O.
BuSas
ecenzuoja
es y
akademiko
P.
A is és
knyga
,,Kalby
kon ak ai.
Es y
kalbos
kon ak ai
su
ki omis
kalbomis“
(Keelekon ak id.
Ees i
keele
kon ak e
eis e
keel ega.
Tallinn,
1981).
Dz.
Ba ba é
pa eikia
1945-1984
m.
paskelb y
la iy
kalbos
kon ak ams
ski y
da by
bibliog a ija.
A.
Sabaliauskas
Myp3aes
3.
M.
Cyosapp
naponme x
eo paduyeckux
Tepmunos.
M.:
Mbicab,
1984.
654
c.
Tai
pi masis didesnés
apim ies
okio
pobidzio
liaudies
geog a iniy
e miny
Zodynas,
iSleis as
miisy
Salyje.
Jo
au o ius
y a
Zinomas
geog a as,
besidomin is
ie-
o a dziais
i
ypa
geog a ine
e minija
—
geog a ijos
moksly
dak a as,
RTFSR
nusipelnes
mokslo
eikéjas
p o eso ius
Edua das
Maka o i ius
Mu zaje as.
Jo
moksliniai
in e esai
labiausiai
susije
su
Azija
—
jis
y a
daly a es
ekspedicijose
i
Siau és
bei
cen ine
Azija,
Mongolija,
Vie nama.
|
jo
in e esy
s e a
y a
pa eke
i
nemaza
daugelio
ki y
Saliy
geog a ijos,
oponimikos
bei
geog a inés
e minijos
p oblemy.
1959
m.
geog a inés
li e a ii os
leidykla
iSleido
E.
i
V.
Mu zaje y
,,Vie-
iniy
geog a ijos
e miny
Zodyna“
(,,Cnopaps
Mec Hnix
eo padbuyeckux
ep-
MuHoB“).
1973
m.
Mask oje
iséjo
E.
Mu zaje o
knyga_
,,Populia ioji_ oponi-
mika“,
1974
m.
—
,,Toponimikos
apyb aiza“.
Palygin i
nedidelés
apim ies
,,Vie i-
niy
geog a ijos
e miny
Zodynas“
bu o
labai
populia us
i
palankiai
j e in as
misy
Salies
bei
uZsienio
spaudoje.
Jame
pa eik a
i
Siek iek
e miny
iS
Pabal ijo
espubli-
ky,
be ,
kaip
pas ebi
ecenzuojamo
Zodyno
i ade
pa s
au o ius, palygin i
su
ki omis
TSRS
espublikomis,
nedaug.
Todél
E.
Mu zaje as
uos
du
deSim me ius
oliau
di bo,
kaupé
papildoma
mediiaga
i
pan.
Sio
da bo
ezul a as
ik ai
jspidingas
—
654
psl.
(59
aps.
1.)
eikalas.
Jame,
kaip
i
anks esniajame,
y a
i
bal u
kalby
(lie-
u iy,
la iy)
geog a ijos
e miny.
Toliau
kalbésime
daugiausia
ik
apie
juos.
IS
,Liaudies
geog a iniy
e miny
zodyno“
j ado
ma y i,
kad
au o ius
s engési
kuo
olygiau
pa eik i
isy
TSRS
espubliky
bei
egiony
e minija.
Kaip
jam
ai
pa-
yko
isos
Salies
mas u,
duomeny
ne u ime,
a iau
bal y
kalbos
jame
a spindé os
pe nelyg
menkai
—
Zodyne
lie u iy
i
la iy
kalby
e miny
epa eik a
kelios
deSim ys
(apie
60).
Pa s
sa aime
Sis
skai¢ius
gal
i
negalé y
bi i
laikomas
nei
pe
mazZu,
nei,
sup an ama,
pe
dideliu
—
iskas
p iklauso
nuo
san ykio
su
ki y
TSRS
kalby
e minais.
Ta iau
i
aip
Zid in ,
is
dél o
galima
suabejo i,
a
lie u iy
i
la iy
kal-
bos
ia
a s o aujamos
p opo cingai.
Tai
iena.
