LIETUVIU
KALBOS
SINTAKSES
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXV
(1986)
NIJOLE
SLIZIENE
LIETUVIU
KALBOS
VEIKSMAZODZIU
VALENTINGUMAS
IR
SINTAKSINE
KLASIFIKACIJA
1.
VEIKSMAZODZIU
SINTAKSINES
KLASIFIKACIJOS
PAGRINDAS
—
VALENTINGUMAS
Valen inémis
eiksmaZodziy
ypa ybémis
y a
pa em as
adicinis
jy
ski s ymas
j
asmeninius
i
beasmenius
(pagal
ai,
a
galimas
p ie
jy
asmenuojamyjy
o my
a -
dininkas,
a
ne),
j
anzi y inius
i
in anzi y inius
(a siz elgian
j
ai,
a
jie
Teika-
lauja
galininko,
a
ne).
Taéiau
galima
i
de alesné
eiksmazodZiy
klasi ikacija,
pa em a
jy
sin aksinémis
ypa ybémis,
kai
a siz elgiama
i
isa
eiksmazodzZio
ei-
kalaujamy
o my
kompleksa*.
Pasku iniuoju
me u
daug
kalbama
i
aSoma
ne
ik
apie
eiksmaZodzZio,
be
i
apie
ki y
kalbos
daliy
(daik a a dzio,
bid a dZio)
alen inguma?,
a iau
daugeliu
ka dinaliniy
Klausimu,
p z.,
kas
laiky ina
alen ingumu,
ku
slypi
jo
esmé,
kokiam
kalbos
lygmeniui
a
lygmenims
jis
p iklauso,
aip
pa
kokie
y a
p ak iniai
alen in-
gumo
nus a ymo
biidai,
kol
kas
ieningos
nuomonés
né a.
Pla iau
nesileisdami
j
alen ingumo
y inéjimo
is o ijg?
i
nep e enduodami
i
iSsamy
jo
nag inéjima,
pabandysime
paaiskin i,
kaip
alen ingumas
sup an amas
Siame
s aipsnyje,
kad
bi u
aisku,
kuo
bus
emiamasi
sin aksiSkai
klasi ikuojan
eiksmaZodZius*.
1
Pi ma
okj
bandyma
lie u iy
kalbos
moksle
y a
a likusi
E.
GeniuSiené
(1971;
Ten omexe
1970).
2
Valen ingumo
klausimai
bu o
pla iai
nag inéjami
XII
a p au iniame
ling is y
kong ese,
ykusiame
1977
m.
Vienoje;
p aneSimai
paskelb i
a ski u
leidiniu
(Ab aham
1978).
Kiek
anks-
Giau
i8éjo
G.
Helbigo
pa eng as
s aipsniy
inkinys,
ski as
alen ingumo
Klausimams
(Helbig
1971).
Apie
eiksmazodzio
alen inguma
bene
daugiausia
y a
a8es
okieciy
kalbininkas
G.
Helbigas;
anks esnieji
jo
da bai
Siuo
klausimu
y a
apibend in i
pasku inéje
s udijoje
(Helbig
1982).
Be
o,
miné ini
da
Sie
s ambesni
bei
yskesni
da bai:
Bondzio
1969;
1971;
1976;
1977;
1978;
Emons
1974;
Pasch
1977;
Somme eld
1973;
1977;
Somme eld
—
Sch eibe
1974;
Wo jak
1976;
1978;
Anpecs
1974,
119-156;
C emaxosa
1973.
Su
seman iniu
alen ingumu
labai
a imai
susije
Ch.
J.
Fillmo e’o
da bai
(1968;
1969
a;
1969
b;
1972;
Dunmmop
1981).
Valen ingumo
y inéjimo
is o ijg
nuo
pa
jo
samp a os
uzuomazgy
idu amZiy
scholas i-
koje
iki
misy
amZiaus
aS un ojo
deSim me io
p adZios
y a
pla iai
nu8 ie es
R.
B aue is
(1974);
gana
pla i
y inéjimo
apz alga
aip
pa
pa eik a
Helbig—Schenkel
1975,
12
.
4
Palygin i
su
anks iau
paskelb ais
au o és
da bais
(Sliziené
1978;
1980),
Siame
s aipsnyje
kai
ku ie
su
alen ingumu
a imai
susije
dalykai
in e p e uojami
kiek
ki aip.
Visu
pi ma
ai
lie ia
pozi j
j
eiksmazodzio
Zymima
si uacija.
Au o é
a sisaké
Ch.
J.
Fillmo e’o
i
daugelio
ki y
kal-
bininky
nuomonés,
kad
eiksmazZodzio
Zymima
si uacija
isi8kai
a i inka
ik o és
si uacija
(Sio
pozi io
k i ika
Z .
S a os a
1978,
508
.),
i
mano,
kad
eiksmaZodis
su
sa o
alen iniais
paly-
do ais
pa eikia
ik
am
ik a
ealios
si uacijos
seman inj
j e inima,
ku is
gali
su ap i
a ba
nesu ap-
i
su
os
si uacijos
psichiniu
a aizdu
Zmogaus
samonéje
(placiau
apie
ai
Z .
1.1.4).
45
1.1.
VEIKSMAZODZIU
SINTAKSINIS
IR
SEMANTINIS
VALENTINGUMAS
1.1.1.
Daba ingje
ling is ikoje
eiksmazodis
Pap as ai
iSski iamas
ix
ki y
kal-
bos
daliy
kaip
kons uk y iausia
Zodziy
klasé.
Jam
p ipaZjs amas
cen inis
aidmuo
sakinyje,
nes
jo
p igim is,
idinés
ypa ybés
lemia
sakinio
sudé i
i
jos
pobidi:
kokie
daik a a d7iai
u i
lydé i
eiksmazodi,
koks
ju
san ykis
su
juo,
kokia
y
daik a a dziy
seman iné
cha ak e is ika
(Yeiih
1975,
115;
Helbig
—
Schenkel
1975,
24
.;
Pacnonos
1975,
166).
,,...
isas
zmogaus
sa oky
Pasaulis
nuo
seno
padalin as
j
d i
pag indines
s e as.
Viena
ju,
eiksmazodZio
s e a,
apima
biise-
nas
(padé i,
kokybe)
i
i ykius;
ki a,
daik a a d¥io
s e a,
apima_,,daik us“
(kaip
izinius
objek us,
aip
i
sudaik in as
abs akcijas).
A¥
manau,
kad
i¥
jy
cen inis
y a
eiksmaZodis,
o
pe i e inis
—
daik a a dis“
—
aSo
Cha e’as
(Ye
1975,
114).
Kaip
ik
nuo
eiksmazodzio
p iklauso
daik a a dis
i
jo
pobiidis,
o
ne
a i ks-
Giai
( en pa ,
p.
115).
VeiksmaZodzio
seman inés
ypa ybés
didele
dalimi
nulemia
iso
sakinio
u inj
( en
pa ,
p.
190).
Veiksmazodzio
eik¥més
salygojama
ypa ybé
jung is
su
am
ik u
skaigiumi
jam
eikalingy
am
ik os
o mos
Zodziu
adinama
jo
sin aksiniu
alen ingumu,
0
ji
lydin ys
ZodZiai
bei
ju
o mos
—
jo
yalen iniais
palydo ais®.
Pyz.,
eiksmazo-
dis
skaldo
eikalingas
d iejy
daik a a dzio
linksniy
—
a dininko
i
galininko:
py-
ai
skaldo
malkas,
duoda
eikalauja
iju
o my
—
a dininko,
galininko
i
naudi-
ninko:
mokinys
duoda
moky ojui
sasiu inj,
eiksmazodziui
e kia
ux enka
ieno
a -
dininko:
aikas
e kia,
o
Sqla
ne u i
né
ieno
palydo o,
jis
y a
ne alen ingas,
Pagal
u imy
palydo u
skaidiy
eiksmazodziai
ski s omi
j
ien alenéius,
d i alenéius,
i alendius,
ke u alenéius;
a ski a
Klase
suda o
ne alen ingieji
eiksmazodiiai
{ isi
jie
beasmeniai).
Veiksmazodzio
sin aksinj
alen inguma
a aizduoja
sin aksi-
né
alen ingumo
s uk ii a
( oliau
—
SinVS)
—
am
ik as
jo
sin aksinio
a oji-
mo
modelis.
Joje
a i inkamais
simboliais
pazymé as
eiksmazodis
i
jo
alen iniai
palydo ai,
pyz.,
duo i
SinVS
y a
N,—
V
—
Na—
N§.
Kiek ieno
eiksmazod7io
SinVS
ka u
modeliuoja
su
juo
suda y o
eiksmazodinio
sakinio
b anduolj.
1.1.2.
Ki a
alen ingumo
pusé
y a
eiksmazodzio
seman inis
alen ingumas.
Ji
odo
eiksmazodzio
seman iné
alen ingumo
s uk ii a
( oliau
—
SemVS).
VeiksmaZodzio
eikémé
aixki
ik
ada,
kai
jis
eina
su
sa o
alen iniais
palydo ais,
ku iais
ealizuojami
am
ik i JO
seman iniai
poZymiai.
Vadinasi,
eiksmazodzio
eikSmé,
jo
seman inés
ypa ybés
paaiSkéja
i§
eiksmazodinio
sakinio
b anduolio,
O
ai
eiSkia,
kad
eiksmaZod¥io
SemVS
u i
su ap i
su
a i inkamo
eiksmazZodinio
sakinio
p opozicija,
ku i
Pap as ai
apib éziama
kaip
sakinio
eikimé
(Palme
1982,
69),
sakinio
p asminé,
a ba
seman iné,
s uk i a
(Apy oHosa
1976,
34,
37),
saki-
nio
gilioji
s uk i a
(Fillmo e
1968;
Cook
1978,
296).
Vadinasi,
ai,
kas
y a
eigia-
ma
apie
p opozicija,
u e y
ik i
i
eiksmazodzio
SemVS.
®
Ling is ingje
li e a i oje
jie
adinami
gana
j ai iai:
ak an ais
(Tesnié e
1959;
Helbig
1982;
Somme eld
—
Sch eibe
1974),
de e minan ais
(GeniuSiené
1971),
pa ne iais
(Mi spiele )
(Hel-
big
—
Schenkel
1975),
papildymais
(E génzungsbes immungen)
(E ben
1964; 1968)
i
k .
®
Valen iniy
palydo y
o moms
zymé i
da be
a ojami
simboliai
paaiSkin i
2
sky iuje.
46
P opozicija
suda o
d iejy
ipy
e mai:
p edika ai
i
a gumen ai
(Palme
1982,
69
.;
plg.
Teko iené
1982,
135-136),
a ba
kin amieji
(C enanos
1980,
312).
P edika ai
y a
eliaciniai
e mai
i
sakinyje
daZniausiai
a i inka
eiksmazodZius,
0
a gumen ai
y a
p iklausomi
nuo
p edika y
i
sakinyje
pap as ai
a i inka
daik a a -
dius.
Tuo
biidu
sakinio
b anduolys,
a ba
eiksmazZodis
su
sa o
palydo ais,
y a
p e-
dika as
su
am
ik u
a gumen y
inkiniu,
ku ie
sakinyje
y a
ealizuo i
konk e iais
leksiniais
iene ais.
N.
A u iuno a
p opozicija
apibidina
kaip
sakinio
seman ing
s uk i a,
ieni-
janéiq
deno acine
i
signi ikacing
eik&me,
i§
ku iy
s a biausia
y a
signi ikaciné
eik8-
mé
(Apy oxoza
1976,
37,
plg.
10—11,
45).
P opozicijai,
aip
pa
i
sakinio
b an-
duoliui,
bidingas
komponen y
seman inis
he e ogeniskumas:
p edika as
(i
saki-
nyje
ji
a i inkan is
eiksmaZodis)
y a
susijes
su
signi ikaciniu
lygmeniu,
0
a gumen-
ai
(i
juos
a i inkan ys
daik a a dZiai)
—
su
deno aciniu.
P edika as
—
ai
am
ik-
as
pozymis,
p iski iamas
a gumen ui,
a ba
san ykis
a p
d ieju
i
daugiau
a gumen-
y.
Jis
u i
eik8me,
be
ne u i
e e en o,
.
y.
nenu odo
daik o
ealiame
pasaulyje.
P edika iniai
Zodziai
p iklauso
Zenkly-sa oky
ka ego ijai,
ju
Zenklo
unkcija
eali-
zuojama
ik
signi ika o
a Z ilgiu
(Apy oHosa
1976,
329,
378).
P edika as
—
ai
u-
inys,
esmé,
seman ikos
eiSkinys
(C enaxos
1980,
321).
A gumen ai
a i inka
ik-
o és
daik us,
ju
unkcija
y a
iden i ikuojamoji.
Tuo
bidu
sakinio
seman iné
s uk-
i a
( uo
pa iu
i
eiksmaZodZio
SemVS)
y a
ne ienaly é
i
jos
negalima
sulygin i
su
Zodzio
eikSme.
1.1.3.
Sakinys
ka ais
(miisy
manymu
—
nepag is ai)
laikomas
,sudé iniu
zenk-
lu“
—
ypa inga
nominacijos
o ma,
ku ios
deno a as
y a
ne
daik as,
o
isa
si ua-
cija
(apie
ai
Z .
Mockanpcxaa
1981,
9—10;
C enanos
1980,
320).
Tai
deno aci-
né
sakinio
seman ikos
y inéjimo
k yp is,
ku i
ieSko
iesioginio
ySio
a p
sakinio
i
jo
Zymimos
eks aling is inés
si uacijos
(Z .
da
ApyTionosa
1976,
6—8).
Sakinio
seman iné
s uk i a
a aizduoja
am
ik a
si uacija,
ku i
a sispindi
musy
samonéje
p edika iniy
s uk i y
pa idalu’,
aciau
ai
né a
sakinio
deno a as,
o
ik
am
ik a
jo
seman iné
in e p e acija
—
signi ika as.
P z.,
sakiniu
(1)
Vy ai
isk o é
daik us
i
eximo
nusakoma
si uacija,
ku ioje
daly auja
ys
e e en ai
:
k o éjas,
k au-
nami
daik aii
ie a,
i8
ku ios
jie
iSk aunami.
Sio
sakinio
seman iné
s uk i a
susi-
deda
i§
p edika o
i
ijy
ak an y®
—
agen o,,
pa ien o
i
p adinio
aSko,
ku ie
isi8-
kai
a i inka
e e en y
si uacinius
aidmenis,
adinasi,
Si
seman iné
s uk i a
y a
ie-
sioginis
ik o és
si uacijos
a aizdas.
Ta iau
sakiniu
(2)
Vy ai
iSk o é
eZimq
a
pa i
si uacija
jau
ki aip
nusakoma.
P edika as
¢ia
u i
ik
du
ak an us
—
agen a;
i
pa ien a
—
i jie
nea i inka
e e en y
si uaciniy
aidmenu.
Vie a,
i§
ku ios
iSk aunami
7
P edika ai
y a
i
min ies
s uk i os,
i
kalbos
s uk i os.
Pi muoju
a eju
juose
a sispindi
ik o és
san ykiai
a p
daik y,
y
san ykiy
s uk i a;
p edika ai
ada
sup an ami
kaip
in elek ua-
linis
deno a o
modelis.
An uoju
a yeju
p edika ai
y a
in o macijos,
pe duodamos
kalbos
s uk i-
omis,
modeliai
(Cemen ox
1977,
112).
8
Ak an ai
—
ai
a gumen ai
su
nusaky a
seman ine
unkcija.
Seman iniy
unkcijy,
a ba
se-
man iniy
linksniy,
pa adinimai
i
umpas
apibiidinimas
bei
pa yzdziai
pa eikiami
oliau,
Z .
1.1.6.
AF
Tas
su
a i inkama
ik o és
si uacija,
i8 ySkéja
ju
ski ingos
signi ikacinés
TeikSmés:
pi muoju
a eju
pasaky a,
kas
bu o
da oma
su
daik ais,
0
an uoju
a eju
—
su
eZimu.
1.1.4,
Ling is inéje
li e a ii oje
eiksmazodzio
Ppa eikiama
seman iné
si uacijos
in e p e acija
au o iy
ap a iama
kaip
kalbiné
si uacija
(Xpaxosceni
1974,
9),
abs ak i
si uacija
(Cycos
1973,
22
.
»
Si uacija
kaip
sudé inis
seman inis
iene as
(CumsHunxni
1973,
373)
i
k .,
i&keliami
jos
ski umai
nuo
adinamosios
deno a-
cinés
si uacijos.
Tagiau
konk eéiai
analizuojan
sakinio
seman ika
(a ba
eiksmazo-
dZio
seman ing
s uk i a),
Sios
si uacijos
daznai
su apa inamos
i
e e en y
aidme-
nys
i8
ik o és
si uacijos
pe keliami
i
8ia
eiksmazodzio
Zymima
si uacija,
uo
pa iu
i
j
sakinio
seman ine
s uk ii a
a ba
i
eiksmaZodzio
SemVS
(@.,
p z.,
Ampecsa
1974,
134
.)®.
Tada
isy,
kad
i
labai
ski ingos
sanda os
sakiniy
seman inés
s uk-
u os,
ku ias
galima
susie i
su
a
Pacia
ik o és
si uacija,
laikomos
ienodomis
i
su-
ampan¢iomis
su ja
iek
ak an y
skaigiumi,
iek
ju
pobidziu.
Pyz.,
J.
Ap esianas
okiy
sakiniy,
kaip
On
saaueaem
bax
eop ouuMm
<>
On
saaueaem
2op ouee
6
bax,
seman ika
apibidina
Si aip:
eikéjas
—
alpinimo
eiksmas
—
pa alpa
—
mediia-
ga
eikéjas
—
alpinimo
eiksmas
—
medziaga
—
pa alpa
(Ampecs
1967,
58).
Kaip
ma ome,
sakiniy
seman ika
abiem
a ejais
nusakoma
ienodai
i
isiskai
a i-
inka
dalyky
padé i
ik o éje.
Au o ius
i
pa s
sako,
kad
abiejuose
sakiniuose
( ans-
o mose)
ap agomos
os
pacids
klasés
si uacijos,
o
sakiniy
seman iniaj
ski umai
p iklauso
nuo
o,
ku is
si uacijos
elemen as
laikomas
s a besniu;
jis
gali
bi i
pasaky as
anks iau
uz
ki us,
pab éziamas
loginiu
ki éiu,
dél
o
a i inkamai
pakin-
a
uos
pacius
si uacijos
dalykus
Zymingiy
Zodziy
sin aksinés
Pozicijos
sakinyje,
Panasiai
i
Ch.
J.
Fillmo e’as
bei
jo
eo ijos
Salininkai
(J.
Pleinesas,
S.
Ande -
sonas,
W.
A.
Cookas
i
k .)
y a
os
nuomonés,
kad
sakinio
seman ika
iesiogiai
a -
Tin iais
a
padia
seman ing
s uk i a,
ku i
isigkai
a i inka
eks aling is ine
si uacija.
IS
o
galima
da y i
p ielaida,
kad
isiskas
a i ikimas
(1
:
1)
y a
aip
pa
i
a p
g ama-
inés
s uk i os
i
eks aling is inés
si uacijos
(S a os a
1978,
508-5274;
pig.
Pal-
me
1982,
86—87).
Tam,
kad
paaiské y
y
sakiniy
Seman iniai
ski umai,
o
kad
jie
°
Kalbos
i
ik o és
ka ego ijy
su apa inima
N.
A u iuno a
aiSkina
uo,
kad
ik o é
seman i-
nése
schemose
egzis uoja
ne
sa o
,,Zaliu“
pa idalu,
o
jau
pe leis a
pe
Klasi ikuojanéia
i
abs a-
huojanéia
Zmogaus
samone,
a sispindéjusi
i
jsi i inusi
kalboje;
dél
o
ik o és
elemen ai
iesiog
nepas ebimai_,,pakeliami*
i
kalbos
lygmenj
(Apy iono a
1976,
35).
%
PanaSis
i
I.
Suso o
y inéjimy
ezul a ai,
gau i
naudojan
P edika ine
analize,
% .
Cycos
1973,
51
.
%
§.
S a os a
Siame
sa o
s aipsnyje
y a
Pa eikes
i§samiq
i ,
a odo,
pag is a
sios
koncepci-
jos
k i ika.
48
ik ai
y a,
niekas
uo
neabejoja™,
p i eikia,
kaip
paZymi
S.
