Įvairūs morfoneminiai dialektizmai šiaurės rytų žemaičių dūnininkų šnektose

GLEE RR Eos Bp S IE o lr EET S a IS — MOKSLO KALBOS KULTŪROS IR TERMINOLOGIJOS: = Kai PROBLEMOS A ix LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV(1985) pt, SAS RE SR BE Ls RE TA Ee a LE matey ob A ią dw AL Sy ve dp gh Oe S tapai o ana hs TE TT a a a an Frei PRs BS a BRL Se Al, odes 08 iE AC a a is Re VYTAUT! CLT SAR J CeCe 5 Pay ATE eh VITA MITES ee tika Tin t br r = r ¥ Sr r. ag a ĮVAIRŪS MORFONEMINIAI DIALEKTIZMAI SIAURES Ad A Ta RYTŲ ZEMAICIU DUNININKU SNEKTOSE oF, pre Cr ha ; — Apie kai kuriuos morfoneminius žemaičių šnektų dialektizmus, vartoja- - fo mus apie Kuršėnus, Vidsodj, Pavandeng, Viekšnaliūs, UZvent] ir kt., jau — radyta!. Šiuo atveju imamas dar pluoštas įvairių žodžių, kurių šaknyje, — priesagoje ar priešdėlyje yra sudaromųjų garsų, negalimų pagrįsti dėsEva ningu, reguliariu pakitimu. Tai būna atvejai, kai šnektose egzistuoja kita Ši “ žodžio šaknis, skirtingą darybinį kokį elementą turinti priesaga ar prieš- — delis (žodis gali turėti atsiradusį tam tikrą neetimologinį garsą ar kaip sri nors išlaikyti senovinio, šnektose jau suirusio dėsnio kokią liekaną). "i LU Morioneminiai dialektizmai su balsiu i arti aa JA Ar “4 Nt "ras Ea NAW ka Čia nagrinėjamų žemaičių dūnininkų šnektų balsis i* yra dvejopos kilp * *. . . . 4 03 * a . . . r gs mes: lk jį atliepia y (vi'rs/virs~vyras, gri-na~ gryna, li'nūoti | li'nūo- ~~ te~lyndti ir kt.) ir dvibalsį ie (i'na | i'na — iena, vi'nc | vi'nc ~ vienas, švi'- — sū-e šviesa, ži'da.ms | ži'daū.ms => žiedams? ir t. t.). Tačiau aprašomosiose — S3nektose balsis i“ vietoj lk dvibalsio ie turimas kartu su visais žemaičiais ji ps ir tam tikrais atvejais net su kaimynais vakarų aukštaičiais. Laikant žemaiSH "Vitkauskas V. Šiaurės rytų žemaičių dinininky kai kurie morfoneminiai diarą lektizmai.— LKK 1977, t. 17, p. 97—108. iy ča ? Dėl pietų žemaičių ie>i(i) žr. Girdenis A. Ką turi dūnininkai vietoj literatūrii m nės kalbos ie, uo.— Baltistica, 1970, t. 6(2), p. 143—144; Bukantis J. Pietų žemaičių ją HY diftongoidy i(i), u(u) (Ik ie, uo) fonetinés ypatybés.— Kalbotyra, 1979, t. 30(1), p. 23— ok 31, bet plg. Grinaveckienė E. Dėl poros fonetiniy reikšmių interpretacijos.— LKK, "Ca 1977, t. 17, p. 209—210. Šiuo atveju galima tiktai pasakyti, kad i-~ y ir i*~ie foneminio kitos pobūdžio skirtumų tikriausiai neturi (tuo įsitikinta apklausinėjant ne vieną tų vietų inteak ligentą, gerai mokantį šnektą). Gal artikuliacinio pobūdžio skirtumų ir esama, bet, matant, Dia 3 kaip šios šnektos „pabėgo“ ar „bėga“ nuo homonimų di'us -- dijvas ir di us ~ dičvas, ; aa kliūnc | kli'nc ~ klienas „Jaibas“ ir kli'nc-- kljnas ir kt., lyg ir drąsiau galima pasirinkti pha senąjį, tradicinį šnektų variantą ie>i". Gaila, kad tuose straipsniuose neparodoma, kokį jų sr balsį taria dūnininkai minėtuose visų žemaičių žodžiuose su i“, u vietoj Ik ie, uo (diplohs = miniuose darbuose ir į Lietuvių kalbos atlaso fondus, ir LKZ kartoteką ateinantys lapeliai af p rodo, kad čia studentai irgi girdi (i), u(u): mi(i)Is /mi(i)Is „mielas“, gerū(a)s'us „getas rūosius“, net šdrimi(i)žis iš šun-+myžis). Apie tai daug kalbama, todėl tie žmonės, kurie si = girdi čia kitą fonemą ar bent alofong, turėtų tuos atvejus ypač patikrinti ir tvirtai nu- = = statyti visas skirtybes. Lad 3 dE og) Rr ol GIR Cal Ther: JET Rede 1505 SURE TA ha gl Čia eRe osy FE SLE he BE LT Eina Tah “io A TE Ey Eee TL ROS BRE Re Se ee čių visas patarmes ir šnektas vienu istoriškai susiformavusiu kalbos vieey netu ir vėliau susiskaldZiusiu, tuos