Типы вариантов в терминологической лексике

MOKSLO KALBOS KULTŪROS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV (1985) ГАЛИНА ФЕЛИКСОВНА ВЕШТОРТ TERMINOLOGINĖS LEKSIKOS VARIANTŲ TIPAI Viena svarbių terminologijos sričių veiklos krypčių yra išsamus atskirų terminologinių sistemų leksikografinis aprašymas. Tačiau ir bendrosios kalbos leksikografinio aprašymo procese terminologija tam tikru mastu tvarkoma, o tai reiškia „pirmiausia pačių pastoviausių ir dažniausiai vartojamų terminų formų atranką ir išskyrimą“. Šią užduotį vykdė Baltarusių kalbos aiškinamojo žodyno¹ ir Rusų–baltarusių kalbų žodyno² sudarytojai, nors į žodynų šaltinius nebuvo įtraukta siaurai specializuota literatūra. Pagrindinio terminologijos principo, grindžiamo vienareikšme terminų ir jais žymimų sąvokų atitiktimi, praktikoje ne visada laikomasi, o polisemijos ir homonimijos buvimą terminologinėje leksikoje pripažįsta daugelis tyrėjų, su išlyga, kad sinonimai, pavyzdžiui, čia yra „kitokios prigimties ir atlieka kitokias funkcijas“³. Į terminologinės leksikos variantų sąvoką įtraukiame fonetinių, žodžių darybos ir leksinių dubletų, žyminčių tą pačią specialiąją sąvoką, buvimą (terminą дублет pasiūlė O. S. Achmanova). Dažniausi baltarusių terminologijos variantų tipai yra leksiniai ir žodžių darybos. Sovietmečiu, intensyviai plėtojantis baltarusių literatūrinei kalbai, tarp daugelio kalbos problemų svarbiausia vieta teko mokslinės terminologijos formavimui. XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje baltarusių mokslinės terminologijos kūrimo metodologinis principas buvo toks: jos pagrindą turėjo sudaryti gyvosios liaudies kalbos žodžiai. Jei liaudies kalboje trūko reikiamų terminų, remiantis pačios kalbos ištekliais buvo kuriami neologizmai arba perimami jau esami svetimos kilmės žodžiai reikiama terminologine reikšme. Buvo leidžiama ir lygiagrečiai vartoti baltarusišką ir svetimos kilmės žodį arba du baltarusiškus⁴, t. y. jau 1 Тлумачальны слоўнік Беларускай мовы.— Мінск, 1977—1980, т. 1—4. 2 Русско-белорусский словарь.— Минск, 1982, т. 1—2. 3 Даниленко В. П. Русская терминология/Опыт лингвистического описания.— М., 1977, с. 73. 4 Беларуская навуковая тэрміналогія. Элементарная матэматыка.— Мінск, 1922, вып. 1, с. 3—4. 39 pačioje terminologinės leksikos kūrimo metodologijoje buvo numatyta leksinių variantų galimybė. Į tokias terminologijos sritis kaip botanika, zoologija ir žemės ūkis, kuriose liaudies terminija buvo labiausiai išplėtota, pateko gana daug liaudies leksikos žodžių. Taip pat buvo sukurta nemažai naujadarų iš baltarusių kalbos išteklių. Vėliau „praktika vartoti teritoriniu požiūriu ribotą leksiką terminų reikšme dar XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje parodė savo neperspektyvumą. Prasideda atvirkštinis procesas — liaudies ir tarmių žodžiai bei dirbtiniai dariniai keičiami tarptautinės arba rusiškos kilmės terminais“5. Tačiau daug plačiai žinomų ir net teritoriniu požiūriu ribotų liaudies terminų specialiosiose terminologijose išliko greta skolinių ir sudarė