Iš veiksmažodžio „rinkti“ semantikos lietuvių ir baltarusių paribio šnektose

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBŲ RYŠIAI IR SĄVEIKOS ALOYZAS VIDUGIRIS IŠ VEIKSMAŽODŽIO RINKTI SEMANTIKOS LIETUVIŲ IR BALTARUSIŲ PARIBIO ŠNEKTOSE Kalba, būdama pagrindinė bendravimo priemonė, sudaro turinio ir formos vienovę. Taigi ir lengviausiai pastebimas kalbos elementas — žodis savo forma (raiška arba žymikliu) yra neatskiriamai susijęs su reikšme (turiniu arba žyminiu). Žodžio leksinė reikšmė iš tiesų yra pagrindinis kalbos leksinės sistemos vienetas. Pastaruoju metu kalbos semantika laikoma viena iš pačių aktualiausių ir perspekty- viausių dabartinės kalbotyros sričių. Be semantinės kalbos aspektų tyrimo sunku geriau suvokti pačią kalbos prigimtį, jos funkcionavimo dėsningumus ir raidą, jos ryšį su žmogaus mąstymu ir elgesiu (BacnnmsesB 1981, 3). Ne mažiau aktualu šiuos aspektus tirti ir kalbų kontaktų sąlygomis. Šiame straipsnyje norima plačiau panagrinėti veiksmažodžio rinkti semantiką ir jos kitimą dėl interferencijos kontaktuojančiose lietuvių ir baltarusių paribio šnektose, įeinančiose tiek į pietrytinius Lietuvos TSR, tiek į šiaurvakarinius Bal- tarusijos TSR rajonus. Vietų, iš kurių turima daugiau ar mažiau medžiagos, pava- dinimai nurodomi tais pat sutrumpinimais, kaip ir akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“. Dėl veiksmažodžio rinkti reikšmių ir jų vartojimo daugiausia duomenų yra iš Zietelos ir Lazūnų apylinkių, todėl straipsnyje daugiausia šių šnektų medžiaga ir remiamasi. Iš kitų vietų turima medžiaga gerokai fragmentiškesnė ir neatskleidžia visos šio veiksmažodžio reikšmių vartojimo sistemos. Ji minima daugiausia atitin- kamų reikšmių paplitimui nustatyti. Zietelos ir Lazūnų šnektos į lietuvių kalbotyros istoriją yra įėjusios kaip toliau- siai į pietryčius nuo pagrindinio lietuvių kalbos ploto atsijusios salos. Iš tiesų vadi- namosios Zietelos ir Lazūnų šnektos yra tik likučiai kitados buvusių daug didesnių lietuvių patarmių. Lazūnai iki XIX a. vidurio iš esmės dar betarpiškai siejosi su pagrindinių lietuvių kalbos tarmių plotu, kurio pietrytiniai pakraščiai dėl asimilia- cijos buvo tik pradėję koryti (Balinski, Lipinski 1846, 251: Tayuac, Bunyrapuoe 1983, 38). O Zietelos sala irgi anksčiau tiesiogiai siejosi su kitomis lietuvių kalbos tarmėmis. | Tarpusavyje gerokai skiriasi ir pačios Lazūnų ir Zietelos šnektos. Nemaža Lazūnų apylinkė sudaro patį pietinį rytų aukštaičių vilniškių (rytų dzūkų) patarmės kampą. Tai natūralus tos patarmės tęsinys už respublikos ribų. O Zietelos šnekta svarbiausiomis vokalizmo ir konsonantizmo ypatybėmis skiriasi nuo. artimiausios pietų aukštaičių (vakarų dzūkų) patarmės ir daugiau šliejasi prie vakarų aukštaičių, kauniškių. Tik pagal priebalsio / kietinimą ir kai kurias morfologines ypatybes 39 ji priartėja prie seniau skirtos vidurio aukštaičių patarmės, ypač pietinės dalies (apie Jiezną). Šiaip Lazūnų ir Zietelos šnektos turi daug ką bendra, pasižymi nemaža morfologinių formų įvairove ir archaika. Ypač jas jungia daugelis naujesniųjų įvairaus pobūdžio (t. y. įvairių tarminių sistemų lygmenų) bendrybių, atsiradusių dėl ilgų ir glaudžių kontaktų su slavų (baltarusių, lenkų ir iš dalies rusų) kalbomis. Pastarųjų ypatybių, artėjant prie pagrindinių lietuvių kalbos tarmių, palaipsniui mažėja. : Daugelis daugiakalbiy lietuvių ir baltarusių paribio šnektų atstovų nuostabiai lengvai geba iš vienos kalbos (kalbinės sistemos) pereiti į kitą. Dėl to kartais, kai kas iš kalbininkų, nors ir pripažįstančių sparčią vietos lietuvių asimiliaciją, tačiau grynai sinchroniškai nagrinėjančių dabartinių lietuvių ir slavų kalbų kontaktų mechanizmą, mano esą tikslinga kalbėti apie „baltų ir slavų kalbų sąjungą“ (Hes- ckKas, Cyjtauxr 1978, 286). Iš tiesų dėl ilgų ir intensyvių kontaktų daugelis lietuvių ir baltarusių paribio šnektų pasižymi savotiška specifika, kurią turi ir visa (ypač Zietelos ir Lazūnų šnektų) veiksmažodžio rinkti semantika ir vartosena. Veiksmažodis rifikti, nežiūrint daugiausia fonetinio pobūdžio įvairavimų (plg. rifikti| roiiikt | rifikc’ | reiiikcie, refika| rafika ir kt.) iš esmės visose lietuvių pietry- tinio pakraščio šnektose išlaiko tas pačias pagrindines formas — rifikti, refika, rinko. Tik Zietelos šnektoje dėl analogijos esamojo laiko formų šaknis kartais pasi- taiko tokia pati, kaip ir būtojo kartinio laiko formų, pvz., rinkū, rinki, rinkam(e), rinkat(e), rifika greta renkū, renki, refikam(e), reiikat(e), refika| raiika. Visose lietuvių kalbos tarmėse šis veiksmažodis yra daugiareikšmis, o pietrytinių pakraščių šnektose neretai netgi itin daugiareikšmis. Daugiareikšmiškumas, arba polisemija, paprastai tapatinama su semantine derivacija (Drotvinas 1986, 83; 1987, 29), yra be galo svarbi kalbos ekonomijos ypatybė, padedanti sėkmingai įveik- ti pagrindinį prieštaravimą tarp begalinės realybės įvairovės ir gana riboto kalbos elementų skaičiaus. Daugiareikšmio žodžio semantinė apimtis, tiksliau — semantinė žodžio struktū- ra, sudaranti savotišką kontinuumą, praktiniuose žodynuose paprastai skaidoma atskiromis reikšmėmis — semantiniais variantais (Vidugiris 1977, 111). Semanti- nis variantas, kaip ir semema, savo ruožtu susideda iš smulkesnių reikšmės dalelių, vadinamųjų semų, išskiriamų komponentinės analizės metodu. Čia semomis