LIETUVIY
KALBOS
SINTAKSES
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XX V
(1986)
GERTRODA
SAVICIOTE
DEL
LIETUVIY
KALBOS
KAUZATYVINIU
KONSTRUKCIJU
SEMANTIKOS
§
1.
Kalbo y oje
seniai
zinoma
u inio
i
o mos
asime ijos
p oblema
(kai
o ma
u i
ne
iena
eikSme,
o
eik’mé
nusakoma
ne
iena
o ma)
y a
a imai
su-
sijusi
i
su
lie u iy
kalbos
p ieZas iniy
eiksmaZodzZiy
seman ikos
y inéjimu.
Lie-
u iy
kalbos
mo ologiniai
kauza y ai,
.
y.
eiksmaZodziai,
ku iems
kauza y ine
eik§me
su eikia
p iesagos
-(d)in i,
-(d)y i
i /a ba
Saknies
balsiy
kai a,
be
ka e-
go inés
sa o
eikSmés,
u i
i
ki y
eikSmiy
a spal iy.
GlaudZiausiai
jie
y a
susije
su
p ieZas ies,
pada inio
i
ikslo
eik’mémis.
Daugumas
y iné ojy
kauza y inius
eiksmaZodzius
laiko
p ieZas ies
—
pada i-
nio
san ykiy
aiskos
p iemone.
An a
e us,
jy
eikimé
pap as ai
ap aSoma
pe i-
aze,
su ampandia
su
sudé iniu
p ijungiamuoju
ikslo
sakiniu
»da y i
aip,
kad+
a iamoji
nuosaka“.
Tikslo
eik’més
a spal io
su okimas
i& ySkéja
i
kai
ku iuose
kauza y iniy
eiksmazZodZiy
apib ézimuose.
Plg.:
»sKauza y iniai
eiksmaZodziai
:
Zymi
eiksma,
a lieckama
am,
kad
yk u
(c
uenb o,
406s
copepmlasiocb)
eiksmas,
iS eikS as
mo y uojan iuoju
eiksmazodziu:
augin i
,,da y i,
kad
aug y“
(:
aug i),
dégin i
,,da y i,
kad
deg u“
(:
deg i)“
(Axai exe
1968,
11;
plg.
da :
Paulauskiené
1967,
11;
Jakai iené
1968,
227;
Jakai iené,
Laigonai é,
Paulauskiené
1976,
110
i
k .).
Miné a
pe i azé
a ojama
i
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zo-
dyne“
(1972)
( oliau
—
DZ),
kai dél
am
ik y
p ieZas iy
eiksmazodzio
negali-
ma
Zymé i
su umpinimu
p z.,
ku iuo
Zymimi
p ieZas iniai
eiksmazod/iai,
a iau
iena
a
kelios
jo
eik’més
y a
kauza y inés.
P z.:
ix ekin i
1.
pada y i,
kad
iSbég y,
iS eké y:
[s ekin i
sulq;
blizgin i
1.
da y i,
kad
blizgé u:
Blizgin i
ba us.
»Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“
(1971,
25)
( oliau
—
LKG)
p ieZas iniai
eiks-
mazodziai
apib éziami
nu odan
ikslo
seman inj
komponen a.
Ta iau
eiksmazo-
dziai,
pada y i
su
p iesaga
-in i
i8
ga sy
eiksmazodiiu,
ap asomi
pab ézZian
p ieZas ies—pada inio
san ykius:
,,Sie
eiksmazodyiai
eiSkia
eiksma,
ku is
y a
pag indiniy
eiksmaZodziy
eiSkiamo
eiksmo
p ieZas is
(i8 e in a
miisy
—
G.
S.)“
(LKG
1971,
264).
Kauza y y
seman inis
ap agymas
ak ualus
ne
ik
lie u iy
kalbo y ai.
Miné a
pe i azé,
su ampan i
su
sudé iniu
p ijungiamuoju
ikslo
sakiniu,
y a
a ojama
i
ki yu
kalby
y iné oju
(Heganxos
1969,
106;
30n0ToBa
1973,
290
i
k .).
A.
Fi-
lipo as,
Sia
pe i aze
ap aSydamas
usy
kalbos
kauza y inius
eiksmazZodiius,
pazymi,
kad
jie
u i
ne
ik
eiksmo
ska inimo
eik¥me,
be
i
eikSme
eiksmo,
ku is
y a
o
ska inimo
pada inys
(Pununnos
1978,
90).
V.
Nedialko as
i
G.
Silnickis
157
laiko
kauzacija
sinonimiska
p ieZas ies
—
pada inio
ka ego ijai.
Be
o,
jie
nu odo,
kad
kauzuojamoji
bisena
y a
i
galu inis
kauzuojanéiosios
si uacijos
ikslas
(He-
Asmxos,
Cumb nuxni
1969,
6—7).
Ame ikie iy
ling is ikoje
kauza y iniai
eiksmazodziai
pap as ai
ans o -
muojami
j
anali ines
kons ukcijas
su
eiksmazodiiais
o
make,
o
cause.
18
abs ak-
ios
s uk ii os
J
makes
S
,,Tai
e éia
S“
N.
Chomskis
ig eda
s uk i a
I
makes
John
a aid
,,Tai
e ia
Dzong
bijo i“,
0
i§
jos
—
sakini
I
igh ens
John
,,Tai
gasdina
Dzona“.
Simbolis
S
&ia
eiSkia
subjek a
i
jo
biisena,
.
y.
John
is
a aid
»DzZonas
bijo“
(Xomcxuii
1972,
173).
Gene a y inés seman ikos
a s o ai
isus
kauza y inius
pasakymus
i8 eda
i8
ienos
giliosios
s uk i os,
u ingios
gilyji
kauzacijos
elemen a
CAUSE.