S a os a,
kele o
,,giliy,
gilesniy
i
giliausiy
lygmeny“,
giliosios
s uk ii os
subjek o
i
objek o
pozicijyu,
ku-
iose,
p iklausomai
nuo
pasakymo
am
ik o
aspek o,
u i
bi i
ai
ienas,
ai
ki as
kons i uen as
(S a os a
1978,
518,
523).
S.
S a os os
nuomone,
y iné ojas
okiais
a ejais
domisi
ne
ling is inémis
s uk i omis,
o
isy
pi ma
si uacijy
i
eik’miy
ipologija,
kas
sin aksiniu
poZi iu
negali
bi i
pa eisinama.
Ta
pa ig
iSo ing
si ua-
cija gali
a i ik i
ski ingi
eiksmaZodZiai,
u in ys
ski ingas
seman iniy
linksniy
s uk i as,
o
ai
odo,
kad
a
si uacija
jais
nusakoma
ski ingai;
sakinio
seman iné
ep ezen acija
apima
ik
am
ik us
iSo inés
si uacijos
aspek us
(S a os a
1978,
512-513,
522).
1.1.5.
VeiksmaZodZio
SemVS
galima
nus a y i
u in
p ie§
akis
su
juo
suda y-
us
sakinius.
Tik
sakinyje
paai8kéja
eiksmazodzio
eikSmé
i
kaip
in e p e uojama
nusakomoji
ik o és
si uacija.
P edika o
ak an us
a i inka
ik
ie
si uacijos
daly iai,
ku ie
pasakomi
sakinyje
a i inkamomis
nuo
eiksmazZodzio
p iklausomomis
Zodziy
o momis.
Tie
e e en ai,
ku ie
sakinyje
negali
bi i
pasakomi,
lieka
uZ
eiksmaZo-
dzio
SemVS
ibu
kaip
neak ualioji
si uacijos
dalis,
ne ele an i’ka
eiksmaZzodzZio
eikSmei
(Z .
(2)
sakinj)**.
P edika o
ak an y
sin aksinés
ep ezen acijos
sakinyje
y a
eiksmaZodzio
alen-
iniai
palydo ai.
A siz elgian
i
jy
g ama ine
o ma
i
i8
dalies
i
jy
leksine
eik’me
galima
sp es i
apie
eiksmazZodzio
SemVS,
.
y.
apie
ai,
kaip
seman ikai
in e p e-
uojami
e e en y
si uaciniai
aidmenys.
Ta p
g ama iniy
linksniu,
ku ie
y a
bidin-
giausios
eiksmaZodZio
palydo y
o mos,
i
seman iniy
unkcijy,
a ba
seman iniy
linksniu,
y a
am
ik as
y8ys,
no s
isiSko
a i ikimo
(1
:
1)
a p
jy
i
né a™.
S.
Kac-
nelsonas
y a
pazyméjes,
kad
linksniy
eik8més
iSkyla
ne
kalboje,
eikiamos
kon eks-
o,
o
y a
kalb6s,
jos
idinés
s uk i os
ak as.
Kon eks as
y a
ne
eikSmiy
gene a-
o ius,
o
jy
i8o inis
,,i8 y8kin ojas“,
padedan is
a ski i
iena
linksnio
unkcija
nuo
12
E.
Mo a esik
(1978,
255),
p z.,
pazymi,
kad
isi
ling is ai
(ypa
S.
Ande sonas),
y inéje
angly
k.
eiksmaZodZius,
eiSkian ius
p ipildyma
a ba
iS uS inima,
y a
nu ode,
kad
okios
al e -
-
nacinés
kons ukcijos,
kaip
John
smea ed
pain
on
he
wall
,,Dzonas
epé
daZus
an
sienos“
i
John
smea ed
he
wall
wi h
pain
,,Dzonas
epé
siena
daZais“
ik ai
seman ikai
ski iasi.
Ta¢iau
as
ski -
umas
au o és
nu odomas
ik
sienos
a z ilgiu:
an ajame
sakinyje
esa
eigiama,
kad
ji
isa
apim-
a
eiksmo,
o
pi majame
o
ne u ima
gal oje
(plg.
Fillmo e
1968,
48;
1969
a,
127—128).
S.
S a os a
saky u,
kad
pi majame
sakinyje
apsk i ai
kalbama
ne
apie
siena,
o
apie
dazZus
i
ai,
kas
su jais
da oma
(plg.
S a os a
1978,
512—513).
13
Ka ais
e e en o
u inys
labai
konk e iu
pa idalu
y a
inko po uo as
eiksmazZodZio
lek-
sinéje
eikSméje,
p z.,
eiksmazodZiai
uogau i,
g ybau i,
ieSu au i
inko po uoja
enkamus
daik us,
©
mil uo i,
asaluo i,
Sukuo i
—
eiksmo
j ankj
a
p iemone;
uos
dalykus
nu odo
eiksmazZodziy
kamieno
daik a a diné
dalis
(jy
de i acinis
pama as),
odél
sakinyje
jie
negali
bi i
a ski ai
pasa-
komi.
Né a
jokio
pag indo
many i,
kad
Siy
eiksmaZodziy
SemVS
u é y
bi i
pa ien as
a
ins u-
men as,
a i inkan ys
inko po uo uosius
ik o és
dalykus,
nes
Siy
eiksmaZodZiy
eikSmé
okiy
ak an y
ne eikalauja.
14
Plg.
Fink
1978,
180.
Au o ius
eigia,
kad
no s
g ama iniai
linksniai
u i
daug
unkcijy,
a iau
pas ebé a,
kad
okios
eliacinés
kons an os,
kaip
agen as
i
ins umen as,
k yp is
(Di ec-
ion,
Goal)
i
k yp inga
lokacija
(Di ec ional
Loca ion),
daugelyje kalby
u i
labai
egulia ias
i8-
o ines
ep ezen acijas.
49

ki os
(Kamemscou
1972,
42).
Vieniems
linksniams
biidingesnés
ienos,
ki iems
—
ki os
seman inés
unkcijos.
Va dininko
i
galininko
seman ika
labai
p iklauso
nuo
eiksmazZodiio
eik&més,
P z.,
jeigu
eiksmaZodis
eixkia
eiksma,
a dininkas
pap as ai
ep ezen uoja
eiks-
mo
subjek a,
ku iuo
dagniausiai
es i
agen as
(p z.,
aikas
béga,
senelé
e pia
li-
nus),
0
galininkas
—
eiksmo
objek a,
ku iuo
dazniausiai
es i
pa ien as
(p z.,
kikkis
g auzia
mo kg@)
i
gana
daznai
eiksmo
u inys
(kon en y as)
(p z.,
ka ys
ykdo
isakyma).
Kai
eiksmazodis
ei¥kia
biisena
a ba
P ocesa,
a dininkas
pap as ai
Tep ezen uoja
bisenos
subjek a,
ku iuo
daZniausiai
es i
pa ien as
(p z.,
aikas
se ga,
pieS ukas
nuliio),
bene icien as
(p z.,
b olis
u i
nam@q)
a ba
pe cipien as
(p z.,
Zmonés
ma o),
0
galininkas
—
biisenos
objek a,
ku iuo
dazniausiai
es i
ba-
Senos
u inys
(p z.,
gi d¥iu
iukSmaq,
komanda
laiméjo
ung
ynes),
egiau
pa ien-
as
(Salia
bene icien o,
P z.,
jie
ga o
bu a,
mes
u ime
sodq).
Ki y
linksniy
eik&més
y a
sa a ankiskesnés
i
maziau
p iklausomos
nuo
eiksmazZodzio
eikSmés}5,
Pyz.,
naudininkas
ep ezen uoja
bene
icien a
iek
p ie
eiksmo,
iek
p ie
bisenos
a
p oce-
so
eikSmés
eiksmazZodiiy
(plg.:
aikai
padéjo
é ams,
jam
sekasi,
namas
a i e-
ko
b oliui),
a iau
Pe cipien a
jis
Tep ezen uoja
ik
p ie
biisenos
(pe cepcijos)
eiks-
mazodziu
(p z.,
aikui
no isi
miego).
Taigi
Zinodami
eiksma¥od io
eikSme,
sakinyje
galime
numany i
jo
palydo y
seman ines
unkcijas
i ,
a siZ elge
aip
pa
i
nusakoma
ik o és
si uacija,
galime
nu-
s a y i
jo
SemVS.
Ki a
e us,
Zinodami
eiksmazodio
eikSme
i
SemVS,
galime
nus a y i
jo
SinVS
(plg.
1.3.1).
W.
Bondzio,
W.
Flamigas,
J.
Ap esianas
i
ki i
y iné ojai,
nus a ydami
eiks-
mazodziy
seman inj
alen inguma,
iSei ies
aku
laiko
Zinoma
eiksmaZodiio
eik’-
me
(pla iau
apie
ai
Z .
Sliziené
1978,
111-112).
W.
Bondzio
Zodziais,
,, u i
alen-
inguma“
isy
pi ma
ei8kia,
kad
kalbiné
ig aiska
(p z.,
eiksmazZodis)
sa o
abs-
ak aus
u inio
pag indu
u i
lais y
ie y
san ykiy
logikos
p asme
(
1969,
234
—
235).
Lais y
ie y
skai ius
ig
ik ujy
p iklauso
nuo
p edika o
—
eiksmazodzio
abs ak-
aus
u inio,
be
a gumen y
seman inés
unkcijos
Siuo
a eju,
kai
emiamasi
ik
eiks-
mazodzio
eikSme,
gali
bi i
nus a omos
ik
analizuojan
nusakomg
ik o és
si ua-
cija;
uo
bidu
e e en y
si uaciniai
aidmenys
pe keliami
j
eiksmaZodzio
SemVS
i
§i
iek
ak an y
skaigiumi,
iek
jy
pobidziu
isada
a i inka
ik o és
si uacijos
sudé-
i.
Misy
nuomone,
a gumen y
seman inés
unkcijos
i
eiksmazodzio
SemVS
p i-
Klauso
nuo
o,
kaip
seman i’kai
in e p e uojama
nusakomoji
ik o és
Si uacija
i
kokia
eiksmaZodzio
bend oji
signi ikaciné
eikSmé,
0
ai
paaiskéja
ik
sakinyje.
Veiksmazodzio
SemVS
uz aSoma
kaip
p edika iné
s uk i a,
ku ioje
pazymé os
a gumen y
seman inés
unkcijos,
0
ie oj
p edika o
(poZymio
F
a ba
san ykio
R)
i aSy as
a i inkamas
eiksmazodis
a ba
jo
simbolis
V,
P z.:
duo i
[A,
P,
B]
a ba
V
IA,
P,
B];
adinasi,
eiksmazZodzio
duo i
eikimé
su okiama
kaip
i ie is
p edi-
*8
Plg.
E.
Ku ylowicziaus
linksniy
ski s yma
j
g ama inius
i
konk eéiuosius.
Va dininkas
i
galininkas
—
g ama iniai
linksniai,
jy
pag indiné
unkcija
y a
sin aksiné,
Visy
ki y
linksniy
pag-
indiné
unkcija
y a
seman iné
(Kypunosyy
1962).
50
ka as,
.
y.
kaip
san ykis
a p
agen o,
pa ien o
i
bene icien o.
SemVS
odo
eiksma-
Yodzio
ak an y
skai iy
i
pobiidj
abs akciame
loginiame-seman iniame
lygmenyje,
ka u
ji
odo,
kiek
alen iniy
palydo y
eiksmaZodis
u i
iSo iniame
sin aksés
lyg-
menyje
i
kokios
y
palydo y
seman inés
unkcijos.
Be
o,
SemVS
leidzia
pama y i
eiksmazZodziy,
u in iy
ienodas
SinVS,
seman ikos
ski umus
i
u in¢iy
ski in-
gas
SinVS
—
seman ikos
bend uma
;
ski ingos
SemVS
aip
pa
gali
ody i
y
pa iu
ik o és
dalyky
ne ienoda
seman ing
in e p e acija.
1.1.6.
A gumen y
seman inéms
unkcijoms
nusaky i
a ojami
Sie
seman iniy
linksniy
pa adinimai*®.
Agen as
[A]
—
eiksmo
a likéjo
unkcija,
ku ia
suponuoja
akcionalinés
eik8-
més
eiksmaZod/iai.
Sakinyje
ji
ealizuojama
subjek iniu
a dininku
(isky us
pa-
sy ines
kons ukcijas,
ku
ja
ep ezen uoja
kilmininkas).
Ski iami
du
poklasiai.
1)
Agen as,
[A,]
—
eiksmo
inicia o iaus
i
a likejo
unkcija,
bidinga
gy oms
bii ybéms,
p z.:
paukSéiai
sk aido,
aikas
skai o
knyga,
duk é
padeda
mo inai,
Zasinas
susipesé
su
gaidziu,
mokiniai
sp endzia
uzda inj.
2)
Agen as,
[A2]
—
eiksmo
a likéjo
unkcija,
bidinga
negy iems
daik ams,
s ichinéms
jégoms
bei
ki iems
gam os
i
isuomenés
ei8kiniams,
j ai iems
i engi-
niams,
maSinoms,
p ie aisams,
ku ie
u i
po encija,
am
ik a
ene gija
i
dél
o
gali
a lik i
a ba
sukel i,
suzadin i
eiksma,
be
ne u i
sa o
inicia y os,
pyz.:
a inasi
ciklonas,
masina,
aukinys;.
éjas
pucia
j
langus,
saulé
eka,
a gonai
gaudzia,
skambu is
pazadino
mane,
aisiai
lenké
medziy
Sakas,
§alna
nusaldé
agu kus,
ugienos
bado
kojas,
ligos
a gina
zmones,
Salyje
siau éjo
asizmas,
lempa
S iecia,
upelis
gu guliuoja.
Agen o,
unkcija
y a
ne ienaly é.
P i eikus
ja
galima
bi y
suskaidy i
ben
j
is
poklasius:
gam ine
jéga,
p ieZas i
i
ins umen a.
Ins umen inis
agen as,
nuo
ins umen o
unkcijos
ski iasi
uo,
kad
galimas
ik
ada,
kai
eiksmas
gali
bi i
su okiamas
kaip
yks an is
be
kieno
no s
inicia y os;
e e encinio
lygmens
ins umen as
ada
laikomas
ienin eliu
eiksmo
a likéju
—
agen-
ly,
p z.:
masina
su azinéjo
Zmogy,
au obusas
aziuoja
{
Siaulius,
padange
aizo
lék u ai.
Vis
dél o
iba
a p
ins umen o
i
ins umen inio
agen o,
y a
gana
saly-
giska
(plg.
Helbig
1977,
84).
18
Seman iniy
linksniy
skai ius
a ski y
y iné ojy
da buose
labai
ne ienodas,
jis
s y uoja
nuo
Se8iy
sep yniy
linksniy
iki
keliasdeSim ies.
Pa s
seman iniy
linksniy
eo ijos
p adininkas
Ch.
J.
Fillmo e’as
jy
skaiéiy
i
i8
dalies
pa adinimus
sa o
da buose
y a
ne
ka a
kei es
(pla iau
apie
ai
Z .
Apy ionosa
1973),
plg.
Fillmo e
1968;
1969a;
1969b;
1981.
PanaSiai
kaip
Fillmo e’as,
ik
kele a
seman iniy
linksniy
ski ia
W.
L.
Cha e’as
(Gei h
1975,
121-123),
G.
Helbigas
(1977),
no s
Sis
kai
ku iy
linksniy
ski ia
da
po
kele a
poklasiy,
S.
S a os a
(1978,
471),
T.
Lom e as
(Jlom-
es
1965).
Kiek
daugiau
jy
mini
G.
Wo jakas
(1976,
368-369),
W.
Schenkelis
(1977,
96—98),
V.
Bogdano as
(Bo yanos
1977,
52—55),
o
J.
Ap esianas
pa eikia
ne
25
seman iniy
linksniy
sa-
aXq
(Anpecsn
1974,
125-126).
Kuo
daugiau
ski iama
linksniy,
uo
siau esné
jy
seman iné
apim-
is,
uo
daugiau
jie
de alizuojami.
Ap aSan
eiksmazodziy
SemVS,
pa ogiau
naudo is
didesniu
seman iniy
linksniy
skai¢iumi-
51
Agen o
e minas
a ojamas
ada,
kai
agen o,
i
agen o,
sky imas
eiksmayo-
dZio
seman inei
cha ak e is ikai
ne ele an iskas,
p z.:
me gina
|
éjas
sklaidé
Japus*”.
Pa ien as
[P]
—
daik o
bisenos
unkcija,
biidinga
iek
gy iems,
iek
negy iems
daik ams.
Pa ien o
y a
d i
ski ybés.
Akcionalinés
eik¥més
eiksmazodZiai
supo-
nuoja
iziskai
a ba
psichiSkai
eikiamo
daik o
biisena,
p z.:
aikas
sudauké
s ikli-
ne,
ske eld a
suzeidé
ka i,
Sal is
pa e é
andenj
ledu,
y ai
isk o é
ezimq,
mo ina
p ipylé
i
puodyne
pieno,
éjas
pakélé
bali
ong,
senis
p agé é
gaidj,
é ai
pa -
da é
ka e,
da bininkai
s a o
nama,
aikas
skai o
kn
ysq
(knyga
y a
okioje
bi-
senoje,
kad
ja
skai o),
suo
Bgqsdino
a is,
d augai
ispéjo
Juoza,
ji
pak ie é
s ecia
i
idy,
sud ozé
pe
ankas,
g iebé
uz
lazdos.
Sakinyje
8i
pa ien o
a maina
dazZniau-
siai
ealizuojama
objek iniu
galininku.
Bisenos
bei
P oceso
eikSmés
eiksmazo-
dzZiai
suponuoja
daik o
bu ima
am
ik oje
s a inéje
biisenoje
a ba
jo
biisenos
ki-
ima, p z.:
duona
y a
an
s alo,
aikas
guli
lo eléje,
ugiai
ne elpa
j
a uodg,
na-
mas
p iklauso
b oliui,
skauda
gal a/
gal a,
ugiai
bal uoja,
gélés
k epia;
s ik-
liné
nuk i o
i
suduzo,
ugiai
bgla,
é ai
mi e,
Zi niai
ixdygo,
pi kia
ix us éjo,
kamba ys
p isipildé
dimy,
j
al j
p isédo
Zmoniy,
é ai
u i
soda,
adau
ba a y-
kq.
Si
a maina
sakinyje
dazniausiai
Tealizuojama
subjek iniu
a dininku,
ka ais
objek iniu
galininku
i
k .
o momis.
Pa ien as
gali
a i ik i
i ai ius
si uacinius
aidmenis,
odél
daugeliu
a eju
odo
am
ik a
nusakomos
si uacijos
Ppe spek y a.
Pa ien as
y a
ai,
ij
ka
Zi i ima
kaip
j
eikiama
eiksmazZodzio
Zymimu
eiksmu
a ba
esan i
am
ik oje
biisenoje
(s a inéje
a
dinaminéje)
(plg.
S a os a
1978,
472).
Pe cipien as[Pcp]
—
Ppe cep o iaus
unkcija,
bidinga
gy oms
bii ybéms,
su-
okianéioms
ik oy és
dalykus,
u ingioms
am
ik a
nusi eikima
jy
a Z ilgiu,
psicho-
logiSkai
i
juos
Teaguojancioms,
p z.:
aikas
no i
miego,
Tomas
nieko
nezino,
a
gi dziu
iukima,
zuikis
bijo
i
lapo,
mokin
ys
nemoka
pamokos,
anagas
pa-
ma é
g obj,
aikai
neklausé
é y,
jam
pa inka
knygos,
Jonui
ipi
da bas.
Pe cipien-
a
suponuoja
pe cepcijos
eiksmazodyiai.
Sakinyje
jis
dazniausiai
ealizuojamas
subjek iniu
a dininku,
eciau
—
naudininku.
Bene icien as
[B]
—
ad esa o,
ga éjo,
poseso iaus
unkcija,
bidinga
gy oms
bii ybéms,
ku iy
naudai
a
nenaudai
kas
yks a,
da osi,
y a,
p z.:
ji
da é
me gy ei
obuolj,
siinus
padeda
é ui,
pazadéjau
d augui
knyga,
jis
pa odé
siinui
gand a,
di ekcija
p iminé
da bininkams
Je
isipa eigojimus,
k eipki és
i
di ek o iy;
ka és
gauna
siloso,
é ai
u i
namq,
Ané
pame é
pi s ines,
pinigai
p iklauso
au,
Pe as
islosé
mo ocikla,
mums
aks a
laiko,
jam
iskas
sekasi.