dubletų eiles. Šiuolaikinės baltarusių terminologijos leksiniai variantai yra kelių rūšių: dubletus sudaro pats baltarusiškas žodis (arba dėl senumo kaip savas suvokiamas skolinys) ir skolinys, dažniausiai atėjęs iš rusų ar lenkų kalbos arba per rusų kalbą; du ar daugiau pačių baltarusiškų žodžių; savas terminas ir kalkė; taip pat abu iš rusų kalbos perimti terminai, atspindintys rusų terminologijos variantus. Glaudūs moksliniai ryšiai su visomis sąjunginėmis respublikomis, palaikomi rusų kalba, sudaro dideles galimybes į baltarusių kalbą patekti daugybei mokslinių terminų iš rusų kalbos. Į specialiąją terminologiją patekę patys baltarusiški profesiniai terminai sudarė dubletų poras su vėliau iš rusų kalbos atėjusiais terminais, pavyzdžiui: асцяродак — стрыжань, асада — ручка, рамка, валюц — сукнавалка, жвір — гравій, касцяк — раскос, кочат — уклюцчына, клямар — скоба, шарош — россып. Leksiniai variantai, panašūs į pirmiau pateiktus, gali būti vartojami skirtingose srityse. Specialiojoje literatūroje dažniau vartojami su rusų kalba bendri žodžiai (стрыжань, сукнавалка, гравій, скоба, россып), o jų baltarusiški dubletai, žodynuose priskirti terminologijai, paprastai turi platesnę semantinę apimtį ir vartojami plačiau, taip pat ir šnekamojoje kalboje (асцяродак, валюц, жвір, касцяк, клямар). Kai kurie dubletai išlieka žinomi tik ribotoje teritorijoje (кочат, клямар). Tokiuose santykiuose (pats baltarusiškas žodis — rusiškas žodis) yra ir kitų terminologijos sričių leksiniai dubletai, pavyzdžiui: баранок — смушак, капец — бурт, катах — пачатак, мяцёлька — султан, паляндвіца — філец, паралюш разг.— параліч, садавіна — фрукты, спароўванне — злучка, сячкарня — саламарэзка, 5 Баханькоў А. Я. Развіццё лексікі беларускай літаратурнай мовы ў савецкі перыяд.— Мінск, 1982, с. 46. 40 хвоя — сосна, хуткасьць — скорасьць, шчэлепы — жабры. Galimas kriterijus, pagal kurį leksika būtų priskiriama terminologinei leksikai tikrąja šio žodžio prasme, galėtų būti gebėjimas sudaryti naujus išvestinius terminus. Logiška manyti, kad ateitis priklauso tiems terminams, kurie dalyvauja sudarant kitus terminologinius pavadinimus, pvz.: буртаванне, буртавальшчык, буртаўкладычык; скоры поезд, каробка скарасьцей; паралітык, паралітычны; фруктовы, фруктаапрацоўчы. Todėl dabartiniame terminologinės leksikos formavimosi etape bendruosiuose slavų kalbų žodynuose tokius terminus vertėtų pažymėti žymomis, nurodančiomis jų priklausymą specialiajai terminologinei leksikai (pvz.: кул. філеіны — Rusų–baltarusių kalbų žodynas), o jų dubletus (pvz.: канец, паляндвіца, садавіна, хуткасьць, цягнік, шчэлепы) palikti kaip visuotinai žinomus žodžius, kurių vartojimo sritis platesnė – bendrinė kalba ir liaudies tarmės. Pavyzdžiui, antrajame Rusų–baltarusių kalbų žodyno leidime iš terminologinės leksikos išbraukta leksema хвіліна „valandos dalis“, nors dar prieš 20–25 metus ji buvo vartojama kaip terminas. Leksinių dubletų grupei priklauso pasenę baltarusiški (arba seniai pasiskolinti) terminai ir su rusų kalba bendri terminai, pvz.: мытня, мытны pasen.