Ta-
iau
an a
e us,
jie
iskelia
min j,
kad
a p
uzda ujy
i
a i yju
kauza y y
( .
y.
a p
kauza y iniy
eiksmaZodziy
i
jy
ap a’ymui
a ojamy
pe i aziy)
y a
i
am
ik u
ski umy
(Pa ee
1971,
7—8;
C use
1972,
520-528;
plg.
da
Apy onosa
1976,
167).
Idomus
y a
A.
Wie zbickos
pasiiily as
kauza y iniu
kons ukeijy
ap aSymas:
jos
skaidomos
j
kelias
azes,
sujung as
p ieZas ies
—
pada inio
eikSmés
jung ukais
i
a ojamas
modalinis
eiksmazZodis.
P z.,
sakinys
Adomas
peiliu
padidino
skyle
sienoje
ap a8omas
aip:
(1)
Skylé
sienoje
padidéjo,
(2)
odél
kad,
(3)
Adomo
kinas
palie é
peili,
(4)
i ,
(5)
pajudéjo,
(6)
aip
kad,
(7)
peilis
palie é
sienos
pa i siy,
(8)
odél
kad,
(9)
Adomas
o
no éjo
(Wie zbicka
1969,
74).
Toks
ap as’ymas
odo,
kad
subjek o
—
ypa ingos
Zmogikos
esybés
—
alia,
no as
y a
jo
ak y aus
eiksmo
p ieZas is.
:
Kauza y iniu
kons ukcijy
modalumo
a spal i
pas ebi
i
ki i
y iné ojai
(plg.
3ono opa
1973,
280).
Taégiau
miisy
a lik a
analizé
pa odé,
kad
kauza y y
ap agymas
pe i aze
sda y i
aip,
kad+ a iamoji
nuosaka“
a
a ojan
modalinj
eiksmaZodj
y a
galimas
ik
ada,
kai
subjek as
kauza o ius
gali
samoningai
siek i
ezul a o,
.
y.
kai
pasako-
mas
daik a a dziu,
eiskiangiu
samoninga
bi ybe,
pap as ai
asmenj.
Ap aXan
sakinj
Lie us
Sieng
supiidé,
nena i alu
saky i
Lie us
pada é
aip,
kad
Sienas
supii y
i
isai
neimanoma
—
Sienas
supu o,
odél
kad
lie us
o
no éjo.
§
2.
Tu édami
gal oje
ai,
kas
pasaky a,
ia
bandysime
umpai
palies i
iena
ki a
ypa ybe,
lemian ia
kauzacijos
eikSmés
g ynuma
a
misima
su
a imomis
jai
ikslo,
pada inio
i
p ieZas ies
eik’mémis.
Kad
a ski ume
kauzacija
nuo
p ieZas ies,
kalbamuosius
eiksmazodiius
&ia
adinsime
kauza y iniais,
o
sakinius,
ku iy
a iniais
jie
eina,
—
kauzacijos
saki-
niais.
Kauzacijos
sakiniuose
andame
4
sin aksinius
seman inius
komponen us,
i8-
eiSkiandius
2
si uacijas.
Kauzuojan ioji
si uacija
susideda
i¥
(1)
subjek o
kauza-
o iaus
i
(2)
kauzuojanéiojo
eiksmo;
kauzuojamoji
si uacija
(kauzacijos
objek as)
—
iS
(3)
kauzuojamosios
si uacijos
subjek o
i
(4)
kauzuoja-
mojo
biisenos
paki imo
a ba
eiksmo
(plg.
Sa i iii é
1985,
237).
Siame
s aipsnyje
bandysime
apZ elg i
miné ujy
kauzacijos
komponen y
seman-
ikos
ypa ybes
i
palygin i
jas
su
ikslo
bei
p ieZas ies
sakiniy
i
kons ukciju
bei
158
nusakomyjy
pada inio
eik’més
sakiniy
a i inkamy
komponen y
analize
(placiau
Z .
Capusio e
19801,
19802).
Remdamiesi
Sia
analize,
bandysime
pa ody i,
ku iais
a ejais
adek acia
galime
laiky i
pe i aze,
su ampan iq
su
sudé iniu
p ijungiamuoju
ikslo
sakiniu,
i
ku iais
—
miisy
si iloma
pe i aze,
su ampan iq
su
nusakomuo-
ju
pada inio
eikSmés
sakiniu.
§
3.
Kauzuojan ysis
eiksmas
pap as ai
apibiidinamas
daugia eikSmiu
eiksmazodzZiu
da y i.
$i
eiksma
a i inka
pe i azés
komponen as
,da y i
aip,
kad“,
o
o maliai
jis
i8 ei8kiamas
eiksmazodZio
kauza y ine
p iesaga
i
/
a ba
Saknies
balsiy
kai a.
De alizuo i
kauzuojan iojo
eiksmo
seman ika
né a
leng a
kaip
ik
dél
jo
g a-
ma inés
is aiskos.
Tam
daZnai
p i eikia
kon eks o
a
Zinojimo,
kaip
ealiai
gali
bi i
sukeliamas
(kauzuojamas)
pama iniu
ZodZiu
i8 eikS as
eiksmas.
DaZnai
kauza y iniai
eiksmaZodZiai
eiSkia
ak y y
izinj
kauzuojan iji
eiksma,
p z.:
a dy i,
dilin i,
d aiky i,
gi gzdin i,
gu in i,
judin i,
kiuzin i,
lipdy i,
na din i,
u-
pin i
i
. .
Sio
ipo
kauza y iniai
eiksmazZodziai
y a
seman iSkai
a imi
ikslo
kons ukcijy
i
sakiniy
a iniais
einan iems
eiksmazodziams,
ku ie
pap as ai
aip
pa
eiSkia
ak y y
izinj
eiksma,
p z.:
di b i,
ei i,
lék i,
neS i,
aziuo i
i
.
