Įvairūs morfoneminiai dialektizmai šiaurės rytų žemaičių dūnininkų šnektose
Full text
GLEE RR Eos Bp S IE o lr EET S a IS —MOKSLO KALBOS KULTŪROS IR TERMINOLOGIJOS: = Kai PROBLEMOS A ix LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV(1985) pt, SAS RE SR BE Ls RE TA Ee a LE matey ob A ią dw AL Sy ve dp gh Oe S tapai o ana hs TE TT a a a an Frei PRs BS a BRL Se Al, odes iE AC a a 08 is Re VYTAUT! CLT SAR J CeCe 5 Pay ATE eh VITA MITES ee tika Tin t br r = r ¥ Sr r. ag a DIVERSOS DIALECTALISMOS MORFONÉMICOS EN LAS HABLAS DUNININKAS DE LOS SAMOGITIOS DEL NORTE Y DEL ESTE oF, pre Cr ha; —Sobre algunos dialectalismos morfonémicos de las hablas samogitias, empleados en los alrededores de Kuršėnai, Vidsodj, Pavandeng, Viekšnaliūs, UZvent] y otros, ya —se ha escrito!. En este caso se toma además un conjunto de diversas palabras cuya raíz, —en el sufijo o en el prefijo, contiene sonidos constitutivos que no pueden fundamentarse mediante un cambio dėsEva ningu regular. Se trata de casos en los que en las hablas existe otra raíz de la palabra, una terminación con un elemento derivativo diferente o un prefijo diferente (la palabra puede tener un sonido no etimológico surgido en cierta forma o conservar, de algún modo, algún vestigio de una ley antigua ya desintegrada en las hablas). "i LU Dialectalismos morfonémicos con la vocal i cerca de aa JA Ar “4 Nt "ras Ea NAW ka La vocal i* de las hablas dūnininkas samogitias que aquí se examinan es de dos tipos * *.... 4 03 * a.. . r gs mes: lk jį atliepia y (vi'rs/virs~vyras, gri-na~ gryna, li'nūoti | li'nūo- ~~ te~lyndti ir kt.) ir dvibalsį ie (i'na | i'na —iena, vi'nc | vi'nc ~ vienas, švi'sū-e šviesa, ži'da.ms ži'daū.ms žiedams? — | => ir t. t.). Sin embargo, en los dialectos descritos la vocal i“ en lugar del diptongo ie de la lengua literaria se encuentra junto con todos los žemaičiai ji ps y, en ciertos casos, incluso con los vecinos aukštaičiai occidentales. Considerando a los žemaičiai como "Vitkauskas V. Šiaurės rytų žemaičių dinininky kai kurie morfoneminiai dialektizmai.— rą LKK 1977, t. 17, p. 97—108. iy ča ? Sobre ie>i(i) en los žemaičiai meridionales, véase Girdenis A. Ką turi dūnininkai vietoj literatūrii m nės kalbos ie, uo.—Baltistica, 1970, t. 6(2), p. 143—144; Bukantis J. Pietų žemaičių ją HY diftongoidy i(i), u(u) (Ik ie, uo) fonetinés ypatybés.—Kalbotyra, 1979, t. 30(1), p. 23— pero compárese ok 31, Grinaveckienė E. Sobre la interpretación de los significados fonéticos de un par.— LKK, "Ca 1977, t. 17, p. 209—210. En este caso solo se puede decir que las diferencias fonémicas de i-~ y ir i*~ie probablemente no son de otro tipo (esto se comprobó al encuestar a más de un intelectual de esos lugares, que dominaba bien el dialecto). Puede que existan diferencias de carácter articulatorio, pero, al ver cómo este dialecto «escapó» o «escapa» de los homónimos di'us -dijvas y di us ~ dičvas, ; aa kliūnc | kli'nc ~ klienas «Jaibas» y kli'nc-kljnas, etc., parece que se puede elegir con mayor confianza el antiguo y tradicional variante dialectal ie>i". Es una lástima que en esos artículos no se muestre qué vocal pronuncian los dūnininkai en las palabras mencionadas de todos los žemaičiai i“, en lugar de ie, (diplojų sr su u Ik uo hs = en trabajos mencionados ir į las fichas que llegan a los fondos del Atlas ir de la lengua lituana y al fichero del LKZ af p muestran que aquí los estudiantes también oyen (i), u(u): mi(i)Is /mi(i)Is «mielas», gerū(a)s'us «getas rūosius», incluso šdrimi(i)žis šun-+myžis). iš Se habla mucho de ello, por lo que aquellas personas que oyen aquí otro fonema o al menos un alófono deberían comprobar especialmente esos casos y establecer firmemente todas las diferencias. = = Lad 3 dE og) Rr ol GIR Cal Ther: JET Rede 1505 SURE TA ha gl Aquí se considera todas las variedades dialectales y hablas como una unidad lingüística formada Tah “io A TE Ey Eee TL ROS BRE Re Se ee
