‘dievinis ,pasikei¢iamas drabužis“, pri'jiedis | pri-jiedis gr pri‘jiedis | ,privalgymas, priėdimas“: tas rū“ki'ms prijiedis, vi'ra: ne uo ud ) nel’d.una's Krš, pri'grinc | pri:grinc | pri'gri.nc „prieklėtis“, pri-tvirtini/nh pri-tvertene „vidurių, šlapimo uZsilaikymas* daugybė kitų. ir Prie yra, jy matyt, vėliau prisiderinę pri'da"/ pri-dd- „priedai“ (plg. pré-daSg, Prk, préic aa 2d, Skd, Ms, Vkš, Pp), pr-kd.ls ,priekalas* Krš (mas compare. preikd.ls io Pyn, Vkšn, preika.ls Drv); pri'šinks | pri'šinks | pri'ši.nks „oposto“, ar | pri‘$ininki | pri'šininke „a extremidade inferior da casa“, | pri-$pilnis pri“špilnis ) Ka. pri“špi.lnis „pré-cheia“, pri-Spri-Ses | pri"špri'šė's „face a face“ etc. SE Ocorre (com bastante frequência nos dialetos ocidentais descritos), que o pripavartojamas dialetal é usado em lugar do pridos dialetos AL lituanos orientais e de Aukštaitija: pri-simé.rkielis get „que não enxerga“ Pvn, Vk3n, pri‘sispriogielé: „bêbados“ Pvn, Vksn, oA i Uv, pri-sirijielis Vrp, pri‘sitvatinims „embriaguez“ Krš etc. Esta expressão está a desaparecer rapidamente: sobre Em Kuršėnai, por assim dizer, agora já quase não se ouve | pronuncio ar, há 1955—1960 anos, enquanto ainda havia muitas pessoas nascidas no século a XIX e que não tinham sofrido a influência, as formas pri‘sigierielis, pri‘trd.- ukims «retira-- te», e até pri-plaikims «prazer» podiam ser ouvidas com frequência. Os prefixos pri e os derivados com pri‘§ também existem em alguns falares dos alto-lituanos, não apenas em todos os lituanos baixos. pers a) Que os alto-lituanos ocidentais da Lituânia prussiana usavam tais formas é demonstrado pelas obras de F. Kuršaitis: prgangis K (cf. ainda priangi BBPs84,2, RB2M0z27,- 9), ay | prijdaržė K, prijeiga K, prymoteré «concubina» K II 42, prikalba K, prysakys K, prySokiais K, pritamsa K, prijupė «afluente» K 11 88, prgvarta K 11 73, prįžada «promessa» K etc. Tais formas também se encontram noutros dicionários da mesma época: pryangis pryblindé prydélis priš pryR, MZ 29, N, N, N, LN Sakinis R, pryZeda R 388, N etc. A forma prytvirtiné „vidurių užkietėjimas“ também foi registrada por Jurkšaitis (Jrk 51). As palavras pri'špietei,prieSpietiai®, pri-vd.r.- te „vieta prie vartų“ foram registradas no chamado dialeto dos pescadores na Prússia (StngZ 88). b) Usamos uma quantidade considerável de formas semelhantes em todos os falares atuais dos aukštaitianos ocidentais. Por exemplo, pri-Saki's | pri-Saki'- s,prieSakys* quase todos os aukštaitianos ocidentais, pri-Zeda,- priezda“ Grz, Sk, Btg, Zp, pri‘Zada „taip pat“ 1 eet Plv, Dkš, Gdl, pri‘Zeda „taip pat“ Jnš, Mšk, Pkp, Btg, Bb, Vnd, Krm, 1. PnmZ, pri‘Zeda „taip pat“ Ar, Grš, Kbr, GZ, Kps, Klvr, Lbv (e os dzukianos ocidentais — aukštaitianos meridionais nas proximidades de Rūdamina, Lazdijai, Būdvietis, Slavantai), | ENR Bo eC iai Ca CL ai a CC SNA DUES NS Se Ra &* i cf. LKA I 43—44 (Comentários), onde são apresentadir as formas diferentes de iš vários falares e dos falares do alto lituano: prydieda, priZieda, priZadas, prj. gi c) Fatos semelhantes foram ir observados nos falares do alto lituano oriental. Por exemplo, ® pri-Sak’s wir Jnšk, Grš, Žml, pri-Sakis Kp (nj.?), pri“klet's „prieklėtis“ Zml a (į leste “ra localizado em Laūksodis), pri'kaki's „certa parte de um forno antigo“ Pš, = Lnkyv, Všk, SIE, Pmp, pri'taisa „que instalação, dispositivo“ Ds, RS, Vdš ig ir etc. Provavelmente a este caso devem ser ir atribuídas formas como pri‘blondu oe „crepúsculo“ Er, Rm, Ul, Vel, pri‘valgis ,privalgymas* Bsg, Srv, Pn, Rm, = pri'varžu „restrição“ Rm e outros. Gee A vogal i“ neste caso é pronunciada essencialmente em todos os subdialetos žemaitianos; portanto, ela m poderia ter existido aqui antes da ir cisão de todo o dialeto žemaitiano“ (cf. Lo) 2 M. os fatos dos escritos de Mažvydas: prisch tawa szadi Mz 56, norandijk prischtarau3 gi, ienczius Mz 51). Além disso, como vemos, isso também ocorre em parte dos falares dos aukštaitianos ocidentais e até nos falares orientais. Supõe-se que essa vogal i“ tenha surgido do ditongo ie el devido à proclise 7, mas parece que poderíamos considerar que aqui surgiu outra vogal devido à apofonia, como nas raízes e nos sufixos das palavras mencionadas anteriormente, e tanto mais porque o advérbio priš /pri"š (e especialmente pri-Sa's | pri-$a-s) na procliseER em geral pode não ocorrer em muitos casos. Devido à enclise ou à proclise, do ditongo ey ie não necessariamente teria surgido, de maneira quase uniforme em todos os dialetos žemaiticos e em muitos dialetos aukštaiticos, pris, pri“ (pi; devido à enclise, nos dialetos žemaiticos orientais descritos e nos dialetos žemaiticos vizinhos, priš, pri). Compare-se ainda o atual dounininkų ky — o e átono longo e>ie>e (som intermediário entre e —iri)li(i)e dos žemaiticos setentrionais: mestelé:~miesteliai, g(i)erima'-——gėrimai, „v(i)elė:k||vėlė-k ratai „vėl“ Brs, Sd, Nv etc. É claro que a enclise poderia ter contribuído em certa medida, pt mas aqui terá sido decisiva a referida apofonia, assim como nas posições tônicas das palavras eg (cf. os exemplos acima). ot Os prefixos pri'-, pri‘§-(pri-, pris-), tendo a vogal formadora i“ (i), de origem não inteiramente clara, provavelmente um produto da alternância vocálica, como também nas palavras ati lytūs, lytotas, gydra, vokytis, vokyté etc., constituem um grupo inteiro de dialetismos, kiss usados sem exceção em todos os žemaiticos e em parte dos aukštaiticos (especialmente nos dialetos ocidentais, às vezes até nos orientais). ny Às vezes, nas obras de linguística, hesita-se por causa disso. Por exemplo, o Klaipėdos oR pi‘béga é transposto como prybéga LKZ X 623, Satigy pi‘brd.uka —priebrauhd) ka LKZ X 624, afirma-- se ant priekalo Krtn (=preikalo) LKZ X 644, prie 5 (=pry) Vor —LKZ II! 1100, prie (=pry) Grg —LKZ II! 1100, prie ihn (=pri) Zlp —LKZ II! 1101, prie to (=py to) Rsn —LKK XVII 19, prie —(=pri) pono Vk§ —LKZ VI 623, prie (=pri) žmogaus Plt —LKZ VI 632 ~irt. t. Isso, sem dúvida, é apenas a conversão das formas dialetais para a língua literária, mas não a sua transposição. = | O pri dos alto-lituanos orientais de Panevėžys (bacia do rio Mūša) e de outros falares (por exemplo, de Kėdainiai, Ukmergė, Anykščiai etc.) não é adequado para ser Ir transposto dialetalmente para o žemaitiano. Aqui o ia 6 é marcado por apóstrofo, o chamado das falas da bacia do rio Mūša, é pouco claro, um murmúrio quase inaudível "aaa fi pickin s Z. Min. veik, p. 424, 426 T a oe WE RR SR SR Ae 5 a Ley ET TE RIE a ai a "Zl ECT YEE L Soe | ai ias EX mL pri, pois, neste caso, os falares tų i (por vezes pronunciada como uma į vogal il alargada, semelhante