.
Gana
didelé
g upé
kauza y iniu
eiksmazodziy
gali
eikS i
i
ak y y
izinj
kau-
zuojan iji
eiksma
i
ne iesiogini
kauzuojan iji
po eiki
zodZiu,
leidimu,
salygu
su-
da ymu,
ne ukdymu
i
pan.,
p z.:
alkin i,
didin i,
gadin i,
gydy i,
gi dy i,
lékdin-
i,
naikin i,
ildy i,
obulin i,
Ziody i
i
. .
Nedaugelis
kauza y iniy
eiksmazodZiy
u i
kauzuojan iojo
eiksmo
eikSme
sleis i,
suda y i
salygas,
ne ukdy i“,
p z.:
d isin i,
gizin i,
gulin i,
plékin i,
piidy i
i
.
.
Y a
i
okiy
kauza y iniy
eiksmazodziy,
ku ie
eiSkia
ne
kauzuojan iji
eiksma,
o
kauzuojan iaja
bisena,
.
y.
biisena,
galin ia
eik i
objek a.
P z.:
Saulé
blukina
ma skinius,
udina
ankas,
Zilpina
akis;
Lie us
Zeme
pazZliugino
—
Saulé
S ie-
Cia,
odél
ma skiniai
blunka,
ankos
unda,
akys
Zilps a;
Lie us
lyja
(lijo),
odél
Zemé
pa liugo.
Kalbamoji
kauza y iniy
eiksmaZodziy
ypa ybé
—
kauzuojan iojo
eiksmo
a
bisenos
ak y umas,
ma y ,
y a
i
seniai
Zinomo
kauza y iniy
i
i e a y iniy
eiksmaZodziy
o mos
i
eikSmés
panaSumo
pag indas.
P ieZas inio
eiksmo
a
biisenos
in ensy umas
pab ézZiamas
i
nusakomuosiuose
pada inio
eikSmés
saki-
niuose.
P z.:
Zi gq
aip
nujodes,
jog
Zi gas
pak i es
S.
Dauk.;
Taip
ixdéjo,
aip
isdi bo,
jog
Su a
mésos
neés y
J.
Jabl;
AS
aip
nus ebau,
kad
né
Zodzio
ne-
galéjau
a saky i
NdZ
1
420.
Taigi
iek
kauzacijos,
iek
pada inio
sakiniams
y a
biidingas
kauzuojan iojo
/
p ieZas inio
eiksmo
a
biisenos
in ensy umas.
P ieZas ies
sakiniy
i
kons ukcijy
a i inkamas
komponen as
aip
pa
y a ne i-
bo os
seman ikos,
ik
gia
daZnai
p ieZas inio
eiksmo
a
biisenos
in ensy umas
neakcen uojamas.
Plg.:
Nea éjo
odél,
kad
lijo;
Nelaimé
j yko
dél
da buo ojo
aplai-
dum'o
,,Da buo ojas
bu o
aplaidus,
odél
i yko
nelaimé“
i
.
.
Sios
analizés
ezul a ai
pa odé
kai
ku iuos
kauzacijos
eikSmés
miSimo
su
iks-
lo
bei
p ieZas ies
eik’mémis
désningumus.
Kuo
ak y esnis
kauzuojan ysis
eiks-
159
mas,
uo
kauzacija
a imesné
ikslui.
Kuo
mazesnis
kauzuojan iojo
eiksmo
a
po eikio
ak y umas,
kuo
kauzuojan ysis
po eikis
a imesnis
bisenai,
uo
kauza-
cija
a imesné
p ieZas iai.
Kauza y iniy
eiksmaZodziy
kauzuojan iojo
eiksmo
a
po eikio
seman ika
be eik
su ampa
su
nusakomuyjy
pada inio
eikSmés
sakiniy
p ieZas inio
eiksmo
seman ika.
§
4.
Kauzuojan iji
eiksma
a
po eiki
i
jo
subjek a
sieja
seman inio
de inimo
désnis.
Ak y aus
izinio
kauzuojangiojo
eiksmo
eiksma%od¥iai
y a
de inami
saki-
nyje
su
subjek u,
galingiu
a lik i
oki
eiksma.
Dazniausiai
kauzacijos
sakiniy
eiksniu
eina
daik a a dZiai,
eikian ys
gy a
bi ybe.
Asmenj
a
p o inga
gy iing
ei8kian io
daik a a diio
a ojimas
kauzaci-
jos
sakinio
eiksnio
pozicijoje
—
iena
i¥
kauzacijos
i
ikslo
eik’miy
miimo
sq-
lygu,
nes
ikslo
sakiniy
i
kons ukcijy
eiksniu
gali
ei i
ik
daik a a dis,
eiSkian-
is
asmenj
a
p o inga
gy iina.
Tik
su
gy u
samoningu
subjek u
de inami
sakinyje
ie
eiksmaZodziai,
ku ie
gali
eikS i
kauzuojan iji
Zodinj
po eiki.
Ypaé
daug
y a
okiy
eiksmaZodziy,
ku ie
gali
eikS i
i
ak y y
izinj
kauzuojan iji
eiksma,
i
Zodini
kauzuojan iji
po eikj.
Siuo
pag indu
ski iame
du
subjek y
kauza o iy
ipus:
1)
subjek as
ykdy ojas,
.
y.
subjek as
kauza o ius,
ku is
a lieka
izinj
kauzuojan iji
eiksma
i
2)
subjek-
as
inicia o ius,
.
y.
ne iesioginio
ne izinio
kauzuojandiojo
po eikio
subjek as
(plg.
Ancona
1971,
98).
Labai
didele
g upe
suda o
ie
kauza y iniai
eiksmaZod7iai,
ku ie
gali
bi i
de inami
su
be
kokios
seman ikos
subjek u,
galingiu
da y i
ak y y
po eiki
(nebi-
inai
iksliskai
i
samoningai).
