LIETUVIU
KALBOS
SINTAKSES
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXV
(1986)
ADELE
VALECKIENE
APIBREZTUMO
/
NEAPIBREZTUMO
KATEGORIJA
IR
PIRMINE
IVARDZIUOTINIY.
BUDVARDZIU
REIKSME
1.
Mo ologinéms
o moms
bidingas
unkcinis
ne iena isi¥kumas.
Jos
gali.
san ykiau i
su
ki omis
o momis
pagal
j ai ius
poZymius
i
suda y i
a ski us
posi-
s emius.
Posis emis,
ku
ienos
o mos
pagal
am
ik a
pozymi
p ieXinamos
ki oms
o moms,
adinamas
mo ologine
ka ego ija
(Ellis,
R.
Ruziéka,
Zawadowski,
Ki chne ,
ZS
1962,
46,
6,
8,
39,
9;
Tyxman
1966,
29;
Bounapxo
1971,
8;
1976,
10—11,
15,
148).
T umpiausiai
ka ego ija
galima
apib éz i
kaip
o maliai
iS eikS a
eikSmés
poZymi,
ealizuo a
p ie¥inamais
na iais
(J.
Ruziéka,
ZS
1962,
60;
Meu-
Zembe
1970,
5).
Kaip
a ski as
kalbos
Zenklas,
aip
i
ka ego ija
u i
o maliaja
aiska
—
o mas
i
eikSmine
aiska
—
unkcija.
Ka ego ijos
unkcija
p iklauso
nuo
o my
san ykio.
Tai
eliaciné
eikSmé,
isy
am
ik o
posis emio
o my
konk e iujy
a ian iniy
eik’-
miy
in a ian as.
Konk e iasias
a ian ines
eik¥mes
suda o
Teliaciné
eikSmé,
plius
kon eks as?.
Ka ego ijos
o mu
unkcija,
iS y8kéjan i
ix
o my
san ykio,
i ai iy
ling is iniy
k ypéiy
a s o y
laikoma
labiausiai
e a
ling is u
démesio.
Fo mos,
kaip
i8 i 8inés
s uk i os
elemen as,
daZnai
laikomos
maziau
ka ego ijai
s a bios.
Ka ego ijos
na iai
gali
bi i
i8 eik& i
be
kokiomis
mo ologinémis
p iemonémis
—
sin e inémis
(galiinémis,
su iksais),
suple y inémis,
anali inémis
o momis,
pagal-
biniais
Zodziais,
p ozodinémis
p iemonémis
i
k .
(Z .
Bangpuec
1937,
77
.;
Iep6a
1957,
64;
Meie
1961,
15;
Hoxynun
1967,
11;
Tax
1979,
41).
Taéiau
s a -
bu,
kad
ka ego ija
is
dél o
bi y
o maliai
iS eikS a,
.
y.
u é y
specialias
ka ego i-
nes
o mas.
Be
o maliosios
ig aiskos
kalbos
sis emoje
negalima
i&ski i
a ski os
mo ologinés
ka ego ijos.
Taigi
mo ologinés
o mos,
kaip
ma e ialiis
kalbos
ak ai,
aip
pa y a
s a bi
ka ego ijos
suda omoji
dalis.
Abi
ka ego ijos
is aiSkos
pusés
—
o malioji
i
eik’miné
—
y a_nea ski iamai
susijusios
i
negali
iena
be
ki os
egzis uo i.
Tam
ik a
o my
sis ema
y a
bii ina
ealizuo i
eikSminei
sis emai
i
a i kS iai,
nesan
nus a y o
o mu
san ykio
—
TeikSminés
pusés,
o my
egzis a imas
ne enka
p asmés.
Ka ego ijos
mo ologiniy
o my
san ykj
( unkcija)
galima
nus a y i
auk§ esnia-
jame,
.
y.
sin aksiniame,
lygmenyje
(sakinyje
a ba
sin aksiniame
junginyje).
Taigi
kon eks as
aip
pa
y a
s a bus
ka ego ijos
elemen as.
Jis
ne e ai
laikomas
mo o-
loginiy
ka ego ijy
o maliosios
ig ai$kos
dalimi
(Bougapxo
1971,
65
.;
C enaHos
+
In a ian inés
i
a ian iniy
eikSmiy
san ykis
gia
nus a omas
pagal
J.
Ku y owicziaus
(1964,
14;
Kypunoswy
1955,
74;
1965,
411
.)
pi mine
i
an ines
unkcijas
bei
E.
Ben enis e’o
(Benpenuc
1974,
156-164)
Pag inding
i
iS es ines
eik’mes,
168
1975,
27).
An a
e us,
ienas
kon eks as
ka ego ijos
g ama inés
ix ai8kos
nesuda-
o.
Apie
ka ego ija
galima
kalbé i
ik
ada,
kai
jai
eikS i
kalboje
y a
akus i¥kai
ski -
ingos
o mos
(Map uxe
1963,
400;
Joxynun
1967,
8,
11).
I8ski ian
am
ik a
ka ego ija,
s a bu
nus a y i,
a
posis emj
suda an iy
o my
a osena
am
ik a
unkcija
bii ina
(oxynua
1978,
109;
Bounapxo
1976,
12;
1978,
156
.).
Mo ologinéms
ka ego ijoms
biidinga
ai,
kad
ju
Zymé os
o mos
a oja-
mos
i
en,
ku
jos
nebi inos,
.
y.
kai
jy
unkcijq
neu alizuoja
kon eks as.
An a
e us,
neu alizacijos
sqlygomis
neZymé as
na ys
u i
pla esne
a osenos
s e a.
Tokiomis
aplinkybémis
s a bu
nus a y i,
koks
y a
ka ego ijos
s o is
am
ik oj
Zodziy
klaséj.
Fo my
p ieSp ieSos
neu alizacija,
biidama
i§
esmés
sin agminis
ei8-
kinys,
y a
p adinis
ka ego ijos
pasikei imo
aSkas.
Neu alizacijos
a ejai
silpnina
ka ego ija
i
u i
lemiamos
eikSmés
olesnei
jos
aidai.
Taigi
i ian
ka ego ija
s a -
bu
nus a y i
jos
dinaminés
aidos
k yp i
bei
san yki
su
ki omis
os
pa ios
ZodZiy
kla-
sés
ka ego ijomis.
Ka ego ija
né a
s a iSka
sis ema.
Ji
u i
cen a
i
pe i e ija.
Jai
bidinga
aida,
no s
maZiausia
kai a.
Kaip
kiek ienoje
sis emoje,
aip
i
ka ego ijoje
dél
kalbos
di-
namikos
a si anda
eiSkiniu,
ku ie
igk in a
i8
bend os
sis emos.
Nesis eminiai
ei8-
kiniai
suda o
kalboje
pe i e ija,
ju
pozicija
kalboje
silpna.
Ti ian
ka ego ija
s a bu
nus a y i
i
kas
j
a
sis ema
neieina,
kokia
y a
sis eminés
i
nesis eminés
o mu
a osenos
sa eika,
nes
ai
gali
u é i
j akos
aidos
k ypéiai.
An a
e us,
a ski os
am
ik és
ZodzZiy
klasés
ka ego ijos
né a
uZda os,
i§
ieno
posis emio
pe i e inés
o mos
gali
pe ei i
j
ki a.
Todél
ne e ai
susisiekia
a ski y
posis emiy
o my
a o-
sena
i
ienos
o mos
gali
pakeis i
ki as.
Dél
o
kalboje
egzis uoja
i ai iy
sub iliau-
siy
s ilis iniy
a spal iy
ei8kimo
bidy.
Nesis eminiai
eiSkiniai
kalbos
neg iauna,
i
kalba
isada
iSlaiko
sis eminj
balansq.
S a bu
ik
nus a y i,
kas
ka ego ijoje
uzi-
ma
cen ing
padé j
i
kas
egzis uoja
pe i e ijoje.
Ne
isos
kalbos
u i
ienoda
ka ego ijy
skai iy.
Be
o,
ski iasi
a ski ose
kalbose
os
pa ios
ka ego ijos
pagal
apim j,
a ojimo
s e a
bei
s o j
g ama inéje
sis emo-
je.
Todél
i ian
ka ego ijas
labiausiai
iS ySkéja
ipologinés
kalby
sa ybés.
2.
Pagal
iSkel uosius
mo ologiniy
ka ego ijy
pozymius
lie u iy
kalboje
galima
i&ski i
apib éZ umo
/
neapib éZ umo
ka ego ija.
Si
posis emi
suda o
j a dZjuo-
inés
biid a dZiy
(daly iy*)
o mos,
san ykiaudamos
su
a i inkamomis
pap as o-
siomis
o momis.
Jy
san ykis
i8 ySkéja
pa adigminiame
plane.
Pap as osios
i
j a -
dziuo inés
o mos,
san ykiaudamos
a pusa yje,
suda o
bina ine
asime ine
opozi-
cija.
Pap as osios
o mos
Zymi
daik o
ypa ybe,
o
i a dZiuo inés,
be
daik o
ypa ybés,
ka u
pazZymi,
kad daik as
y a
Zinomas,
apib éZ as.
Taigi
i a dZiuo inés
o mos
Siame
posis emyje
y a
Zymé os
(+),
0
pap as osios
neZymé os
(—):
Bad a dziy
o mos
Pap as osios
I a dziuo inés
()
(+)
?
Toliau
—
j a dZiuo iniai
bid a dZiai
ei8kia
ka u
i
j a dZiuo iniai
daly iai.
169
3.1.
[ a dZiuo iniy
o my
apib éZiamoji
eik’mé
y a
g yna
eliaciné
eiksmé,
is ySkéjan i
i
pap as yju
i
i a dZiuo iniy
o my
san ykio.
[ a dZiuo iniai
bid a -
dZiai
aip
pa
u i
nemaZa
kon eks iniy
eikSmiy,
p iklausomy
nuo
speci iniy
lie-
u iu
kalboje
apib ézimo
biidy
Siomis
o momis.
[ a dZiuo iniai
bid a dzZiai
suda-
omi
i§
pap as yjy
su
enkli iniu
pos poziciniu
j a dZiul*jo-.
Ta iau
i a dziuo iniy
biid a dziy
apib éziamoji
eik’mé
né a
ien
ik
j a dZio
*jo-
eik’mé.
Kadangi
i a dis
*jo-
daba
jau
y a
suauges
su
pap as uoju
biid a dziu
j
iena
mo ologine
o ma,
ai
daik y
apib ézimui
labai
s a bu
biid a dzio
leksiné
eik8mé
bei
j a dZiuo-
inés
o mos
apsup is.
[ a dZiuo inés
o mos
pap as ai
eina
pazyminiu®
i
odél
jungiasi
ik
p ie
daik a a dzio
(kaip
i
ki i
paZyminiai,
jos
negali
bi i
susijusios
p iklausomu
san ykiu
su
daik a a diSkuoju
i a dziu).
Taigi
ju
kon eks inés
eikSmés
isu
pi ma
y a
salygojamos
biid a dzio
i
daik a a dzZio
sin aksinio
bei
seman inio
san ykio.
3.2.
Daik y
apib ézimui
bii ina,
kad
p ie
daik a a dZio
p isijunges
i a dZiuo-
inis
biid a dis
eikS y
Zymimojo
daik o
i&ski iamaja
ypa ybe.