ao som correspondente do dialeto žemaitiano) surgiu regularmente ey na posição iš átona do ditongo ie; por isso, foram transpostos incorretamente termos como: r ; pridieniduti (=priedieniauti) Krč — LKZ X 612, pridiénis (= priedienis) ią Lnkv, Pmp, Kri, Dj, Sml — LKZ X 612, pri (=prie) Bsg —LKZ X 903. psy De bondade semelhair nte é pré, que, devido à ênclise, ė iš tem ie: prė (=prie) ra Jrb — LKZ II! 1101, prė (=prie) Vikv, Prn, Skn, Sk — LKZ X 614 (ali ia escreve-- se ir alternadamente prie Vikv — LKZ X 615), prėš (=prieš) Lp, Prn, Dv, ek. Skn — LKZ X 606. Ay Epp dee! SE Sh 2. Dialetismos morfonêmicos su no ditongo dos dialetos uo FE) ši O ditongo das falas descritivas, como o de ir todos os žemaičiai dūnininkai ir dounininkai, TH corresponde uo iš na língua literária ao antigo longo a báltico bala į sj 0: brūolis | braolis ~ brdlis, skusli-ti | skaoli‘te ~ skolyti „emprestar“, skuolinifik- | a® ~ skuolini'nkd: skolinifikai, | šūkuos ~ šakūos šakos ir t. t. Há ir Ph certas exceções a esta lei. ia Raízes das palavras. O ditongo uo, que nestas falas corresponde a uo, lk o ne balva g si o, observado na palavra kopti kuopti | kūdpte | „comer avidamente, kuopti, limpar; kaupti“ cf. ri *, Ik ir kučpti de muitos dialetos aukštaitianos. Outra raiz su FY com o ditongo “samogitiano” uo têm as palavras druobūžis druobu.žis | “drabuAIR žis”, gruomufi.ta” ,gramantai, grumstai“ Drv, Krš, ruokufidi „rakandas“ Krš, Vrp, zuokstoti Įzuoksūote „zaksoti, žiopsoti“. Esta é outra vogal formadora destas Ry raízes. iy Sufixos das palavras. O uo ditongo é pronunciado no sufixo -i -uoklis, (-e), ho que corresponIk de ao sufixo -uoklis, („os -ė derivados deste sufixo são denominações de portadores de uma característica verbal*—V. Urbutis, LKG 1 327): pūkaruoklis, pa-karuokli pa-kardoklis, | kariole pa ,,pasikorélis, pakarudklis®, a-dzinduoklis, We | a-dzinduokli „atžindytas, negerų akių žmogus“ Drv, Krš, Vrp, nė'viešuoklis, 83 vieSuokli nė:viešūoklis, ne nė:viešūokle | „fraco, pessoa ou animal como se estivesse ey a morrer“, ūžmiršuoklis, ar ūžmiršuokli „aquele que esquece vi constantemente, pessoa esquecida“ Drv, Krš. A eles jų correspondem as denominações de objetos saustoklis ,sausuolis* Drv, Kr§, pakabuoklis pa-kabloklis | kaba* pa °. Fe De modo semelhante, ir há ainda em várias palavras: sausuolis Drv / sausdolis TE árvore seca, sausuolis“, senudlis | senūolis „antepassado, pessoa idosa“, | vūbuols va-baols “vabalas”, cf. Sakyna, Gruzdžiai, Žagarė, vabuols '° (agora, nos dialetos žemaitianos, vū'buols | vū:būols, devido à influência da escola, muito A história deste 8 verbo, a sua geografia, foi estudada em detalhe S. no estudo de Karaliūnas “Da história dos verbos de tema em io da língua lituana”. — LKK, 1973, t. 14, p. 75—77. i 9 Sobre casos análogos dos alto-lituanos ocidentais, ver Jonaitytė A. Palavras de fonética irregular dos aukštaitianos ocidentais de Palatvė ir jų origem.— LKK, 1972, t. 13, 33—39. a tir ®Jonaityté A. Min. str. p. BO. Sal in TA an iy ad matas AS Krisas alias Loris Otaka : be „AT Ulsak. N.