Varenavo rajono oikonimų slavinimas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBŲ RYŠIAI IR SĄVEIKOS LAIMA GRUMADIENĖ VARENAVO RAJONO OIKONIMŲ SLAVINIMAS Kalbos substrato tyrinėjimai gali duoti daug naujos medžiagos, bet visų pirma reikia nusistatyti substratinės kalbos atstatymo taisykles, t. y. būdus, kaip nuva- lyti superstrato apnašas. Kalbos faktai rekonstruojami tada, kai patikrinti nebeį- manoma. Dvikalbystės situacijoje kalbos faktus galima bandyti atstatyti, lengviau galima aptikti bendriausius dėsningumus, pagal kuriuos vienos kalbos dalykai pritaikomi kitai. Taip galima suvokti kalbų sąveikos mechanizmą, pasekti kalbi- nių elementų apykaitą. Onomastika — vienas iš substrato tyrinėjimų objektų. Lietuvių onomastikos slavinimo ypatybės jau ne kartą nagrinėtos. Minėtini išsamūs, pagrįsti gausia medžia- ga K. Būgos (1958), K.O. Falko (1963), J. Otrembskio (1963), J. Princo (1968) ir kitų darbai. Juose remiamasi rašytiniais šaltiniais, todėl nemažai reikšmės skiriama rašto ženklų inventoriui, raštininkų sugebėjimui ir nuostatoms, labai atsižvelgia- ma į diachroninius kalbų santykius. Bendriausius dėsningumus jau pavyko nusta- tyti, bet išimtis ar net prieštaringų tendencijų apraiškas paprastai tenka eliminuoti arba aiškinti ekstralingvistiniais veiksniais. Kalba yra nepaprastai tobula sistema, ji „veikia kaip laikrodis“, jeigu kalbos iš tikrųjų sąveikauja, o ne kitakalbis raštininkas užrašinėja jam egzotiškos kalbos žodžius. Visai kitas dalykas, kai dvikalbiai žmonės perteikinėja jiems gerai supran- tamus vienos kalbos žodžius kita kalba, kurią jie irgi gerai moka, jaučia jos arse- nalą. Šio tyrinėjimo objektas — kalbų sąveika. Neįkainojamų kalbos faktų šiam reikalui gausu vadinamosiose periferinėse lietuvių tarmių salose ir paribiuose. Medžiaga šiam darbui rinkta Baltarusijos TSR Varenavo rajone per 1984—1987 metų ekspedicijas. Bendroji sociolingvistinė rajo- no situacija yra gana išsamiai aprašyta (Yexmonac 1988). Pastaruoju metu ypač suaktyvėjo periferinių lietuvių tarmių tyrimai: tęsia dar- bą A. Vidugiris, K. Garšva, savąją plačiabarės sociolingvistinės dialektologijos idėją šiuose kraštuose įgyvendina V. Čekmonas su mokiniais (A. Vaičiulyte-Roman- čiuk, T. Vaišnyte ir kitais)!. Substrato tyrimas iš gyvosios žmonių kalbos — nedažnas lingvistinėje prakti- koje, todėl vertėtų aptarti kai kurias metodologines nuostatas. Visų pirma kompleksiškai tirtinos visos koegzistuojančios kalbos ir tarmės. Gramatiniai aprašai, Žodynai rengtini taip, kad juose atsispindėtų, kuriais atve- 1 Esu nuoširdžiai dėkinga V. Čekmonui už pačią darbo idėją, taip pat visiems čia minėtiems nuolatiniams ekspedicijų dalyviams už savitarpio pagalbą. 