Классификационный аспект определения термина

MOKSLO KALBOS KULTŪROS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV (1985) ALLA VIAČESLAVOVNA KRYŽANOVSKAJA TERMINO APIBRĖŽTIES KLASIFIKACINIS ASPEKTAS Šiuolaikinės terminologijos teorijoje ir praktikoje nuolat jaučiamas poreikis atskirti terminų leksiką nuo neterminologinės leksikos, be to, atsižvelgiant į specialiojo žodžio specifiką, ypač atsakingai vertinti termino reikšmę – specialų pavadinimą iš mokslinės, techninės ir praktinės veiklos srities, funkcionuojantį profesinio bendravimo aplinkoje1. Šis poreikis ypač sustiprėja dėl sparčios šakų terminologijos plėtros: nauji terminai kasdien į ją įsilieja kartu su kitais mokslinio stiliaus elementais. Todėl lingvistinėje teorijoje ieškoma objektyvių požymių, kurie galėtų padėti neklystant nustatyti terminą. Mokslinio, specialiojo termino prigimtis tiek vietinėje, tiek užsienio literatūroje išnagrinėta gana išsamiai. Terminai apibrėžiami kaip mokslo, technikos, oficialiosios kalbos sąvokų (realybių) sistemos ir jų raiškos gamyboje, visuomeniniame gyvenime ar atskirose jų srityse pavadinimai; be to, kiekvienas terminas šiose srityse turi visuomenės suvokiamą reikšmę2. Vis dėlto termino apibrėžimo problema tebėra aktuali ir sudėtinga. Pakanka pasakyti, kad toli gražu ne visuose lingvistinės terminijos žodynuose ši sąvoka įtraukta į žodyninę sudėtį; pavyzdžiui, jos nėra E. Hempo darbe3; kitais atvejais lingvistiniu terminu apibrėžiama terminologija, o atskiros realijos apibrėžtis nepateikiama4. Priežasčių, dėl kurių būtina dar kartą patikslinti termino apibrėžtį, yra kelios: nuolatinio terminų, be perstojo atsirandančių spartėjant mokslo ir technikos pažangai, tvarkymo aktualumas; mokslo ir technikos praktikos reikalavimas unifikuoti atskirų sričių terminologijas; sudėtinga terminologijos sąveika su bendrąja netermino- 1 Даниленко В. П. Русская терминология/Опыт лингвистического описания.— М.: Наука, 1977, с. 3, 201. 2 Ахманова О. С. Лингвистическое значение и его разновидности.— В кн.: Проблемы знака и значения. М., 1969, с. 110. 3 Хэмп Э. Словарь американской лингвистической терминологии.— М.: Прогресс, 1964.— 264 с. 4 Марузо Ж. Словарь лингвистических терминов.— М.: Иностр. лит-ра, 1960, с. 308. 85 loginėmis leksemomis ir šakine nomenklatūra. Išvardytos priežastys skatina ieškoti optimalių termino apibrėžimo būdų, kai jis įtraukiamas į atitinkamą šakinę arba bendrąją terminologinę sistemą. Įvardytų paskatų reikšmę kiek sumenkina mokslinėje apyvartoje esančios rekomendacijos dėl termino apibrėžimo. Jomis remdamiesi praktikai leksikografai atskiria terminą nuo netermino ir rengia vienos ar kelių kalbų terminologijos leksikografinius aprašus. Atitinkamus terminus vartoja įvairių mokslo ir technikos sričių specialistai. Tačiau lyginamoji kelių žodynų, kuriuose aprašyta vienos srities terminologija, terminų atrankos analizė atskleidžia daugybę nesutapimų, susijusių su sunkumais nustatant žodžio terminologiškumą. Todėl tebeplėtojamos teorinės terminologijos problemos, kurios į, atrodytų, visiems aiškias nuostatas įneša tam tikrų patikslinimų ir korekcijų. Atsakant į klausimą, kodėl būtina detalizuoti termino esmės