LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXVII
(1988)
LIETUVIU
KALBA
IR
BILINGVIZMAS
SIMAS
KARALIONAS
BILINGVIZMO
SITUACIJOS
IR
JU
SOCIALINE
DINAMIKA
Biling izmas
—
maZesnés
a
didesnés
Zmoniy
g upés
pakai inio
d iejy
kalby
a ojimo
p ak ika
—
y a
pasaulyje
gana
iSpli es
eiSkinys.
Kadangi
isuomené
gali
puikiai
iSsi e s i
i
su
iena
kalba,
biling izmo
egzis a imas
odo,
kad
isuomenéje
esama
d iejy
ski ingomis
kalbomis
kalbandiy
bend uomeniy
(Ka aliiinas,
1983,
p.
15).
Kasdieninis
eiSkinys
biling izmas
y a
adinamose
daugianacionalinése
als-
ybése,
ku
iena
Salia
ki os
egzis uoja
kelios
au os
—
kiek iena
su
sa o
kul i a
i
kalba.
Be
i
okiais
a ejais
biling iamas
apima
a ski as
g upes
Zmoniu,
ku ie
dél
bend a imo
i
in e akcijos
eikmiy
y a
p i e s i
iSmok i
i
a o i
ki os
au os
kalba,
o
dauguma
isuomenés
na iy
gy ena
sa o
gy enima
i
a oja
sa o
kalba.
Tad
d i
a
kelios
kalbos
koegzis uoja,
jos
a ojamos
ski ingose
socialinése
si uacijose,
kiek-
iena
kalba
u i
sa o
ap a na imo
s e a,
i
okiais
a ejais
ge iau
y a
kalbé i
apie
diglosija,
no s
kai
ku ie
y iné ojai
diglosija
aip
pa
laiko
biling izmo
o ma
(New
Ho izons
in
Linguis ics,
1975,
p.
319).
TipiSka
diglosiné
si uacija,
p z.,
y a
bend inés
Snekamosios
kalbos
i
dialek y
koegzis a imas,
nes
abu
Sie
nacionalinés
kalbos
a-
ian ai
a ojami
ski ingiems
ikslams
i
ski ingose
socialinése
si uacijose.
Tokiais
a ejais
pasi aikan ios
biling izmo
si uacijos,
sup an ama,
y a
s abilios,
isuomenés
komunikacijai
i
pa iam
jos
gy enimui
sunkumy
a
kli diy
nesuda o,
i
odél
jos
gali
egzis uo i
ilga
laika.
Daugelyje
Saliy
(p z.,
S eica ijoje,
Kanadoje,
TJugosla ijoje,
Indijoje
i
k .)
daba
egzis uojan ios
biling izmo
si uacijos
ne odo
jo-
kiy
Zymiy
keis is*.
Biling izmo
si uacijos
gali
a si as i
i
dél
ki y
p ieZas iy
—
nebi inai
dél
d iejy
a
keliy
e niniy
bend uomeniy
bu imo.
Visuomené
ix
adicijos
gali
bi i
monoling é,
be
ku iai
no s
sa o
eiklos
s i iai
ji
p iima
i
ya oja
ki a
kalba,
am
ikslui
labiau
inkandiq
negu
sa oji
kalba.
Pyz.,
Suomijoje,
be
suomiy,
li e a ii inés
kalbos
unkci-
Jas
eina
8 edy
kalba.
Lie u oje
iki
pa
misy
dieny
baZnyGioje
bu o
a ojama
lo y-
ny
kalba
(i§
dalies
i
daba
ebe a ojama).
Indijoje
adminis acijos,
S ie imo
i
li-
e a os
kalba
y a
angly.
Didiiosios
Lie u os
KunigaikS ys és
kancelia ijoje
a -
o a
kalba
bu o
sla y
a o
kalba,
pa em a
baZny inés
sla y
kalbos
adicija.
An o-
sios
kalbos
aidmenj
isuomenéje
labai
daZnai
aidina
p es iZa
i
didele
kul i ine
e e
u in i
kalba.
Angly
kalbos
spaudimas
nacionaliniy
mazumy
kalboms
Jung iné-
se
Ame ikos
Vals ijose
y a
ekonominio,
poli inio
i
socialinio
pobiidZio,
be ,
p z.,
*
Ta ybiniy
socioling is y
da buose
pab éZiamas
a ybiniy
au y
kalby
lygia eisi§kumas,
jy
ya ojimo
pas oyumas
(Ka ali nas,
1983).
4
Skandina ijos
kalboms
as
spaudimas
kyla
i§
y aujan ios
a p au inés
angly
kalbos
eik&més,
is
o,
kad
ji
skleidzZiama
pe
mokyklas,
adijq
i
ele izija,
ilmus
i
Zu nalus,
aip
pa
pe
kome cinius
kanalus
(Haugen,
1972,
p.
66—68).
Sa o
unkcine
i
e y-
bine
s a ba
Si
an oji
kalba
p ilygs a
suno min ai,
s anda izuo ai
bend inei
kalbai
i
i§
ik yjy
a lieka
a
pa i
aidmenj
kaip
i
bend iné
kalba.
Tokia
p es iziné
i
e ybiné
an oji
kalba
ap a nauja
kelias
kalbines
bend uo-
menes
iS
ka o,
aigi
ji
a lieka
in e kalbos
aidmeni,
eina
lingua
anca
unkcija
(Z .
oliau).
Vaka y
Eu opoje
ilga
laika
in e kalba
bu o
lo yny
kalba,
unkciona usi
mokslo,
S ie imo
i
eligijos
s e ose.
Kai
ku iose
Ry y
Eu opos
Salyse
(pyz.,
Bulga-
ijoje,
Rumunijoje,
Rusijoje
i
k .)
in e kalbos
aidmenj
eligijoje
kele a
amZiy
ai-
dino
baZny iné
sla y
kalba.
Tau iné
kalba
i
an oji
kalba,
daZniausiai
a liekan i
in e kalbos
unkcijas,
su-
da o
isuomenéje
diglosine
si uacija,
kadangi
jos
a ojamos
ski ingose
s e ose.
Be
dalis
isuomenés
na iy
—
i8sila ine,
moky i
Zmonés
—
y a
biling iai,
nes
jie
pakai-
omis
a oja
abi
kalbas.
Tokios
biling inés
si uacijos,
bidamos
s abilios,
didesnés
j akos
isuomenéje
a ojamy
kalby
likimui
da y i
negali.
In e kalba
i
in e dialek as
(Z .
oliau),
isuomenés
socialiniy
e ybiu
skaléje
uZimdami
s a bia
ie a,
ski iasi
ik
sa o
a ojimo
s e omis
i
p i aikymo
galimybé-
mis.
:
‘Be ,
an a
e us,
am
ik omis
is o inémis
socialinémis-kul i inémis
salygomis
biling inés
si uacijos
gali
i
pasikeis i.
D iejy
kalby
a ojimas
eikalauja
i§
Zmogaus
daug
didesniy
psichiniy
i
in elek ualiniy
pas angy
negu
komunika imas
iena
kalba,
i
odél
esama
na i alaus
polinkio
kiek
galima
as
pas angas
maZin i,
aigi
ibo is
ienos,
pap as ai
gim osios
kalbos
a ojimu.
Visuomenés
komunikacijoje
esama
en-
dencijos
biling ines
si uacijas
eliminuo i
i
iSsi e s i
ienos
kalbos
a ojimu.