º 1007 SE i 257 ow CaF eA TE rE EN of AR Cty SEL desapareaE EU | ce em — algumas localidades; é pronunciado apenas pelos falantes mais idosos da xx E variante linguística). ia Esses casos isolados em que, nas formas semelhantes das variantes linguísticas, wo também é pronunciado uo, = podem ter surgido não apenas devido a uma formação peculiar, característica das variantes linguísticas, mas também EN: devido aos contatos entre diferentes dialetos. As variantes linguísticas samogitianas descritas são periféricas, os contatos com os aukštaitianos ocidentais (šiaulyčiai) foram muito intensos, Tl por isso há bastante fenômenos comuns. BT Essas variantes linguísticas descritas ainda têm a particularidade de que, ao apropriarem-se = de alguma palavra nova proveniente do Ik ou das variantes aukštaitianas, frequentemente não alteram o seu vocalismo era de acordo com as suas próprias leis fonéticas, mas apenas o adaptam e ajustam um pouco. Isso diz respeito especialmente ie ao ditongo uo (e também ie) na raiz de várias palavras. Às vezes, até uma palavra antiga da variante linguística r, nas áreas limítrofes com os aukštaitianos, começa a ser pronunciada de modo inovador, não- = substituindo uo por u“: srdoga, pagioda e outras. Este inovador uo de modo algum pode ser transposto, por isso a palavra sréga, de Kuršėnai, é inexistente! '. ŽemaiAš I čiai não tiveram a palavra ruoštis; por isso, tendo-a aprendido jį recentemente, pronunci- | am Si ruošti's rūošti's; afirma-se até que têm a palavra rugSininke Užv; por vezes dizem recenteST mente | ruoša rasa, mas todas estas palavras são completamente estranhas ao dialeto e à sua fonética. ~~ LKZ XI 972 iš Em be Skuėdo, tendo apresentado quaisquer comprovativos, ruošą, LKZ XI 974 preparar i$ Kuli ir Ludkes, LKZ XI 974 o preparador, -¢ iš UZvencio e ir outros, é possível pensar de = várias maneiras sobre a geografia da raiz ruoš, que abrange apenas os aukštaitianos. = Desde antigamente, ir estes outros žemaičiai aqui | pronunciavam | api‘vuoka api'vūoka, ži:gė'vuos ži'gė'- FEL vūos. Agora, já na primeira classe da escola, as crianças žemaitianas aprendem rugsAlo tis, que às vezes é usado no âmbito doméstico, ir sem nunca traduzirem a raiz uo į seu ~~ Snekty u“ ar ou. an Há casos ir inteiramente opostos, em que o ditongo žemaitiano também é transposto uo como uo, por nl exemplo, o Ik palangiano e telšiano skūopte iš «esculpir, colher», o kražiano skuopti; em obras científicas Es aparece a forma skudbti Žemaičių senūolis '?, ro ~senglis também não é de modo algum transponível senuėlis (cf. senuolis Ter = SIl — LKZ VI 25, LKZ VI 129). Isso foi feito sem be qualquer fundamento it científico mais sólido. sal Exatamente o mesmo fenômeno é uma característica desses dialetos: não ir transformar o ditongo de empréstimos posteriores de palavras novas nį ij nių skolinių dvibalsio ie neversti i“ (ei dos dounininkai), mas adaptado à fonética do dialeto “D vo à fonética do dialeto (assim é em quase todos os dialetos žemaitianos) — também a pronunciar ie: viédras | viédras „balde“, miésc / miésc „cidade“, gridks | griéks — „pecado“, sviec sviec | „mundo, pessoas“, kriéns / kriénc „rábano“, liéta „dalykas“, paviėtri / paviétre ,pavietré, blogi vėjai“, net iš lk naujai — atéje ar jos paveikti žodžiai ,sviedini's, siėla /siéla, dišvas | diévas, vištinis viėtinis, | viėšas viėšas kt. | ir (bet vi-Skelis, dirval’au di-val’d.u, | svi'sti] svi'ste, vita, vi'tininks /vi'tini.nks „vietinis gyventojas“ kt.), niérva ir / — ni@rva „nervai“, cigariéc / cégariéc “cigarettir e”, etc. A posteriori an of these 4 words, ie regarding the diphthong as the old iš Samogitian ie, derived from the old long Baltic e, i ES primes rų "Cf. Karaliūnas S. Min. str.