ope- ruojama tik tiek, kiek jos padeda apibūdinti daugiareikšmio žodžio atskirus semanti- nius variantus. Semantinį variantą (sememą) paprastai sudaro semų kompleksas, susidedantis iš integraliųjų semų, kurios jungia įvairias reikšmes, t. y. yra joms ben- dros, ir diferenciniy semų, kurios skiria artimas reikšmes (IT yxaBnuroc 1985, 19). Taigi kiekvienas daugiareikšmio žodžio semantinis variantas, be bendrųjų, arba integraliųjų, semų, visada turi daugiau ar mažiau diferencinių semų. Būtent nuo di- ferencinių semų skyrimo, jų kompleksų kiekio, nemaža priklauso ir semantinių variantų kiekis. Apskritai pagal kalbų kontaktų poveikio pobūdį veiksmažodžio rifikti semanti- nius variantus, arba reikšmes, galima dalyti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarytų semantiniai variantai, kurie yra bendri su atitinkamais pagrindinių lietuvių kal- bos tarmių ir bendrinės kalbos semantiniais variantais. Skirtinga dažnai yra tik jų 40 raiška. Dalis semantinių variantų slavų kalbų pavyzdžiu paprastai nusakomi prieš- dėliniais ar priešdėliniais ir priesaginiais veiksmažodžiais. Kartu čia apžvelgiamos būdingesnės raiškos formų darybos priemonės. Antrąją grupę sudarytų semanti- niai variantai, atsiradę dėl glaudžių kontaktų su slavų kalbomis. Daugelis jų yra aiškiai semantinės interferencijos produktas — vadinamosios semantinės kalkės. Būdingiausios jos yra pietrytinio lietuvių kalbos pakraščio šnektoms. Greta patei- kiami priešdėliniai veiksmažodžiai, kurie paprastai svarbūs yra ne tik reikšmių koreliacijai, bet leidžia pasekti semantinės interferencijos kryptis ir tendencijas. I. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (V., 1972) veiksmažodis rinkti turi septynis semantinius variantus, arba reikSmes'. Įdomu iš eilės pasekti, kaip jos reiškiamos lietuvių ir baltarusių paribio šnektose, ypač apie Lazūnus ir Zietelą. Iš tradicinių reikšmių plačiausiai yra vartojami pirmieji du semaniiniai vari- antai: 1. „imti ir dėti į vieną vietą“: Aimam m'&dz'an® viogu rinkc' Lz. Dz'ienu negalėš'davo" rinkc' gri"bu" (pono miške) Grv. Ir tadaik refi.ka no“stal'n'i"'k'ė*n (i staltiesę) ir sarižd'in'ė'ja Zt. Uogas renika, an turgo“ atv'ėždo“ Pls. Rinkaū gru'- š'as ir n'eš'aū an turgo' Zt. L'ies'n'ikai (iš drevių) m’'@ du rišiko" Rod. | refl.: Ana renkas'i (bulvių) v'ė:!' k'ito"n t'erlėrko'n (į molinį dubenėlį) Zt. 2. „Iš įvairių vietų gauti, telkti“: Laldutuv'ai aima riūikc' paiitu' (kiaušinių) Lz. B'ernai sa m'ergūč'orm'i ait'i (eina) p'er v'é's’@ (sodžių) ir pautūs riūika Zt. | refl.: Jaun'i baz'n'i*č'orn renkas'i ir v'in'¢’avéjas'i (tuokiasi) Zt. Dabaf p'r'ieš dz'ieėnu' r'enkas Pst. Pasakytina, kad nepriešdėlinio veiksmažodžio rinkti atvejų čia (ypač Zietelos ir Lazūnų šnektose) užrašyta mažiau negu panašios (priešdėlių atitinkamai modi- fikuotos) reikšmės priešdėlinių darinių, pvz.: pririnkti 1. „renkant prikrauti“: Nav'eimam s(u)odan, o:buol'it' prirenkam Zt. G'iro'j priranka laužo: (žagarų) ir atv eža Zt. Prirankam riešuc' i: ir aimam namo" Lz. P'r'i.renkam maišu“, tadū a.t'n’esam, pa.p'il'am Švnč. Pr'ir'iūiko" žo'ls*s k'aū- lem SKn. Kvartuk'i (prijuostéje) pr'ir'inkaii žuvū" Tvr. D'iėčkas (kubilai) jau p'ie- na“ pr'ip'ilta, pr'i.r'inkta Aps. | refl.: Nuainū prisrenku tii: spal'g'enuw Dbč. Da ! Akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“ daugelis šių reikšmių yra skaldomos smulkiau ir kartu su įvairių tarmių žodžio rinkti reikšmėmis semantinių variantų kiekis siekia 30 vienetų. Tačiau čia atskleista ne vienos kurios kalbinės sistemos žodžio rinkti semantinė struktūra, o pa- teiktas heterosisteminis jo reikšmių inventorius. * Vartojama kiek supaprastinta transkripcija. Kirčiuotų ir nekirčiuotų ilgųjų, taip pat dėl kirčio pailgėjusių balsių ilgumas nurodomas tašku aukštai iš dešinės raidės pusės (iš tiesų jų il- gumas žodžio gale čia gana dažnai nuosekliai nebeišlaikomas). Iki pusilgių pailgėję i, « ir prieš- dėlių a, e žymimi tašku žemai iš dešinės raidės pusės ir s raidę primenančiu kirčio ženklu. Dvibal- sių ir mišriųjų dvigarsių sandų ilgumas atskiru ženklu nežymimas: tvirtapradžių esti pailgėjęs pirmasis sandas (nuo pusilgių iki ilgų; nepailgėja tik Zietelos šnektos i, u-++/, m, n, r) o tvirtagalių — antrasis sandas (paprastai iki pusilgių). Po sukietėjusių priebalsių ė, i, į žymimi €£/3, x, papla- tėjęs e— a, rytų aukštaičių neįtempti paplatėję ė, 0 — e', 5. Priebalsių minkštumas nurodomas - apostrofu iš dešinės pusės. Paprastuose skliausteliuose aiškinami retesni tarminiai žodžiai ir skoli- niai, o laužtiniuose skliausteliuose tekstą paaiškinantys, bet rinkėjų neužrašyti žodžiai. 