Biling-
izmo
si uacijos
gali
bi i
eliminuojamos
d ejopai:
1)
susi o muoja
mis i
kalba,
su-
sidedan i
i8
abiejy
kalby
elemen y
i
ypa ybiu,
i
2)
socialinés
g upés,
isuomenés
kalba
a ba
dialek as
y a
pakei iami.
1.
Mis iy
kalby
susi o ma imas
T§
d iejy
y
pa iy
indi idy
pakai om
a ojamy
kalby
am
ik omis
is o inémis
socialinémis-kul i inémis
sqalygomis
pe
ilgesni
laikq
gali
a si as i
ecia
kalba.
Ka-
dangi
jos
s uk i oje
y a
abiejy
kalby
elemen uy,
ai
okia
kalba
y a
adinama
miS ia,
a ba
hib idine
(mixed
language,
Mischsp ache,
langue
mix e).
Tuoj
pa
eikia
paZy-
mé i,
kad
he e ogeniniy,
.
y.
s e imos
kilmés,
elemen y
ypa¢
Zodyne
u i
kiek iena
kalba.
Ma
kalby
susidi imai,
sa eika,
a pusa io
sk e bimasis
y a
neiS engiami,
kaip
neiS engiami
y a
i ai ios
e ninés
p iklausomybés
Zmoniy
bend a imas,
in e-
akcija
i
kul i os
mainai,
ku ie
a sispindi
i
jy
kalbose:
su
kul i iniy
e ybiy
kei i-
musi,
mainais
j
kalba
a eina
i
jy
pa adinimai.
Tad
skoliniai
ypa
Zemesniyjy
isuo-
menés
sluoksniy
kalboje
y a,
galima
saky i,
gy enimo
bi inybé.
Be
kul i iniy
mai-
ny,
kalby
sqa eika
i
maiSymasi
sukelia
i
daugelis
ki y
is o iniy
p ocesy
i
i ykiu:
e niskai
i
kalbiSkai
i ai iy
Zmoniy
maisymasis
a
gy enimas
oje
pacioje
e i o ijoje,
5
JU
geog a iné
kaimynys é,
mig acija,
kolonizacija,
okupacija,
isuomeniniai-ekono-
miniai
i
poli iniai
ySiai
a p
i ai iy
Saliy,
ski ingos
kilmés
Zmoniy
e niné
simbiozé
i
asimiliacija
i
k .
Kalby
sa eikos,
maisymosi
i
iena
ki ai
i akos
ykdy ojai
i
laidininkai
y a
biling-
iai
indi idai,
Kasdien
P amaisiui
a odami
d i
(a
kelias)
kalbas,
jie
sa aime
ima
Jas
apa in i
i
nejugiomis
a in i
iena
p ie
ki os,
.
y-
keis i.
Vienos
kalbos
ele-
men ai
p adedami
a o i
i
ada,
kai
kalbama
ki a
kalba.
Biling iy
indi idy
Snekoje
a si adusios
ans o macijos
am
ik ais
a ejais
gali
pa ek i
i
j
monoling iy
isuo-
menés
a
socialinés
g upés
na iy
kalba,
Taip a si anda
Skoliniai.
Tokiy
i§
s e u
a é-
jusiy,
skolin y
elemen y
pi miausia
leksikoje
ienos
kalbos
gali
u é i
maziau,
ki os
daugiau,
p iklausomai
nuo
JQ
a o ojy
ene gijos,
mobilumo
i
in e akcijos
galimy-
biy.
He e ogeniniy
elemen y
ypaé
Zodyne
nemaza
u i,
p z.,
Zydy
kalba,
a ba
Sidi¥
(Jiddisch),
ku i
y a
Ry y
Eu opos,
aigi
i
Lie u os,
i
i§
en
kilusiy
isy
kon inen y
Zydy
a pusa io
bend a imo
kalba
—
Snekamoji
i
li e a i ine.
Jidi§
g ama iné
s uk i a
y a
ge maniSka,
nes
Zydy
kalba
susi o mayo
ig
ély ojo
pe iodo
(XIT—
XIV
a.)
idu inés
okiediy
aukS aiciy
kalbos
(Spa mi elhochdeu sch).
Be
ge manis-
ko
elemen o,
leksikoje
ji
u i
apie
iena
ke i adalj
heb aiSkos-a améjiskos
kilmés
ZodZiy,
a p
ieno
SeS adalio
i
ieno
deSim adalio
sla isky
Zodziy,
a éjusiy
dau-
giausia
i§
senosios
lenky
kalbos
(Bi nbaum,
1923;
Ka aliiinas,
1977),
i
nemaza
To-
manisky
ZodZiy.
Zydy
kalba
pa adin i
mig ia
negalima,
nes
jos
g ama iné
sis ema,
be
ieno
ki o
heb aiSko-a améjisko
elemen o,
y a
ge manigka,
Kalbos
pobidj
i
jos
p iklausyma
gene iniam
ipui
lemia
g ama iné
s uk i a,
ku i
be eik
nepasiduoda
ki y
kalby
i a-
kai
i
né a
skolinama,
Taigi
jidi§
y a
ge many
kalba.
Tuo
a pu,
o muojan is
miS iai
kalbai,
biling iy
indi idy
a ojamy,
aigi
kon-
ak uojan¢iy,
kalby
sis emos
y a
sma kiai
modi ikuojamos.
Mis iy
kalby
g ama ika
daugeliu
a ejy
y a
Tudimen iné,
Yodynas
gana
ibo as
i
p imi y us.
Be
negalima
saky i,
kad
mi8 ios
kalbos
y a
he e ogeniniy
ak y
inkiniai.
Vis
dél o
jos
u i
sa i a,
speci ing
s uk i a.
:
Mis i
kalba
y a,
P z.,
ladino
( a das
kilgs
iS
ispaniSko
lo yny
kalbos
pa adinimo),
a ba
da
ki aip
adinama
diudezmo
(angly
Judeo-Spanish).
Tai
is
XV
a.
ispany
kal-
bos
kilusi
kalba,
u in i
gausiy
u kiSkos,
g aikiskos
i
heb aiskos
kilmés
skoliniy,
a ojama
Zydy
au ybés
zmoniy
(se a dy)
Pi ény
i
Balkany
Pusiasaliuose
bei
Va-
ka y
A ikoje.
T aly
kalbos
miSinys
su
P ancizy,
ispany,
a aby,
g aiky
i
u ky
kalby
elemen ais,
a ojamas
Vidu zemio
ji os
baseine,
ypaé
jo
y y
dalyje
(Le an e),
y a
lingua
S an-
ca.
Pa ies
e mino
i
Sa okos
susi o ma imas
siekia
k yZiaus
Zygiy
laikus
(XI,
XIT
i
XIII
a.).
Ty
Zygiy
daly iai
bu o
kile
iS
i ai iy
Eu opos
Saliy.
Kunigai,
ienuoliai
i
ka iai,
pi kliai
i
kal iai,
neSikai
i
be niukai
pa a nau ojai
kiek ienas
kalbéjo
ski -
ingomis
kalbomis,
ku ios
bu o
daba iniy
angly,
p ancizy,
i aly
i
okie iy
kalby
P o é iai.
Lo yny
kalba,
iesa,
bu o
jy
eligijos
i
iSsila inimo
kalba,
be
ne
isi
K y-
Ziaus
Zygio
daly iai
ja
kalbéjo.
Ne
isi
jie
mokéjo
i
ieni
ki y
kalbas.
Tad
j ai iakal-
biams
k usado iams
i&kilo
eikalas
u é i
iena
isiems
Sup an ama
kalba.