apibrėžimą, reikėtų priminti kai kurias visuotinai žinomas tiesas. Viena jų ta, kad termino apibrėžimas duoda mokslinį efektą, kai atsižvelgiama ir į materialiąją kalbinę termino esmę (jo reikšmės tikslumą, priklausymą moksliniam stiliui ir pan.), ir į dialektinį santykį su kitais leksinės sistemos elementais – literatūriniais ir neliteratūriniais (tarmės, žargono ir pan.) – konkrečioje nacionalinėje kalboje, taip pat kitose nacionalinėse kalbose, nes sąveikaujant su pastarosiomis galimos dalinės integracijos apraiškos5. Šiuolaikinė terminologija šioje srityje turi nemažai mokslinių pasiekimų: siekiant tvarkyti terminiją, analizuojamos atskiro termino, jo leksinių-semantinių atmainų ir grupių (vienareikšmiai ir daugiareikšmiai terminai, sinoniminiai terminai, antoniminiai terminai, homoniminiai terminai) semantinės ypatybės, atsižvelgiant į jų turinio logiškumą ir kalbinį, visų pirma struktūrinį bei leksinės sistemos tikslingumą. Jei terminijos loginę sistemą tiria logika, ypatingą dėmesį skirdama klasifikacijos pagrindų griežtumui ir terminų atitikčiai sąvokų kategorijoms6, tai visi kiti išvardyti klausimai priklauso lingvistinės terminologijos kompetencijai. Visuotinai pripažįstama, kad terminų organizacija yra sisteminė, ir šia savybe grindžiamos įvairios terminų klasifikacijos. Vienos iš pagrin- 5 Bulachovskis L. A. Ukrainiečių kalbos atsiradimas ir jos padėtis tarp kitų slavų kalbų.— Kijevas: Rad. mokykla, 1948, p. 3. 6 Danilenko V. P. Rusų terminologija, p. 3. 86 Su terminų sąvokine prigimtimi susijęs vienas klasifikavimo principų – žodžio priklausymas tam tikros aptarnavimo srities posistemiui ir šiose srityse vykdomos veiklos aprašymas 7. Tai prireikus leidžia atskirti terminą nuo netermino, atsižvelgiant į tai, kad terminijoje yra plati semantinės apimties skalė – nuo abstrakčių, bendrųjų, kolektyvinių terminų iki konkrečių, siaurų, pavienių; taip pat išskirti mokslinių terminų grupes, tarp kurių yra bendramokslinių terminų ir atskirų mokslų terminų klasės: techniniai, visuomeniniai-politiniai, kariniai, teisiniai terminai. Kartais šis veiksnys vyrauja klasifikuojant terminus 8. Vis dėlto, atrenkant bendrąją ir kolektyvinę semantiką turinčius terminus, būtina atskirti juos nuo bendrinės abstrakčiosios leksikos (tai pirmiausia aktualu visuomeninei-politinei terminijai), o atrenkant terminus pavienėms sąvokoms pavadinti, būtina atskirti juos nuo nomenklatūrinių pavadinimų – nomenų. Dar vienas klasifikavimo principas susijęs su termino, kaip specifinio kalbinio ženklo, prigimtimi ir atsižvelgia į tai, kad terminas turi ne tik kalbinę semantiką, bet ir formaliąją struktūrą9. Viena vertus, tai leidžia nustatyti terminų pogrupius ir kategorijas terminų sistemoje – nuo dalykinių sąvokų iki abstrakčių procesų, veiksmų ir būsenų pavadinimų. Kita vertus, taip apibrėžiamos produktyvios gramatinės ir žodžių darybos terminų struktūros, jų funkcionavimo žodžio ir žodžių junginio forma galimybės, vienareikšmiai ir daugiareikšmiai terminų variantai, jų leksinės-semantinės grupės: sinoniminiai terminai, homoniminiai terminai ir pan. Iš pirmo žvilgsnio, nustatant žodžio terminologiškumą, tikslingiausia atsižvelgti į tai, kad vieno žodžio