41. kūa'š'ikus (pintines) [spanguolių] p'r'ir'eūnka Ad. An v'iéto's sédais ir prisrenk'i gri‘bu Nč. Prisriiik'i, prisdz'o'v'in'i" tūri žo'l'i'nū" Pls. 2. „iš įvairių vietų gauti“: B'ernūkai sa m'ergūč'o'm'i paiitw pririnka daūg'i" Zt. Anas pririfiko: tafbu: lašin'ū' Lz. 3. refl. „daug prieiti“: Prisriūko: daūg mon’ ii Lz. Pr'is'r'iūk'i s'v'ieta p'ir'k'5'j p'ilna Aps. Ir to'k'ū" b'jaur'ū" prisrifik'i- Arm. surinkti | sarifikti 1. „sutelkti į vieną vietą“: Žo:l'i'nū" sarifiko, prisut'ino ir g'@rt dav'é Zt. Kuriej arti g'iro's, tai sarinka daig'i: gri-bu Zt. Kad surinkt viso" dvaro" raktus ir apskrist triskart dvaru" Lz. Surank'it v'iso: dva'ro" raktis Lz. Viogu: suren'k'i, pardiodz'i, sūren'k'i rab'l'i- Dv. T'i* i‘ra malku“ si.r'inkta miš k'i Aps. 2. „iš įvairių vietų gauti“: T6's m'erguc’ o's sarenka daūg'i" paiitu ir d'ešrū' Zt. 3. „suvaryti“: Surink'c'i iš v'iso: balto“ s'v'iet'@1’o* Pls. | refl. „daug sueiti“: Susriūiko: šimtas v iru" Dv. M'é"s kap sūsrenkam, tai n'ega‘l'i ats'idz aiik'c¢' Arm. Formų su kitais priešdėliais reikšmę daugiausia lemia pirmojo semantinio va- rianto ir atitinkamo priešdėlio kombinacija, pvz.: Rud'en'di aprinka pé‘nas itus d:buol'us ir s'k'l'epaii izn'eSa Zt. Aprifik'i- s'Vi"vas, dairis'im’é's o"buol'ū" Lz. Jau aprifiko® riešutus Btrm. Po dz'v'i 6:b’el’is aprenkam Dv. C'ik a.pra‘fikam vakar'i [Kolorado vabalus], r i"tu" i v'é&l’ skraiida Ad. | refl.: Aps'irifiko* o'buol'ai g'eres’- n't Arm. Atrenka, kur buino's @v'iZo's ir pagrivda Zt. Reik'a atrifike’ baltu'nūs (pa- senusius kiaušinius) ir paso'dz'in'c' v'ištu" un paiitu: Lz. Reik'a išriūk't'i plduk'in’es kanap'és Zt. Reik'a isrifikc’ Zo'le' iš t'i* Lz. Nurinku kuno-das (bulves), v'ė:!' van- d'in’i- isp'il’'d'in’é:ju Zt. V'isto's pautūs d'@ ma, jūos reik’a nurifikc’ Lz. Nuraitkam kad kui pama-ta-m k'ifm’e'las Ad. Akm'en’é'l' ūs nurinktdu Dv. Reik'a ait p'irkdi- t'én kuno'das p'érrinkt, bo“ sas'idugo* jau Zi. S'édz'is prieg stal'i, p'ėrrinks'im viiogas Lz. Panašios motyvacijos yra ir daugiau prieSdéliniy darinių. Gana gajiis yra hibri- dai ir įvairūs dariniai su keliais priešdėliais, pvz.: L'ig ga'l'i n'edarinkaii Zt. Išrin- ko'm viogas, aguonas, v'isa paišriūko:m Lz. Darb'in’i-kai akm'en’is nu'ndi panu- rifiks Dv. Vaikai papanuriiko: @km'en’is Dv. VaZiuodamu bul'bas ras'p'i-l' au, nus'é-. dau nog v'eZimo' paparinkaii Lz. Bul'bas ri‘té:j nukd'sim ir papariiiks'im Dv. Papariiiko: uogas Btrm. Vuog'@&la, m'erg'@ la, pas'k'ink man'é, razriiik man’é [slyvele] Zt. D'eg'ė“s'ūs paparazrifiko-m Dv. V'is'i panuv' &;j ir o"buol' ū paprisriiiko Dv. V'ilkas žv'ėr'ū" v'isė'k'u* pasurifiko: Lz. | refl.: Man'ip būvo“ pasusrin'k'i s elė“s'ai (sodžiaus) b'ernai Lz. S'en'i, maži pasisrenka v'is'i Dv. M'efgo's papa- susrenka kur in tvo'rés ir prad'eda g'iedé'c’ Dv. PrieSdéliniy formų gajumg ir produktyvumą čia daugiausia sąlygoja bilingviz- mas (bei polilingvizmas). Slavų kalbose įvairios „rinkti“ reikšmės paprastai. ir reiškiamos priešdėliniais veiksmažodžiais?, plg. baltarusių xa6pdys | na6ipaųs», nadabpdys, cabpdys | ca6ipdys, lenkų zėbrac, rūsų cobupdme | co6pdmse ir kt. 3. Reikšme „ieškoti, rasti tinkamą“ nepriešdėlinių veiksmažodžių rinkti nėra užrašyta nė iš vienos pietrytinių lietuvių šnektos. Užtat tos reikšmės priešdėlinių * Kartais kai kuriose šiaurvakarinėse baltarusių šnektose (veikiausiai dėl lietuvių kalbos įta- kos) šie semantiniai variantai gali būti reiškiami ir nepriešdėliniais veiksmažodžiais 6pays (Caoynix 1979, 215). 42 veiksmažodžių gausu, pvz.: Ir daikta" apriiiko zo va-du (gamyklai, įmonei) dari“t Zt. | refl.: V'ienadi kdiman aps'irifiko: m'ergait'i: Rod. Išrinkaū sdu gū:dna' m'@- d¥ a Zt. Gal' išrinks kadaik v'iena: I'iežiy'i: (kalba), ir būs v'ieni žmo'n'ė's Zt. Išrinkaū go'd'n'es'n'ū" o:buol'ū" im'c' su saim'i Lz. Aš iš v'isé's L'ietuvé's n'eiš- rinkaū sdu pand“s Dbč. | refl.: Č'a ka(p) birs'i do" ir m'efga i(š)s'irink' (is) Zt. Tū i(š)s'irinkai man'i Lz. O“ kad bū't daiktas i(š)s'irinktas, tai grait p'ėrs'iv'ež- tum Azr. V'i'ras m'irė", ana k'itu" pas(i)rinko" Grv. Prirenka k'@turis b'eržel'ū to'k'ūs kreivūs Į[važiui] Pls. G'@& rai m'efgai raik'a g' & raz b' drnas pririn'k't' ie fg Pririfiko* sau pdl'ta: ir ana Zt. Pririnkaii kartiino m'ergūtai un suk'iénko's Lz. Netriiksta šios reikšmės ir hibridų, pvz.: Ot ko'k'i* tu sdu darinkai *mé gu: Zt. Akul'ierus (akinius) reik'a ak'ump darifikc’ Lz. Laika: n'edar'in'k's'im pam'- ir't' Aps. Dar (dabar) n'edarinks'i laiko: : kadū drk'l'i* gé'v'é ir so-dz'ina Rod. | refl.: N'edasr'ifika: [žmonos] i §'uiidz'ien g'i"v'ė*na v'ienas Ad. Nūv'eima m'& dz'- an, al'k's'n'i" kreivu padrenka Lz. Padr'inkaū drūtu* k'auš'i.n'i Aps. 4. Reikšme „balsavimu skirti“ nepriešdėlinė veiksmažodžio rinkti forma už- rašyta tik iš Zietelos, pvz.: Man'ė reiika iž brigad'iéri- (žinoma, jeigu tai nėra pap- rastas veiksmažodžio ima pakaitas). Šiaip visur šis semantinis variantas dabar dažniausiai reiškiamas įvairiomis priešdėlinėmis ir priesaginėmis rinkti formomis, pvz.: N'emd'ku n'é skaic'i'c', n'ė" raši'c', nori kard!l'um apriiikc’e Gry. Sūs- renka v'isas k'iėmas, katras [kerdZius] g'er'dus'ai pac'inka, tii ir aprenka Grv. Tris žmo'n'es k'iemas išrenka ap'iekūtnais Grv. Dabaf, sū“ko“, išringd'in' ė'jam pre- z'id'enita', palduk Zt. T'ė'vo" s'esuva ap'ieku'nūs aprifigdo“ [naslai¢iams] Asv. Ap'iekū'rnu: apriūigdo“, kad n'emuždži't [našlaičių] Asv. Išrifūigd'ė: p'irm'in'i"'ku" Grv. 5. Pagal DLKŽ reikšmė „dėti iš raidžių tekstą“ yra nauja. Minėtose šnektose šią reikšmę atstotų nors ir retokai užrašyti pavyzdžiai „daryti raštus audžiant“, plg.: Divė'nai pav'ien'i atringdz i'ta Dv. N'i'č el'"n'i"č 0 sna inringd'in ė:jo* ir s'k'iė- tan. N'eko'žna inringd'in' ės Zt. Marškas dust, reik'a mo'k'ė*t išringd'in' ė"t Zt. Pa- klo't'és graž'as dudz'a isringdz "tas, k'v'ietkūot'in'es to'k'as Šč. Pirminio neprieš- dėlinio veiksmažodžio rinkti šia reikšme neužrašyta. Ir paskutiniai du veiksmažodžio rinkti plačiau žinomi semantiniai variantai iš esmės paliudyti irgi tik priešdėlinių arba priesaginių veiksmažodžių, pvz.: 6. „imti nuo