Tokia
6
kalba
ge iausiai
jiems
iko
p o ansaly
kalba
—
lingua
anca
(paZodzZiui
,,p ancu-
zm
kalba“),
a o a
i ai iy
Saliy
pi kliy
i
ju ininky
pie inése
Vidu Zemio
ji os
pa-
k an ése
nuo
Ma selio
ligi
Genujos
(Sama in,
1968,
p.
661).
Pa adinimas
lingua
anca
daba
ling is ikoje
y a
apes
e minu,
ku iuo
nusako-
ma
ski ingomis
kalbomis
kalban iy
Zmoniy
komunikacijos
ikslais
bend ai
a o-
jama
kalba
(Pei,
1966,
p.
148).
Tokio
pobidzio
kaip
lingua
anca
bu o
usseno sk,
aip
pa
mi& i
kalba.
P ieS
Pi maji
pasaulini
ka a
ja
a ojo
No egijos
Siau éje
usy
pi kliai
i
no egy
Z ejai.
Susi o ma o
ji
XVIII
a.
bend aujan
usy
i
no egy
p ekybininkams.
Jos
g ama ika
bu o
udimen iné,
suda y a
is
usisky
i
no egi’ky
elemen y.
Be
no egisky
i
usi§-
ky,
joje
bi a
i
okie iy
Zemai%iy
bei
angly
kalby
ZodZiy.
Ma
No egijos
Siau és
Z ejai
palaiké
glaudzius
ySius
su
Be genu,
ku
okie iai
Zemai iai
da é
didele
kal-
bine
i aka
(Somme el ,
1971,
p.
33).
Vadinasi,
miS ios
kalbos
a si anda
ne
kiek ienoje
biling inéje
si uacijoje.
Mi8 ios
kalbos
susi o muoja
labai
speci inémis
is o inémis-socialinémis
salygomis,
in ensy-
iy
e niniy,
kul i iniy
i
p ekybiniy
kon ak y
bei
mainy
egionuose.
Ku
susi o ma-
o
i
egzis uoja
miS i
kalba,
bii a
a
esama
i
d igubos
sociokul i inés
adicijos.
Komunikacijos
eikmiy
e éiama,
iena
socialiné
g upé
s engiasi
adap uo i
ki os
socialinés
g upés
kalba.
Tos
adap acijos
p ocese
kalbos
sis ema
y a
sma kiai
modi i-
_
kuojama
i
edukuojama:
ko
né a
gim ojoje
kalboje,
o
nelieka
né
p amok oje
kal-
boje.
Siuo
a Z ilgiu
idomus
oks
psichologinis
ak as,
kad
pa ys
mié ios
kalbos
a -
o ojai
o
kalbinés sis emos
modi ika imo
i
eduka imo
nejau ia.
Ola as
B ochas
(1927)
pas ebéjo,
kad
usseno sk
a o ojai
bu o
isi ikine,
jog
kalba
sa o
paSneko y
kalba:
usai
mané
kalba
no egi’kai,
o
no egai
—
usiSkai.
An a
e us,
ne
isos
mi8 ios
kalbos
pasizymi
d as iSkai
modi i
ikuo a,
udimen-
ine
g ama ine
s uk i a.
Kai
ku ios
i8
jy
gali
u é i
isq
g ama ine
sis ema,
biidinga
na i aliai
kalbai,
i
bi i
a ojamos
a8 o
bei
li e a ii os
ikslais.
Tokia
mi8 i
kalba
y a,
p z.,
no egy
li e a ii iné
kalba
iksmaal
(paZodziui,
,, als ybés
kalba“).
Jos
one ika
y a
no egiSka,
be
onemy
dis ibucija
y a
daniska;
mo ologijoje
ji
u i
iek
no egy,
ick
dany
kalby
elemen y,
o
Zodynas
susideda
i8
danisky
i
no egisky
Zodziy.
Riksmaal
a si ado
XIX
a.,
kai
no egy
mies y
idu iniyjy
sluoksniy
a més
susiliejo
su
p o incijos
dany
kalba,
adinamaja
hoy idssp oge
iskilmingaja
kalba“
(Somme el ,
1971,
p.
26—27).
A ski a
mi& iy
kalby
ipa
suda o
pidzin
(pidgin)
kalbos
(pa s
e minas
kiles
i§
iSk eip o
angly
kalbos
ZodZio
business
,, eikalas,
dalykas;
uzZsiémimas,
e slas,
biz-
nis“).
Pe
A ikos,
Okeanijos
i
Azijos
Gabu iy
kalby
ko8 u a
pe koSus’
angly,
p anciizy
i
po ugaly
kalbas
bei
jas
d as i’kai
modi ika us,
susida é
pidzin
anglu,
pidzin
p ancizy
i
pidzin
po ugaly
kalbos.
Jos
a si ado
i8
komunikacijos
eikalo
p e-
kybos
i
mainy
s i yje,
y a
a ojamos
a p
in e g upiy.
Vadinasi,
jos
a lieka
lingua
anca
unkcija.
An ai
pidzin
angly
kalba,
eisingiau
iS
angly
kalbos
iS iedéjusi
pid-
Zin
kalba,
unkcionuoja
Kame ine,
Kinijoje,
Ha ajuose,
Jamaikoje,
Ko éjoje,
Me-
lanezijoje
i
Sie a
Leone.
Pidzin
kalbos
y a
negy os,
nes
jos
ne u i
kalbinés
bend uo-
menés,
ku i
jas
a o y,
ku iai
jos
bi y
igim os.
Tai
g ynai
kon ak inés
kalbos.
Be
ka ais
pidzin
gali
iSaug i
j
na i alias
kalbas.
An ai
melanezie iy
pidzin
susi-
o ma o
kaip
bend a imo
p iemoné
p ekyboje.
Véliau
ja,
a liekandia
isakinéjimy
i
liepimy
unkcija,
a ojo
aldanéioji
plan a o iy
kas a
san ykiams
su
sayo
pa al-
diniais.
Nep aéjus
né
penkiasdeSim
me y
nuo
o
laiko,
kai
melanezie iy
pidzin
p a-
déjo
plis i,
ji,
adinama
naujaja
melanezie iy
kalba,
da osi
nacionaline
Naujosios
G inéjos
kalba,
a ojama
adminis acijos,
S ie imo,
masinés
in o macijos,
eligijos
i
d asinés
kul i os
s i yje.
TS
é y,
a ojan iy
pidzin
p ekybos
i
mainy
s i yje,
ja
gali
i{mok i
aikai
i
im i
a o i
bend audami
a pusa yje.
Taip
gali
susi o muo i
bend uomené,
ku ios
gim-
aja
kalba
pasida o
pidzin.
Tokios
kalbos
ada
adinamos
k eoly
kalbomis
(ispany
c iollo,
po ugaly
c iulo
»eu opinés
kilmés
aka y
indy
Giabu is“
y a
pasida y i
ig
eiksmaZodzio
c ia
,,mai in i,
augin i“,
kilusio
iS
lo yny
c éd e
,,ku i;
gimdy i“).
Labai
daZnai k eoly
kalbos
y a
laikomos
mis iomis
kalbomis
(plg.,
p z.,
Rose i,
1972,
p.
112—118).
Be
nuomoné,
kad
k eoly
kalbose
a ikie ika
g ama ika
sude in-
a
su
omany
kalby
(po ugalu,
p ancizy,
ispany)
Zodynu,
né a
pakankamai
pama-
uo a.
Pas a yjy
me y
y inéjimai
(Taylo ,
1972,
p.