Ka ais
i
negy i
daik ai
”
Helbigas
(1977,
74
.)
ski ia
ne
is
agen o
unkcijas.
Tuo
a pu
daugelis
y iné ojy
(Fill-
mo e’as,
Cha e’as,
Schenkelis,
Ap esianas)
ie oj
agen o,
i
agen o,
ski ia
iena
pla iai
sup an-
amo
agen o
(a ba
subjek o)
unkcija.
Is
ik yjy
aip
da y i
galima
bi y
ik
uo
a eju,
jeigu
agen-
u
bi y
laikoma
labai
bend a
eikéjo
unkcija,
kaip
i
kokia
hipe unkcija,
ku i
oliau
bi y
skaido-
ma
j
poklasius
(plg.
Pex omene
1983,
15,
ku
ski iama
subjek o
hipe unkcija,
u in i
ke u is po-
klasius).
Agen a,
i
agen a,
laiky i
iena
seman ine
unkcija,
be
ki a
ko,
neleidZia
i
a
aplinkybé,
kad
eiksmazodzio
seman inéje
s uk i oje
agen as,
de inasi
p ie
didesnio
skaigiaus
ki y
seman i-
niy
linksniy
negu
agen as,.
P z.,
su
ins umen u
eina
ik
agen as,
(kaip
eiksmo
inicia o ius).
52
su okiami
kaip
bene icien as,
p z.:
g ébliui
sudéjo
dan is,
§ a kui
iks a
sagos,
iikymas
kenkia
s eika ai.
Vienais
a ejais
bene icien a
suponuoja
eiksmo
eikSmés
bene ak y iniai
eiks-
mazod iai,
ada
sakinyje
jis
ealizuojamas
naudininku.
Ki ais
a ejais
jis
suponuo-
jamas
biisenos
bei
p oceso
eikSmés
eiksmazodziy
i
sakinyje
ealizuojamas
subjek-
iniu
a dininku
a ba
naudininku.
Kauza o ius
[C]
—
inicia o iaus
unkcija,
bidinga
asmeniui,
ku io
inicia y-
a
kas
ki as
a lieka
eiksma
a ba
ku is
suda o
salygas
a si as i
am
ik ai
daik o
biisenai
pa s
iesiogiai
eiksmo
nea likdamas,
p z.:
ponas
iski sdino
miska,
p ie-
yaizdas
nuplakdino
baudziauninka,
Ona
pasisiiidino
naujq
suknele,
é ai
ap esdino
s iny,
kaimynai
da
b andina
k iecius,
Seimininké
nuanks ino
aka iene,
é ai
leido
aikui
moky is.
Kon agen as
[CA]
— p ieS
agen a
eikiandios,
jam
p ieSingos
jégos
unkcija,
bidinga
gy oms
bi ybéms,
aip
pa
negy iems
daik ams
bei
gam os
i
isuomenés
eiSkiniams,
p z.:
ilkas
gynési
nuo
Suny,
Zmonés
gynési
nuo
bado
i
Saléio,
ledlauzis
g iimési
su
ledais
i
gam os
s ichija,
Zemdi biai
ko oja
su
kenkéjais,
als ieciai
sukilo
p ie§
ponus,
jis
man
p ieSinasi.
Komi a y as
[Com]
—
an aeilio
agen o,
pa ien o,
pe cipien o
a
bene i-
cien o
unkcija,
pasi odan i
g e a
a i inkamos
pag indinés
unkcijos
i
sakinyje
daz-
niausiai
ealizuojama
p ielinksnine
kons ukcija
suN;,
p z.:
é as
a iasi
su
mo ina,
Julius
d augauja
su
Vincu,
jis
suki Sino
b olj
su
sese ia,
é as
padalijo
Zeme
Jo-
nui
su
An anu
(pla iau
Z .
1.3.3).
Rezul a as
[R]
—
ezul a o
unkcija,
bidinga
daik ui,
ku iuo
pa i s a
a
pa-
e éiamas,
pada omas
ki as
daik as
(daZniausiai
pa ien as),
p z.:
anduo
pa i o
i
ledq
|
ledu,
agana
pa e é
ji
akmeniu,
puodyné
suby éjo
i
Sukes.
Kon en y as
[Con]
—
eiksmo
a
bisenos
u inio
unkcija,
bidinga
i ai iems
daik ams
bei
eiS8kiniams
i
sakinyje
ealizuojama
j ai iausiomis
ZodZiy
o momis
bei
kons ukcijomis,
p z.:
gi dzZiu
balsus,
ligonis
no i
pailsé i,
aikai
bijo
g iaus-
inio,
isi
d¥iaugiasi
pa asa iu,
apie
ai
isi
Zino,
Zmonés
laukia
gied os,
jam
eikia
pinigy,
papasakok
apie
kelione;
isi
jau
Zinojo,
kas
bu o
nu ike;
Jo-
nas
sdkési
nieko
nezZinqs,
aikai
Zaidzia
u bolqa,
komanda
laiméjo
ung ynes,
ji
aidino
lape,
And ius
mokosi
chemijos,
duk é
ixéjo
j
ma ¢ias,
siinus
moko-
si
inZinie ium,
jis
apo
pi mininku,
Jonq
is inkome
pi mininku,
q
medj
a-
dina
qzuolu,
kamba ys
p isipildé
(p iéjo)
dii}my,
p ipyliau
puodyne
pieno,
k an-
as
apaugo
alksniais,
laukus
nuklojo
sniegas,
suknelé
siekia
Zeme,
Sakos
lieciasi
sienos,
laukai
da é
ge q
de liy,
aikas
niks eléjo
koja.
Sal inis
[O]
—
eiksmo
a
biisenos
i8 aky,
p adinés
medZiagos
(p adinio
s o-
io)
unkcija,
bidinga
iek
gy iems,
iek
negy iems
daik ams,
p z.:
aikai
iSp asé
i
dédés
a klj,
i
ka és
p imelzia
daug
pieno,
jie
ga o
paskolq
i§
banko,
jis
k e-
¢ia
i§
molio
o a,
i
aiky
pasida o
Zmonés,
pe duok
jam
nuo
misy
linkéjimy.
Mo y as
[M]
—
mo y a imo
unkcija,
bidinga
daik ams,
eiSkiniams,
ku ie
su okiami
kaip
eiksmo
a
biisenos
pag indas,
p z.:
uz
knygq
mokéjau
du
u-
blius,
a silygink
jam
uz
da ba,
a idi bau
uz
skolq.
53
Ins umen inis
inagininkas,
ku io
galima
iena
a
be eik
iena
ip as iné
leksiné
Tep ezen acija,
da be
laikomas
ne ele an ixku
eiksmazodziy
sin aksinei
klasi ika-
cijai.
1.2.7.
Tam
ik ais
a ejais
seman i3kai
in e p e uojan
si uacija
ienas
e e en-
as
a si
suskaidomas
i
sakinyje
pasakomas
d iem
Zodiiais:
ienu
Zodziu
pasako-
mas
jis
isas,
o
ki u
—
ik
jo
dalis
(a ba
jo
d abuZiai,
pakink ai,
min ys,
no ai,
po ei-
kiai
i
pan.).
Vienais
a ejais
iSskaidy a
e e en a
a i inka
du
yeiksmazodzio
SemVS
ak an ai,
panagiai
kaip
i
ais
a ejais,
kai
jie
a i inka
du
a ski us
e e en us,
plg.:
(24)
Vaikas
[A,]
pakélé
gal q
[P].
(25)
Ja ei iai
[A,]
pakélé
bu es
[P].
Ki ais
a ejais
i
eiksmazodzio
SemVS
pa enka
ik
iends
isskaidy o
e e en o
dalies
seman iné
in e p e acija,
nes
jos
isiskai
pakanka,
kad
bii u
paso in as
eiks-
mazodzio
alen ingumas.
P z,:
(26)
Mo ina
[A,]
nu é é
aikg
[P]
uz
ankos.
(27)
Mo ina
[A]
nu é é
aikui
uz
ankos
[P].
Signi ikaciniu
poZii iu
abu
Sie
sakiniai
ski ingi:
pi majame
akcen uojamas
po-
eikis
isam
daik ui,
o
an ajame
daik as
paliegiamas
ik
iek,
kiek
pa eikiama
jo
dalis.
Ski ingi
i
eiksmaZodzio
san ykiai
su
p iklausomomis
o momis:
(26)
sakiny-
je,
be
a dininko,
alen iniu
palydo u
jis
da
u i
galininka,
o
(27)
—
p ielinksnine
kons ukcija.
Ta
pa i
p ielinksniné
Kons ukcija
(26)
y a
lais asis
na ys,
u in is
ik-
Slinamaja
unkcija,
no s
kaip
ma ome
i¥
(27),
ji
gali
bi i
eiksmazodZio
aldoma
(plg.:
Mo ina
nu é é
yz
i és
g4alo);
jai
iesiog
né a
lais os
Pozicijos
eiksmazodzio
SinVS.
Jeigu
neba y
pasaky as
isa
daik a
eikian is
galininkas,
p ielinksniné
kons -
ukcija
ap y
eiksmazodiio
alen iniu
palydo u,
a iau
sakinys
bi y
nepilnas
i
sin aksiniu,
i
seman iniu
poZi iu.
P ielinksniné
kons ukcija
dél
o,
kad
i
ja
ieina
daik a a dis,
eiSkian is
isumos
dalj,
eikalauja
seman inio
Ppapildymo,
.
y.
nu o-
dymo,
kokiai
isumai
a
dalis
p iklauso,
i
odél
né a
seman iSkai
sa a ankiska.
Si
iks ama
in o macija
sakinyje
pa eikiama
naudininku,
kaip
ma ome
(27).
Tik
ada,
kai
eiksmaZodis
Sang azinis
i
pa i y inés
eik’més
daik a a dzio
seman inj
a-
len inguma
paso ina
sang azos
dalely é
(ja
pasakoma
isuma),
okia
p ielinksniné
kons ukcija
gali
ap i
sa a ankixkos
eik$més
palydo u,
p z.:
(28)
Mo e iské
[A]
nusi é é
u¥
gal os
[P].
Naudininko
padé is
sakinyje
okiais
a ejais
y a
ypa inga.
VeiksmaZodis
jo
ne-
eikalauja
i
ne aldo,
dél
o
G.
Helbigas
i
W.
Schenkelis
Ji
adina
,,lais uoju
da y u“
(1975,
46—47).
Tagiau
ix
ik yjy
jis
né a
isiSkai
lais as.
Naudininkas
seman iniu
podii iu
p iklauso
nuo
ki o
daik a a dzio,
a p
jy
y a
Posesy inis
san ykis,
a iau
a
p iklausomybé
specialiai
sin aksiskai
né a
iS eikS a.
Posesy inis
san ykis
pap as-
ai
ealizuojamas
kilmininku,
adinasi,
naudininko
a ojima
¢ia
lemia
san ykis
ne
su
daik a a dzZiu,
o
su
eiksma¥odziu®.
Jo
Ty8i
su
eiksmaZodziu
pa i ina
am
ik-
#2
J.
Jablonskis
y a
nu odes
saky ojo
gy ai
jauciama
ski uma
a p
Sios
eik’més
naudininko
i
posesy inio
kilmininko
(pyz.,
jam
kojos
d eba
—
Jo
kojos
d eba):
kilmininku
keliama
aikS én
kieno
kilmé
i
p iklausomybé
(sa ybé),
o
naudininku
—
a si inkas
kam
a ba
esas
kam
dalykas
(Jablonskis
1957,
601).
I§
esmés
a
pa i
eik8’més
ski uma
nu odo
i
ki i
au o iai
(A6o3uHa
1963;
Smp36y ac
1967;
Timppan
1974).
60

ais
a ejais
galimos
ans o macijos,
kai
naudininkas pakei iamas
subjeK iniu
a -
dininku,
p z.:
(29)
Man
suslapo
ankos
+»
A§
susSlapau
ankas.
Tadiau
naudininkas
susijes
ne
iesiogiai
su
eiksmazodziu,
o
su
pa i y inés
eik8-
més
daik a a dZiu
i
eiksmazodzZiu
d auge®*.
No s
eiksmaZodis
jo
ne eikalauja
i
jis
negali
bi i
laikomas
eiksmaZodZio
alen iniu
palydo u,
naudininkas
sakinyje
y a
bi inas,
nes
be
jo
lieka
nepaso in as
pa i y inés
eik’més
daik a a dzio
seman-
inis
alen ingumas.
Dél
o
kai
ku ie
y iné ojai
jj
ne
laiko
eiksmaZodZio
alen iniu
palydo u
(Z .
E ben
1968,
120).
Taéiau
iS
ik ujy
am
né a
pag indo;
naudininkas
Siais
a ejais
eikiausiai
y a
ne
eiksmaZodZio
SinVS,
o
sakinio
sin aksinés
s uk i-
Tos
elemen as,
eiSkian is
eiksmu
suin e esuo a
asmenj
a
daik a,
ku iam
kas
nu-
inka
(bene icien a).
Veiksmazodziy
alen ingumo
a z ilgiu
jis
laiky inas
lais uoju
na iu.
Kas
ki a
y a
okie
a ejai,
kai
naudininka
eiksmaZodis
aldo.
Tokie
eiksmazo-
dziai
eiskia
kokj
no s
izinj
po eiki
gy am
daik ui,
p z.:
(i)gel i,
(j)du i,
suduo i,
uzduo i,
(su)d oZ i,
o i,
smog i,
ikqs i
i
k .
P z.:
(30)
Man
[P]
igéle
bi e.
(31)
Seimininkas
sud ozé
a kliui
[P]
bo agu.
Naudininkas
eiskia
nuken éjusi
asmenj
a
gy ina,
a iau
i8laiko
i
am
ik a
su-
in e esuo umo
(bene icien o)
a spal i,
ku is
nebiidingas
galininkui,
daugeliu
a ejy
galin iam
pakeis i
naudininka,
plg.:
(32)
Uodas
mane
[P]
igélé
(LKZ).
(33)
Seimininkas
sud ozé
a klj
[P]
bo agu.
Naudininkas
okiais
a ejais
pe ima
pa ien o
unkcija
i§
aldomos
p ielinksninés
kons ukcijos,
eigkian ios
iesiogiai
eikiama
isumos
dali,
i
y a
eiksmaZodZiy
bi inasis
palydo as.
Ta iau
ada,
kai
Salia
y a
aldomoji
p ielinksniné
kons ukcija,
naudininkas
eiSkia
ne
pa ien a,
o
bene icien a
i
y a lais asis
na ys
kaip
i
ais
a -
ejais,
kai
jis
né a
eiksmazZodzio
iesiogiai
aldomas
(plg.
27),
p z.:
(34)
Bi é
igélé
man
j
eidq
[P].
(35)
Seimininkas
sud ozé
a kliui
pe
s énas
[P].
P ielinksniné kons ukcija,
no s
i
ne u i
seman inio
sa a ankiSkumo,
pa enki-
na
eiksmaZodZio
alen inguma,
i
sakinio
p edikacija
a odo
pilna
(plg.
A6o3una
1963,
33).
Tuo
galime
jsi ikin i
p ielinksninés
kons ukcijos
daik a a di
pakei e
se-
man iSkai
sa a ankiSku
Zodziu,
plg.:
(36)
Lie us
ki o
j
eidgq.
(37)
Lie us
ki o
j
langus.
Tokie
sakiniai
kaip
(36)
gali
bi i
a ojami,
kai
i8
kon eks o
a
kalbos
si uacijos
aiSku,
kam
p iklauso
eiksmo
palies a
kino
dalis.
Tuo
bidu
eiksmaZodziai,
aldan ys
i
naudininka,
i
p ielinksnine
kons ukcija,
a ojami
pagal
du
sin aksinius
alen ingumo
modelius.
8
Pla iau
apie
d igubus
naudininko
ySius
Z .
AGosmHa
1963;
Smp36y ac
1967;
Tappan
1974;
Anpecan
1974,
153-154.
61
Lais asis
naudininkas
posesy iniu
san ykiu
siejasi
su
gana
j ai iais
daik a a dziy
linksniais
bei
p ielinksninémis
kons ukcijomis,
pyz.:
(38)
Maxina
nulauzé
é ui
ankq.
(39)
Man
spengia
ausyse.
(40)
Vaikas
uwilipo
mo inai
an
keliy.
(41)
Jonui
kilo
ge a
min is.
1.3.
VEIKSMAZODZIU
SINTAKSINIO
IR
SEMANTINIO
VALENTINGUMO
TARPUSAVIO
RYSYS
IR
KAI
KURIE
JO
YPATUMAI
1.3.1.
Veiksmazodzio
alen iniy
palydo y
skai ius
Pap as ai
a i inka
ak an y
skai iy
jo
SemVS.
Kai
ku iy
y iné ojy
iSkel as
kiekybinis
jy
nea i ikimas
iSplaukia
i
o,
kad
eiksmaZodZio
(a
sakinio)
seman iné
s uk i a
su apa inama
su
e e en y
san ykiy
s uk i a
ik o és
si uacijoje.
Tada
isi
sakiniai,
ku iuos
galima
susie i
su
a
pa ia
ik o
és
si uacija,
kad
i
kaip
ski ingai
ji
bi y
jais
nusakoma
(gali
ski i
ne
ik
jos
seman iné
in e p e acija,
be
i
apim is,
.
y.
ienu
a eju
gali
bi i
nusako-
ma
didesné,
ki u
a eju
—
mazesné
ik o és
a ka pa),
u i
u é i
ienodg
seman ine
s uk ii a.
Be
sakiniy
eikSmés
ski ingos,
i
y
ski umy
eikia
ieSko i
jau
ki ame
—
sin aksés
—
lygmenyje,
pasi elkus
giliojo
subjek o
bei
objek o
sa okas,
kad
galima
bu y
nus a y i,
ku is
seman inés
s uk i os
(0
i8
ik ujy
—
ik o és
si uacijos)
elemen-
as
i8keliamas
daugiau
uz
ki us.
SemVS,
nus a y a
emian is
ne
si uaciniais
aidmenimis,
0
eiksmaZod¥io
bend-
aja
signi ikacine
eikSme,
daugeliu
a ejy
pa i
odo,
ku is
si uacijos
elemen as
i8-
keliamas
daugiau
uz
ki us,
.
y.
i& ySkina
am
ik a
nusakomosios
si uacijos
pe spek y-
a.
IS
ki y
seman iniy
ak an y
Gia
ypaé
iSsiski ia
pa ien as,
ku is,
p iklausomai
nuo
eiksmaZodzio
eikSmés,
ik o és
si uacijoje
gali
a i ik i
gana
j ai ius
si uacinius
e e en u
aidmenis,
plg.:
(42)
Té ai
pado anojo
siinui
laik od
i.
(43)
Gam a
apdo anojo
aikg
e ais
gabumais.
(44)
Kamba ys
p isipildé
Zmoniy.
(45)
Zmonés
iksémé
Sulinj.
Tik
(42)
pa ien as
a i inka
si uacinj
pa ien o
aidmeni,
in ui y iai
p iski iama
am
ik am
si uacijos
daly iui,
o
(43)
jis
a i inka
bene icien o,
(44)
—
ie os,
(45)
—
p adinio
aSko
aidmenis.
Pa ien as
a y um
pe ima
giliojo
subjek o
i
objek o
unk-
cijas,
iSkeldamas
Siuos
si uacinius
aidmenis
a liekandius
e e en us
kaip
s a besnius
uz
ki us.
Ka u
jis
pa odo
am
ik a
eiksmaZodZiu
nusakomos
ik o és
si uacijos
pe spek y a.
Pa ien o
iSkeliamaja
unkcija
daZnai
pa emia
i
jo
sin aksinis
ealiza-
imas,
ku is
labai
p iklauso
nuo
eiksmaZodziy
eik’més:
p ie
akcionalinés
eikSmés
eiksmaZodziy
pa ien as
daZniausiai
ealizuojamas
galininku,
ku is
sakinyje
eina
iesioginiu
papildiniu,
o
p ie
bisenos
a
p oceso
eikSmés
eiksmazZodziu
—
a di-
ninku,
ku is
sakinyje
eina
eiksniu,
i
ik
ka ais
objek iniu
galininku
(p ie
bene ak-
62
y iniy
eiksmaZodZiu,
plg.
1.1.5)4.
Tuo
biidu
pa ien as
daZnai
u i
ne
ik
seman ini,.
be
i
sin aksinj
pobiidj
(ka u
am
ik a
sin aksinj
pobidj
u i
i
pa i
SemVS,
ku ioje
jis
y a),
be
o,
kaip
pazymi
S.