—таможня, таможенный, літаванне pasen.—паянне, пайка, штопаршчык — загнутыйчик, kolok. разг.—коклюш. Kitokią leksinių variantų rūšį sudaro terminai, kurių abu suvokiami kaip baltarusiški, į terminologiją atėję iš liaudies kalbos, dažnai iš skirtingų jos tarmių. Tokie dubletai pasitaiko botanikos, zoologijos ir žemės ūkio terminijoje. Semantinių santykių požiūriu jie gali būti absoliutieji sinonimai, nors, turėdami bendrą dalykinę reikšmę, vartosenoje ne visada yra lygiaverčiai. Poroje асавік—падасінавік pirmasis pavadinimas vartojamas tik tam tikroje teritorijoje ir neturėtų būti įtrauktas į botanikos terminiją, kaip ir kiti liaudiški šio grybo pavadinimai. Pavadinimas буяк vartojamas dažniau nei Rusų–baltarusių kalbų žodyne greta pateiktas terminologine reikšme дурніцы. Dėl tos pačios priežasties nereikėtų kaip sinonimo prie кнігаўка (rus. чибис) pateikti regioninio pavadinimo каня, juolab kad juo vadinamas ir kitas paukštis; пожня yra regioninis bendrinės kalbos žodžio сенажаць. Kartais leksiniai variantai, Rusų–baltarusių kalbų žodyne pateikti kaip vienareikšmis vertimas iš rusų kalbos, suvokiami kaip sinonimai, turintys tam tikrą semantinę diferenciaciją (pvz.: дзядлы – varnalėšos pavadinimas žydėjimo ir vaisių brandinimo stadijoje; лёк bendrinėje kalboje reiškia „silkių sūrymą“, o „raugintų daržovių sūrymas“ – расол; сцірта – javų ar šieno kūgis po atviru dangumi, тарпа – patalpoje, po stogine). Semantiškai skiriasi ir kiti dubletai, pavyzdžiui: збіванне — звязванне (рус. сплотка), склюд — сякера, саджанец — флянс. Skirtinguose spe- 41 cialiuosiuose kontekstuose bus vartojami Rusų–baltarusių kalbų žodyne sinonimais pateikti порыстасць (kalkakmenio) – сітаватасць (medžio, medžiagos) – шчыльнаватасць (sienų), спагнанне — пакаранне, кара (rus. взыскание). Poroje гатунок — сорт pirmasis terminas žymi prekių rūšį, o сорт – be to, kultūrinių augalų veislę. Didelę leksinių dubletų grupę, sudarytą iš baltarusiškų (arba seniai pasiskolintų) leksemų, sudaro absoliutieji dubletai, pvz.: бык — бугай, вяпрук — парсюк, дубальтоўка — двухстволка, сенаскладальнік — капаклад ir kt. Terminologinei leksikai, priešingai nei bendrinei kalbai, stilistiniai sinonimai būdingi mažiau, tačiau anksčiau pateikti skirtingų terminų-dubletų vartojimo sričių pavyzdžiai – šnekamųjų, pasenusių ir nykstančių terminų – liudija, kad stilistinė sinonimija egzistuoja. Dar viena leksinio variantiškumo baltarusių terminijoje rūšis yra „atspindėtas“ dubletiškumas, t. y. į baltarusių terminiją perėjęs iš rusų kalbos, pvz.: альяс — сабур, інжыр — смоква — фігавае дрэва; ветраніца — кураслеп — анемона, завісь (kalkė iš rus. завесь) — суспензія, кітолаг — кітаіст, кляймо — таўро, sport. ракетка — pasen. ракета, kar. адступленне — рэтрырада, свічч — фістула. Kai kurie atspindėti dubletai baltarusių kalboje vartojami kiek kitaip. Rusiškas тифус yra pasenęs terminas, kuris į keturtomį akademinį žodyną jau nebeįtrauktas. Baltarusiški dubletai тыф ir тыфус (pasiskolintas ne per rusų kalbą) vartojami