Tai
asmuo,
gy a
bii ybé,
gam os
jégos,
daik as,
abs akcija.
Pyz.:
baikS in i
[Zmogus,
ilkas,
baisiis
pasakojimai...],
degin i
[Zmo-
gus,
ugnis,
liepsna,
saulé...],
gai in i
[Zmogus,
gé imas,
ais ai,
ésa,
éjas,
lie us...],
Jjudin i
[Zmogus,
gy iinas,
éjas
...],
lenk i,
lauz i
[Zmogus,
gy iinas,
éjas,
k o-
inys
...],
plés i
[Zmogus,
gy inas,
éjas,
sp ogimas,
Zaibas
...],
Saldy i
[Zmogus,
Sal is,
Salna
...],
éks i
[zmogus,
banga
...],
a gin i
[Zmogus,
da bas,
kelioné
a
i
.
.
Subjek o
seman ika
ne ibo a
i
ki y
kalby
kauza y y
(Hensanxos
1971,
9).
Visai
nedidele
g upe
suda o
ie
kauza y iniai
eiksmaZodZiai,
Salia
ku iy
eiks-
nio
pozicija
gali
uzim i
negy us
daik us
(pp .
gam os
jégas)
eiSkian ys
daik a a -
dZiai,
p z.:
pe me k i,
#liugin i
[lie us],
gied in i
[ éjas],
Zilpin l
[sauiés
spindulys,
ySki
8 iesa]
i
. .
Gana
lais as
y a
i
nusakomuju
pada inio
eik&més
sakiniy
pag indinio
dé-
mens
eiksnio
bei
a inio
seman inis
de inimas.
P z.:
Vezéjas
su empé
a-
dzias,
ne
abu
Zi gu
an
pasku iniy
kojy
sus ojo
NdZ
WI
175;
Lia as
aip
su i-
ko,
ne
medziy
lapai
sud ebéjo
NdZ
II
175;
Véjelis
pa e,
ne
gi ia
a
(d.)
K
(LKZ
VIII
737);
I
isoki
Ziedeliai
eip
a p
sa e
pinas,
—
kad
is
olo
ik
egis
g daéus
ma gumynas
A,
Ba an.
Visais
a ejais,
kai
kauzacijos
sakinio
eiksniu
eina
negy a
daik a
eiSkian is
daik a a dis,
a si anda
bii inas
seman inis
kauzacijos
komponen as
—
ak y aus
po eikio
eikSmé,
be
negali
bi i
po eikio
samoningumo,
iksli§kumo
komponen-
o.
Si
ypa ybé
biidinga
ne
ik
lie u iy,
be
i
ki y
kalby
kauza y ams,
plg.:
éjas
160
nulauzé Sakq
—
he
wind
b oke
he
b anch;
naujienos
p alinksmino
mane
—
he
news
chee ed
me
up
(Kapnyse e
1976,
34).
Pa eiksime
da
pa yzdziu,
i8
ku iy
ma y i,
kad
esan
negy am
subjek ui
kauza-
o iui,
negali
bi i
kauzuojan iojo
eiksmo
iksli kumo:
Lie us
Zeme
is ezino
DZ
256;
Saulé
nu i pdé
sniegg
DZ
461;
Véjas
suciuzino
medziy
lapus
DZ
152;
Jo
balsas
isa
soda
ska deno
DZ
105;
Tai
isblankino
liga
Rdm(LKZ
I
885);
Roziné
spal a
ja
kick
pablySkina
DZ
472;
Mokéjau
daug
dainy
—
lai-
kas
uzma sino
DZ
893;
Senj
sena é
nubalino DZ
434;
Ma y ,
a gas
su-
kumpines
kup on
Rd&(LKZ
VI
877);
Be niokas
ke u ius
me us
u éjo,
$ka la-
ina
uzdusino
S&(LKZ
II
920);
K aujas
dunks eli
j
gal q
i
nu audina
eidg,
ne
akiy
bal ymus
Vaizg;
Ledas
e¥e e
ixdusino
Zu is
DZ
229;
Ra ai
k a o
jo
ki-
nq,
d ebina
plaudius
k i inéje
§
i . .
Sio
ipo
sakiniams
kauzacijos
pe i azés
,,da y i
aip,
kad
+ a iamoji
nuosaka“,
su ampan ios
su
ikslo
sakiniu,
p i aiky i
negalima.
Sie
sakiniai
a imesni
p ieZas-
ies
i
pada inio
sakiniams.
Tai
odo
i
as
ak as,
kad
daZnai
ie
sakiniai
leng ai
ans o muojami
j
sakinius
su
p ieZas ies
kons ukcijomis,
sudé inius
p ieZas ies
sakinius
a
nusakomuosius
pada inio
eik$més
sakinius.
P z.:
Zemé
iS eZo
nuo
lie aus;
K aujas
dunks eli
j
gal a,
odél
(i )
eidas
nu aus a;
Ra ai
aip
k a o
jo
kiing,
kad
plauciai
d eba
k i inéje
i
pan.
Sio
ipo
kauzacijos
a imumas
p ieZas iai
pas ebimas
i
ki ose
kalbose
(plg.:
Apy oHosa
1974,
168;
Kopau
1981,
54—55).
Nusakomieji
pada inio
eikSmés
sakiniai
aip
pa
gali
ba i
ans o muojami
i
p ieZas ies
sakinius.
P z.,
Zal¢io
dan ys
okie
smulkuciai,
jog
negalé y
jais né
jd éks-
i
Zmogui
J.
Jabl
—
Zal ys
negalé y
né
id éks i
Zmogui,
nes
jo
dan ys
labai
smulku-
Ciai.
