scieee Open visual document viewer

Kai kurios baltarusių lituanizmų fonetikos ypatybės

Elena Grinaveckienė; Juzefa Mackevič

Full text

LIETUVIEU KALBOTYROS Ce e LAUDIMAI XXVII (1988) LIETUVIEU LALBA IR BILINGVISMES ELENA GRINAVEC- KIENE, JUZEFA MACKEVIC Elle a é é nommée à ce e occasion pa le Pa lemen eu opéen. KAI KURIOS BALTARUSIU Il es LITUANEMENT FONETIKOS YPATYBES I ai iu pendan (p aei yje i main enan ) bal a usiy Snek ose (p incipalem- en Siau aka i- nése) dél kalbiniy, kul i iniy, économiniy i k . kon ak y su lie u iy pa le ses i Snek omis, o end oi s dél i lie u iy Snek y susla éjimo es appa aade nemazZa lie u isky skoliniy. Aki aizdZiausi i8 ju leksiniai li uanizmai. Lie u iski skoliniai bal a usiy Snek ose son p igije, ape nuosa ybe jy bend a imo i p iemoniy elemen ais, gy uodami a osenoje 0 Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia Salia Bal a ussky Salia Salia Salia Bal a ussky Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Zodziu comme équi a e i- es, na i aliai son soumusses bal a usiy sys ème de langue, su supanaSéj¢ bal a usiy ZodZiais ne e ai an , que pa ois né a acile les p ipazin i li uanizmai- s. Ta iau isy ne li uanizmy phoné ique subal a uséjusi uneodai. Nomb eux Cia pascuiko nemaza j ai umo, con on ée one iniais skoliniy su a ian es. Tou cela dépend géné ale- men en g ande pa ie du emps de p ê du li uanism- e, de Snek os, i ku iq skolinys pa enka, one inés sys ème biklés, de le skolinio consomma i- on joie de l'in ensi é, ainsi que de p op e skolinio i lie u iskos o mes k . i Une ce aine pa ie li uanizmy da né a a i ikusi du langage na al, a si es au oma iskai bal a usiy o pe im a simplemen pe kel a. a Jy i phoné iq- ue ilaiky a lie u iska. Tokiy li uanizmy a pe miné ini: apyod lie. (< a iodas) [Nood. ; Mal. ; Malk. ], 6aaezéxi (< lie. balziennes) [G auz. ; Mal. ], 2dxme lie. (< gdk os) [l, T. 1, c. 406; Mal. ], 34pne ‘Zandikauliai; bouna lie. (< Zidunos) (1, T. 2, c. 337], Kayamni (< lie. klampés) [1, T. 2, ¢. 479-480; G ik. ], xynenéyo kopiné i (< lie. kopiné i) [S.S.], xyyinéyya (< lie. a m. kucinécis ~ku iné is) [I, T.2, ¢. 592; Dain. ], xpycua ‘akmeny k i a lie. (< k iisnis) [1, T. 2, c. 537-538], Kapa ox ‘cas coulikai agi , nemandagus lie. (< kiauli kas, ‘neS a us en an , kiailius ‘nemandagus, kiauliskas Zmogus) [Kud.], ajo ‘k i a Zaga y, neS a iy d abuziy (< lie. Jduzas) [1, T. 2, c. 631], pacaxiaa (< lie. asakilé) (1, T. 4, 274; Nood. ; Mal. ], capc oxi ‘ka pédélés (< lie. sausi kai ‘ .p.) [S.S.], cajcéna ‘g i os bul és su s ogiinais (< lie. sausiéné ‘Su iené) [1, T. 4, c. 374] i k . Sio ype li uanizmai, comme indiquéy y i8 Sal iniy oi , p incipale- men se passeiko paéiame bal a usiy i lie u iy Snek y à la on iè e, où in ensy iis y Snek y con ac s ebe yks a i misy les jou s, où ceux Snek os con inuell- emen i chang§osi lie u iskos sla éja. Ils son aiskiausi pa iy naujausiy okiy kon ak y p odui s. NemazZa pa ie jy même sa one i- ka o sou en mon e lie u iy Snek as, ku iy i$ ils bal a usiy passinolin i, exemple., Bal a usiy Snek y 1 exploss amas- is 2 (géné aleme- n appa enan dans les c édi s) dél spaus u és kal és g a i8kai ne se dis ingue du pu iamojo jy 2. 1123 ses més phe inai es e da ybines e a bonn- ages — 4da21, o a, Aocddae dél (< me a ezés i§ 4doca. ), Aocdocdab, A cdoellb, Aocdnc y, Ancdncap, A xcdnceip i k . {1, 7. 