Dėl prielinksninių konstrukcijų išplitimo šiaurinėse aukštaičių tarmėse

LIETUVIŲ KALBOS SANDAROS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) STASYS TUMĖNAS DĖL PRIELINKSNINIŲ KONSTRUKCIJŲ IŠPLITIMO ŠIAURINĖSE AUKŠTAIČIŲ TARMĖSE Įvadinės pastabos Didžiausio dialektologų dėmesio paprastai susilaukia tarmių fonetika, leksika, morfologija — tos sritys, kuriose ryškiausi skirtumai nuo literatūrinės kalbos. Sin- taksinės tarmių ypatybės — žodžių tvarka sakinyje, intonacijos vaidmuo, prielinks- ninių ir kitų analitinių konstrukcijų įsigalėjimas ir pan. — kol kas mažai tiriamos. Iš darbų, kuriuose aptariama prielinksnių vartosena, minėtini E. Grinaveckienés?, J. Senkaus?, J. Šukio“ straipsniai. Juose atskirų tarmių prielinksniai pateikiami abé- cėlės tvarka ir nurodomos jų svarbesnės reikšmės. Metodiniu požiūriu prielinksninių konstrukcijų tyrinėjimui svarbūs J. Kiliaus darbai“, kuriuose stengiamasi nustatyti atskirų literatūrinės kalbos vietos prie- linksnių semantinius diferencinius požymius. Prielinksniai lietuvių kalbos tarmėse vartojami labai įvairiai. Beveik visoms tar- mėms būdingas bruožas — prielinksninių konstrukcijų įsigalėjimas. Didėja ne tik prielinksnių, bet ir jungtuky bei dalelyčių vaidmuo, tarnybiniais žodžiais, vadina- maisiais artroidais, kai kur virsta parodomieji jvardziai®. Šiame straipsnyje prielinksninių konstrukcijų plitimas laikomas būdingu anali-- tizmo reiškiniu, Viena iš prielinksninių konstrukcijų gausėjimo tarmėse priežasčių — kitų kalbų įtaka. Pavyzdžiui, Klaipėdos krašto šnektose daugelis prielinksninių konstrukcijų įsigalėjo dėl vokiečių kalbos įtakos“, latvių kalboje — dėl vokiečių ir rusų kalbų įtakos". Tačiau tai nėra vienintelė prielinksninių konstrukcijų plitimo prie- Zastis. Šio straipsnio tikslas — patyrinėjus šiaurinių aukštaičių (rytų aukštaičių panevėžiškių ir vakarų aukštaičių šiauliškių) šnektų tekstus, nustatyti linksninių ir prielinksninių konstrukcijų vartojimo santykį tose tarmėse. ! Grinaveckienė E. Pietinės šiaurės vakarų aukštaičių tarmės prielinksnių reikšmės ir var- tojimas. — Kn.: Lietuvių kalbos gramatinė sandara (Lietuvių kalbotyros klausimai). V., 1967, t. 9, p. 151—170. * Senkus J. Prielinksnių vartojimas bei svarbesniosios jų reikšmės kapsų ir zanavykų tar- mėse. Lietuvos TSR MA darbai. A serija, 1960, t. 1(8), p. 125—150. 3 Šukys J. Prielinksninių konstrukcijų skverbimosi svarbesnieji atvejai pontininkų ir vakari- nių puntininkų tarmėse. — Kn.: Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1963, t. 6, p. 275—286. * Kilius J. Vietos prielinksnių ir linksnių sistema bendrinėje lietuvių kalboje/Kand. dis. Įmašinraštis]. — V., 1973. * Rosinas A. Lietuvių bendrinės kalbos įvardžių semantinė struktūra. — V., 1984, p. 48-52. = © Laigonaité A. Vietininky reikšmė ir vartosena dabartinėje lietuvių kalboje. — V., 1957 Dp. 33. * Hurnis JI. CucreMa IpEUIOroB B NATHIIICKOM ITHCBMEHHOM s3bIKe: ABTOped. mic. ... Kau. (unon. vayk. — Bunsnioc, 1981; Hutuus JĮ. K Borpocy O BIMSIHME pYCCKOrO S3BIKA HA JIATbINICKHE MPEUIOXKHbIC KOHCTPYKIHH. — B XH.: KoHTakTsl nartemickoro s3sixa. Pura, 1977. » 171 Norint įžvelgti prielinksnių vartojimo pakitimus, iš senosios ir jaunosios