О типах терминологических фондов

MOKSLO KALBOS KULTOROS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV (1985) ТАТЬЯНА ЛЕОНИДОВНА КАНДЕЛАКИ APIE TERMINOLOGIJOS FONDŲ TIPUS Formuojant terminologijas SSRS tautų nacionalinėmis kalbomis, didelę reikšmę turi rusų kalbos terminologijos fondas. Rusų kalba – mūsų tarpnacionalinio bendravimo kalba. Ji taip pat yra oficialių, valstybinių, diplomatinių, mokslinių, kultūrinių, prekybinių ir kitokių santykių su kitomis šalimis priemonė. Rusų kalba – viena iš šešių oficialiųjų Jungtinių Tautų Organizacijos kalbų ir užsienyje reprezentuoja sovietų mokslą, literatūrą bei meną. Ji priklauso pasaulinėms komunikacijos sistemoms (radijo ir televizijos transliacijoms, aviacijos ir kosmoso ryšiams). Rusų kalba turi išsamiai išplėtotas sąvokų, o atitinkamai ir terminologines sistemas, susijusias su gamtos ir visuomenės, gamtos, technikos ir socialinių mokslų, literatūros bei meno tyrimais. Rusų terminologinės sistemos užfiksuotos rusų mokslinėje ir mokomojoje literatūroje, rusų terminografijoje, sunormintose terminologijose – rekomenduojamų terminų rinkiniuose ir valstybiniuose terminų bei apibrėžčių standartuose. D. S. Lotte, sovietinės terminologijos mokyklos pradininkas, postulavo požiūrį į svetimos kalbos terminą (skolinamą, tvarkomą ar tiesiog vartojamą) kaip į konkrečios terminologinės sistemos narį. Savo iškeltas idėjas apie terminologijų sistemiškumą (turinio ir raiškos požiūriu) jis pritaikė skolinimo procesui kuriant ir tvarkant terminologijas. Procesą jis laikė dviejų terminologinių sistemų sąveika: pirmoji iš jų – šaltinio kalbos terminologinė sistema (jos narys yra skolinamas terminas su tam tikru reikšmių „tinkleliu“ ir termino elementais, sudarančiais jo leksinę-semantinę struktūrą), o antroji – kitos kalbos priimančioji, terminą skolinanti sistema. Priimančiojoje terminologinėje sistemoje aplink būsimą skolinamo termino reikšmę autorius tarsi apibrėžia „sferą“ iš su ja susijusių reikšmių ir šioje kalboje jau egzistuojančių terminų (vieno 64 klasifikacinės eilės, visumos ir jos dalių bei kitų santykių tarp įvardijamų objektų tipų). Vertinant terminą-skolinį, pasitelkiama: 1) su šia sąvoka susijusių terminų leksinė-semantinė struktūra; 2) su šiuo terminu siejamų sinonimų ir dubletų struktūra; 3) šio termino ar terminologinio elemento „vienetiškumo“–„daugiareikšmiškumo“ laipsnis skolinamojoje terminijoje; 4) terminą sudarančių terminologinių elementų pobūdis (ar jie „jau įsitvirtinę“ kalboje, ar „neįsitvirtinę“) ir kai kurie kiti veiksniai. D. S. Lottės koncepcija išsamiai išdėstyta jo monografijoje „Užsienio terminų ir terminologinių elementų skolinimosi ir tvarkymo klausimai“, 1982 m. išleistoje leidykloje „Nauka“. Dviejose sąveikaujančiose terminologinėse sistemose – rusų ir SSRS tautų kalbų – šiuolaikiniai tyrėjai išskyrė dalykines-sąvokines terminų visumas, atliekančias įvairias užduotis šalies mastu. Rengiant ir unifikuojant terminijas SSRS tautų kalbomis, pirmiausia būtina nustatyti jos sudėtį ir apimtį, lemiančias skirtingą požiūrį į vieną ar kitą terminų