453-477)
odo,
jog
pag indiné
k eoly
kalbu
ypa ybé
y a
sma kiai
supap as in a
g ama ika,
ypaé
mo ologija
—
ne u i
ZodZiy
kai ybos
leksijos.
L.
Hjelmsle as
(1938,
p.
373—4)
y a
pa eigkes
nuo-
mone,
kad
,,k eoly
kalby
g ama iné
sis ema
(pag indiniy
mo emy
in en o ius
i
kon igi acija)
y a
op imaliné
g ama iné
sis ema“.
Komunikacijos
po/iii iu
okia
in e p e acija
y a
isai
sup an ama,
nes
apsk i ai
kon ak inése
si uacijose
kalba
kin a
op imalizacijos
k yp imi:
iSlieka
ik
ie
elemen ai
i
modeliai,
ku ie
y a
bi ini
ko-
munikacijai.
Pidzin
i
k eoly
kalbos,
kaip
miné a,
a si anda
labai
speci inémis
is o inémis-
kul i inémis
salygomis.
Jos
pap as ai
lokalizuojasi
ku
no s
p ie
didZiujy
ji y
keliy,
in ensy iy
p ekybiniy
kon ak y
i
mainy
egionuose.
Taigi
jos
ienaip
a
ki aip
y a
Susijusios
su
jii y
kelionémis
i ,
ma y ,
negali
bi i
senesnés
kaip
XVI
a.,
kada
p asi-
déjo
egulia ios
ja y
kelionés,
p ekyba
i
bend a imas
su
Ciabu iais.
Vadinasi,
pi ma,
am
ik ais
a ejais
( iesa,
labai
e ai)
pe
i ai ius
kon ak us
a si adusi
i
unkcionuojan i
in e kalba,
a ba
lingua
anca,
gali
iSaug i
j
ik a,
na ii-
aliq
kalba,
kokia
pap as ai
y a
gim oji
kalba,
.
y.
kalba,
ku i
pe duodama
i§
ka os
i
ka a,
be
jokios
ki os
kalbos
pagalbos.
An a,
speci inémis
is o inémis
socialiné-
mis-kul i inémis
salygomis
ig
d iejy
(a
daugiau)
kalby
gali
a si as i
eéia
kalba,
jungian i
abiejy
(a
keliy)
kalby
elemen us.
Be
da¥niausiai
iena
kalba
a
dialek as
gali
bi i
pakeis i
ki a
a
ki u.
2.
Kalby
a
dialek y
pakei imas
S ebin
kalbos
egzis a imo
o my
(bend inés
Snekamosios
kalbos,
li e a ii inés
kalbos,
dialek y
i
k .)
san ykiy
aidg
j ai iose
isuomenése
i
konk eéias
biling iz-
_Mo
si uacijas
bei
jy
dinamika
(p z.,
imig an y
kalbine
elgsena
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose,
B azilijoje
i
k .),
nesunku
pama y i,
kad
iena
kalbos
o ma
a ba
kalba
gali
pakeis i
ki a,
uZim i
Jos
ie a.
Bend inés,
s anda inés
kalbos
iSs iimé
adici-
nes
a mes
Anglijoje,
P anciizijoje
i
k .,
a més
daba
iSs umiamos
Vokie ijojes
8

Lie u oje
i
k .
Ai ijos
gy en ojy
gim oji
kalba
XVIII
a.
bu o
gaely,
p iklausiusi
kel y
kalby
Sakai,
be
XIX
a.
be eik
isi
ai iai
p adéjo
a o i
angly
kalba.
Vienos
kalbos
o mos
a
kalbos
pakei imas
ki a
y a
g ynas
eks aling is inis
ei’kinys:
ku i
i§
kalbos
egzis a imo
o my
a
kon ak uojan iy
kalby
sa o
unkcijas
pe leidzia
ki ai
a ba
a i kS iai,
isiSkai
nep iklauso
nuo
jos
s uk i os
ypa ybiy.
Ne eisinga
bi y
many i,
kad,
p z.,
lo yny
kalba
i8s iimé
galy
kalba
dél
sa o
ypa ingo
okalizmo
a
u ingos
eiksmaZod7Zio
sis emos.
,,Lo yny,
a aby,
ispany
i
angly
kalby
s uk ii os
niekuo
nep edispona o
y
kalby
papli imo
oli
uz
jy
p adiniy
iby.
Tai,
kas
jy
s uk ii ose
ben
jau
p isidéjo
p ie
Sio
p oceso,
a spindéjo
uos
au os
cha ak e io
i
kul ii os
b uoZus,
ku ie
ienaip
a
ki aip
lémé
olesne
i ykiy
eiga“,
—
paZymi
p anciizy
ling is as
A.
Ma ine
(Map aue,
1972,
c.
81—82).
Dialek ai
ne e ai
es i
u ingesni
uz
bend ine
kalba,
ku i
juos
iSs umia.
Be
dialek o
a
kalbos
‘pakei imo
p ocese
esama
ieno
psicholing is inio
désningumo,
bii en :
pakei€ian i
kalba
a
kalbos
o ma
(pap as ai
bend iné
kalba),
kalbos
a o ojy
akimis
Zii in ,
labai
daZnai
y a
p es iZiné
i
socialiniy
e ybiy
skaléje
uzZima
auk8 q
ie a.
Bend inés
kalbos
i
dialek y
san ykiy
bei
biling izmo
si uacijy
dinamika
isuo-
menéje
gali
labai
i ai uo i
i
iesiogiai
p iklausy i
nuo
socialinés
g upés
kalbinés
elgsenos.
No s,
kaip
miné a,
bend inés,
s anda inés
kalbos
p es iZas
i
didelis,
i ai-
iy
socialiniy
g upiy
g a i acija
jos
pusén
né a
ienoda.
Mies o
gy en ojai
g ei iau
uz
kaimie ius
p adeda
a o i
bend ine
kalba.
Zemuju
mies o
sluoksniy
a pe
spa -
esnis
i
ienos
kalbos
pakei imo
ki a
p ocesas,
ypaé
jis
in ensy us
en,
ku
y a
susi-
elke
i ai ia auéiy
i
i ai iakalbiy
gy en ojy,
ku
y a
didZiuliai
daugianacionaliniai
da bo
kolek y ai
i
angly
bei
po ugaly
kalbos
eina
komunikacijos
p iemonémis,
Vadinasi,
biling iniy
si uacijy
ans o ma imasi
i
monoling ines
ska ina
u bani-
zacija
i
indus ializacija.
Tuo
a pu
kaimo
gy en ojai,
bidami
konse a y esni,
nelinke
pasiduo i mies o
naujo éms,
sa o
gim aja
kalba
i8laiko
ilgiausiai.
Senoji
gaely
kalba
Ai ijoje,
ku
Siaip
jau
isu
dominuoja
angly
kalba,
da
i
Siandien
ebegy uoja
kaime
i
y a
kai-
mo
opozicijos
anglicizuo iems
mies ams
simp omas
(Zawadowski,
1961,
p.
22).
I
lie u iy
kalba
pe
baudzia os
i
nu au usiy
d a y
Sim me ius
j
nacionalinio
a gi-
mimo
i
au inés
kul i os
S iesq
iSne8é
lie u iai
baudZiauninkai.
Lie u iy
a is ok a-
ai,
no s
i
laike
sa e
lie u iais,
kalbéjo
lenkiSkai.