kartos tarmių atstovų surinkti duomenys palyginti su A. Baranausko XIX a. pabaigoje užrašytais tekstais®. Daugiausia naudotasi rišliais buitinės kalbos ir tautosakos teks- tais iš 11 panevėžiškių šnektos vietų: Siesikų, Raguvos, Krekenavos, Šeduvos, Ro- zalimo, Pasvalio, Pušaloto, Joniškėlio, Linkuvos, Pašvitinio, Žeimelio ir iš 6 šiau- liškių tarmės vietų: Kėdainių, Šaukoto, Šiaulių, Pakapės, Kriukų, Joniškio. Būdingesni prielinksnių vartojimo atvejai Dėl fonetinių pakitimų šiaurinėse aukštaičių šnektose yra atsiradę naujesnių prielinksnių variantų: dpe „apie“, ap’l’ oijk „aplink“, ng „nuo“, prėš „prieš“, po „po“, ont „ant“, so „su“, terp „tarp“ ir t. t. Tačiau daugelis prielinksnių turi panašias reikš- mes kaip ir literatūrinėje kalboje, tik kai kurių prielinksnių, ypač: ont, par, pro, so, terp vartosenos apimtis yra gerokai platesnė. Beveik išnykęs iliatyvas, vartojamas tik rytinėje panevėžiškių šnektos dalyje. Nykstantį iliatyvą pakeitė prielinksninės konstrukcijos. XIX a. pabaigoje, matyt, ir šiaurės panevėžiškiai dar bus vartoję iliatyvą, nes Joniškėlyje A.. Baranauskas užrašė sakinį: Lape inkiszti lefigwiai ifikisze galwą uzbénan... (žr. ten pat, p. 155). Antra vertus, kitame tos pačios pasakos tekste randame užrašytą sakinį: Ldpia ikiszt lufigwé ikisziū galwo unt uzbono... Beveik pasitraukė iš vartosenos prielinksniai ing, int — juos išstūmė konstruk- cija į su galininku. Prielinksnis ing šiauliškių šnektoje nėra visiškai sinonimiškas prie- linksniui į. Jis vartojamas, kai reikia apytikriai nusakyti kryptį (,,link“ reikšme), Prielinksnio ing vartojimo atvejų A. Baranausko laikais Joniškyje užfiksuota 13, dabar 5, Kriukuose 7 ir 2, Pakapėje 3 ir O. Beveik visur nebevartojamas prielinksnis nuog | nog, užfiksuotas tik apie Kriukus. Toliau aptariami tie kalbamų tarmių prielinksniai, kurių semantika labiausiai skiriasi nuo literatūrinės kalbos. ontlon? „ant“. Tai dažniausiai šiaurinėse aukštaičių šnektose vartojamas prielinksnis. Atmetus 76 aiškiai verstines konstrukcijas su kilmininku, jo varto- jimo atvejų santykis maždaug 2 autorinių lankų apimties tekstuose, atspindin- čiuose skirtingus kalbos raidos laikotarpius, yra toks: Pašvitinyje 24 : 20 ao Li Pušalote 23 : 21 : 28, Siesikuose 18 : 7 : 14, Joniškyje 30 : 19%, Pakapéje 14 : 21, Siauliuose 30 : 22. 8 Specht F. Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski. — Leipzig, 1920, Bd. I. 9 Panevėžiškių $nektoje skiriami du šio prielinksnio variantai — git arba on. Priebalsis ? gale netariamas, kai po prielinksnio einantis kitas žodis prasideda dusliuoju priebalsiu, pvz.: on_kié'ma ‘ant kiemo — kieme’, on. ta'ka ‘ant tako’. Kai po prielinksnio einantis žodis prasideda balsiu ar dvibalsiu, priebalsis 7 aiškiai girdimas, pvz.: ortt „dukšta ‘ant aukšto", ont /ak'u „ant akių“. Prielin- ksnis ont vartojamas ir tada, kai kito žodžio pirmasis garsas yra skardusis priebalsis, pvz.: ont_gd'tv'es’ ‘ant gatvės — gatvėje', ont „žė'mes" "ant žemės'. Prieš sonantus /, m, n, r prielinks- nio forma įvairuoja, pvz.: on_rupd'n'ulont_rupdé'n'u. Formų ont|on variavimas aiškiau pastebimas senųjų tarmės atstovų kalboje. 