donininky (vakarų žemaičių) ir dounininky (šiaurės žemaičių) su balsiu i“ tariamus žodžius radus ir dūnininkų ~~ (pietų žemaičių) šnektose, manytina ir čia nuo seno buvus balsį i*~y, o ne a sr i'<ie, t.y. ne i'=ie. tar Zodziy šaknis. Tokių pavyzdžių nėra daug: gi'dra „giedra“ Krš, Užv, oH Pvn, Vkén, gidras, gi-dra „giedras“ Vrp, Kr, Pvn, Užv, pra-gi-drilis am „pragiedrulis“ Pvn, Vkšn, prdogi'dra „pragiedrulis“ Drv, Krš, priogi-drui lis „pragiedrulis“ Vds (plg. šiaurės žemaičių gidra Als, Ub, Trš, gidras =~ Vkš, Pp, Rdn, Tiš, gidros Als, Vrd, Vvr); Litas | litos lietus®, li‘tuoc | yf li‘tuoc | li'tūoc lietingas®, li‘tinks ,lietingas* Krš, Vrp „plg. bemaž visų ša vakarų aukštaičių li‘tas /li'tus, visų dounininkų — šiaurės žemaičių [i-t0s, Fez li"tūoc ir kt.; visų donininky — vakarų žemaičių li-tos / li-tas ir kt.; Zr. dar ią LKZ VII 593—596, kur pateikti žodžiai Igtingas „lietingas“ — ir iš buvusios pe: Prūsų Lietuvos šnektų, lytinis „lietumi iškritęs“, ljtotas „lietingas“, ljtotie Asi „lietui lyjant“, lgtpalitis „Jietpaltis“, ljtuotas „lietingas“, lytūs „lietus“ — as Pio yra faktų iš M. Daukšos ir J. Bretkūno raštų, lytva „lietus“, Igtvas „lietinRy gas“, ljtvotas „lietingas“ (čia reiktų tik suabejoti, ar Šaukėnų li-tasis vies RL ; atstatytinas lietasis LKZ VII 437, jeigu mes ta žodį siejame su lietumi, ly- % tumi); mils | mi-las „mielas“ Krš, Drv, Vrp/mi‘ls/milos Pvn, Vkšn, EER Užv „plg. visų dounininky mils / mi-los „mielas“, visų donininky mils) Fics mils „t. p.“ „plg. LKZ VIII 184—185 pateiktus žodžius mylai „vos tik on bepigu, jei tik“, myglait „bepigu“, mylas „mielas, kiekvienas, mylimasis“, sa 8 mylaširdystė „gailestingumas“, LKZ VIII 200—201 mylūs „mielas“ (tiktai a didžiai abejotinai Karklėnų mi'laširdi:sti transponuota mielaširdystė — gun LKZ VIII 145: ri-di‘ti[ri:di‘te [ ri'di‘te ,siundyti, kad rietysi, pykdyti* hex (plg. ri'di't’ Skn, Grz, Sl, Zg, Mšk, ri'dite Pp: sori'de būobas | uo paté a jouka-s, ri-di-te Ms, Sts, Vkš, Trk, Trš, Rdn, Jdr, Vvr, latvių ridit; abejo- = tina yra LKZ XI 552 forma suriedinti iš Gardamo, nes ten tariama ri-di‘te = 2h kaip ir ty žemaičių, kurių panašus, tolygus tarimas transponuojamas rijfo dyti — LKZ XI 539; ten yra ir atstatinéjimo klaida iš Kruopių riedyti, nors tariama ri'di't" šių apylinkių aukštaičių, o ri‘di‘te — žemaičių; Zvi-ginti/ žvi'ginte | žvi'gi.nte „versti žviegti, rékinti, virkdyti (ppr. vaikus)*— plg. sė: i dar vakarų aukštaičių Zvi:gint’ Skn, Grz, Sl, Zg, žemaičių dounininkų žvi'- 2 gi.nte Klk, Rdn, Trš, Zr, Jdr, Vvr, PP — kas tus vū“kūs tap suzvi-gena ir „k t. t.); Ziduli's „žieduolis“, ži'dulinis „žieduolinis“ Krš, Drv „plg., 2i4 duoli's Grz Mažeikių, Rakandžių k., Skn, 2g, Zi'déule Dr — LKT 69, „ži2 du.lčė* ,zieduoliai* Rdn, Trš, Ub ir kt. Šitie visi žodžiai šaknyje, be jokios hos abejonės, turi kita balsį dėl tarminés apofonijos, todėl yra būdingi dialekks p : p . XkaiXi ; si . sa 11 tizmai žemaičiams ir vakarų aukštaičiams (bent jų tam tikrai daliai). ile Žodžių priesagos. Kai kada šnektų balsis i“ atliepia lk ie ir priesagose E (kaip ir tose žemaičių šnektose — dounininkuose ir donininkuose, kur nėri ra fonetinio dėsnio ie>i:. Pvz., vioki-tis | vuoki‘ti's, vuoki-ti | vuoki-te „voLE kietis, vokieté“, hibr. ,vuoki‘tka „vokietė“, vuoki-tkape: | vuoki-tkapé: „vohis t žiai sara ye ETRE EE ra ris 20 Kieti HI A k sro ias RASA ee pas as kiečių, apsk ias raita mie : or . EL kapi = są kite laso vis i vokietis“ pinti Kita ; vis os dounini plg. Artis [a Ar žaičių k os donini AE Jos, wk i eh se ž .