históricamente, que posteriormenir te se dividió: los donininkai (žemaičiai occidentales), los dounininkai ey ir ir al encontrsu ar en las i“ hablas de los dūnininkir ai palabras pronunciadas con vocal (de los žemaičiai del norte) ~~ (de los žemaičiai del sur), cabe ir pensar que aquí antiguamente existía la vocal i*~y, o ne a sr i'<ie, es decir ne i'=ie. tar Raíz de la palabra. No hay muchos ejemplos de este tipo: gi'dra „despejado“ Krš, Užv, Pvn, oH Vkén, gidras, gi-dra „despejado“ Vrp, Kr, Pvn, Užv, pra-gi-drilis am „claro“ Pvn, Vkšn, prdogi'dra „claro“ Drv, Krš, priogi-drulis i „claro“ Vds (cf. gidra de los žemaičiai del norte Als, Ub, Trš, gidras =~ Vkš, Pp, Rdn, Tiš, gidros Als, Vrd, Vvr); Litas | litos lluvia®, li‘tuoc | yf li‘tuoc | li'tūoc lluvioso®, li‘tinks ,lluvioso* Krš, Vrp „compárese casi todos los ša aukštaitianos occidentales li‘tas /li'tus, todos los dounininkai —los žemaitianos septentir rionales [i-t0s, Fez — li"tūoc etc. ; todos los / donininkir ai žemaitianos occidentales li-tos li-tas etc. ; Véase. además ią LKZ VII donde 593—596, se presentan las palabras Igtingas „lluvioso“ — ir iš pe anterior: Prusianos de los dialectos lituanos, sexual „caído con la lluvia“, ljtotas „lluvioso“, ljtotie Asi „mientras llueve“, lgtpalitis „Jietpaltis“, ljtuotas „lluvioso“, lytūs «lluvia» — as Pio es de hechos iš M. de Daukša ir J. de los escritos de Bretkūnas, lytva «lluvia», Igtvas «lluvioso», Ry ljtvotas «lluvioso» (aquí solo habría que dudar de si li-tasis de Šaukėnai es un vies RL; debería restituirse lietasis LKZ VII si 437, relacionamos la ta palabra con su lietumi, lytumi); % mils mi-las | „querido“ Krš, Drv, Vrp/mi‘ls/milos Pvn, Vkšn, EER Užv „cf. visų dounininky mils mi-los / «querido- », de todos los donininky mils) Fics mils «t. p.» «comp. LKZ VIII las 184—185 palabras mylai presentadas «apenas es fácil, on con tal de que», myglait «fácil», mylas «querido, cada uno, amado», sa 8 mylaširdystė «misericordia», LKZ VIII mylūs 200—201 «querido» (solo con gran a duda se ha transpuesto Karklėnų mi'laširdi:sti a mielaširdystė gun — LKZ VIII 145: ri-di‘ti[ri:di‘te [ ri'di‘te ,siundyti, kad rietysi, pykdyti* hex (comp. ri'di't’ Skn, Grz, Sl, Zg, Mšk, ri'dite Pp: sori'de būobas | uo paté a jouka-s, ri-di-te Ms, Sts, Vkš, Trk, Trš, Rdn, Jdr, Vvr, letón ridit; es dudosa = LKZ XI 552 forma suriedinti iš Gardamo, pues allí se pronuncia ri-di‘te = 2h cómo ir ty de los habitantes de Samogitia, cuya pronunciación similar y uniforme se transpone como rijdyti fo — LKZ XI 539; allí hay un error de ir restauración iš Kruopiai riedyti, aunque se pronuncia ri'di't" entre los habitantes de las o tierras — altas de estas localidade- | s, ri‘di‘te entre los habitantes de Samogitia; Zvi-ginti/ žvi'ginte žvi'gi.nte «hacer gritar, hacer chillar, hacer sollozar (especialmente a los niños)*— cf. se: i todavía ayer de los altaitios occidentales Zvi:gint’ Skn, Grz, Sl, Zg, de los samogitios dounininkai 2 žvi'gi.nte Klk, Rdn, Trš, Zr, Jdr, Vvr, PP — que a esos niños los hizo chillar ir „k t. t.); Ziduli's „žieduolis“, ži'dulinis „žieduolinis“ Krš, Drv „compárese 4 2iduoli's Grz Mažeikių, Rakandžių k., Skn, 2g, Zi'déule Dr —LKT 69, „ži-2 du.lčė* „zieduoliai* Rdn, Trš, Ub ir etc. Todas estas palabras tienen en la be raíz, sin ninguna duda, otra vocal debido a la apofonía dialectal; por eso son características del dialecks p : p . XkaiXi ; si . sa 11 tizmai para los ir samogitios y los aukstaitios occidentales (al menos jų para una determinada parte). ile Sufijos de palabras. A veces la vocal de los dialectos se refleja i“ en las lk ie ir sufijos E (como en esos ir dialectos samogitios dounininkos y — donininkos, ir donde niri ra ley fonética ie>i:. P. ej., vioki-tis | vuoki‘ti's, vuoki-ti | vuoki-te «alemán, LE alemana- », híbr., vuoki‘tka «alemana», vuoki-tkapé: | vuoki-tkapé: «vohis t žiai sara ye ETRE EE ra ris 20 Kieti HI A k sro ias RASA ee pas as kiečių, apsk ias raita mie»