Tad
Lie u os
is o ijoje
andame
gana
e a
a eji,
kad
aukS uomené
a oja
ienqa
kalba,
o
Zemesnieji
isuomenés
sluoksniai
—
ki a.
Tokie
a ejai
da
pasi aiko
isuomenése,
a p
ku iy
Sim me ius
eiSkési
kas y
san ykiai.
Pie y
Indijoje,
p z.,
gy ena
gen ys
oda,
ko a
i
badaga.
To-
da
gen is
y a
socialinés
hie a chijos
i Siinéje
i
a oja
kalba,
ski ingg
nuo
ko os
i
badagos,
pa a naujan iy
gen iy,
kalbos.
A spa esnés,
daugiau
galimybés
iSsilaiky i
u i
bend inés
suno min os,
s anda -
izuo os
kalbos,
negu
os,
ku ios
y a
ik
Snekamosios
i
ne u i
li e a i inés
o mos.
Gy ybingumo
pilnos
ypa
os
kalbos,
ku ias
a ojan ios
au os
u i
senq
i
didele
kul i a:
kalbos
p es iZas
uo
didesnis,
kuo
u ingesné
i
spal ingesné
y a
jos
ap a -
naujamoji
kul i a.
Vaka inése
Romos
impe ijos
p o incijose
lo yny
kalba
iSs iimé
kel u
kalbas,
be
ji
nieko
negaléjo
pada y i
g aiky
kalbai.
G aiky
ci ilizacijos
p es-
9
iZas
bu o
oks
didelis,
kad
g aiky
kalba
iSsilaiké
ne
ik
kaip
Snekamoji,
be
i
kaip
Romos
impe ijos
y inés
dalies
i
Bizan ijos
impe ijos
adminis acijos
kalba.
Kalbos
likimui,
jos
i$silaikymui
a
Ppakei imui
u i
i akos
i
adminis acijos
san-
ykis
su
ja.
Be eik
isose
Eu opos
Salyse
bend inés,
s anda inés
kalbos
i§s iimé
a
baigia
igs um i
dialek us,
kai
ku
aip
pa
nacionaliniy
mazumy
kalbas
pi miausia
en,
ku
mazumy
kalby
a s o ams
ne aikoma
jéga.
,,Jéga
okiais
a ejais
pap as ai
sukelia
pasip iesinima.
I$
ik yju
ge iausias
badas
paZadin i
mi s anéia
kalba
y a
bandymas
ja
uzgniauz i“,
—
pazymi
no egy
ling is as
Al as
Somme el as
(1971,
Pp.
69).
Viena
lie u iy
au inio
a gimimo
XIX
a,
an ojoje
puséje
P ieZasciy
galéjo
bi i
Ziau ios
ca izmo
Tep esijos
i
lie u iskos
spaudos
uZd audimas
(Ka aliiinas,
1983,
p.
6).
Vienas
s a biausiy
—
jeigu
ne
Pa s
s a biausias
—
olesnio
kalbos
likimo
ak-
o iy
y a
socialiné
kon olé.
Jos
bu imas
eikia
kalbai
galiy
iSlik i,
i§silaiky i.
P ieg
su ap i
su
kaimyny
nuomone,
nes,
jeigu
kas
bi y
Pasi adings
okiediu,
o
kaime
ba y
bu es
Zinomas
esas
lie u is,
ji
isas
kaimas
bi y
isjuokes.
Tokios
psichologinés
klia-
ies
neZinojo
kaimo
da bininky
i
ama ininky
sluoksniai,
aigi
jy
elgsena
nebebu o
socialinés
kon olés
objek as,
i
odél
ge manizacija
juos
i eiké
Pi miau
(Ge ullis,
1932).
Pasikei us
socialinéms
salygoms
a ba
dél
am
ik y
poli inio
pobidzio
P ieZas iy
(e ninio
a
poli inio
pobiidzio
Sepa a is iniy
endencijy)
socialinés
kon olés
objek-
as
gali
pasikeis i,
gali
a
kon olé
i
isai
inyk i.
Tai
sa o
uoz u
gali
sukel i
ienos
kalbos
pakei ima
ki a,
D as isko
kalbos
Pakei imo,
ka u
i
agisko
kalbos
likimo
a ejj
ap ao
Ju gis
Ge ulis
(Ge ullis,
1932).
Jo
gim ojo
Jogaudy
kaimo
50-60%
gy en ojy
bu o
lie-
u iai.
Apie
koki
lie u iy
kalbos
slopinima
i8
ie inés
aldZios
pusés
negaléjo
bi i
né
1914
m.
lie u iy
kalbos
iSs imimo
Pe spek y os
bu o
labai
mazos.
Be
1925
m.
kai-
me
liko
ik
ys
lie u iai,
Kaip
galéjo
a si ik i,
kad
pe
deSim me i
lie u iy
kalba
bu-
o
be eik
isai
iis um a
okieciy
kalbos?
Daug
lie u iy
nesug iZo
i§
ka o. Dalis
Jogaudy
8y en ojy
bu o
is a y i
j
Rusija
i
en
senieji
lie u iai
mi é.
Klaipédos
k a3-
ui
a i ekus
Lie u ai,
a
pa i
kalba
i
as
pa s
k aujas
jau
nebejs engé
i eik i
susye-
iméjimo,
a si adusio
él
ilgaamZés
p iklausomybés
d iem
isai
ski ingiems
kul i-
Tiniams
a ealams
—
P usy— okie iy
i
lenky— usy.
Ge manizacijos
P ocesa
ypaé
spa ino
oks
ak as,
kad
dél
Zymiai
aukS esnés
€s4
p anaSesni
uz
Lie u os
lie u ius:
jie
neno éjo
bi i
apa inami
su
yZo ais
%mo-
némis
iS
anapus
sienos,
émé
gédy is
sa o
gim osios
kalbos,
sa o
au ybés.
Jie
i
anks-
Giau
i§
auk8 o
bu o
Zi éje
j
pi lakus
(8
lenky
ZodZio
polak
,,lenkas“),
kaip
jie
pagie-
piamai
adino
lie u ius
ig
anapus
Nemuno.
Dél
o,
Klaipédos
k as a
p ijungus
p ie
Lie u os,
jie
iden i ika osi
su
ma e ialinés
kul i os
a Z ilgiu
sau
olygiais
okie iais.
Daba
jau
nebebuyo
y
socialiniy
jégy,
dél
ku iy
okie iu
adingsis
lie u is
bi y
i§juokiamas,
i
ge manizacijos
p ocesui
kelias
bu o
a i as,
10
Nh
a
i
T§
Si0
pa yzdZio
ai8kiai
ma y i,
kad
p ieS
kalbai
pasikei¢ian
iSnyks a
nacionali-
nio
susip a imo
jausmas.
Sia
is ada
pa i ina
i
Vilniaus
k aS o
lie u iy
sla éjimo
p ocesas
(Z .
oliau).
An oji,
naujoji,
kalba
i8s umia
gim aja
kalba
ne
i8
ka o,
be
palaipsniui.
Sis
p ocesas
u i
nesu ikdy i
isuomenés
na iy
komunikacijos.
Pi miausia
naujoji
kal-
ba
uZima
senosios
ie a
ik
am
ik ose
a ojimo
s e ose.
Pa yzdZiui,
suauge
isuo-
menés
a
socialinés
g upés
na iai
naujaja
kalba
gali
a o i
san ykiams
su
aldzia
a
ka iuomenéje,
jaunoji
ka a
—
mokykloje.
O
gim oji
kalba
i
oliau
a ojama
Sei-
moje
i
bend aujan
ne o maliai.