Subjek o
kauza o iaus
(asmens)
eiksmo
iksliSkumas,
samoningumas
daznai
laikomas
labai
s a biu
kauzacijos
poZymiu
(plg.:
30n0Topa
1973,
284;
KpwHuu-
Kali e
1979,
49).
Ta iau
ne
i
ais
a ejais,
kai
subjek as
kauza o ius
y a
gy as
i
samoningas,
u ime
ski i
du
kauzacijos
ipus:
1)
iksli$ka
(samoninga)
kauza-
cija
i
2)
ne iksli¥ka
(nesamoninga)
kauzacija
(Plg.:
Kas o sky
1973,
276—277;
3ono ona
1973,
284—285;
Pe son
1975,
27-28;
Kapmysene
1976,
34).
Pi majam
kauzacijos
ipui
p iklausy u
okie
eiksmaZodZiai,
kaip:
a p a in i,
ilaipin i,
ikin i,
ildy i,
algydin i
i
. .
Ta p
nusakomuju
pada inio
eikSmés
sakiniy
aip
pa y a
pa yzdziu,
a imy
pi mojo
ipo
kauza y ams.
P z.,
Jankausky
Kazys
pakabino
sa o
paukSciukus
an
si ily
aip,
kad
jie
a um
gy i
sukinéjosi
i
plauké
palubéje
V.
Myk-Pu .
An a
e us,
y a
nemaZai
eiksmaZodziu,
ku ie
seman ini
kauzuojan iojo
eiks-
mo
ikslixkumo
komponen a
gali
u é i
a
ne u é i
p iklausomai
nuo
kon eks o,
.
y.
gali
p iklausy i
i
1,
i
2
kauzacijos
ipui.
P z.:
y ia
a
ne y ia
nu auk i
[ i e],
p azudy i
[Zmogy],
sukiuzin i
[puoda],
pagadin i
[laik odj],
i kdy i
[b olius],
is-
gu in i
[langa],
ausin i
[piena],
apdilin i
[peili],
apsmilky i
[lempos
s ikla]
i
.
.
Toks
pa
d ip asmiSkumas
galimas
i
pada inio
sakiniuose.
Be
kon eks o
negalime
pasaky i,
a
subjek as
samoningai
sieké
ezul a o,
p z.:
Mo yna
aip
suSuko,
jog
i
161

kaimynai
ikgi do
Zem;
Tokiq
g aziq
daing
padaina au,
kad
isi
Juokiasi
Vik
(LKG
TIT
839).
Tikslo
sakiniy
i
kons ukcijy
subjek o
eiksmas
ne
ik
ak y us,
be
i
isuome
samoningas,
iksliskas,
p z.:
I§siun é
aikus,
kad
g yby
p ig ybau y
G i(LKZ
V
35);
[sidék
duonos,
sii j,
peili
an
kelio
(kelionei)
J;
Ki sk,
dauzk,
kad
anas
sal o]
mo inos
nepazin
Rod(LKZ
II
334).
Taigi
su
ikslo
eik’me
galime
sie i
ik
pi mojo
ipo
kauzacija,
.
y.
kai
gy as
samoningas
subjek as
iksli8kai,
samoningai
siekia
ezul a o.
Ki ais
a ejais
kauza-
cija
a imesné
p ieZas ies
i
pada inio
eikSméms.
§
5.
Visiems
lie u iy
kalbos
mo ologiniams
kauza y ams
y a
biidinga
kauzuo-
jan iojo
eiksmo
a
bisenos
k yp is
ij
objek a,
no s
ne
isada
ienodai
yski.
Tai,
kad
eiksmas
k eipiamas
i
objek a,
lie u iy
kalbo y oje
laikoma
pag indiniu
kauza y umo
i
anzi yyumo
pozymiu.
Tagiau
misy
a lik a
analizé
pa odé,
kad
iesioginio
objek o
bu imas
kauzaci-
jos
sakinyje
bei
o
objek o
seman ika
p iklauso
nuo
kauza y inio
eiksmazodzio
seman ikos.
Tam
ik as
objek o
i
eiksmaZodzio
seman inis
de inimas
kalbo y o-
je
jau
y a
Zinomas.
Pas ebé a,
kad
abs ak y
eiksma
eiXkian ys
eiksmaZodjiai
y a
silpniau
susije
su
objek u
negu
eiSkian ys
konk e y
eiksma.
Jei
p ie
konk e ios
TeikSmés
eiksmaZodZio
né a
objek o,
eiksmaZodzio
eik’mé
gali
bi i
nepakan-
kamai
ai8ki
(Memanunos
1978,
193;
plg.
da
Apuesa
1972,
4—19).
Ak y aus
(daZniausiai
gy o)
subjek o
ak y us
izinis
kauzuojan ysis
eiksmas
y a
g iez ai
nuk eip as
j
objek a,
P z.,
Jis
iSdauzé
langq.
P ieXingai,
objek inis
k yp-
ingumas
bus
maZiau
ySkus,
esan
menkai
ak y iam
(daZniausiai
negy o)
subjek-
o
kauza o iaus
po eikiui,
p z.,
Toji
knyga
jj
labai
isga sino
DZ
231.
Kauza y inis
eiksmaZodis,
esan is
Salia
negy o
subjek o,
gali
bi i
i
be
objek-
o.
P z.:
[ emp as
da bas
a gina
Zmogy
DZ
917
—
I emp as
da bas
a gina;
Sal as
éjas
ji
a gai ino
—
Sal as
éjas
gai ina
i
.
.
Gy as
subjek as
sakiniuose,
ne u in-
€iuose
objek o,
daznai
a odo
neip as as,
p z.,
Zmogus
a gina,
Sildo,
gai ina.
Remdamiesi
uo,
kas
pasaky a,
galime
ski i
1)
iksli$ka
(samoninga)
i
2)
ne iksli8ka
(nesamoninga)
objek ini
eiksmo
k yp inguma.