10 Pirmasis skaitmuo žymi prielinksninių konstrukcijų skaičių XIX a. pabaigos, antrasis — XX a. vidurio, trečiasis — iš dabartinės jaunosios kartos užrašytuose tekstuose. 11 Iš vakarų aukštaičių šiauliškių pateikiami tik XIX a. pabaigoje užrašytų teksty ir dabarti- nės jaunosios kartos kalbos statistikos duomenys. 172 Literatūrinėje kalboje bendroji prielinksnio ant reikšmė — buvimas viršuj, su- siliečiant su kieno paviršiumi. Čia aptariamose šnektose šis prielinksnis vartojamas daug įvairiau, ir jo konstruk- cija su kilmininku daugeliu atveju atstoja literatūrinės kalbos vietininką, pvz.: ne- birket’ onOliettos, oncysd'ules padėk | tūo.į ež'dž uvi-s", al" Oykep ti*& on _kié'ma pri.rištos to's kdr'ves’, on _tei'sma to" pat’ pasike. Prielinksnis ont/on su kilmininku dažnai rodo ir judėjimo kryptį, pvz.: ma-te ji“ onklet'es’ noai'nan’t’, novéje kaské.r ont mi.ska | musair kd'r’v’u mil’s’t’. Šiais atvejais prielinksnj ont/on su kilmininku gali pakeisti konstrukcija i... + pi.se „pusę“, pvz.: ontmi.Ska = iiumi.Ska piu.se. Šiaurinėse aukštaičių $nektose kalbamoji prielinksniné konstrukcija vartojama ir tais atvejais, kai literatūrinėje kalboje turime naudininko linksni, pvz.: gnutie’k gi.vol’u vie'ns pie'mo 'tokiai bandai gyvulių tik vienas piemuo“, on _tie'k vi.štu t’ok viens gai"d's' „tokiam būriui vištų tik vienas gaidys“. Par „per“. Prielinksnis par dažniausiai žymi vietą, atstumą, laiką, veiksmo bū- dą, lyginimą, taip pat gali nusakyti verslą, profesiją. Pvz.: paroto“ bale neparei:s' [t’okr pė"Pk'e jon _bu.va, jos na'k’t’ par._daiZs | par darzs e_pabé ga, vezi.ms važ'ūo'į par._mi.sko, jos\nedoins Zmoge-I’s’ | jauni's’t’e par_pasd-ul’ kel’av’es’, par_laiirks ni.lake kep_ak’s’ ezde g'es’ (plg. lit. k. laukais), pas’k’aii’ toks _g’'r’¢v’s’ éje par lair ko, tros méts tarnavo par._bé r- no, kéjos\_paseke te. _t’ok par. darbo. Iš pavyzdžių galima pastebėti, kad šiaurinėse aukštaičių Snektose prielinksniné konstrukcija par su galininku išstumia įnagininko linksnį. Pastebimas prielinksnio- par Vartojimo gausėjimas, pavyzdžiui, Kriukuose 1: 3, Šiauliuose 8 : 14. Pro „pro“. Prielinksnis pro vartojamas su galininku ir reiškia vietą, kuri arba perkertama, arba aplenkiama. Jaunesniosios kartos atstovai kartais prielinksnius par ir pro painioja, tai Yra vartoja sinonimiškai, o senosios kartos atstovai juos ski- ria ryškiau. Prielinksnio pro vartojimo gausėja: Pašvitinyje pro fiksuota 1:2: 5; Pasvalyje 0 : 2 : 4, Siesikuose 0:2 :4, Kriukuose 1:6. Pvz.: ta upéla pro Ul’ oijkavo tekéje | bét visd'i né-seke | mat lofikau on _kd Ina, vag’s’ bos elei’d’es’ prold'ngo, etd" kd'imo kéI’s’ ai'n pro_pa.t’ šėk'š'en's", gaspado'r’s’ pro doi’ &’ke\_nusespjd un | te gėrra jau_neld-uk. Po „po“. Prielinksnis po šiaurinėse aukštaičių Snektose vartojamas su keliais linksniais — kilmininku, naudininku, galininku, inagininku. Juo gali būti reiškia- mas laikas, vieta, būdas. Šiauliškių šnektoje jis vartojamas dažniau negu panevė- žiškių, pavyzdžiui: Joniškyje 16 : 17, Kriukuose 14 : 19, Pašvitinyje 6 : 1 : 8, Pasva- lyje 3:1 :4, Siesikuose 7:6 :8. Pvz.: Sova pove®’ om pal’oiida, isegoii’d’e vaike kep mat po._sudles pal’ ofida, starke mékst braidi‘t’ po _badls, keptos kd'r’v’es’ duos ta: piena jei po_ba'lp legi ke: I’u brai‘da gani:"klo, kū" fe.raudonio’i kai'p po_niod’em’es’, po_zém’ viétos visieem® ustéks, prasigé-re tas | mus'aū' jai: povai‘ka bos, po _kai're te 173 gėr' Ione užd'uga, savd'ritę po _savd-ites’ g upraai"n mė*te, nerei"k" ai"t" ne._po_ vir Į ne_po mar’. So „su“. Šis prielinksnis rodo draugės santykius, būdą, priemonę, laiką, tikslą, objektą, kokybę. Čia aptariamose šnektose jis yra ypač dažnas. Pastebėta, kad šiau- riausiose aukštaičių vietose, kur labiausiai atitraukiamas kirtis ir redukuojamos galūnės, vienaskaitos įnagininkas be prielinksnio so beveik nevartojamas, o dau- giskaitos įnagininkas vartojamas ir su prielinksniu, ir be jo, nes daugiskaitos para- digmoje nesusidaro homoniminiy linksnių. Pašvitinyje prielinksnio so vartojimo at- vejų skaičiaus santykis 19:16:28, Linkuvoje 16:17:22, Pasvalyje 9 :8 : 13, Siesikuose 11 : 14 : 17, Joniškyje 25 : 29, Pakapéje 16 : 21, Šiauliuose 12 : 17. Pvz.: atjoje so.ai’kol’, atvaž'avo so. _autd.bos, sen’aii d'rdavam t’ok so_ai’k’les’, nebezina kė“ dara [t’0k mosūo'į | mosūo"į so kev’, md.na babii.tes’ name's’ so\sen sté'g. A. Baranauskas užfiksavo tokius sakinius Joniškyje: nės wiendm ¥mé- gus ni sawės gindamas nudrūske wéida su nagais; namai daugidus medinei su lantė- lems dengti...; sendbej Joniszkes apigarda biiwa stauni prekiūwimu sit apyneis. Terp „tarp“. Konstrukcija ferp su kilmininku vietoj inesyvo — ryškus išskirti- nis šiaurės panevéziskiy tarmės bruožas. Šios konstrukcijos vartosena ir paplitimas yra aptarta!?, Panevėžiškių tarmėje XIX a. pab. kalboje konstrukcija ferp su kilmininku vie- tai reikšti tos pačios apimties tekstuose fiksuota tik 7 kartus, o dabartinės kartos kalboje net 32 kartus, plg.: Linkuvoje 1 : 4 : 5, Pušalote 1 : 4 : 5, Pasvalyje 0:2 : 4, Siesikuose 0 : 2 : 1, retesnė ji šiauliškių tarméje: Joniškyje 1:4, Pakapéje 1:3, Kriukuose 0 : 2. Pvz.: v'Ošt vé'rd terp_piioda, v'ės' pi.nege terp _kisen’es’, vd'rn tū.p' terp_mée-dze, sosi.muse jie: terp saves’ po._geguZi.nes’, terp._pan&-I’'u ma-t’es’ e_neprastu. * * * Inesyva linkstama keisti prielinksninémis konstrukcijomis ne tik šiaurinių auks- taičių, bet ir vakarų žemaičių $nektoje!®. Analitizmo tendencija neaplenkia ir litera- tūrinės kalbos, kurioje inesyvas tam tikrais atvejais irgi keičiamas prielinksninémis konstrukcijomis, plg. tautosakai būdingą inesyvą: Kalne rugeliy tu neriši ir literatii- rinės kalbos konstrukciją ant su kilmininku. Iš senesnių žmonių pavyko užrašyti sakinių, kuriuose vietoj daugeliui tarmės at- stovų įprastų prielinksninių konstrukcijų vartojami linksniai be prielinksnių, pvz.: ka amėreko kor važ'ūoi vės" sudie.v atai"dava saki’t’; tam dva#® darba bi dava ję- goket’ ęšvaž'ūo:dava gevé'n’t’ rigd-; jonGOcap'1"' e_esedé je kisé'ne palovi" budam, viens t’0k ešėje kar’iio'mene | tuéi mi.re. Matyt, tokie pavyzdžiai atspindi ankstesnę būklę, kai prielinksninés konstrukci- jos dar nebuvo išstūmusios atitinkamų neprielinksninių. 12 Žr. Laigonaitė A. Min. veik., 32; Tumėnas S. Keletas pastabų dėl šiaurės panevė- žiškių tarmės prielinksnio ferp distribucinės ribos. — Kn.: Sintaksės ir semantikos klausimai/ Resp. moksl. konf., skirtos TSRS įkūrimo 60-mečiui, pranešimų tezės. Šiauliai, 1982, p. 47—49. 