— LKK, 1973, t. 14, p. 39 (p. 130 como ir uma explicação a o pattie bet Joaltukamst afirmação anterior: como defeituosa). FEE = hy r. Karalidnas S. Min. str—Tenpat,p.86. S le eR Nos trabalhos linguísticos, surgiram mėstą, besėdą «conversa» į — LKZ IV 419, p0 či kréna «rábano» Ggr, Vvr, Sint — LKZ VI 525, nėlėta «desemprego» (cf. 5 não tocado pelos letões) — LKZ VIII 647, ordenou — LKZ 1X 685, pobre ,pobre, Rl necessitado* Grg — LKZ VI 71, pobre Plt — LKZ VI 1060, cremoso iš pronúncia de : grietinie no dialeto de LenŠio kimy — LKT 450, zégoris Vvr —LKZ VI 73 arimas ir t. £.13 pot! Portanto, ao transpor as palavras dos žemaičiai para ir jy várias formas su ju ditongos TO uo (e isto é), é sempre necessário levar em conta a geografia das palavras, a ir história da ve formação fatores nas variedades linguísticas (quanto ao tempo de surgimento). Formalmente falando, em toda parte uo A (e ie) ao transpor o (ė), no į mundo científico lançam-se “fatos” como He i mėstas, sroga, skuobti, ir nelėta e muitos outros. Esta é a consequência de uma abordagem a-histórica 3 by dos fatos dialetais. biCnks É preciso supor que, neste momento, com a iš publicação do volume do “Atlas II da língua lituana”, no qual são apresentados os territórios de ocorrência das leis fonéticas nos dialetos, os assuntos relativos aos fatos dialetais paAną apresentação melhorarão em várias das nossas publicações. Todos os linguistas, tendo se HT aprofundado į Ik nos territórios das correspondências fonéticas nos falares, poderão —-- julgar melhor onde se manifesta determinada lei, onde se pode falar apenas de uma mudança fonética esporádica da palavra e da ar existência de algum outro morfema. Apenas giĖ ¥ A A į comparação da ir estrutura fonética e morfológica dos dialetos pode proteger a linguística lituana contemporânea contra vários tipos de erros dialetais. £058 Observação. É preciso dizer uma palavra sobre a transcrição, que foi ligeiramente simplificada: — ji alargado i, « (Pvn, Užv, Vkšn) é indicado como e, o, iš uma gaNas | palavras į com raiz longa e acento recuado, o acento é indicado por um hífen antes da palavra, suavrą ; Tumas é indicado por um (,), apóstrofo; ar vogais murmuradas são ouvidas de forma indistinta. EF] são = escritos entre parênteses: du(u)na~ diona. Mar SE EO med SUTRUMPIN ECR i fe lea RR SN Te Ha Drv= Dirvėnėnai, encontrar. do no ks distrito de k. Šiauliai fat skio © Vds= Vidsodis, Kėlmės r. =~ PE RCL ie es TT Fil = Vin=Viekšniliai, Telšių r.“ šitai rg) Ren semi rar — Vrp= Virputénai, Šiaulių r. Vel ius si AR ni ži ry Gl Ri Todos os outros abreviamentos são como nos volumes do LKZ. i d kė ho TENE Erio 0 nh he ati war ey WE Foe oe ro Sgn Van Ta akis a Sd aR SR aa E FOL eo Ji 18 Sobre casos semelhantes de transposição, ver também Cf. Girdenis A. [Rec.] — Baltistica, 1968, t. 4(1), p. 82 (19 nota de rodapé); sobre eles, ver também Atlas da língua lituana.