ir kelių žodžių terminai, kiekvienu konkrečiu atveju sudarydami tam tikrą semantinę vienovę, dažnai susiję kaip žodis (žodžių junginys), apibrėžiantis daiktų giminę, ir žodžiai, įvardijantys jos rūšines atmainas. Tačiau šis iš esmės produktyvus kelias susiduria su vienu prieštaravimu. Kadangi terminai, bendriniai žodžiai ir nomenai turi ne tik specifinių požymių, bet ir nemažai bendrų savybių kaip kalbinių ženklų atmainos, apibrėžiant terminą ir atskiriant jį nuo neterminų, reikia atsižvelgti į abiejų tipų požymius. 7 Канделаки Т. Л. Работа по упорядочению терминологии и некоторые лингвистические проблемы, возникающие при этом.— В кн.: Лингвистические проблемы научно-технической терминологии. М., 1970, с. 40—53. 8 Лейчик В. М. Термины и терминоподсистемы — пограничная область между естественными и искусственными языками.— В кн.: Вопросы терминологии и лингвистической статистики. Воронеж, 1976, с. 3—11. 9 Даниленко В. П., Скворцов Л. И. Терминология и норма: Вопросы культуры речи.— Русская речь, 1981, № 1, с. 77—82. 87 ženklų. Juk tiek terminai, tiek neterminai gali įvardyti giminines ir rūšines sąvokas, nes toks skaidymas žodžiais – kalbinėmis priemonėmis, kuriomis išreiškiame savo tikrovės vaizdinius, – neatlieka savarankiško apibrėžiamojo termino požymio funkcijos. Šią nuostatą būtina ypač pabrėžti, nes išdėstyti argumentai iš esmės nepaneigia teisėto terminų priešinimo kaip gimininių ir rūšinių. Abejonių kelia tik gimininių ir rūšinių santykių iškėlimas į pagrindinio diferencinio požymio, skiriančio terminą nuo neterminų, rangą. Pats savaime terminų, turinčių gimininę ir jai subordinuotą rūšinę semantiką, priešinimas gali būti naudingas. Tai rodo šiuolaikinėje terminologijoje kuriami algoritmai, skirti terminams atpažinti tarp neterminų: jei kalbos vienetas, žymintis gimininę sąvoką, yra terminas, tai visi kalbos vienetai, žymintys atitinkamas rūšines sąvokas, taip pat yra terminai 10. Šiuo atveju svarbu ne tiek tai, kad gimininius ir rūšinius santykius gali sieti ir terminai, ir neterminai, kiek tai, kad pasiūlytame algoritme lieka atviras klausimas, ar pati gimininė sąvoka yra terminologinė. Logiška samprotavimo eiga leidžia spręsti: jei aukščiau šios gimininės sąvokos atitinkamoje hierarchijoje nėra termino, vadinasi, šis žodis nėra terminas. Taigi vien gimininis žodžių skirstymas, terminologiškai apibrėžiant tikrovę, yra nepakankamas kaip diferencinis termino požymis. Dėl to kyla klausimas, ar tikslingas mokslinis pasiūlymas, grindžiamas pakankamai ištirta šakinės terminijos savybe. Ji telpa kalbos logikos ribose ir reiškiasi kaip vienos ar kitos srities realijų bei jų terminologinių pavadinimų hierarchinio subordinavimo savybė; šių pavadinimų negalima visiškai sutalpinti į gimininius ir rūšinius santykius. Tai mokslinė klasifikacija, kurios gerai žinomas, sudėtingas ir neginčijamas pavyzdys yra D. I. Mendelejevo periodinė sistema, pagrįsta vienu iš fundamentalių gamtos dėsnių – periodiškumo dėsniu. Šioje klasifikacijoje kiekvienam cheminiam elementui skirta vieta; vietos skirtos ir elementams, kurie iki tam tikro laiko dar nebuvo žinomi, o vėlesnės mokslininkų kartos jas palaipsniui užpildė. Visi elementų pavadinimai pateko į fundamentinių chemijos terminų korpusą. Mums svarbu tai, kad klasifikacija yra ypatinga, dialektiškai stabili loginio daiktų skirstymo forma, kai remiantis vienodumu to paties klaso daiktų ir jų skirtumu nuo kitų klasių daiktų, skirstoma pagal svarbiausius, griežtai mokslinius ir objektyvius požymius- 10 Головин Б. Н. О некоторых доказательствах терминированности словосочетаний.