18 Laigonaitė A. Min. veik., p. 32. 174 Bendrieji dėsningumai Šiaurinių aukštaičių šnektų tekstų, užrašytų skirtingu laiku, gretinimo rezultatai patvirtina hipotezę apie dėsningo ryšio tarp analitinio tipo prielinksninių konstruk- cijų įsigalėjimo ir morfologinių pakitimų, sąlygojamų galūnių redukcijos**. Linksni- nių ir prielinksninių konstrukcijų santykį panevėžiškių šnektoje lemia 2 faktoriai: istorinis ir geografinis. Prielinksninės konstrukcijos šiuo metu vartojamos daug dažniau negu XIX a. pabaigoje fiksuotuose tekstuose; ypač jos gajos tarmės jauno- sios kartos kalboje. Dar ryškesnis panevėžiškių šnektoje yra geografinio faktoriaus vaidmuo. Pietų panevėžiškiams būdingas sąlyginis kirčio atitraukimas, o šiaurės panevėžiškiai turi visuotinį kirčio atitraukimą. Einant iš pietų į šiaurę, stiprėja ga- ūnių redukcijos laipsnis. Kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau homoniminių formų atsi- randa linksniavimo paradigmoje. Norint išvengti homonimijos ir diferencijuoti reikšmes, plečiama prielinksninių konstrukcijų vartosena. Prielinksnių vartojimo at* vejų skaičius tarmių tekstuose didėja kaip ir galūnių redukcija, einant iš pietų į šiau- rę. Pavyzdžiui, tokios pat apimties tekste prielinksnis į Linkuvoje fiksuotas 17 : 12 : 16, Pušalote 1 : 11 : 10, Siesikuose 3 : 8 : 6 kartų, pre Pašvitinyje 4 : 7 : 11, Pasva- lyje 2 : 6 : 10, Krekenavoje 1:2 :2 kartų. Panevėžiškiai vakaruose ribojasi su vakarų aukštaičiais Siauliskiais. Šiauliškiai daug silpniau atitraukia kirtį ir mažiau redukuoja galūnes. Tai atsispindi ir sintak- sės lygmenyje. Šiauliškių šnektoje geografinis faktorius prielinksninių konstrukcijų įsigalėjimui beveik neturi reikšmės. Prielinksnių pasiskirstymas pietinėje ir šiaurinėje dalyse beveik nesiskiria. Pavyzdžiui, prielinksnis ant|ont Joniškio gyventojų jaunojoje kartoje fiksuotas 19, Pakapės 21, Šaukoto 16 kartų, prielinksnio iš atitinkamai 17, 14, 18 kartų, prielinksnis pro Joniškyje 7, Kriukuose 6, Šaukote 8 kartus. Tačiau is- torinio faktoriaus vaidmuo prielinksninių konstrukcijų gausėjimui akivaizdus. An- tai Joniškyje prielinksnio pro vartojimo atvejų skaičiaus santykis 2 : 7, Kriukuose 1 : 6, Šiauliuose 2 : 5, prielinksnio su atitinkamai 25:29, 16:21, 12:17, prieš preš — 0:4, 1:5, 0:3. Pažymėtina, kad daug dažnesnės prielinksniy konstrukcijos su vienaskaitos for- momis, nes daugiskaitos paradigmoje nesusidaro homoniminių linksnių, o dėl to ne toks aktualus ir sintaksinės diferenciacijos poreikis. PACNPOCTPAHEHHE INMPEJŲJIOXKXHbIX KOHCTPYKILHA B CEBEPHO-AYKIITAATCKHX TOBOPAX Pe31oMe B jgannoit pa6oTe OMHCHIBAIOTCS Te MPEUIOTH CeBepHO-ayKNITAaHTCKHX FOBOPOB JIMTOBCKOTO s3bIKa, YyrnoTpeOGjieHHe H CeMAHTHKA KOTOPBIX OTJIH4aIOTCSA OT JIKTEpaTypHOTO s3biKa: ant [on „Ha“, pro|pro „cKBO35, MuMo“, per[par „wuepe3“, po[po „moj“, terp Mexny“, su/so Big Ha OCHOBE CTATHCTHYECKHX MAaHHBIX YCTAHOBJIEHA CBA3b MEXIY paciIpocTpaHeHHeM Ipel- JIOXKHBIX KOHCTDYKIIKŪ AHAJIHTHYeCKOTO THIA H PEIyKUHeH OKOHYaHWI, obycnosnenHoi GoreTH- YeCKHMH TMponeccaMH. 4 Tumėnas S. Linksniniy ir prielinksniniy konstrukcijų santykis panevėžiškių tarméje. — Kn.: Jaunyjy filology darbai, V., 1986, t. 2. 175