Pi ma-
sis
ipas
galimas
ik
esan
gy am
samoningam
subjek ui
kauza o iui,
an asis
—
galimas
esan
be
kokios
seman ikos
subjek ui
kauza o iui.
Pi mojo
ipo
objek i-
nis
k yp ingumas
y a
a imas
ikslo
sakiniy
i
kons ukcijy
objek iniam
k yp ingu-
mui,
an ojo
ipo
—
p ieZas ies
sakiniy
i
kons ukcijy
silpnam
objek iniam
k yp-
ingumui.
Nusakomieji
pada inio
eik$més
sakiniai
gali
u é i
abiejy
ipy
objek inj
k yp-
inguma.
An asis
ipas
ia
dazZnesnis,
nes
Siy
sakiniy
pag indinio
démens
eiksniais
kiek
daZniau
gali
ei i
daik a a dziai,
eiSkian ys
negy us
daik us,
o
a iniais
—
eiks-
mazodziai,
eiSkian ys
biisenas.
Pada inio
sakiniy
ezul a as
(salygi8kai
ji
galime
pa adin i
objek u)
ne
esan
gy am
subjek ui,
daznai
gali
bi i
nelauk as
a ba
oks,
ku io
subjek as
samoningai
nesieké.
Pyz.:
Di bau,
iisiaus,
ne
ankos
nu i -
po
NdZ
II
175;
Taip
saudé,
kad
ne
langai
by éjo
G X{LKZ
VIII
737);
Jos
aip
daugel
pasaky
apa,
kad
jau
i
anka
kuodelj
pes
uzZsimi s aK.
Donel.
162
Mo ologiniai
kauza y ai
ku
kas
dazniau
u i
sgmoningai
i
objek a
nuk eip a
eiksma.
P z.:
Sodybq
apaugink
medzZiais,
bus
g azesné
Rm(LKZ
I
464);
Ve Siu-
kus
i
y o
anks i
gi do
Ld n(LKZ
III
333).
Kauzacijos
objek as
—
ai
kauzuojamoji
si uacija,
susidedan i
i§
subjek o
i
am
ik o
p oceso
(biisenos
paki imo
a
eiksmo).
Ypa
i8 ySkéja
Si
ypa ybé
ada,
kai
kauzacijos
sakiniai
lyginami
su
sakiniais,
u in iais
kauza y inio
eiksmaZodzio
pama inj
Zodj.
Pas a uosiuose
sakiniuose
eiksnio
pozicijg
uZima
daik a a dis,
kauzacijos
sakinyje
éjes
papildiniu.
P z.:
Mi inu
gy ulius,
Zmones:
Gy uliai,
Zmonés
min a;
Mo ina
migina
aikq:
Vaikas
miega
(Jablonskis
1957
I
137).
Tokie p ocesus
eiskian ys
pasakymai,
kaip
angly
k.
The
doo
opened
,,Du ys
a sida é“,
The
soup
is
hea ing
,,S iuba syla“
pap as ai
laikomi
pag indiniais,
o
iS
ju
is edami
kauza y iniai
pasakymai,
ei8kian ys
ne
ik
p ocesa,
be
i
kauzuojan iji
eiksma:
Linda
opened
he
doo
,,Linda
a ida é
du is“,
Linda
is
hea ing
he
soup
Linda
Sildo
s iuba*
(Ge
1975,
149;
plg.
da
Smi h
1972,
136).
Taigi
kauzuojamoji
si uacija,
a ba
kauzacijos
objek as
(subjek as
+p ocesas),
y a
san yki8kai
sa a anki8ka,
o
kauzacija
Sio
p oceso
a z ilgiu
y a
akul a y i
(Paulauskiené
1973,
23—24;
Kpnuuuxaii e
1979,
48).
Kauzuojamasis
p ocesas
pap as ai
y a
ne
pas o us
(kai
subjek ui
nieko
nea si-
inka),
o
besikei ian is,
.
y.
kauzuojamas
subjek o
biisenos
ki imas
a
eiksmas
(Kpunuuxa i e
1979,
48)
aug i,
ge i,
gy i,
lasé i,
nok i,
algy i,
Zil i
i
. .
P z.:
Medis
auga;
Ve sis
ge ia;
Zaizda
gyja
i
.
.
P iklausomai
nuo
leksinés
sa o
eik8més
Sie
eiksmaZodziai
gali
bi i
de inami
su
gy u
a
negy u
kauzuojamosios
si uacijos
subjek u.
Tik
su
asmenis
i
gy iinus
eiSkian iais
daik a a dZiais,
kauzacijos
sakinyje
uzZi-
man iais
papildinio
pozicija,
gali
bi i
de inami
kauza y iniai
eiksmazodZiai
lak-
din i
(:
lék i),
landin i
(:
lis i),
lesin i
(:
les i),
algydin i
(:
algy i)
i
k .
Nusakomuosiuose
pada inio
eikSmés
sakiniuose
pada inio
si uacija
aip
pa
gali
bi i
suda y a
i¥
gy o
a
negy o
subjek o
i
jo
biisenos
paki imo
bei
gy o
subjek-
o
i
jo
eiksmo
(plg.
anks iau
pa eik us
pada inio
sakiniy
pa yzdzius).
Pas ebima
am
ik a
kauzacijos
eikSmés
p iklausomybé
nuo
objek o
seman i-
kos.
Ski iama
,, eikala imo“
kauzacija
(,,causa ion
by
command“)
i
iesioginé
i-
ziné
kauzacija
(,,causa ion
by
di ec
physical
ac ion“).
Pi moji
bina
esan
,,agen i-
niam*
objek ui,
o
an oji
—
esan
,,objek iniam“
objek ui
(C use
1972,
251—253).
