Įvardžių „kas“, „kuris, -i“ anaforinė vartosena

LIETUVIŲ KALBOS SANDAROS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) ADELĖ VALECKIENĖ ĮVARDŽIŲ KAS, KURIS, -I ANAFORINĖ VARTOSENA § 1. Be klausimosios ir santykinės funkcijos, įvardžiai kas, kuris, -i lietuvių kalboje turi dar anaforinę funkciją. Šie įvardžiai, eidami daiktavardžių pozicijoje, pavadūoja tikruosius anaforinius parodomuosius įvardžius, vartojamus toje pačioje pozicijoje. § 2. Įvardis kas pavadūoja bev. g. apibendrinto nurodymo formą tai bei jos variantą tas „tai“, kai šios formos eina prijungiamojo sakinio šalutinio dėmens pradžioje, o jų antecedentai yra visas pasakymas, t. y. pagrindinis dėmuo. Pvz.: Dabartinės mūsų pavardės, pavyzdžiui, tokios, kaip antai: Daukšas, Daujotas, Gediminas, Daugilas, Dargis, Gedvilas ir pan., dar XVI šimtmetyje tebebuvo asmens vardai, kas (tai, tas) aiškiai matoma yra iš 1528 metų bajorų sąrašo BūgRR I 203; Taip ilgai man bepasakojant, pradėjo klausytojai garr garr knarkti, ką (tai, tą) aš regėdamas, cypt tyliai užgesiau žvakę ir ėjau gulti ValPJ 117; Aisčių tautoms dirbtiniai „dievaičiai“ buvo pažįstami, ką (tai, tą) parodo ne vien istorijos šaltiniai, bet ir kalba BūgRR I 143; „Pavoj aus“ žodis turi etimologišką „v“ tarp „a“ ir „o“, ką (tai, tą) parodo tarmėmokslis, žodžio istorija ir kilmė BūgRR I 107; Tolimoje senovėje elnių būta Lietuvoje, apie ką (apie tai, apie tą) byloja čia paminėti palaikai IvanPŽ 263; Ty tai laumių paprotį tebeįpildo mergelės apl ei Biržus ir Pabiržę, ko (to) Žemaičiuose nuo seno nebėra ValPJ 90; Tarp tų kambarių viename buvo laikomi javai, ki tame drabužiai susverti kybojo, nuo ko (nuo to) ir svirnu vadinos DaukR I 433; Jis pakartotinai mušė šį medį savo kakta, nuo ko (nuo to) medis buvo palinkęs į šalį IvanPŽ 293. Tokius sakinius su anaforiniu kas vartojo ir žymusis mūsų kalbininkas J. Jablonskis, kitais atvejais taisęs šį įvardį (žr. toliau), pvz.: Vištvan agis grobia paukščius žmonių akyse, per du tris žingsnius nuo jų, už ką (už tai) kartais ir savo galvą padeda RR I 534–535. Ypač parankus šios reikšmės įvardis kas įjungti į sakinį įterpinius ar pridurtinius dėmenis, pvz.: Jeigu kartais tenka visiems išeiti iš namų, — kas (o tai) retai teat sitinka, — tai durys užsklendžiamos iš vidaus, o paskutinysis išlenda pro langą SimonAŠL 84. Šiame sakinyje kas patogus dar ir dėl to, kad toliau yra jungtukas tai, koreliuojamas su jeigu. Tai toks atvejis, kai reikalingas ir teiktinas kas, o ne tai. Antra vertus, anaforinė įvardžio kas vartosena yra ribojama sakinio struktūros bei platesnio konteksto. Jis eina jungiamuoju žodžiu ir stovi šalutinio dėmens pradžioje. Tokia šio įvardžio pozicija sakinyje ne visada leidžia jam pakeisti daug laisviau vartojamas parodomųjų įvardžių formas tai, tas „tai“. Pvz.: Kad savas prieš 7. 