I[ a dziuo iniais
bud a dZiais
apib éZiami
daik ai,
iSski ian
juos
i8
ki y
pagal
biid a dZio
leksine
eikSme
—
e d és,
laiko,
izines,
psichines
ypa ybes,
spal a
i
k .
—
im
bidais
(au .
1957,
175—183;
LKG
1965,
505—508):
1)
didesniu
zymimosios
ypa ybés
kiekiu,
p z.:
Kolikio
aldybos
didysis
kamba ys
(=
ku is
didZiausias,
didesnis
uz
ki us),
ku
pas a uoju
laiku
bu o
seikéjami
i
s e iami
sékliniai
g iidai,
bu o
ne
ik
ap aly as,
be
i
papuoS as
SimkA
15;
2)
p ieSinga
ki am
daik ui,
an onimine
ypa ybe,
p z.:
Ziemq
s a ysimés
naujas
d a iskas
gy uliy
auginimo
ikiui
ki es,
nes
esamyjy
maza
VaizgP
I
135;
3)
kokia
no s
speci ine,
i8
ki y
iSsiski ian-
ia
ypa ybe,
p z.:
Ilgai
Sa ka
edé
bi j
Padubysio
gi ia,
o
slap ojo
kelio,
be
Z é iy
p amin y
akeliy,
is
da
nebu o
VienR
IV
16.
ISski iamosios
ypa ybés
gali
bi i
iinés.
Todél
da%nai
ji a dziuo iniai
bid-
a dziai,
pagal
uos
pa ius
daik y
i§sky imo
biidus
apib ézdami
daik a,
Zymi
jo
Tusi,
p z.:
saldieji
Zi niai,
gulsciasis
gluosnis,
sunkioji
i
leng oji
p amo-
né,
dudonieji
i
bal ieji
dobilai
i
k .
Lie u iy
kalbos
e minijoje
labai
daug
suda oma
j ai iy
specialybiy
e miny
su
j a dZiuo iniais
bid a dziais.
3.3.
Reikia
pasaky i,
kad
i
pap as asis
biid a dis
sa o
leksine
eikSme
iSski ia
daik a.
I a dzZiuo iné
dalelé
pab ézia,
kad
i8ski iamasis
daik as
y a
Zinomas,
apib éz-
as,
.
y.
su eikia
biid a dzZiui
indi idualizuojamaja
unkcija.
Jeigu
pasakymas
Ap-
si ilk?
audona
suknele
eigkia
am
ik a
suknele
(ku i
y a
audonos
spal os),
ski -
inga
nuo
ki y
sukneliy
(ki os
spal os),
ai
da
ne eiSkia,
kad
a
suknelé
Zinoma.
Raudony
sukneliy
y a
daug.
Indi idualizuojamas
daik as
ik
ada,
kai
jo
i&ski ia-
moji
ypa ybé
pasakoma
i a dZiuo iniu
bid a d7iu,
.
y.
pasakymas
su
j a dZiuo-
*
Ta iniu
j a dziuo iniai
bid a dZiai
eina
e ai
i
ik
am
ik os
s uk i os
sakiniuose,
p z.:
Tas
kelias
ik asis
SchG
261
(Z .
au .
1957, 236).
[ a dZiuo iniai
bid a diiai
linke
daik a a dé-
i,
ypa¢
ais
a ejais,
kai
nu odo
apibend in yu
asmeny
g upe,
p z.:
Ge a
seniui
meluo i
jauniesiem,
kai
jie
o
neZino
Ds.
Ta iau
pas a oji
unkcija
j a dZiuo iniams
bid a dZiams
aip pa
y a
an iné.
Pi miné
j a dZiuo iniy,
kaip
i
pap as yjy,
bdd a dZiy
unkcija
y a
a ibu iné
(dél
pi miniy
i
an -
iniy
unkcijy
Z .
Kypunosuy
1962,
59
.).
170
iniu
bid a dziu
—
audonoji
suknelé Zymi
am
ik a
apib éZ a,
i8
kon eks o
bei
si uacijos
Zinoma
daik a.
Risi
eiSkian ys
i a dZiuo iniai
bid a dzZiai
aip
pa
u i
indi idualizacijos
unk-
cija
—
jie
pazymi,
indi idualizuoja
am
ik a
apib éz a
daik y
g upe.
Raudonieji
dobilai
ski iasi
nuo
audony
dobily
uo,
kad
ai
a s o ai
am
ik os,
Zinomos
daik y
igies.
Ta p
iSski iamyjy
i
i8iniy i a dzZiuo iniy
biid a dziy
y a
oks
ski -
umas,
kad
pi mieji,
isski dami
daik a,
ka u
ji
indi idualizuoja
i
konk e izuoja,
idualizacijos,
a ba
apib éZ umo,
zyme.
3.4.
I a dZiuo iniais
biid a dziais
aip
pa
apib éziamas
daik as
ana o os
bi-
du,
.
y.
nu odan
anks esnj
kon eks a.
Pi ma
ka a
minin
daik a,
p ie
daik a a -
dzio
a ojamas
pap as asis
biid a dis
a ba
daik as
ki aip
apibiidinamas,
o
oliau,
apib éZian
uos
daik us
kaip
Zinomus,
a ojamas
j a dZiuo inis
biid a dis.
P z.,
pap as asis
bid a dis:
An
aukS o
s a aus
kalno
pasi odé
s ebuklingas
Zibu ys.
Zibéjo
jis
kaip
Z aigzdé...;
oliau
i a dZiuo inis
bid a dis:
da
né
ienas
i§
lipan-
iyjy
nepasieké
kalno
i Siinés,
nepasily éjo
s ebuklingojo
Zibu io
BilR
106—109.
Nu odomosios
eikSmés
j a dZiuo iniais
bid a dziais
isada
eiSkiama
kokia
no s
indi iduali,
nuo
ki y
ski inga
ypa ybé.
Tuo
biidu
nu odomieji
i a dZiuo iniai
bid-
a dziai
nuo
i&ski iamyjy
ski iasi
ik
sa o
apib ézimo
biidu
i
a ojimo
speci ika.
4.
Kaip
odo
kon eks inés
eikSmés,
daik y
apib ézimas
i a dZiuo iniais
biid a -
dZiais
p iklauso
ne
ik
nuo
jy
san ykio
su
pap as aisiais
bid a dzZiais,
be
i
nuo
ju
sin aksinio
bei
seman inio
ySio
su
daik a a dZiu
i
pla esnio
kon eks o.
Dél
o
esan
am
ik am
kon eks ui,
apib éz umo
/
neapib éZ umo
ko eliacija,
.
y.
,,bend-
a“
|
,,indi idualu“
neu alizuojama
i
ie oj
i a dziuo inio
biid a dzio
a oja-
mas
pap as asis.
Neu alizacijos
sin agminémis
salygomis
silpnéja
i a dZiuo iniy
/
pap as uju
bid a dziy
opozicija
i
pap as ujy
o my
a osena
pla éja.
Miné ini
okie
lie u iy
kalboje
biidingesni
neu alizacijos
a ejai.
1)
Kai
p ie
biid a dZio
eina
pa odomasis
biid a di8kasis
i a dis,
apib ézian
daik a,
gali
bi i
a ojama
ne
ik
i a dZiuo iné,
be
i
pap as oji
o ma,
plg.:
I
S ai
i§
ankiy
medziy
pasi odé
ys
puikios,
bal os
gulbés,
jos
mosa o
spa nais
i
g a-
Ziausiai
plauké
andeniu,
Andiukas
pazino
uos
nuos abiuosius
paukscius
Balé
AP
40;
Tai
bu o
nepap as as
ki ukas.
UZ enka
su
juo
pa in i
skaudamq
ie q,
i
—
pagydo...
Su
uo
s ebuklingu
ki uku
i
pagydé
Vince
Bo MS
47.
Pa odomyjy
i a dziy
eikSmés
i
esmés
a i inka
j a dZiuo iniy
bid a dZiy
eik8-
mes:
deik inés
eik8més
pa odomieji
j a dziai
a i inka
j a dZiuo iniy
bid a dZziy
i’ski iamaja
eikSme,
o
ana o iniai
pa odomieji
i a dziai
—
nu odomaja
i a dZiuo-
iniy
bid a dziy
eikSme.
Ta iau,
aisku,
iS
o
negalima
da y i
i8 ados,
kad
j a dziuo-
inés
dalelés
*jo-
unkcija
a i inka
pa odomojo
i a dzio
unkcija,
nes
[daik o
apib é-
Zimui
labai
s a bu
i
kon eks as.
An a
e us,
unkcijos
a i ikimas
da o
ne eikalinga
i a dZiuo inge
o ma,
jei
g e a
y a
pa odomasis
j a dis.
Tuo
i
galima
paaiSkin i
$i
i a dZiuo iniy
o my
neu alizacijos
a eji.
2)
Kai
biid a dis
y a
aukS iausiojo
laipsnio,
daik a
apib éZian
‘ aip
pa
gali
bi i
a ojama
ne
ik
i a dZiuo iné,
be
i
pap as oji
o ma,
plg.:
Nelepino
é ai
i
jauniausiojo
siinelio
An aniuko
VienP
24;
Soka
y esnioji
i
bangy
smagiai,
Soka
171
i
an oji,
engiasi
skubiai.
Eglé
ik
jauniausia
andeny
da
is:
bal q
eidg
p ausia,
askos
lyg
Zu is
SNé P
I
256.
Sis
neu alizacijos
a ejis
mo y yuo as
i a dZiuo iniy
i
aukS iausiojo
laipsnio
bid a dziy
unkciniy
eikSmiy
su apimu
bei
sua éjimu.
[ a dziuo inis
bid a dis
apib ézia
daik a
isski damas
jj
iS
ki y
didziausiu
ypa ybés
kiekiu
(Z .
3.2),
i
aukSdiau-
siojo
laipsnio
o mos
Zymi
didziausia
ypa ybés
kiekj.
Dél
o
okiame
kon eks e
i a dZiuo iné
dalelé
aip
pa
da osi
ne eikalinga.
3)
Kai
daik as
apib éziamas,
iSski ian
ji
pagal
kokia
indi idualia
ypa ybe,
ku ia
Zzymin is
biid a dis
i
be
j a dZiuo inés
dalelés
sa o
leksine
eik’me
pakan-
kamai
apib éZia
daik a.
Tokiais
a ejais
aip
pa
links ama
a o i
Salia
j a dZiuo-
inés
i
pap as aja
o ma,
p z.:
Daug
kino
meno
a s o y
a yko
i
b olixskujy
(b olisky)
espubliky
8;
Ne
ka q
susi ipines
mas é
k yzkelése,
sa es
i
sa o
ik-
ojo
( ik o)
kelio
ieskodamas
Bo MS
5.
Dél
Sios
p ieZas ies,
aip
pa
Zymin
kai
ku iy
daik y
iSi,
a ojamos
ne
i a dZiuo inés,
o
pap as osios
o mos,
p z.:
juo-
da
i
bal a
duona
(ne
juodoji,
bal oji),
saldus
i
iigS us
pienas
(ne
saldusis,
iigs-
usis)
Salia
saldieji
i
ka ieji
pipi ai,
algomoji
d uska
i
k .