— В кн.: Лексика, терминология, стили. Горький, 1973, вып. 2, с. 61. 88 — ne visada sutampa su gimininės sąvokos skaidymu į rūšines 11. Ši linijinė mokslinė klasifikacija – ypatinga hierarchinio terminų subordinavimo forma – susieja pradinį terminą, turintį apibendrintą arba kolektyvinę reikšmę, su jam subordinuotais gimininiais, rūšiniais, porūšiniais, individualiai grupiniais ir individualiais terminais, kurie paskutinėje grandinės grandyje gali apsiriboti nomenklatūriniais pavadinimais, peržengiančiais specialiosios terminijos ribas 12, o ne vien specialiais tipinių konkretaus mokslo objektų pavadinimais – terminais-pavadinimais, vartojamais konkrečioje mokslo srityje ir besiskiriančiais nuo terminijos, apimančios abstrakčių sąvokų bei kategorijų žymenis 13. Kadangi mokslinė klasifikacija leidžia apibrėžti visą tam tikros šakos terminų teminį lauką, ją reikėtų laikyti žodžio terminologiškumo nustatymo diferenciniu kriterijumi. Šią mintį patvirtinančių pavyzdžių gausu, nes kiekvienas terminas yra vienos ar kitos klasifikacinės sistemos komponentas. Pavyzdžiui, „Biologijos žodyne“ круглі черви, или нематоди tipo первиннородожчинних червів; tarp jų vienas iš poklasių yra волосові черви, kurie savo ruožtu skirstomi į 12 genčių, apimančių daugiau kaip 100 rūšių. Klasifikacija tuo nesibaigia: visi nagrinėjamam semantiniam laukui ir šiai klasifikacinei sistemai priklausantys pavadinimai yra terminai. Tokie jie bus iki ribos, skiriančios juos nuo atskirų, pavienių objektų pavadinimų, susijusių su šia klasifikacine sistema, tačiau neturinčių specialiajai terminijai būdingų tipinių savybių. Šį teiginį vaizdžiai iliustruoja plačiai žinomo žodžio телевізор vietos mokslinėje terminijoje nustatymas. Šis terminas priklauso klasifikacinei радіотехнічних пристроїв grupei ir reiškia пристрій для приймання телевізійних передач15. Savo ruožtu televizoriai pagal klasifikacinį schemų gamybos principą skirstomi į tipus (terminų junginys лампові телевізори), taip pat pagal gabaritus ir ekrano dydį. Klasifikacinė terminų sistema baigiasi atsiradus televizorių markių pavadinimams – savotiškoms greitai kintančių modifikacijų etiketėms („Электрон“, „Фотон“, „Темп“). Jie 11 Trumpas metodinis vadovas mokslo ir technikos terminijai rengti ir tvarkyti. — М.: Наука, 1979, с. 22. 12 A. V. Superanskaja. Terminologija ir nomenklatūra. — Knygoje: Terminų apibrėžimo įvairių tipų žodynuose problema. Maskva: „Sovetskaja enciklopedija“, 1966, p. 270. 13 Ахманова О. С. Словарь лингвистических терминов. — М.: Сов. энциклопедия, 1966, с. 270. 