An a
i
bene
s a biausia
y a
ai,
kad
pa eikian
okj
maZa
bal y
kalby
e miny
kiekj,
iskyla
a ankos
k i e ijy
klausi-
mas
—
ka
is
iks anéiy
bi ina
auk i
i
Zodyna?
Miisy
nuomone,
au o iui
bus
bu-
e
gana
sunku
as i
ai’kesniy
a ankos
k i e ijy,
odél
ik
keliasde¥im
lie u iy
i
la iy
kalby
ZodZiy
daZnai
a odo
ne
pa ys
s a biausi,
ka ais
gana
a si ik iniai
a ba
i
iso
abejo ini.
A ink i
e minus,
ypaé
ki os
au os
a s o ui,
i§
iso
neleng a:
nesan
pakanka-
mai
li e a ii os,
enka
ado au is
in uicija,
ku ios
ki a au iui
dazniausiai
s inga.
Todél
ji
maza
kq
gali
padé i
nus a an
e miny
hie a chija
ne
ik
pagal
jais
ei’-
kiamy
objek y
s a ba,
be
i
pagal
paciy
e miny
papli ima,
populia uma
a
pan.
212
Lie u iy
i
la iy
kalby
e miny
pag indinis
Sal inis
au o iui
bu o
bemaz
ik L.
Ne skajos
knyga
,,Bal y
geog a iné
e minija“
(M.,
1977).
Ki i
eikalai,
a p
jy
i
specialios
paski ies
geog a ijos
e miny
Zodynai,
iesa,
labai
negausiis,
sp endZian
i
i8
li e a i os
sq aSo,
au o iaus
liko
nepanaudo i.
Tu in
omenyje
ai,
kad
i
miné-
oje
L.
Ne skajos
knygoje
e minai
jy
,, e ybinés
hie a chijos“
p asme
y a
isi8kai
nedi e encijuo i,
galima
sup as i,
koks
neleng as
uzZda inys
ecenzuojamo
da bo
au o iui
bu o
e miny
a anka.
E.
Mu zaje as
j
sa o
Zodyna
dalj
s a besniyjy
e -
miny
j auké.
Ta iau,
kaip
saky a,
labai
nedaug.
O
okiy
pla iai
Zinomy
i
a o-
jamy
ZodZiy
kaip
aki a as,
dubu §s,
dumblas,
gelmé,
iikySul s,
k a i as,
k iaiisis,
lénké,
Iydimas,
lieknas,
lyguma,
li inas,
lébas,
loma,
mdu as,
ola,
pak i i é,
pl né,
p a aja,
agu a,
ais as,
skaPdis,
a péklis,
h as,
uzi ekis,
i igis
i
pan.
Zodyne
né-
a.
I
a i kS iai,
kai
ku ie
Zodyne
pa eik i
e minai
y a
maZiau
s a biis:
axmenac,
aakcna,
6pada,
2ayeapac,
2upea,
2yOypac,
uKaane,
KAaHac,
MaKHa,
Muecmac,
nu-
auc,
cmaaxa
i
pan.
Jy
ie a
galéjo
uzim i
ki i,
populia esni.
Vienas
ki as
e mi-
nas
pa ink as
ne ykusiai,
pa yzdZiui,
6opac
.,Silas“.
Tai
aiskus
sla izmas,
be
o,
neplaciai
epapli es;
jo
ie oje
u é y
bi i
Silas.
Te minas
nepyne
pa eik as
aip
pa pe
klaidg
—
lie u iy
kalboje
y a
ik
ne ija.
Da be,
au o iaus
ZodZiais
a ian ,
pa eikiama
i
e mino_,,e imologija,
jeigu
ji
y a“
(p.
8),
agiau
ji
esan i
labai
p elimina i,
ibojasi
daugiausia
ik
,.pa iu
auk’-
Ciausiuoju
lygmeniu“
( en
pa ).
Tai
isiskai
sup an ama,
nes
nus a y i
isy
j
Zodyna
i auk y
e miny
iSsamias
e imologijas
—
ne
ieno
Zmogaus
jégoms.
Kas
be
ko,
i
aip
a laidZiai
Zid in ,
is
dél o
bi y
pama o
lauk i
i
kiek
iSsamesniy
kilmés
ais-
kinimy,
juoba
kad
bal y
kalby
ZodZiams
Siuo
a eju
ai
galima
bu o
pada y i
paly-
gin i
nesunkiai
—
naudojan is
kad
i
ik
ienu
Sal iniu
—
E.