pradalgės ir rišti į pėdus““: Iš po" p'jdutuvo* refikam [rugius] ir v'&- Zam Pls. Tadū klo'ja I'inūs, refika, riša in ku'l'ūs SK. Klo:jam lini in p'ievo's i paskui refikam Dv. Kap jau ats'igul'i [linai], renkam, p'irt'i: ku'rinam, dž'o:v'inam Eiš. Parenka l'inūs, tadū m'ina Arm. L'inūs parenka, id? o'v'ina, sūriša p'é dikuosna Dbč. V'ienus V'inūs kloja, k'itūs paringd'in'é ja Zt. V'iriskas dal'g'ėi Įkerta), o: béba paringd'in' é&ja ir riša rug'ūs Zt. Tadu.jeina's par'in'k'in ė'ja [linus] nuo p'ieva's, nusaus'in'éja Aps. Parink'in'ė*ju l'in'el us, tutor (d.) Zt. 7. ,kraustyti, valyti (stalą)“: N'evdlgo't, tai nurinks' ū sta-lw- Arm. Aš nur'inks' ū stūlu* Švnč. Nuriūik nug stalo: Arm. | refl.: Me's pa'c'i“s nusirifiksim stalu“ Lz. Panūrenka nok sta'lo", nok sko*t'ert'ė's (staltiesės) v'ic" v'isa Dv. Nuo stū'lo“ reik'a šdukštai pariūike' Eiš. Reik'a ir pad'ūoc' val'g'i'c' ir prariūke' Grv. Aš stū'lu“ pra- rinks'ū Ad. Prar'iūik stū'lu' Lnt. | refl.: Valgai, ba prasr'inkc' raiks Str. Reik'a 43 pririūke' nok stalo: val'g'i'mūs Lz. Itaig'i nuringd'in'č'jau stė'lo" Zt. Nuringd'in'é'k sta'la Zt. Aik, nuringdz'i'k stūlu* Rod. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad tradicinė veiksmažodžio rinkti reikšmių raiška čia gana nevienodai išlikusi. Geriausią lietuvišką raišką išlaikė tik pirmieji du pagrin- diniai semantiniai variantai. Jie reiškiami tiek pirminiais, nepriešdėliniais veiksma- žodžiais, tiek ir priešdėliniais (dažniau). Pastarieji pavyzdžiai gal dėl to dažnesni, jog jie pagal atitinkamą priešdėlį sukonkretina, patikslina žodžio rinkti reiškiamus veiksmo atspalvius. Likusiomis kitomis reikšmėmis nepriešdėlinio veiksmažodžio rinkti iš esmės jau nebėra užrašytų pavyzdžių. Jį pakeičia daugiausia įvairūs priešdėliniai, plg. tre- čiąjį semantinį variantą „ieškoti, rasti tinkamą““, reiškiamą vien priešdėliniais veiks- mažodėžiais. g Kiti likusieji semantiniai variantai reiškiami tiek priešdėliniais dariniais, tiek priesagų -(d)inėti, -dyti vediniais. Tai priklauso nuo to, kur koks darybos būdas daugiau įsigalėjęs. Pavyzdžiui, Zietelos šnektoje dažnai pasikartojančiam, dažni- niam ar ilgai užtrunkančiam veiksmui pabrėžti labai mėgstami priesagos -dinėti veiksmažodžiai (Vidugiris 1961, 219—231). Greta lietuviškos darybos priešdėlinių veiksmažodžių skverbiasi kalkės, atsira- dusios pagal baltarusių kalbos žodžių darybos modelį (plg. swibipdys | er16pays „1. išrinkti tinkamą, 2. balsavimu skirti“, nada6pdys „išrinkti tinkamą“, nabpdys „imti paklotus linus ar kanapes ir rišti į pėdus“, npwibipdys | npubpdys „kraustyti (stalą)“ ir kt.). Pavyzdžiui, lazūniškiai greta lietuviškai vartojamos formos nu(si)- rinkti (Mė's pa'ci's nusirinksim stalu") dabar dažniau vartoja darybines kalkes pri- riūkti ar net priimti (Reika pririūke' | priim'c’ nok stū'lo“ val'g'i'mūs). Taigi dėl glaudžių ir intesyvių kontaktų su slavų kalbomis pietrytinio lietuvių kalbos pakraščio šnektose veiksmažodžio rinkti tradicinių reikšmių raiškos raidai būdingos dvi tendencijos: nykstant nepriešdėlinėms formoms, vis daugiau įsigali priešdėliniai dariniai (kartais priesaginiai vediniai) ir smarkiai plinta darybinės (raiškos) kalkės. II. Intensyvus pietrytinio lietuvių kalbos pakraščio šnektų kontaktavimas su slavų kalbomis taip pat veikia ir veiksmažodžio rinkti semantinę struktūrą. Būdinga lietuvių kalbai „rinkti“ reikšmių plėtotė buvo sutrikdyta, t. y. išmušta iš tradicinių savo vėžių. Atsirado didžiulis reikšmių klodas, mažai ką bendra turintis su tradici- nėmis „,rinkti““ reikšmėmis. Lietuvių kalbos žodis rinkti pradėjo perimti atitinkamo slavų kalbų žodžio (plg. baltarusių 6pays „imti“, lenkų brac', rūsų 6pams) reiks- mes. Į žodžio rinkti semantinę struktūrą pradėjo brautis svetimos lietuvių kalbai reikšmės, vadinamosios semantinės kalkės. Kalkiavimas šiuo atveju apima vadi- namąją „vidinę žodžio formą“ arba turinį. Pagal išorinę formą semantinės kalkės „neturi svetimos kilmės požymių, nes yra gimtosios kalbos žodžiai“ (Velakoski 1984, 221—222; Ojanen 1985, 143). Savas žodis, įgijęs kitą ar svetimą reikšmę, iš karto tampa ir kitu žodžiu arba leksema. Tai vienas nominacijos būdų (ITasBejx 1983, 74, 83). Turinio požiūriu (turint omenyje, kad veiksmažodžiai rinkti ir imti turi bendrų semų) naująsias žodžio rinkti reikšmes galima laikyti antriniais semanti- niais derivatais (t. y. reikšmės dariniais). 44 Taigi be minėtų tradicinių reikšmių šių šnektų žodis rinkti turi įgijęs daug ir ki- tokių reikšmių (semantinių variantų), kurias savo ruožtu galima dalyti vėl į dvi dalis: įvairios „imti“ reikšmes (a) ir „rengti, ruoštis“ bei kitas smulkesnes reikš- mes (b). Toliau reikšmės skaidomos ir pateikiamos savo nuožiūra, todėl jų išskyrimas irišdėstymas dėl difuziškumo gali būti ginčytinas. a. Čia pateikiami tokie veiksmažodžio rinkti semantiniai variantai, kurie dau- giausia ne tik reiškia, bet ir dubliuoja žodžio imti semantinius variantus. Tai aki- vaizdžiai matyti iš greta pateikiamų su veiksmažodžiu imti pavyzdžių: 1. ,Ciupti, imti ranka, arįrankiu“: Ga@l'iv'ienas v'iena" rifikt iž g'erkle's Zt. N'ebūvo“ kūoj mė*šlū riūkc'e Lz. Refika p'irk'6'n [avį], sariša kė'jas ir k'irpa Zt. Paut'ičn'i: šaukštu refikam ir valgom Lz. Bo'bka iSeido i(r) refika vaiku iš ve- Zimo* Lz. Vaikūs mažūs an rafiku“ rinko" Zt. | refl.: Renikas'i drk'l'i* až vuod'egé's