— LKT 1 inky šnekt šnektos, vd fick! ph 2 ay i tos; pl | v6 kictis s | v(u)é i“tpald iki lly Lig V 70, ytis, vokyty. Viele ati ito „ok “| i : 2 : nr we etija“ S :toks „voki O kiti ior mi se jau Sts — pakeici g, Ki „vokietukas“ $/20 i, e: yr . ie i = aro a Sah Win VI 481, bet yi otic i oe 3 : KM Fa] ns oJ il š'auli'tis | oo! tokie Le ER P „būdin te „kalbėti rinių v aulitis ie Sena, x2 3 ; = , = 43 hi Sy vo VT Wy apylink LK2Z i žinių iš Krš ar nek iy R Cp ig, TI, § rs, V ų aukštaiči tų ar NS nti m nauji-na 1, š'auli kė wi 3 i 2 iy a ie uli(*)t6 plg. š'auli ių šnekta“ as“, in P ngZ 26, S ė“ Krš ? ujiena, Zi bute „a “Pas „tai pali Rd aa lik ir kt. mln, vi š, Vrp. ( , žinia“ „aukštaiči i Hip pats n tw naujy t; pl isy dounini pe = ary Hk = ones jyninink g. dar LK ininky aurés ninki 2: Slam ; sa šini/Rk' as, -ė ZV nauji-nd valta štai i 35 i id é „kas ga 111 588 jina, doni ini si ra ię ini | klecki ne Riausi udosi pateiktus ž pinky a i, I | bė nd ru-ksti ecki'ne po kulka pan) rina on i a a od Sindarin} / priesagos ly pk Klp, Ss A E, ernį" ė“ a u kia : i Kai, li TES ne žinių: „rūgšt » lapini|I nkuoli'ne a va sr jų kų šnektos, Te a hi Pe eerie ee 22 i Sigg „t. (plg. giai lapių 2 er tu Krš — ų, kurių -y omen ’ pine i ausin gi'ne a“, We LKZ ų -yné ys vis ir kt. vi e | k'a.uši „uogienė“ Taa Krkl, L V 712 é neretai ur trans . visose do a. 15) k oA 1,23 Krš jį ] segs , 0 Sv ToLS/ lipa ia rų king iE he —LKZ — ten yné; k -iene dėl i isyklingai i į 3 Vi el . hleckidné él ie>i ingai, i ina ant Sitoki (toje šne lekšeliė eičnė S i flan išskyr kr a to 4 je šnektoje Mai Lv Up — LK iaušičnė T us ss mintį, kad atveju pritaikyti I d, = tik kunk o eta 15 an : : = na Suid uli-ni~ , k , bet att je tarméj ad neki i kiel rini | = : i latai nė ys irčiavi ankolyné uliéné 4s esag yra virtę į uojamos sčiau ž i mo in pd -yné ų sudaro eiui ose morf ymiy ą pagrindini kt. Sid — LK masis Li arba uw, i Sin it a am 414: ši. G I 360: balsi us i“, 8i e ryt "a. i Į ini. 300: und i (plg. dar Shee a *o, i (pasta Lg nu yr ziy priesdél is, (Aa a dia oe sod Ir 3 J. = ld yra su s i jai. Kai gis). sisi gt = TE turi kit savitu b Be ih | % turit ą balsi— balžiti uu sų žemaiči ., ~ylis, -ė — esagas i i Ig balai i , taip ir pri iy prieli LKG 1 | A prieš būna i s, ir čia prie, pri inksnis (i SE i'š (vari a ir prievei apraSomosi Ie a pi, g. ' —— riantai eveiksmi osios š priešdė ią dėli Ji 6 Siu ai prisa smis, kuris s šnekto: Sia} pris priek) Žas arim o atveju s | pri“ša" ris kalba i i lis nd heh as žemaiči žem. nauj; as, pri“ mosio: nip | x Ra aičiuose aujynė gali , prio). L se šnekt i, pri | ik x He Gi; yra kitai ali turėti ir inti = we 5 zia denis A. 2 p tariamas: Ad pries; 4 a oe nk on ine a , : ir 9 Hp i Lik V. [Rec ninkų on, i ily ų fC 54 si SE ok Fai a wm Jo i asi | Epas 4 ai gb Ln slog —V. 066, p. a : re R ij Saias Vim i ia t VR ek 0 : oan apg A SE Rnd re a) eh i - V suvarė uk. a SR są Ę M5 Fel a < a's) tariama visur dounininkuose. Donininkų yra vartojama pi‘/ pi (dėl tų "kis šnektų tirpimo dabar lyg ir rečiau girdima), Jūodkrantėje pie (iš latvių ll A tarmės), o Risnéje 1958 metais girdėta tariant kažkokį įtemptą skiemens balsį ė (pė). Ei Visuose žemaičiuose (ne išimtis ir čia aprašomosios šnektos) turima labai daug vardažodžių su dažniausiai kirčiuotais priešdėliais pri, pri'šally (donininky pi“, Rusnėje pé-: pi-é-dis, pi'numis ,priebutis“, pé-bruka | piLig broka ,priebrukas*). Pvz., priauks | pri-auks | pri-d.uks ,priaugantis gyvuAi x lys, jauniklis“, pri‘brauks ,priebrukas* Vds, Uzv, pri‘bruka „t. p.