Kai
kauzuojamosios
biisenos
a
eiksmo
subjek as
ak y us
i
sugeba
p ieSin is
kauzuojan iajam
eiksmui,
pas ebimas
am
ik as
kauzuojandiojo
eiksmo
silpnéji-
mas.
Zodiné
(a ba
,, eikala imo“
—
,,causa ion
by
command“)
kauzacija
y a
maziau
ak y i
negu
iesioginé
iziné
kauzacija.
Esan
,,agen iniam®
objek ui
( .
y.
gy am
kauzuojamosios
si uacijos
subjek ui),
galimi
abu
kauzacijos
ipai;
esan
,,objek i-
niam“
objek ui
( .
y.
negy am
kauzuojamosios
si uacijos
subjek ui),
negali
bi i
Zo-
dinés
kauzacijos.
Kauzuojamoji
si uacija
pap as ai
es i
eali.
Kalbé ojas
su okia
kauzuojamaji
eiksma
a
biisena
kaip
i ykusia,
yks an iq
a
yksian ia
(plg.
Shiba ani
1976,
163
1).
Miisy
nuomone,
sia
ypa ybe
a spindi
i
adicinis
lie u iy
kalbos
kauza y iniy
eiksmazodziy
ap a’ymo
bidas,
kai
kauza y iniai
eiksmaZodiiai
g e inami
su ju
pama iniais
Zodziais,
p z.:
k eip i
(:
k yp i),
lenk i
(:
link i)|
plés i
(:
plyS i)
(LKG
1971,
227;
i
k .).
Panagiai
elgiamasi
i
Zodynuose:
DZ
kauza y iniai
eiks-
mazodziai
siejami
su
pama iniais
Zodziais,
a ojan
su umpinima
p Z.,
LKZ,
—
a ojan
su umpinima
caus.
Ypaé
ai8kiai
kauzuojamosios
si uacijos
ealumo
su-
okima
a spindi
miné as
siejimas
sakiniy,
u ingiy
kauza y ini
i
a i inkama
ne-
kauza y inj
eiksmaZodj,
p z.,
Mo ina
migina
aikq
—
Vaikas
miega.
§
6.
Kauzacijos
sakiniy
komponen y
seman ika
y a
a imiausia
nusakomyjy
pada inio
eikSmés
sakiniy
a i inkamy
komponen y
seman ikai.
Todél
i
si ily ume
kauzacijos
sakinius
ap aSy i
pe i aze
,,da y i
aip
kad
+
iesioging
nuosaka“,
su-
ampanéia
su
nusakomuoju
pada inio
eik&més
sakiniu,
Reikia
p ipaZin i,
kad
ienu
ki u
a eju
kauzacijos
sakinys
gali
i
ne eik8 i
kau-
Zuojamosios
si uacijos
ealumo.
Seman inj
ealaus
Pada inio
( .
y.
kauzuojamosios
si uacijos)
eik$més
komponen a
leng ai
pas ebime
sakinyje
Gydé
gydé
i
sugydé
DZ
757,
a iau
jo
né a
sakinyje
Jis
mane
uo
dalyku
ikino,
be
nei ikino
DZ
850.
Sakiniai
Gydy ojas
gydo
ligoni,
Vaikas
medzio
Sakq
lauzia
gali
i
ne eik i
o,
kad
»ligonis
gyja“,
a
,,medzio
Saka
liz a“.
Sie
sakiniai,
p iklausomai
nuo
kon eks o,
gali
eikS i
ien
subjek o
kauza o iaus
eiksmo
in encionaluma
i
bi i
a imesni
pe i azei,
su ampan iai
su
ikslo
sakiniu.
Galu inai
nepasiek o
ezul a o
eikimé
ka ais
gali
p iklausy i
nuo
kauza y iniy
eiksmaZodziy
p adé inés
eikimés.
J.
Jablonskio
nuomone,
lie u iy
kalbos
kauza-
y iniai
eiksmazodziai,
pada y i
i§
in anzi y iniy
eiksmaZodziu,
isada
u i
p a-
dé ing
eik’me
( e ba
inchoa i o-causa i a)
(Jablonskis
1957,
136).
Sis
ak as,
ma y ,
aip
pa
pa i ina
pe i aze
,,da y i
aip,
kad
+
a iamoji
nuosaka“,
nes
a iamosios
nuosakos
o mos
leidZia
nenu ody i
ne
ik
g ama inio
laiko,
be
i
eiksmo
baig-
umo.
Todél
gesinu
Z akes
galime
ap asy i
pe i aze
,,da au
aip,
kad
Z akés
ges u“.
Ta iau
dazniausiai
kauzuojamoji
si uacija
is
dél o
su okiama
kaip
eali.
Jei
galu inis
ezul a as
i
nepasiekiamas,
ai
galima
saky i,
kad
jis
»p adedamas
pasiek-
i*
i
bus
pasiek as
a ei yje.
Tokiq
kauzuojamosios
si uacijos
ak uo e
ypaé
Tem y
kauzuojan iojo
i
kauzuojamojo
eiksmo
a
biisenos
aixka
uo
paciu
eiksmazo-
dziu
—
pi muoju
a eju
o maliomis
(p iesaga
i
/
a ba
balsiy
kai a),
an uoju
—
leksinémis
p iemonémis
( eiksmazodzio
Saknimi).
Todél
gesinu
akes
galima
ap-
Ta8y i
(1)
,,da au
aip,
kad“
+
(2)
,,Z akés
ges a“
a ba
(1)
,da au
aip,
kad“
+
(2)
,,Z akés
p adeda
ges i
(i
uZges)*.
Pe i azés
,,da y i
aip,
kad
+
a iamoji
nuosaka“
a ojima,
ma y ,
galima
pa-
aiSkin i
da
i
uo,
kad
kauza y iniai
eiksmazodziai
pap as ai
ap aSomi
iman
ju
bend a i.
