Kai kurios baltarusių lituanizmų fonetikos ypatybės
Full text
LIETUVIEU
KALBOTYROS Ce e
LAUDIMAI
XXVII
(1988)
LIETUVIEU
LALBA
IR
BILINGVISMES
ELENA
GRINAVEC-
KIENE,
JUZEFA MACKEVIC Elle a é é nommée à ce e occasion pa le Pa lemen eu opéen.
KAI
KURIOS
BALTARUSIU Il es
LITUANEMENT
FONETIKOS
YPATYBES
I ai iu
pendan
(p aei yje
i
main enan )
bal a usiy
Snek ose
(p incipalem-
en
Siau aka i-
nése) dél
kalbiniy,
kul i iniy,
économiniy
i
k .
kon ak y
su
lie u iy
pa le ses
i
Snek omis,
o
end oi s dél
i
lie u iy
Snek y
susla éjimo
es
appa aade
nemazZa
lie u isky
skoliniy.
Aki aizdZiausi
i8
ju
leksiniai
li uanizmai.
Lie u iski
skoliniai
bal a usiy
Snek ose
son p igije,
ape
nuosa ybe
jy
bend a imo
i
p iemoniy
elemen ais,
gy uodami
a osenoje
0
Salia
bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a usisky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia bal a ussky Salia Salia Bal a ussky Salia Salia Salia Bal a ussky Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia Salia
Zodziu
comme
équi a e i-
es,
na i aliai
son
soumusses
bal a usiy
sys ème de
langue,
su
supanaSéj¢
bal a usiy
ZodZiais
ne e ai
an , que
pa ois
né a acile
les
p ipazin i
li uanizmai-
s.
Ta iau isy
ne
li uanizmy
phoné ique
subal a uséjusi
uneodai.
Nomb eux
Cia pascuiko
nemaza
j ai umo,
con on ée
one iniais
skoliniy
su
a ian es.
Tou cela
dépend
géné ale-
men en
g ande
pa ie du
emps de
p ê du
li uanism-
e, de
Snek os,
i
ku iq
skolinys
pa enka,
one inés
sys ème
biklés, de le
skolinio
consomma i-
on joie de
l'in ensi é,
ainsi que de
p op e
skolinio
i
lie u iskos
o mes k .
i
Une ce aine
pa ie
li uanizmy
da né a
a i ikusi du
langage
na al, a si
es
au oma iskai
bal a usiy
o
pe im a
simplemen
pe kel a.
a
Jy
i
phoné iq-
ue
ilaiky a
lie u iska.
Tokiy
li uanizmy
a pe
miné ini:
apyod lie.
(<
a iodas)
[Nood. ;
Mal. ;
Malk. ],
6aaezéxi
(<
lie.
balziennes)
[G auz. ;
Mal. ],
2dxme lie.
(<
gdk os)
[l,
T.
1,
c.
406;
Mal. ], 34pne
‘Zandikauliai;
bouna lie.
(<
Zidunos)
(1,
T.
2,
c.
337],
Kayamni
(<
lie.
klampés)
[1,
T.
2,
¢.
479-480;
G ik. ],
xynenéyo
kopiné i
(<
lie.
kopiné i)
[S.S.],
xyyinéyya
(<
lie.
a m.
kucinécis
~ku iné is)
[I, T.2,
¢.
592;
Dain. ],
xpycua
‘akmeny
k i a lie.
(<
k iisnis)
[1,
T.
2,
c.
537-538],
Kapa ox
‘cas coulikai
agi ,
nemandagus
lie.
(<
kiauli kas,
‘neS a us
en an ,
kiailius
‘nemandagus,
kiauliskas
Zmogus)
[Kud.],
ajo
‘k i a
Zaga y,
neS a iy
d abuziy
(<
lie.
Jduzas)
[1,
T.
2,
c.
631],
pacaxiaa
(<
lie.
asakilé)
(1,
T.
4,
274;
Nood. ;
Mal. ],
capc oxi
‘ka pédélés
(<
lie.
sausi kai
‘ .p.)
[S.S.],
cajcéna
‘g i os
bul és
su
s ogiinais
(<
lie.
sausiéné
‘Su iené)
[1,
T.
4,
c.
374]
i
k .
Sio ype
li uanizmai,
comme
indiquéy y
i8
Sal iniy
oi ,
p incipale-
men se
passeiko
paéiame
bal a usiy
i
lie u iy
Snek y à la
on iè e,
où
in ensy iis
y
Snek y
con ac s
ebe yks a
i
misy les
jou s, où
ceux
Snek os
con inuell-
emen
i
chang§osi
lie u iskos sla éja.
Ils son
aiskiausi
pa iy
naujausiy
okiy
kon ak y
p odui s.
NemazZa
pa ie
jy
même
sa one i-
ka
o
sou en
mon e
lie u iy
Snek as, ku iy
i$
ils bal a usiy
passinolin i,
exemple.,
Bal a usiy
Snek y
1
exploss amas-
is
2
(géné aleme-
n
appa enan
dans les
c édi s) dél
spaus u és
kal és
g a i8kai ne
se dis ingue
du pu iamojo
jy
2.
1123
ses més
phe inai es
e
da ybines
e a bonn-
ages
—
4da21, o a,
Aocddae
dél
(<
me a ezés
i§
4doca. ),
Aocdocdab,
A cdoellb,
Aocdnc y,
Ancdncap,
A xcdnceip
i
k .
{1,
7.
5,
c.
174,
333,
550—551].
TaiG les
plus
apu ins
ZodZiai.