S a os a
(1978,
472),
jo
de inicija
y a
g ei¢iau
psicho-
loginé
negu
iziné, nes
ling is iné
sakinio
s uk ii a
negali
bi i
nus a oma
i
anali-
zuojama
emian is
ik
iSo ine
ik o e,
no s
ja
i
a i ik y.
Ki y
SemVS
ak an y
sin aksinis
ealiza imas
y a lais esnis,
a¢iau
i
jie
daugelis
u i
am
ik as
biidingiausias
sin aksinés
aiSkos
o mas.
Pyz.,
agen as
pap as ai
ealizuojamas
a dininku
(i8sky us
pasy ines
kons ukcijas),
pe cipien as
i
bene~
icien as
—
a dininku
a ba
naudininku.
Loka y o
bidingiausia
ealiza imo
o ma
y a
ie ininkas,
a¢iau
labai
daZnai
jis
ei8kiamas
i
i ai iomis
p ielinksninémis
kons -
ukcijomis,
ku iy loka y iné,
kaip
i
di ek y iné,
eikSmé
i8 ySkéja
ik
p ie
am
ik-
os
eikSmés
eiksmaZodziy.
Kon en y a,
kaip
i
pa ien a,
daZniausiai
ep ezen uoja
galininkas,
a¢iau
labai
daznai
jis
eiSkiamas
i
i ai iomis
ki omis ZodZiy
o momis:
a dininku,
kilmininku,
inagininku,
aip
pa
p ielinksninémis
kons ukcijomis,
p i-
Klausomai
nuo
o,
kokios
p iklausomosios
o mos
y a
eiksmazodzio
dispozici-
joje.
1.3.2.
Kai
ku iais
a ejais
eiksmaZodziy
(a
ski ingai
a ojamo
ieno
eiks-
maZodzio)
SemVS
a
pa i,
o
nusakomos
si uacijos
pe spek y a
padeda
i8 ySkin i
ski ingos
SinVS.
ISkelian
ku i
si uacijos
elemen a,
pag indini
aidmenj
aidina
a i inkamo
SemVS
ak an o
ep ezen a imas
subjek iniu
a dininku
a ba
objek iniu
galininku,
plg.:
(46)
a.
Vaikai
[Pcp]
mégs a
pasakas
[Con].
b.
Vaikams
[Pcp]
pa inka
pasakos
[Con].
(47)
a.
Fak ai
[P]
a i inka
eiginj
[Comp].
b.
Fak ai
[P]
nep ieS a auja
eiginiui
[Comp].
(48)
a.
K iimai
[Con]
apaugo
k an us
[P].
b.
K an ai
[P]
apaugo
k iimais
[Con].
(49)
a.
Vaikas
[P]
isid é
pi S q
[Con].
b.
Vaikas
[P]
isidi é
j
pi s a
[Con].
Kiek ienoje
sakiniy
po oje
nusakoma
a
pa i
ik o és
si uacija,
a¢iau
kiek
ski -
ingu
aspek u.
(46)
a
a dininku
i8keliamas
pe cipien as,
o
(46)
b
—
kon en y as.
(47)
a
galininku
iSkeliamas
kompa a y as,
ku is
Siame
sakinyje
laikomas
s a esniu
negu
(47)
b.
Siu
sakiniy
seman inéje
s uk i oje
pa ien o
a ba
i8
iso
né a,
a ba
jis,
ienodai
sin aksi8kai
ealizuojamas,
ne u i
iSkeliamosios
unkcijos.
Jos
pa ien as
ne-
u i
i
(48)
bei
(49).
(48)
ikeliamaja
unkcija
a lieka
a dininkas,
ienu
a eju
iskel-
damas
kon en y a
(a),
ki u
—
pa ien a
(b),
o
(49)
—
galininkas,
ku iuo
iSkeliamas
kon en y as
(a).
1.3.3.
Veiksmazodzio
SemVS
pap as ai
nebiina
d iejy
ienody
ak an y.
Dél
o
su a ia
dauguma
y iné ojy?®.
Ta iau
iskyla
kKlausimas
dél
a pusa io
eiksmo
eiks-
24
Kai
ku iais
a ejais,
Siek
iek
paki us
seman iniam
san ykiui
su
eiksmazZodZiu,
a dininka
i
galininka
pakei ia
neapib éz o
kiekio
kilmininkas,
plg.:
a sikando
duonos,
p isi algé
mésos,
pasilauzé
§aky,
o
p ie
neigiamos
o mos
eiksmazodZiy
—
neiginio
kilmininkas,
p z.:
né a
pi-
nigy
(plg.
y a
pinigai),
ne u iu
pi S iniy
(plg.
u iu
pi s ines).
25
§i
ezé
ypa é
ginama
Ch.
J.
Fillmo e’o
i
S.
S a os os
da buose.
63
més
sang aziniy
i
kai
ku iy
ki y
eiksmaZodziy
(mus is,
a is,
gindy is,
pyk is,
su-
si ik i,
susilie i;
pjudy i,
ki Sin i,
supazindin i,
maisy i
(ka
su
kuo),
sujung i,
isski i,
alin i
i
k .),
nusakandiy
okia
ik o és
si uacija,
ku ioje
y a
du
a
keli
ienodus
aidmenis
a liekan ys
e e en ai.
Kai
kas
mano,
kad
okiy
eiksmazZodZiy
SemVS
u i
bi i
du
ienodos
seman ikos
ak an ai
(a.
Anpecan
1974,
27,
137;
Schenkel
1977,
105—106).
Miné os
si uacijos
gali
bi i
d ejopai
seman iskai
in e p e uojamos,
dél
o
eiks-
mazodziai
u i
d i
ski ingas
SemVS
i
jas
a i inkandias
SinVS.
Vienu
a eju
e e en-
ai,
a liekan ys
ienodus
aidmenis,
ak uojami
kaip
ienas
kolek y inis
ak an as
(agen as,
pa ien as,
pe cipien as,
ka ais
bene icien as).
Sakinyje
oks
kolek y inis
ak an as
ealizuojamas
a i inkama
daik a a dziy
daugiskai os
o ma,
p z.:
(50)
Vy ai
[Aj]
kalbasi.
(51)
Vaikai
[Pcp]
susipyko.
(52)
Respublikos
[P]
susieina
Siau éje,
(53)
And ius
supjudé
Sunis
[P}.
(54)
Mo ina
padalijo
obuoli
aikams
[B].
Vie oj
daugiskai os
linksnio,
kaip
jo
subs i u as,
gali
bi i
pa a o os
d i
(a
daugiau)
o
pa ies
ienaskai os
linksnio
o mos,
u ingios
a
pacia
sin aksine
unk-
cija
i
einan ios
iena iSémis
sakinio
dalimis,
plg
:
Jonas,
Pe as
i
An anas
kalbasi.
Ki u
a eju
e e en ai,
ik o és
si uacijoje
a liekan ys
ienodus
aidmenis,
seman-
iniu
poZii iu
in e p e uojami
ski ingai,
ienas
jy
ikeliamas,
o
ki as
nus umiamas
i
an a
ie a,
saky um,
y a
an aeilis.
Dél
o
eiksmazodZio
SemVS
juos
a i inka
du
ski ingos
seman ikos
ak an ai,
ku ie
i
sakinyje
ealizuojami
ski ingomis
sin aksi-
némis
o momis:
(50
a)
Jonas
[A,]
kalbasi
su
Pe u
[Com].
(SI
a)
Julius
[Pep]
susipyko
su
d augu
[Com].
(52
a)
Siau éje
Lie u a
[P]
susieina
su
La ija
[Com].
(53
a)
And ius
supjudé
Sa gi
[P]
su
Ma giu
[Com].
(54
a)
Mo ina
padalijo
obuoli
Jonukui
[B]
su
Onu e
[Com].
P ielinksnine
kons ukcija
Tep ezen uojamas
ak an as
(50
a)
g e a
agen o
ak-
uojamas
kaip
an aeilis
agen as,
(51
a)
g e a
pe cipien o
—
kaip
an aeilis
pe ci-
pien as,
(52
a)
i
(53
a)
—
kaip
an aeilis
pa ien as,
(54
a)
—
kaip
an aeilis
bene i-
¢<ien as.
Lydéjimo,
an aeiliskumo
pozymis
ienija
isas
Sias
seman ines
a mainas
i
leidzZia
laiky i
jas
ienu
ak an u,
ku is
i
sakinyje
isais
a ejais
ealizuojamas
ienodai.
Siame
da be
jis
adinamas
komi a y u2*.
#6
S.
S a os a
(1978,
469)
ji
adina
idiniu
loka y u
(Inne
Loca i e)
—
labai
placios
i
neapi-
b éZ os
seman ikos
ak an u,
ku iuo
S:
S a os os
laikomi
labai
j ai is
i
ski ingi
dalykai,
susije
su
pa ien o
( aip
pa
labai
pla iai
S.
S a os os
sup an amo)
pozicija
(1978,
493
.).
Badamas
labai
bend as
i
neapib éz as,
sis
ak an as
ne u i
i
kokios
no s
jam
biidingos
jp as os
sin aksinés
ea-
lizacijos.
64
Kai
ku ie
eiksmazod7iai,
p z.,
susi ik i,
susiei i,
a
pa ia
ik o és
si uacija
ga-
li
i
Siek
iek
ki aip
in e p e uo i,
su eikdami
daugiau
s o io
e e en ui
—
komi-
a y ui,
ku is
ada
ealizuojamas
galininku,
plg.:
(55)
a.
Jonas
[P]
susi iko
su
Pe u
[Com].
b.
Jonas
[P]
susi iko
Pe a
[Com].
1.3.4,
Kai
ku iy
sang aZiniy
i
ieno
ki o
nesang azinio
eiksmazod#io
SemVS
y a
du
ak an ai,
a i inkan ys
iena
si uacijos
e e en a,
ienas
—
isa
e e en a,
ak uojamg
kaip
pa ien a,
ki as
—
jo
dalj,
ak uojama
kaip
kon en y a.
Sie
eiks-
mazod7iai
eiSkia
sa aimini,
ne y ia
i ykusj
eiksma
—
p ocesa
(a sako
j
klausima
kas
a si iko?),
p z.:
(56)
Vaikas
[P]
nusimusé
koja
[Con].
(57)
A klys
[P]
uzsiga o
(niks eléjo,
nusilauzé)
kojq
[Con].
(58)
Té as
[P]
susi enké
gal q
[Con].
Galininkas
Siais
a ejais
ka u
u i
ikslinamaja
unkcija:
juo
sukonk e inama
nuken éjusioji
e e en o
—
pa ien o
dalis,
Ka ais
jis
y a
akul a y us,
plg.:
(59)
Vaikas
[P]
uzsiga o,
susizeidé,
susi enké.
1.3.5.
VeiksmazodZio
SinVS
y a
jo
SemVS
leksiné-sin aksiné
ealizacija.
Sem
VS
sin aksinis
ealiza imas
p iklauso
ne
ik
nuo
ak an y
seman iniy
unkcijy,
be
i
nuo
eiksmaZodzio
sin aksinio
a ojimo
galimybiu,
.
y.
nuo
o,
su
kokiomis
Zo-
dziy
o momis
(linksniais,
linksniais
su
p ielinksniais,
bend a imis,
daly iais
i
k .)
as
eiksmaZodis
eina
sakinyje.
Leksini
SemVS
ealiza ima
pa ia
bend iausia
o -
ma
lemia
ak an y
seman inés
unkcijos;
p z.,
agen as,,
pe cipien as,
bene icien-
as,
kauza o ius
pap as ai
siejami
su
gy a
bii ybe,
odél
ealizuojami
konk e iai-
siais
daik a a dZiais,
Zymindiais
gy a
daik a;
kon en y as
daZnai
siejamas
su
abs-
ak iais
dalykais
i
ealizuojamas
abs akéiaisiais
daik a a dyiais,
Salu iniais
su-
dé iniy
sakiniy
démenimis
i
k .
Ta iau
daug
gia
lemia
kiek ieno
eiksmazodzio
leksiné
eikSmé
i
jo
seman inio
de inimosi
su
ki ais
ZodZiais
galimybés.
Dél
o,
p z.,
andenj,
aly,
kompo a
ge iame,
o
s iuba
algome;
eida
p ausiame,
gal a
enkame,
bal inius
skalbiame,
0
ankas
plauname
a ba
mazgojame.
Veiksmazo-
dzio
galéjimas
jung is
su
am
ik omis
leksemomis,
a ba
jo
a pusa io
seman inio
de inimosi
su
ki ais
Zodziais
galimybés,
pap as ai
adinama
jo
leksiniu
alen in-
gumu
(plg.
Jakai iené
1980,
32—33).
Leksinis
alen ingumas
de e minuoja
isa
eiksmazodZio
leksine
ZodzZiy
aplinka,
a ba
leksine
dis ibucija,
o
jo
alen iniai
palydo ai
suda o
ik
jos
dali:
ai ie
ZodZiai
bei
jy
o mos,
ku iy
eiksmaZodis
ei-
kalauja
sa o
eikSmés
pag indu
i
ku ie
suda o
sakinio
b anduolj.
Sin aksi¥kai
kla-
si ikuojan
eiksmaZodzZius,
leksinis
alen ingumas
ik
iek
y a
ak ualus,
kiek
jis
susijes
su
eiksmazodziy
alen iniais
palydo ais.
1.3.6.
VeiksmaZodziai
gali
u é i
ienoda
sin aksinj,
be
ski ingg
seman inj
alen inguma,
i
a i kS iai:
jy
seman inis
alen ingumas
gali
bi i
ienodas,
o
sin-
aksinis
—
ski ingas.
[8siski ia
kelios
eiksmaZodziy
g upés.
3.
120
65

1)
VeiksmaZodziy
SinVS
ienodos.
Galimi
du
a ejai:
a)
SemVS
aip
pa
ienodos.
Tokie
eiksmazodziai
p iklauso
ai
pa iai
seman inei
g upei,
nes
u i
a
pa ia
bend aja
signi ikacing
eikSme
(
ju
indi idualios
leksinés
eik¥més,
Zinoma,
gali
bi i
ski ingos,
be
gali
bi i
i
sinonimi8kos).
Piss
(60)
a.
Vaikas
[A,]
algo
obuolj
[P].
b.
Té as
[A,]
skai o
laik as j
[P].
c.
Seimininké
[A,]
nuk aus e
(ple.
nuémé)
s alq
[P].
Ny
—
V —N,
Visi
Sie
eiksmazodziai
eixkia
eikéjo
—
inicia o iaus
po eikj
daik ui.
b)
SemVS
ski ingos.
VeiksmaZodziy
bend oji
signi ikaciné
eikSmé
ski -
inga
i
jie
p iklauso
ski ingoms
seman inéms
g upéms,
plg.:
(61)
a.
Véjas
[A,]
a ida é
langq
[P].
b.
Pe as
[B]
u i
au omobilj
[P].
Na
—V £ —N,
c.
Mokiniai
[Pcp]
ge bia
moky ojus
[Con].
VeiksmazZodis
a ida y i
eiSkia
eikéjo
po eiki
daik ui,
u é i
eiSkia
asmens
—
Poseso iaus
biisena,
salygojama
jo
san ykio
su
nuosa ybe,
ge b i
—
asmens
psi-
chinj
san yki
su
daik u.
2)
Veiksmazodziy
SinVS
ski ingos.
a)
SemVS
ienodos.
Tokie
eiksmaZodziai
p iklauso
ski ingoms
sin aksi-
néms,
be
ai
pa¢iai
seman inei
klasei,
Plg.:
(62)
a.
N,
—
V
—
Ng:
Vaikai
bijo
ilko.
b.
Nn
—
V
—
Ng:
A¥
ma au
S iesq.
c.
Nn
—
V
—
Ni:
Mes
d¥iaugiamés
pa asa iu.
V
[Pep,
Con]
d.
Ny,
—
V
—
an N,:
Té as
supyko
an
siinaus.
Visi
Sie
eiksmaZod iai
eikia
asmens
psichinj
san yki
su
daik u.
Tais
a ejais,
kai
nusakoma
a
pa i
si uacija,
ski ingos
SinVS
odo,
ku ie
si u-
acijos
daly iai
ixkeliami
kaip
s a besni
uz
ki us,
a iau
eiksmaZodZiu
eikSmés
maZai
ski iasi,
Z .
(46)
i
(47).
Veiksmazodiiai
meég i
i
pa ik i
ei8kia
asmens
psichi-
nj
san ykj
su
daik u,
o
a i ik i
i
nep ieS a au i
—
daik o
( eiSkinio)
lyginima
su
ki-
u
daik u.
SemVS
ak an ai
Siais
a ejais
a i inka
e e en y
si uacinius
aidmenis.
i
abiejuose
kiek ienos
po os
sakiniuose
san ykis
a p
p edika o
a gumen y
y a
as.
pa s.
b)
SemVS
ski ingos.
VeiksmazZodZiy
eikSmés
ski iasi
i
jie
p iklauso
ski -
ingoms
iek
sin aksinéms,
iek
seman inems
Klaséms.
Plg.:
(63)
a.
N,
—
V
—
nuoN,:
Jonas
[A,]
gynési
nuo
Suns
[CA].
b.
Na
—
V
—
Na:
Suo
[Ay]
ikando
Jonui
(Pl.
c.
N,
—
V
—
Ny:
Jonas
[Pcp]
pasipik ino
Sunimi [Con].
d.
Na
—
V :
Jonukas
[P]
p a i ko.
Kiek ienu
eiksmazodziu
nusakoma
is
ki a
ik o és
si uacija
i
jy
eik¥més
ne u i
nieko
bend a.
Kai
d iem
(a
keliais)
eiksmazodziais
nusakoma
a
pa i
ik o és
si uacija,
Kiek ienu
a eju
ji
ki aip
seman ixkai
in e p e uojama,
ki okie
san ykiai
a p
p edi-
66
ka o
a gumen y
(ka ais
ki oks
i
jy
skaiéius),
ki okia
bend oji
signi ikaciné
( aip
pa
i
indi iduali
leksiné)
eik8mé.
Plg.:
(64)
a.
Na
—
V
—
Ng
—
Na:
Jonas
[A,]
da é
d augui
[B]
[x]
bl]
knyga
[P].
[z]
b.
Na
—
V
—
Ng
—
i8Ng:
D augas
[B]
ga o
i
Jono
[0]
y]
[x]
knygq
[PI].
Iz]
(65)
a.
Na
—
V
—
N,:
A¥
[Pep]
dzZiaugiuosi
pa asa iu
[Con].
[x]
ly]
b.
Na
—
V
—
Ng:
Pa asa is
[Ag]
mane
[P]
dZiugina.
ly]
[x]
(66)
a.
N,
—
V
—
Ng
—
i8
Ng:
Kazkas
[A,]
pa ogé
i¥
Jono
[0]
[x]
y]
pinigus
[P].
[z]
b.
N,
—
V
—
Ng:
Kazkas
[A,]
ap ogé
Jonq
[P].
[x]
ly]
Tokios
sakiniy
po os,
ku iomis
ski ingai
nusakoma
a
pa i
ik o és
si uacija
i
ku ios
dél
o
ski iasi
signi ikaciniu
poZii iu,
adinamos
pe i azémis
(C emaHos
1981,
201
.;
plg.
Mocxampcxas
1978,
74-75).
Pe i azés,
ku iy
p edika ai
u i
ienoda
a gumen y
skai iy,
pap as ai
adinamos
kon e sinémis.
1.3.7.
Kadangi
eiksmaZodziy
alen ingumas
p iklauso
nuo
jy
eikSmés,
as
pa s
eiksmazZodis,
pa a o as
ski ingomis
eikSmémis,
gali
u é i
ski inga
alen ingu-
ma
i
p iklausy i
ski ingoms
sin aksinéms
bei
seman inéms
klaséms.
Todél
pagal
alen inguma
eiksmaZodzZiai
klasi ikuojami
ne
kaip
leksemos,
0
kaip
sememos?’.
Tas
pa s
eiksmazZodis
ienu
a eju
gali
bi i
d i alen is,
ki u
—
i alen is
a
ien-
alen is
i
.
.
Ta p
eiksmazodzio
SinVS
i
SemVS
galimi
Si okie
san ykiai.
1)
Veiksmazodzio
SinVS
ski ingos.
a)
SemVS
aip
pa
ski ingos.