DaZnai
iiSiai
Zy-
mé i
a ojamos
p iesagos
-iskas,
-a
biid a dziy
pap as osios
o mos,
nes
8i
p iesaga,
kaip
i
p iesaga
-inis,
~é,
i8ski ia
daik us
pazymédama
jy
ij
i
be
i a dziuo inés
dalelés,
plg.:
olandiSkas
si is,
pieniSka
s iuba,
y iSki
ma skiniai,
aikixkos
kojinés
i
k .
Sis
neu alizacijos
a ejis
p iklauso
g ynai
nuo
biid a dyio
leksinés
eikSmés
bei
jo
sin aksinio-seman inio
san ykio
su
pazymimuoju
daik a a diiu.
5.1.
Ta
aplinkybé,
kad
daik y
apib ézimas
i a dZiuo iniais
biid a dziais
daug
p iklauso
nuo
kon eks o,
lemia
ne ienoda
apib éz umo
laipsni.
RySkiausias
api-
b éz umas
es i
ada,
kai
daik ai
indi idualizuojami
bei
konk e izuojami
i i8
kon-
eks o
aiSku,
kad
ai
bii en
as
daik as,
o
ne
ki as
(aukS iau
miné ais
i’ski iamosios
i
nu odomosios
eikSmés
j a dZiuo iniy
o my
a ojimo
a ejais).
Ta iau
lie u iy
kalboje
pasi aiko
i
silpno
apib éZ umo
a ejy,
kai
daik as
j a dZiuo iniu
bid a -
dZiu
i&ski iamas,
be
aiSkiai
neindi idualizuojamas,
nekonk e izuojamas.
Siuo
a -
eju
nu odomi
daik ai
kaip
am
ik os
apibend in os
g upés
a s o ai,
iSsiski ian ys
kokia
ypa ybe,
a iau
ai
né a
indi idualizuo a
daik y
iis,
ik
apsk i ai
am
ik-
Tos
g upés
daik ai
(daZniausiai
asmenys
i
gy iai).
Daba inéje
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje
dazniausiai
pasi aiko
okios
iiSies
auk8 esniojo,
e iau
aukS¢iausiojo
laipsnio
i a dZiuo iniy
bid a dziy,
ku ie
pagal
laipsnio
ka ego ijos
poZymj
i&ski ia
iS
ki y
daik us,
pasiZzymin ius
didesniu
a
di-
dziausiu
ypa ybés
kiekiu.
Siuo
a eju
daZniausiai
a ojamos
daugiskai os
o mos
(neindi idualizuojan ios),
p z.:
Pasku iniai
spinduliai,
p asimuse
p o
e y
ais o
me-
dziy
kamienus,
spinkséjo
dubu iuose
i
S elniai
glos é
aukS esniyjy
(=
ku ios
auk§-
esnés)
eglai iy
bei
pusaiciy
i Sines
VienR
IV
28;
Bu es
Golo ino
p ospek as
aip
p aplés as,
kad
senesnieji
(=
ku ie
senesni)
namai...
liko
a ba
a i auk i
uzpaka-
lin,
a ba
isai
nug iau i
VienR
VII
311;
Siuo
me u
jam
p i a da o
elée is,
seselés,
d asesnieji
(=
ku ie
d asesni)
ligoniai
i
pagaliau
isi
VienR
II
141;
Sode
augo
puikiausios
gélés,
i
p ie
g azesniujy
(=
ku ios
g aesnés)
bu o
p i aisio i
sidab i-
niai
a peliai
BaléAP
61;
Daba
isi
sako,
kad
ji
g a iausia
i
isy
g aziausiyjy
(=
ku ie
g aziausi)
paukS iy
BaléAP
42;
Tik
émé
Sauk i
dideliais
balsais
na siau-
172

sinjuy,
ik
émé
Sauk i
s ip iausiyjy,
ku ie
jy
a pe
bu o,
kad
cion
a yk y,
su
Ma -
gi iu
S ei iais
kala ijais
susi em y...
K é RR
I
213.
Plg.
sen,
a8 y:
Smé is
k izeus
biwo
an i
me
kanczia
ki:
pikczéusiuiy
zmonii
DP
176.
Kadangi
ai8kios
indi idualizacijos
bei
konk e izacijos
dia
né a,
lygia
g e a
okiais.
a ejais
a ojamos
i
pap as osios
o mos,
plg.:
Cia
nebu o
jokiy
keliy
a
akeliy,
be
y,
ku iuos
isminda o
s umb y,
au y,
b iedziy
i
ki y
didesniyjy
Z é in
kaimenés
VienR
IV
13
i
{
uos
lieknus
ilkai
j yda o
b iedzius,
au us
i
ki us
didesnius
gy ulius
VienR
IV
13-14.
Pasi aiko
i
nelyginamojo
laipsnio
i a dziuo iniy
bid a d7iy,
eiSkian iy
isski-
iamaja
ypa ybe
i
Zyminéiy
daik us
kaip
am
ik os
neapib éZ os
g upés
a s o us
ju
neindi idualizuojan ,
nekonk e izuojan ,
pyz.:
Visi
didieji
(=
ku ie
dideli)
K ymo
d a ai
kaip
ik
y a
pa e s i
aisiy
sodais
VienR
VII
57;
Vaka y
i e iams
o-
kios
d iko os
bu o
labai
ip as os...,
0
Zemai iams
ai
bu o
naujiena,
nes
jie
sa o
by-
las
pa esda o
k i iams
a ba
seniesiems
(=
ku ie
senesni)
y ams
VienR
IV
175;
Kai
nebé a
ge osios
(=
ku i
ge a)
[ ie os],
u i
s o i
i
j
p as esne
ZemR
II
23;
Seimyniskiai...,
pakliu e
i
inkamaja
(=
ku i
inkama)
ka éema,
gé é
lig
aka o-
VaIPJ,
86.
Tokius
silpno
apib éZ umo
a ejus
salygi8kai
galima
pa adin i
san ykiniw
apib éZ umu.
[ a dZiuo iniy
biid a dZiy
eikkme
okio
ipo
sakiniuose
galima
nu-
saky i
elia y inémis
kons ukcijomis,
plg.:
S iesesnieji
Zmonés
>
ku ie
S ieses-
ni
Zmonés.
Lie u iy
kalboje
i
a ojamos
okios
elia y inés
kons ukcijos
su
san-
ykiniu
p ie eiksmiu
ku
a
i a dziu
ku is,
-i i
bid a dZio
pap as aja,
ypa
aukS es-
niojo
a ba
aukS iausiojo
laipsnio,
o ma,
plg.:
Su ink
ku
didesnes
(=
dides-
niqsias)
[bul es],
0
ma¥esnes
palik
Skp;
Re ai
kas
u éda o
ekius
(kuilius
),
bago es-
niai
ku
(=
bago esnieji)
Skp;
Tokius
amzdZius
u éjo
ik ai
dideli
be nai,
ka ais
i
pusbe niai,
be
jau
ku
pa ys
apsuk iausi
(=
pa ys
apsuk iausieji)
Bal ;
Tik
iena
ki a
me ga
ku
d asesné
(=
d asesnioji),
pe
gal q
me usi
an
Zemés
ma ski-
nius,
plaukda o
kaip
y as
VenclIPU
90;
azia o
mo e ys,
y ai
ku
seni
jau
(=
senesnieji)
LKT
166;
no ynés
bal osios
nedeg,
o
os,
ma ai,
ku
auk§ os
(=
auks-
osios),
os
y
degan ios
LKT
137.
Gia
ik ojo
apib éz umo,
indi idualizacijos
né a
—
pazymimos
bei
i8ski iamos:
apsk i ai
didesnés
bul és,
bago esni
(=
u ingesni)
a ba
apsuk iausi
Zmonés.
Pig.
okio
pa
ipo
senyjy
a8 u
kons ukcijas:
Jissdi
uz
mus
a ié q
ku id
b agéusig
u éi
DP
432;
nusiun é
idiomis
iop
Zmones
ku ius
didZiausius
i
mokiciausius
MP
11
b
(plg.
Spech
1932,
272).
5.2.
P ie
silpno
apib éZ umo
a ejy
eikia
ski i_ okius
i a dZiuo inius
biid a -
dius,
ku ie
a ojami
apibend in o
ipo
pasakymuose,
pa a lése.
Jie
aip
pa
iSski-
ia
daik a,
be
jo
neindi idualizuoja.
P z.:
Anks y oji
(=
ku i
anks y a)
a na
dan is
k aps o,
élyboji
(=
ku i
ély a)
akis
SLT
531;
Visuome
do oji
(=
ku-
i
do a)
me ga
u i
pa ek i
blogam
aikiui
ZemR
I
121;
Pik oji
(=
ku i
pik a)
mo é
y ui
keliq
uzke a
SLT
237;
ylioji
(=
ku i
yli)
kiaulé
giliau
Saknj
knisa
ZemR
I
99.
173
Kadangi
zymimas
daik as
neindi idualizuojamas,
a ojama
okiuose
pasaky-
muose
i
pap as oji
o ma,
p z.:
Ge a
mo é
y ui
kelig
odo
E z:
Ge as
a ojas
i
zqsinu
paa ia
Gz;
Da bS i
duk é
i
i§
kiminy
Silkus
e pia
S s;
Kumpuo a
Jiepa
isos
ozkos
Sokinéja
SLT
361.
Silpno
apib éz umo
a ejais
daik as
iski iamas
biid a dzio
leksine
eik%me
bei
jo
san ykiu
su
daik a a dzZiu.
I a dZiuo iné
dalelé
ia
u i
ik
pab éziamaja
unkcija,
sus ip ina
iSsky ima.
6.1.
Lie u iy
kalboje
i a dZiuo iniai
bid a dZiai
a ojami
ne
ik
apib ézia-
maja,
be
i
pab éZiamaja
eik8me.
Vienas
i8
okiy
a eju,
—
kai
i a dZiuo inis
biid-
a dis
Zymi
biidinga
(ne
iSski iamaja)
daik o
ypa ybe.
Sios
iies
pa yzdZiu
dazna
liaudies
dainose
bei
su
jomis
sa o
menine
s ilis ika
a imai
susijusiy
aSy ojy
as-
uose,
p z.:
Uzde éki ,
lineliai,
an
juodosios
Zemelés
(d.)
P ;
I
a joja
be nuzélis
pe
lyguji
laukuzélj,
a
leisi,
a
duosi
jaunqjq
duk ele
(d.)
Sin ;
Akiy
da
nesume -
ké,
saldziuoju
miegeliu
nenusniido,
kai
él
i gi do
didj
balsq
K é AP
41;
Kankliy
skambiujy
s ygos
nu auk os
SNé R
Il
114;
Tik
daba ,
ik
daba
paju au,
sup a au,
Kodél
ys a
Zalioji
Zolé
po
amsiuoju
pa ésiu
VenclRn
52;
O
kaip
mes
p ijosim
Zaliajq
lankele,
paganysim
Zi gelius
JD
399;
Vienas
po
ki o
aikai...
ixsiski s é
po
pla yji
pasauli
VienR
V
160.
Cia
i a d7iuo iniai
biid a dziai
eina
pas o iais
meniniais
epi e ais
i
sa o
seman-
ika
p ilygs a
daik a a dZiams:
juodoji
i
Zemelé,
lygusis
i
laukuzZélis,
jaunoji
i
me -
gelé
i
k .
eiSkia
a
pa ia
juodumo,
lygumo,
jaunumo
idéja.