: o. EL kapi = są kite laso vis «alemán» i pinti Kita vis ; dounini os compárese. Artis [a Ar žaičių k os donini AE Ellas, wk i eh se ž .— LKT inky 1 šnekt šnektos, fick! vd ph 2 ay i esas; pl | v6 kictis s | v(u)é i“tpald iki lly Lig V 70, ytis, vokyty. Viele ati ito «ok “| i : 2 : nr we etija» S :así «voki kiti O ior mi se ya Sts — cambia g, Ki «vokietukas» $/20 i, e: yr . ie i = aro a Sah Win VI 481, pero otic yi i oe 3 : KM Fa] ns oJ il š'auli'tis | oo! tales Le ER P „būdin te „hablar rinių v aulitis ie Antigua, x2 3 ; = , = 43 hi Sy vo VT Wy alrededor conocimii entos de LK2Z iš Krš no ar iy R Cp ig, TI, rs, § V ų aukštaiči tų ar NS nti m nauji-na 1, š'auli kė wi 3 i 2 iy a ie uli(*)t6 comp. š'auli ių dialecto“ as“, in P ngZ 26, S ė“ Krš ? ujiena, Zi bute „a “Pas „tai pali Rd aa lik kt. ir mln, vi š, Vrp. ( , žinia“ «aukštaiči i Cadera protésica n tw naujy t; pl isy dounini pe = ary Hk = ones jyninink g. dar ininky LK aurés ninki 2: Slam ; sa šini/Rk' as, -ė ZV nauji-nd valta štai i 35 i id é „kas ga 111 588 jina, doni ini si ra ię ini klecki | ne Riausi udosi pateiktus ž pinky a i, I | bė nd ru-ksti ecki'ne po kulka pan) rina on i a a od Sindarin} / priesagos ly pk Klp, Ss A E, ernį" ė“ a u kia : i Cuando, li conocimine entos del TES: „rūgšt » lapini|I nkuoli'ne a va sr jų kų šnektos, Te a hi Pe eerie ee 22 i Sigg „t. (compárese giai lapių 2 er tu Krš — ų, kurių -y omen ’ pine ausin i gi'ne a“, LKZ We ų -yné vis ys kt. ir vi e | k'a.uši „uogienė“ Taa Krkl, L V 712 é a menudo ur trans en . todas do a. 15) k oA 1,23 Krš jį ] segs , 0 Sv ToLS/ lipa ia rų king iE he —LKZ ten — yné; k -iene debido a i isyklingai i į 3 Vi el . hleckidné él ie>i ingai, inant i a Sitoki (en ese dialecto se hablaba S i flan aislado kr a to 4 je en el habla Mai Lv Up — LK la idea de T us ss que en el caso aplicar I d, = solo kunk eta o 15 an : : = na Suid uli-ni~ , k , pero en el dialecto je no se ad puede i decir | = : i latai nė ys irčiavi ankolyné uliéné 4s esag yra virtę uojamos į sčiau ž i mo in pd -yné ų sudaro eiui ose morf ymiy pagrindini ą kt. Sid — LK masis Li arba uw, Sin i it a am 414: ši. G I 360: balsi i“, us 8i e ryt "a. i Į ini. 300: und i (compárese además Shee a *o, i (correo Lg nu yr ziy priesdél is, (Aa dia sod a oe Ir 3 J. = ld es su s i a ella. Cuando gis). sisi gt = TE tiene otras peculiaridades b Be ih | % tienes ą una voz— balžiti uu sų samogitiano ., ~ylis, -ė — esagas i i Ig puntos i , sí pri ir prieli iy LKG 1 | A antes de ser i s, ir aquí junto a, pri prefijo (i SE de (vari a ir prievei apraSomosi Ie a pi, g. ' —— riantai eveiksmi osios š priešdė ią dėli Ji 6 Siu prisa ai smis, kuris šnekto: s Sia} pris priek) Žas arim atveju pri“ša" o ris kalba s | i i lis heh nd žemaiči as žem. nauj; as, pri“ mosio: nip | x Ra aičiuose aujynė gali prio). , L se šnekt i, pri | ik x He Gi; yra kitai ali turėti inti ir = we 5 zia denis A. 2 p tariamas: Ad pries; 4 a oe nk on ine a , : ir 9 Hp i Lik V. [Rec ninkų on, ily i ų fC 54 si SE ok Fai a wm Jo i asi | Epas 4 ai gb Ln slog —V. 066, p. a : re i R ij Saias Vim i ia t VR ek 0 : oan apg A SE Rnd re a) eh - V suvarė uk. a SR są Ę M5 Fel a <
a's) se pronuncia en todas partes entre los dounininkai. Entre los donininkai se usa pi‘/ pi (dėl tų "el desvanecimiento de los dialectos ahora parece ir oírse con menos frecuencia), en Juodkrantė, sin embargo, se oyó (del letón ll A dialecto), o en Rusnė 1958 se oyó pronunciar una vocal tónica de la sílaba, de algún modo tensa ė (pė). Ei En todos los dialectos žemaitis (sin excepción también en el ir dialecto descrito aquí) se encuentran muchísimos sustantivos, generalmente con los su prefijos tónicos pri, pri'šally (en donininkai pi“, en Rusnė pé-: pi-é-dis, pi'numis ,priebutis“, pé-bruka pi- | Lig broka ,priebrukas*). P. ej., priauks | pri-auks | pri-d.uks ,priaugantis gyvuAi x lys, jauniklis“, pri‘brauks ,priebrukas* Vds, Uzv, pri‘bruka „t. p.