14 Біологічний словник/За ред. І. Г. Підопличка, К. М. Ситника, Р. В. Чаговця. — Київ: Гол. ред. УРЕ АН УРСР, 1971. — 551 с. 15 Словник іншомовних слів/За ред. О. С. Мельничука. — Київ: Гол. ред. УРЕ АН УРСР, 1974. — 776 с. 89 yra ne terminai, o nomenklatūriniai pavadinimai, peržengiantys šios klasifikacinės sistemos ribas. Pavadinimai skirstomi į terminologinius ir nomenklatūrinius įvairiose mokslo bei technikos srityse, tačiau be griežto specialiosios leksikos klasifikacinio pagrindo įvertinimo nubrėžti ribą tarp termino ir nomeno labai sunku, todėl praktikoje toks skirstymas dažnai būna gana sąlyginis. Pavyzdžiui, remiantis „Rusų–ukrainiečių botanikos terminijos ir nomenklatūros žodynu“ 16, matyti, kad nomenklatūriniams pavadinimams gana sąlygiškai priskiriami įvairaus hierarchinio pavaldumo specialieji pavadinimai, tokie kaip авран лікарський, аїрчик паннонський, барк-гузія альпійська, вишня звичайна, зірочник блідий, калий круглоголовий, ковила українська, липа пухнастостовпчикова, пастернак посівний, трюфель пізній, шаблія дібровна ir net рижій, імбир. Taikant tokį požiūrį paaiškėja, kad nomenklatūriniai pavadinimai, esantys už terminijos ribų pačioje klasifikacinės sistemos pabaigoje, gali būti susiję tarpusavyje gimininiais ir rūšiniais santykiais: plg. minėtame žodyne тринія (gimininis pavadinimas) ir jam subordinuoti rūšiniai pavadinimai тринія Китайбеля, тринія багатостебла, тринія українська, тринія щетиниста. Це netiesiogiai patvirtina, kad žodžių terminologiškumui nustatyti gimininiai ir rūšiniai požymiai nėra diferencijuojantys, o nomenklatūriškumo samprata tam tikrais konkrečiais atvejais yra sąlyginio susitarimo pobūdžio. Dažniausiai vienam klasifikaciniam laukui ar eilei priklausanti terminija gramatiniu požiūriu turi bendrų šaknies konstrukcijų, taip pat apima vienažodžius terminus ir terminų junginius. Nevienažodžiai terminai atsiranda dėl klasifikacinės gradacijos, plg.: конструкція, конструкція безроксійна, конструкція вибухово-безпечна, конструкція каркасна. Vienašakniai terminai vienoje klasifikacinėje grupėje rodo mokslinių klasifikacijų sudėtingumą ir išsišakojimą, pavyzdžiui, mašinų gamybos terminas палец priklauso tai pačiai klasifikacinei grupei kaip ir tos pačios šaknies terminai пальцевидний, пальцьовий, пальцеподібний, пальчатий, пальчик17. Terminų junginių gramatinė struktūra nevienodai dera su šiuolaikinės terminijos moksliniu klasifikaciniu ir leksikografiniu įforminimu. Pagal tradicines klasifikacijas tokiuose terminuose pirmiausia turi eiti valdomieji, o antra – priklausomieji komponentai, pavyzdžiui: геотропизм не- 16 Rusų–ukrainiečių botanikos terminijos ir nomenklatūros žodynas / sud. D. Ja. Afanasjevas, A. I. Barbarichas, D. K. Zerovas ir kt. — Kijevas: Ukrainos TSR MA leidykla, 1962. — 310 p. 17 Rusų–ukrainiečių technikos žodynas / sud. A. I. Mateiko, M. M. Mateiko, N. S. Rodzevičius ir kt. — Kijevas: „Deržtechvydav“, 1961. — 648 p. 90 гативный, олія валерианова, хід міжклітинний. Tačiau terminologijos traktavimas kaip organinio literatūrinės kalbos leksinės sistemos komponento šiais atvejais diktuoja sudėtinės terminologinės konstrukcijos tiesioginio sudarymo principą; todėl naujuose žodynuose, pavyzdžiui, Ukrainos TSR mokslų akademijoje rengiamame tritomyje „Rusų–ukrainiečių mokslinės terminijos žodyne“, rekomenduojama tokią terminų junginių išdėstymo tvarką: асфальтове покриття, каустична магнезія, обертання