Gervėčių apylinkių pavardės

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXVII (1988) LIETUVIŲ KALBA IR BILINGVIZMAS KAZIMIERAS EIGMINAS GERVĖČIŲ APYLINKIŲ PAVARDES! Tyrinėdami gervėtiškių pavardes semantiniu požiūriu, skirstome jas į dvi grupes: asmenvardines ir pravardines. Nagrinėdami šių abiejų grupių pavardžių kilmę ir reikšmę ir stengdamiesi išryškinti darybinius elementus, savo ruožtu skirstome jas dar į smulkesnes grupeles. Asmenvardinės pavardės. Mūsų asmenvardinės pavardės yra kilusios iš senųjų pagoniškų lietuviškų ir po Lietuvos krikšto atėjusių krikščioniškų vardų. Tie krikščio- niški vardai daugiausia kilę iš hebrajų, sen. graikų, lotynų, germanų ir kitų kalbų. Asmenvardinės pavardės, kilusios iš lietuviškų pagoniškų vardų. Gervėtiškių asmenvardinių pavardžių, kilusių iš pačių senųjų dvikamienių lietuviškų vardų, yra palyginti nedaug. Tai: Atminis : lie. at + min- (plg. atminti, atmintis. Būga, 1958, p. 223, Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 119); Būtvila : lie. but- (plg. būtas „namai“, būti) + vil- (plg. viltis „tikėtis“) (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 66, 152); Ulvinas : lie. ul-+ vin- „priežastis, kaltė“ (plg. vaina „priežastis“) (Kuzavi- nis, Savukynas, 1971, p. 152). Pavardžių, kilusių iš senųjų lietuviškų vienkamienių ir trumpinių vardų, Gervė- čių apylinkėse nerasta. Keletas pavardžių yra senųjų lietuviškų vardų priesagų vediniai, pavyzdžiui, Mileišis: lie. mil- (plg. pa-milti) + eisis, arba tėvavardinių mažybinių maloninių prie- sagų vediniai: Giedrditis ir jos dzūkiškas variantas Giedrdicius : lie. giedr- (plg. giédras) (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 89) + -aitis; Radžiūlis (tarminé dzūkiška forma Radziulis) : lie. rad- (plg. rddo) (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 128) + -iulis (dj > dž > dz). Asmenvardinés pavardės, kilusios iš krikščioniškų vardų. Yra ke- letas gervėtiškių pavardžių, kilusių tiesiog iš krikščioniškų vardų, be jokių darybi- -nių elementų. Tai dažniausiai įvairūs krikšto vardų variantai. Iš graikų kilmės vardo Aleksdndras aptinkamos tokios pavardės iš trumpinių variantų, daugiausia pasitaikančių slavų kalbose: Alidchna (plg. brus. Aséxua), Alioksa (plg. brus. Arėkca), Alidkša (plg. brus. Asexwa, Onexwa), Aliocha (plg. brus. Anėxa). Iš romėnų kilmės vardo Emilijonas (lot. Aemilianus; Kuzavinis, Savuky- nas, 1971, p. 79) Gervėčiuose yra pavardė Amilionas. ! Pavardes rinko Marytė Razmukaitė, jų sąrašą papildė Kazimieras Eigminas, Julius Šalkauskas, Aloyzas Vidugiris, Angelė Žalalytė, ai 67 Pavardė Jefrėmas kilusi iš pravoslavų krikštavardžio Egpem, o Jermakas — iš pravoslavų krikštavardžio Epmoaai, šnekamojoje kalboje vartojamo jo varianto Epmax. Pavardė Jeraminas, mūsų manymu, galėtų būti sulotyninto graikų vardo Hiero- nymus Variantas (plg. lenk. Jaromin || Hieronim), o Ziddras — krikščioniško suloty- ninto graikų vardo Izidorius variantas, neretai pasitaikantis lietuvių kalbos tarmėse. Keletas gervėtiškių pavardžių yra krikščioniškų vardų trumpiniai: Bazys — sulotyninto graikų Bazilijus (Bazilius) trampinys (plg. lenk. Bazyli); Jocius — su- trumpintas iš Jaciftas, o šis yra vardo Hiaciritas (kilusio iš sulotyninto Hyacinthus, gr. Hydkinthos) variantas (plg. lenk. Jac, Jacek, brus. Ayko, Ayyk, Ay); Jocas, mūsų manymu, tokios pat kilmės kaip Jocius; Miklisas — iš Mikaldjus (plg. lenk. Miklaš, brus. Mixaaw, Mixaix), Miklūša — iš Mikalojus (plg. lenk. Miktoszek); Miziejus — iš Michailas (plg. brus. Mice, Mic, lie. pavardę Misius). Ramys || Remys || Remis || Rėmis galėtų būti trumpinys iš krikštavardžio Jeremijas (plg. lenk. Remiaz iš Jeremiasz). Variantą Ramys būtų galima laikyti ilgesnio vardo trumpiniu arba kil- dinti tiesiog iš lie. ramūs. Tačiau tokia prielaida nėra patikima, nes Ramys kaitalio- jasi su Remjs || Remis || Rémis. Tiesa, kai kurie variantai gali būti tik nevienodos ra- šybos rezultatas. Juška yra krikštavardžio FOpuii trumpinys: brus. /Owxa, FOwko (Bipsina, 1966, c. 56); Lukša — krikštavardžio Lūkas trumpinys (plg. brus. Jykwa, JTyxa, lenk. Lukasz (Bipsuta, 1966, c. 110); mat Baltarusijoje įsigalėjo bažnytinės slavų kalbos forma Jlyka iš lenk. Lukasz (Bipsura, 1966, c. 110). Pavardę Lukša galima sieti ir su mūsų bendriniu žodžiu /ūkšas „nulinkusiomis ausimis; žioplys, ištižėlis“. Mocka — krikštavardžio Motiéjus trumpinys (plg. brus. Mayxo, Mamdeii, lenk. Macie- wicz, Maciej) (Bipsuta, 1966, c. 117); Sduka — Sava || Savelijus trumpinys (plg. brus. Cayka, Casesniū Bipsuma, 1966, c. 142), lenk. Saw-czyk, Saw-icki, Sawa (Bystron, 1936, p. 275), rus. Casuyxuii (IlerpoBerxnū, 1966, c. 351). Bet galima sieti ir su veiksm. saūkti „tęsiamu balsu šaukti“. ; Ne visai aiški pavardės Valeika ir jos variantų Veleika, Valaika, Velaika, Vėlaika kilmė. Šaknis greičiausiai kilusi iš trumpinio vardo Valys, Valius, atsiradusio iš lo- tyniškos kilmės vardų Valentinas, Valėrijus ir kt. Gervėčių apylinkėse nemaža krikštavardinių pavardžių su mažybinėmis maloni- nėmis tėvavardinėmis priesagomis. Priesagos -aitis vedinys yra Bazditis — iš Bazys; Česnditis (baltarusiška forma Yacnoiiy- iš Čėsius, Česys (vardo Čėslovas trumpinys, plg. lenk. Czeslaw); Ilijditis (|| Ilijditis) — iš pravoslavų krikštavardžio Ilija; Jackditis — iš Jacka (krikštavar- džio Jokūbas trumpinys, plg. brus. ffysxo, flys, lenk. Jacek, Jack-owski); Jurkditis (baltarusiška forma FOpkoiiy — iš Jūrka, krikštavardžio Jūrijus trumpinio (plg. brus. /Opxo, rus. FOpka); Lukaitis (|| Lukditis) — iš Lukas; Marcinkditis — Marcifi- kus (kilusio iš krikštavardžio Martynas; lot. Martinus < lot. Martius; Mars „Mar- sas“ (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 116), plg. brus. Mapyin, Mapyinkoy, Mapyin- kegiu, lenk. Marcinek, Marcink-iewicz, Marcink-owski; Matulaitis (|| Matulčitis, bal- tarusiška forma Mamyzoitių — iš Matulis — krikštavardžio Motiėjus variantas); Pa- cditis — iš Pacas (krikštavardžio Hnamuū trumpinys; plg. brus. ITay (Bipsina, 1966, 68 c. 90); neaišku, ar Vilditis (*Vilditis) kilęs iš Vilius (lie. Vilmantas, Viltautas ir pan. trumpinio), ar iš Vilius (vok. Wilhelm trumpinio). Tėvavardinės priesagos -ūnas vedinys Gervėčių apylinkėse rastas tik vienas: Morkūnas baltarusiška forma Mapkyn — iš krikštavardžio