84 jais vartojama viena kalba, kuriais — kita. Kitaip sakant, tirdami kalbų sąveiką ir sąryšį, turėtume stengtis rasti inovacijų židinius. Taigi antras dalykas — būtinas sociolingvistinis požiūris į tiriamąjį objektą: kas, kada, kur, sukuo ir kaip šneka. Kokią didelę įtaką turi sociolingvistiniai veiks- niai, rodo tas faktas, kad 15 aptariamų Varenavo rajono apylinkių oikonimų slavi- nimas gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Balčiškių, Girkų, iš dalies Rėdūnios, mažiau — Žirmūnų apylinkėse dar gana neseniai lietuvių kalba buvo gyva, nors dabar ir gero- kai apnykusi; Misevičių ir Ažūbalio apylinkėse — senokai, o dabar tikriausiai nie- kas nebešneka lietuviškai. Visa tai sąlygojo oikonimų slavinimo ypatybes: biling- viai paprastai aiškina kitos kalbos priemonėmis semantinį ir formalųjį oikonimų turinį, pasitelkdami tokias kitos kalbos priesagas ir priešdėlius, kurie tiksliausiai jį perduoda, o kalbą užmiršusieji (prolenkiškai orientuoti) — dažniausiai viskam taiko lenkiškas priesagas ir galūnes. Tose vietose substratinė kalba apsineša ypač storu superstrato apnašu. Patikimiausiai buvus stiprų lenkinimo židinį rodo pagal lenkų kalbos taisykles perkeltas kirtis, kurio vieta gali būti nebegrąžinamai paslėp- ta. Panašūs reiškiniai vyksta ir kituose kalbos lygmenyse. Trečia — renkami visi įmanomi kalbos faktai, fiksuojamos detalės, galinčios turėti įtakos pavadinimo kilmei (reljefas, geografinė padėtis ir pan.). Labai svarbūs etimologizavimui gali būti ir aplinkiniai mikrotoponimai, vyraujantys antropo- nimai. Dalies tiriamo ploto oikonimų pamatas yra pavardės, plg., Surkantai ~ Cypranmt BI, Vilbikai ~ BinoGixi BIE, bet, aišku, įmanomas ir atvirkštinis pro- cesas: Kuliai ~ Kyai Grk ir tų vietų pavardė Kyzčių. Naudinga žinoti, kad Saltoniškės = Céamaniwxi Grk yra giliai į miškus įsiter- pes vienintelis kaimelis. Tai labai. sutvirtina hipotezę dėl salt- šaknies hidronimų siejimo su salta „liauka gyvulio pakaklėje; taukai ant žarnų“; saltas „juodas gu- muliukas taukuose“ ir pan. (plg. Vanagas 1981, 289). Kaimas Pénciniskés ~ ITlėnysmiuxi Rod, kaip ir Plikiai ~ Ilaixi Zrm, yra plynoje vietoje, todėl jo pa- vadinimas gali būti siejamas su péntis „kulnis“. Tokie būtų patys pagrindiniai sociolingvistinio substratinių reiškinių nagrinė- jimo uždaviniai. Pirmosios kalbamu aspektu tirti kalbų sąveikos padarinius Balta- rusijoje ėmėsi lietuvių periferinių tarmių atstovės T. Vaišnytė (Boiinranc 1986) ir A. Romančiuk (1989). Šiame straipsnyje aprašomi tik oikonimai — 148 kaimų pavadinimai, 1984— 1987 m. užrašyti iš vietinių Varenavo rajono dvikalbių ar