VeiksmaZodis
jeina
j
ski ingas
sin aksines
i
seman ines
klases.
Kai
nusakomos
ski ingos
ik o és
si uacijos,
daugiau
a
maZziau
ski iasi
eiksmaZodZio
indi iduali
leksiné
eikSmé
(galimas
dalykas,
kad
kai
ku iais
a ejais
jau
u ime
i
ski ingas
leksemas
—
homonimus”).
Plg.:
(67)
a.
N,
—
V
—
Na
—
In :
Moky ojas
[C]
leido
aikams
[B]
pazais i
[Con].
b.
N,
—
V
—
N,
—
In :
Té ai
[C]
leidZia
aikus
[P]
moky is
[Fin].
7
Taigi
klasi ikuojan
eiksmazodzius
pagal
alen inguma,
polisemijos
i
homonimijos
sky-
imas
ne u i
lemiamos
eikSmés.
28
Manoma,
kad
ienai
leksemai
p iklauso
ik
os
eikSmés,
ku ios
u i
am
ik a
seman inj
‘bend uma
( .
y.
bend y
seman iniy
elemen y
—
semy)
(Jakai iené
1980,
46;
Bansepa
1975,
124;
Bapuna
1963,
54).
Siuo
poZi i iu
(67)
a,
b,
c
bi y
ilius uojamos
ienos
leksemos
eikSmés,
ku-
ioms
bend as
asmens
alios
momen as,
0
(67)
d
—
ki a
leksema.
=
67
c.
N,
—
V
—
Ng
—
Ad Di :
Kaimynai
[C]
leidZia
a klius
[P]
i
ganyk-
Iq
[Di ].
d.
N,
—
V
—
Ny
—
iNg:
Vy ai
[Ay]
leidZia
inklus
[P]
i
eZe a
[Ad].
Kai
nusakoma
a
pa i
ik o és
si uacija
(a
ben
i8
dalies
su ampan ios
ik o és:
si uacijos),
eiksmaZodis
p iklauso
ski ingoms
seman inéms
klaséms,
nes
u i
ski -
inga
bend aja
signi ikacine
eikSme
(pa eikiama
ski inga
seman iné
si uacijos
in-
e p e acija),
a iau
jo
leksiné
eik’mé
ma iau
esiski ia.
Plg.:
(68)
a.
N,
—
V
—
Ny
—
iNa:
Vaikas
[Ay]
paleido
akmenj
[P]
i
a na
[Ad].
b.
N,
—
V
—
N,
—
iN,:
Vaikas
[Ai]
paleido
akmeniu
[1]
i
a ng
[Ad].
c.
N,
—
V
—
Ny
—
N;:
Vaikas
[Ai]
paleido
a ng
[P]
akmeniu
{ -
(69)
a.
N,
—
V
—
N,
—
Na:
Mes
[A,]
Se iame
Sieng
[P]
ka éms
[B].
b.
N,
—
V
—
N,
—
N,:
Mes
[Aq]
Se iame
ka es
[P]
sienu
[Con].
(70)
a.
V imp
—
Ng
—
Nj:
T enkinyje
[L]
P iaugo
Zoliy
[P].
b.
N,
—
V
—
Ng:
T enkinys
[P]
p iaugo
Zoliy
[Con].
(71)
a.
V imp
=
Ng
—
iNa:
I
kiemq
[Ad]
p i azia o
s eciy
[P].
b.
Na
—
V
—
Ng:
Kiemas
[P]
p i azia o
s eciy
[Con].
(72)
a.
Na
—
V
—
i8Ng:
I
k ano
[Ab]
laa
anduo
[P}.
b.
N,
—
V :
K anas
[P]
lasa.
(73)
a.
N,
—
V
—
N,
—
nuo
Ng:
Mo ina
[A,]
nuk aus é
indus
[P]
nuo
s alo
[Ab].
b.
Ni
—
V
—
Ny:
Mo ina
[Ay]
nuk aus é
s alg
[P].
b)
SemVS
a
pa i.
Veiksmazodis
a ojamas
pagal
du
a
kelis
sin aksinius
alen ingumo
modelius,
be iek
jo
bend oji
signi ikacing,
ick
indi iduali
leksiné-
eikSmé
gali
bii i
i
esmés
a
pa i.
Galimi
ik
am
ik i
signi ikacinés
eikSmés
niuan-
sai,
ku iuos
su eikia
pasakymui
ieno
ku io
ak an o
iSkélimas
sin aksinéje
s uk i-
Toje
a dininku
a ba
galininku,
nesikeigian
jo
seman inei
unkcijai
(z .
48,
49).
Tuo
biidu
ski ingos
eiksmazodzio
SinVS
&iais
a ejais
unkcionuoja
kaip
pa ale-
liniai
modeliai.
Plg.
da
Siuos
pa yzdZius
:
74)
a.
Na
—
V
—
Na:
Ji
p isiminé
aikys e.
ne
b.
N,
—
V -
Ni:
Jai
pee
i
V
(Pep,
Con]
(75)
a.
N,
—
V :
Sienas
sulijo.
}
V
Pl
b.
V imp—Na:
Sienq
sulijo.
(78)
a.
N,
—
V
—
Ng:
Qna
a sik a é
jaunikio.
b.
N,
—
V
—
N,:
Ona
a sik a é
Jaunikiu.
V
[B,
Con]
c.
Na
—
V
—
nuoN,:
Ona
a sik a é
nuo
jaunikio.
Ta iau
eiksmaZodzio
indi iduali
leksiné
eikSmé
kiek ienu
a eju
gali
bi i
i
ski inga,
no s
bend oji
signi ikaciné
eikémé
isais
a ejais
ienoda.
Reikimés
ski umai
daug
p iklauso
nuo
ne ienodos
leksinés
apsup ies,
a ba
eiksma%odzio.
leksinio
alen ingumo.
Plg.:
(77)
a.
N,
—
V
—
N,
—
Ni:
Ona
mua
p adalges
g ébliu,
b.
N,
—
V
—
N,
—
iNg:
Té as
musé
kumi in
i
s alg.
}
V
[A,,
P,
I}
c.
Na
—
V
—
Ny
—
iN:
Muski
s iklelj
i
akmenélj.
2)
VeiksmaZodzio
SinVS
a
pa i.
a)
SemVS
ski ingos,
Veiksmazodis
a ojamas
ski ingomis
eik’mémis
(galima
i
homonimija)
i
kiek ienu
a eju
p iklauso
is
ki ai
seman inei
g upei,
be
jo
sin aksinis
alen ingumas
oks
pa s. Plg.:
(78)
a.
Zu ys
[A,]
leidzia
ik us
[P].
b.
S a iné
[P]
andenj
[Con]
eee
N,
—
V
—
Na
(79)
a.
Mo ina
[A,]
kelia
aikus
[P].
b.
Mielés
[Az]
kelia
agaisi
[P].
c.
Vaikai
[A,]
kelia
iukima
[Con].
Vege a
_
d.
Ledas
[P]
kelia
Zmogy
[Con].
(80)
a.
Vaikai
[A,]
daug
juda.
bn
_ e
b.
S alas
[P]
juda
(nelygiai
s o i).
es
b)
SemVS
a
pa i.
No s
ienodas
i
sin aksinis,
i
seman inis
alen ingu-
amas,
eiksmaZodis
gali
bi i
a ojamas
isi8kai
ski ingomis
eikSmémis,
jeigu
juo
nusakomos
ski ingos
ik o és
si uacijos.
Plg.:
(81)
a.
Zmonés
[A,]
leidzia
knygas
[P].
b.
Zu ys
[A,]
leidzia
ik us
[P]
©.
Bi és
[Aj]
leidzia
spieciy
[P].
Na
—
V
—
Na
d.
Vaikai
[A,]
leidZia
muilo bu bulus
[P].
(82)
a.
Dan ys
[P]
k in a.
b.
Sal is
[P]
k in a.
}N,
—
VE
c.
Gal ijai
[P]
k in a.
Tik
ais
a ejais,
kai
su ampa
i
leksinis
alen ingumas
(palydo ai
—
y
pa iy
‘lasiu
i
ne
poklasiu
Zod¥iai),
galima
many i,
kad
eiksmaZodis
u i
a
pa ia
indi-
idualia
leksing
eikSme,
plg.:
(83)
a.
A kliai
[P]
k in a.
b.
Ka és
[P]
k in a.
N,
—V
c.
Musés
[P]
k in a.
(84)
a.
Vaikai
[A,]
kelia
aidq
[Con].
Nol
ap
'R
b.
Da bininkai
[A,]
kelia
mais q
[Con].
‘
:
2.
VEIKSMAZODZIU
SINTAKSINES
KLASES
D i
s ambiausios
sin aksinés
eiksmazZodZiy
klasés
—
ai
asmeniniai
i
beas-
smeniai
eiksmaZod iai,
ku ie
ski iasi
subjek inio
a dininko
po eikiu:
asmeniniams
- eiksmazodziams
a dininkas
eikalingas,
beasmeniams
—
ne.
Kadangi
pagal
- alen inguma
klasi ikuojamos
eiksmazZodZiy
sememos,
p ie
beasmeniy
eiksma-
Zodziy
p iski iami
i
beasmeni8kai
( .
y.
be
subjek inio
a dininko)
a ojami
as-
meniniai
eiksmazodziai.
Tuo
biidu
as
pa s
eiksmazZodis,
jeigu
jis
a ojamas
i
asmenine,
i
beasmene
eikSme,
gali
a sidu i
abiejose
sin aksinése
klasése.
Pagal
alen iniy
palydo y
skaigiy
asmeniniai
eiksmaZodziai
ski s omi
j
ien-
- alen ius,
d i alen ius,
i alen ius
i
ke u alen ius,
beasmeniai
—
j
ien alen-
ius
i
d i alen ius.
Tie
beasmeniai
eiksmazodziai,
ku ie
sakinyje
ne u i
né
69
V
[I,
P]:
peilis
peili
pagalanda,
ausys
gaudé
kiek iena
ga sq,
Sie
bid a dziai
pa-
b ézia
daik o
ypa ybe,
s ecius
linksmino
ako deonas,
ge as
pliigas
a o
iesias
agas.
V
[Pep,
Con]:
aikai
mégs a
saldumynus,
a
gi dziu
Zmoniy
balsus,
mokinys
mo-
ka
pamoka,
ji
p isimena
Jaunys e,
jis
e ina
pinigus,
ji
sapna o
é q.
V
[B,
P]:
da bininkai
ga o
a lyginimg,
Zmogus
en
iSnaudoja
Zmogy,
asa iniai
k ieciai
labai
isnaudoja
zeme,
piemuo
p agané
Zqsiukq,
a¥
pameciau
pa ke j,
Jonas
isigijo
au omobilj,
jie
uzgy eno
dédés
Zeme,
namus
aldé
é as,
adau
pies ukq,
é ai
u i
namq,
namas
u i
iena
jéjima,
mo e ys
jgijo
lygias
eises
su
y ais,
é as
a i
an us
ba us,
moky ojas
neSioja
akinius.
V
[P,
Con]:
sinus
iga o
liga,
s a ybos
empai
iga o
didele
eikime,
a&
baigiu
amiy,
aikas
u i
sloga,
Zemé
u i
u ulio
So ma,
komanda
igijo
pe s a 4,
laukai
duo-
da
de liy,
smélis
suge ia
andenj,
padanga
leidzia
o a,
langai
Xal j
p aleidzia,
as
plo-
as
p ieina
(siekia)
Bal ijos
ji a,
a klys
niks eléjo
kojq,
é as
nusilauzé
ankq.
V
[P,
Comp]:
sinus
a augo
é q,
Se mukinélis
p iaugo
pu ing,
kuku iizai
Zoles
p aaugo,
Jonas
iSaugo
S a kq,
kopija
a i inka
o iginala,
a izos
p anoko
miezius.
V
[P,
Com]:
Pe as
susi iko
déde,
é as
anadien
susiéjo
kal j.
V
[Con,
P]:
é q
suémé
miegas,
mane
ix iko
liga,
Mo q
apémé
silpnumas,
lai g
is iko
aud a,
Zmogy
is iko
nelaimé,
jauni
da bininkai
papildé
kolek y a,
pik zZolés
apau-
0
da zq,
spuogai
ixbé é
eidg,
debesys
dengé
meénulj,
sienas
puosé
pa eikslai.
V
[Con,
Pep]:
mane
paga o
baimé,
sese is
apémé
pa ydas
(panika,
ingulys).
Kai
a dininku
ealizuojamas
kon en y as,
sakinio
subjek a
daznai
ei’kia
ga-
lininkas.
Va dininkas
a skleidzia
eiksmazodzio
u inj
i
sa o
leksine
eikSme
y a
glaudziai
su
juo
susijes.
(Tai
bidinga
i
ki y
sin aksiniy
modeliy
sakiniams,
ku iuose
y a
kon en y inis
a dininkas.)
VIC,
P]:
ponas
iski sdino
miskq,
p ie aizdas
nuplakdino
baudziauninka,
é ai
i¥-
ekino
duk e is,
aikai
supjudé
Sunis,
p as as
Seimininkas
gy ulius
d asina
(uzda es
a e),
kaimynas
da
b andino
ja us,
u
i dZio inai
an
gal os
ainikélj,
meis as
nu-
didino
ba us,
mes
jau
iSpe inome
isciukus,
aikai
isausxino
obq
(be a s ydami
du is),
u
p ikai insi
kamba ius
(a ida iusi
langus).
Modelio
N,
—
V
—
Na
seman iné
in e p e acija
i
ya dininko
bei
galininko
seman inio
a pusa io
de inimo
galimybés
a aizduo os
1
len eléje®,
Siame
sin aksiniame
alen ingumo
modelyje
galininkas
labai
e ai
kada
es i
a-
kul a y us.
Kiek
dazniau
akul a y us
es i
kon en y inis
galininkas.
Daugeliu
a ejy
galininkas
gali
bi i
pakeis as
neapib éz o
kiekio
kilmininku,
ku-
is
u i
a
pa ia
seman ine
i
sin aksine
unkcija,
ik
jo
objek iné
eik&mé
y a
kiek
modi ikuo a:
jis
ei’kia
ne
isa
objek a,
o
ik
neapib éz a
jo
dali,
ne
objek y
isuma,
o
ik
neapib éz a
jy
kieki.
Plg.:
adau
duonq
|
duonos,
poe é
sukii é
eilé aS j
|
eilé-
aséiy,
maciau
gand us
|
gand y.
Taéiau
ne
kiek ienas
galininkas
gali
bi i
pakeis as
kilmininku.
Tai
p iklauso
i
nuo
eiksmaZodzio,
i
nuo
daik a a dzio
eikSmés:
jos
u i
de in is
su
neapib éZ o
kiekio
eik&me.
Vienas
ki as
eiksmaZodis
a
pa ia
eik¥me
a ojamas
i
pagal
ki a
sin aksini
alen ingumo
modelj,
ku iame
ie oj
galininko
y a
kilmininkas,
plg.:
jaunimas
ei-
~~
9
Kiekybinés
eikSmés
galininkas
bus
ap a iamas
su
ki omis
os
pa ios
eik’més
o momis
bei
kons ukcijomis
(Z .
3.2.8).
76

1
len elé
Na
Np
Pa ien as
Kon en y as
Kompa a y as
Pe cipien as
Komi a y as
Agen as
+
ae
Ins umen as
|
+
|
Pe cipien as
|
-
Bene icien as
+
|
Pa ien as
|
+
+
|
+.
+
Kon en y as
+
“hi
Kauza o ius
+
| |
na
a elj
|
a elio,
aikai
Zaidzia
slépynes
|
slépyniy,
sinus
mokosi
usy
kalbq
|
kal-
bos,
é as
Ziu i
namus
|
namy.
Junginiai
su
kilmininku
ski iasi
os
pas ebimu
ikslo
eikSmés
a spal iu.
i
P ie
eiksmaZodiiu,
eiskian iu
poji ius,
jausmus,
su okima,
Zinojima,
kalbéji-
ma,
aip
pa
eiksmazodziy
as i,
suciup i,
pagau i,
uzklup i,
su ik i,
palik ii
kai
ku iy
ki u,
galininko
pozicija
gali
uzim i
galininkas
su
padaly iu
a ba
ienas
padaly is,
p z.:
jaudiu
éjq
pucian ,
isi
sup an a
jq
meluojan ,
adau
sesele
bes o in ,
su-
ikau
é q
i¥einan ;
ixgi dau
g iaudzZian ,
pamaciau
Zaibuojan ,
aip
pa
Salu-
inis
p ijungiamojo
sakinio
démuo,
p z.:
Jauciu,
kad
pucia
éjas;
Visi
sup a o,
kad
ji
meluoja.
Ypa inga
padé i
uzZima
okie
sakiniai,
kaip:
Ka inukas...
kojeles
isliZo
(Jabl);
Q
gal
aikas
...
liiZo
sp andelj
(Simon);
Pu ino
sinus
...
sp andq
nuni o
( .
p.),
ku-
iy
seman inéje
s uk i oje
y a
du
ak an ai,
ik o és
si uacijoje
a i inkan ys
iena
e e en a
(kaip
isuma
i
jos
dalj;
plg.
1.3.4.).
Juos
suda an ys
eiksmaZodziai
pa-
p as ai
laikomi
in anzi y iniais
i
a ojami
be
galininko.
Sie
sakiniai
y a
ik
a i-
inkamy
sakiniy
su
posesy iniu
naudininku
am
ik os
ans o mos
(plg.
Ly;
ip as iné
Siy
eiksmaZodZiy
eikSmé
okios
SemVS
nesuponuoja.
VeiksmazodZiai
&ia
ik
anzi y i8kai
pa a o i
i
y a
s ilis ikai
Zymé i.
Ta iau
y a
eiksmazodziy,
ku ie
lais ai
a ojami
i
kaip
in anzi y iniai,
i
kaip
anzi y iniai,
plg.:
niks eléjo
koja
—
niks eléjau
koja,
suglapo
ankos
—
suslapau
ankas.
3.2.2.
N,—V £-N,
Veiksma¥odjiai,
eikalaujan ys
a dininko
i
kilmininko,
y a
d ejopi.
Vieni
ju
eina
su
kilmininku
ik
bidami
su
p ieSdéliais
a -,
pe -,
p i-,
su eikian iais
jiems
eiks-
mo
daugumo
eik&me
(p z.:
a si algé
g yby,
pe siédé
dobily,
p isi inko
uogy),
a ba
pa-,
p a-,
uz-,
ka ais
a -,
su eikian iais
eiksmo
maZumo
eik$me
(p z.:
pas -
lauzé
Saky,
p a i é
kosés,
ui algé
mésos,
a silauzZé
duonos);
isi
jie
eikalauja
neapi-
FF
b éz o
kiekio
kilmininko*.
Ki i
eiksma¥odziai
aldo
kilmininka
bidami
be
iy
p ieSdéliy,
ai
ik ieji
kilmininkiniai
eiksmazodjiai,
p z.:
bijo i,
no é i,
ilgé is,
gai-
lé i(s),
eng i,
ieSko i
i
k .
Kilmininkas
daZniau
negu
galininkas
y a
akul a y usis
eiksmaZodzio
palydo-
as.
Tiek
a dininku,
iek
kilmininku
ealizuojamos
i ai ios
seman inés
unkcijos.
Kilmininkui
bidingiausia
kon en y o
unkcija.
V
[Aj,
P]:
mo e ys
pasi inko
Zaby,
aikai
p akapojo
malky,
me gos
p ipyné
aini-
ky,
skes an is
i
Siaudo
S iebiasi,
y ai
émési
dalgiy,
senis
isi é é
u ékly,
aikas
lai-
Kosi
mo inos
sijono,
Jonas
a si émé
o os,
Sliekis
sienos,
senis
pasi émé
lazdos,
Jis
p i-
silie é
mano
ankos.
V
[A;,
P]:
masSinos
p i aiské
an
kelio
sly y,
éjas
p ilauzé
saky,
lie us
p ida é
daly.
V
[A,,
Con]:
aikai
Zaidzia
(.
slépynix),
Zmonés
émési
da bo,
jis
mokosi
(ma ema-
ikos),
mazieji
klauso(si)
pasakos,
Seimyna
p i algé
(kukuliy),
ka é
pe siédé
(dobi-
14),
kiaulés
a siédé
balandy,
blogyu
Zmoniy
lenkis
is
olo,
jis
isy
Salinasi,
lii as
saugosi
Sy aciy,
é as
a sisaké
da bo.