ir jo:ja Lz. Rifikam'é's ratū iž rafiku ir aimam, g'iedė:;jam Zt. D'id'eles's ir mū'c'it- ko's Zivi-ko's (žuvelės), rifik’it' és iž vilko" vuod'egė's Zt. || Arnas ima k'irv'i“ do“ ir aima d'irpt p'irk'a' Zt. N'eaddari-d'in’é'k’it durw, bo: v'i'dma (ragana) jims jūs Zt. Ir v @da du b'ernūkai v' ienas iš v'ieno® šono" ė'mi" po" pa-Zas't'i, o: k'itas iš k'ito: šono" Ė'm'i" po" pūžas't'i Lz. | refl.: Tai rankdi jė'm'aūs, ir man nuv' @j t'efi v'iduii [skausmas] Zt. Ė'm'ė'm'ė's až ruiiku ir $6ko'm, g'iedd'jo:m Lz. Si reikšmė, nors ir modifikuota, atsispindi prieSdéliniuose veiksmažodžių rifik- ti |imti dariniuose, pvz.: Koši: iš p'iesto's išrenka kauko'riū (į molinį dubenį) Dv. Išriūk p' ė:lanus iž duob’'& les Lz. Bobos pazborrė ir aš č'ubū" pasrinko": vie- na k'itu' Lz. Reik'a sariūkt dro'b'ė' ir namép atn'@ st Zt. Kuram papuls tadū trumpu [Siaudeli] ušriūke'e, tai jau tadū tas žmo'gūs num'irs Lz. Nu ir lo'k'is iš- landa, atlupa b'it'ės ir m @ dw ir ūšrenka Lz. || Chvėijo:s b'it tok’ o's d'id’el es, kad n' eapimt ab'iėm'i ranko'm'i Zt. Išim' pū'šinu" iš p'iršto: Lz. Išė'm'ė: lašin' ir t'enaik Zt. Aš uždaušū šunūka": ir išimsū šird'i" Zt. Aš ta t tė la (dAuonkubtilį) i(ž)- s ijėtm'au ant galvos ir ait sa jai [i deganti namą] Zt. Nuim' nog v iršaūs Ia Sinus Lz. Norė:j pūoda' nujimt Zt. Norėjau pajimt v'iSterka: Zt. Sarmata raiiko sna priim'c'ito: b'l'iirdo* Arm. Anas tir 2&:bu’ dastéjor, usé'm'é kaltu" ir ju“ rask'ifto: Lz. Neūžėmėm dabar m'edaiis Zt. 2. „imti sau, ar su savimi“: A'nas n ėranka gra-Su' Lz. Ana dail’ é', o“ aš rinkaii Zt. Sako, jé'sk'it, ka: norite, o" ka: n'esajėss'it, rink'it sa sav'im Zt. | refl.: Val'- g'i'c’ p'tevorn rinko'm'ė's Lz. || Ė'm'aū su saim'i lūstu* dūono“s Lz. Tai tu jau dail’ - ik, 0° aš jimsū Zt. Aš jimsū namo“, itai mū'su' p'eilūkas Zt. | refl.: Insuk aut’ @ lin drusko's im'c'is su saim'i Lz. Dvejopai — tiek su rinkti, tiek su imti — ši reikšmė nusakoma ir prieSdéliniais veiksmaZodZiais, pvz.: AZriiiko vaikus ir Zmé'nu Lz. | refl.: Tadū aš jū“ as'irinkaii par saii Grv. Ja: iZrifiko* dukt'é pa(s) sav'é Zt. Ana v'isa parinko“, n iėko“ jiem'i nepam'et'ė" Zt. Ana razdail'é, o" aš parinkaii Zt. D'é&d'é¢: us'ik'é le, parinko ti zalatw ir nuv'@j Lz. Tadū pariiiko: béc’'w, mé mu ir nuvaZiu Lz. Mano š'eim nu v'él'n’ as par'ifiko Str. Kad jus, ito'k'us vaikus s'm'efc’is parifikt Arm. | refl.: Pasrifiko v'isa, mus gri'nus pal'igd’ é* Arm. Ana v'isa pasrifiko® sd vo: ir nud:j Vrnv. Kad mai pririūkt dz'iévas nog jis (kad greičiau ateitų mirtis) Arm. Jt'ep 45 ana razdail'ė:, o: aš razrinkaū Zt. Kuig'i tu užrinks'i v'isa sa savim Zt. N'ev'edoma (nežinia), kadaik až jau ja: (karvę) užrinksū Zt. || Paė'mė: batūs po“ pūžaiks't'i ir nūsn ešė" Lz. Sa savim v'isa g'i n'epaims'i Zt. Kad būtu" di, tai v'iena' pajim- č'ap Zt. Ot, kad biič'ap ta pajém'e Zt. 3. „valgyti, gerti“: N'ieėk'o" n'éranka (jést) Zt. Aš jam val'g'i'c' dav'in'é:jau, arnas n'erifiko: Lz. Rifik duonos ir pienūko" Zt. Rafik nastruos Lz. || O" v'i‘ras nė- jė'mė' niko, kru'pa" tik atsigė'rė" Zt. Nasrūosna neimsi Zt. Im pakus'n’el’l, kad l'ikt un ritéjaus Lz. Pasitaiko ir artimos reikšmės priesdéliniy veiksmažodžių, pvz.: Sve: tiosna nu- vaZdu ir daiig'i ariélko's pririiiko: Zt. Ddu ito’ s'p'irto iZg' drt, al 'ė ma-Za vind'i- no“ pririūko' Zt. || „pavaišinti“: Nu ju bo'c'a paso'dz'ino* a(%) sta-lo, pr(i)é&m'é: labai g'erai lz. 4. „gauti“: Kurg'i c'a go'dna m'é dz’ aga rivike’ Lz. Anas g'erūs asmo'kūs rifika Zt. Arnas tris šimtūs an m 'ėno' rinka Zt. || N'&r kur Siéno im'c', reik'a Sienduc’ bul'bo'sa Lz. Pardave: jė'm'aū tūrkstanč'i" Zt. Kuf s'irdtai im'c' t'é vw, kad jo nėr Arm. Al" kuig'i tū im's'i t'en d'&1' jū" Zt. Rečiau pasitaiko prieSdéliniy šios reikšmės veiksmažodžių. Daugiausia jy uz- rašyta Zietelos apylinkėje, pvz.: IZ? inp'en' ė'tas za's'is parinko" po du rub'l'ū Zt. Dūkart udūcha" (dusulį) pririnkaū Zt. Pririūko" l'iekarstvo's b'e grūšu" Lz. | refl.: O“ jau anas ké's'c'i, prisriūko: késul' o" Lz. Ké'sast'ies (niežų) prisriūiko“ Zt. || L'ik s'meft'iesat'im'č a [skola] Zt. Paprašė: s'v' etku, išė'mė" mėtrikus Zt. Jau isé-- m'@b'it ir po'p'ierus Zt. MoZa iš to: pajė'mė: varda" Zas' &¢ ai Zt. Ot, sicko, aš pajém’au po" trizd' & Sim du rub'l'i iš k'il'a Zt. D'irbam c'iflis m'etūs ir n'eZino'm, k'iek kū" m'e's paims'im Zt. S'i"lš m'éilo's n'epaims'i Tvr. 5. „vesti (merging), arba gauti į namus (vyrą, uzkuri)“: Ir graži ir bago'ta, kap- g'ijo's n'eriūkt Zt. Jaun'i v iena' m'ė*to“, k'ita' reika Zt. Reiika primo'ka' (užkurį) namop Zt. Jo's n'iėkas n'eriiiko iž žan i"'ko'(jaunikio) Zt. M'ė“s ji“ rifiko'm i(ž) žan i'ka' Zt. Aš tū'vo“ dūkt' eri“ rinks’ Lz. Kur kul'ka grūs, t'i* rink'it sdu m'ergu', Zmo'nu Lz. || K'et'ino" man'ė iž žen'i'ko: imt'i Zt. S'en'ėst tai ima v'iena', tai sa v'i'ndi busta, k'6-lai nūm'ira Zt. Ana tadū &mé- ji" až viru, apsižė'n'ino" Lz. Nu aps'izan'ino, jém'é mot’ erisk’ @ iš Pag'irū" Zt. Tsaik n'eimtu'p už žani“ko“, kad ana n'ebii't graži Zt. Atitinkamos reikšmės prieSdéliniai veiksmažodžiai minėtini Sie: Anas dirmoj man'ė iZrifikt Zt. Anas iZrifiko ta: m'erga' sdu an Rud'n'o's Zt. Zmo'nas parii- ko“ gud'és Lz. V'is'i parifiko: m’ergas, raz n'e jauna:, tai s'@na Zt. V'is'i pol'kas (lenkes) parifiko: Zt. Pa'c’a's pa.r'inkta l'énk’e's Aps. || V'ienaz b'drnas pajéme i ta: m'ergdit'@ Zt.Iš t6°s pac’ o's s'elos