“ Drv, Thor | Krš, pri'briekšma | pri"briekšma | pri-briek- $ma „prietema“, pri-burs „burtas“ Ho Dry, pri-dievinis | pri‘dievinis ,pasikei¢iamas drabužis“, pri'jiedis | pri-jiedis gr pri‘jiedis | ,privalgymas, priėdimas“: tas rū“ki'ms prijiedis, vi'ra: ne uo ud ) nel’d.una's Krš, pri'grinc | pri:grinc | pri'gri.nc „prieklėtis“, pri-tvirtini/nh pri-tvertene „vidurių, šlapimo uZsilaikymas* daugybė kitų. ir Prie yra, jy matyt, vėliau prisiderinę pri'da"/ pri-dd- „priedai“ (plg. pré-daSg, Prk, préic aa 2d, Skd, Ms, Vkš, Pp), pr-kd.ls ,priekalas* Krš (pero comp. preikd.ls io Pyn, Vkšn, preika.ls Drv); pri'šinks | pri'šinks | pri'ši.nks „opuesto“, ar | pri‘$ininki | pri'šininke „el extremo inferior de la casa“, | pri-$pilnis pri“špilnis ) Ka. pri“špi.lnis „priešpilnis“, pri-Spri-Ses | pri"špri'šė's „priešpriešiais“ ir t. t. SE Pasitaiko (vakarinėse apraSomosiose $nektose gana dažnai), kad tarmiskasis pripavartojamas vietoj lkiir aukštaičių tarmių pri-: pri-simé.rkielis AL get „kas neprimato* Pvn, Vk3n, pri‘sispriogielé: „prisigėrėliai“ Pvn, Vksn, oA i Uv, pri-sirijielis Vrp, pri‘sitvatinims „prisigėrimas“ Krš ir t. t. Esta expresión está desapareciendo rápidamente: en cuanto a en Kuršėnai, al hablar ahora, ya casi no se oyen formas como | pri‘sigieo rielis, 1955—1960 pri‘trd.- ukims «por-BA traukis», e incluso pri-plaikims «placer», que antes podían oírse a menudo, durante los años en que había muchas personas nacidas todavía en el siglo XIX a y no expuestas a la influencia de lk. Sus] Los prefijos pri y los derivados con pri‘ también los tienen algunos dialectos de los aukštaičiai, no sa. sino todos los žemaičiai. pers a) Que los aukštaičiai occidentales de la Lituania prusiana usaban tales formas lo muestran las obras de F. Kuršaitis: prgangis K (cf. además priangi BBPs84,2, RB2M0z27,- 9), ay | prijdaržė K, prijeiga K, prymoteré «concubina» K II 42, prikalba K, prysakys K, prySokiais K, pritamsa K, prijupė «afluente» K 11 88, prgvarta K 11 73, prįžada «promesa» K, etc. También se encuentran formas de este tipo en otros diccionarios de aquella época: pryangis pryblindé prydélis priš pryR, MZ 29, N, N, N, LN Sakinis R, pryZeda R 388, N y etc. La forma prytvirtiné «estreñimiento» también la registró Jurkšaitis (Jrk 51). Las palabras pri'špietei,prieSpietiai®, pri-vd.r.- te «lugar junto a la puerta» fueron registradas en el llamado dialecto de los pescadores de Prusia (StngZ 88). b) Utilizamos bastantes formas semejantes en todas las hablas actuales de los alto-lituanos occidentales. Por ejemplo, pri-Saki's | pri-Saki'- s,prieSakys* casi todos los alto-lituanos occidentales, pri-Zeda,- priezda“ Grz, Sk, Btg, Zp, pri‘Zada «también» 1 eet Plv, Dkš, Gdl, pri‘Zeda «también» Jnš, Mšk, Pkp, Btg, Bb, Vnd, Krm, 1. PnmZ, pri‘Zeda «también» Ar, Grš, Kbr, GZ, Kps, Klvr, Lbv (y los dzukos occidentales —alto-lituanos meridionales alrededor de Rūdamina, Lazdijai, Būdvietis y Slavantas), | ENR Bo eC iai Ca CL ai a CC SNA DUES NS Se Ra
&* i cf. LKA I 43—44 (Comentarios), donde se presentan ir formas diferentes de iš diversos dialectos y de los dialectos aukštaitianos: prydieda, priZieda, priZadas, prj. gi c) Se han observado hechos ir similares en los dialectos aukštaitianos orientales. Por ejemplo, ® pri-Sak’s wir Jnšk, Grš, Žml, pri-Sakis Kp (¿nj.?), pri“klet's „prieklėtis“ Zml (į rytus “ra esantis Laūksodis), pri'kaki's „cierta parte de un horno antiguo“ Pš, = Lnkyv, Všk, SIE, Pmp, pri'taisa „qué instalación, dispositivo“ Ds, RS, Vdš ig ir etc. Probablemente a este caso deban atribuirse ir formas como pri‘blondu oe „crepúsculo“ Er, Rm, Ul, Vel, pri‘valgis ,comida* Bsg, Srv, Pn, Rm, = pri'varžu «suvaržymas» Rm ir kt. Gee La vocal i“ en este caso se pronuncia esencialmente en todos los subdialectos žemaičių; por tanto, pudo existir m aquí antes de la división de todo el dialecto ir žemaičių (cf. Lo) 2 M. los datos de los escritos de Mažvydas: prisch tawa szadi Mz 56, norandijk prischtarau3 gi, ienczius Mz 51). Además, como vemos, así ocurre también en parte de las hablas de los aukštaičiai occidentales y quizá incluso en las hablas orientales. Se supone que esa vocal i“ surgió del diptongo ie el debido a la proclisis 7, pero, al parecer, podríamos considerar que aquí ha surgido otra vocal por apofonía, como también