grupę. Šiuo atveju, matyt, galima išskirti tris terminologinius fondus: A. Fondas, bendras visoms mūsų šalies tautoms pagal apimtį; į jį įeina terminai, atspindintys socialistinę santvarką (visoms Sovietų šalies tautoms bendrą gyvenimo būdą, ekonomiką, kultūrą – tai sąvokos, susijusios su gynyba, transportu, ryšiais, spauda, valstybine prekyba, sveikatos apsauga, liaudies švietimu, menu, literatūra, sportu). B. Mokslo, gamybos, industrializuoto žemės ūkio terminų fondas — skirtingos apimties kiekvienai respublikai; jo sudėtis priklauso nuo konkrečių mokslo sričių, pramonės šakų ir industrializuoto žemės ūkio rūšių, plėtojamų kiekvienoje atskiroje respublikoje, ir jų išsivystymo lygio. C. Fondas, apibūdinantis konkrečios tautos savitumą – nacionalinį gyvenimo būdą, tradicijas, apeigas ir papročius, liaudies kūrybą, liaudies sporto rūšis ir kt. Sąveikaujant dviem terminologinėms sistemoms – rusų ir nacionalinei – principas kuo labiau sumažinti terminijų skirtumus pirmiausia pasireiškia jų turinių semantiniu tapatumu ir vieningu visų terminologinių sistemų sąvokiniu pagrindu. SSRS tautų nacionalinės kalbos raiškos požiūriu labai skiriasi rašytinėmis tradicijomis, istorine jų raidos literatūrinėmis kalbomis patirtimi, struktūrinėmis-tipologinėmis ypatybėmis, kilme ir visuomeninių funkcijų apimtimi. 5 Užsak. Nr. 1007 65 Todėl terminų kūrimo tradicijos yra labai įvairios. A fondo terminai ir B fondo terminai natūraliai turi tendenciją artėti ir raiškos požiūriu. Todėl, be nacionalinės leksinės medžiagos vartojimo, visose nacionalinėse terminijose nevienodu mastu gali būti: 1) skolinių iš rusų terminijų (įskaitant iš graikų ir lotynų elementų sudarytus rusų terminus; rusų skolinius iš šiuolaikinių užsienio kalbų, taip pat iš prigimties rusiškos kilmės terminus – įvairiai pertvarkytus); 2) kalkių pagal rusų terminus; 3) aprašomųjų rusų terminų vertimų. Mokslo, gamybos ir industrializuoto žemės ūkio terminų sistemos, kaip žinoma, kuriamos toms sritims, kurios būdingos konkrečiai respublikai. Tačiau dabartinė kasdienio darbo praktika rodo, kad visuomeninės SSRS tautų nacionalinių kalbų funkcijos jau reikalauja didesnio, papildomo terminų fondo įvairiausioms žinių sritims, peržengiančio plėtojamų žinių sričių ir gamybos rūšių ribas. Sąjunginių respublikų mokslų akademijose vykusiame pasitarime „Terminologijos kūrimo ir tvarkymo problemos“ (Maskva, 1981 m. kovas) A. J. Blinkenė aptarė šį reiškinį. Remdamasi latvių kalbos duomenimis, ji parodė, kad grožinėje literatūroje, spaudoje, per radiją ir televiziją plačiai vartojami latviški gamybos šakų terminai, kurių Latvijoje nėra. Taigi, be B fondo, apimančio mokslo ir gamybos terminų sistemą, į jį įtraukiami pavieniai terminai. Sąjunginių respublikų terminologų laukia naujas uždavinys – parengti principus, kaip į nacionalines kalbas įtraukti ne tik ištisas terminų sistemas (kaip buvo iki šiol), bet ir pavienius terminus, kurie neretai neturi atramos esamose terminijose. Vienintelis teisingas kelias šiuo atveju – remtis D. S. Lottės iškelta dviejų terminologinių sistemų sąveikos idėja. 66