Li uiskas
ju
Sal inis
selon
phone ika
i
séman iq-
ue galé y
bi i os
mêmeos
eikSmés
leksema
juodzolé
‘ okia
pelkiy
ais aZolé,
plg.
da
juodsakné
‘miSkiné
sidab aZolé.
Sios
phone os
li uanizmy
appaiko
uneu
ki u b .
i
Snek y
ie y,
aussi bien
en
pe sonny
noms,
exemple,
Aéaaixuma
‘p d.
[19,
c.
15],
da plg.
Adoaixuue
‘B eslau-
jos aj.
illage, local
lie u iy
appelé
a-buoli:kséai
~
Obuolpkséiai
[S,
p.
174];
Aéaaiuxi
‘Va ana o
aj.
illage
[9,
c.
12],
plg.
b .
Aéaaixwue ;
A6aae
‘p d.
(19,
c.
15],
da plg.
lie.
obuol s;
Edaeaai
‘B eslaujos
aj.
illage
[9,
c.
91]
<
Adazaai
(del
Zodzio
p adzios p ès
a
p èsSakéjimo-
j
), plg.
lie.
JuZodzgalys
Anyks-
&iy aj.
illage;
Edaxaani
‘As a o
aj.
illage
[9,
¢.
54]<
Adaxaani,
plg.
lie.
J odaklonis
‘T aky
aj.
illage,
Edaxaans
ASmenos
aj.
illage
[9,
c.
42)<
Ade akaan,
plg.
Edaxaani;
Edsi
Smu gainiy
aj.
illage
[9,
c.
91]<03i,
plg.
lie.
Juiodziai
‘AnykSSiy,
Jona os
i
k .
aj.
kaimai k .
i
Tou
aussi bien
bilibolais
es
uo
i8 i es
d'un
j
a
i
au e b .
j
Snek as
pa ekusio
la izme.
S ai b .
ecapy
‘jaudasis
ga nys,
comme
é imologa-
gi spéja,
peu ê e
kiles la.
i$
guo is
‘ga nys,
guZu is
(20,
T.
3,
c.
66].
Désnis,
selon
laquelle
bal izmy
uo
b .
Snek ose
pa i s a
i
a,
co espo-
nd
bal y-sla u
bend ybiuy
a liepimo
désni,
su
isiskai lui
su ampa,
plg.
lie.
dio i b .
i
dayp, lie.
guoba b .
i
2a6d.
Siu deuxiejy
désniy isiskas
coïncidence,
comme
exemplesZiai
mon en , es
éellemen
exis is ojan ,
a iau, misy
opinion,¢
g eiusiai
seulemen
acciden elleme-
n coïncida.
P ipaZindami
bal y-sla y
bend ybiy
désniu,
kalbininkai
ji
ne aiko sla y
bal izmams
a padin i
ik yju b .
jo
[22,
s.
265].
IS
li uanizmy
kamien
a
a liepimo
lie.
uo
désnis‘y a
susi o ma es
galbi éliau
i
uzZ bal y-sla y
bend ybiy wo:
désnj
sa a ankiskai,
indépendomai.
a
Pama as lui
a
appa aî e
galé y bi i deux
p ieZas ys.
D'abo d
lie.
wo>b .-a
g ei iausiai
neki iuo as,
exemple, 2d6d
guioba, 2absi
<
guobos.
<
Véliau
Sis galéjo bi i
a
déc i end in-
as
ki éiuo as.
i
Taéiau es
dans le
cas, quand
on pa le
d'un el
emp un e
skiemuo
es
seulemen
ki éiuo as.
Cia galbi
galéjo
pasi a nau i
balsio
a imas
wo
wa/ a
(plg.
i
main en-
an kai
ku
déinése
Li uanie
Snek ose
okj a ima:
dudda~dioda,
dydna~d ona,
gludksnis
‘gluosnis,
kuddas
~kuddas,
Slud a~Sh-
io a,
udga~
ioga
‘uoga k .
i
[23,
p.
234—236;
24,
p.
77,
Zemél.
No.
66]°,
plg.
da cas,
kai
i§
ya
son kiles
kai ku iy
lie.
i
la.
Snek y Zodzio
kamieno
d ibalsis uo,
p z., lie.
a miu
apuolis
‘ap alus,
la.
apuols
(<
ap alas)
i
k .
[25,
p.
276;
26,
p.
18;
27,
p.
37].
Siuo cas du
composio
demi-balsis
a
dél p ieS
y
einancio
p iebalsio
assimiliacij-
os u éjo
iSnyk i
(Slud a>*sld a
i
pan., plg.
*apynys
<ap ynys
i
k .), likes
0,
un, se a
su apes
@
bal y
senuoju
su
a:
(plg.
Nd- a
i
b a lis).
Taip
a si ikus,
di é en -
es kilmés
balsio
a*
a imas
galéjo
ousSkai
su ap i,
i
oks bal y
bal a usiy
a:
(i ki y
sla y)
bal izmems
galéjo
donne
uneoda
a i ikmenj,
balsi plg.
a,
b .
2a6, le
gab<lie.
*gdbas<gudbas<giobas
i
b .
mapasyya
‘ e lio is
[Kaun.]<lie.
* e lid is
i
k .
I§
Sia oi ,
que bal y
i imas
b .
uo
a
se a bu es
indi ec inis,
galéjes yk i
pe bal y
a miy a/ a
pakopa.
RySium
su
uo lie.
uo
>
b .
5
Tokyo
a mi$ko
lie.
ya
la
supe ic-
ie du
conseil
aniau
galéjo bi i plus.
127