“ Drv, Thor | Krš, pri'briekšma | pri"briekšma | pri-briek$ma „prietema“, pri-burs „burtas“ Ho Dry, pri-dievinis | pri‘dievinis ,pasikei¢iamas drabužis“, pri'jiedis | pri-jiegr dis | pri‘jiedis ,privalgymas, priėdimas“: tas rū“ki'ms ne prijiedis, uo vi'ra: ud ) nel’d.una's Krš, pri'grinc | pri:grinc | pri'gri.nc „prieklėtis“, pri-tvirtini/ nh pri-tvertene „vidurių, šlapimo uZsilaikymas* ir daugybė kitų. Prie jy yra, matyt, vėliau prisiderinę pri'da"/ pri-dd- „priedai“ (plg. pré-daSg, Prk, aa préic 2d, Skd, Ms, Vkš, Pp), pr-kd.ls ,priekalas* Krš (bet plg. preikd.ls io Pyn, Vkšn, preika.ls Drv); pri'šinks | pri'šinks | pri'ši.nks „priešingas“, ar | pri‘$ininki | pri'šininke „namo prastesnis galas“, pri-$pilnis | pri“špilnis ) Ka. pri“špi.lnis „priešpilnis“, pri-Spri-Ses | pri"špri'šė's „priešpriešiais“ ir t. t. SE Pasitaiko (vakarinėse apraSomosiose $nektose gana dažnai), kad tarmisAL kasis pripavartojamas vietoj lkiir aukštaičių tarmių pri-: pri-simé.rkielis get „kas neprimato* Pvn, Vk3n, pri‘sispriogielé: „prisigėrėliai“ Pvn, Vksn, oA i Uv, pri-sirijielis Vrp, pri‘sitvatinims „prisigėrimas“ Krš ir t. t. Sis reiškiBo nys smarkiai nyksta: apie Kuršėnus dabar taip tariant jau beveik nebegirkos | dėti, o apie 1955—1960 metus, kol buvo daug žmonių, gimusių dar XIX": a amžiuje ir nepatyrusiy lk įtakos, formų pri‘sigierielis, pri‘trd.ukims „poBA traukis“, net pri-plaikims „malonumas“ buvo galima dažnai išgirsti. Sus] Priešdėlių pri, pri‘§- darinių turi ir aukštaičių kai kurios šnektos, ne sa. tik visi žemaičiai. pers a) Prūsų Lietuvos vakarų aukštaičius vartojus tokias formas rodo Ea F. Kuršaičio veikalai: prgangis K (plg. dar priangi BBPs84,2, RB2M0z27,9), ay | prijdaržė K, prijeiga K, prymoteré „sugulovė“ K II 42, prikalba K, prysakys K, prySokiais K, pritamsa K, prijupė „intakas“ K 11 88, prgvarta K 11 73, prįžada „prižadėjimas“ K ir t. t. Tokių formų randama ir kituose to ed meto žodynuose: pryangis R, pryblindé MZ 29, N, prydélis N, priš N, pryLN Sakinis R, pryZeda R 388, N ir t. t. Forma prytvirtiné „vidurių užkietėjimas“ wea užrašė ir Jurkšaitis (Jrk 51). Žodžiai pri'špietei ,prieSpietiai®, pri-vd.r.te „vieta prie vartų“ uzfiksuoti vad. žvejų tarmėje Prūsuose (StngZ 88). b) Nemaža panašių formų vartojame visose dabartinėse vakarų aukstaičių šnektose. Pvz., pri-Saki's | pri-Saki's ,prieSakys* beveik visi vakary aukštaičiai, pri-Zeda ,priezda“ Grz, Sk, Btg, Zp, pri‘Zada „taip pat“ 1 eet Plv, Dkš, Gdl, pri‘Zeda „taip pat“ Jnš, Mšk, Pkp, Btg, Bb, Vnd, Krm, 1. PnmZ, pri‘Zeda „taip pat“ Ar, Grš, Kbr, GZ, Kps, Klvr, Lbv (ir vakarų dzūkai — piety aukštaičiai apie Rūdaminą, Lazdijis, Būdvietį, Slavantus), | ENR Bo eC iai Ca CL ai a CC SNA DUES NS Se Ra &* i plg. LKA I 43—44 (Komentarai), kur pateikta ir kitokių formų iš įvairių ir aukštaičių šnektų: prydieda, priZieda, priZadas, prj. gi c) Panašių faktų pastebėta ir rytų aukštaičių šnektose. Pvz., pri-Sak’s ® wir Jnšk, Grš, Žml, pri-Sakis Kp (nj.?), pri“klet's „prieklėtis“ Zml (į rytus “ra esantis Laūksodis), pri'kaki's „tam tikra senoviškos krosnies dalis“ Pš, = Lnkyv, Všk, SIE, Pmp, pri'taisa „koks įrengimas, prietaisas“ Ds, RS, Vdš ig ir kt. Turbūt šiam atvejui priskirtinos ir tokios formos kaip pri‘blondu oe „prieblanda“ Er, Rm, Ul, Vel, pri‘valgis ,privalgymas* Bsg, Srv, Pn, Rm, = pri'varžu „suvaržymas“ Rm ir kt. Gee Balsis i“ šiuo atveju tariamas iš esmės visose žemaičių patarmėse, vadim nasi, jis čia galėjo būti ir prieš visos žemaičių tarmės“ suskilimą (plg. Lo) 2 M. Mažvydo raštų faktus: prisch tawa szadi Mz 56, norandijk prischtarau3 gi, ienczius Mz 51). Be to, kaip matome, taip esti ir dalyje vakarų aukštaičių ir ie net rytiečių