— V., 1982, t. 2, tat a p. 78, embora ali tenham ir entrado palavras que foram ditas apenas acidentalmente, dos Samogícios fronteiriços Snek- =) tų aos representantes, adaptando- -se aos interlocutores aukštaitianos (por ex. gied). | o 14 Ne Viekšniai, como indicado A. no artigo de Rosin. nas frases tų das passagens citadas. — Ballistica, t. 18(2), p. 35 ir nos outros. a fa a FLEA Alarikas «JU RGERII AR Sed šasi a rinks Sata ~~ PA3HOOBPA3HBIE MOP®OHEMATHYECKHE JIMAJIEKTH3MbI B Hay att it FOBOPAX CEBEPO-BOCTOYHDBIX )XEMAATOB JIYHHHHHKOB EX tra re Ai AR te at stai a Pesome eh Are, Ls TE vk era — Dro Kak GH npoaoAKenHe noznoGHoro PoAa cTaTbH, HanevaTaHnoji B T. XVII «BonpocoB © MnuTOBCKOTO ABbIKOSHAHHA>. 3J€Ch TOBOpHTCHA O TaKHX AHAJIEKTHbIX CJOBAX, KOTOpHE TPYAHO ¥ Pp © COOTHECTH C COOTBETCTBYIOUIHMH CAOBAMH H (OPMAMH JIHTEPATYpHOrO S3hIKA NO mpHWHHE oly © pasamunsi (OHTHYECKHX SAKOHOB H HEBOIMOKHOCTH JOKA3aTh HX NPHHAMEKHOCTL K peryEE JAPHEIM AHAJCKTHLM OOpMaM. Rk) 0 hay LH fe = a a Wet Ae I. MopdonemaTHuecKHe AMANCKTHIMBI C FAACHBIM į rir Taw LL FH Mis Ay ol Si k i Eras B oGenenyeMhix roBopax CYIECTRYIOT ONpeAeJeHHHE CJOB3, B KOTOPHX IIpoH3FARE i y | JAD HOCHTCS TAACHHM į BMECTO ie, GHTYIOIIEr0 B JHTEPATYPHOM S3bIKė, H, KaK NOKaluBsaer XV MaTepHaj1 npyrux JKeMafiTCKHX M gaxe ayKwTafiTCKHX roBopos, 310 GkiBajoT: a) pa3wwe xopun as o (lūtūs); litds «nomnb>, Bee Ke. (i'10s | li‘tas, san. aykwr. [itds | litus, = amrep. aa. chuva; claro «noropa», em. noym. gi'dra, gi-dros, antep. a3. céu limpo; m mils mils, | nurep. a3. querido «Mundi», TaKO6 Je NpOH3HOMmeHHe H BO BCex XeMafTCKHX — rosopax; ridi‘tijri:di:le <paccopuTb, noccopuTb>, JiuTep. 3. conduzir NdZ, žvi-ginti| — [2viginfe «33CTABARTH BHIKATL, „židuėli“s | židuli's «<nycrouBeThi>, autep. 3. Ziedudlis; Ša 6) pa3nubie cyOėuxem: š'aulistis | Sault tis axnre/s Llsyanits, autep. =u3. Siauliétis; vidokitis | vidoki-ti's | vioki'fi's «uemens, autep. 813. alemão; ,nauji'na €HOBOCTH>, AuTEP. foe.) 3. notícia; bulbi-ne bolbi'ne | exaprodenvunht cyns, autep. 3. batata; B) Apyrue npHcras- © km: pri- «<npu->, JuTep. a3. prie= pri'špri$- | enpotus», autep. s3. antes-. rs rR Lr ar To es Ha © Il. MopdonemaTHueCKHe AMANEXTHIMM C AMpTOMTOM uO 15 a lik B ucenenyeMbix rosopax AnKdrTOKr AHTEP. s3. 4O prevê-se que U, HO aconteça que ši H aqui ferve ouve-se Aipronr uo (<d). To vivem: a) diferentes raízes: kūopti | kudpkinai fi | kūopte «<wmoro KkymaTb; WHCTHTSS, JHTep. 3. kudpti; 6) pasubie cydoukcs: -oklis: riod 3 pakaruokis pa-kardoklis | «<nopecupmuficsi», JuTep. 3. pakarudklis; -olas: wva-buols | | v@bdols euepsby, B aykurr. roBopax vabuols; -o(k)lis: sausūoklis | sausdolis «cyxocroiiHoe ZIepeBo», JiuTep. #3. sausudlis u Ap. ti B 5THX roBopax CyWleCTBYET MPABHJO, uTO HOBHE CJIOBa, NOJAYYEHHHE H3 JHTEPATYPHOrO Ca Pp paTyp! a A3HKA, NPOHSHOCATCA Ge3 HaMeHeHHs AM(TOHTa NO JAaBHHM npaBHjaM doHeTHKH (uo B W', den): | preparar's | rūdšti's «noaroTaBHBATLCHS, srūoga (a He srū'ga, KaK 5T0 NpoH3HOCHTCA — B AEepeBHAX CaMbIX JaAbHHX OKpaHH xewxalirckoro AnajiekKTa). TpancgonnupoBanne HX © (srdga um nonoGnoe) He uMeeT HuKaKOTO Hay4HOro OCHOBAHHA. ra Isto i EU Ki Ta a ra Nós S Cada A ad Ene tis ka » Bi 3 SE t ai „Al Frio a Sia ią High pL Se a oN ro hes ge Ms SE TM PT TE Sepa eae Kw Sako ted ii "tata Minjos Aa a Rebelião eh ed 500 Go Thal SL Tan Tn tia pa ee STE ti mn ES BAL Ler ae, i ao a al Lee 85 A nile ¥ FE hE MET r Se „ta Sa 30. aka eks do el a LE Sa ie) igs a a r. Jų i a Ass Ato Sh” SARNIA Li SN AEE a Ro RT CR EC Se SA a EE Ded Tg SS aa S “aah rar 13 EE LR A šios. sės hy Zi Ka oo Aas PR ES far ta