планет. Klasifikavimo ir leksikografinės praktikos neatitiktis lemia tai, kad terminų junginiai terminologiniuose žodynuose, ypač gamtos mokslų, neretai sudaromi skirtingai net ir vienoje knygoje, plg.: доцентрові нервові волокна, друга сигнальна система ir дотику чуття, доцільність органічна pirmiau minėtame „Біологічному словнику“. Šį nenuoseklumą būtina pašalinti. Abėcėliniuose terminologiniuose žodynuose, kuriuose terminai tvarkomi daugiausia atsižvelgiant į jų gramatinę sandarą, o atrenkami pagal klasifikacines ypatybes, norma tapo terminų junginius pateikti jų natūralia kalbine forma, t. y. чуття дотику, органічна доцільність. Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima teigti, kad klasifikaciniai termino požymiai – tai jo sisteminiai semantiniai ryšiai su kitais žodžiais (terminais), padedantys atskirti terminą nuo netermino. Jais remiantis galima apibrėžti vieną ar kitą terminų grupę, todėl mokslinė klasifikacija tampa diferenciniu žodžio terminologiškumo nustatymo įrankiu. Reikia atsižvelgti į tai, kad terminų klasifikacija moksle nėra pastovi: ji kinta plėtojantis ir tobulėjant mokslinėms žinioms. Net ir tam tikrame etape klasifikacijos būna nepaprastai įvairios. Tai galima parodyti tokiu pavyzdžiu. Vis dažniau ieškoma diferencinių termino požymių, remiantis teminiu vieningumu ir vienam sąvokų laukui priklausančių žodžių ryšiais. Kaip ir gimininiai-rūšiniai ryšiai, sąvokiniai ryšiai, paimti atskirai nuo kitų termino požymių, patys savaime negali padėti atskirti žodžio terminologiškumo, nes kalboje jie aprėpia praktiškai visus savarankišką reikšmę turinčius žodžius. Tačiau šakinė orientacija, atitinkamų tekstų leksinė-statistinė analizė kartu su tekstų specializuotų komponentų sąvokinių ryšių nustatymu leidžia atrinkti ir grupuoti sutvarkytą, sunormintą terminiją. Tokios apimtinės terminų leksikos leksinės-semantinės grupavimo metodikos, atsižvelgiant į struktūrinius ir darybinius ryšius pagal aprašytus požymius, kuriamos šiuolaikiniuose tezauruose. Tai specialūs, dažniausiai terminologiniai žodynai, kuriuose surinkti šakinių sąvokų pavadinimai ir jų klasifikacinių ryšių pavadinimai. Kaip matome, 91 Tai viena iš mokslinės terminų klasifikacijos atmainų, grindžiama natūraliais jų ryšiais moksliniame tekste. Šios, sąlygiškai mūsų tezaurine pavadintos, klasifikacijos pranašumas tas, kad įvairiapusių semantinių sugretinimų pagrindu ne tik nustatoma terminų turinio hierarchija, bet ir jų normiškumas; ne tik apibrėžiami hierarchiniai terminų santykiai, bet ir nurodoma, kad tokių santykių nėra. Viename iš tokių žodynų – „Тезаурус научно-технических терминов“18 – terminai jungiami į semantiškai sąlyginio ekvivalentiškumo klases, remiantis objektyviais santykiais. Tai lygiavertiškumo santykiai (kelių terminų apimtis visiškai sutampa), susikirtimo santykiai (terminų semantikos iš dalies sutampa), subordinacijos santykiai – gimininių-rūšinių terminų santykių atmaina. Tokiomis sąlygomis į klasifikacinę sistemą patenka visiškai tapatūs, absoliutūs sinonimai ir terminai, kuriuos tam tikromis sąlygomis tekstuose galima vartoti vieną vietoj kito; pavyzdžiui, šiame žodyne suvienodinami ir suartinami акселерометры