F enkelio
»Lie u iy
kalbos
e imologiniu
Zodynu“.
Deja,
kaip
odo
pa ios
e imologinés
pas abos
bei
kaip
ai
ma y i
i8
li e a ii os
sq aSo
(pa eik o,
a p
ki ko,
labai
pad ikai
—
be
nume-
acijos,
ne
ne
abécélés
a ka
i
pan.),
Siuo
Zodynu
au o ius
nesinaudojo.
E imo-
logijy
s a biausias
Sal inis
y a
miné a
L.
Ne skajos
knyga,
M.
Fasme io
Rusu
kalbos
e imologinis
Zodynas“,
ienas
ki as
V.
Dambés,
I.
Du idano o,
E.
Ka o-
no os,
N.
Tols ojaus
i
k .
s aipsnis.
Re ka iais
pasi emiama
V.
Topo o o
i
O.
T uba io o
knyga
,,AukS u inés
Padnep és
hid onimy
ling is iné
analizé“.
Ma y ,
i8
esmés
dél
o
dauguma
bal y
geog a ijos
e miny
i8
iso
ne u i
e imologi-
Jy
ik aja
Sio
Zodzio
p asme
—
pa eikiamos
daZniausiai
ik
e miny
eikimés
( aip
pa
be
e y
isim iy
pagal
miné ajqg
L.
Ne skajos
knyga).
Kiek
daugiau
apie
kilme
pasakoma
ais
a ejais,
kuome
bal i8kas
e minas
u i
aiskiy
a i ikmeny
ucu
kalboje
(p z.:
lie .
i s iné
—
us.
eepx,
lie .
lanka
—
us.
ayxa,
lie .
akis
—
us.
oxo
i
pan.).
Ta iau
i
Sis
,,auk8 iausiasis“,
au o iaus
Zodziais
a ian ,
e i-
mologijos
lygmuo
ka ais
bina
pe dém
pa i Su ini8kas,
besi emian is
ienu
ki-
u
ki y
kalby
a i ikmeniu,
o
da%niausiai
—
ik
nuo oda
j
gimini8ka,
ne e ai
gana
olima,
usy
kalbos
Zodj
(p z.:
lie .
dauba
—
us.
de6pu,
lie .
gi ia
—
us.
2opa
i
pan.).
|
ki y
indoeu opie iy
kalby
kon eks a
bal y
kalby
e minai
e ai
epaklii-
na,
be
o,
be
e y
isiméiy,
ik
pe
usy
a
apsk i ai
sla y
kalbas.
Taigi
jy
,,e imo-
loginé
mo y uo é“
bi i
j auk iems
j
S|
Zodyng
y a
minimali.
Pa eikian
bal y
kalby
e minus,
pasi aiko
ki ia imo,
ko ek ii os
Klaidy.
213
P ie
a i inkamy
geog a iniy
e miny
ne e ai
pa eikiama
po kele a
ie o a dziy.
Ka ais
jie
y a
sa o
ie oje,
be
pasi aiko
i
apsi ikimy.
18
aiSkesniy
paminésime,
sakysim,
Kassapua,
nu ody a
p ie
e mino
kal a
( ie o a dis
Kal a ija,
kaip
i-
siems
Zinoma,
y a
kiles
i8
eliginio
e mino
kal a ija
(lenk.
kalwa ja
<lo .
cal a ia
»k yZiaus
keliy
s o is‘).
Baigian
galima
p idu i,
kad
ypa ingos
p asmés
auk i
bal y
kalby
e miny
i
Si
Zodyna
lyg
i
nema y i.
I
apsk i ai,
galima
suabejo i
okio
p o ilio
Zodyno
ikslingumu:
jame
a s o aujama
pe
daug
kalby,
be
o,
a ink y
e i o iniu
(admi-
nis aciniu)
p incipu.
A
ne
p asmingiau
bi y
eng i
keliy
a
daugelio
giminisky
kalby
geog a inés
e minijos
Zodynus.
A.
Vanagas