Tad
isai
na i alu,
kad
imama
a iamoji
nuosaka,
labiau
a i inkan i
bend-
Ta i,
oO
ne
iesioginé
nuosaka,
ku ia
eigkiamas
laikas.
P iegingai,
ap a¥an
eiksmaZodziy
asmenuojamasias
o mas
i
ypaé
kauza y-
inius
eiksmaZodiius
sakinyje,
labiau
inka
iesioginé
nuosaka.
Plg.:
augin i
,,da y-
i
aip,
kad
aug u“,
be
—
auginu
,da au
aip,
kad
auga“,
uZauginau
—
,,pada iau
aip,
kad
uZaugo“.
164
Pe i aze,
su ampan ia
su
ikslo
sakiniu,
pa ogiau
a o i
ada,
kai
no ime
pa-
b éz# i
kai
ku iy
kauza y iniy
eiksmazodziy
kauzacijos
iksliskumo,
sgmoningumo
a spal j.
Be
o,
Sia
pe i aze
adek a iai
galime
ap ay i
ik
kauzuojan iaja
si uaci-
ja;
kauzuojamoji
si uacija
lieka
nepakankamai
iS eikS a.
Baigian
bii ina
pab éz i,
kad
su
ikslo
eik’me
ypa
sua éja
ak y i
i
iksli8ka,
samoninga
kauzacija
(gy o
subjek o
kauza o iaus
ak y us eiksmas,
samoningai
i
g ieZ ai
nuk eip as
j
objek a).
Tokia
kauzacija,
ku iq
galime
pa adin i
pasy ia,
silpna,
nesamoninga
(negy o
a
gy o
subjek o
menkai
ak y us,
silpnas
po eikis
objek ui),
y a
a imesné
p ieZas iai.
Kauzacijos
sakiniy
komponen y
seman ika
y a
a imiausia
nusakomyju
pada inio
eik’més
sakiniu
komponen y
seman ikai.
LITERATURA
C use
D.
A.
A
No e
on
English
Causa i es.
—
Linguis ic
Inqui y,
1972,
ol.
3,
N4,
p.
520—
528.
Jablonskis
J.
Rink iniai
aS ai.—
V.,
1957,
.
1.
Jakai iené
E.
De e ba y iniai
daba inés
lie u iy
kalbos
eiksmaZodziai
su
p iesaga
-in i.
—
Bal is ica,
1968,
N .
4(2),
p.
222—229,
Jakai iené
E.,
Laigonai é
A.,
Paulauskiené
A.
Lie u iy
kalbos
mo ologija.
—
V.,
1976.
Kas o sky
D.
Causa i es.
—
Founda ions
o
Language,
1973,
ol.
10,
N2,
p.
255—315.
Lie uyiy
kalbos
g ama ika.
—
V.,
1971,
.
2,
1976,
.
3.
Pa ee
B.
H.
On
he
Requi emen
ha
T ans o ma ions
P ese e
Meaning.
—
In:
S udies
in
seman ics.
New
Yo k,
1971,
p.
1—21.
Paulauskiené
A.
Leksinés-g ama inés
lie u iy
kalbos
eiksmaZodzio
eik’més.
—
V.,
1967.
Paulauskiené
A.
Kai
ku ie
sa aiminio
eiksmo
eiSkimo
polinkiai.
—
Kalbos
kul i a,
1973,
N .
24,
p.
23-27.
Pe sson
I.
Das
Sys em
de
kausa i en
Funk ions e bge iige.
Eine
seman isch-syn ak ische
Ana-
lyse
einige
e wand e
Kons uk ionen.
—
In:
Lunde
Ge manische
Fo schung,
1975,
Bd.
42.
Sa i iii é
G.
Pa ipinamyjy
eiksmazodziy
seman ika.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
1985,
.
24,
p.
236—251.
Shiba ani
M.
The
G amma
o
Causa i e
Cons uc ions:
a
Conspec us.
—
In:
Syn ax
and
Se-
man ics.
New
Yo k,
San
F ancisco,
London,
1976,
ol.
6,
p.
1—39.
Smi h
C.
S.
On
Causa i e
Ve bs
and
De i ed
Nominals
in
English.
—
Linguis ic
Inqui y,
1972,
ol.
3,
Ni,
p.
136-138.
Wie zbicka
A.
Dociekania
seman yczne.
—
W oclaw,
Wa szawa,
K akow,
1969,
Aaucosa
T.
B.
O epxu
cuu akcuca
coppeMeHHO O
HTasibxHCKOTO
A3bIKa.
CemaHTH¥eckas
M
paMMaTH4eckad
cCTpyKTypa
mpocTo o
npemioxenus.
—
M.,
1971.
Apy ionosa
H.
JI.
Ceman uueckoe
omucanue
ciOB
MK
MHTepmpeTauua
mpenoxeHus.
Kox-
yempuu
uw
MeTonEI.—
B
xu.:
[paMMaTuyeckoe
ODMCaHHe
cilaBaHCKAX
si3biKoB,
M.,
1974,
c,
158-171.
Apy iouosa
H,
JI.
[penoxenme
u
e o
cmsici .
Jlo uko-cemanTuyeckue
MpoGs emu .
—
M.,
1976.
3ono opa
I.
A.
Ouepx
dbyHkuMOHabHO O
CHHTaKcuca
pyccKo o
s3BIKa.
—
M.,
1973.
Kapnyseue
I’.
O
co eTaemMocTHBIX
cBOlicTBaX
HEKOTOPbIX
Kay3aTHBHBIX
la Os0B
THTOBCKO O
w#
an muiicxo o
s3 1kos.
—
Kalbo y a,
1976,
.
27(3),
p.
31—39.
165