1835 177 savajį kviestųsi dar bendrą priešą, tai to Žemaičiuose dar nebuvo! VienPD, K 282. Čia keisti to į ko kliudo šalia stovintis tai, koreliuojamas su kad. Yra ir daugiau kitų kontekstinių atvejų, kur transformacija kas → tai, tas „tai“ negalima¹. Taigi lietuvių kalboje įvardžio kas anaforinė vartosena yra ribota: apibendrinto nurodymo formos tai, tas „tai“ galimos visur, o anaforinės reikšmės kas — tik tam tikrais struktūriškai apibrėžtais atvejais. Pirminės šiame posistemyje yra apibendrinto nurodymo formos tai, tas „tai“, o anaforinės reikšmės kas yra antrinė forma. Dėl to šios reikšmės kas vartotinas tik tada, kai apibendrinto nurodymo formos tai, tas „tai“ netinka (kaip aukščiau minėtas atvejis). Dirbtinai plėsti anaforinės reikšmės įvardžio kas vartosenos lietuvių literatūrinėje kalboje nereikėtų. § 3. Įvardis kuris, -i, eidamas prijungiamojo sakinio šalutiniame dėmenyje, taip pat turi anaforinę funkciją. Skirtingai nuo įvardžio kas, anaforinės reikšmės įvardis kuris, -i pavaduoja to paties įvardžio vyr. g. ir mot. g. konkretaus nurodymo formas tas, ta. Jų antecedentais eina daiktavardžiai, pasakyti pagrindiniame dėmenyje. Pvz.: Pakėlęs galvą, (Vainorius) parodė pirštu kregždes, kurios (tos) aukštai lekiojo, maudėsi mėlynos padangių gelmėse KrėvŠP 26; Pusę valandos (Pliauga) vaikė daržuose kiaulę, kuri (ta) jam visą užuoganą bulbių išėdė, nukniso… KrėvŠP 183; Paskum jis paima už pečių Juozapėlį ir Mikę, kuriudu (tuodu) vis dar tebestovi susikibę vienas prieš kitą CvR II 103; Vilkas ir lapė drauge bėgo pro žabangas, ant kurių (ant tų) buvo žąsis pakabinta KatkR 267; Senų senovėje gyveno senas žmogus, kuriam (tam) mirė žmona S I 133; Yra Dainavos šaly nedidelis kaimelis, apie kurį (apie tą) nedaug kas yra girdėjęs KrėvRg 79; plg. pavyzdžius su tas, ta: Žolys vedėsi Kupstį ant alaus. Kartu nepaliko nė Petro. Tas, nors atsipromis, bet turėjo dėdės klausyti ŽemR I 162 → Kartu nepaliko nė Petro, kuris, nors atsipromis, bet turėjo dėdės klausyti; Naujienas mes sužinom iš pintinės, ta dažnai eina į turgų Balč AP 202→Naujienas mes sužinom iš pintinės, kuri dažnai eina į turgų; Visi apsiavę su batais, bet tuos dėvėjo tiktai lig išeidamys iš bažnyčios ValPJ 30→Visi apsiavę su batais, kuriuos dėvėjo tiktai lig išeidami iš bažnyčios. Kaip įvardžio kas vietoj tai, tas „tai“, taip ir įvardžio kuris, -i vietoj tas, ta vartosena yra ribojama konteksto bei sakinio struktūros. Norint pakeisti įvardžių formas tas, ta į įvardį kuris, -i, dažnai reikia perstatinėti sakinio narius, keisti sakinio tipą, o tam tikruose kontekstuose toks keitimas iš viso negalimas, pavyzdžiui, kai yra tiesioginė ir autoriaus kalba. Plg.: Šliokš šliokš šlakštė vandenį ant mergaičių, o sušlapinė ki ki ki juokės, nes tos kaip šventą dieną padoriai apsitaisiusios čežėjo ValPJ 83; – Le kuk! – sušuko Baltaragis. Tas atsisukęs klausėsi ŽemR II 62. Taigi šiame posistemyje tas, ta yra pirminės formos, o kuris, -i – antrinės. § 4. Kaip įvardis kuris, -i tokia pat anaforine reikšme vartojamas ir įvardis kat-ras, -a, pvz.: Beeidami jie abudu atrado labai dailią pušį, katrai (kuriai, tai) buvo vidurys išpuvęs BM 97. 1 Plačiau žr. Valeckienė A. Bevardės giminės forma tai ir jos santykis su kitomis įvardžių formomis. — Kn.: Žodžių formos ir vartosena (Lietuvių kalbotyros klausimai). V., 1974, t. 15, p. 71. 