skirtingai: kaip medicinos terminas vartojamas тыф; тоўфус šiuolaikinėje grožinėje prozoje plačiai vartojamas kaip šnekamasis terminas greta тыф. Leksinės terminų dubletų poros baltarusių kalboje gali būti sudarytos iš pilnų ir trumpųjų pavadinimų (загатоўчы пункт — заготпункт, прафесійна-тэхнічная адукацыя — праф тэхадукацыя), tačiau dažniausiai baltarusių kalboje jos taip pat yra atspindėto dubletiškumo atvejai. Darybiniai terminų variantai – tai žodžiai, sudaryti iš to paties žodžio skirtingomis darybos priemonėmis. Pagal tą patį modelį sudaryti terminai gali skirtis priesagomis, pvz.: выпаўзак — выпоўзины, мовазнавец — мовазнаўца, параўнальнік — параўняльнік, самаўладства — самаўладдзе, санавіца — санвічка, сенападбіральнік — сенападборшчык, трысьнёг — трысьцё, ялаўца — ялаўка. Darybiniai variantai taip pat gali skirtis tuo, kad vienas turi priesagą, o kitas – ne, pvz.: апад — ападкі, буда — будаўка, запал — запальнік, матыль — матылёк, снегачыст — снегачышчальнік. Dariniai типа будачка, матылёк į terminologinių pavadinimų rangą įtraukti rusų удочка, бабочка įtakoje, o specialiajame moksli- 42 apytakoje, kaip ir gyvojoje kalboje, šiais atvejais pirmenybė teikiama nesufiksinėms formoms (to negalima pasakyti apie visas kitas nesufiksinių ir sufiksinių formų poras). Kiti darybiniai variantai skiriasi ir darybos modeliais, ir priemonėmis, pvz.: борыва — узворванне, узорванне — разворванне, снегаўборка — снегапрыбіранне, суцэльналіты — суцэльнаадлівань. Ypatingą darybinio variantų įvairavimo atmainą sudaro sudurtiniai dariniai, kuriuose įvairuoja viena iš sudėtinių dalių, pvz.: канаводства — конегадоўля, процііск — супраціўіск, проціракетны — супраціў-ракеты, самадзяражайце — ист. самайладства. Darybiniai variantai gali skirtis priešdėlio nebuvimu ar buvimu arba pačiais priešdėliais, pvz.: шчапа — прыщапак, замер — абмер. Kiekviena darybinio variantų įvairavimo atmaina turi savų ypatumų, apimtį ir tipologiją. Čia aptarsime vieną sufiksinių variantų grupę – veiksmažodinius daiktavardžius. Galimybė darytis veiksmo, proceso, būsenos pavadinimus, t. y. veiksmažodinius daiktavardžius, pasitelkiant produktyvius sufiksus -ж(я), -к(а) ir nulinį sufiksą, sudaro darybinio variantų įvairavimo pagrindą. Atsižvelgus į tai, kad sufiksas -нн(е) gali būti jungiamas prie įvykio ir eigos veikslo kamienų, galimų variantų skaičius padidėja. Kalboje realizuojami ne visi įmanomi modeliai, tačiau gana dažnas reiškinys yra trys ar keturi iš to paties veiksmažodžio sudaryti daiktavardžiai, pvz.: аблава — аблой — аблойліванне, абдор — аббіранне — абдорка, расклад — раскладанне — раскла-ванне — раскладка. Panašių pavadinimų daryba yra gyvas ir gana aktyvus procesas, vykstantis beveik nuolat (pvz.: выбра-ковуванне — выбракоўка, занираванне — занаванне, глушчаванне — глуш-чэнне), o tendencijos riboti kokį nors konkretų veiksmažodinių daiktavardžių darybos tipą kol kas nepastebima. Veiksmažodinių daiktavardžių variantai sudaro sudėtingus semantinius santykius, kuriuos iš esmės galima apibūdinti kaip semantinį