daugiakalbių (ne vienakal- bių) gyventojų. Tai pats patikimiausias šaltinis nustatant kalbų sąveikos taisykles: pasitaikančios „išimtys“ yra kitų taisyklių veikimo padarinys, atsitiktinumų čia nėra. Fiksuojamos dabar vartojamos lietuviškos ir baltarusiškos (po-prostu) oiko- nimų lytys. Įvairaus pobūdžio ir įvairių laikų raštuose rasta daugelio nagrinėjamų oikoni- mų lenkiškosios ir rusiškosios lytys, bet čia nusistatyta griežtai skirti gyvosios kalbos (suponuojančius dvikalbystę) ir rašytinius faktus. Pavyzdžiui, Žirmūnų apylinkėje esantį Zalieckiij kaimą, kurio pavadinimas tikriausiai kilęs nuo dar dabar tose apy- linkėse tebegyvenančių Zalieckių pavardės, rusiškai dabar jau randame parašytą Janecekue, t. y. liaudies etimologijos pagrindu paaiškinta, kad tas kaimas esąs už 85 miško. Todėl geriau riboti nagrinėjamos medžiagos apimtį, bet turėti ją kuo vie- nalytiškesnę, taigi autentiškesnę. Dar viena metodinė pastaba. XX a. 3—4 dešimtmečiais kalbamuose kraš- tuose vyko trumpas, bet gana.intensyvus „Ryto“ draugijos organizuotas sąjūdis už lietuvybės atgaivinimą. Daugelyje kaimų įsisteigusios skaityklos iki mūsų dienų paliko būrį žmonių, kurie lietuviškai išmoko ne iš savo tėvų (nors pastarieji dažnai dar lietuviškai buvo mokėję, bet savo vaikų nebemokę), o iš mokytojų, skaityklose. Iš tokių žmonių (jie kalba netarmiškai arba pusiau tarmiškai) užrašyti vietovardžiai gali būti hiperkorektiški, plg. *Gaiviinai ~ yaiieynyst Rod, bet čia yra Aivūnai (tarmėje ai <ei žodžio pradžioje), plg. Jiūmynor (Lydos raj.), taip pat tarminę lytį Aišiškės ~ Binursnuxi. Tik šnekamoji kalba (nes rašte neatsispindi) gali parodyti, kur substratinėse formose buvo /g/, o kur ji pridėta: alofonas [g] baltarusiškoje formoje rodo iš seno ten buvus /g/ ir substratinėje kalboje, o [y] dažniausiai indikuoja pridėjimą, plg. yaiyronfwiki Ben. [y] žodžio pradžioje leidžia pamažu restauruoti veiksmažodinės šaknies ei- pamatą ir šiame oikonime. | Aptarus medžiagos rinkimo ir atrankos principus, toliau aptariamos oikonimų perkėlimo iš vienos kalbos į kitą taisyklės, pagal jas klasifikuojami visi surinktieji pavyzdžiai. Išeities tašku pasirinkti J. Princo, iš dalies ir K. O. Falko, metodolo- giniai principai: skirti ir iš fonetinių svarstymų eliminuoti tuos pavyzdžius, kurie perteikiami į kitą kalbą vertimo ir aiškinimo (pastarąjį J. Princas vadina Deutung) būdais. Vertimu laikomas toks pakeitimas, kai oikonimo semantika perteikiama neturinčiu fonetinio ryšio kitos kalbos žodžiu, o aiškinimu — kai parenkant kitos kalbos atitikmenis siekiama maksimalaus fonetinio panašumo. Vertimas yra, pvz., Aukštūojai ~ Beicokia Grk, o aiškinimas — Bilonys ~ Biaduyst Zrm. Vertimas. Neabejotiny vertimo pavyzdžių nedaug. Pavyzdžiui, toks slaviškas oikonimas bapézayka Ažbl duoda pagrindo įtarti esant vertimą, bet tai gali būti ir slavų kaimas, juk kitokia lytis neužfiksuota. Kas kita, kai yra žinoma, kad Aukš- tūojai ~ Bvicdkia Grk, kad Piliakalnis ~ yapadiwua Rod, kad Lietuva ~ JTimei- ya Bnk, arba Ažūbalis| Žūbalis ~ 3dGanays | 3d61aye AZbl, Bnk — net giminė pakeičiama, nors perteikiant baltiškus oikonimus baltarusių (ir lenkų) kalbomis stengiamasi išlaikyti ir tą pačią giminę, ir skaičių. Aišku, iškart kyla noras oikoni- mus Jaznemansi Msv, Ažbl, 3apeudne Msv taip pat traktuoti kaip vertimą, kaip ir įtarti priesagų vertimą Jlaiūnasiuxa (*Dainavėlė) Msv, nes šalia yra Dainava. Kybensuiki Msv galima įsivaizduoti esant substratinę Kubiléliy lytį, bet Sie da- lykai nėra patvirtinti kalbos faktų. Be pamatinio žodžio verčiami ir tik atskiri sudėtinių vietovardžių komponen- tai: Senieji Smilginiai ~ Cmapuvia Cminbeini Rod. Aiškinimas. Aiškinamasis vietovardžių perteikimas yra pats dažniausias būdas. Galima būtų skirti du jo potipius: kai ieškoma tiek prasminio, tiek ir morfologi- nio panašumo ir kai verčiamasi iš esmės morfologinėmis priemonėmis. Vieną grupę sudarytų kuopiniai vietovardžiai, kurių pamatas — asmens pagal užsiėmimą ar profesiją pavadinimas ir jo slaviški atitikmenys, kurie dėl senų baltų ir slavų ryšių ir skolinimosi labai panašūs: Bajorai ~ Basper Žrm, Ulonai~Y aa- 86 net Grk, Kavėliai ~ Kaednoki Grk. Priesagos -xi atsiradimą šiuo atveju gal saly- gojo reikalas perduoti kuopinę reikšmę, todėl priesaga atsiranda ten, kur jos nė ne- buvo. Antrasis aiškinamojo perteikimo būdas — homonimijos pagrindu atsiran- dantis naujas įprasminimas: Zalieckiai ~ 3ančy(c)kia Zrm, plg. tų apylinkių pavardę 3anėykiū. Vadinasi, kuopinio vietovardžio pamatu imama pavardė ir pasidaroma (o ne tik perteikiama galūnė -(i)ai>i) pagal modelį: iš pavardės su -ėykiūū — oikonimas su -éyxis. Taip iš 3ančyki atsiranda „suprantamesnis“ Jančykia, O tai jau homonimas (ar beveik homonimas) reikšmė ,3anecckue® — „už miško“. Trečiasis aiškinimo būdas — kai pakeičiamos visos žodžio morfemos, kirčio vieta, — tai beveik vertimas, bet vis dėlto pamatinis žodis gana panašus: Babri- nykai ~ Ba6paynixi Ažbl, Berfuona ~ Bepesna Zrm (plg. atitinkamą upėvardį), Varniškės ~ Bapodniuwi Msv. Ketvirtasis būdas galėtų būti toks, kai „iš inercijos“ lietuviškos oikonimo ly- ties pabaiga sutapatinama su atitinkama lietuviška priesaga, turinčia kuopinę reikšmę, ir perteikiama jau pastaroji, plg. Paliūnai ~ ITanronys: Rod (Ditvės aukš- tupio pelkėse esančio kaimo vardas tikriausiai kildintinas