Tokios
i a dziuo iniy
bid a dziy
eiSkiamos
ypa ybés
Zymimiems
daik ams
y a
bidingos
i
isu
su o-
kiamos
kaip
Zinomos.
Galimos
okiais
a ejais
i
pap as osios
o mos.
I a dZiuo-
iné
o ma
ik
daugiau
iSkelia,
pab ézia
biidinga
daik o
ypa ybe.
I a dziuo iniy
bid a dziy
ei8kiama
biidinga
daik o
ypa ybé
a ski u
au o iy
aip
pa
gali
bi i
su okiama
indi idualiai.
Tik
i8
pla esnio
kon eks o
paaiSkéja,
kad
kalbamoji
ypa ybé
y a
ne
i&ski iamoji,
o
bidinga
Zymimajam
daik ui,
p z.:
G u-
zijos
kalnuo ojoje
Siau éje,
ku
de ynis
ménesius
pe
me us
¥emé
es i
sniegu
apklo-
a,
an
sunkiai
p ieinamos
kalno
i sinés,
Kazbeko
papédéje,
s o éjo
senas
u ingas
S en osios
Ninos
ienuolynas
VienR
I
25;
Pe
uos
is
ménesius
ne
ik
g uzinai
yk-
da o
j
§ en osios
Ninos
ienuolyna,
be
lankyda o
ji
i
ki y
Saliy
Zmonés:
a keliau-
da o
ne
olimosios
G aikijos
i
Balkany
gy en ojai
VienR
1
26;
Cia,
giliyjy
exe-
éliy
pa e smiuose
i
yliyjy
miko
upeliy
paliiinése,
augo
kles éjo
i ai iy
j ai iausiy
medziy
VienR
IV
13.
Siais
a ejais
biidingos
ypa ybés
eik¥mé
salygojama
ienodu
kalbé ojo
( a8y o-
jo)
i
klausy ojo
(skai anéiojo)
sup a imu.
An a
e us,
Siuose
sakiniuose
galimos
i
pap as osios
o mos.
Ta p
i a dZiuo iniy
i
pap as yjy
o my
Siuo
a eju
ik
oks
ski umas,
kad
i a dZiuo inés
o mos
daugiau
pab éZia
daik o
ypa ybe
suponuo-
damos,
kad
G uzijos
Siau é
ik ai
kalnuo a,
o
G aikija
—
mums
olima
Salis,
eze-
éliai
—
giliis,
upeliai —
ylis
i
pan.
Ypaé
daZnai
okie
j a dZiuo iniai
biid a dZiai
a ojami
p ie
ik iniy
a dy,
ku ie
u i
indi idualizuojamaja
eik’me
i
pa ys,
be
i a dziuo inio
biid a dzio,
api-
b ézia
daik us,
p z.:
Gy en i
keliasi
senasis
Vilnius!
VenclRn
130;
Risciai
mu ma
Bal ija
Sal oji
SNé R
Il
538;
P ie¥
du
Sim us
me y
iSsis a é
Rugeliy
kaimas
a p
174
pasku iniy
g aziosios
Paligés
kal yy
Gud-GuzKIT
5.
[ a dziuo inés
o mos
Cia
pa a o os
“suges ionuojan ,
kad
Vilnius
ik ai
senas
mies as,
Bal ija
—
Sal a,
o
Paliigé
—
g azi.
P iklausomai
nuo
aizduojamosios
ik o és
i
s iliaus
au o ius
gali
labai
i ai iai
ip asmin i
j a dZiuo iniais
biid a dZiais
ei8kiamas
daik y
ypa ybes.
P z.,
okie
i a dZiuo iniai
biid a dZiai
V.
K é és
a8 uose:
auk
S asis
il as,
didysis
d a as,
jaunasis
sinus,
mazieji
aikeliai,
maZieji
paukS eliai,
na susis
be nelis,
pla u-
sis
suolelis,
im ieji
y ai,
senasis
aidila,
siau asis
akelis,
sunkusis
da bas
i
pan.
eiSkia
biidinga
daik o
ypa ybe
i
u i
g yna
pab éziamaja
unkcija,
no s
ki uose
kon eks uose
gali
bi i
i
apib éZiamosios
iSski iamosios
eikSmés,
plg.:
Paslépé
be nas
pi klio
la ong
po
aukS uoju
il u,
o
jo
u us
—
Zaliojoj
gi eléj...
RR
I
88;
Kai
{jojo
pi sliai
i
didiji
d a a,
sulojo
juodi
ku ai
RR
I
87;
ai a u
sk ido
namo
jaunasis
bajo o
sinus
RR
I
65;
Be
kas
uome
a si iks
su
miisy
mo inomis,
su
senaisiais
é eliais,
su
Zmonomis,
su
mazZaisiais
aikeliais
RR
I
203;
i
Zmonés,
i
Z é ys,
i
maZieji
pauksS eliai
gé isi
besigé édami,
klauso
besiklausydami
aka i-
nés
dainelés
RR
I
53;
susi inko
seni seneliai,
im i y ai
i
jauni
be neliai,
an
placiy-
ju
susédo
suoleliy,
uz
bal yjy
skobneliy,
midy,
aly
gé é,
a sidéje
klausé,
ka
po ino
pasakojo
senasis
aidila
RR
I
145;
Nu ilki e,
medZiai,
Zaliais
lapeliais
neslaméki e,
yai
ne ukdyki e
jauniesiems
be neliams
i
im iesiems
y ams
klausy i
mano
Zodeliy
RR
I
189;
O
uzlipusiam
né a
jau
nei
ieXo
kelelio,
nei
siau ojo
akelio
a -
galio
Zemyn
RR
I
53;
I
s ajonés
os
nu a gino
nuilsino
jaunqji,
nukama o
lyg
sunku-
sis
da bas
RR
I
137;
—
A
ilgai
mes
jauni
diilésim,
pas
k osnis
sédésim,
gaixim
jau-
nasias
dieneles
be
ga siujy
Zygiy
RR
I
146;
Taip
linksmai
isi
uliojo
i
uliodami
na syji
be nelj
ga bino
RR
I
67.
V.
K é és
,,Daina os
Salies
seny
Zmoniy
pada imuose“
isi il ai
aukS i,
d a ai
dideli,
be neliai
na siis,
Zygiai
ga siis
i
.
.
O
pab éZiamos
okios
biidingos
ypa ybés:
bal osios
skobnelés,
pla ieji
suoleliai,
senasis
aidila
i
k .
emiasi
i
e nog a i-
niu
seno és
lie u iu
bui ies
bei
kul ii os
pasauliu.
An a
e us,
nepab éZian
iSkel-
uju
ypa ybiy,
lygia
g e a
a ojami
ie
pa ys
bid a dZiai
su
ais
pa iais
pazymimai-
siais
ZodZiais
i
pap as aja
o ma.
6.2.
Pab éZiamosios
eikSmés
j a dZiuo iniai
bid a dZiai
a ojami
i
Zymin
ypa ybés
gausuma.
Tokiais
a ejais
bid a dis
eiSkia
i8ski iamaja
ypa ybe,
be
daik-
as
neapib éZiamas,
ik
pab éziama,
kad
jis
u i
dideli
zymimosios
ypa ybés
kiekj.
Sios
iSies
pa yzdZiy
daZniau
pasi aiko
liaudies
dainose
i
sa o
s ilis ika
joms
a -
imuose
a8y ojy
aS uose,
p z.:
Ta
me ga
eikliujy
Zingsneliy
(=
labai
eikliy)
J;
Azudiimo
didyja
dimele,
ixgaisino
Zi gelis
kelelj
(d.)
Ad;
Dai
anas
pa s
pasdabojo,
dai
in
mano
skais yju
eidelj
(d.)
Ty ;
isléké
sakalélis
i¥
aukS o
lizdelio...,
p aulbéjo
p a iulbéjo
meiliaisiais
Zodeliais
K é RR
I
154;
ai
jus
nu ilki
ienai
alandeélei,
manes
seno
paklausyki e,
mano
giidzios
pasakélés,
g audzZiyjy
Zodeliy
K é RR
I
141;
Ji
eikalinga
anky
jos
i
jos
ik iyjy
pi s y
SNR
II
499.
Sios
iiSies
i a dZiuo iniai
biid a dziai
aip
pa
leng ai
gali
bi i
pakeis i
pap as-
aisiais.
7.
Nag iné oji
medziaga
odo,
kad
lie u iy
kalboje
egzis uoja
i a dZiuo iniy
i
pap as uju
bid a dziy
asime iné
opozicija
pagal
daik o
apib éz umo
/
neapib éz-
175
umo
poZymi,
ik
Si
ka ego ija
né a
labai
s ip i
i
bi ina
kaip
biid a dziu
giminés,
skaidiaus
i
linksnio
ka ego ijos.
Kadangi
apib éZ umas
ealizuojamas
ne
ien
j a -
dziuo ine
o ma,
be
padedan
i
kon eks ui
(pi miausia
i a dZiuo inio
bid a dzio
junginiu
su
paZymimuoju
Zodiiu),
ai
i a dziuo iniy
bid a dziy
a ojimas
né a
la-
bai
nuoseklus.
Galimi
neu alizacijos
a ejai.
Ypa
apib éZ umo
/
neapib éz umo
ka ego ija
silpnina
silpno
apib éZ umo
a ejai,
aip
pa
i a dZiuo iniy
o my
pab é-
Ziamoji
unkcija,
kai
Sios
o mos
leng ai
gali
bi i
pakei iamos
pap as osiomis.
Silp-
nq
apib éZ uma
Zymin ys
bei
pab éziamaja
unkcija
u in ys
i a dZiuo iniai
biid a -
dziai
y a
nesis eminiai
pe i e iniai
ei8kiniai,
jy
pozicija
Sioje
ka ego ijoje
silpna.
Apib éZ umo
/
neapib éZ umo
ka ego ija
biidinga
ne
ien
biid a dZiams,
be
i
a ibu iniams
daly iams.
Ta iau
isai
negalima
iSski i
apib éz umo
/
neapib éz-
umo
ka ego ijos
i a dziy
i
skai a dziy
klasése.
Siy
Zodziu
j a dZiuo inés
o mos
no s
i
a ojamos,
be
u i
ai8ky
pab éziamajji
pobiidj
i
y a
s aba éjan ios*,
plg.:
Augin
é as
is
duk e is.
Viena
bu o
auks a,
e a,
an a
bu o
umpa,
d iik a,
o
e-
Cioji
juodakélé
ValPJ,
33;
Ku
s abdysim
lai elj,
pas
ka qji
kaimelj?
(d.)
Al
(LTR);
ku
Zmonés...
kalbéjo...,
ik
kas
bu o
jy
kelin ieji
bociai
VaizgP
I
104.
8.
I a dZiuo iniy
biid a dZiy
apib éziamoji,
a ba
de e minaciné,
unkcija
—
zymé i
daik a
kaip
Zinoma,
apib éZ qa
—
isiSkai
a i inka
Zymimyjy
a ikeliy
unk-
-cija
okie iu,
anglyu,
p anciizy
i
ki ose
kalbose.