ménu- pajé-ma’ au Lz. Kab a nas man'ė paimtu“ iš sa'vo: pa-¢'a: Zt. Pd.e'm’e* ir su namais, ir su ž'em'i Ad. 6. „imti nuo lauko, doroti derlių“: Nug laūko“ reiika ir v'@ 2a namé'p Zt. Nu- Siendu kūrs'n'i" šieno" ir n'érenka namo“ Lz. Jéi n'e l'ietus, refikam nuog laiiko ir v'@& Zam klionan Pls. D'i.d'el'i darbai bii.va: tadū, kap nuo laukii r'efikam Dsn. || Rug'us p'jauc’ prad'edz'in’é-jam, p'ievas i.mam Ad. Kuno'das jė'mė'm nig laūko* Zt. 46 Šią reikšmę gražiai iliustruoja ir priešdėliniai veiksmažodžiai, pvz.: Nug laūko" nuriūko:m, v'isa nurifiko'm Zt. Daūk jū'vo" nuriūko:m Lz. Nur'ifika: rug'el' us, būl'- bas i(š)s'i.kas'e* Aps. V'isa žė'm'ė'n pas'ė:jo'm, o" paskui reik'a v'isa nuriūke' Dv. Vi.su. naudu. nuo lauki nurinka.m Zr. Jau laukai nurinkt'i mūsu“, nūrinkta v'isa Zt. Nurinko“ rug' ūs Dbč. Jau v'isa kas nūrinkta nug laūko: Grv. T'ik būl'bors li.ko' neni r'inkta Str. Nug laiiko® dai v'isa parinkta Zt. Prieš rug'el' us v'isu šiėnu" parin- ktdi, tadū g'erai i rug’ @1'ai Btrm. || DabaF kakariiza: reik’a nujimt Zt. Kazla-l'is č'irk'a ka(p) p'jov'imas, kap nujimam rug'us Lz. Nog laukū visa nuimta Zt. Kai nūim'i javis nug laukii-, v'is'i darbai g'i'n'éc'i Rod. Prieš n'ed’é&1'w ir daržūs nuims Pls. Kap aps'id'irba, v'isa nog laūko: paima, linus m'ina Lz. Kad §¢ esl’ i"vai suimtum rug us, tai šiėm et diono's turé-tum NE. 7. „pirkti“: B'il'ieto n'ereik’a riūkc' Lz. Kap pa‘iitarina, kad p'érmain’i*d’i- n'é's asmo'kūs (pinigus), tai labai md n’é's rifika v'isa Zt. || Niwv'eimu, imi k'ilo*- gra-mu- tris Zt. Nuv'eisu, p'ie pūs'e' šimto* jimsu Zt. Sakai, aš im'¢ ap, al'ė as- mé-ku n'eturu Zt. Šios reikšmės prieSdéliniy veiksmažodžių užrašyta tik su šaknimi rinkti, pvz.: Anos p'ig'o"s, tai jas viek'aū parenka Zt. Ta jūoda' dūona' žmonės parinks Zt. Kap atv'eža, t'ep ir razrenka Zt. Jau razr'iūka' [prekes] — n'e'ra Aps. N'eb'it nu'naik miltu", razriūiko“ Zt. S'v'iétas razriūko" m'iltus Arm. 8. „šaukti, mobilizuoti“: Tadaik rifiko: man'ė maské-l'uosna (į kareivius) Zt. Mas'ka buvaū, kap v'i rus rinko", mo't'erišk'o"s v'erk'ė" Lz. || Ė“m'ė" vaiskan (į ka- riuomenę) pono" tris suwnūs Lz. Šen ištrūko“, D'ijo:j, kad n'eimtu' vaiskani Zt. Nors ir negausūs priešdėliniai veiksmažodžiai irgi paremia šią reikšmę, pvz.: V'i“ru: ažriūiko: un po“l' sko's vainés Lz. Man'é ižriūko: vaiskaii Zt. A po"t0ė"m mas- ko'1 uosna ižrinko" jau Zt. Kap būtu“ pat'i darb'in'i"*k'ė", man'ė ižriūiktu“ vé'l’ vais- kafi Zt. Tadaik mūs daūgi“ parifiko: maskėo“1'uosna Zt. Iš jū“ k'ieėmo“ b'ėrnus d'o v'iendm maskėo*l 'uosna papariūiko" Grv. || B'ėrnus papaė'm'ė" vaiskai Lz. 9. „areštuoti, suimti“: Č'a jau ji“ refika t'urmén (į kalėjimą) Zt. Kas kaltas, tai rinka to'k’o'n t 'urmo:n Zt. || Kap jė'm'ė" jūos n'ėmč'us, ir n'egrižo" Zt. Šios reikšmės yra daugiau priešdėlinių veiksmažodžių, pvz.: Ažr'iūkd“ p'I'iė- nan (į nelaisvę) Pst. Man'i“ ažrin'k'i: būvo: Lz. Izrifiko v'isūs v'i"rus Lz. N'ér mii- su kaplė“no" (kunigo), ot jau k'iek m'ėė'tu', kap ižriūko“, tai ir ižriūko: Zt. M'il'i- c'ija ji" ižriūko" ir paso'd'ino" Zt. Ot nas jūos dav'is ir g'i*vus pariūiks Lz. Kas n'ek- laūs'ė:, pašaud'ė", pariiko Arm. V'isūs būvo" pariūk'i“ ir panuv-ari- Lz || T'ep jūos g'i'vai pajėm'ė" Lz. Masko'l'ai pravažavo', o itu po'nuw nepajėmė Zt. Ji“ būvo: t'urmon pajė'm'ė: Zt. Norėjo“ p'érimti jūos ir n'ep ėrėm'ė' Zt. 10. „kviesti; priimti“: Ani's riūka t'ik an darbo“, jés(k), ka: norri, n'ešo:(k), ka nori Zt. Anv'es' eil o's, an krišt nu" v'isuf riūka, v'isur prašo" Zt. Prip'il'a lacho'n'é'n (į dubenį) vand'en'o', iūm'eta av'ižit', o" tadaik refika v'isūs praūst'is Zt. Ir man'i rinko: mo:k'i"c'is Lz. || Duoja s'k'ep’etvrka (skarelę), kab ims ja šokt Zt. Sako: bro:l'u, kab imtū: jū" šokt Zt. Priešdėlinių veiksmažodžių nedaug teužrašyta, pvz.: Tadaik anas man'ė iZrifi- ko t'enaik Zt. Vaikūs pariūiko: mo'k'i"c'is Lz. Man'ė jau užriūkt no'r-é'jo Zt. || K itu 47 LA A m'ergūtu* pdjėmė: mék'i-c’ Lz. S'v'@t'imas b'ijos priimt Zt. Anis priėm'ė draug'én Zt. Kad priims'it, tai ataisū Zt. Priim' man'i nakvéc' Lz. 11. „atimti, grobti, plėšti, vogti“: Dabaf v'i'nas nug v'i"no" renka Zt. Kam jiis t'ep rabavėjat (plėšiate), v'isa reikat Rod. N'iėmč'ai riko: kdrv'es Lz. Riniko' drkl'us n'iėmč'ai Rod. V'éima arkl' ir, riūks maské*l'ai ko'k'i Bn. || N'echėj (tegu) g'erėst mano kas jimtw, o: aš n'ėjėm'au n'i"*ko" Zt. Lietuvių ir baltarusių paribio šnektose ypač gausu priešdėlinių šios reikšmės darinių, pvz.: Vag'ai grašūs v'isūs apriūko: Lz. Mažu kas apriūiko“ t'i" namūs Lz. M'il'i.c'ija pa.ermę" už tai, kū“ apr'iūka' žmū'"gu" Aps. Aprišiko“ Situ malūn'in'i"ku' — kit jis ti" prisdugo*s Grv. Šiėm'et tai mūs si.v'is apr'inkd' Pst. Atvaž'a'vo", ap- riūkori til i" Str. V'ienus m'etūs ir man'i apriūko" Šič. Va'pso“s ušpuola b'it'ės, né-ri m'@&du atriūke' Lz. Juosa drkl'i- atrinko: Zt. K'iek val'g'i'c' pa.m'et'e*, e t'ep atr'iūko" v'i.sa kū" Kli. Arni“s atriiko“ v'isa būrst'i'ma" (gyvenimą) mum'i Zt. Kap pagaiis lap'é v'ista, tai n'eatrinks'i Zt. Kuf tai g'ird'é ta, kad v'isu žė*'m'i" atrifikt Dv. Gė:dnu' kdrv'i: azrifiko', o: blé"gu mum'i pam'et'ė: Lz. N'eturū av'i-t'w, až- rinko: Lz. G'i'vul'us v'isus ažr'inka' Ad. Mano: dafižin @ išrinko: Zt. ISrinkai graZumu mano v'eid &l'v: Grv. Skarbai (turtai) išrinkta, v'isa Arm. Ir asmo'kūs iZrifiko" jamp Zt. Harkl'i iZrifikor, v'eZima- iZrifiko’, v'isa