en las raíces y los sufijos de las palabras mencionadas anteriormente, tanto más cuanto que el adverbio priš /pri"š (y especialmente pri-Sa's | pri-$a-s) en proclisisER en general puede no aparecer en muchos casos. Debido a la enclisis o proclisis, del diptongo ey ie necesariamente debieron surgir, casi de manera uniforme en todos los dialectos žemaitis y en muchos dialectos aukštaitis, pris, pri“ (pi; debido a la enclisis, en los dialectos žemaitis orientales descritos y en los dialectos žemaitis vecinos, priš, pri). Compárese también el actual dounininkai ky —la evolución de las e largas átonas e>ie>e de los žemaitis septentrionales (sonido intermedio entre e —iri)li(i)e: mestelé:~miesteliai, g(i)erima'-——gėrimai, „v(i)elė:k||vėlė-k ratai „vėl“ Brs, Sd, Nv y otros. Es sabido que la enclisis pudo contribuir en cierta medida, pt pero aquí habrá sido decisiva la mencionada apofonía, al igual que en las posiciones acentuadas de las palabras eg (Zr. los ejemplos anteriores). ot Los prefijos pri'-, pri‘§-(pri-, pris-), al tener una vocal i“ (i) formante de origen no del todo claro, probablemente resultado de la alternancia vocálica, como también en las palabras ati lytūs, lytotas, gydra, vokytis, vokyté y otras, constituyen todo un grupo de dialectismos kiss utilizados en todos los dialectos žemaitis sin excepción y en parte de los dialectos aukštaitis (especialmente en los occidentales, a veces incluso en los orientales). ny A veces, en las obras de lingüística, se vacila al respecto. Por ejemplo, en Klaipėda oR pi‘béga se transpone como prybéga LKZ X 623, Satigy pi‘brd.uka —priebrauhd) ka LKZ X 624, se afirma ant priekalo Krtn (=preikalo) LKZ X 644, prie 5 (=pry) Vor —LKZ II! 1100, prie (=pry) Grg —LKZ II! 1100, prie ihn (=pri) Zlp —LKZ II! 1101, prie to (=py to) Rsn —LKK XVII 19, prie —(=pri) pono Vk§ —LKZ VI 623, prie (=pri) žmogaus Plt —LKZ VI 632 ~irt. t. Esto, sin duda, es solo una adaptación de las formas dialectales al 1k, pero no su transposición. = | Akio Los pri de los dialectos panevežis de los aukštaitianos orientales (de la cuenca del río Mūša) y de otros dialectos (por ejemplo, de Kėil dainiai, Ukmergė, Anykščiai, etc.) no son Ir adecuados para transponerlos dialectalmente al samogitiano Šiai ia 6 Aquí el apóstrofo marca el llamado de los dialectos de la cuenca del Mūša, indistinto, apenas audible mur- "aaa fi pickin s Z. Min. veik, p. 424, 426 T a oe WE RR SR SR Ae 5 a Ley ET TE RIE a ai a "Zl ECT YEE L Soe | ai ias EX mL
pri, pues en este caso los dialectos tų i (a veces pronunciada como una į vocal abierta, il parecida al sonido correspondiente žemaitiano) ha surgido regularmente en posición ey átona del iš diptongo ie, por lo que palabras como estas han sido transpuestas incorrectamente: r ; pridieniduti (=priedieniauti) Krč — LKZ X 612, pridiénis (= priedienis) ią Lnkv, Pmp, Kri, Dj, Sml — LKZ X 612, pri (=junto a) Bsg —LKZ X 903. psy De calidad similar es pré, que ir por la enclisis tiene ie: prė ė iš (=junto a) ra Jrb — LKZ II! 1101, prė (=prie) Vikv, Prn, Skn, Sk — LKZ X 614 (allí se ia escribe alternatiir vamente prie Vikv — LKZ X 615), prėš (=prieš) Lp, Prn, Dv, ek. Skn — LKZ X 606. Ay ¡Epp dee! SE Sh 2. Los dialectismos su morfonémicos de los uo diptongos de los dialectos FE) ši El diptongo de estas hablas descriptivas, como el de ir todos los dialectos žemaitis ir dūnininkai y TH dounininkai, en uo iš la lengua literaria corresponde a al antiguo largo báltico bala į sj 0: brūolis | braolis ~ brdlis, skusli-ti | skaoli‘te ~ skolyti «prestar», skuolinifika® | skuolini'nkd: ~ skolinifikai, šūkuos | šakūos ~ šakos ir t. t. Hay ir Ph ciertas excepciones a esta ley. ia Raíces de las palabras. El diptongo uo, que en estas hablas lk corresponde a uo, o ne balva g si o, observado en la palabra | kopti kuopti | kūdpte «comer vorazmente, amontonar, ri limpiar; acumular» *, cf. Ik ir kučpti de muchos dialectos altoaitios. Otra raíz su FY con el diptongo «žemaitiškasis» uo la tienen las palabras druobūžis | druobu.