Cia
Zymimieji
a ikeliai
p ieinami
nezymimiesiems
pagal
okj
pa
apib éZ umo
/
neapib éZ umo
poZymj
kaip
lie u iy
kalboje
i a dZiuo iniai
biid a dziai
pap as iesiems.
Speci inis
de e minacijos
Zy-
méjimas
j a dZiuo iniais
bid a dzZiais
ik
dél
o maliosios
ix ai’kos,
bii en
dél
o,
kad
j a dis
*jo-,
kaip
de e minacijos
Zymiklis,
y a
p isijunges
p ie
bid a dzio
i
ka u
su
juo
suda o
ienq
mo ologinge
o ma,
o
a ikeliai
—
pagalbiniai
Zodziai.
‘Taigi
de e minacijos
Zyméjimas
ji a dZiuo iniais
biid a dziais
—
mo ologinio
lyg-
mens,
0
Zymimaisiais
a ikeliais
—
sin aksinio
lygmens
dalykas
(plg.
Tax
1979,
93;
Baiimpux
1978,
373).
De e minaciné
j a dZiuo iniy
bid a dZiy
eikSmé
jau
seniai
y a
pas ebé a
i
nu ody a
iek
bal y,
iek sen.
sla y
kalboje,
plg.
i8
pi myju
lie u iy
kalbos
g ama i-
‘kos
y iné ojy
—
Schleiche
1856, 261;
Ku scha
1876,
244
.;
Bezzenbe ge
1877,
155
.;
dél
la iy
kalbos
Z .
Endzelin
1922,
453;
dél
sen.
sla y
i
sen.
usy
i a dzZiuo-
iniy
biid a dziy
—
Miklosich
1874,
132—133;
O6nopcxnii
1946,
110;
Kymn6a-
kun
1913,
117-118.
Remian is
i a dZiuo iniy
bid a dZiy
apib éZiamaja
(de e minacine)
eikSme,
manoma,
kad
i
pi miné
j a dZiuo iniy
biid a dZiy
unkcija
bu o
Zinomo,
apib éz-
o
daik o
Zyméjimas,
.
y.
j a dziuo iniai
biid a dZiai
susida é
kaip
speci inis
de e -
minacijos
Zyméjimo
a ejis.
Pi masis
Sig
nuomone
pa eiSké
F.
Miklosichas
|(1874,
132—133),
o
éliau
oks
i a dZiuo iniy
biid a dZiy
susida ymo
pag indas
nu odo-
mas
kai
ku iy
au o iy
i
pas a aisiais
deSim me iais,
Z ,
Axy6uxcKuii
1952,
55
.;
Uep p x
1954,
196;
Ky3sHenos
1953,
148;
Ku z
1958;
88;
Ma e’
1958,
95;
Kosch-
*
Sa ybiniy
j a dziy
j a dziuo inés
o mos
manasis,
-oji,
a asis,
-oji,
sa asis,
-oji,
miisasis,
--o i,
jiisasis,
-oji,
nyks an
i$
a osenos
jy
pap as osioms
o moms
manas,
-a,
a as,
-a,
sa as,
-a,
.miisas,
-a
jiisas,
-a,
y a
apusios
sa a ankiSkais
j a dZiais,
Z .
Valeckiené
1964,
46—47.
176
liai
pa ys
lyg
saky e
sako
ZemR
I
199;
Pasku inieji
Zodziai
meis e iui
paciam
a odo
kaip
olimas
aidas
C R
1X
253;
Sabaliausky
aikai
isi
j
é a
—
bal i
N n;
Salininkai
—
ieni
Ka e
peiké,
ki i...
ik
pecius
auké
ZemR
171.
Visu
Gia
po
daik a a dzio
da oma
pauzé
i
i a dis
eina
daik a a dzio
pozici-
joje
paka o inai
nu odydamas
Zymimaji
daik a.
Pagal
sin aksinius
san ykius
Siuose
sakiniuose
pauks eliai
pa ys,
Sabaliausky
aikai
isi
i
k .
a i inka
modelj
jie
pa ys,
jie
isi,
ku
i a dziai
aip
pa
susije
apoziciniu
san ykiu.
Tokiy
kons ukciju
a ojama
i
ki ose
ide.
kalbose,
p z.,
s.
ok.
aukS .
su
3
asm.
j a dZiu:
dé
sélbe
hé e
é
we e
ein
Lohnoise e
,,pa s
ponas
jis
bu o
ienas
i$
Lohnoise iy*
(Paul
1956,
123—124).
Balkany
kalbose
po
daik a a dZio
oje
pa ioje
sin aksinéje
pozicijoje
a ojamos
umposios
neki éiuo os
asmeniniy
i a dziy
o mos,
da
ka a
nu odan ios
Zymimaji
daik a,
p z.,
bulg.:
Tozasa
as
He
sHdex,
ue
3aumo6
20
HAMawe
6
HapodHama
6ubauomexa
,,Tada
a&
neZzinojau,
kad
Zaimo o
jo
nebu o
liaudies
biblio ekoje“
(Jlomammos
1978,
29).
Daug
pa yz-
diiy,
ku
po
daik a a dZio
oje
pa ioje
sin aksinéje
pozicijoje
eina
asmeninis
a ba
pa-
odomasis
i a dis,
pa eikia
i
ne
indoeu opie iy
kalby
J.
Baldzsas
(1973,
67
.)
Tokios
pa
iiies
kons ukcijos,
ku
i a dis
po
daik a a dzZio
eina
apozicija
( ie-
nas
a
su
bid a dziu),
suda é
pama a
a si as i
i
j a dZiuo iniams
bud a dziams.
15.
Daugelis
y iné ojy,
nag inéje
miné asias
indoi anény
kalby
kons ukcijas,
nu odo,
kad
elia y inis
i a dis
*jo- ia
u i
a ikelio
pob idzio
eikSme,
ski inga
nuo
ik osios
elia y inés,
a ba
ko eliacinés,
eikSmés.
B.
Delb iickas
(1900,
303
.)
i
K.
B ugmannas
(1904,
659)
Sia
i a dZio
*jo-
unkcija
laiké
nauja,
iSsi u uliojusia
i§
ik osios
elia y inés
eikSmés,
a iau
élesni
au o iai,
ypa
pas a aisiais
deSim me-
Ziais
J.
Gonda
(1954,
18,
22)
i
E.
Ben enis as
(Beusenmc
1974,
238)
aiSkiai
i odé,
kad
*jo-
kaip
,, azés
ijungéjo“
(include ),
a ba
,,de e minan o“,
unkcija
y a
pi mi-
né
i i8
jos
iXsi u uliojo
elia y iné
(ko eliaciné)
Sio
i a dzio
eikSmé.
Kad
*jo-
i a dis
i8
kilmés
né a
g ynas
elia y inis,
be
sa o
eikSme
susijes
su
ana o iniu
j a -
dziu,
pas a uoju
me u
nu odo
ne
ienas
y iné ojas
(z .
Vipanos
1958,
41;
Tyxmax,
CITA
1963,
330;
Szeme ényi
1970,
194;
Wa kins
1962,
16);
ypa
emiamasi
uo,
kad
he i y
i
ocha y
kalbose
*jo-
kamiena
u i
sujungiamosios
enkli inés
dalely és
(he .
ja
,,i “,
och.
A
yo
,,i “),
e imologiskai
susijusios
su
Siuo
i a dZiu.
An a
e us,
*jo-
i a dzio
de e minaciné
unkcija
nu ody ojo
ipo
kons ukei-
jose
nea i inka
unkcijos
ik ojo
Zymimojo
a ikelio,
i8si u uliojusio
i§
pa odomujy
i a dZiy
naujosiose
omany
i
ge many
kalbose.
Kad
indoi anény
kons ukcijose
i a dis
*jo-
ne eiSkia
apib éz umo,
jau
y a
nu ode
J.
Endzelynas
(Sun3emmn
1953,
74—75),
B.
Rosenk anzas
(1958,
97).
Pas a uoju
me u
J.
Gonda
(1954,
18;
1959,
25)
i ikinamai
j odé,
kad
Sis
i a dis,
i¥
p igim ies
nebudamas
g ynas
elia y inis,
aip
pa
né a
apa us
ana o iniam
j a dziui.
Jis,
kaip
,, azés
ijungéjas“,
u éjo
izoliaci-
jos,
i8sky imo,
pab ézimo
unkcija,
plg.
da
Balazs
(1973,
73),
ku
Sis
i a dis
nu ody-
osiose
kons ukcijose
laikomas
si ua o iumi,
papildomai,
pab éZ inai
nu odan iu
bei
iden i ikuojangiu
anks iau
miné a
daik a.
Tokiose
lie u iy
kalbos
kons ukcijose
jos
spa neliai,
jos
eiklieji
i a dZiuo inés
o mos
aip
pa
ne u i
ik osios
apib éziamosios
unkcijos,
jos
pab ézia,
da
ka a
183

nu odo
Zymimajj
daik a,
iSkeldamos
jo
biidinga,
zinoma
ypa ybe.
Tas
pa s
i
la iy
kalboje
(Ga e s
1959,
142).
Kad
ji a dis
*jo-
i§
p adziy
ne u éjo
aigkios
de e minacinés
eikSmés,
odo
i
ai,
jog
miné osios
a daZodinés
kons ukcijos
su
i a dziu
*jo-
indoi anény
bei
g ai-
ky
kalbose
ipologiskai
a i inka
a dazodines
kons ukcijas
su
ki u
elia y iniu
i a dZiu
*k“o
/
*ki,
andamas
he i y
i
lo yny
kalbose,
p z.,
he .
kuis:
SallayaSkan
DINGIR™®S
-a§
kui¥
Sallis
( a p)
didziujy
die y
ku is
didysis“;
lo .
qui:
qui
pa es
qui
consc ip i
,,(paz.)
ku ie
é ai
(sena o iai)
ku ie
iS ink ieji*
(Z ,
Benpenuc
1974,
236
.)
A i inkamy
kons ukcijy
su
san ykiniu
p ie eiksmiu
ku
pasi aiko
i
lie u iy
kalboje
(Z .
5.1).
Jos
ia
aip
pa
ne u i
ik osios
de e minacinés
eik¥més
i
a s oja
silpno
apib éz umo
j a dZiuo inius
bid a dzius.
Taigi
i a dis
*jo-
i8
p adziy
u éjo
am
ik a
ana o inés
eikSmés
a spal j,
be
ne-
bu o
ik asis
ana o inis
pa odomasis
j a dis.
Ana o inés
eikSmés
a spal yj
elia y inis.
i a dis
*jo-
galéjo
igy i,
eidamas
su
bid a dziu
apozicija
apa ioje
daik a a diiui
pozi-
cijoje
i
da
ka a
pab éZ inai
nu odydamas
a
pa i
daik a
kaip
i
pazymimasis
daik a-
a dis.
Sio
i a dZio
ana o inés
eik¥més
a spal i
nulémé
jo
sin aksiné
pozicija.
Ki-
ais
a ejais,
ne
nu ody ojo
ipo
kons ukcijose,
i a dis
*jo-
ana o inés
eikSmés
a -
spal io
ne u i.
Taigi
i a dis
*jo-,
su
ku iuo
bu o
suda y os
bal y
i
sla y
i a dZiuo-
inés
o mos,
né a
nei
g ynas
elia y inis,
nei
ik asis
ana o inis.