Morkus. Keletas pavardžių yra priesagos -ulis vediniai: Augūlis — iš Aūgus (trumpinys iš krikštavardžio Augūstas, Augustalis), Janūlis — iš krikštavardžio Jonas (plg. brus. An, lenk. Jan); Paliūlis galėtų būti iš Palys (vardo Palemonas, kilusio iš sulotyninto gr. Palaimon, trumpinys); Vaičiūlis — iš Vaičius [seno slaviško vardo Vaitiekus (brus. Boiūyex, lenk. Wojciech) trumpinys]. Yra ir pora priesagos -elis, -elė vedinių: Petrėlis — iš krikštavardžio Pėtras, Mackėlė (|| Mackėlė) — iš Mėckus (trumpinys iš krikštavardžio Motiéjus, plg. brus. Mayxo, Maysxo). Su priesaga -ikas yra tik viena pavardė: Pėtrikas (|| Pėtrikas) — iš krikštavardžio Pėtras (plg. rus. ITempux, brus. ITemptix, lenk. Pietrzyk). Priesagos -utis vedinys yra pavardė Damūtis su tarminiu dzūkišku variantu Da- mūcis (baltarusiška forma dasmyys — iš Domas (greičiausiai trumpinys ir krikšta- 'vardžio Dominykas || Dominirikas). ) Nemaža gervėtiškių pavardžių yra krikščioniškų vardų vediniai su slaviškomis priesagomis: Su priesagomis -avičius, -evičius: Adamūvičius (|| baltarusiška forma Adamosiy (Bipsra, 1966, c. 22); plg. brus. Adam, lenk. Adam; Bagdonūvičius (plg. brus. 5aezdan, lenk. Bogdan, kuris yra greičiausiai vertinys iš gr. Theodosius: gr. Theos „dievas“ ir dotos „dovana“ (LPZ, 1985, p. 154); Baltrukavičius — iš Baltrus (trumpinio iš Baltra- miėjus) su dviguba tėvavardine priesaga: lietuviška -ukas ir slaviška —-avičius; Baza- vičius (|| Bazėvičius) — iš Bazys; Brazavičius (|| Brazėvičius) — iš Brazys (trumpinio iš Ambraziėjus); Česnavičius (pateikta baltarusiška forma Uacnosiu) iš Česys || Čėsius, trumpinio iš Čėslovas; Grigaravičius — iš Grigorijus (plg. brus. I'psizop); Janavi- čius (plg. brus. Au, lenk. Jan); Jankūvičius (plg. brus. finxa, ffnxo, lenk. Jank-ie- wicz, brus. Aukoeiu); Jancėvičius (plg. brus. flnyeeiu: Hoann); Kasandravičius (baltarusiška forma Kacandpodeiu); Aleksandravičius: Aleksandrovičius — iš Alek- sandras (LPZ, 1985, p. 937); Laurinavičius (|| Laurynavičius) — iš Laurynas; Petrd- vičius (|| Petrėvičius): Pétras; Steponūvičius: Stéponas; Urbonūvičius (|| Urbanavičius): Urbonas; Ustinavicius (baltarusiška forma Ycmwmmdeiu; plg. rus. šnekamosios kal- bos Yemun < HOcmun); Valansūvičius (plg. lenk. Wolgsiewicz iš vardo Walenty); „Andriuškėvičius | plg. brus. variantus Axdpywxeeiu : Andpeii (Bipeina, 1966, c. 29), lenk. Andruszkiewicz : Andrzey (Bystron, 1936, p. 266 |; Grinévicius (plg. brus. I'pwinesiu : I'pueopuii (Bipbuia, 1966, c. 55), lenk. Hryniewicz : Grzegorz); Havrilkévicius (baltarusiSka forma Iajpeiakesiv (Caypsuikessid); plg. brus. ma- Zybing forma Iaypeiaxa iš Iaspuua); Habrukeévidius (baltarusiska forma I'a6- pykesiu : I'abpyk, T'aepuun); Ivaškevičius | baltarusiSka forma Ilsawxesiv: Hean (Bipsina, 1966, c. 86); lenk. Iwaszkiewicz : brus. leaw, leawxa; Juknévidius : Jukna (lenk. Juchna, Juchno : Juryj, Jurij); Juodzévidius (su fonetiniais variantais: Jedzévitius, Jadzévidius; brus. forma Adseeiu); Juodz- kartais gali būti iš Oda (Bipsuna, 1966, c. 22), bet gali būti ir iš lie. šaknies Juod-; Marcinkėvičius (plg. lenk. 69 „ktt rs Ede Lata eit EG irs oh EE