tapatumą ir netapatumą. Siekiant norminti veiksmažodinių daiktavardžių variantų vartoseną, kiekvienai variantų atmainai būtina nustatyti, ar jos variantai semantiškai tapatūs, ar netapatūs. Visiškas semantinis ir stilistinis tapatumas būdingas iš vienaveikslių nepriešdėlinių veiksmažodžių su sufiksais -нн(е) ir -к(а) sudarytiems daiktavardžių dublétams, pvz.: варсаванне — вар-соўка, вербаванне — вярбоўка, глазурванне — глазуроўка, градзіраванне — градзіроўка, каландраванне — каландроўка, калібраванне — каліброўка. Išvardytuose ir į juos panašiuose daiktavardžiuose Aiškinamasis baltarusių kalbos žodynas neišskiria konkrečių reikšmių, tačiau kalbinėje praktikoje daugeliu atvejų daiktavardžiai su -к(а) turi užbaigtumo atspalvį, vartojami su pažyminiais (прыхецаць па вяр- 43 бойцы, фасонная варсоўка, удалая грымировка) ir paprastai pasižymi tam tikru vartojimo dažnumo pranašumu. Visiškas semantinis ir stilistinis atitikimas būdingas daiktavardžiams, sudarytiems iš priešdėlinių veiksmažodžių veikslinių porų, pvz.: абточванне — абточка, адмучванне — адмучка, адпайванне — адпайка; дагартоўванне — дагартоўка, перачаканивание — перачаканка; авалоданне — авалодванне, абмеркаванне — абмяркоўванне, адсленне — адслойванне; апрамяненне — апраменьванне, атаясамленне — атаясамліванне. Iš veiksmažodžių, turinčių įvykio ir eigos veikslų poras, sudaryti veiksmažodiniai daiktavardžiai neišlaiko veiksmo užbaigtumo ir neužbaigtumo priešpriešos. Žodynuose nurodytas ryšys su vieno ar kito veikslo veiksmažodžiu veikiausiai tėra formos planui priklausanti nuoroda, t. y. nurodoma, kaip daiktavardis sudarytas. Plg.: авалоданне сумежнымі прафесіямі стала мэтай моладзі и мы ідзём да авалодвання новымі крыніцамі энергіі; kita vertus – работа на авалоданню майстэрствам и пайшлі цэлыя гады авалодвання майстэрствам. Semantinio tapatumo santykį gali sudaryti ir veiksmažodiniai daiktavardžiai su nuliniu sufiksu bei sufiksu -нн(е), pvz.: аблоў — аблоўліванне, абкорм — абкормліванне, абмер — абмерванне, адстрэл — адстрэльванне, вылаў — вылоўліванне. Pagal vartojimo dažnumą šiek tiek pranašesni nesufiksiniai daiktavardžiai. Toks pat semantinio tapatumo santykis sieja ir daiktavardžius, kilusius iš skolintų veiksmažodžių: vienas jų (su -цыя) yra skolintas, o kitas sudarytas pagal gimtosios kalbos modelį, pvz.: апрабацыя — апрабаванне — апрабоўванне, арыентацыя — арыентаванне — арыентаціроўка, кампраметацыя — кампраметаванне, кастрацыя — кастрыраванне. Aiškinamajame žodyne daiktavardžiai su -цыя paprastai perteikia pagrindinę informacinę reikšmę ir yra viso darybinio lizdo semantinis centras. Veiksmažodinius daiktavardžius su skirtingais sufiksais gali sieti ir sudėtingesni santykiai: viename iš variantų – dažniau su sufiksu -к(а) ir nuliniu sufiksu – greta veiksmo reikšmės atsiranda konkretumo reikšmė: a) veiksmo rezultatas, pvz.: афарбоўка «spalva, atspalvis», высыпка «bėrimas», вальцоўка «miltai», групоўка «sąjunga, grupė», грунтоўка «sluoksnis», градуіроўка «padalijimas», гафрыроўка «klosčių eilė», абпал «apdegusi