Dél
o
el ui
gin-
Gijamasi,
a
Sis
i a dis
ana o inis,
a
elia y inis.
16.
Susida ius
mo ologinéms
i a dZiuo iniy
bid a dziy
o moms
ik
apozici-
niy
junginiy,
ju
pi miné eikimé
—
pab éz i,
da
ka a
nu ody i
Zymimaji
daik g
—
pasida é
iesiogiai
p iklausoma
nuo
biid a dzio
i
daik a a dZio
sin aksinio-seman-
inio
junginio
bei
pla esnio
kon eks o.
[ a dZiuo iniai
biid a dziai,
zymin ys
bidinga
daik o
ypa ybe,
iSlaiké
g yna
pab éziamajqa
eikSme,
o
j a dZiuo iniai
bid a dziai,
ei’kian ys
isski iamaja
daik o
ypa ybe,
is u uliojo
apib éziamajq
eikSme.
[Sski ia-
maja
eikSme
u in is
biid a dis
i
be
i a dziuo inés
dalelés
i§ski ia
daik a,
be
j a -
dZiuo iné
dalelé
sus ip ina
iSsky ima,
nu odo
q
daik a
kaip
Zinoma,
apib éZ a
(Z .
i§sky imo
biidus
3.2).
Reikia
pasaky i,
kad
a p
pab éZiamosios
i
apib éZiamosios
eikSmés
ji a dzZiuo-
iniu
bid a dziy
né a
g iez os
ibos.
Tie
pa ys
i a dZiuo iniai
biid a dziai
su
ais
pa iais
pazymimaisiais
Zodziais
iename
kon eks e
u i
pab éZiamaja
eik’me
(Zy-
mi
biidinga
daik o
ypa ybe),
o
ki ame
—
jau
apib éziamajq
(Zymi
iSski iamaja
daik-
o
ypa ybe).
Tai
p iklauso
nuo
pla esnio
kon eks o,
Pa yzdZiui,
Siuose
sakiniuose
i a dZiuo iniai
biid a dziai
u i
pab éZiamaja
eikSme:
Cia,
giliyjy
eXe éliy
pa e smiuose
i
‘yliujy
misky
upeliy
pali inése,
augo
kles-
éjo
j ai iy
i ai iausiy
med¥iy
VienR
IV
13;
Juoduo
ju
ma u
eismi s,
kas
no i
mums
lais e
a im
SNé R
I
330
(plg.
da
6.1).
Ki ame
kon eks e
su
uo
pa iu
pazymimuoju
Zodziu
Sie
j a dziuo iniai
biid a -
dZiai
galé y
u é i
apib éziamaja
unkcija.
Taigi
pe éjimas
i§
pab éziamosios
i a -
dZiuo iniy
bid a dZiy
eik’més
i
apib éziamaja
né a
sunkus.
I a dZiuo iniy
bid-
a dziy
dinaminé
aida
éjo
i8
pab éziamosios
eik&més
i
didesnj
apib ézZ uma,
indi-
idualizacijg
pe
silpno
apib éZ umo
a ejus,
kai
j a dziuo iniais
biid a dziais
i-
184
ski iami
daik ai,
be
neapib éZiami,
neindi idualizuojami.
Nea si ik inai
Sio
ipo
pa yzdziy
gausu
pa a lése,
apibend in uose
pasakymuose,
a spindin¢iuose
senesnj
i a dZiuo iniy
o my
a ojimo
sluoksnj
(2.
5.2).
Tokio
a ojimo
pa yzdZiai
pa-
i ina
i
j a dzio
*jo-
i$
kilmés
neg ieZ q
de e minacing
eik8me,
plg.:
¢
‘ylioji
(=
ku i
yli)
kiaulé
giliau
Saknj
knisa.
Kad
pab éziamosios
eikSmés
i a dZiuo i-
niai
biid a dziai
(Zymin ys
biidinga
ypa ybe
a ba
ypa ybés
gausuma)
y a
pi miniai,
liudija
i
ju
a ojimas
liaudies
dainose
kaip
pas o iy
sus aba éjusiy
pasakymy
(x.
6.
1,
2).
17.
Pie inése
lie u iy
kalbos
a mése,
ypaé
aka iniy
dziiky,
y y
i
idu io
auké aigiy
pie inése
dalyse,
i a dZiuo iniai
bid a dZiai
ne a ojami
apib éziamaja
eik’me.
Cia
j a dZiuo inius
biid a dzius
pap as ai
andame
uZsikonse a usius
liaudies
dainose
pab éZiamaja
eik8me.
Tokia
j a dZiuo iniy
bid a dziy
a osena
ik iausiai
y a
ne
nauja,
o
a chaiSka.
Siose
a mése
j a dZiuo iniai
bid a d iai
ne-
i8 u uliojo
apib éziamosios
eikSmés.
Siq
eik8me
Gia
ga o
ne
j a dZiuo inés,
be
ki-
os
biid a dziy
o mos,
pap as ai
maZybiniai
biid a dZiai,
i ai is
ki i
biid a dziy
- ediniai
su
galiine
-is,
-é,
p z.:
Ku
mano
aS ulis
(=
aS usis)
peilis?
Rdm;
Di-
dziules
(=
did%iqsias)
bulbas
sau
imam,
maziules
(=
mazqsias)
kiauléms
Lp;
Bal uké
(=
bal oji)
is a
Rdm;
Ge ulis
(=
ge asis)
galas
auks yn
Lzd; Ku
os
mano
d iinés
(=
d yZosios)
kelnés?
Rdm.
18.
Bidinga,
kad
apib éZ umo
/
neapib ézZ umo
ka ego ija
iS u uliojo
ik
bid a -
diiai,
i$
dalies
ne eik.
daly iai,
ku ie
u i
konk e ias
leksines
eikSmes
i
jomis
ga-
léjo
i8ski i
bei
padé i
apib éz i
daik us.
Skai a dziai
i
i a dziai,
no s
i
u i
j a -
.dziuo ines
o mas,
apib éZ umo
/
neapib éZ umo
ka ego ijos
nesuda é,
.
y.
skai -
a dziy
i
i a dZiu
i a dziuo inés
o mos
lie u iy
kalboje
liko
pab éZiamojo
pobi-
dzZio.
19.
Jeigu
i a dZiuo iniai
bid a dZiai
y a
i8si u ulioje
i8
sin aksiniy
(apoziciniu)
kons ukcijy,
pa aleli8ky
indoi anény
bei
g aiky
kons ukcijoms
su
uo
pa iu
i a -
diZiu
*jo-,
ai
jy
is akos
siekia
indoeu opie iy
bend aja
epocha.
Tuo bidu
bal y
i
sla y
kalbose
j a dziuo iniai
bid a dziai
(mo ologinés
o mos)
galéio
iSsi u ulio i
i§
sin aksiniy
kons ukcijy
sa a ankiSkai
kaip
pa alelinis
eiSkinys,
u in is
sa o
p adzia
Ziloje
seno éje
(plg.
Zinke i ius
1957,
13;
1978,
100;
Kazlauskas
1972,
73).
18
ik ujy
bal y
i
sla u
i a dZiuo iniai
bid a dziai,
no s
y a
os
pa ios
kilmés,
u i
i
nemaza
ski umy.
Sla y
kalboms
biidinga
labai
g ei ai
susiliejusi
nominaliné
bid a dZio
i
j a dZio
leksija,
g ei a
ju
eikSmés
(ski ingai
nuo
pap as uju
bid a -
diy)
ni eliacija,
apibend inimas
i a dZiuo iniy
i
pap as yju
bid a dziy
a ojimo
pagal
sin aksine
unkcija,
pap as yjy
o my nykimas,
i a dZiuo iniy
jsigaléjimas
(lie-
u iy
kalboje
a i k8 iai
—
nyks a
i a dZiuo inés
o mos)
i
k .
Bal y
kalbose?®,
ypaé
lie u iy
kalboje,
sios
o mos
iek
o maliu,
iek
eikSmés
a Z ilgiu
y a
daug
»Skaid esnés“,
da
daug
ku
idlaikiusios
pi minius
jy
aidos
pédsakus
i
gali
paaiS-
kin i
sla y
kalby
i a dZiuo iniy
bid a dZiy
p aei a
aida.
1
P iisy
kalbos
paminkluose
y a
uZ iksuo y
j a dZiuo iniy
o my,
be
iek
maZai,
kad
i8
ju
ssp es i
apie
jy
eik’mes
bei
a osena
sunku.
185
LITERATORA
A umaa
P.
Zu
Rolle
de
Pa ikel
in
de
li auischen
Deklina ion.
—
S udi
Bal ici.
1952,
9,
N.S.
1,
p.
163-172.
Balazs
J.
Funk ionswe e
de
P onominali a .
—
Budapes ,
1973.
Bezzenbe ge
A.
Bei age
zu
Geschich e
de
li auischen
Sp ache
au
G und
li auische
Tex e
des
XVI.
und
des
XVII.
Jah hunde s.
—
Gé ingen,
1877.
B ugmann
K.
Ku ze
e gleichende
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen.
—
S assbu g,
1904.
B ugmann
K.
P onominale
Bildungen
de
indoge manischen
Sp achen.
—
Be ich e
iibe
die
Ve handlungen
de
Kéniglich Sachsischen
Gesellscha
de
Wissenscha en
zu
Leipzig,
Philolo-
gisch—
His o ische
Klasse.
Leipzig,
1908,
Bd.
60,
1,
S.
11-84.
B ugmann
K.
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen.
—
S assbu g,
1911,
Bd.
2,
T.
2.
Delb iick
B.
Ve gleichende
Syn ax
de
indoge manischen
Sp achen.
—
S assbu g,
1893,
T.
35:4897,.
7.2:
1900.1.
3,
Dos ’al
J.
[O se s
Ha
Bompocsi].
—
B
xx.:
COopuK
oTse os
Ha
BOMpOCsI
10
A3KO3HAHHIO-
(x
IV
Mexaynapoguomy
cbe3ny
cnasHc os).
M.,
1958.
Endzelin
J.
Le ische
G amma ik.
—
Riga,
1922.
Endzelins
J.
La ieSu
alodas
g ama ika.
—
Riga,
1951.
Endzelynas
J.
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos.
—
V.,
1957.
F aenkel
E.
Sp achliche,
besonde s
syn ak ische
Un e suchung
des
kal inis ischen
li auischen
Ka echismus
des
M.
Pie kiewicz
on
1598,
—
Gé ingen,
1947.
F aenkel
E.
Die
bal ischen
Sp achen.
—
Heidelbe g,
1950.
Gai e s
A.
Das
bes imm e
Adjek i
im
Bal ischen.
—
KZ.
1959,
Bd.
76,
H.
1/2,
S.
136—159.
Gonda
J.
The
O iginal
Cha ac e
o
he
Indo-Eu opean
Rela i e
P onoun
jo-.
—
Lingua.
1954,
ol.
4,
p.
1—41.
.
Gonda
J.
Ampli ied
Sen ences
and
Simila
S uc u es.—In:
Fou
S udies
in
he
Language
o
he
Veda.
—
s.
G a enhage,
1959.
G en-Eklund
G.
A
S udy
o
Nominal
Sen ences
in
he
Oldes
Upanisads.
—
Uppsala,
1978.
Haack
F.