šnektose. Manoma, kad tas balsis i“ atsiradęs iš dvibalsio ie el dėl proklizés 7, bet, rodos, galėtume laikyti, kad čia yra atsiradęs kitas bali sis dėl apofonijos, kaip ir anksčiau minėtų žodžių šaknyse ir priesagose, ad tuo labiau, kad prieveiksmis priš / pri"š (o ypač pri-Sa's | pri-$a-s) proklizeER je iš viso daugeliu atvejų gali nebūti. Dėl enklizés ar proklizés iš dvibalsio ey ie nebūtinai turėjo bemaž sutartinai visuose Zemaiciuose ir daugelyje auksey taičių šnektų atsirasti pris, pri“ (pi; dėl enklizés rytinėse apraSomosiose ac ir kaimyninėse žemaičių šnektose priš, pri). Plg. dar dabartinių dounininas ky — šiaurės žemaičių nekirčiuotų ilgųjų e>ie>e (tarpinis garsas tarp e — iri)li(i)e: mestelé:~miesteliai, g(i)erima'-—— gėrimai, „v(i)elė:k||vėlė-k ratai „vėl“ Brs, Sd, Nv ir kt. Žinoma, enklizė tam tikru mastu galėjo prisidėti, pt bet čia bus lémusi minėtoji apofonija, kaip ir kiriuotose žodžių pozicijose eg (Zr. pavyzdžius aukščiau). ot Priešdėliai pri'-, pri‘§- (pri-, pris-), turėdami ne visai aiškios kilmės suos daromajj balsį i“ (i), tikriausiai balsių kaitos padarą, kaip ir žodžiuose ati lytūs, lytotas, gydra, vokytis, vokyté ir kt., sudaro ištisą grupę dialektizmy, kiss vartojamų visuose be išimties žemaičiuose ir dalyje aukštaičių (ypač vai karų, kartais net rytų) Snektose. ny Kartais kalbos mokslo veikaluose dél to susvyruojama. Pvz., Klaipédos oR pi‘béga transponuojama prybéga LKZ X 623, Satigy pi‘brd.uka — priebrauhd) ka LKZ X 624, teigiama ant priekalo Krtn (=preikalo) LKZ X 644, prie 5 (=pry) Vor — LKZ II! 1100, prie (=pry) Grg —LKZ II! 1100, prie ihn (=pri) Zlp —LKZ II! 1101, prie to (=py to) Rsn — LKK XVII 19, prie — (=pri) pono Vk§ — LKZ VI 623, prie (=pri) žmogaus Plt — LKZ VI 632 ~irt. t. Tai, be abejo, yra tik tarmiškųjų formų iSvertimas į 1k, bet ne jy trans- = ponavimas. | Akio Rytų aukštaičių panevėžiškių (Mūšos upyno) ir kitų šnektų (pvz., Kėil dainių, Ukmergės, Anykščių ir t. t.) pri netinka transponuoti žemaitiškai Ir Šiai ia 6 Apostrofu čia žymimas vad. Mūšos upyno šnektų neaiškus, vos vos girdimas mur- "aaa fi pickin s Z. Min. veik, p. 424, 426 T a oe WE RR SR SR Ae 5 a Ley ET TE RIE a ai a "Zl ECT YEE L Soe | ai ias EX mL pri, nes šiuo atveju tų šnektų i (kartais tariamas praplatintas, į žemaitišką il atitinkamą garsą panašus balsis) yra atsiradęs dėsningai nekirčiuotoje ey pozicijoje iš dvibalsio ie, todėl netinkamai transponuota tokie žodžiai: r ; pridieniduti (=priedieniauti) Krč — LKZ X 612, pridiénis (= priedienis) ią Lnkv, Pmp, Kri, Dj, Sml — LKZ X 612, pri (=prie) Bsg —LKZ X 903. psy Panašaus gerumo yra ir pré, dėl enklizės turintis ė iš ie: prė (=prie) ra Jrb — LKZ II! 1101, prė (=prie) Vikv, Prn, Skn, Sk — LKZ X 614 (ten ia pramaišiui rašoma ir prie Vikv — LKZ X 615), prėš (=prieš) Lp, Prn, Dv, ek. Skn — LKZ X 606. Ay Epp dee! SE Sh 2. Morfoneminiai dialektizmai su šnektų dvibalsiu uo bok FE) ši Siy aprašomųjų šnektų, kaip ir visų žemaičių dūnininkų ir dounininkų, TH dvibalsis uo iš senojo baltiskojo ilgojo a literatūrinėje kalboje atliepia bala į sj 0: brūolis | braolis ~ brdlis, skusli-ti | skaoli‘te ~ skolyti „skolinti“, skuolinifika® | skuolini'nkd: ~ skolinifikai, šūkuos | šakūos ~ šakos ir t. t. Yra ir Ph šio dėsnio tam tikrų išimčių. ia Zodziy šaknys. Dvibalsis uo, šiose šnektose atitinkantis lk uo, o ne balva g si o, pastebėtas žodyje kopti | kuopti | kūdpte „godžiai valgyti, kuopti, vari lyti; kaupti“ *, plg. Ik ir daugelio aukštaičių šnektų kučpti. Kitą šaknį su FY „žemaitiškuoju“ dvibalsiu uo turi žodžiai druobūžis | druobu.