Toki
kai
ku iy
a ojimo
s e y
uzémima
U.
Wein-
eichas
(1968,
p.
107)
aip
pa laiko
ienos
kalbos
kei imu
ki a
i
ji
adina
daliniu.
LaipsniSkas
isuomenés
éjimas
p ie
ki os
kalbos
Seimose
a sispindi
uo,
kad
se-
neliai
kalba
iena
kalba,
o
jaunesnioji
ka a,
daZniausiai
aikai¢iai,
a oja
jau
ki a
kalba.
Taigi
gim osios
kalbos
g upé
‘su ampa
su
amZiaus
g upe,
o
ai
i
y a
sinch o-
ninis
ienos
kalbos
pakei imo
ki a
pasi eikimas
(Wein eich,
1968,
p.
94).
Té ai
daz-
niausiai
es i
biling iai
a
poliling iai,
jie
namuose
kalba
d iem
a
keliomis
iS
ka o
kalbomis.
Tokia
kalbine
aida
y a
iSgy ene,
p z.,
daugumas
La ijos
lie u iy
senbu-
iy:
i ian
jy
kalbine
si uacija,
paaiSkéjo,
kad
seneliai
daZnai
bu o
kalbéje
lie u-
iskai,
ée ai
—
d iem
a
penkiomis
kalbomis,
aikai
—
iena
negim aja
kalba
(Ga s-
a,
1985,
p.
124).
Reikia
pab éZ i,
kad
Seimos
biling izma
a
poliling izma
daZniau-
siai
salygoja
miS ios
edybos.
An ai
1925,
1930
i
1932
m.
ik
20%
La ijoje
gy enu-
siy
lie u iy
uokési
a pusa y,
dauguma
jy
san uoky
bu o
su
la iais,
ki i
—
su
len-
kais,
usais,
okie iais
(Ga S a,
1984,
p.
85).
Vadinasi,
esan
palankioms
socialinéms,
psichologinéms
i
kalbinéms
salygoms,
kalbos
pakei imo
pe iodas
es i
palygin i
neilgas
— e ioji
gene acija
jau
y a
mono-
ling é
i
naujaja
kalba
laiko
gim aja.
64
Ciskodo
( ai
olimiausia
lie u iy
kalbos
sala
La galoje,
90
km
nuo
Lie u os
sienos)
apylinkés
sodybose
1851
m.
gy eno
300—
400
lie u iy.
1977
m.
en
apsilankes
K.
Ga S a
e ado
apie
deSim
seny
Zmoniy,
lie-
u iskai
sup a usiy
i
da
mokéjusiy
pakalbé i.
Paciy
lie u iy
kalbos
a s o y
eigimu,
a pusa y
daugumas
jy
nus ojo
lie u iskai
kalbé i
jau
maZdaug
apie
1930
m.,
kai,
seniesiems
mi us,
mis iose
Seimose
jsigaléjo
la iy
kalba
(Ga S a,
1984,
p.
87).
Toki
pa
pe ioda
odo
i
lie u iy
kalbos
pakei imas
lenky
kalba
(Z .
oliau).
Pasi aukian¢ioji
kalba,
ne ekusi
komunikacinés
unkcijos,
y a
p i e s a
igy i
ypa inga
kono acija
i
specialias
unkcijas,
p z.,
ezo e ing
(no édami
ka
no s
nuslép-
i
nuo
aiky,
é ai
kalbasi
senaja
kalba),
komi8kq
(humo o
sky eliai
laik aS iuose
i
Zu naluose).
Ame ikos
imig an y
aikams
juoka
kelia
sengja,
é y
kalba
iS a as
Zo-
dis.
[
naujaja,
aiky
a ojama
kalba
y esnieji
Zii i
kaip
i
mados
dalykq.
Dél
o
iS
jos
y a
imama
daugybé
Zodziy
i
posakiy,
kad
Sneka
a ody y
jauna iska,
mode ni
i
elegan iska.
;
Siuos
eiginius
ge ai
pa emia
unikali
Vilniaus
k aS o
sociobiling iniy
si uacijy
dinamika.
Nus a y a,
kad
e nog a inés
Lie u os
e i o ijoje
lenky kalba
a ojama
nuo
XIX
a.
an osios
pusés
ijuose
kompak iniuose
a ealuose
—
Vilniaus,
Kauno
i
Smal y
(Tu ska,
1982,
p.
21).
Pi masis
a ealas,
be
pa ies
Vilniaus
apylinkiy,
apima
bu .
Pab adés,
Pabé zés,
Nemen inés,
MaiSiagalos
i
dali
JOniSkio,
Gied ai iy,
Si in i
bei
Misninky
als¢iy.
Kauno
a ealas
ply i
i
Siau e
nuo
Kauno
apie
VandiZio-
11
gala,
a p
Nemuno,
Ne ies
i
Ne éZio,
o
Smal y
a ealas
iSsidés es
Siau és
y y
kam-
Pe,
ne oli
Za asy
(Ti man as,
Smal os,
Be no iskés,
Lupénka,
San upiai,
Gaidé
i
k .
kaimai).
Tie
a ealai
geog a iskai
ienas
su
ki u
nesusisiekia
i
y a
oli
nuo
e nog a-
inés
‘Lenkijos,
Sios
lenky
kalbos
salelés
lie u iy
kalbos
e i o ijoje
y a
susida iu-
sios
palygin i
élai
(Tu ska,
1982,
p.
21;
Vidugi is,
1971),
P ies
An aji
pasaulinj
ka a
y usi
ie ines
lenky
a mes
H.
Tu ska
sakosi
su-
ikusi
80-90
me y
ie iniy
als ie iy,
ku ie
da
ge iau
a
p as iau
mokéjo
lie u iy
kalba
(Tu ska,
1982,
p.
44).
Reikia
pasaky i,
kad
okiy
ie iniy
Zmoniy
bu o
as as
ne
ienas
i
daug
éliau.
1956—1969
m.
enkan
,,Lie u iy
kalbos
a lasui“
dialek-
ologine
medZiaga,
Vilniaus
lenky
kalbos
a eale
bu o
as as
ne
ienas
senosios
ka -
os
a s o y, u in iy
70-100
me y,
ge ai
minusiy,
kaip
daugumas
k as o
gy en oju
a pusa y
kalbéjosi
ik
lie u iskai.
Daugelis
i
jaunesniujy
i ino,
kad
jy
é ai
lie-
u iskai
kalbédaye
ik
a pusa y
a ba
su
sa o
bend aam/ iais
kaimynais,
a iau
Sei-
moje
su
aikais
s engda esi
lie u igkai
nekalbé i.
Bu o
su ik a
da
daugiau
okiy,
ku ie
lie u iskaj
sup a o,
Zinojo
daugelio
ie o a dziy,
gy uliy
a dy
i
ki okiy
Zo-
dZiy
eikSmes,
mokéjo
pasaky i
ieng
ki a
sakinj,
skaiciuo i,
a siminé
i ai iy
senyju
Zmoniy
a o y
keiksmaZodZiy,
be
kalbé i
jau
nebegaléjo.
Idomu,
kad
daugelio
ju
lie u iy
kalbos
mokéjimas,
jos
sklandumas
uo
labiau
kilo,
kuo
ilgiau
jie
gal ojo
apie
ja
i
juo
labiau
S engési
ja
p isimin i,
uo
jie
ge iau
galéjo
ja
kalbe i.