plyta», адвод «atšaka», аплата, выплата, даплата «pinigai», адсей «tai, kas atsisijojo», асмол «dervinga mediena»; b) medžiaga arba įrankis, kuriuo atliekamas pirmąja reikšme įvardytas veiksmas, pvz.: аблямоўка «medžiaga», вальцоўка «mašina», драніроўка «tai, kuo apdrapiruota»; c) veiksmo būdas, pobūdis, pvz.: кладка, лінейка, шліфоўка. Daiktavardžiai su -цыя dažnai gali turėti konkretaus daikto reikšmę: грануляцыя, дакументацыя, кампиляцыя ir kt. Kur kas rečiau 44 variantų eilėje reikšmę įgyja daiktavardžiai su -нн(е), pvz.: абмундзіраванне, адпайленне, аблямаванне, вязанне. Variantai su -нн(е) ir -ванне(е) gali skirtis tuo, kad vieni žymi būseną, kiti – veiksmą, pvz.: абляцэнне ir абляцэньванне, анямечанне ir анямечыванне, апустошанне ir апустошыванне, абясколеранне ir абясколерванне. To paties variantų eilės daiktavardžiai, būdami siejami su skirtingomis veiksmažodžio reikšmėmis, turi skirtingą semantiką. Daiktavardžiai su -нн(е), palyginti su daiktavardžiais su -к(а), dažniau turi platesnį reikšmių diapazoną: адмыўка „valymas nuo priemaišų plaunant“, адсадка „naudingųjų iškasenų atskyrimas nuo bergždžiosios uolienos“, адпас „gyvulių nupenėjimas, poilsis nuo darbo“, адкос „išdirbis už pašalpas“ yra ribotos reikšmės, palyginti su адмыванне, адсаджванне, адпасванне, адкошванне. Žodžių darybos variantų buvimas padeda išvengti terminų daugiareikšmiškumo. Galima diferencijuoti terminus, kurie sudaromi iš skirtingų veiksmažodžio reikšmių pasitelkiant skirtingas žodžių darybos priemones, pvz.: абклад „žvėries apsupimas medžioklės metu“ ir абкладанне „įsipareigojimas sumokėti mokestį“; ž. ū. апылоўванне ir bot. апыленне; кансерваванне (grybų, kraujo) ir кансервацыя (kraujo, įmonės); zool. лінька ir лінянне (apie spalvą); прыгенчанне „eksploatavimas“ ir biol. прыгнечванне „bet kurių procesų slopinimas“; захаванне „išsaugojimas nepažeistoje būklėje“, „laikymasis“ ir захоўванне „ilgalaikis saugojimas“. Atskirą variantų grupę sudaro fonetiniai, ortoepiniai ir rašybos variantai, kurių norminimą galima ir reikia atlikti pirmiausia (pvz.: адліга — адлега, капёр — капар, кмен — кмін, правіла — правіла, прожылках — пражылак, скрэбла — скрабло, футляр — футлярал). Ir čia kiekviena variantų pora turi savus šaltinius: tai gali būti paplitimas skirtingose teritorijose arba skirtinga kitų kalbų įtaka. Net gana paviršutiniškai aptarus terminų variantų rūšis ir atmainas kyla mintis, kad, viena vertus, variantinių terminų daryba yra dėsninga naujų sąvokų ir jų pavadinimų atsiradimo bei įsitvirtinimo etape, kaip būdinga terminijai apskritai; kita vertus, baltarusių terminijos ypatybė yra ta, kad jos įsitvirtinimas ir formavimasis dar nėra baigęsis, kaip ir baltarusių bendrinės literatūrinės kalbos priemonių norminimas apskritai. Terminų sinonimija ir polisemija, jų įtraukimo į sistemą istorija, stilistiniai skirtumai, dažnumo ir kitos charakteristikos negali būti visapusiškai pateiktos bendrosios kalbos (filologiniuose) žodynuose. Tai – terminologinės leksikografijos ir specialiųjų tyrimų uždavinys.