žis «drabuAIR žis», gruomufi.ta- »,gramantai, grumstai» Drv, Krš, ruokufidi „rakandas“ Krš, Vrp, zuokstoti Įzuoksūote „zaksoti, žiopsoti“. Es la otra vocal formadora de estas Ry raíces. iy Sufijos de las palabras. uo El diptongo se pronuncia en el sufijo -i -uoklis, (-e), ho que corresponIk de al sufijo -uoklis, („los -ė derivados de este sufijo se emplean como denominaciones de quienes poseen una característica verbal*—V. Urbutis, LKG 1 327): pūkaruoklis, pa-karuokli pa-kardoklis, | kariole pa ,,pasikorélis, pakarudklis®, a-dzinduoklis, We | a-dzinduokli „atžindytas, negerų akių žmogus“ Drv, Krš, Vrp, nė'viešuoklis, 83 vieSuokli nė:viešūoklis, ne nė:viešūokle | „débil, una persona o un animal como si estuviera ey acabándose“, ūžmiršuoklis, ar ūžmiršuokli „el que olvida constantvi emente, una persona olvidadiza“ Drv, Krš. A esto se jų han adaptado los nombres de objetos saustoklis ,sausuolis* Drv, Kr§, pakabuoklis pa-kabloklis | kaba* pa °. Fe De manera similar ir ocurre en algunas otras palabras: sausuolis Drv / sausdolis TE árbol seco, sausuolis“, senudlis senūolis | „antepasado, persona anciana“, | vūbuols va-baols «vabalas», compárese Sakynos, Gruzdžių, Zagarés, vabuols '° (ahora, en los dialectos samogitios, vū'buols | vū:būols debido a la influencia de la escuela. La historia y la geografía de 8 este verbo han sido estudiadas exhaustivamente S. en el estudio de Karaliūnas «De la historia de los verbos de tema io de la lengua lituana». — LKK, 1973, t. 14, p. 75—77. i 9 Sobre casos análogos de los dialectos aukštaitios occidentales, véase Jonaitytė A. Palatvės de los aukštaičiai occidentales, palabras de fonética irregular ir jų origen.— LKK, 1972, t. 13, 33—39. a tir ®Jonaityté A. Mín. estr. p. BO. Sal in TA an iy ad matas AS Cris alias Loris Otaka : be „AT Ulsak. N.º 1007 SE i 257 ow CaF eA TE rE EN of AR Cty SEL desapareaE EU
| ce en — algunas localidades (se pronuncia únicamente por los hablantes más ancianos xx E de la variedad). ia Estos casos aislados en los que en formas similares de las variedades uo también se pronuncia uo, = pueden haber surgido no solo debido a una formación peculiar, característica de las variedades, sino también EN: debido a los contactos entre diferentes dialectos. Las variedades dialectales samogitias descritas son periféricas; los contactos con los dialectos aukštaitios occidentales (šiaulyčiai) fueron muy intensos, Tl por lo que hay bastantes fenómenos comunes. BT Estas variedades descritas tienen además la particularidad de que, al apropiarse = de alguna palabra nueva procedente de Ik o de las variedades aukštaitias, a menudo no cambian su vocalismo era según sus propias leyes fonéticas, sino que únicamente lo adaptan y ajustan un poco. En particular, ie esto afecta al diptongo uo (así como también ie) en la raíz de diversas palabras. A veces incluso alguna palabra antigua de la variedad, en las zonas limítrofes con los aukštaitios, comienza a pronunciarse de manera novedosa, no- = cambiando uo por u“: srdoga, pagioda y otras. Este sonido innovador no puede transponerse de ninguna manera, por lo que la palabra sréga de Kuršėnai es una anomalía. '. ZemaiAš I čiai no han tenido la palabra ruoštis; por eso, al aprenderla jį recientemente, pronunci- | an ruošti's Si rūošti's; incluso se afirma que tienen la palabra rugSininke Užv; a veces dicen recienteST mente | ruoša rasa, pero todas estas palabras son completamente ajenas al dialecto y a su fonética. ~~ LKZ XI 972 iš En be Skuėdo, tras presentar ninguna constancia, ruošą, LKZ XI 974 preparar i$ Kuli ir Ludkes, LKZ XI 974 al preparador, -¢ iš UZvencio y ir otros; se puede pensar de = diversas maneras sobre la geografía de la raíz ruoš, que abarca únicamente a los aukštaičiai. = Desde antiguo, estos ir otros žemaičiai aquí: api‘vuoka | api'vūoka, ži:gė'vuos | ži'gė'- FEL vūos. Ahora ya en el primer curso de la escuela los niños žemaičiai aprenden rugsAlo tis, que a veces se usa en la vida cotidiana, sin traducir ir nunca la raíz uo į savo ~~ Snekty u“ ar ou. an También hay ir casos completamente opuestos, cuando el diptongo samogitio se uo transpone nl igualmente Ik como uo, por ejemplo, en Palangė y en iš Telšiai skūopte «tallar, arrancar», en Kražiai skuopti; en las obras Es científicas aparece la forma skudbti Žemaičių senūolis '?, ro ~senglis tampoco es transponible de ningún modo senuėlis (compárese senuolis Ter = SIl — LKZ VI 25, LKZ VI 129). Esto se ha hecho sin be ningún fundamento it científico sólido. sal Exactamente el mismo fenómeno es una característica de estos dialectos: no ir convertir en diptongo los préstamos más renį ij cientes de palabras ie nuevas i“ (dounininkų ei), pero adaptado a la fonética del habla “D vo del habla (así ocurre en casi todas las hablas samogitias) — también a pronunciar ie: viédras | viédras «cubo», miésc / miésc «ciudad», gridks | griéks — «pecado», sviec sviec | «mundo, personas», kriéns / kriénc «rábano picante», liéta «dalykas», paviėtri / paviétre ,pavietré, blogi vėjai», net iš lk naujai — atéje ar jos paveikti žodžiai ,sviedini's, siėla /siéla, dišvas | diévas, vištinis viėtinis, | viėšas viėšas kt. | ir (bet vi-Skelis, dirval’au di-val’d.u, | svi'sti] svi'ste, vita, vi'tininks /vi'tini.nks «vietinis gyventojas» kt.), niérva ir / — ni@rva «nervai», cigariéc / cégariéc «cigarrilloir », etc. La posterior an de estas 4 palabras, ie considerando el diptongo como el antiguo ie iš samogitio, derivado del antiguo balto largo e, i ES primes rų «Véase. Karaliūnas S. Min. pág.— LKK, 1973, t. 14, p. 39 (p. 130 como ir explicación a o pero a Patti La afirmación anterior de Joaltukamst: como defectuosa). FEE = hy r. Karalidnas S. Mín. str—Tenpat,p.86. S le eR
ie ga ee En las obras lingüísticas han aparecido mėstą, besėdą «conversación» į — LKZ IV 419, p0 či kréna «rábano picante» Ggr, Vvr, Sint — LKZ VI 525, nėlėta «desempleo» (compárese 5 no letón) — LKZ VIII 647, pavétré — LKZ 1X 685, bédnu ,biednu, Rl pobre* Grg — LKZ VI 71, pobre Plt — LKZ VI 1060, crema iš Pronunciación de : la variedad dialectal de LenŠio kimy grietinie — LKT 450, zégoris Vvr —LKZ VI 73 son ir t. £.13 ¡pot! Por lo tanto, al transponer las palabras samogitias a ir jy diversas formas su ju diptongTO os uo (e ie), siempre hay que tener en cuenta la geografía de las palabras y los factores ir de la historia ve de la formación (del momento de aparición) en los dialectos. Formalmente hablando, en todas partes uo A (e ie) al transponer o (ė), al į mundo científico se lanzan «hechos» como He i mėstas, sroga, skuobti, ir nelėta y bastantes otros. Es consecuencia de un tratamiento 3 by ahistórico de los hechos dialectales. biCnks Cabe pensar que ahora, con la publicaciiš ón del volumen del «Atlas de II la lengua lituana», en el que se presentan las áreas de las leyes fonéticas en los dialectos, los asuntos relativos a la presentación de los hechos dialectales en nuestras diversas publicaciones Aną mejorarán. Todos los lingüistas, al HT familiarizarse į Ik con las áreas de las correspondencias fonéticas en las hablas, podrán decidir —-- mejor dónde se manifiesta una determinada ley y dónde solo se puede suponer un cambio fonético esporádico de la palabra o la ar existencia de algún otro morfema. Solo giĖ ¥ A El trazado į de la estructura ir fonética y morfológica de las hablas puede proteger la lingüística lituana contemporánea de diversos tipos de errores dialectales. £058 Nota. Hay que decir una palabra sobre la transcripción, que está ligeramente simplificada: — ji ensanchado i, « (Pvn, Užv, Vkšn) se indica la galarga e, o, iš Si el acento | retraído de į una raíz larga se marca con un guion antes de la palabra, suavrą ; La oscuridad se indica con un apóstrofo; (,), vocales ar murmuradas, audibles de manera poco clara EF] se escriben = entre paréntesis: du(u)na~ diona. Mar SE EO med ABREVIACIÓN ECR i fe lea RR SN Te Ha Drv= Dirvėnėnai, Šiaulių r. rasta fat ks skio k. © Vds= Vidsodis, Kėlmės r. =~ PE RCL ie es TT Fil = Vin=Viekšniliai, Telšių r.