Remian is
Siais
ge iau
a
silpniau
lie u iSkai
mokanéiais
a més
a s o ais,
1956—
1969
m.
bu o
i8 i os
i
pagal
,,Lie u iy
kalbos
a laso
medZiagos
inkimo
p og ama“
ap asy os
Nemenéinés,
AZilaukés,
SuZioniij,
Pabé zés,
Mai8iagalos
i
ki y
apylinkiy
a més
(Vidugi is,
1971,
p.
242
—243).
Lie u iskai
p isimenanéiy
i
kalban iy
70—80
me y
seneliy
bu o
su ik a
i
Ke -
na eés
apylinkése
(Vidugi is,
1972,
p.
271).
Vadinasi,
i€
Siu
duomeny
aiSkiai
ma y i,
kad
lie u iy
als ieciy
polonizacija
né a
senas
eiskinys,
Mazdaug
iki
XIX
a.
idu io
be eik
isoje
o
me o
Vilniaus
apsk i yje
y aujan i
kalba
bu o
lie u iy
(Vidugi is,
1971,
p.
236).
Tai
aiSkiai
pa i ina
ge ai
a
k aS a
pazinoje
is o ikai
M.
Balinskis
i
T.
Lipinskis:
,,Vilniaus
apsk i is
gy enama
pa iy
lie u iy.
Tagiau
lie u iy
kalba
i8 isai
y auja
ik
iS
Siau inés
Pusés,
a ba
deSiniajame
Ne ies
k an e;
is
pie y
Pusés
p ie
pa ies
Vilniaus
ji
uZleido
ie a
lenky
kalbai:
oliau
lie u iSkai
kalban ys
kaimai
maiSosi
su
kaimais,
ku
a ojama
lenky- usy
[ .
y.
bal a usiy.
—
§.
K.]
kalba.
Vis
dél o
a p
Sios
apsk i ies
kaimo
Zmoniy
lie u iy
kalba nus e ia
abi
pas a asias
kalbas“,
—
a¥é
jie
1846
m.
sa o
knygoje
,,S a ozy -
na
Polska
pod
wzgledem
his o ycznym,
geog a icznym
i
s a ys ycznym
“
( .
3,
p.
122).
Vadinasi,
XIX
a.
Pi moje
puséje
kai ioji
Ne ies,
a ba
pie y iné
Vilniaus
apsk i ies,
pusé
iki
pa
Vilniaus
bu o
da
iS isai
lie u iSka.
Tai
odo
i
P.
Kepeno
kalby
a o-
jimo
pama u
suda y as
e nog a inis
eu opinés
Rusijos
dalies
zemélapis,
ku is
émési
XIX
a.
pi mosios
Puses
(1834
m.?)
su a’ymo
duomenimis.
IS
1857
m.
P.
Kepeno
pe
ka aliku
d asininkus
su ink os
e nog a inés
medZiagos
ma y i,
kad
mi8 iai,
.
y.
lie u iskai
i
lenkiSkai
bu o
kalbé a
Vé kiy,
Riesés,
Ka io
i
i§
dalies
MaiSiagalos,
Ke na és
i
Dubingiij
apylinkése.
Nemen¢inés
apylinkéje
lenkai
gy ene
ik
mies elyje
i
kKlebonijoje
(Vilnius
i
Vilniaus
k a as,
p.
75—76).
12
Same {enme
WHaneKTa
HA
A3bIKa
Mpenc asnse
coOoOH
OMTeNbHEIM
CONMOMMHTBACTHYeECKHH
mpouecc.
3aMemlaiomiax
dopMa
cyulecTsoBaHAA
A3bIKa
( iaBHbIM
O6pa30M,
sHTepaTypHBIi
pa3-
TOBOPHbI
A3bIK)
H
BTOPOM
A3bIK,
KAK
MpaBHsO,
B
CHCTeMe
WeHHOcTeli
OOmecTBa
3AHHMAIOT
BbICO-
Koe
MOMOKeHHe
H
Y
HOCHTeNeH
MManeKTa
HH
A3bIKa
MONb3y oTcA
GonbIIMM
MpecTHxKeM.
3ame-
mya oulad
dbopMa
A3bIKa
M
BTOPOM
ABSbIK
B
HaaJIbHBIX
CTanHAX
OWHHTBH3Ma
BO
MHOTHX
ciyyadx
YHKUMOHHpy!IOT
KaK
HHTeEpAHaNeKT
MH
MHTepSASbIK
(THHTBa
cpaHKa).
B
mocneny ommx
cazax
pa3BUTHA
OHM
CTaHOBATCA
COOTBETCTBEHHO
HHTBO eO paHiecKHM
AHAsIeKTOM
H
Hal{HOHAJIBHEIM
A3bIKOM.
MuTepqHanekT
A
MHTepbASHIK,
C
OMHOH
CTOPOHEI,
JIHHTBO eo padHueckHH
QHaNeKT
A
HaljMOHANIBHEI
AZLIK,
C
OPYTOH,
ABMAIOTCA
TBYMA
COMMONHHTBACTHYCCKHMK
@OPMaMK
OZHOTO
H
TOTO
Ke
ABIIeHHA.
TeopeTaieckne
NOMOxKeHHA
AIUIOCTPHPYIOTCA
MpHMepaMH
PasBHTHA
PasHBIX
AZbIKOB
Mpa
H
npexye
Bce o
@akTaMH
H3
HCTOPHH
MHTOBCKOTO
A3bIKa
H
e O
THaleKTOB
B
NepadepHH
—
B
30HE
uToBcKo-Gesopyccko o
no panHiba,
5
JlaTsux
w
Op emiem
Kuaiinienckom
Kpae,
e
Dos oe
BpemMa
HMeJIH
MeCTO
HHTCHCHBHBIe
HTOBCKO-HeMeIIKHe
A3bIKOBbI€
KOHTAKTBI.
S.
KARALIONAS
BILINGUAL
SITUATIONS
AND
THEIR
SOCIAL
DYNAMIC
Summa y
When
wo
(o
mo e)
languages
a e
used
in
a
socie y
in
di e en
domains
(e. g.,
e e yday
li e
ys.
adminis a ion)
and
o
di e en
pu poses,
bilingual
si ua ions
a e
s able
and
hey
may
endu e
o
a
long
ime.
In
ce ain
social
and
cul u al
ci cums ances,
howe e ,
bilingual
si ua ions
end
o
be
elimina ed.
Mixed
languages
(e.
g.,
pidgin,
lingua
ancas
and
c eole
languages)
de elop
unde
speci ic
his o ical-social
ci cums ances,
in
he
a eas
o
sea- ade
and
oyage
ou es
and
in ense
e hnic
and
cul u al
con ac s.
.
Replacemen
o
a
dialec
o
a
language
is
a
long
sociolinguis ic
p ocess.
The
exis en
o m
o
a
language
(usually
a
s anda d
language)
and
he
second
language,
which
eplace
a
na i e
dialec
o
a
language,
enjoy
high
alue
and
p es ige
in
a
socie y.
A he
ini ial
s ages
o
bilingualism
an
exis en
o m
o
a
language
and
he
second
language
qui e
o en
unc ion
as
an
in e dialec
o
an
in e language
(lingua
ancas).
In
he
subsequen
s ages
o
de elopmen
hey
become
a
linguoge-
og aphic
dialec
and
a
na ional
language,
espec i ely.
An
in e dialec
and
an
in e language,
on
he
one
hand,
a
linguogeog aphic
dialec
and
a
na ional
language,
on
he
o he
hand,
ep esen
wo
sociolinguis ic
o ms
o
he
same
phenomenon.