5, c. 174, 333, 550—551]. TaiG les plus apu ins ZodZiai. Li uiskas ju Sal inis selon phone ika i séman iq- ue galé y bi i os mêmeos eikSmés leksema juodzolé ‘ okia pelkiy ais aZolé, plg. da juodsakné ‘miSkiné sidab aZolé. Sios phone os li uanizmy appaiko uneu ki u b . i Snek y ie y, aussi bien en pe sonny noms, exemple, Aéaaixuma ‘p d. [19, c. 15], da plg. Adoaixuue ‘B eslau- jos aj. illage, local lie u iy appelé a-buoli:kséai ~ Obuolpkséiai [S, p. 174]; Aéaaiuxi ‘Va ana o aj. illage [9, c. 12], plg. b . Aéaaixwue ; A6aae ‘p d. (19, c. 15], da plg. lie. obuol s; Edaeaai ‘B eslaujos aj. illage [9, c. 91] < Adazaai (del Zodzio p adzios p ès a p èsSakéjimo- j ), plg. lie. JuZodzgalys Anyks- &iy aj. illage; Edaxaani ‘As a o aj. illage [9, ¢. 54]< Adaxaani, plg. lie. J odaklonis ‘T aky aj. illage, Edaxaans ASmenos aj. illage [9, c. 42)< Ade akaan, plg. Edaxaani; Edsi Smu gainiy aj. illage [9, c. 91]<03i, plg. lie. Juiodziai ‘AnykSSiy, Jona os i k . aj. kaimai k . i Tou aussi bien bilibolais es uo i8 i es d'un j a i au e b . j Snek as pa ekusio la izme. S ai b . ecapy ‘jaudasis ga nys, comme é imologa- gi spéja, peu ê e kiles la. i$ guo is ‘ga nys, guZu is (20, T. 3, c. 66]. Désnis, selon laquelle bal izmy uo b . Snek ose pa i s a i a, co espo- nd bal y-sla u bend ybiuy a liepimo désni, su isiskai lui su ampa, plg. lie. dio i b . i dayp, lie. guoba b . i 2a6d. Siu deuxiejy désniy isiskas coïncidence, comme exemplesZiai mon en , es éellemen exis is ojan , a iau, misy opinion,¢ g eiusiai seulemen acciden elleme- n coïncida. P ipaZindami bal y-sla y bend ybiy désniu, kalbininkai ji ne aiko sla y bal izmams a padin i ik yju b . jo [22, s. 265]. IS li uanizmy kamien a a liepimo lie. uo désnis‘y a susi o ma es galbi éliau i uzZ bal y-sla y bend ybiy wo: désnj sa a ankiskai, indépendomai. a Pama as lui a appa aî e galé y bi i deux p ieZas ys. D'abo d lie. wo>b .-a g ei iausiai neki iuo as, exemple, 2d6d guioba, 2absi < guobos. < Véliau Sis galéjo bi i a déc i end in- as ki éiuo as. i Taéiau es dans le cas, quand on pa le d'un el emp un e skiemuo es seulemen ki éiuo as. Cia galbi galéjo pasi a nau i balsio a imas wo wa/ a (plg. i main en- an kai ku déinése Li uanie Snek ose okj a ima: dudda~dioda, dydna~d ona, gludksnis ‘gluosnis, kuddas ~kuddas, Slud a~Sh- io a, udga~ ioga ‘uoga k . i [23, p. 234—236; 24, p. 77, Zemél. No. 66]°, plg. da cas, kai i§ ya son kiles kai ku iy lie. i la. Snek y Zodzio kamieno d ibalsis uo, p z., lie. a miu apuolis ‘ap alus, la. apuols (< ap alas) i k . [25, p. 276; 26, p. 18; 27, p. 37]. Siuo cas du composio demi-balsis a dél p ieS y einancio p iebalsio assimiliacij- os u éjo iSnyk i (Slud a>*sld a i pan., plg. *apynys <ap ynys i k .), likes 0, un, se a su apes @ bal y senuoju su a: (plg. Nd- a i b a lis). Taip a si ikus, di é en - es kilmés balsio a* a imas galéjo ousSkai su ap i, i oks bal y bal a usiy a: (i ki y sla y) bal izmems galéjo donne uneoda a i ikmenj, balsi plg. a, b . 2a6, le gab<lie. *gdbas<gudbas<giobas i b . mapasyya ‘ e lio is [Kaun.]<lie. * e lid is i k . I§ Sia oi , que bal y i imas b . uo a se a bu es indi ec inis, galéjes yk i pe bal y a miy a/ a pakopa. RySium su uo lie. uo > b . 5 Tokyo a mi$ko lie. ya la supe ic- ie du conseil aniau galéjo bi i plus. 127