V
[Az,
Con]:
po ynis
p ida é
Zalos.
V
IA,,
Fin]:
mo ina
iesko
ada os,
Kazys
dai osi
pa ios,
ka é
yko
pelés,
jaunimas
siekia
mokslo,
a klys
siekia
a i¥y,
mo ina
Zi i i
a kos,
y ai
iipinosi
uzkandos,
mes
ieskome
iSei ies,
mo e is
Saukési
pagalbos.
V
[Ay,
CA]:
a¥
os
a sigyniau
Suny.
V
[Pep,
Con]:
mes
ikimés
(.
laukiame)
gied os,
é ai
pasigedo
aiko,
Pe as
pa-
siilgo
é iskés,
jis
gailéjo(si)
ka y és,
aikas
no i
miego,
Seimyna
bodisi
8io
algio
(plg.
algiu),
Ona
gedi
( é o),
pa i
engé
ba niy,
jis
iSsiZadéjo
sa o
pazii y,
aikai
Klauso
( é y),
jis
paklaiisé
mano
pa a imo,
mes
laikomés
js a ymy,
a ys
bijo
(si)
Suns,
jis
a es
(plg.
a imi)
baisisi,
é as
pasibaidé
dideliy
p ocen y,
aikas
nusigando
Suns.
V
[P,
Con]:
mano
ankos
bijo
Salcio,
mo ina
ne eko
sqmonés,
pie os
nus ojo
a-
lumo,
upé
laikosi
senosios
agos,
jaunikliai
laikosi
lizdo,
Sakos
lie ési
s iklo,
Zag é
uz-
kliu o
Saknies,
d abuxiai
p isigé é
dulkiy,
akys
p ibi o
smélio,
lai as
p iéjo
andens,
pi kia
p i iko
(dimy),
al is
p isédo
Zmoniy,
aiks é
bu o
p is ojusi
ezimy,
pie a
p i-
augo
medziy,
miskas
knibédéjo
sukiléliy,
maxina
eikalauja
p ieZiii os.
V
[B,
Con]:
ilas
s okojo
duonos,
mes
p i ikome
(,
‘p is igome)
pinigy, a giai
uz-
eksime
paSa o,
senis
a sik a é
poduk os
(plg.
poduk a),
jie
isizadéjo
siinaus,
aikai
ne eko
é o.
:
V
[Con,
Pcp]:
a es
laukia
s aigmena
(sékmé,
nemalonumai),
jiisy
yko
dideli
pa ojai.
51
[Ssky us
eiksmazodzius
su
p ieSdéliais
a -,
pe -,
ei$kianéius
eiksmo
dauguma,
ki i
eiks-
mazodziai
gali
bi i
a ojami
i
su
kiekio
eikSmés
ZodZiy
galininku
a
jo
pozicijoje
einanéiu
nekai-
omu
kiekio
eik8més
Zodziu,
aldan iu
neapib éZ o
kiekio
kilmininka,
plg.:
p i inko
k ai ele
uoguy,
pasilauzé
Siek
iek
Saky,
uz algé
upu i
mésos,
a silauzé
gabalélj
duonos.
Vadinasi,
ai
né a
ik i
kilmininkiniai
eiksmazodiiai
(plg.
G enda
1979,
34),
78
Modelio
N,
—
V
—
Ng
seman iné
in e p e acija
i
a dininko
bei
kilmininko
seman inio
a pusa io
de inimo
galimybés
a aizduo os
2
len eléje.
P ie
kai
ku iy
eiksmazodziu,
pyz.:
klausy i(s),
lauk i,
bijo i(s),
yko i,
iké is
i
k .,
kon en y inio
i
k .
kilmininko
pozicijoje
gali
bi i
pa a o as
padaly is
a
pa-
daly iné
kons ukcija
(kilmininkas
a ba
galininkas
su
padaly iu),
p z.:
/aukiame
2
len elé
Ng
Na
Pa ien as
Kon en y as
Fini y as
Kon agen as
Pe cipien as
Agen as,
+
a
|
ay
oes
|
Agen as,
eS
Fe
| |
|
Pe cipien as
+
|
|
|
Pa ien as
+
| |
Bene icien as
|
:
|
+
|
|
Kon en y as
|
|
|
|
|
+
palyjan ,
isi
ikéjosi
a ésian ;
aka ais
klausyda ausi
giedan
lakS ingalos,
ka é
yko
pelés
i lendan ,
laukiu
du y
a ida an ,
ikéjausi
b olj
sug iSian ,
jibijojo
é q
g ei
mi sian .
P ie
8iy
i
kai
ku iy
ki y
eiksmaZodziy
kilmininko
po-
zicija
aip
pa
gali
uzim i
Salu inis
p ijungiamojo
sakinio
démuo,
p z.:
Vaka ais
klausyda ausi,
kaip
gieda
lakS ingala;
Laukiame,
kada
a eis
pa asa is;
Saugokis,
kad
neikas y
gy a é.
3.2.3.
N,
—
VF
—
Na
Naudininkas,
kaip
eiksmazodZiy
palydo as,
né a
daznas,
a¢iau
juo
ealizuo-
jamos
gana
i ai ios
seman inés
unkcijos,
iS
ku iy
bidingiausia
jam
bene icien o
unkcija.
V
[A,,
B]:
sinus
padeda
é ams,
Ona
pa a nauja
s eciams,
jis
man
p iekaiS auja,
p ieSas
mums
g iimoja,
solis é
nusilenké
(publikai),
Jonas
p i a e
Pe u ,
duk é
guodziasi
mo inai,
ji
pasi odé
gydy ojui,
Suo
ge inasi
(Seimininkui),
Jonas
me ginasi
QOnai,
nu-
sidéjau
(senai
mo inélei),
ji
isiems
i inka,
(jam)
a siliepé
ki i
ilkai
(Vien).
V
[A,,
B]:
a o
pa a imas
(mums)
padéjo,
as
skundas
jiems
abai
pakenké.
V
[A,,
PJ:
aikui ispy é
a klys,
iinybo
Zasinas;
Suniu
igélé
bi é.
V
[Ag,
P]:
i kymas
kenkia
(s eika ai),
(a kliui)
da bas
nekenkia,
kie eliy
a ba-
a
padeda
(gal ai),
Salnos
pakenké
da Zo éms,
ugienos
(man)
du ia,
jai
ib ézé
Saka.
V
[A,,
CA]:
gy en ojai
p ieSinosi
okupan ams,
sinus
pasip ieSino
é ams,
j
p iesi-
nasi
sa o
likimui,
Jonas
nepasiduoda
d augui,
jis
amzZinai
isiems
p ieS a a o,
a
( au)
niekuome
nebep iesginiausiu.
V
[A,,
Fin]:
Zmonés
uosési
séjai,
li i as
pasi engé
Suoliui,
jis
pasi uosé
ilgam
po-
kalbiui.
79
V
[Pep,
B]:
siiniis
pakluso
é ui,
Juozas
nusileido
(2monai),
mo ina
a leido
sinui,
Ji
pasiaukojo
Seimai.
V
[Pep,
Fin]:
Lau ynas
a sida é
menui,
Jis
a sidéjo
(pasis en é)
mokslui.
V
[Pcp,
Con]:
gy en ojai
lengyai
pasida é
panikai,
é ai
nep i a é
okiam
sii-
naus
Zingsniui.
V
[P,
B]:
obuolys
a i eko
Ma y ei,
pinigai
p a e cia
(Zmogui),
(man)
pasi-
aiké
ge a
knyga,
Zemé
liko
siinui,
Jonas
be na o
(Paugai),
jis
a s o a o
misy
kla-
sei,
mes
(niekam)
ne e gausime,
ska elé
jai
p i inka,
senai
obelei
inka
Siaudinis
s ogas,
(ma ¢iai)
gimé
aikiukas
(LKZ),
du ys
(pelei)
neklii a,
V
[P,
Fin]:
dobilai
inka
paSa ui,
a
S andis
au
i
Ziedui
ik y
(Jabl),
oks
ado e-
lis
p a e cia
sa imokai,
é o
uzda bis
i§eida o
mais ui.
Naudininko
pozicijoje
gali
ei i
naudininkas
su
bend a imi,
p z.:
oks
piemuo
ik
Zqsims
gany i
e inka.
V
PP,
Comp]:
Zmogikas
umpin elis
amZis
Zydingioms
i
k in an ioms
p ilygs-
a
Zoleléms
(Donel),
ak ai
p ieS a auja
eiginiui;
O
a
gal
e eliui
Z i blis
glips
p i-
silygin ?
(Donel).
V
[P,
Con]:
mediena
p iesinasi
s a iniam
lenkimui,
gelezis
pasiduoda
ko ozijai.
V
[Con,
B]:
é ynei
g esia
pa ojus,
kelioné
(jam)
apsimokéjo,
Ony ei
neina
i -
os
(LKZ),
jam
nesiseka
da bas
( eiksmaZodis
sek is
daZnai
a ojamas
i
be
a -
dininko,
.
y.
beasmeni8kai,
ada
jo
Zymima
si uacija
y a
kiek
ki okia).
V
[Con,
Pep]:
jam
pa inka
Ve u é,
seniams
paky éjo
Ziema,
os
kalbos
man
ig iso,
mo inai
iipi
aikai,
jam
kazkas
pasi aideno,
siinui
p isisapna o
mo ina,
ilgas
da bas
( isiems)
nusibos a,
jam
i
nekal as
pauk3 elis
uzklii a
(LKZ),
jai
p isiminé
U és
likimas
(Simon),
Zolio kalba
labai
mégo
Pe ui
(Zem),
man
pasibjau éjo
jojo
kalba
(LKZ).
Modelio
N,
—
V
—
Ng
seman iné
in e p e acija
i
a dininko
bei
naudininko
seman inio
a pusa io
de inimo
galimybés
a aizduo os
3
len eléje.
3
len elé
Na
s
Bee
|
Pa ecias
aeeey
|
Eisieeds
a
|
eee
|
eases
Agen as,
+
|
+
ey
|
Agen as,
+
oF
| |
|
Pe cipien as
|
+
|
uns
+
Pa ien as
+
|
+ +
|
-
Kon en y as
+
|
|
| |
+
Va dininko
pozicijoje
gali
bi i
pa a o as
padaly is
a ba
padaly iné
kons uk-
cija,
plg.
:
jai
nusibodo
belaukian ,
man
nebesi iki
Ji
a eisian ;
Bu kienei
daba
ik
paaiskéjo
meile
p adéjus
siaus i
(Vaizg),
aip
pa
Salu inis
p ijungiamojo
saki-
nio
démuo,
plg.:
Man
nebesi iki,
kad
jis
a eis.
80
3.2.4.
Na
—
V
—
Ni
Tnagininkui
bidingos
i
objek inés,
i
ad e bialinés
( ie os,
kelio,
kiekio)
eik8-
més.
Kadangi
omis
pa iomis
ad e bialinémis
eik’mémis
lygiag e iai
a ojamos
i
ki os
o mos,
ypaé
p ielinksninés
kons ukcijos,
iy
eik8miy
inagininkai,
kaip
i
ie ininkai,
i aukiami
i
su es inius
modelius
su
Ad Loc,
Ad Di ,
Ad Quan
i
bus
ap a iami
ka u
su
ki omis
al e nacinémis
o momis
(Z .
3.2.6;
3.2.7;
3.2.8).
Tnagininkas
( ienas
a ba
su
p ielinksniu
su)
y a
pag indinis
ins umen o
eiSké-
jas,
a¢iau
jam
biidingos
i
ki os
seman inés
unkcijos.
NemaZam
bi iui
eiksmazo-
dZiu
inagininkas
y a
akul a y usis
palydo as.
V
[A,,
I]:
sesé
s aklémis
diizgena,
pauksciai
ple ena
spa nais,
y ai
S y a o
ka -
dais,
suskambino
ak ais
sa gybinis;
ji
g iks eléjo
danciuku,
Zyb eléjo
aky e
(Vaizg);
yaikai
pils osi
andeniu,
Jonas
susijuosé
di Zu,
senis
pasi émé
lazda,
Pe as
g iezé
(a monika).
V
[Ay,
P]:
me gai és
pasidalijo
obuoliu
(plg.
obuoli),
be niukai
susimainé
(a si-
mainé,
apsimainé,
pasimainé)
kepu émis,
jis
pasinaudojo
dédés
masina.
V
[A,,
Con]:
jie
e ciasi
Z ejyba,
y ai
Zaidé
(ko omis),
gy en ojai
uzsiima
aplinkos
a kymu,
aikai
seka
é ais,
ji
pasi adino
s e ima
pa a de,
jis
pasiskelbé
ka alium,
Jonas
mokosi
ag onomu,
ka ys
izika o
(gy ybe),
mes
ik
Saknelémis
ma -
inomés,
jie
p ekiauja
(g i dais),
é ai
ipinasi
aikais
(juos
engia,
mai ina
i
.
£23
V
[A,,
R]:
elnias
pasi e é
Sunimi
(plg.
i
Sunj).
V
[A,,
CA]:
Kad
ne
ka inas,
neapsigin um
Ziu kém
(LKZ).
V
[Pep,
Con]:
Vilius
labai
didziuojasi
(a kliais)
(Simon),
isi
s ebéjosi
jo
iSmin i-
mi,
jis
domisi
menu,
isi
bjau isi
a o
poelgiu,
jie
nepasi iki
manimi,
abejoju
ais
paza-
dais,
é ai
d¥iaugési
(sa o
aikais),
u
jsi ikinsi
mano
Zodziy
eisingumu,
ji
nusi ylé
sa o
d auge,
isi
juo
(plg.
jo)
bodisi,
mes
Siluma
(plg.
silumos)
ebesibaidom,
pasiga -
dziuok
uogomis,
jis
susi iliojo
leng u
uzda biu,
mes
pasi enkinome
an aja
ie a,
iipinkimés
ki y
a gais,
é ai
pasiklio é
sinumis.
V
[B,
Con]:
os
a sik a éme
nelauk ais
s eciais
(plg.
s eciy),
ponas
keliuku
sa i-
nas
(Zem),
mes
iSsi e sime
ais
pinigais.
V
[P,
Con]:
ji
y3i
seno iska
languo a
ska ele,
jis
i
Siokiadien
ba ais
a i,
é as
kailiniais
kloji,
aikas
uzsik é é
ymais,
isi
pe si go
uo
g ipu,
jis
apsinuodijo
(Zu-
imi),
i alas
a siduoda
(dimais),
jos
eidas
d elké
malone,
gy enimas
Sia
pasizymi
dideliu
j ai umu,
ju
globa
apsi iboja
ien
p o esiniu
igidZiy
pe eikimu,
Sis
Zodis
eina
papildiniu,
kosé
gumulais
eina,
balandziai
min a
g iidais,
augalai
min a
mine alinémis
medZiagomis.
Pa ien u
daznai
laikoma
ie a,
ku ioje
kas
no s
ienaip
a
ki aip
eiSkiasi,
a si-
anda,
ja
padengia
a
p ipildo,
i8
jos
iSeina
a ba
ja
eina
i
uo
pa iu
sukelia
am
ik a
jos
biisena
(pa i
ie a
né a
bisenos
Sal inis),
p z.:
pie os
p azydo
(pu ienomis),
pa-
eze é
nus i o
(lauzais),
dangus
mi ga
(Z aigzdémis),
mixkas
ska déjo
paukSciais,
da -
Zas
aguonomis
plieskia,
siena
ma gulia o
popie iais,
akys
pas u o
asa omis,
duobé
uksipildé
andeniu,
b igada
pasipildé
jaunais
da bininkais,
s ogas
ke pe
apsidéjo,
k an as
nuaugo
alksniais,
Si dis
k aujais
plis a,
eidas
ysko
s eika a,
k osnis
oskia
ka sciu,
en
upés
pienu
plaukia,
Tokio
ipo
sakiniai
daugeliu
a ejy
y a
sakiniy
su
a i-
81

inkamais
ad e bialiniais
komponen ais
am
ik os,
daZniausiai
s ilis i kai
Zymé os,
ans o mos,
plg.:
Pie os
p azydo
pu ienomis
—
Pie ose
P azydo
pu ienos;
Si dis
plis a
k auju
<—
K aujas
pliis a
i¥
Si dies.
Ip as iné
siy
eiksmaZodziu
eik&mé
okios
SemVS
nesuponuoja.
V
[P,
RJ:
a klys
él
a i o
Zmogum,
pa i
egle
apo,
kaimas
pasiski s é
iensédziais
(plg.
i
iensédzius),
puodai
Sukémis
pabi o,
skausmas
i o
dZiaugsmu.
Modelio
N,
—
V
—
N,
seman iné
in e p e acija
i
ai,
kaip
a pusa yje
seman i8-
kai
de inasi
a dininkas
i
objek inis
inagininkas,
pa ody a
4
len eléje.
4
len elé
Nj
Na
Ins umen as
Pa ien as
Kon en y as
Rezul a as
Kon agen as
Agen as,;
e
|
+
|
|
+
Pe cipien as
| |
+
|
|
Bene icien as
| | |
+
|
Pa ien as
| |
+
EP
|
3.2.5.
N,
—
V
—
pN
(su
objek inémis
pN)
VeiksmaZodziy
palydo ais
eina
d ejopos
_p ielinksninés
kons ukcijos
(pN):
objek inés
i
ad e bialinés.
Ad e bialinés
PN
bus
ap a iamos
oliau,
ka u
su ki-
ais
ad e bialiniais
palydo ais
(Ad Loc,
Ad Di ,
Ad Quan ).
VeiksmaZod/iai
eina
su
iena
a
ki a
objek ine
pN,
ku iy
kiek iena
u i
specia-
lia
eikSme
i
uo
ski iasi
nuo
ad e bialiniy
pN,
ku ios
a
pagia
ad e bialine
eikSme
daznai
a ojamos
lygiag e iai
su
ki omis
o momis,
plg.:
piemuo
nusi é é
u¥
§a-
kos
[P]
—
piemuo
nuéjo
uz
med¥io
|
po
medZiu
|
p ie
medio
[Di ].
3.2.5.1.
pN
pozicijoje
—
kilmininkas
su
p ielinksniais
an ,
be,
dél,
i ,
nuo,
p ie,
uz.
N,
—
V
—
an N,.
V
[A,,
P]:
suo
puolé
an
gy a és,
isi
uzZsipuolé
an
manes,
é as
ba asi
(an
aiky).
V
[Pcp,
Con]:
a§
uzpykau
(an
a es),
Jonas
siun a
(an
manes).
Na
—
V
—
beN,.
V
[B,
Con]:
Zmogus
sa ai es
apsieina
be
mais o,
as
apsieisiu
i
be
a es,
Siaip
aip
iSsi e éme
be
pagalbos.
N,
—
V
—
dalN,.
V
[A,,
Con]:
y ai
susi a é
(dél
kelionés),
é ai
pasi a é
(dél
siinaus
edyby).
V
[Pep,
Con]:
mo ina
susi ipino
(dél
siinaus)
(plg.
siinumi).
Na
—
V
—
i8N,.
V
[P,
Con]:
me alai
susideda
i
k is aly,
ju
bu as
susideda
i
ijy
kamba iy.
V
[P,
O]:
i¥
o
pagalio
ankena
neiSeis,
i§
y
gulbiy
palieka
panos
(LKZ),
komunis-
y
pa ija
iSaugo
i¥
ma ksis iniy
a eliy,
i§
e elio
pasida é
Zmogus.
82
VP,
Comp]:
Jonukas
igsiski ia
i
isy
mokiniy.
V
[B,
Con]:
jie
min a
i
medzZioklés,
mes
i
anky
da bo
gy ename,
V
[Pep,
Con]:
isi
s ebisi
i
manes
(DLKZ)
(plg.
manimi),
jis
dziaugiasi
i
a o
nelaimés
(DLKZ)
(plg.
nelaime),
ponai
yéiojasi
i
a gsy,
isi
i
jo
juokiasi.
N,
—
V
—
nuoN,.
V
[A,,
CA]:
Zemaiciai
gynési
nuo
k yZiuociy,
bailus
i
(nuo
zuikio)
pabéga,
jis
pasislépé
(nuo
minios),
a
os
iSsigelbéjau
(nuo
mi ies).
V
[A;,
Con]:
jis
a sisaké
nuo
kelionés
(plg.
kelionés),
jie
apsid audé
(nuo
suzalo-
jimo).
V
[P,
Con]:
gy ybés
p ocesai
p iklauso
nuo
saulés
Silumos
i
S iesos,
jie
p iklauso
nuo
ab iko
sa ininko.