pariiiko: Zt. V'isa parifi- ko: ir laitka, ir drkl'us Zt. Kdrv'es parifiko: nog mis Lz. Iš v'isii pa’ kdr'v'i* par'ifika: Aps. Zam'i* parifiko® i bina v'iena Arm. Ldngus išlup'ė“, v'isa pariūko“ Bn. V'isa nuog tav' i" parenka Rod. N'iėmč'ai dréb'es parifiko®, n'iėko“ n'epal'iko: Dv. V'isa pariūko', kad n'emok'ė:;joom Arm. Kab ū'nas nūm'irė', fmén'é's razriūko" v'isu' jo: g'éricbur Lz. Ir kdrv'es, v'isa č i"sta užriūko“ Zt. || O“ pat'i t'ik ir dd"mo'ja, kap č'a ta nostal'n'i'k'€la at'imt nug jo“ Zt. V'isa č' i"sta at'ima nug tav'ė Zt. At'ė-- m'ė* po'nuosa dvarūs Lz. Tuos banditūs pariūiko“ ir tir ad'ieu at'ė'm'ė" Lz. Aš n'iek'ien n'iėko" n'epajé'm’au Zt. V'isa kū' papaat'ė'm'ė: — ir jaw, ir skac' nu" (gyvulius) Lz. 12. „paraližuoti, atimti (galūnes, kūno dalis)“: Šios reikšmės nepriešdėlinio veiksmažodžio rinkti formų nėra užfiksuota. Tai veikiausiai motyvuota pačios tikrovės. Paralyžius paprastai esti staigus ir reiškiamas priešdėlinėmis įvykio veikslo veiksmažodžių formomis: pvz.: Ab'id'v'i ko'jas i(r) rankas jau jai atriūko" Zt. Atriūko: $6'na’ ir ko:ja“, i(r) rafika’, n'epas'ivert'ė" Zt. Ké'ja atrinko“ ir I'iežiy'i“, neišū'tarino' g'erai Zt. Va nuo ito" ddikto atranka kė'jas Dv. Ižgu'šč'ai rankas ir kojas atriūko: Rod. Kojos atrinkta, s'čė*dz' Arm. || Jaip laušė“ pūs'ė“ v'isa atimta Zt. 13. „užimti, paimti, okupuoti“. Si reikšmė paliudyta tik priesdéliniy veiksma- žodžių (su priešdėliu už-|iž-), pvz.: Ižriūiko“ so'v'iétai ta: ddikta: Zt. Napal'eé nas iZrifiko" pal’ 'ė'kūs ir pastū't'ė" karal'i- Zt. Anas (germanas) iZrifiko K'ijeva Zt. T'e(p) pa-¢'a d'id'el'i" kdis'n'i" [žemės] ižėm'e: an'iz b'it'i Zt. 14. refl. „imtis, griebtis (darbo)“: Ataji* ir v'&1l' n'ér %in'6's aš ko“ rifike'ies, bo“ v'isa n'edz'irbta Lz. Tsaik d'id'é's'n'is tai rifikas'i iZ darbo“ labai: ir drt, ir app'il'd'in'ė"t (kaupti), ar m'ė*šla" v'@3t Zt. Aš jau s'@ nas, suv'isū n'egal' i, darbo n'ésranku Lz. || Manas t'é'vas b'it s'@n'itkas, tai aš nok $asé-l'i‘ka m'& tu jė'm'- ails iž darbo“ ir d'irbau, dirbau, d'irbau Zt. | refl.: Po v'es'@1l'ai ni" jė'mė*s až dir- 48 bo Lz. Nu ir tadaik jau bo*č'is žindėjo“, kas kok’ 6° darbo im's'is d'irpt'i Zt. | „sun- kiai dirbti“: Karšta šienap'jūrt'ė, s'v'iet'e"1'is su šienais imas Rod. Ši reikšmė būdinga daugiausia nepriešdėlinėms sangrąžinėms rinktis formoms, nes priešdėlinių paprastai užrašyta tik su šaknimi imti, pvz.: Nu d'nas apsėmė: jū: Vieč'i'e' Lz. Jūrs'is p'iemuoj maz ažims ir mūrs'as karv'es gan'i-c’ Lz. | refl.: As'ijėim'ė: až p'iem'en'i: v'iso's s'elos g'irv'i" gan'i"'c' Lz. Kufg'i prisim'si dav'in' ė*t jiem'i Zt. As'iimtum gan'i'c', tai daug'aū p'er me'tūs ažd'irptum n'ei La-tv'ijoj Švnč. || Su šaknimi rinkti čia galėtų tikti nebent pavyzdys „daug, sunkiai prisi- dirbti“: P'er visu: buit'i" pris'irinkaū, kū" in s'eni“sto"s paaic' n'egal'š Arm. 15. „apimti (tam tikrai būsenai)“: P'iktūmas raiika, kad n'erū'šo“ [vaikai] Lz. M'i'gas n'ėranka Zt. Tu juok'ies, o" man'i juokas n'ėrenka Lz. || Ji“ m'iėgas é'm, danas i prigul & Lz. Kvaraba (liga) jo“ n'ėė'mė" Zt. N'éima jo dz'i(e)gl’ ai Arm. Sia reikšme šaknies rinkti priesdéliniy veiksmažodžių neužrašyta. Ją turi tik pries- dėliniai šaknies imti veiksmažodžiai, pvz.: Nakc'ū m'edz'i ap'ė'm'ė" man'i stro*kas Lz. Paé'm’é ji" ko'k'a nagléji, va jau trac'a dz'iena gūl'i Arm. Kaip sūė'm'ė“ sunk'i l'iga, v'iso: padūrmo'jau Arm. Skraid'ė“, skraid'é: m'iégas ir sūė'm'ė" galvu Arm. Kad aZije'm ji" sd'p'e" Tvr. Tai rodo, kad veiksmažodis rinkti šia reikšme pradėtas vartoti daug vėliau. 16. „pjauti, gerai imti“: Ar refika britva bafzdu Lz. Jau p'eil'is n'érenka ts lazdo“s, č'i"sta dž'ūrvo" Zt. || Ot dal'g'eę" aštra: i.ma kai ū.gn'ie Švnč. G'e*ro: Sienp'- jo'vėl'o g'era dal’'g'éler — ima Rod. Tai patvirtina ir pasitaikantys artimos reikšmės prieSdéliniai veiksmažodžiai, pvz.: Aprifik skitra: p'eil'ū Zt. || Sako, kap tū jaun'és'n'is būrtai, tai tau koja atimtum'ė'm Zt. Do" jém'é ir jdm gdlva: nūjė'm'ė" (nukirto, nužudė) Zt. Tu jim galvu" nuimk, o“ jis vi.s savo" g'ieda ir gana Švnč. 17. „semti“: Kas vaZioja, tai v'isi ¢'a vand'in'i" rinka Zt. Tenič us (vaivorykštė) iš ma-ru ranka ūnd'en'i" Lz. Ana ūnd'en'i" reika iš mis’ o- šūl'n'o: Lz. Aš vind en'i- rinkaii Zt. || Jém'aii kupk'éel'ic vand'en'o" Zt. Pasitaiko ir artimos reikšmės priesdéliniy veiksmažodžių, pvz.: Sdustu nuriik s'm'etona Zt. Jėm'ė“ č'a pririfiko’ vand'in'o“ anas. || Reik'a nurifike’ s'm’etona, nus'ém’c’, nujim'c’ Pls. Dalis neprieSdéliniy rinkti veiksmažodžių, dubliuojančių imti reikšmes, esti vieniši, t. y. neturi aiškiau juos remiančių priešdėlinių veiksmažodžių. 18. refl. „rastis“: Ir iš kur tas Vi"tūs rinkas'i p'er n'ed'él'a v'isa' Zt. (Nu)g kur t'eni rifikas’i vanduo Zt. || Iš kui tu, sakaū, č'a jė'm'eis Zt. Ir iš kur nas ė*m'- és ito'k'is Lz. Č'a pas mūs Z'it' elon tai at (iš) kur jé-mé's'i itu ži"dūr b'ernūs Zt. Pat'iltai (pievos pavadinimas) é'm'é's'i d'é¢'l' tė“, kat po“ t'iltu p'ieva Zt. Kuno das kas'aū, ir maza-l'ai (nuospaudos) jé'm'és't Zt. Balsav'ikaijau ir t'eii jėm'ė*s'i Zt. N'ežn'a is kur ė'm'ė:s kdrpds Ad. Kur anas pas mus &mus'is ito'k'is durnas Vrav. 19. refl. „pradėti augti, didėti“: Žolė“ refikas’i po“ l'iet’i Lz. Ung'i žiėmu šalna renkas'i Lz. || Itas aūt'as imas'i (apsitraukia) šalnū (ledu) ka(p) bl'ė'ka (skarda) 'r tad n'ė" ké'k'o šal'c'o" n'eb'ijo" [kojos] Lz. | „pradėti degti“: Iž Ito" krašto" is'id'eg'ė', 6° nug to“ ėmėss'i ir p'irk'a Zt. 4. 