178 Įvardžiai kuris, -i ir katras, -a yra laisvieji variantai, tačiau katras, -a šia funkcija retai vartojamas, jo vietą užima kuris, -i. Pastarasis yra pirminė forma, katras, -a – antrinė. § 5. Anaforinės reikšmės įvardžiai kas ir kuris, -i yra pasiskirstę pagal papildomos distribucijos principą. Eidami toje pat pozicijoje – pažymimųjų sakinių šalutinio dėmens pradžioje – šie įvardžiai vienas kitą išskiria: kas yra apibendrinto nurodymo bev. g. formų tai, tas „tai“ pakaitalas, o kuris, -i (katras, -a) – konkretaus nurodymo formų tas, ta pakaitalas. Pagal apibendrinto/neapibendrinto (konkretaus) nurodymo požymį įvardžiai kas ir kuris, -i sudaro privatyvinę opoziciją, kur žymėtas narys yra kuris, -i (katras, -a), o nežymėtas – kas (pastarojo įvardžio vartosena platesnė). Grafiškai šių įvardžių santykį galima pavaizduoti taip: Anaforinės reikšmės įvardžiai Šių įvardžių izomorfiniai santykiai yra tokie: tai, tas „tai“ : kas = tas, ta : kuris, -i (katras, -a) arba tai, tas „tai“ : tas, -a = kas : kuris, -i (katras, -a). § 6. Tam tikrame kontekste įvardis kas eina neutralizacijos pozicijoje: skiriamasis požymis tarp kas ir kuris, -i (katras, -a) neutralizuojamas ir kas pakeičia jam priešingą narį – kuris, -i (katras, -a). Pvz.: Nematau žmogaus, kas (kuris) galėtų vėlyvą paimti LnkV; Nebėr mano bermužėlio, kas (kuris) su manim šneka NS 1297; Šit ir atsiradęs toks meistras, kas (kuris) jų vaiką visaip kaip apsėmė išmokyti SlnŠLSA 149; Tur’ per laukelį judą mergelė, kas (kuri) nuramina mano širdelę (d.) Všk.; Ar tu neatmeni Labanoro dūdą, ką (kurią) po pažastim maigydavo? Lb. Skaičiais nekaitomas kas vartojamas ir vietoj dg. kurie, -ios, pvz.: Buvę du broliai, kas (kurie) labai pakeleivius priimdavę SlnŠLSA 43; Ner taip baisu, kaip sako tie, kas (kurie) ten niekados nebuvo Myk-PutAŠ 12. Neutralizacijos atvejai patvirtina, kad įvardis kas nurodytoje opozicijoje yra nežymėtas narys. § 7. Neutralizacijos pozicijoje anaforinės reikšmės įvardžio kas galininko forma ką stabarėjo, tapo nederinama ir virto jungtuku, atstojančiu įvardžio kuris, -i tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos linksnių formas arba prieveiksmį kur. Pvz.: Aš iš karto pažinau tą krypuolį, ką (kuris) buvo atėjęs kadaise pas mane į mišką: Povilas Dovydonis! BaltPV I 119; Man tokis ne žmogus, ką (kuris) sa (= savo) 7° 179 kalbą pamiršta Mrp; Nelaimingas tas bernelis, ką (kuris) mergelių klauso Mrk; Palaiminta ta ranka, ką (kuri) kirvį išrado! BaranR I 38; Kur tie vyrai, ką (kurie) čia nakvojo? LB 306; Ir šitie lengvi debesėliai, ką (kurie) linksmina šiąnakt tavo akis, negrįš jau, nulėkę į tolimas šalis PietRR 45; Iš namų, ką (kurie) buvo gale kaimo, tvoskė kvapsninis PietRR 285; Juos (medžius) tiktai miške augę žmonės tepažįsta, daktarai ir žiniuonys, ką (kurie) po miškus klysta BaranR I 31; Negali prisiprašyti ir tų, ką (kurie) yra kalti dirbti PietRR 256; Tuodu akmeniu, ką (kuriuodu) ant kalno guli, liepė nurist į kalvę BsMt I 70. Ta pati gal. forma ką taip pat turi ir kitų jungtukų: kad, kaip, jei, užuot ir kt., reikšmes. Pvz.: Užtai, ką (kad) šlapia, žemuma, tai nedera (javai) Vlk; Išmest šunims tavo pilvą, ką (kad) toks nesveikas Kp; Pasijutau, kad jau aš ne tas tiltas, ką (kaip) kitsyk KudR I 151; Ką (jei) man prašyt, tai geriau viškai (= visiškai) neturėt Skp; Geriau tegul neperka, ką (užuot) man kožnakart (= kiekvienakart) prikaišioja Skp. Plg. dar ką reikšmę „kiek“: Ką kaštūoj svats cukraus?; Ką sveikatos mano ištraukė tie darbai². § 8. Nagrinėtųjų įvardžių sisteminė vartosena, ypač jų neutralizacijos atvejai, rodo, kad įvardis kas bei jo sustabarėjusi galininko forma ką vietoj kuris, -i tikriausiai nėra slavų skolinys, kaip