“ šitai rg) Ren semi rar — Vrp= Virputénai, Šiaulių r. Vel ius si AR ni ži ry Gl Ri Todos los demás abreviamientos son como en los tomos de LKZ. i d kė ho TENE Erio 0 nh he ati war ey WE Foe oe ro Sgn Van Ta akis a Sd aR SR aa E FOL eo Ji 18 Para casos similares de transposición, véase también Véase Girdenis A. [Res.] — Baltistica, 1968, t. 4(1), p. 82 (19 nota al pie); sobre ellos véase también Atlas de la lengua lituana.— V., 1982, t. 2, tat a p. 78, aunque allí entraron ir palabras pronunciadas únicamente de manera accidental, de los habitantes de Samogitia fronteriza Snek- =) tų a los representantes, adaptándose a los interlocutores de Aukštaitija (p. ej. gied). | o 14 Ne Viekšniai, como se indica A. en el art. de Rosin. a las frases de tų los alrededores citadas. — Ballistica, t. 18(2), p. 35 ir en otros. a fa a
FLEA Alarikas «JU RGERII AR Sed šasi a rinks Sata ~~ PA3HOOBPA3HBIE MOP®OHEMATHYECKHE JIMAJIEKTH3MbI B Hay att it FOBOPAX CEBEPO-BOCTOYHDBIX )XEMAATOB JIYHHHHHKOB EX tra re Ai AR te at stai a Pesome eh Are, Ls TE vk era — Dro Kak GH npoaoAKenHe noznoGHoro PoAa cTaTbH, HanevaTaHnoji B T. XVII «BonpocoB © MnuTOBCKOTO ABbIKOSHAHHA>. 3J€Ch TOBOpHTCHA O TaKHX AHAJIEKTHbIX CJOBAX, KOTOpHE TPYAHO ¥ Pp © COOTHECTH C COOTBETCTBYIOUIHMH CAOBAMH H (OPMAMH JIHTEPATYpHOrO S3hIKA NO mpHWHHE oly © pasamunsi (OHTHYECKHX SAKOHOB H HEBOIMOKHOCTH JOKA3aTh HX NPHHAMEKHOCTL K peryEE JAPHEIM AHAJCKTHLM OOpMaM. Rk) 0 hay LH fe = a a Wet Ae I. MopdonemaTHuecKHe AMANCKTHIMBI C FAACHBIM į rir Taw LL FH Mis Ay ol Si k i Eras B oGenenyeMhix roBopax CYIECTRYIOT ONpeAeJeHHHE CJOB3, B KOTOPHX IIpoH3FARE i y | JAD HOCHTCS TAACHHM į BMECTO ie, GHTYIOIIEr0 B JHTEPATYPHOM S3bIKė, H, KaK NOKaluBsaer XV MaTepHaj1 npyrux JKeMafiTCKHX M gaxe ayKwTafiTCKHX roBopos, 310 GkiBajoT: a) pa3wwe xopun as o (lūtūs); litds «nomnb>, Bee Ke. (i'10s | li‘tas, san. aykwr. [itds | litus, = amrep. aa. lluvia; nutria «noropa», em. noym. nutria, nutria, antep. a3. despejam do; mils | mils, nurep. a3. querido «Mundi», TaKO6 Je NpOH3HOMmeHHe H BO BCex XeMafTCKHX — rosopax; ridi‘tijri:di:le <paccopuTb, noccopuTb>, JiuTep. 3. riedyti NdZ, žvi-ginti| — [2viginfe «33CTABARTH BHIKATL, «židuėli»s | židuli's «<nycrouBeThi>, autep. 3. Ziedudlis; Ša 6) pa3nubie cyOėuxem: š'aulistis | Sault tis axnre/s Llsyanits, autep. =u3. Siauliétis; vidokitis | vidoki-ti's | vioki'fi's «uemens, autep. 813. alemán; ,nauji'na €HOBOCTH>, AuTEP. foe.) 3. noticia; bulbi-ne bolbi'ne | exaprodenvunht cyns, autep. 3. bulviéné; B) Apyrue npHcras- © km: pri- «<npu->, JuTep. a3. prie= pri'špri$- | enpotus», autep. s3. antes-. rs rR Lr ar To es Ha © Il. MopdonemaTHueCKHe AMANEXTHIMM C AMpTOMTOM uO 15 a lik B ucenenyeMbix rosopax AnKdrTOKr AHTEP. s3. 4O se lee que U, HO ši H aquí se pudre se oye Aiúpronr uo (<d). To dicen: a) diferentes RAÍCES: kūopti | kudpkinai fi | kūopte «<wmoro KkymaTb; WHCTHTSS, JHTep. 3. kudpti; 6) pasubie cydoukcs: -oklis: 3 verdugo ahorcador | pa-kardoklis «<nopecupmuficsi», JuTep. 3. pakarudklis; -olas: wva-buols | | v@bdols euepsby, B aykurr. roBopax vabuols; -o(k)lis: sausūoklis | sausdolis «cyxocroiiHoe ZIepeBo», JiuTep. #3. sausudlis u Ap. ti B 5THX roBopax CyWleCTBYET MPABHJO, uTO HOBHE CJIOBa, NOJAYYEHHHE H3 JHTEPATYPHOrO Ca Pp paTyp! a A3HKA, NPOHSHOCATCA Ge3 HaMeHeHHs AM(TOHTa NO JAaBHHM npaBHjaM doHeTHKH (uo B W', den): | ruošti's rūdšti's | «noaroTaBHBATLCHS, srūoga (a He srū'ga, KaK 5T0 Pronuncian — B árboles mismos lejanos extremo del dialecto AnajiekKTa). Transporte HX © (srdga um nonoGnoe) He uMeeT HuKaKOTO Hay4HOro OCHOBAHHA. ra Estos i EU Ki Ta a ra Nosotros S Cada A ad Ene tis ka » Bi 3 SE t ai «Al Frio a Sia ią High pL Se a oN ro hes ge Ms SE TM PT TE Sepa eae Kw Sako ted ii "tata Minjos Aa a Rebelión eh ed 500 Go Thal SL Tan Tn tia pa ee STE ti mn ES BAL Ler ae, i ao a al Lee 85 A nile ¥ FE hE MET r Si „ta Sa 30. aka eks do el a LE Sa ie) igs a a r. Jų i a Ass Ato Sh” SARNIA Li SN AEE a Ro RT CR EC Se SA a EE Ded Tg SS aa S “aah rar 13 EE LR A estas. se sienta hy Zi Ka oo Aas PR ES far ta