Vocab la i m
Li h anico-Ge manic m
e
Ge manico-Li h anic m
«+.3
Nebs
ei-
nem
Anhang
eine
ku zge asz en
Li hauischen
G amma ic
...
—
Halle,
(1730).
He mann
E.
Ube
die
En wicklung
de
li auischen
Konjunk ionalsa ze.
—
Jena,
1912.
He mann
E,
G iechische
Fo schungen.
—
Leipzig—Be lin,
1912
(a),
1.
He mann
E.
Li auische
S udien.
—
Be lin,
1926.
Hi
H.
Indoge manische
G amma ik.
—
Heidelbe g,
1934,
T.
6.
Kazlauskas
J.
[ a dZiuo iniy
bid a dZiy
aida
bal y
kalbose.
—
Kalbo y a,
1972,
24
(1),
p-
57-74.
Klein
D.
G amma ica
Li yanica
...
.
—
Regiomon i
...,
1653.
Koschmiede
E.
P ima e
und
sekunda e
Funk ionen.
—
Die
Wel
de
Slawen.
1962,
N
7,
H.
4, S.
408—422.
Ku ylowicz
J.
The
In lec ional
Ca ego ies
o
Indo-Eu opean.
—
Heidelbe g,
1964.
Ku ylowicz
J.
Indoge manische
G amma ik.
—
Heidelbe g,
1968,
Bd.
2.
Ku ylowicz
J.
Fleksja
p zymio nika
w
bal yckim
a
s owianskim.
—
Sp awozdania
z
Posie-
dze i
Komisji
Naukowych.
Polska
Akademia
Nauk.
Oddzia
w
K akowie,
1969,
.
12,2,
s.
444-447.
Ku scha
F.
G amma ik
de
li auischen
Sp ache.
—
Halle,
1876.
Ku z
J.
[O se s
xa
sonpocsi].
—
B
xn.
:
COopHwk
oTBeTos
no
s3bIKO3HaHHIO
(x
IV
Mex-
ayHaponHomy
cbe3ny
cilapuc os).
M.,
1958,
c.
86—90.
Lie u iy
kalbos
g ama ika
/
y .
ed.
K.
Ul ydas.
—
V.,
1965,
1.
Ma e§
F.
V.
[O se s
Ha
sompocsi].
—
B
xx.
:
COopHmk
oTse os
Ha
BOMPOCKI
NO
A3bIKO-
sHanmio
(K
IV
MexnyHapoaHomy
che3ay
cnasuc os).
M.
,
1958,
c.
93—95.
Meie
G.
F.
Das
Zé o-P oblem
in
de
Linguis ik.
—
Be lin,
1961.
Meille
A.
E udes
su
L‘E ymologie
e
Le
Vocabulai e
du
Vieux
Sla e.
2
ed.
—
Pa is,
1902—
1905.
186
Miklosich
F.
Ve gleichende
Syn ax
de
sla ischen
Sp achen.
—
Wien,
1874.
Os e meye
G.
Neue
li auische
G amma ik
ans
Lich
ges ell
[...].
-
Kénigsbe g,
1791.
O ebski
J.
G ama ika
jezyka
li ewskiego.
—
Wa szawa,
1956,
3.
Paul
H.
Deu sche
G amma ik,
Bd.
3,
T.
4:
Syn ax.
—
Halle
(Saale),
1956.
Po zig
W.
Die
Hypo axe
im
Rig eda.
—
JF.
1923, Bd.
41,
S.
210—303.
Rosenk anz
B.
Zu
En s ehungsgeschich e
des
bes imm en
Adjek i s
des
Bal ischen
und
Sla i-
schen.
—
Die
Wel
de
Sla en.
1958,
3,
H.
2,
S.
97-100.
Rosinas
A.
A
bal y
*i-
*jo-
esp.
*i-
*jd-
kamienai
bu o
elia y iniai?
—
Bal is ica.
1975,
.
11(2),
p.
165-170.
;
Sa a ewiez
J.
Uwagi
0
zaimkowej
pos aci
p zymio nika
w
jezyku
li ewskim.
—
Sp awozdania
z
Posiedzen
Komisji
Naukowych.
Polska
Akademia
Nauk.
Oddzia
w
K akowie,
1969,
.
12,
2,
s.
443—444.
Schleiche
A.
Li auische
G amma ik.
—
P ag,
1856,
1.
Schul zen
T.
Compendium
G ama icae
Li h anicae.
—
Regiomon i,
1673.
Schwyze
E.
Die
nominale
De e mina ion
in
den
indoge manischen
[Sp achen.
—
KZ.
1936,
Bd.
63,
H.
3/4,
S.
145-167.
Seile
H.
Rela i sa z,
A ibu
und
Apposi ion.
—
Wiesbaden,
1960.
Senn
A.
Kleine
li auische
Sp achleh e.
—
Heidelbe g,
1929.
Senn
A.
Handbuch
de
li auischen
Sp ache.
—
Heidelbe g,
1966,
1.
Ska dzius
P.
Lie u iy
kalbos
ZodZiy
da yba.
—
V.,
1943.
Spech
F.
Zu
Bedeu ung
des
Nasal okals
bei
DaukSa.
—
,,Tau a
i
Zodis“,
1926,
4, S.
84—
100.
Spech
F.
Die
Flexion
de
n-S émme
im
Bal isch-Sla ischen
und
Ve wand es.
—
KZ.
1932,
Bd.
59,
S.
213—298.
Szeme ényi
O.
Ein iih ung
in
die
e gleichende
Sp achwissenscha .
—
Da ms ad ,
1970.
U bu is
V.
Zodziu
da ybos
eo ija.
—
V.,
1978.
Wacke nagel
J.,
Deb unne
A.
Al indische
G amma ik.
—
Gé ingen,
1929,
Bd.
3,
T.
1;
1930,
Bd.
3,
T.
2.
Valeckiené
A.
Daba inés
lie u iy
kalbos
j a dzZiuo iniy
bid a dzZiy
a ojimas.
—
Kn.:
Li e a i a
i
kalba.
V.,
1957,
2, p.
159—355.
Valeckiené
A.
Dél
j a dZiuo iniy
sa ybiniy
i a dziy
sa a ankiSkumo.
—
Kalbos
kul ii a,
1964,
7,
p.
46—47.
Wa kins
C.
P elimina ies
o
a
His o ical
and
Compa a i e
Analysis
o
he
Syn ax
o
he
“Old
I ish
Ve b.
—
Cel ica,
1962,
ol.
6,
p.
1—49.
Wissemann
H.
Zu
nominalen
De e mina ion.
—
IF.
1957,
Bd.
63,
H.
1,
S.
61—78.
Vond ak
W.
Ve gleichende
sla ische
G amma ik.
—
Go ingen,
1908,
2.
Vond ak
W.
Al ki chensla ische
G amma ik,
2
Au l.
—
Be lin, 1912.
V aciu
A.
Die
S ellung
des
Bal osla ischen
un e
den
indoeu opaischen
Sp achen
einschlies-
slich
de
Sp achen
des
Balkans.
—
Linguis ique
Balkanique.
1977,
20,
3,
p.
21
—
46;
1977
(a),
20,
4,
p.
37-58.
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
kalbos
i a dZiuo iniy
bid a dZiy
is o ijos
b uozZai.
—
V.,
1957.
Zinke i ius
Z.
Dél
i a dziuo iniy
bid a dziy
aidos.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai.
V.,
1978,
18,
p.
99-105.
Zeichen
und
Sys em
de
Sp ache:
Ve d en lichung
des
1.
In e na ionalen
Symposions
on
29.
9
bis
2.
10
1959
in
E u
/
He ausg.
Hin ze
F.,
Meie
G. F.,
Seidel
E.,
S eini z
W.—
Be lin,
1962
(ZS)
Apakun
B.
J.
Cpasun enbnad
Ta ono aa
aH imlicko o
H
PyCCKO O
#3bIKOB.
—
JI.,
1979.
Beusennc
9.
OOmasa
muu suc uxa.
—
M.,
1974,
Bonaapko
A.
B.
Teopua
Mopdhoso mueckux
KaTe opHi .
—
Ji.,
1976.
Bonaapko
A.
B.
[pamMa uueckas
ka e opua
u
Koun Texc .
—
JI.,
1971.
Bongapko
A.
B.
[[punqune
onucanus
KaTe opHasibHbIX
SHaYeHHI
Mopdoso H4ecKHX
@opM
B
COBPeMCHHBIX
caBAHCKUX
s3bIKAX,
—
B
KH.;
CuapsHcKoe
s3bIKo3HanHe:
VIII
MexayHapomHBii
187
cbe3y
cilaBucTos
(a pe,
JlioGnaHa,
cex a6pp
1978
.)
/
Pen.
kon.
B.
VU.
Bopxoscxui ,
O.
UW.
Tpy-
6ayes,
C.
5.
Bepuu eiiu,
H.
WM.
Tonc o .
M.,
1978,
c.
58—75.
Baiinpux
X.
Texc osasz
dyaxuas
dbpanny3cKo o
apTHkiia.
—
Hosoe
b
3apy6exHoi
mma suc-
Tuxe.
M.,
1978,
pu .
8,
c.
370—387.
Banypuec
XK.
Azu .
—
M.,
1973,
Tax
B.
I’.
Teope wueckas
pamma uKa
(pani y3cko o
s3bIka.
—
M.,
1979.
Tyxman
M.
M.,
O
exunuuax
conoc asi enbHo-Tanono mecko o
aHasiu3a
paMMaTH4eckux
CHCTEM
POJCTBCHHBIX
s3bIKOB.
—
B
KH.:
C pykTypHo-Tumono meckoe
onmHcaHHe
CoBpeMeHHEIX
TepMaHCKHX
s#3bIKoB
/
O s.
pez.
B.
H,
Apuesa.
M.,
1966,
c.
22—23.
Alecumnxas
A.B.
,,Cpenunii
pon
wim
Ka e opas
»OlpeyeseHHo
Macchi?“
—
B
xxu.:
Ban-
KaHCKHi
MHTBUCTHYecKHi
COopHuK
/
O s.
pen.
T.
B.
Lluspsan.
M.,
1977,
c.
275—293.
Alecauukas
A.
B.
K
u3yyenmio
pannux
mepnozon
ucTOpHA
anOaHcKo o
s3bIKa.
—
B
KH.
TIpo6nems
oGuje o
u
epmMancKo o
s3bIKo3HaHua
/
Pen.
9.
M,
Menuuxosa
u
ap.
M.,
1978,
c.
103-115.
Aoxyaua
M.
K
sompocy
0
mMopdoso nyeckux
MmpoTHBoMOcTaBieHuax
(KpHTHKa
TeopuH
On-
HapHBIX
KOppesialuii
B
MOpdoxo HH
YeuIcKo o
s3bIKa).
—
B
KH:
S3bIKO3HAHHE
B
Yexociopaxun
|
Peg.
A.
I’.
lupoxoza.
M.,
1978,
c.
88—118.
Aoxyaua
M.
K
sompocy
o
Mopbo o uyeckol
kKa Te opun.
—
BA,
1967,
N
6, c.
3-16.
Msanos
Bay.
B.
Tunono na
u
CPaBHHTesIbHO-HCTOpH4ecKoe
ASEIKOSHaHHe.