anksčiau J. Jablonskio³, pastaruoju metu A. Piročkino⁴ ir kitų buvo manoma, bet bendras baltų ir slavų reiškinys, kaip neseniai yra nurodęs J. Palionis⁵. Šią išvadą remia ir tipologiniai duomenys. § 9. Latvių kalboje anaforinės reikšmės kas vartojamas dažniau negu lietuvių kalboje ir plačiau negu jų specialus šiam atvejui įvardis kurš, -a⁶ tokio tipo pasakymuose: Kā gan viņš neklausīs savu māti, kas par viņu tik daudz rūpējusies „Kaip gi jis neklausys savo motinos, kuri juo tiek daug rūpinosi“; Grāmatas, ko mes labprāt būtu lasījuši, bija paņēmuši citi lasītāji „Knygas, kurias mes mielai būtume skaitę, buvo paėmę kiti skaitytojai“; Uzkāpuši kalniņā pie būdas, mēs sākām vākt malku, ar ko uguni kurt „Užkopę į kalną prie lūšnelės, mes šokom rinkt malkų, su kuo ugnį užkurt“⁷. Randamas anaforinės reikšmės kas ir prūsų kalboje, suderintas ir nesuderintas gimine su antecedentu daiktavardžiu, pvz.: edeitte, std ast mais kermens, kas perwans dats wirst 7, 21–22 „Esset, Das ist meyn leyb, der für euch gegeben wirdt“, liet. „valgykite, tai yra manas kūnas, kuris dėl jūsų duotas tampa“; beggi stāi ast Deiwas schlusiniki, quad i stawidan absergisān turri erdaiḱit 57, 22 „Denn es sind ² Grinaveckienė E. Kai kurios lietuvių kalbos tarmių ypatybės (iš 1961 metų dialektologinių ekspedicijų). – Kn.: Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1962, t. 5, p. 165. ³ Jablonskis J. Rinktiniai raštai/Sud. J. Palionis. – V., 1957, t. 1, p. 512. ⁴ Piročkinas A. Jono Jablonskio gramatiniai taisymai. – K., 1976, p. 14. ⁵ Palionis J. [Rec.:] Piročkinas A. Prie bendrinės kalbos ištakų. – V., 1977, 228 p.; J. Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas. – V., 1978. – 279 p. – Baltistica, 1979, t. 15(2), p. 162. ⁶ Kabelka J. Latvių kalba. – V., 1975, p. 140. ⁷ Mūsdienu latviešu literārās valodas gramatika/Atb. red. E. Sokols. – Rīgā, 1962, 2, lpp. 671, 670, 673. 180 „Gottes Diener, die solchen Schutz sollen handhaben“, liet. „nes tie yra dievo tarnai, kurie tokį apsaugojimą turi išlaikyti“; „kiršča wissans swirins, kas nosemien lise-67, 12 „über alles Thier, das auff Erden kreucht“, liet. „virš visų žvėrių, kas (kurie) ant žemės šliaužioja“8 Vartojamas atitinkamas įvardis qui, quae, quod lotynų kalboje, pvz.: argentum, quod habes, condonamus te9 „sidabrą, kurį (ką) turi, dovanojame tau“. Rusų kalboje įvardis что atitinkamo tipo pasakymuose kaip tik siauriau vartojamas negu specialus įvardis который, -ая ir linkęs stabarėti – nebepaisoma rusų kalbai būdingos кто/что gyvųjų/negyvųjų priešpriešos, – что vartojamas ir nurodant daiktus, ir asmenis, pvz.: живу от вас через улицу, в этом домике, что против ваших окошек „Gyvenu gatvėje nuo jūsų, šiame namelyje, kuris prieš jūsų langus“; Ребята! Надо сходить назад – взять офицера, что ранен там в канаве10 „Vaikinai! Reikia grįžti atgal, paimti karininką, kuris sužeistas ten griovyje“. Lenkų kalboje vietoj który vartojama įvardžio forma co, pvz.: Zły to ptak, co własne gniazdo kala11 „Blogas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia“. Kitose kalbose tam tikros įvardžio kas formos taip pat linkusios virsti jungtuku, pvz., lat. ka „kad“, pr. kai „kad“, kan „kada, kai“, lot. quod „kad“12 ir kt. § 10. Taigi kas, ką formos, pavartotos vietoj įvardžių kuris, -i (katras, -a), prieveiksmio kur, tikriausiai nėra netaisyklingos ir nesmerktinos, jeigu kartais pasitaiko. Dabartinės literatūrinės lietuvių kalbos sistemoje tai yra reliktinis, archaiškas, periferinis reiškinys, randamas dažniausiai liaudies dainose ir pasakojamojoje tautosakoje. Vienas kitas sakinys su šiuo įvardžiu yra patekęs į grožinės literatūros kalbą (o iš čia ir į gramatikas), ypač tų rašytojų, kurių kalba artimesnė liaudies šnekamajai kalbai (J. Bal tušio, I. Simonai ty tės ir kt.). Apskritai kas, ką formos vietoj kuris, -i dabartinėje lietuvių kalboje neturi didelės atramos. Įvardžiai kuris, -i, katras, -a arba prieveiksmis kur kalbama jam reikalui yra vyraujančios ir teiktinesnės formos. АНАФОРИЧЕСКОЕ УПОТРЕБЛЕНИЕ МЕСТОИМЕНИЙ KAS (КТО, ЧТО), KURIS, -I (КОТОРЫЙ, -АЯ) Резюме Кроме вопросительной и относительной функций, местоимения kas, kuris, -i употребляются в литовском языке и в функции анафоры. Местоимение kas в этой функции заменяется формой сред. р. обобщенного указания tai (это), антецедентом которой служит целая фраза, между тем местоимение kuris, -i заменяется формами муж. и жен. р. конкретного 8 Mažiulis V. Prūsų kalbos paminklai. – V., 1981, t. 2, p. 77, 181, 207. 9 Hofmann J. B., Szantyr A. Lateinische Syntax und Stilistik (Leuman-Hofmann-Szan- tyr. Lateinische Grammatik, Bd. 2). – München, 1972, S. 555. 10 Грамматика русского языка. – М., 1960, т. 2, ч. 2, с. 273. 11 Szober S. Gramatyka języka polskiego. Wyd. 4/Opracował W. Doroszewski. – Warszawa, 1957, s. 371. 12 Žr. plačiau Valeckienė A. Lietuvių kalbos gramatinė sistema/Giminės kategorija. – V., 1984, p. 71–72. 181 указания tas, ta (этот, эта, тот, та) того же местоимения, антецедентами которых служат существительные, напр.: Tolimoje senovėje elnių būta Lietuvoje, apie ką (= apie tai) byloja čia paminėti palaikai Ivan „В глубокой древности олени жили в Литве, о чем (= об этом) говорят здесь упомянутые остатки“. Buvo karta vyras, kuriam (=tam) mirė pati, ir buvo moteris, kuriai (= tai) mirė pats Балц Жил однажды мужик, у которого (=у него) умерла жена, и жила женщина, у которой (=у ней) умер муж“. По широте употребления в анафорической функции tas, ta, tai являются первичными формами, а kas, kuris, -i – вторичными. В анафорическом употреблении местоимение kas противопоставляется местоимению kuris, -i по дифференциальному признаку обобщенного/необобщенного (конкретного) указания так же, как форма tai формам tas, ta. В данной оппозиции местоимение kuris, -i является маркированным членом, а kas – немаркированным. Оппозиция местоимений kas и kuris, -i подвергается нейтрализации, в таких случаях маркированный член kuris, -i заменяется немаркированным kas, напр.: Nemat au žmogaus, kas galėtų vėliavą paimt Lnk „Не вижу человека, кто (который) мог бы взять знамя“. В позиции нейтрализации форма вин. п. ką местоимения kas становится устойчивой и превращается в союз. В статье приведены параллели употребления литовского kas в анафорической функции и соответствующих местоимений в других родственных языках – латышском, прусском, славянских, латинском и др. Делается вывод о том, что использование kas, ką вместо kuris, -i в литовском языке представляет собой не заимствование из славянских языков, а общее явление славянских и балтийских языков. 18