iš apeliatyvo liūnas ir pa-). Taigi čia hiperkorektiškai traktuota priesaga -ūnai. Tokiam darybos būdui priklausytų ko gero visi nepavardinės kilmės oikonimai, kurių semantika iš pirmo žvilgsnio nėra aiški. Taigi elgiamasi formaliai, kai žodžio pabaiga skamba panašiai kaip ir priesaga. Šiame darbe ketvirtasis būdas laikomas potencialiu, bet be specia- lios vietovardžių semantinės analizės negali būti tinkamai taikomas. Kaip minėta, aiškinamasis perteikimas gali būti pagrįstas tik morfologiniais ek- vivalentais (arba pusiau ekvivalentais), t. y. priešdėliais, priesagomis ir galūnėmis. Tai pagrindinis oikonimų slavinimo būdas. Priešdėlėtų vietovardžių nedaug, todėl gali pasirodyti, kad tai nėra produkty- vus būdas. Iš 6 aptiktų priešdėlėtų lietuviškų oikonimų 1 buvo išverstas (AZubalis | Žūbalis ~ 3a6anays | 3d6aays Ažbl, Bnk, o vieno verčiama tik lenkiška lytis (nes lietuviškas ir baltarusiškas priešdėliai sutampa): PravoZa ~ Ipasascd ~ Pšovdža AZbl, beje, tai ir upėvardis. Kitiems 2 oikonimams, susijusiems su apeliatyvais médzias „miškas“ ir valka „bala, pelkė“ bei 1 — su upėvardžiu Ditva, padarytiems su priešdėliu pa-, parenkamas labai panašus baltarusiškas priešdėlis /To-, plg. Pa- dzitvė|Padzicvys ~ Ildd3imea BIE, Pamedė ~ Ilėmad(3)o BIE, Pavalaké ~ Ildea- aaka BIE. Kad tai ne fonetinis perteikimas, o priešdėlio pakeitimas, rodo ir tas faktas, kad baltarusių ITo- prisitraukia kirtį. Ir atvirkščiai, kirčiuotas priešdėlis lie- tuviškoje lytyje Parodūnė baltarusiškoje ITapddyk» DEk tampa nekirčiuotu. Priesagų perteikimas yra pats sudėtingiausias iš morfologinio pritaikymo būdų. Pavyzdžiai rodo, kad griežtai laikomasi tokios taisyklės: lietuviškos priesagos bal- siai gauna gerai fonetiškai parinktą atitikmenį baltarusių priesagoje, bet kiti prie- sagos elementai jau derinami pagal morfologinius kriterijus (ieškomas atitikmuo kuopinės reikšmės perteikimui), o ne fonetinius. Atrodo, kad a ir o tarpusavio kaitą reguliuoja priegaidės: tvirtapradžiai « ir o išlieka nepakitę, o tvirtagaliai a virsta o ir atvirkščiai, bet šis dėsningumas dar nėra tvirtai nustatytas. Ilgalaikis taikus kalbų 87 koegzistavimas (kai nė viena kalba nėra ujama, stumiama kitos, prestižiškesnės) skatina rinktis kalbamą perteikimo būdą, t. y. sąmoningą pritaikymą, ne tik foneti- nio apvalkalo pakeitimą. Pateikiami priesagų aiškinimo pavyzdžiai. -énai~-dre: Dvarčėnai ~ ĮĮeapudne Ažbl, Kazlénai ~ Kazasmwi(a) Ažbl, Zaprudzénai ~ 3anpyossiner AZbl; -iniai ~ -inyor: Dubiniai ~ Jy6inys Grk (Balčiškėse yra Dubiniy miškas). Gal -inyw:, skirtas kuopinei reikšmei nusakyti, šiuo atveju pavartotas hiperkorek- tiškai? -inykai ~ iki ; Druskinykai ~ Įlpyckinixi BIC, teka upelis Druskéle. Priesagų -drysr ir -4Kybr parinkimas priklauso nuo šaknies paskutiniojo priebal- sio kietumo: po kietojo vartojama -drys!i, po minkštojo — -4HKYBL; -(i)onys ~ -(4)dnyer : Bilénys ~ Bindnymi Žrm, Kivénys ~ Kisdnyst DEK, Lelionys|Liulionys ~ JTinanywti | JTroasmyer Grk, Mickonys ~ Miyxdnyst NE, Mie- Z6nys|MieZionys ~ Mexcdnyer | Mincdnyvi (Grk, Pavilonys ~ ITaeisdnym DEK, Pereigonys ~ Ilepe(ii)ednyer Prg, Skladonys ~ Ckaaddnysr Rod, Ramaškonys ~ Pamauxanyw: Prg, Tūsumonys ~ Tycymanysi Bok, Vigénys ~ Bizdnyst Rod. Kai kurių šių oikonimų kuopinis pobūdis nėra aiškus, todėl galėjo veikti fonetinės analogijos veiksnys. -ūnai ~ -Yuyvi: Aivūnai ~ yaiieynyst Rod, Lipkūnai ~ Jlinkynyst Grk, Mačiūnai | Micitinai | Miciiinai ~ Maujnyst DE, Nekrasitinai ~ Haxpaurynysi Nč, Pilitinai|Pilivionys ~ ITinronywi BIE, Pocelitinai ~ IMaysaionysr Rod, Sapii- nai ~ Canynyvri Grk (yra pavardė Cdnka, upelis Canyuxa), Tolkūnai ~ Tankyn- yor Rod, Vaikiinai|Vaikiinonys|Vaikiinys ~ Baiikyuyst Rod. Labiausiai priartėjęs prie fonetinio perteikimo būdo yra galūnių perteikimas aiškinamuoju būdu, kartais tai net sunkiai atskiriami reiškiniai. Šis pogrupis pats gausiausias. Pažymėtina, kad daugeliu atvejų kirčio vieta išlaikoma ta pati, pasi- taikė tik viena išimtis: Ramūčiai ~ Pamyyi Bnk. Galūnę -ai atitinka -i arba -s:: Advérnykai ~ Adeépuixi Rod, Balcinyké- liai ~ Baavyinixéai Bnk, Balkūnai ~ Basskyner KIS, Bartašiūnai ~ Bapmawy- nor. Prg, Bastiinai ~ Bacmynm Bst, Biliai ~ Biai XKI§, Birfiniai ~ Bipnesmi Bnk, Budrévicai ~ Bydpšeiuwi Zrm, yra pavardė Bydpšiųu, Draguciai ~ Jpazyyi BIE, yra pavardė [Jpazyyw, Dzietkai ~ J3émxi Ažbl, Gestautai m T, ewmaymui BIC, Ginéliai ~ Tinėni Nč, Gudeliai ~ Tydėni Zrm, Hancevičai ~ ydnyseiuvi Zrm, yra pavardė yduyasiu, Jančiai ~ Anus DEk, Jotautai ~ fimajmtū Rod, Jucitinai ~ IOyronmi Rod, Jurdliai ~ IOpšai Dék, Kargaudai ~ Kapeayoun Grk, KemeiSiai ~ Keméimwt Rod, Kerbedziai ~ Kepbedsi Zrm, yra pavardė Kép- 6e036, Kldisiai ~ Kaditwwr Grk, Kloniai = Kadni Ažbl, Kukliai ~ Kykai BIE, Kuliai ~ Kyai Grk, yra pavardė Kyaéiu, Kužiai ~ Kyxcer Buk, Leliūšai ~ JIa- aroun Grk, Laucitinai ~ Jayyyner Bst, yra kaimas Jayysr KIS, Lebednjkai ~ Jebeonixi DEK, yra upė Lebeda, Lūnkiai ~ JIyuxi Grk, yra pavardė JIyuxéiu Nasavicai ~ Hacasiust Rod, yra pavardė Hocasiu, Navikai = Hasixi Grk, yra pavardė Hoeix, Norkiinai ~ Hapkyner AZbl, Dk, yra pavardė Hapryn, Mažei- kiai ~ Maxcsiiki Rod, yra pavardė Maniešixa, Mėdziušai = MAdsiowsn Rod, Minjkai|Mnjkai ~ Muixi Zrm, Mogūnai ~ Mazynum: Zrm, Padaikai ~ IlTa- 88 d3iiki Ažbl, Papiškiai ~ Ilaniuxi Rod, Petrašiūnai ~ Iempauynm