—
BA,
1958,
Ne
5, c.
34-42.
Mc puna
E.
Yoo pe6nenue
uMennbix
um
MecTOHMeHHBIX
opm
uMeH
mpusa aTenbHEx
B
Cunogambiom
c ucke
I
Hos opog ckoi
ne onucn.
—
Vsanec u
OTJeseHHA
PyCCKO O
A3bIKa
MH
CHO~
BecHocTH
poccuiickoi
AH.
Ii .,
1919,
7.
23,
xu.
1,
c.
33—62.
Kysueyos
I.
C.
Uc opwyeckas
pamma uka
pyccko o
s3b1Ka:
Mopdos o us.
—
M.,
1953.
Kyan6axun
C.
M.
JIpesne-epKosxo-cnapsHcKni
a3bik.
2-e
u3y.
—
Xappxos,
1913.
Kypuasosay4
E.
P.
3ame ku
0
3Ha4eHun
ciopa.
—
BA,
1955,
Ne
3, c.
73—81.
Kypuaosuy
E.
Ouepxa
no
mmu suc uxe.
—
M.,
1962.
Kypuaosay
E.
O
me ogax
suy pennei
pexouc pyxuuu.
—
B
xu.:
Hosoe
JMET
BHCTHKe,
M.,
1965,
pam,
4,
c.
400—433.
J eckun
A.
CpamMa wKa
c apociapsHcKo o
s3bIKa.
—
M.,
1890.
J onamos
IO.
A.
Mec oumenu ie
nos ops
o nomHenud
B
GankaHcKUx
sa3pikax.
— JI,
1978.
Map une
A.
Ocxoss
oOei
muu suc uxu,
—
B
xu.:
Hopoe
B
imma BucTuKe.
M.,
1963,
spu .
3,
c.
366—566.
Meiie
A.
Baenenne
8
cpasnu enbHoe
u3ydenne
mHOeBpo elickux
#3bEEKOB.
—
M.—JI.,
1938.
Meiie
A.
O6m ecnasaucKni
a3n1K.
—
M.,
1951.
OGuopcKuii
C.
TI.
Oxepxu
mo
uc opum
pyccKo o
‘MTepa ypHo o
#3bIKa
cTaplle o
mepHo-
ma.
—
M.—JI.,
1946.
Tlopxesuucknii
B.
K.
Cpasan enbuad
pamMaTHka
cilaBsHcKux
s3bIKoB.
2-e
m3.
—
M.,
1916,
sem.
1,
Cpasuu eabuaa
pamMa uKa
epMaHcKHx
#361KoB
/
OTB.
pen.
M.
M.
Tyxman.
—
M.,
1963,
T32;
Pyanes
A.
I.
Buay pex une
3aKonomepHoc n
ymo pe6sleHHa
MMeHHBIX
HM
MeCTOHMeHHBIX
UPHla aTenbHBIX
B
ApeBHEpyCcKOM
s3bIKe.
—
Sla ia,
1957,
oé.
26,
se’.
2,
c.
192-211.
Ceanmes
A,
M.
C apociassauckui
s3n k.
—
M.,
1952,
4. 2.
C enanos
10.
C.
Me oxsi
1
mpuxuune
cospemenHol
muu suc uxu.
—
M
we
1975,
Tyayana
1O.
O
pa3puTun
KaTe opau
ompenenennoc H
B
MaTBMICKOM
s#3bIKe
(Ha
Ma epnas e
Texc os
XVI—XVIII
pexos).
—
B
xu.:
Bas a ickne
s3b ku
M
HX
B3aMMOCBA3H
CO
CiaBSHCKUME,
(PHBHO-y opcKHMH
H
epMaHCKMMM
s3bIKaMH:
Te3.
OKI.
Hay4.
Kond.,
mocs.
100-ne m1o
co
aHa
poxA.
akan.
A.
Suy3enmna.
Pu a,
1973.
Illaxma os
A. A.
Cun akcuc
pyccko o
s#3bika.
2-e
w3m.
—
JI.,
1941.
Mengease
E.
MW.
Muo osnaynoc s
1
cHHoHMMusd
B
pamMaTuKe.
—
M.,
1970.
Iep6a
JI.
B.
Us6panneie
pa6o s
mo
pycckomy
s3biky.
—
M.,
1957.
188

Uepue x
I.
A.
Uc opuueckaa
pamma uxa
pyccxo o
s3bika.
—
M.,
1954.
Sup3ennn
VW.
Cnasano-6an il icxie
sT10gb1.
—
XappKos,
1911.
Suy3eaun
A.
M.
/[pepueiimme
cnaps no-Gan ulicxue
s3bikopbie
cpd3H.
—
Tp.
Mu-T
93.
sm -pp
AH
JIa sCCP.
Pu a,
1953,
Ne
2,
c.
67-82.
AxyOunckuii
JI.
U1.
M3
uc opan
umenu
mpus a a enbuo o.
—
Wn-7T
a3piko3HaHna:
Tloxnaye
wn
coo6menus.
M.,
1952,
No
1,
c.
52—60.
A.
BAJIEL[IKEHE
KATEPOPHA
OMPEXEJEHHOCTH
/
HEOMPEXEJEHHOCTH
MW
MEPBOHAUAJIBHOE
3HAYEHHE
MECTOMMEHHBIX
®OPM
MMEH
TIPHJIATATEJIBHBIX
Pez ome
AsTop
BbINeNeT
B
MMTOBCKOM
si3bIKe
KaTe opuio
ompeseneHHocTu
/
HeompeeneHHOCTH,
B
OcHOBe
KOTOPON
JexKUT
MpOTHBOMOCTaBseH e
yHKIM
MpOCTbIX
H
MeCTOHMCHHBIX
@opM
mpx-
a aTeyibHbIX
MW
CTPallaTesPHBIX
IpHYacTHi
c
HECKONbKAMM
pa3HOBAAHOCTAMH
HeiiTpasi“u3alMH.
Onuaxo
w3
9TOM
cucTeMBI
BbIMaqaioT
MecTOMMcHHBIe
Mpuna a ebubie,
UMeIoUHe
yHKIIO
amiaTHecko o
xapak epa;
Ha
TpaHH
jaHHOli
KaTe opuH
HaXOmTcA
MecTOMMeHHBIe
POpMbI,
oOnana ou me
ciaGo
BbIPaxKeHHbIM
3HayYeHHeM
OMpese eHHOCTH.
AsTop
IpHXOZUT
K
3aK/IO¥eHHIO,
YTO
MeCTOMMCHHBIe
IIpusa aTesBHBIe
OanTulickux
HM
cla-
BAHCKHX
A3KIKOB
BO3HHKIIM
OT
TaKUX
CHHTAKCHYeCKUX
KOHCTPYKUMi,
B
KOTOPBIX
MecTOMMeHHe
*jo-
c
Upmsla aTesbHBIM
BbICTYNANO
B
COCTaBe
allo3HTHBHOTO
OOopoTa
Mocie
cy lecTBATEIbHOTO
B
TOM
Ke
MO3HIIMH
HM
MOBTOPHO
yka3biBaso
Ha
OMNpeesAeMbI
MpeyMeT.
Taxum
o6pa30M,
nepBo-
Ha anbHol
byHknel
MecTOMMeHHLIX
Ipusa aTesbHEIX
OBL
9M(basHc
OMpeensemo o
MpezMeTa
myTeM
NOBTOPHOTO
yKa3aHHA.
3Ha¥eHMe
OMpeyeNeHHOCTH
MecTOUMeHHEIX
(OpM
sABUIseTCA
BODHI
HEIM,
pa3BuBLIMMcA
OT
oMibaTH4ecKoOl
ux
cbyukuMM.
OTCyTCTBHe
MecTOHMeHHBIX
lipHia aTenbHbix
co
3HaYeHHeM
OMpeneeHHOCTH
B
1O O-3al a
ABIX
TOBOPAX
MMTOBCKOTO
s3bIKa
OOBACHACTCA
ABTOPOM
Kak
spiienHe,
oTpaxa oulee
Oosee
Apesnui
col
pasBHTHA
MecTOHMCHHBIX
IIpwsla aTembHbix.
Mec oumenusie
(bopMbi
MecTOMMeHMil
H
YMCIMTeMBHEIX
B
JIMTOBCKOM
s3bIKe
TAKE
HO
CHX
TOD
HOcaT
sMaTuueckui
Xapak ep
W
He
OGanaloT
3HaYeHMeEM
OMpeseseHHOCTH.
To
csoemy
o6pa30BaHHio
H
MepBOHAYabHOMY
3HaYeHHIO
MecTOMMeHHEIe
(bOpMbL
(eMecTe
c
OmpeqenseMbIM
cyilecTBUTebHBIM)
B
Oan ulickux
HM
CaBAHCKHX
S3bIKaX
Mpesc apia oT
Cobol
Tapasiiem
c
COOTBETCTBYIOWIMMM
KOHCTPYKUMAMM
TOTO
%Ke
MecTOMMeHHA
*jo-
WHOMpaHCKHX
H
pe ecKo o
#3bIKoB,
ABTOp
Moya aeT,
4TO
MeCTOHMeHHEIe
Ipma aTelibHble,
YH
MCTOKH
HAXO-
Usa ca
B
i yGoKol
ApesHOCTH,
Mo iiM
Mpou30iiTH
OT
BEIMeYHOMAHYTHIX
KOHCTpyKuMi
B
GasTHiic-
KHX
H
CUIaBAHCKHX
#3bIKAX
Kak
TWapasiieibHOe
ABIICHHe.
A.
VALECKIENE
THE
CATEGORY
OF
DEFINITENESS
/
INDEFINITENESS
AND
THE
ORIGINAL
FUNCTION
OF
THE
DEFINITE
ADJECTIVES
Summa y
An
a emp
is
made
o
es ablish
in
Li huanian
he
ca ego y
o
de ini eness
/
inde ini eness
whose
ealisa ion
is
he
opposi ion
be ween
de ini e
and
inde ini e
adjec i es
and
passi e
pa i-
ciples
wi h
some
neu aliza ions
o
ma ked
o ms.
The
au ho
concludes
ha
he
de ini e
adjec i es
in
Bal ic
and
Sla ic
ha e been
de i ed
om
syn ac ical
cons uc ions,
whose
p onoun
*jo-
wi h
he
adjec i e,
ollowing
he
noun,
cons i u -
ed
he
apposi ion
g oup
and
e e ed
once
again
o
he
same
objec ,
as
he
noun,
modi ied
by
he
adjec i e.
Thus
he
o iginal
unc ion
o
he
de ini e
adjec i es
was
o
emphasize
he
objec ,
once
again
e e ing
o
i .
The
unc ion
o
de ini eness
o
hese
o ms
is
seconda y,
and
has
de el-
oped
om
he
empha ic
unc ion.
The
conclusion
is
d awn
ha
by
hei
o ma ion
and
o iginal
unc ion
he
de ini e
adjec i es
(along
wi h
nouns)
a e
pa allel
o
he
co esponding
cons uc ions
in
Old
Indo-I anian
and
G eek.
Ha ing
oo s
in
he old
imes
he
de ini e
adjec i es
migh
ha e
been
e ol ed
om
he
abo e
men-
ioned
cons uc ions
in
Bal ic
and
Sla ic
as
a
pa allel
phenomenon.
189