Theo e ical
p oposi ions
in
he a icle
a e
illus a ed
by
examples
aken
om
many
languages
o
he
wo ld
and
mainly
by
he
ac s
om
he
his o y
o
he
Li huanian
language
and
i s
dialec s
in
pe iphe y
—
in
he
Li huanian
—
Byelo ussian
e hnog aphic
bo de land,
in
La ia
as
well
as
in
he
o me
Klaipéda
egion,
whe e
he e
we e
in ense
Li huanian
—
Ge man
linguis ic
con ac s
LITERATURA
Bali ski
M.
Opisanie
s a ys yezne
mias a
Wilna.
Wilno,
1835.
Baliiski
M.,
Lipiiski
T.
S a ozy na
Polska
pod
wzgledem
his o ycznym,
geog a icznym
i
s a ys-
yeznym.
Wa szawa,
1843-1846.
T.
1-3.
Bi nbaum
S.
Die jiddische
Sp ache
//
Ge manisch-Romanische
Mona ssch i .
1923.
T.
11.
P.
149-155.
B och
O.
Russeno sk
//
A chi
ii
sla ische
Philologie.
1927.
T. 41.
P.
209-262.
Ga S a
K.
Lie u iy
kalbos
a més
i
jy
kon ak ai
La ijoje
(1.
Lie u iy
kalbos
a miy
La ijoje
is o ija)
//
Lie uyos
TSR
Moksly
Akademijos
da bai,
A
se ija.
V.,
1984.
T.
2(87).
P.
83—90.
2
19

_Ga S a
K.
Lie u iy
kalbos
a més
i
jy
kon ak ai
La ijoje
(2.
Lie u iy
gy enamosios
ie os
i
kal-
by
unkcionayimas)
//
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
A
se ija.
V.,
1985.
T.
1(90).
P.
118-126.
Ge ullis
G.
Mu e sp ache
und
Zweisp achigkei
in
einem
p eussisch-li auischen
Do .
—
S udi
Bal ici,
1932,
.
2,
p.
59-67.
Haugen
E.
The
Ecology
o
Language
//
S an o d,
1972.
Hielmsley
L.
Ca ac é es
g amma icaux
des
langues
c éoles
//
Comp e- endu
du
2°
Cong és
In e -
na ional
des
sciences
an h opologique
e
e hnologique.
Copenhague,
1938.
Ka aliiinas
S.
Zydy
kalba
//
Mokslas
i
gy enimas.
1977.
N .
1.
P.
35—36.
Ka aliiinas
S.
Respublikos
ling osocialinés'si uacijos
cha ak e is ika
//
Kalby
kon ak ai
Lie u os
:
.
TSR:
LKK,
.
23. V.,
1983.
P.
4-42,
Lie u iy
li e a i os
is o ijos
ch es oma ija.
V.,
1957,
Mackey
W.
F.
The
Desc ip ion
o
Bilingualism
//
Readings
in
he
Sociology
o
Language
/
Ed.
by
J.
Fishman.
The
Hague;
Pa is,
1968.
P,
554—584.
New
Ho izons
in
Linguis ics
/
Ed.
by
J.
Lyons,
Aylesbu g,
1975.
Ni sch
K.
Jezyk
polski
na
Wile iszczyZnie
//
P zeglad
Wspé czesny.
1925.
N .
33.
Pei
M.
Glossa y
o
Linguis ic
Te minology
//
New
Yo k,
1966.
Rose i
A.
Langue
mix e
e
mélange
des
langues.
—
Ac a
Linguis ica,
1945-1949,
.
5.
P,
73-78
( us.
e .:
Hosoe
8
mau suc uxe.
—
M.,
1972,
ppm.
6,
c.
112—118).
Sama in
W.
J.
Lingua
F ancas
o
he
Wo ld
//
Readings
in
he
Sociology
o
Language
/
Ed.
by
J.
Fishman.
The
Hague;
Pa is,
1968.
P.
660—671.
Somme el
A.
Diach onic
and
Synch onic
Aspec s
o
Language.
The
Hague,
1971.
S osunki
li ewsko-polskie
w
djecezji
Wile skiej.
W
Wilnie,
1913.
Sée ba
L.
V.
Su
la
no ion
de
mélange
des
langues.
—
In:
Ade aueckuk
cOopuax.
JI.,
1925,
T.
4,
c.
1-19,
Taylo
D.
S uc u al
Ou line
o
Ca ibbean
C eole
//
Wo d.
1951,
N
7.
P.
43—59
(Rus.
e imas:
Hosoe
B
sau suc uxe.
—
M.
1972,
npm .
6,
c.
452—477).
Tu ska
H.
O
pows aniu
polskich
obsza éw
jezykowych
na
Wile iszczyznie
//
S udia
nad
polszezyz-
na
k esowa.
W oclaw—Wa szawa...,
1982.
T.
1.
P.
19-119,
U ba iczyk
S.
Pocza ki
polskiego
dialek u
na
WilenszczyZnie
//
Sla ia
O ien alis.
1968.
T.
17.
P.
433—436,
§
Vidugi is
A.
Kalby
sa eikos
klausimu
//
Dubingiai.
V.,
1971.
P.
235—253.
Vidugi is
A.
Kalbinés
si uacijos
cha ak e is ika
//
Ke na é.
V.,
1972.
P.
265—277.
Vidugi is
A.
Dél
kalby
kon ak a imo
pie yéiy
Lie u oje
//Kalby
kon ak ai
Lie u os
TSR:
LKK,
.
23. V.,
1983.
P.
46—60.
|
Vilnius
i
Vilniaus
k aS as:
K aS o
'pazinimo
p adai.
—
K.,
1932.
Wein eich
U.
Languages
in
Con ac .
Findings
and
P oblems.
6 h
P in ing.
The
Hague;
Pa is,
1968.
Zawadowski
L.
Fundamen al
Rela ions
in
Language
Con ac
//
Biule yn
polskiego
owa zys-
wa
jezykoznawczego.
1961.
T.
20.
P.
1—26.
Anomasusy e
HM.
-3.
TpoOneme
w3yyenusa
MoueCKHX
3aHMCTBOBAHMI
B
TATOBCKHX
osopax
//
S udia
nad
polszczyzna
k esowq.
W oclaw;
Wa szawa...,
1982.
I.
1.
P.
151—176.
Baiiupaiix
Y.
Asu kos ie
Kon ax u
/
Mep.
w
Kommen .
IO.
A.
Knyx enxo.
Kuep,
1979.
Taspanex
6.
K
npo6sema uxe
cmMemenus
s3n kon
//
Hosoe
8
maH sucTuxe.
M.,
1972.
Bem.
6.
C.
94-107.
TpunGaa
M.
1.
Benopycs .
Munck,
1968.
Map une
A.
Pacnpoc panenue
#3bIka
4
CTpyKTypHad
amu suc uKa
//
Hosoe
B
MHHTBHCTAKe.
M.,
1972.
Bun .
6.
C.
81—93.
Yexman
B.
H.
K
coupomma sac aueckoli
xapakTepucTuKe
MOBCKEX
TOBOpOB
GenopyccKko-nH-
Toscko o
no panuuss
//
S udia
nad
polszczyzna
k esowa.
W oclaw;
Wa szawa...,
1982.
T.
1.
P.
123-138.
Mep6a
JI.
B.
O
nons ax
cmMemenus
s3 iKos
//
Mep6a
JI.
B.
A3pikonaa
cuc ema
u
peyepas
pesa-
Temuoc s.
JI.,
1974.
C.
60—74.
20