žis „drabuAIR žis“, gruomufi.ta“ ,gramantai, grumstai“ Drv, Krš, ruokufidi „rakandas“ Krš, Vrp, zuokstoti Įzuoksūote „zaksoti, žiopsoti“. Tai kitas šių šaknų suRy daromasis balsis. iy Zodziy priesagos. Dvibalsis uo yra tariamas priesagoje -uoklis, -i (-e), ho kuri atitinka Ik priesagą -uoklis, -ė („šios priesagos vediniai eina veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais*—V. Urbutis, LKG 1 327): pūkaruoklis, pa-karuokli | pa-kardoklis, pa kariole ,,pasikorélis, pakarudklis®, We | a-dzinduoklis, a-dzinduokli „atžindytas, negerų akių žmogus“ Drv, Krš, 83 Vrp, nė'viešuoklis, ne vieSuokli | nė:viešūoklis, nė:viešūokle „silpnas, tarsi ey baigiasis žmogus ar gyvulys“, ūžmiršuoklis, ūžmiršuokli „kas nuolat užvi miršta, užmaršus žmogus“ Drv, Krš. Prie jų yra prisiderinę daiktų pavadinimai saustoklis ,sausuolis* Drv, Kr§, pakabuoklis | pa-kabloklis pa kaba* °. Fe Panašiai yra ir dar keliuose žodžiuose: sausuolis Drv / sausdolis TE džiūvęs medis, sausuolis“, senudlis | senūolis „protėvis, senas žmogus“, vūbuols | va-baols „vabalas“, plg. Sakynos, Gruzdžių, Zagarés, vabuols '° (dabar žemaičių šnektose vū'buols | vū:būols dėl mokyklos įtakos labai 8 Šio veiksmažodžio istorija, geograiija išnagrinėta S. Karaliūno studijoje „Iš lietuvių kalbos io-kamienių veiksmažodžių istorijos“. — LKK, 1973, t. 14, p. 75—77. i 9 Apie vakarų aukštaičių analogiškus atvejus žr. Jonaitytė A. Palatvės vakarų aukštaičių nedėsningos fonetikos žodžiai ir jų kilmė.— LKK, 1972, t. 13, 33—39. a tir ®Jonaityté A. Min. str. p. BO. Sal in TA an iy ad matas AS Krisas alias Loris Otaka : be „AT Ulsak. Nr. 1007 SE i 257 ow CaF eA TE rE EN of AR Cty SEL hat aE EU | nyksta — kai kuriose apylinkėse yra pasakomas tik pačių senųjų šnektos xx E latstovų). ia Tie atskiri atvejai, kur šnektų wo panašiose formose lk irgi tariama uo, = gali būti atsiradę ne tiktai dėl savitos, šnektoms būdingos darybos, bet ir EN: dėl skirtingų tarmių kontaktų. ApraSomosios žemaičių šnektos yra pakrasUt“ tinės, kontaktai su vakarų aukštaičiais (šiaulyčiais) buvo labai intensyvūs, Tl todėl bendrų reiškinių turima gana daug. BT Sios aprašomosios šnektos dar turi tokią ypatybę, kad, pasisavindamos = naują kokį žodį iš Ik ar aukštaičių šnektų, jo vokalizmo dažnai nepakeičia era pagal savo fonetinius dėsnius, bet tiktai šiek tiek pritaiko, priderina. Ypač ie tai liečia dvibalsj uo (taip pat ir ie) įvairių žodžių šaknyje. Kartais ir senas r šnektos koks žodis paribiais su aukštaičiais imamas tarti naujoviškai, ne- = pakeitus uo į u“: srdoga, pagioda ir kt. Sito naujoviško uo niekaip negali2s ma transponuoti o, todėl žodis sréga nuo Kuršėnų yra nebuvélis !'. ZemaiAš I čiai nėra turėję žodžio ruoštis, tai, naujai jį išmokę, taria ruošti's | rūošSi ti's; teigiama net turintys žodį rugSininke Užv; kartais naujai pasako ST ruoša | rasa, bet šitie visi žodžiai yra visai svetimi tarmei, jos fonetikai. ~~ LKZ XI 972 iš Skuėdo be jokių pažymų pateikus ruošą, LKZ XI 974 rūošti i$ Kuli ir Ludkes, LKZ XI 974 ruošininką, -¢ iš UZvencio ir kt., galima vi- = saip imti manyti apie ruoššaknies geograliją, kuri apima tik aukštaičius. = Nuo seno šie ir kiti žemaičiai č:je api‘vuoka | api'vūoka, ži:gė'vuos | ži'gė'- FEL vūos. Dabar jau mokyklos pirmoje klasėje žemaičių vaikai išmoksta rugsAlo tis, kurį kartais vartoja ir buityje, niekada neišversdami šaknies uo į savo ~~ Snekty u“ ar ou. an Būna ir visai priešingų dalykų, kai žemaičių dvibalsis uo transponuojanl mas Ik irgi uo, pvz., iš Palangės, Telšių skūopte „skaptuoti, raškyti“, KraEs žių skuopti mokslo veikaluose atsiranda forma