V
[P,
Comp]:
diena
nuo nak ies
nesisky é.
V
[Pep,
Con]:
jis
a p a o
nuo
da bo,
nuo
algymo
nenup an i
(LKZ),
a
jau
nuo
mamos
pieno
a junkes
(Gud-Guz),
jau
eliokas
nujunko
(nuo
ka és).
N,
—
V
—
p ieN,.
V
[Ay,
P]:
jis
kabinéjasi
p ie
manes,
me ga
p ikibo
p ie
Jono.
V
[A,,
Con]:
ji
labai
aikosi
p ie
y o,
Jonas
me ginasi
p ie
Qnos,
jis
ge inasi
(p ie
manes),
Z é is
p isi aiko
p ie
aplinkos,
p ie
misy
dainos
p isidéjo
ix
me ginos.
V
[P,
Con]:
kalba
p iklauso
p ie
isuomeniniy
eiSkiniy,
bal a
suknelé
inka
p ie
amsiu
plauky.
V
[Pcp,
Con]:
suo
p ip a o
p ie
naujo
Seimininko,
jis
p igudo
p ie
naujos
ie os.
N,
—
V —uZN,.
V
[A,,
P]:
a¥
nusi é iau
uz
Sakos
(plg.
Sakos),
né
ienas
neg iebia
uz
degan io
galo,
nekibk
uz
ka 8 os
geleZies.
V
[Ay,
Con]:
duk é
i ekéjo
uz
ag onomo,
Ona
ixéjo
uz
Jono.
V
[P,
Con]:
Zag é
uzkliu o
uz
akmens.
3.2.5.2.
pN
pozicijoje
—
galininkas
su
p ielinksniais
apie,
i,
p ies,
uz.
N,
—
V
—
apieN,.
V
[A,,
Con]:
jie
kalbéjo
apie
nauja
knyga,
jis
palankiai
a siliepé
apie
ilma.
V
[A,,
PJ:
mo e s
ik ai
apie
namus
esi uoSia
(LKZ),
ana
uosias
apie
iiki
(3),
me gikés
sukosi
apie
pus y i
(Zem).
V
[Pep,
Con]:
jis
gal oja
apie
ke s q,
me gina
s ajojo
(apie
sa o
a ei i).
N,
—
V
—
iN
V
[A,,
PJ:
kazkas
beldzia
j
du is,
né
spanga
nekimba
j
meske e
(LKZ).
aikas
ka-
binasi
mo inai
j
sijonq.
V
[A,,
I]:
Kiaulé
kasosi
{
basij.
V
[Ag,
PJ:
pe kiinas
enké
i
nama,
as
kiilai is
b ézia
j
s iklq
(LKZ),
lie aus
laSai
sudiizgeno
j
langus.
V
[A,,
B]:
mokinys
k eipési
{
moky ojq.
V
[Ai
MI:
jis
nea siliepé
{
misu
p asymq
(ji
jo
Zodzius),
niekas
nea sixauké
j
mano
Sauksma,
di ek o ius
a siz elgé
i
da bininky
pageida imus.
V
[P,
RI]:
jie
pa i o
i
akmenis
(plg.
akmenimis),
musy
aikai
jau
iSaugo
i
y us,
puodyné(j
Sukes)
suby éjo,
ugiai
eina
j
di ses
(DLKZ).
83
V
[P,
Con]:
bul és
j
lapus
eina,
is a
iSéjo
j
aukus,
mama
eina
j
s ocias,
jis
iaugo
i
p o a
(LKZ),
kapi alizmas
pe augo
j
aukS iausia
sa o
i8si ys ymo
Jaipsnj
(LKZ).
V
[P,
Comp]:
aikas
a sigimé
i
senelj,
jis
nusida e
j
é a,
li e a ia
is
labiau
pa-
naséja
i
mokslq.
N,
—
V
—
p ieSN,.
V
[A,,
CA]:
als ieciai
sukilo (p ieS
ponus),
Pe iukas
kibo
p ies
Seimininke,
jie
eina
(ko oja)
p ies
aldziq.
V
[Aj,
B]:
a
ge ai
pasi odziau
p ie§
d augus.
V
[Ay,
Con]:
jie
p o es a o
p ie§
eiséjo
sp endima.
N,
—
V
—
uZN,.
V
[A,,
B]:
d augai
uz
mane
laiduoja,
jis
u
mane
eina
(DLKZ).
V
[A;,
Con]:
jie
balsuos
uz
sa o
kandida q,
balsuosime
uz
é ynés
sukles éjima.
V
[Ay,
M]:
jis
a idi bo
uz
skolq,
mes
a idi bome
uz
penk adienj.
V
[Pep,
Con]:
kiek ienas
a sako
u¥
sa o
da bq.
3.2.5.3.
pN
pozicijoje
—
inagininkas
su
p ielinksniu
su.
Ni
—
V
—
suN;.
V
[Ay,
Com]:
musasi
gaidys
su
qsinu,
Jonas
susiba é
su
b oliu,
aikai
gainiojasi
su
Sunimis,
é as
susigé é
su
s eciu,
be nai
e zinosi
su
me gomis,
as
a sis eikinau
su
d augu,
kaimynas
issisky é
su
Zmona.
V
[A,,
P]:
Seimyna
da ba osi
su
Sienu,
baudéjai
susido ojo
su
gy en ojais,
su
a-
gimi
mes
ieni
apsidi bsime.
VIA,,
CA]:
ligonis
ko ojo
su
mi imi.
V
[Pep,
Com]:
mo ina
pasima é
su
siinumis,
ji
nesugy ena
su
y u,
Jonukas
susi-
pyko
su
d augais,
sinus
d auga o
su
kumegio
duk a,
V
[Pcp,
Con]:
any a
apsip a o
su
ma éia,
su
okiu
pasiiilymu
isi
su iko,
jis
aiks-
osi
su
esama
padeé imi,
senelis
sunkiai
susigaudo
su
ais
skaiéiais.
V
[B,
Con]:
kaip no s
issi e sime
su
pasa u
(DLKZ),
as
apsieisiu
su
penkiais
ubliais,
jis
su
pinigais
apsiskai é
(DLKZ).
V
[P,
Com]:
Siau éje
Lie u a
susieina
su
La ija,
a pdu yje
a¥
susida iau
su
s e-
iu,
jis
sua éjo
su
kaimo
Jaunimu,
mes
giminiuojamés
su
Po kais,
eo ija
siejasi
su
p ak ika,
jii os
iizesys
susilieja
su
puu
osimu.
VIP,
Con]:
akys
apsip a o
su
pa amsiu,
V
[P,
Comp]:
qiuoliukas
susilygino
su
uosiu.
P ielinksniné
kons ukcija
suN;,
u in i
ins umen o
unkcija,
y a
ins umen i-
nio
inagininko
al e nan é
(Z .
3.2.4).
3.2.6.
N,
—
V
—
AdyLoc
Ad Loc
pozicijoje
eina
ie ininko
linksnis,
p ielinksninés
kons ukcijos,
ie os
p ie eiksmiai,
ka ais
inagininkas.
Ju
eik8mé
né a
specializuo a
i
jie
lais ai
pakei-
Gia
ienas
ki a.
Ad Loc
pap as ai
Zymi
ie a,
ku ioje
kas
y a,
a si anda,
yks a,
j
ku ia
kas
elpa
a
ne elpa
i
pan.
Loka y ine
eikSme
ka ais
lydi
ki y
eikSmiy
a spal-
iai
i
ne
ja
nus elbia,
PYZ.:
mes
uzZsi egis a ome
pas
budin j
[L-A,],
kaimynas
a si-
di é
bédoje
[L-Con],
jie
gy ena
pe ekliuje
[L-Con],
isi
daly a o
S en éje
[L-Con].
84
Ad Loe
pozicijoje
eina
j ai ios
pN:
an N,,
anapusN,,
a iN,,
g e aN,,
p ieN,,
SaliaN,,
a pN,,
uZN,,
i s(um)N,;
apieN,,
aplinkN,,
pasNa,
pagalNg,
p ieS(ais)Na;
poN,,
iesN,
i
k .
Dauguma
eiksmaZodziy,
ku iems
biidinga
Si
SinVS,
eiSkia
daik o
biisena
a
bisenos
ki ima,
o
kai
ku ie
—
nek yp inga
judéjima
(p z.:
laks y i,
sk ajo i,
bégio i,
béginé i
i
pan.).
Modeliu
N,
—
V
—
Ad Loc
ealizuojamos
sios
SemVS:
V
[A,,
L]:
aikai
b aido
klane,
paukséiai
sk ajoja
(o e
|
i
s ogy),
Zasinas
bas-
osi
apie
obas
|
palei
miezZius,
kiaulés
laks o
palei
a q
|
ga de,
an
s alo
bégioja
musés,
jis
aikSciojo
a p
Zmoniy,
Jonas
issi iesé
Zeméje,
cigonai
apsis oda o
alksnyne
|
p ie
alksnyno
|
a i
kaimo,
Zmonés
sus ojo
Salikelése
|
Salikelémis.
V
[A,
L]:
Z ilgsnis
apsis ojo
ies
o og a ija,
mies elyje
sklido
gandai.
V
[P,
L]:
Jonas
gy ena
mies e
|
uz
mies o
|
p ie
upés,
inkle
bu o
ka ilas
(Balé),
kiskis
glidi
paezyje,
jie
apsinak ojo
kaime,
iskas
a sidi é
ugnyje,
mama
sédéjo
s ak-
lése
|
an
suolo,
se mégoje
ikplySo
skylé,
ka és
b ydojo
andenyje,
nes o ék
lie uje.
anduo
uzsilaiko
molyje,
pa eis
isi
ja ai
klé yje,
ka kliukai auga
pabaliais,
pasieniais
|
pasieniuose
s o éjo
kubilai,
aplink
anduo
elkSo,
palei sieng
s o i
lo a,
la’as
kapso
po
nosimi,
be nas
naky ojo
po
il u,
ies
gal a
kabo
lempa,
isi
pa eisim
uz
s alo
|
uzs aléje,
an
s alo
mé ési
ko os,
pas
mane
iexéjo
d augas.
3.2.7.
Na
—
V
—
Ad Di
AdyDi
pozicijoje
eina
i ai ios
p ielinkspinés
kons ukcijos
(lygiag e iai
su
kons -
ukcija
iN,
ka ais
da
pa a ojamas
ilia y as:
j
miskq
|
miSkan),
p ie eiksmiai
i
jnagininkas.
VeiksmaZodzZiai,
ku iems
biidinga
Si
SinVS,
daZniausiai
eiSkia
daik o
judéjima
iena
k yp imi,
e iau
—
j ai iomis
k yp imis
(p z.,
aikai
laks o
ko ido ium
|
po
ko ido iy),
kai
ku ie
jy
Zymi
am
ik a
daik o
padé j
e d éje
(p z.,
miskas
p ieina
p ie
upés)*.
Vieni
ju
eikalingi
ik
p adinio
a
galinio
aSko
a ba
kelio
nu odymo,
ki-
i
suponuoja
bend a
di ek y o
unkcija
i
jy
alen inguma
pa enkina
be
ku i
di ek-
y inés
eikSmés
o ma
a
kons ukcija
a ba
ne
d i,
ys
kons ukcijos
(p z.:
eina
akeliu
j
paeZe e,
i§
Klaipédos
j
Vilniy
g izome
pe
Kaunq).
P adini
a8kq
eiSkia
kons ukcijos
iSN,
i
nuoN,,
galinj
a8kqa
—
an N,,
iki/li-
giN,,
p ieN,,
uZN,,
iNa,
pasNa,
poN;
i
k .,
aip
pa
p ie eiksmiai,
kelia—
pe N,,
p oN,,
poNg,
apie
/aplinkN,
i
k .,
aip
pa
inagininkas
bei
p ie eiksmiai.
Su
ienais
eiksmaZod/iais
(dazniausiai
u indiais
a i inkamus
p ieSdélius)
a ojamos
specia-
lios
pN,
p z.:
nulipo
nuo
auks o,
jlipo
i
medi,
uzlipo
an
a klio,
pe lipo
pe
o a,
ki i
eiksmaZodZiai
a ojami
su
be
ku ia
eikiamos
eikSmés
pN,
p ie eiksmiu
a
ina-
gininku,
p z.:
jis
nuéjo
j
kamba j
|
p ie
du y
|
uz
du y
|
po
s ogu
|
en
[Ad],
masinos
aziuoja
plen u
|
pe
laukq
|
p o
mies q
|
aplink
mies q
[Via].
P ie
kai
ku iy
eiksmaZodZiu,
ypa
y,
ku iy
eik8mé
maZa
ka
besisieja
su
judéji-
mu,
di ek y inés
pN
labai
a imos
objek inéms,
p z.:
jis
a si émé
j
sienq,
o a inkliai
bu o
p isikabine
p ie
medziy,
aikas
glaudziasi
p ie
mo inos,
jis
p ilindo
p ie
i sinink,
2
Panasiai
kaip
judéjimo
eiksmazodziai
a ojami
i
okie
eiksmazZodiiai,
kaip
(pa)
Z elg i,
(pa)
zia é i,
pyz.:
paz elgiau
j
saule
|
p o
langq|
i§
a i.
85
Cook
W.
A.
A
Case
G amma
Ma ix
Model
(And
I s
Applica ion
o
a
Hemingway
Tex ).
—
In:
Ab aham
(ed.)
1978,
p.
295—309.
D uk einis
A.
Objek o
sa oka
i
kai
ku ie
pozymiai.
—
Kalbo y a,
1982,
.
33
(1),
p.
15—20.
Emons
R.
Valenzen
englische
P adika s e ben.
—
Tiibingen,
1974
(6)
(Linguis ische
A bei-
en, 22).
E ben
J.
Ab i B
de
deu schen
G amma ik.
—
Be lin,
1964.
E ben
J.
Deu sche
G amma ik.
—
F ank u
am.
Main,
1968.
Fillmo e
Ch.
J.
The
Case
o
Case.
—
In:
Uni e sals
in
Linguis ic
Theo y.
New
Yo k,
1968,
p.
1-88.
Fillmo e
Ch.
J.
Types
o
Lexical
In o ma ion.
—
In:
S udies
in
Syn ax
and
Seman ics.
Do -
d ech
—
Holland,
1969(a),
p.
109—137.
Fillmo e
Ch.
J.
Towa d
a
Mode n
Theo y
o
Case.
—
In:
Mode n
S udies
in
English.
Readings
in
T ans o ma ional
G amma .
New
Je sey,
1969(b),
p.
361—376.
Fillmo e
Ch.
J.
Subjec s,
Speake s
and
Roles.
—
In:
Seman ics
o
Na u al
Language.
Do -
‘d ech
—
Holland,
1972,
p.
1-24.
Fink
S.
R.
Case
G amma
and
Valence
Theo y
a
a
S alema e?
The
Rele ance
o
Seman ic
Memo y.
—
In:
Ab aham
(ed.)
1978,
p.
177-190.
Flamig
W.
Valenz heo ie
und
Schulg amma ik.
—
In:
Bei age
zu
Valenz heo ie.
Halle
(Sa-
sale),
1971,
S.
105—121.
GeniuSiené
E.
Lie u iy
kalbos
eiksmazodzZiy
sin aksiné
Klasi ikacija.
—-
Kalbo y a,
1971,
.
23
(1),
p.
7-16.
GeniuSiené
E,
Daba inés
lie u iy
kalbos
kon e siniai
sang aziniai
eiksmaZodziai.
—
Bal is-
ica.
II
p iedas,
1977,
p.
63-69.
G enda
C,
Apib éz umo/neapib éz umo
poZymiu
opozicija
eiksmazodziy
kons ukcijose
su
daik a a dziu.
—
Kalbo y a,
1979,
.
30
(1),
p.
32-38.
[Helbig
G.
(H sg.)]
Bei age
zu
Valenz heo ie.
—
Halle
(Saale),
1971.
Helbig
G.
Zu
seman ischen
Cha ak e is ik
de
A gumen e
des
P adika s.
—
In:
P obleme
de
Bedeu ung
und
Kombinie ba kei
im
Deu schen.
Leipzig,
1977,
S.
40—92.
Helbig
G.
Zum
S a us
de
Valenz
und
de
seman ischen
Kasus.
—
Deu sch
als
F emdsp ache,
1979,
H.
2,
S.
65—78.
Helbig
G.
Valenz
—
Sa zgliede
—
Seman ische
Kasus
—
Sa zmodelle.
—
Leipzig,
1982.
Helbig
G.,
Schenkel W.
Wé e buch
zu
Valenz
und
Dis ibu ion
deu sche
Ve ben.
—
Leipzig,
1975.
Jablonskis
J,
Rink iniai
a8 ai.
—
V.,
1957,
.
1.
Jakai iené
E.
Lie u iy
kalbos
leksikologija.
—
V.,
1980.
Mo ayesik
E.
A.
Case
Ma king
o
Objec s.
—
In:
Uni e sals
o
Human
Language.
Vol.
4.
Syn ax.
S an o d,
Cali o nia,
1978,
p.
251—289.
Palme
F.
R.
Seman ics.
- M.,
1982.
Pasch
R.
Zum
S a us
de
Valenz.
—
Linguis ische
S udien.
Reihe
A/42,
Be lin,
1977,
S.
1—50.
Schenkel
W.
Zu
seman ischen
Kombinie ba kei
deu sche
Ve ben
mi
Subs an i en.
—
In:
P obleme
de
Bedeu ung
und
Kombinie ba kei
im
Deu schen.
Leipzig,
1977,
S.
93-115.
Sliziené
N.
VeiksmaZodzZiy
alen ingumo
Klausimu.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
1978,
.
18,
p.
107—123.
Sliziené
N.
Subjek inimo
i
objek inimo
aidmuo
nus a an
lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
sin aksinj
alen inguma.
—
Lie u os
TSR
Moksly Akademijos
da bai.
A
se ija,
1980,
.
1(70),
p.
93-105.
Somme eld
K.
E.
Zu
Bese zung
de
Lee s ellen
on
Valenz ige n.
—
Deu sch
als
F emd-
sp ache,
1973,
H.
2,
S.
95-101.
Somme eld
K.
E.
Bedeu ungsanalyse
und
Valenz heo ie
im
Diens e
de
Kon on a ion.
—
Zei sch i
ii
Phone ik,
Sp achwissenscha
und
Kommunika ions o schung,
1977,
Bd.
30,
H.
3,
S.
251—260.
92

Somme eld
K.
E.,
Sch eibe
H.
Wo e buch
zu
Valenz
und
Dis ibu ion
deu sche
Adjek-
i e.
—
Leipzig,
1974.
S a os a
S.
The
One
Pe
Cen
Solu ion.
—
In:
Ab ahain
1978,
p.
459—575.
Teko iené
D.
Sin aksiné
seman ika,
jos
nag inéjimo
me odai
i
Zodziy
junginiy
seman ikos
p oblemos.
—
Kalbo y a,
1982,
.
33
(1),
p.
132-139.
Tesni e
L.
Elémen s
de
syn axe
s uc u ale.
—
Pa is,
1959.
Va e
H.
On
he
Possibili y
o
Dis inguishing
be ween
Complemen s
and
Adjunc s.
—
Tn:
Ab aham
1978,
p.
21-45.
Viehwege
D.
u.
a.
P obleme
de
seman ischen
Analyse,
als:
S udia
G amma ica
XV.
—
Be -
lin,
1977.
Wo jak
G.
Kon as i e
Ve bbesch eibung
und
Valenzanalyse.
—
Zei sch i
ii
Phone ik,
Sp achwissenscha
und
Kommunika ions o schung,
1976,
Bd.
29,
H.
4,
S.
364—374.
Wo jak
G.
Einige
Ube legungen
zu
Valenz heo ie
und
Kasusg amma ik.
—
Deu sch
als
F emdsp ache,
1978,
H.
3,
S.
177-181.
A6o3nna
H.
M.
Jla enpusii
c
apoio
cunTaKcH4¥ecKOi,
COOTHeCeHHOCTbIO
B
COBpeMeHHOM
HeMenko
s3p ke,
—
Wu.
3am.
JITTIM.
JI.,
1963,
7.
255,
c.
23—36.
Aymoun
B. I.
C pyx ypssii
KapKac
siemMenTapHo o
MpenioxKeHud
B
COBpeMeHHBIX
ep-
MaHCKHX
sa3bIkax.
— B
xH.:
C pyKTypHO- umozo mieckoe
OMMCaHMe
COBPeMeHHBIX
TepMaHckMx.
s3nikos.