Zrm, Pli- kiai ~ Iaixi Zrm, Poškai ~ Ilauuxi Ažbl, Pusidvarai ~ IlycAeapw Rod, Rac- kiinai|Rackiinai ~ Paukynoi Bst, Rod, yra pavardė Pduxa, Radziiinai ~ Pads ious Dčk, yra pavardė Padzwab, Ramūčiai ~ Pamyyi Bnk, Sakalai ~ Caxansr Bst, Scilgiinai ~ Cyinejnor Vrav, Skireikiai ~ Crkip3iiki Rod, Siaurūkai ~ Caypyxi BIE, yra pavardė Caypyx|Caypyk, Smilginiai ~ Cmiaveini N&, Rod, Ažbl, Stra- čiūnai ~ Cmpauynet Rod, Stukai ~ Cmyxi Zrm, Surkantai ~ Cypxkaumsr BIE, Salciniai ~ Maavyini Zrm, Severddkai ~ Illeeepdoaxi Zrm, Saurai|Siauriai ~ layper Nč, Taukiniai ~ Tayxini Zrm, Traigiai ~ Tpaiizi Ažbl, Trakéliai ~ Tpaxéai Bst, Vaisniai ~ Baitwni|Bétauni|Béiauns Bnk, pastarasis yra vertimo pavyzdys, o šaknyje kirfiuojama dėl adstratinio lenkų kalbos poveikio; yra pavar- dė Bainunic|Bdiiumic, Vafliai ~ (B)Opai Rod, Vaškėliai ~ Bauėni: Rod, yra pavardė Bawmxendiys, Zapasnykai ~ 3anacuixi Ažbl, yra pavardė 3andenik, Žirmūnai ~ Kompmyuwr Zrm. Oikonimai su galūne -ės pritaikant juos baltarusių kalbai gauna galūnę -i: Abromiškės ~ A6pamimuxi Ažbl, Alekšsškės ~ Anakusšunuxki NE, Ambrazviskés ~ Ambpanesnuxi: Plc, yra pavardė Ambpaxcyk, Ažėliškės ~ Anedaimki Zrm, Bal- ciškės|Balčiškės ~ Béavyiwxi BIE, yra pavardės Bamųyšiųu, Balčius, Bartūšeiš- kės ~ Bapmdaunsunuxi Rod, yra pavardė 5Bapmocs, Daugėliškės ~ Jayzeaiwxi Rod, yra pavardės JaVesiaa, Jayeeaéiu, Daugirdziškės ~ Hayziposimxi Rod, Dėčiš- kės ~ Joyiwxi Dčk, Gudziniskés ~ I'vosinfwxi Ažbl, Juotkiskés|Juotkos ~ Ėmkiumxi Bnk, yra pavardės Eodic, Amxésiu, Kurkés ~ Kypxi Rod, Lapocis- kés ~ Jandyiwki Prd, Bst, Naniskés ~ Honimxi Zrm, Padvarviskés ~ IMadea- ponuxi Buk, Pénciniskés ~ Ilėnųiniukxi Rod, Saliskés ~ Caafuxi Rod, netoli yra miškas Sala, Saltoniškės = Céamaniwxi Grk, Serbeniskés ~ Cépbeniwki Nč, Sūšaiškės ~ Cywvnuxi Dk, Taūčiškės ~ Toyyiwxi|Téayiwki Grk, Trumpis- kés ~ Tpymniwxi Prd, Valdotiskés|Valdotiskés|Valdonai ~ Baaddmenuxi| Béada- aconuxi BIC, Vanagiškės ~ Banazimxi Grk. Galūnę -i baltarusių kalboje gauna ir oikonimai su galūne -os: Berplos ~ Ba- pinti: Plc, Girkos ~ Tipkxi Grk, yra pavardė r'ipic, šalia, Navikuose, miškai vadinasi I'ipa, T'ipdiūiųys, Paloškose šaltinis I'ipki, Mikūtos ~ Mixymet BI, yra pavardė Mixyys, Palėškos ~ Ilaadwxi Grk, Talé¢kos ~ Taaduxi Ažbl, yra pa- vardé Taaduxa, ValaiSos ~ Banšiūumi, yra. pavardė Baadiiwa. Šiame straipsnyje apžvelgti semantinio ir morfologinio lietuviškų oikonimų lyčių perteikimo baltarusiškai (po-prostu) būdai. Fonetinės perteikimo taisyklės čia neaptariamos. Varenavo rajono oikonimų, užrašytų iš bilingvių vietinių gyventojų, apžvalga rodo, kad galimi keli perteikimo būdai, bet kodėl pasirenkamas tas, o ne