skudbti '?, Žemaičių senūoro lis ~senglis irgi nieku būdu netransponuotinas senuėlis (plg. senuolis Ter = SIl — LKZ VI 25, LKZ VI 129). Tai padaryta be jokio tvirtesnio mokslinio it pamato. sal Lygiai toks pat reiškinys yra šių šnektų ypatybė naujų žodžių ir vėlesnį ij nių skolinių dvibalsio ie neversti i“ (dounininkų ei), bet priderinti prie sa- “D vo šnektos fonetikos (taip yra mažne visose žemaičių šnektose) — irgi a tarti ie: viédras | viédras „kibiras“, miésc / miésc „miestas“, gridks | griéks — „nuodėmė“, sviec | sviec „pasaulis, žmonės“, kriéns / kriénc „krienas“, liéta „dalykas“, paviėtri / paviétre ,pavietré, blogi vėjai“, net iš lk naujai — atéje ar jos paveikti žodžiai ,sviedini's, siėla /siéla, dišvas | diévas, vištinis | viėtinis, viėšas | viėšas ir kt. (bet vi-Skelis, dirval’au | di-val’d.u, svi'sti] svi'ste, vita, vi'tininks /vi'tini.nks „vietinis gyventojas“ ir kt.), niérva / — ni@rva „nervai“, cigariéc / cégariéc „cigaretė“ ir t. t. Šių žodžių vėlesnį an, 4 dvibalsj ie palaikius senu žemaičių ie, kilusiu iš senojo ilgojo baltiško e, i ES primes rų "Zr. Karaliūnas S. Min. str.— LKK, 1973, t. 14, p. 39 (p. 130 lyg ir paaiškiasa a o pattie bet Joaltukamst ankstesnis teiginys: kaip ydingas). FEE = hy r.Karalidnas S. Min. str—Tenpat,p.86. S le eR ie ga ee Js a kalbos veikaluose yra atsiradę į mėstą, besėdą „pokalbį“ — LKZ IV 419, p0 či kréna „krienas“ Ggr, Vvr, Sint — LKZ VI 525, nėlėta „nedarbas“ (plg. 5 latvių nelieta) — LKZ VIII 647, pavétré — LKZ 1X 685, bédnu ,biednu, Rl neturtingu* Grg — LKZ VI 71, bédnas Plt — LKZ VI 1060, grétiné iš LenŠio : kimy šnektos tarimo grietinie — LKT 450, zégoris Vvr —LKZ VI 73 are ir t. £.13 pot! Todėl, transponuojant žemaičių žodžius ir jy įvairias formas su ju dviTO balsiais uo (ir ie), visada reikia paisyti žodžių geografijos, darybos ir isve torijos (atsiradimo laiko) šnektose faktorių. Formaliai žiūrint, visur uo A (ir ie) transponuojant o (ė), į mokslo pasaulį paleidžiami „faktai“ mėstas, He i sroga, skuobti, nelėta ir nemaža kitų. Tai neistoriško tarmių faktų trakta3 by vimo padarinys. biCnks Reikia manyti, kad šiuo metu, išėjus iš spaudos „Lietuvių kalbos atlaso“ II tomui, kur pateikti fonetinių dėsnių tarmėse arealai, tarmių faktų paAną teikimo reikalai įvairiuose mūsų leidiniuose pagerės. Visi kalbininkai, įsiHT giling į Ik fonetikos atliepimy šnektose arealus, geriau galės spręsti, kur —-- pasireiškia koks dėsnis, kur galima manyti tik apie sporadišką tam tikrą fonetinį žodžio pasikeitimą ar kokios kitos morfemos egzistavimą. Tik giĖ ¥ A linimasis į šnektų fonetinę ir morfologinę sandarą gali apsaugoti dabarkid tine lietuvių kalbotyrą nuo įvairaus pobūdžio tarminiy klaidų. £058 Pastaba. Viena kita žodį reikia pasakyti dėl transkripcijos — ji šiek tiek supaprastinta: paplatėjęs i, « (Pvn, Užv, Vkšn) žymimas e, o, iš ilgos gaSiig | lūnės į ilgą šaknį atitrauktas kirtis pažymimas brūkšneliu prieš žodį, minkšrą ; tumas žymimas apostrofu (,), murminamieji ar neaiškiai girdimi balsiai EF] = rašomi skliausteliuose: du(u)na~ diona. Mar SE EO med SUTRUMPIN ECR i fe lea RR SN Te Ha Drv= Dirvėnėnai, Šiaulių r. rasta ks fat k. skio © Vds= Vidsodis, Kėlmės r. =~ PE RCL ie es TT Fil = Vin=Viekšniliai, Telšių r.“ šitai rg) Ren semi rar — Vrp= Virputénai, Šiaulių r. Vel si ius AR ni ži ry Gl Ri Visi kiti sutrumpinimai yra kaip LKZ tomuose. i d kė ho TENE Erio 0 nh he ati war ey WE Foe oe ro Sgn Van Ta akis a Sd aR SR aa E FOL eo Ji 18 Dėl panašių transponavimo atvejų dar Zr. Girdenis A. [Rec.] — Baltistica, 1968, t. 4(1), p. 82 (19 išnaša); apie juos dar žr. Lietuvių kalbos atlasas.