как измерители ускорения, интеграторы ускорений, ньютонометры. Taigi šis žodžio terminologiškumo nustatymo metodas akivaizdžiai parodo sinoniminius ir gimininius-rūšinius terminų ryšius. Dėl taikomų sinonimų rato apribojimų šiuo metodu pirmiausia nustatomi skirtingos sandaros junginiai, pavyzdžiui: домостроительные комбинаты, предприятия строительной индустрии. Taikant šią klasifikaciją fiksuojami semantiškai susiję žodžiai-terminai ir terminų junginiai (ларингофоно-телефонные гарнитуры, шлемофоны), junginiai ir santrumpos (ПТУРС, противотанковые управляемые реактивные снаряды). Tezaurinės terminijos nustatymo metodikos pranašumas yra ne tik tas, kad ja remiantis į leksikografinio tyrimo lauką įtraukiami visi tam tikru metu tam tikroje mokslinėje literatūroje vartojami moksliniai terminai, bet ir tai, kad šis metodas, pasitelkdamas įvairiapusius semantinius sugretinimus, leidžia nustatyti ne tik semantinę terminų hierarchiją, bet ir jų normiškumą. Tai svarbu, nes vienoje specialioje srityje susidūrę skirtingoms klasifikacinėms sistemoms priklausantys terminai pažeidžia sisteminius terminų ryšius. Taikant nurodytą metodiką ne tik atskleidžiami hierarchiniai terminų santykiai, bet ir konstatuojama, ar tokie santykiai tarp kurio nors termino ir kitų terminų egzistuoja, nes atsižvelgiama į semantinio tapatumo laipsnį, nustatomi gimininiai (pavaldūs) ir rūšiniai (pavaldiniai) terminai, jų buvimas gimininių- 18 Тезаурус научно-технических терминов/Общ. ред. Ю. И. Шемакина. — М.: Воениздат, 1972. — 671 с. 92 nių terminų atžvilgiu. Taip pat atsižvelgiama į terminus, turinčius bendrų semantinių ryšių su pagrindiniu terminu, nors ir nesusijusius su juo gimininiais-rūšiniais santykiais. Šios metodikos norminamasis veiksnys – remiantis moksline tekstų analize nustatyti terminus, kuriuos reikia pakeisti arba suskaidyti į terminus-semantinius komponentus. Pavyzdžiui, minėtame tezaure nurodoma, kad terminą двигатели Ванкеля reikia pakeisti terminu роторно-поршневые двигатели, o terminas системы космической навигации įtraukiamas kaip reikalaujantis suskaidyti į sudėtines dalis космическая навигация, навигационные системы. Tai jau praktiniai žingsniai šakinės terminijos tvarkymo link, grindžiami objektyviais požymiais. Apibendrinant termino nustatymo galimybes, grindžiamas hierarchine ir tezaurine mokslinėmis klasifikacijomis, reikia konstatuoti, kad jų tikslingumas skirtingose šiuolaikinio mokslo ir technikos terminijos srityse yra nevienodas. Apskritai, žinant pagrindinius termino, kaip specialiosios mokslinės sąvokos pavadinimo, požymius ir taikant aprašytas klasifikacines žodžio, kuris yra terminas, įtraukimo į tam tikrą klasifikacinę sistemą metodikas, pagal objektyvius kriterijus galima atskirti terminą nuo netermino, taip pat iš esamų įvairių specialiųjų pavadinimų atrinkti sistemiškiausią ir todėl tinkamiausią terminą mokslinei ar techninei minčiai reikšti. Taigi yra pagrindas termino kaip specialiojo pavadinimo iš mokslinės-techninės ir praktinės veiklos srities, funkcionuojančio profesinio bendravimo srityje, apibrėžimą papildyti taip: jis yra ir šiuolaikinės mokslinės, specialiosios klasifikacinės sistemos komponentas.