kitas, pateiktieji rezultatai dar negali padėti spręsti, pvz., kodėl vienur verčiama priesaga, o kitur analogišku atveju — tik galūnė? Galima padaryti prielaidą, kad tokiais at- vejais daug lemia vertybinė kalbos orientacija, bet tai jau kito straipsnio tema. 89 SUTRUMPINIMAI Ažbl — Ažūbalio Nč — Nočios BIE — Balčiškių Plc — Palėckiškių Bst — Bastūnų Prd — Paradnds Bnk — Benekainiy Prg — Pereigonii} Dčk — Dėčiškių Rod — Rėdūnios Grk — Girkų Vrnv — Varenavo KE — Kaulėliškių Žrm — Žirmūnų Msv — Misevičių LITERATŪRA Būga K. Apie lietuvių asmens vardus // Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958. T. 1. P. 201— 269. Falk K.-O. Ze studiéw nad slawizacją litewskich nazw miejscowych i osobowych // Skando- Slavica. Copenhagen. 1963. T. 9. S. 87-103. Otrebski J. Slawizacja litewskich nazw wodnych i miejscowych // Z polskich studiéw slawis- tycznych. Seria 2: Jezykoznawstwo. W-wa. 1963. P. 267-286. Prinz J. Die Slavisierung baltischer und die Baltisierung slavischer Ortsnamen im Gebiet des ehemaligen Gouvernements. Suwalki; Wiesbaden. 1968. 320 P. (Rec.: Urbutis V. Baltistica. 1969. T. 5(2). P. 210-217; Vanagas A. LKK. 1970. T. 12. P. 194-200). Roman¢iuk A. Mikrotoponimy funkcionavimas daugiakalbéje aplinkoje // Jaunųjų filologų darbai. V., 1989. T. 3. Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. V., 1981. 289 P. Boiimauc T. A. Onomacraueckmii Tesaypyc Ileperammesckoro c/c Bopomosckoro p-ma BCCP: Muni. pa6ora. Bunsuioc: BTV, 1986. 87 c. Yexmonac B. H. ®ynxkumonuposanue s3bikoB H Omnmursmsm // LKK. 1988. T. 27. C. 37-54. CJIABSAHH3AIĮHS OMKOHMMOB B BOPOHOBCKOM PAMOHE Pe3iome IlpuBojnsaTes pe3yjibTaTbI HCCAENOBaHUS OWKOHMMEM BopoHoBcKOoro p-na BCCP, dyKKuKo- HHDYIOINNIEH B JIMTOBCKO# H Genopycckoii dOopMax H 3armcaHHOH OT MECTHBIX XKTEJIEČĖ OHIIHHTBOB. VeraHaBJmnBaroTCSA IpaBHJIia TPAMMATHYECKH OCO3HAHHOTO NEpeHoca (DOpM OJIHOTO S35IKA B Apyroi. OnpejjejieHbI CJIeJtytoliKe ero THIIbi: 1) ceMaHTHYECKAH NepeBOJI: Aukštuūojai ~ Baurcdkia Grk, AZubalis~ 3d6arnaus Bnk, Azbl, Senieji Smilginiai ~ Cmapvia Cminbeini Rod: 2) oGtacuenne IDpH IHOMONIH NOAGOpa COOTBETCTBYIOMAX MODOOJIOTH4ECKHX DJIEMEHTOB GEJIOpyCCKOTO JMAJIEK- Ta: a) poJIcTBeHHEIX KOpHei: Beržuona = Bepesnd Zrm, Varniškės ~ Baponiust Msv; 6) ripucraBok: Pavalakė + Ildeanara Bič; B) cybduxcos: Dvarčėnai ~ Meapudne Azbl, Vigonys + Bizdnyst Rod: T) OKOHWaHWI: AZéliskés~ Anedaimki Zrm. Įlenaerca 3akntoueKne 06 OTHOCHTENLHO BBICOKOH PEryISPHOCTH COBMIONEHNS TaHHBIX npa- BWI, a TaKke npeanosioxenne (6e3 HOKA3ATEJIbCTB) O HAJIH4KHH TPOLECCA MEPEOCMBICIICHIS npa- BHJI IEPEHOCA MOI BIMAHHEM aJCTpaTa (B JAaHHOM CIIy4ae — TIOJIbCKOTO H3bIKA).