M.,
1966,
c.
165—197.
Anpecau
JO.
JI.
Sxc epumen ambHoe
uccnenoBaHMe
CeMaHTUKM
PyccKO O
ma oma.
—
M.s
1967.
Anpecan
IO.
JI.
JIexcuyeckas
ceman uxa.
—
M.,
1974,
Apy ionosa
H.
JJ.
[Ipo6sems
cun akcuca
M
CeMaHTHKH
B
pa6o ax
4.
Owumopa.
—
BA,
1973,
N
1, c.
117—124.
Apy ionosa
H.
JI.
[peanoxenme
u
e o
cMbIcH.
—
M.,
1976.
Bo zanos
B.
B.
Ceman uKo-cHHTakceckad
Op aHH3aliu
MpemioxKeHuA .,
—
JI.,
1977.
Bansena
1.
M.
Oco6enHoc H
cIpyKTypsI
Ipess10KeHuA,
CBASAHHBIC
C
CeMaHTHKOM
H
BasleHTHO-
c p o
i a oa.
—
B
xa.:
C pyK ypa
mUpeqioxenwa
mM
Kulaccbl
C/IOB
B
pOMaHO- epMaHcKAx
azp kax.
Kanunun,
1975,
c.
119-125.
Bapaua
B.
I.
MpoGnema
yeHo a a
M
BOMpOCKI
x3bIKOBOTO
3Hayenu .
—
Mnoc paHHbie
SGbIKM
B
BEICIed
mo e,
1963,
Bem.
2,
c.
38—54.
Tax
B.
I.
Beicxa3smanue
u
cu yauma.
—
B
KH.:
Tipo6nems
c pykTypHol
1Ma BAcTHKA
—
1972.
M.,
1973,
c.
349-372.
Ten omene
>.
Il.
Banex Hoc uble
Kilaccbl
MTOBCKO O
ula olla
HW
cHCTeMa
CHHTAKCHYCKHX
c pyx yp.
—
B
xx.:
Cuu a Ma uxa,
mapaqM MaTuKa
4
Wx
B3aHMOzelicTBHe
Ha
YPOBHe
CHHTAKCH-
ca.
Ma ep.
kon.
Pu a,
1970,
c.
58—60.
Ten omene
9.
Il.
Pedbuexcusnbie
ia o is
B
Oa niickux
A3bIKaxX
M
TuMOsO uA
pedbieKcu-
sos.
—
Bunsu oc,
1983.
Kannenscon
C.
JI.
Tamono ua
#3bIKa
H
peieBoe
MBIMLIeHHe.
—
JL...
1972.
Kypusosaa
E.
O epxu
10
JMHTBMCTHKe.
—
M.,
1962.
JIaiions
JJ.
Beenenue
B
TeopeTu ecKy!0
JMETBHCTHKY.
—
M.,
1978.
J om es
T.
I.
Onucanme
c pyKTypsI
MpeqioxeHuA
Ha
OCHOBE
e o
(byHKUMOHaIBHO O
pen
c apmenmsa.
—
Sla ia,
1965,
N
34,
asc.
3,
c.
422—430.
Mocxaasexasa
O.
WM.
Cun axcieckad
Mapa u MaTuka
4
cCHHTaKcw4eckad
TepHBalaa.
—
B
xa.:
[po6nems
o6me o
#
TepMaHcKo o
sgn o3Hanua.
M.,
1978,
c.
71—78.
Tiuppan
3.
M.
Jla es pupii
manex
u
e o
CTMIIMCTH4eCcKOe
HCHONb30BaHHe
B
HEMCIKOM
A3BI-
xe.
—
B
xu.:
Bompoc i
paMMaTwecko o
cTpox
TepMaHcKux
s3bIkKoB.
Omcx,
1974,
c.
74—81.
Pacnonos
H.
Il.
Cxasyemoe
Kak
KOHCTPYXTHBHBIM
WeHTp
MpenOKeHHA.
—
B
xu.:
Teope-
TuYecKHe
MpoOseMbI
CHHTAKCHCa
COBPeMcHHEIX
majoesponelicxux
#3bIKoB.
JI.,
1975,
c.
162-168.
Cemen ox
M.
I.
Yposnu
uccieqosaHaa
BasieHTHOCTH.
—
B
xa.:
Jlexcuxo- pamMa Tuiecka
CO¥eTAeMOCTS
B
TePMAHCKHX
ASBIKAX.
Wensx6nucx,
1977,
c.
111-116.
93
Cuapangkai
T.
PT.
Ceman ayeckue
an
cuTyalMi
mH
CeMaHTWYeCKHe
KiaccbI
ia onon,
—
B
xu.:
[po6nems
c pyx ypxoi
smu suc axn
—
1972.
M.,
1973,
c.
373-391.
C enanos
IO.
C.
K
ysupepcamsHoi
kuaccubukanan
UpequKa os.
—
Vss.
AH
CCCP.
Cep.
JIAT.-pbI
H
43.
1980,
T.
39,
N
4,
c.
311—323.
C enanos
IO.
C.
Wimena.
[penuxa si.
Tipemnoxenus.
—
M.,
1981.
C enanosa
M.
JJ.
Teopaa
panen uoc u
4
BasleHTHBI
anamH3.
—
M.,
1973.
Cycos
MW.
I.
Cu yanusa
kak
o3Hayaemoe
TpewOxeHHA
Ha
pellsANHOHHOM
yposHe.
—
B
xKu.:
Bonpocs
an mulickoi
u
@pannyscKok
dunono mn.
Tyna,
1972,
c.
25—48.
Cycos
WM.
Tl.
Ceman uwyeckas
c pyx ypa
mpeqnoxenus,
—
Tyna,
1973,
@unsmop
4.
Jleno
o
nayexe
o Kpsmae csa
BHOBE.
—
B
KH.:
Hosoe
b
3apy6exnow
mHa syc-
uxe.
M.,
1981,
sem.
10,
c.
496—530.
Xpakoscxaii
B.
C.
Maccusnsie
xouc pyxnan.
—
B
KH.:
Tamono us
maccHBHBIX
KOHCTpyK-
wu.
[ua esp
u
3ano u.
JI.,
1974,
c.
5—45,
Xpakoscxuii
B.
C.
Ucuucnenue
qua e3.
—
B
xu:
Tjwa ess
w
3ano u:
Tes.
xond.
,,C pyK-
TYPHOTHNONOTHYeCKHe
MeTONLI
B
CHHTAKCHce
Pa3sHOCTPYKTYPHEIX
s3EIKOB.
JI.,
1975,
c.
34—51.
Yeiib
Y.
JI.
3uauenne
4
c pyx ypa
s3n1Ka.
—
M.,
1975.
Iimexes
JJ.
H.
Can axcwyeckas
wienumoc s
BBICKa3bIBAHHA
B
COBPEMEHHOM
PYCCKOM
535I-
xe.
—
M.
1976.
Sap36y ac
10.
B.
Ta ensxsii
3aHHTePeCOBaHHO O
JIMLa
B
COBPEMeHHOM
PYCCKOM
H
JIHTOBC-
KOM
#3bIKax.
—
Dusion.
wayxu,
1967,
N
3,
c.
3—13.
?
H.
CJIMDKEHE
BAJIEHTHOCTh
H
CHHTAKCHUECKAA
KJIACCH®MKAIMA
PIATOJIOB
JIMTOBCKOTO
A3bIKA
Pesiome
B
c a be
u3na ae ca
B3 iay
aBTopa
Ha
ia ouIbHY!0
BasIeHTHOCTb
HM
PaCKPbIBAIOTCH
BO3MOX-
HOCTH
¢e
IIDHMCHeHHA
B
CHHTaKcHYecKoi
KNaccuukaan
ia onos.
PaccmaTpHpa o cs
Be
cTo-
POHBI
BasleHTHOCTH
yla oma:
ceMaHTHYyecKkad
HW
CHHTaKcu4ecKkad,
Ha
OCHOBE
KOTOpBIX
'la osi
AeMATCA
Ha
CMHTAKCHYeCKHe
Kulaccbl
H
CHHTAKTMKO-ceMaHTHYeckHe
Tpy i s .
Tlox
ceman wieckoi
BaneHTHOCTSIO
ia ona
aBTOpoM
MOHUMaeTca
ompeyesienHa
ceman-
Ta eckad
HHTepupeTanua
OOosHAYaeMol
ila onoM
cuTyaNMH,
KoTopas
buxcupye cs
Kak
HeKHi
naOop
ceManTH4eckux
dynkumi
(ax an os,
wi m
cemanTmuecKkux
Tayexei ).
(B
c a be
mpenc as-
WH
CHMCOK
C€MaHTMYecKHX
ayexei,
KOTOPbIMM
TONE3yeTCH
aBTOp,
H
HX
KpaTKwe
XapakTepuc-
THKH.)
AsTop
IpHyepxKUBaeTcA
MHeEHHA,
YTO
MOXY
peabHoO
cuTyalMei
H
Mpenc aBiaemoi
ima-
TONOM
ee
CeMaHTHYeCKO
HHTepmpeTa leli
UpAMo o
COOTBETCTBHA
He .
Onna
i
Ta
>xe
cuTyalus
MOXeT
MOUY4HTh
pasiH4Hble
MHTeplpeTalMn;
Ha
NepBEI
IaH
BEITBUTAIOTCH
KaKIbI
pa3
HHBIe
Pe epenTsI,
MeHseTcH
UX
CeMaHTHYecKas
ONeHKa
1
TepciekTHBa
Mpeyc apsenud
cu yannn.
Onn
4
TOT
Xe
Tia Ow
TaWHY!O
CHTYaNMIO
MOxeT
O603HA¥aTb
10-pa3HOMY,
KaxEI
pas
y
He o
HHOe
o6ilee
cH HmdukaTHBHoe
3HaYeHHe
H
MHAd
ceManTHMecKad
BasleHTHOCTS.
Tlos omy
na oms
Kiac-
cubulMpy o cs
Kak
CeMeMBI:
B
OHOM
ciy¥ae
TOT
xe
a om
MoxeT
OpITB
7ByXBaJIeHTHEIM,
B
APYTOM
—
Tpex-
WIM
OTHOBAICHTHEIM
M
T..
BewencTaHe
To o
JIA
CHHTaKcH4ecKOl
xaccudu-
Kalu
He
UMeeT
pelaloule o
3HaYeHUA
OTCYTCTBMe
YeTKHX
TpaHM
MeKNY
sABIeHMIMM
MOmHCe-
MHM
WH
OMOHUMHH.
Ceman uyecka
BayeHTHOcTS
ia onos
u300paxkaeTcd
B
Bye
ceMaHTHYecKHX
cTpyk yp,
KOTOPbIe
B
OCHOBHOM
COOTBETCTBYIOT CeMaHTHYecKOi cTpyKType
(mM
TMpono3uunn)
o6pa3onan-
HBIX
C
JaHHBIMM
Tila onamMu
Wpeqioxenni .
Cun akcu4eckad
BanenTHocTs
—
9To
mo peOuocTs
aa ona
B
ompe en eHHOM
Ha6ope
cio-
BOOpM
—
BaseHTHEIX
MapTHepos,
ObyciOBNeHHad
e o
3Ha eHHeM.
Yucio
BaneHTHEIX
mapTHe-
94
PpOB
cOOTBeTCTBYeT
YHCIY
aKTAHTOB
B
CeMaHTHYeCKOl
CTpyKType
BasIeHTHOCTH
ila oua.
Tlap ue-
PEI
—
9TO
CHHTaKcuYeckne
pel pesen ayuu
aKTaHTOB.
Bo
MHOTHX
ciy4anx
HEKOTOPOe
COOTBETC-
Tene
HabsMOMaeTca
TaKxKe
MexnyY
TpaMMaTH¥ecKOK
opMo
MapTHepoB
MH
CeMaHTH¥eCKAMH
oynkynamn
ax an os.
CuHTakcuiecKad
BasleHTHOCTS
ula oua
w300paxkaeTca
B
BAe
CMHTAKCH-
YecKHX
CTPYKTYD,
WIM
CHHTAKCHYeCKUX
MOseuei,
KOTOPBIe
B
CBOIO
O4epeb
MOMEIMPYIOT
CHHTAK-
cHuecKoe
spo
MpemioxeHHa,
OOpas0BaHHO O
C
WaHHBIM
Ta os1OM.
Vi
ceman uueckas,
H
CHHTaKcu4ecKasd
CIpyKTypa
BaJIeHTHOCTH
Tila osia,
MO
MHCHHIO
aBTOpa,
JOmKHA
ycTaHaBiMBaTsca
IpH
anas use
OOpa30BaHHBIX
C
HAHHKIM
T aTOuOM
MpesoxeHui,
Tak
Kak
TOMbKO
B
Mpelioxenmu
BbiacHsIOTcA
OOmee
cu HuduKaTHBHOe
SHaYeHHe
Tia owa
M
e o
CoueTaTebHBIe
BO3MOxHOCTH.
Ecmm
ceMaHTW4ecKa
BaJIeHTHOCTh
T la oua
ycTaHaBiiMBac ca
HCKMIOYNTEMbHO
Ha
OCHOBe
e o
MeKcH4ecKO O
3HaYeHUA,
CEMAHTHYeCKad
CTpyKTypa
BalleHTHOCTH
HeM36e@KHO
OTOKTecTBIAeTCA
Cc
MOMOKeHHEM
Belle
B
peasiBHOw
cHTyalun,
o6pa3
KoTOpoi
co-
JepAUTCH
B
YeTOBeXecKOM
co3sHaHMM.
CuTyaTMBHEIe
pou
pedepeHTOB
MepeHocsTca
B
CeMaHTH-
MecKy!0
CTpYKTYpy
BAMeHTHOCTH
Tila osla,
HM
OHA
MOMHOCTHIO
COOTBeTCTBYeT
COcTaBy
peasbHOl
CuTyaljuM
10
OTHOMIeHMIO
K
YMCIY
M
XapakTepy
axTanTos.
TlosTOMy
BCeM
IIpesIOKeHHAM,
KOTO-
PbIe
MOXKHO
COOTHOCHTS
Cc
OAHOM
U
TOK
xe
pealbHow
cuTyalimeli,
IpuMmHchIBacTcaA
OFMHAKOBAA
CeMaHTHYecKad
CTpyKTypa,
HECMOTpa
Ha
pa3IM4MA
B
OOOSHAYCHHM
MMM
JaHHOW
cuTyaluM
UH
B
CHHTaKkcu4ecKOli
CTpyKType.
BayeHTHple
MapTHeps
na osiop
ABUIAIOTCH
OO3aTeEIbHEIMH
WK
cbaxymbTaTuBHEIMH.
Jlan-
HOe
pa3IM4He
ycTaHaBIMBaeTcs
Ha
IOBEPXHOCTHOM
CHHTAKCH4ECKOM
YpOBHE
(T.e.
B
mpeqioxeHuu)
HO
mid
cuHTaKcH4ecKow
KiaccubukaljMH
Ta ouOB
OHO
HepesiepaHTHO,
O Hecenue
ua owa
K
OmpeseieHHOMY
CHHTAKCHYeCKOMY
Kilaccy
He
3aBUCHT
OT
TOTO,
ABJIAIOTCA
JM
e o
WaPTHEPbI
o6s-
3aTCNbHBIMH
UH
akybTAaTHBHBIMH.
DakysbTaTMHBHOCTh
WapTHepOB
ABIIeTCA
IIpHMeTow
OT-
JeuIbHEIX
T' aTos oB,
a
He
BCeTO
CHHTAaKcHYecKo o
Kiacca.
Ona
akTyalibHa
IIpH
UccieloBaBH
Ba-
JICHTHOCTH
OTJEJIBHEIX
TaTONOB,
IPH
COCTaBJIeHHM
BasIeHTHOCTHBIX
ciloBapel,
a
TaloKe
pH
W3y-
WeHHM
CHHTAaKCH4ecKOH
CTPYKTYDPbI
Ta OMbHBIX
Upe oxKeHHi .
B
MMTOBCKOM
s3bIKe
MO
OTHOMIeHMIO
K
Ba/IeHTHOCTH
Tula o bI
JeniTcA
Ha
NMTHbIe
u
OesH4-
HBIe, Ha
OJHO-,
ZBYX-,
TpeX-,
Y€TbIPeXBaJICHTHbIe
HW
aBalICHTHBIC
(c
nynesoi
BasleHTHOCTHIO).
Bo-
jee
Menkue
KnaccbI
OOpa3yioT
ma ons
c
PopMasbHO
OAMHAKOBOM
KOHKpeTHOK
CHHTakcH4eckol
cTpykTypoi
BanenTHoc u.
Hakone,
Ha
OCHOBe
CCMA@HTHYCCKOM
BaJIeHTHOCTH
Tila oubl
MoApas-
TeusoTcd
Ha
CHHTAaKTHKO-ceMaHTM4ecKHe
TpPyIMiel.
N.
SLIZIENE
THE
VALENCE
AND
THE
SYNTACTIC
CLASSIFICATION
OF
LITHUANIAN
VERBS
Summa y
The
mos
de ailed
syn ac ic
classi ica ion
o
e bs
is
possible
o
make
on
he
g ound
o
hei
alence.
This
pape
conce ns
i sel
wi h
he
syn ac ic
and
seman ic
alence
o
Li huanian
e bs
and
i s
p ac ical
applica ion
in
hei
syn ac ic
classi ica ion.
The
seman ic
alence
o
e b
is
conside ed
a
ce ain
seman ic
in e p e a ion
o
he
si ua ion
gi en
by
he
e b,
he
in e p e a ion
being
ixed
as
a
complex
o
seman ic
unc ions
(o
seman ic
cases).
I
seems
plausible
o
assume
ha
he e
is
no
di ec
co espondence
be ween
he
ex e nal
si -
ua ion
and
i s
seman ic
in e p e a ion
p o ided
by
he
e b.
The
same
si ua ion
can
be
in e p e ed
by
a ious
e bs
as
well
as
by
he
same
single
e b
di e en ly
om
he
seman ic
poin
o
iew,
and
in
e e y
case
he
signi icance
and
he
seman ic
alence
(as
well
as
he
syn ac ic
alence)
o
e b
is
di e en .
Consequen ly
he
e bs
wi h
espec
o
hei
alence
a e
classi ied
as
sememes:
e e y
se-
meme
p o ides
a
di e en
pe spec i e
o
he
same
si ua ion
which
is
ep esen ed
by
he
seman ic
alence
o
e b
in
e ms
o
di e en
seman ic
cases
(ac an s).
The
seman ic
alence
o
e b
is
ep e-
sen ed
as
a
seman ic
alence
s uc u e,
which
i ually
co esponds
o
he
seman ic
s uc u e
(o
p oposi ion)
o
he
sen ence
con aining
his
e b.
95
The
syn ac ic
alence
o
e b
is
conside ed
o
be
a
e bal
po ence
o
ake
ce ain
complex
o
wo d
o ms
(complemen s),
de e mined
by
i s
meaning.
The
numbe
o
complemen s
co esponds
o
he
quan i y
o
ac an s
in
he
seman ic
s uc u e.
Complemen s
a e
he
syn ac ical
ep esen a-
i es
o
ac an s,
Some
associa i e
link
(bu
no
he
co espondence
one- o-one)
is
seen
also
be ween
he
seman ic
unc ions
and
g amma ical
o ms
o
complemen s.
The
syn ac ic
alence
o
e b
is
Tep esen ed
as
a
syn ac ic
alence
s uc u e,
which
in
he
main
ashions
he
nuclea
pa e n
o
he
sen ence
con aining
his
e b.
The
dis inc ion
be ween
obliga o y
and
op ional
complemen s
seems
o
be
i ele an
o h
syn ac ic
classi ica ion
o
e bs.
The
op ionali y
o
complemen s
is
pecula
o
sepa a e
e bs,
no
o
whole
syn ac ic
class
o
e bs.
Wi h
espec
o
hei
alence
e bs
a e
di ided
o emos
in o
pe sonal
and
impe sonal
e bs,
hen
acco ding
o
he
numbe
o
hei
complemen s
in o
a alen ,
mono alen ,
di alen ,
i alen
and
e a alen
e bs.
Fu he mo e
e bs
a e
subclassi ied
a e he
ashion
o
hei
speci ic
syn ac-
ic
alence
s uc u es
and,
las ly,
he
syn ac ic-seman ic
g oups
o
e bs
a e
di ided
acco ding
o
hei
seman ic
alence
s uc u e.