— V., 1982, t. 2, tat a p. 78, nors ten ir pateko žodžių, kurie tiktai atsitiktinai pasakyti, paribio žemaičių Snek- =) tų atstovams taikantis prie pašnekovų aukštaičių (pvz. gied). | o 14 Ne Viekšniai, kaip nurodoma A. Rosino str. prie cituojamų tų apylinkių sakinių. — Ballistica, t. 18(2), p. 35 ir kituose. a fa a FLEA Alarikas «JU RGERII AR Sed šasi a rinks Sata ~~ PA3HOOBPA3HBIE MOP®OHEMATHYECKHE JIMAJIEKTH3MbI B Hay it att FOBOPAX CEBEPO-BOCTOYHDBIX )XEMAATOB JIYHHHHHKOB EX tra re Ai AR te at stai a Pesome eh Are, Ls TE vk era — Dro Kak GH npoaoAKenHe noznoGHoro PoAa cTaTbH, HanevaTaHnoji B T. XVII «BonpocoB © MnuTOBCKOTO ABbIKOSHAHHA>. 3J€Ch TOBOpHTCHA O TaKHX AHAJIEKTHbIX CJOBAX, KOTOpHE TPYAHO ¥ Pp © COOTHECTH C COOTBETCTBYIOUIHMH CAOBAMH H (OPMAMH JIHTEPATYpHOrO S3hIKA NO mpHWHHE oly © pasamunsi (OHTHYECKHX SAKOHOB H HEBOIMOKHOCTH JOKA3aTh HX NPHHAMEKHOCTL K peryEE JAPHEIM AHAJCKTHLM OOpMaM. Rk) 0 hay LH fe = a a Wet Ae I. MopdonemaTHuecKHe AMANCKTHIMBI C FAACHBIM į rir Taw LL FH Mis Ay ol Si k i Eras B oGenenyeMhix roBopax CYIECTRYIOT ONpeAeJeHHHE CJOB3, B KOTOPHX IIpoH3FARE i y | JAD HOCHTCS TAACHHM į BMECTO ie, GHTYIOIIEr0 B JHTEPATYPHOM S3bIKė, H, KaK NOKaluBsaer XV MaTepHaj1 npyrux JKeMafiTCKHX M gaxe ayKwTafiTCKHX roBopos, 310 GkiBajoT: a) pa3as wwe xopun o (lūtūs); litds «nomnb>, Bee Ke. (i'10s | li‘tas, san. aykwr. [itds | litus, = amrep. aa. lietus; gidra «noropa», em. noym. gi'dra, gi-dros, antep. a3. giedra; m mils | mils, nurep. a3. mielas «Mundi», TaKO6 Je NpOH3HOMmeHHe H BO BCex XeMafTCKHX — rosopax; ridi‘tijri:di:le <paccopuTb, noccopuTb>, JiuTep. 3. riedyti NdZ, žvi-ginti| — [2viginfe «33CTABARTH BHIKATL, „židuėli“s | židuli's «<nycrouBeThi>, autep. 3. Ziedudlis; Ša 6) pa3nubie cyOėuxem: š'aulistis | Sault tis axnre/s Llsyanits, autep. =u3. Siauliétis; vidokitis | vidoki-ti's | vioki'fi's «uemens, autep. 813. vokietis; ,nauji'na €HOBOCTH>, AuTEP. foe.) 3. naujiena; bulbi-ne | bolbi'ne exaprodenvunht cyns, autep. 3. bulviéné; B) Apyrue npH- © craskm: pri- «<npu->, JuTep. a3. prie= pri'š- | pri$- enpotus», autep. s3. pries-. rs rR Lr ar To es Ha © Il. MopdonemaTHueCKHe AMANEXTHIMM C AMpTOMTOM uO 15 a lik B ucenenyeMbix rosopax AnKdrTOKr AHTEP. s3. 4O npoH3HOCHTCA U, HO cAy4aeTCS, 4TO ši H 3mnecb nopolt CAbinmuTca Aupronr uo (<d). To GuBaOT: a) pasHHe KOPHH: kūopti | kudpkinai fi | kūopte «<wmoro KkymaTb; WHCTHTSS, JHTep. 3. kudpti; 6) pasubie cydoukcs: -oklis: 3 riod pakaruokis | pa-kardoklis «<nopecupmuficsi», JuTep. 3. pakarudklis; -olas: wva-buols | | v@bdols euepsby, B aykurr. roBopax vabuols; -o(k)lis: sausūoklis | sausdolis «cyxocroiiHoe ZIepeBo», JiuTep. #3. sausudlis u Ap. ti B 5THX roBopax CyWleCTBYET MPABHJO, uTO HOBHE CJIOBa, NOJAYYEHHHE H3 JHTEPATYPHOrO Ca Pp paTyp! a A3HKA, NPOHSHOCATCA Ge3 HaMeHeHHs AM(TOHTa NO JAaBHHM npaBHjaM doHeTHKH (uo B W', | den): ruošti's | rūdšti's «noaroTaBHBATLCHS, srūoga (a He srū'ga, KaK 5T0 NpoH3HOCHTCA — B AEepeBHAX CaMbIX JaAbHHX OKpaHH xewxalirckoro AnajiekKTa). TpancgonnupoBanne HX © (srdga um nonoGnoe) He uMeeT HuKaKOTO Hay4HOro OCHOBAHHA. ra Šiu i EU Ki Ta a ra Mas S Katra A ad Ene tis ka » Bi 3 SE t ai „Al Frio a Sia ią High pL Se a oN ro hes ge Ms SE TM PT TE Sepa eae Kw Sako ii ted "tata Minjos Aa a Maišto eh ed 500 Go Thal SL Tan Tn tia pa ee STE ti mn ES BAL Ler ae, i ao a al Lee 85 A nile ¥ FE hE MET r Jei „ta Sa 30. aka eks do el a LE Sa ie) igs a a r. Jų i a Ass Ato Sh” SARNIA Li SN AEE a Ro RT CR EC Se SA a EE Ded Tg SS aa S “aah 13 rar EE LR A šios. sės hy Zi Ka oo Aas PR ES far ta