678 49 20. „suvokti, suprasti“. Šia reikšme užrašyta tik priešdėlinių veiksmažodžių: Papul'd'in'éjasi to'k'i žo"dž'ai, katrū' n'egal’ is razriūnkt Zt. Kap mok'itojai $n'é- ka, sufiku razrifikc’ Dv. N'iekas n'erazrenka, kap danas irtarija Lz. N'erazrenku, kas parasi‘ta Lz. N'erazrenk'i jū" gaveiido's (šnekos) Arm. B'er'n'dkas ar m'er- gait'e* dabaF n'eraz'r'iūnk'c' Pst. N'erazrinks'i, kū' dud'@na SI¢. Kas jas raz'r'inks, katra kalta Švnč. Nerazrinksi — i ruskai, i I ietū.v'iškai (kalba) Ad. | refl.: Aš ne kap (kažkaip) n'era(z)s'irenku, azg'i neras'iranku Zt. Aš n'eras'irinkaū, kū" anas rasūk'ė" Lz. Ilga g'i itai g'i's'm'é, pak'i m'és ras'iriūks'im (išsiaiškinsim) Zt. Jėi kui priseitu t'évi‘ks¢ a rast, n'erazrinktdu (neatpažinčiau) Dbč. S'wlai sus'- v'ijor, ir razrifikc’ (išnarplioti) n'emoZna Lz. || N'iėko" aš č'a n'egal'ū pajimt Zt. Muws'ip prastai itarina, tai g'erėst paim't'i Zt. N'emėžna pajim'c'e [iš brėžinio], suv'isū n'eto'k'a žū'grė" Lz. T'eii jū nepaim's'i, k'iek part'iju* b'it Zt. Bene visos šios reikšmės yra semantinės kalkės, daugiausia neseniai per kontak- tus atėjusios iš slavų kalbų atitinkamo žodžio bratjir jo darinių. Dauguma jų varto- jamos toliau nuo pagrindinio lietuvių kalbos ploto atsijusiose šnektose, ypač apie Zietelą, Lazūnus. Plačiausiai iš jų paplitusios semantinės kalkės yra „atimti, grobti, vogti“ (11) ir „suvokti, suprasti“ (20). Visų kitų (likusių) kalkių smarkiai mažėja, artėjant prie pagrindinio lietuvių kalbos ploto. Tačiau semantines kalkes prime- nančių rinkti reikšmių pasitaiko ir pagrindinėse lietuvių kalbos tarmėse. Jos gali bū- ti čia išriedėjusios savarankiškai. Ypač iš jų minėtini daugiau paplitę frazeologiz- mai: Nerifiks jo vėlnias Ds. Neriūks jo galas Kps. Kad tavė perkūnas rinktų Yl. ir kt. b. Į šią grupę įeina ne tik semantinės, bet ir darybinės kalkės, paprastai turinčios kitokias reikšmes negu minėtosios „rinkti“ ir „imti“ reikšmės. Vienos iš jų žinomos gana plačiai, kitos labai individualios, užrašytos tik atskirose šnektose. 1. refl. „rengtis, ruoštis“: Reik'a jaū rifikc'is m'iėgo" Lz. Rankas rast'e sa (lo- kys) i(r) riūkas'i gal'in'č"t'is sa žmo"gu Zt. Jau renkūos pakalba'c' Ad. Rišūiko“s, riūko*s ir n iėko: n'ebūvo: Kli. Rifka:s rifika's irc „tai i dau Ad. Rifikam'e's rinka- m'es [pirkti] ir n'ep'irka"m Tvr. O: Vitru" kab ižg'ėrs'it, é'r'ai (greit) n'esriūks'it (namo) Lz. Nu tai renk'iės ir važuo par t'@tu Grv. Iš namic n'es'irink'it t'ep anks't'i Zt. Šia reikšme atitikmenų su leksema imti nerasta. Užtat netrūksta priešdėlinių leksemos rinkti veiksmažodžių, pvz.: Sus'iėdai jau is'iriūnko" važūoc' um p'ievu Lz. V'is'i būvo" is'irink'i" L'ietuvo'n Grv. Ag danas atvažūoja, tai v'iso“ pririnka, kad pač'estavd't (pavaišinti) Zt. Ir ėst pririnkta b'it, ir v'is padari“ta b'it v'isa Zt. | refl.: Prisriūko: turgun Zt. Aš ažu darbū' nepTr'is r inkaū in tav'i ataic' Tvr. O: toj l'is'i'¢'a (lapė) sasrinko: jé'st jau tas s'il'k'ės Zt. Bo'c'a susriūko" va- žūoc' V'il'nun Lz. Ko'laik danas susriūks ir pus'ifidz'ién Lz. Sus'r'inko: @n'i's isvaZ'tioc’ Svné. Biba, n'esulaugdama sū'va' dz'ieda, sus'r'iūka' pac'i aic’ Tvr. Susriiiki jau būvo“ aic' un darbo“ Lz. Dalis čia paminėtų nepriešdėlinio sangrąžinio veiksmažodžio rinktis pavyzdžių yra lyg dviprasmiški, t. y. be „ruoštis, rengtis“ gali dar reikšti „vilktis, rengtis, puoš- 50 tis“ (plg. Nu tai renk'iės ir važuo par t' & ur), „eiti, vykti, kraustytis“ (plg. Reik'a jau riūke'is m'iėgo. Iš nami n'esrifik'it t'ep anks't'i) ir kt. Šių reikšmių diferencia- cija geriau pasireiškia priešdėliniuose veiksmažodžiuose. 2. „apvilkti, aprengti“: Aprifiko: dz'iėdu" ka(p) po“nu', é bobu ka(p) pon'u Grv. | refl.: M'ergdit'é¢'s aps'irifiko: taūt'iškais rūbais Gry. Jaunoji lauk'a jau- no‘jo* dar n'eapsiriūk'i" Lz. C'igénko'm aps'irinik" i" vaikšč "'o:ja Grv. Tadū ji inriūiko' cėro* ad'iėžo'n Lz. Do" atv'ežė" ad'ežo*“s gražo*s, do" inriūiko" man'ė po'n'é Zt. In- rifik ir m'@&dz'as buz gražūs Zt. Atvažūvo“ gražitka inrinkta m'erga Zt. Išv' i"do: Zmén'és, kad Jonas ir jo“ vaikai inrinkt'i Zt. | refl.: Dukt'ė* slivZino*, reik’a b'it ins'irifikt Zt. Pats ins'irifiko: ka(p) pé'nas Zt. Ins'irifiko" grazai ir v'&l' dairo's'i zerkalafi (i veidrodį) Lz. O“ ins'irifik' e“, o: gra-fus v'is'i Vit'v &kai (lietuviai) Zt. Nurifiko: nuog md go, nurifiko: v'isuw ti ad'iežu", maršk'in'us Lz. | refl.: Anas nusrifiko ir ats'igul e m'iégo* Lz. Nusriūko“ suv'isū gri-nai Lz. Vag'ai jūos bū't pa- nurifik'i* Lz. AS jios papraus'i, parinks ū Gry. | refl.: V'isa graZ'ai parinkors'i, nuvé:j, us'ira sé: (susimetrikavo) Zt. V'is'i būvo" pasriiik'i- grazai Lz. DZ'iédas ats (atėjo) namo n ir p'ėrs'irinko" savén adie? o'n Grv. O: béba sa'vo: dit’ eri- pri- riūko“ jo's rirbuosna Grv. Užu'g'i.na man'i mat'in'ela ir pr'ir'iūka' kai tii pa- nait'@l'i- Ad. | refl.: K'itur dz'ienw ¢'iganais pr'israiika Ad. | Ir tadaik prisrinkaii kricpa: grazést Zt. AS prisrinksū, kad krū'pa' gražėst būtu" Zt. Kap v'es'el’a, v'is'i suv eido“ graZai prisrifik'i: Lz. V'isap t'i* an'i's prisrink'i: prisrink'i- Grv. Par- vaz'tioja dz'ieda: dukt'ée: §'ilkués p'r'is'r'ifikus Tvr. Lé'va negraž' ai pririnkta Grv. Jau v'is'i ras'iriūko“, guls Lz. Dėl priešdėlių in- ir an(t)- (kaip ir prielinksnių) funkcijų supanašėjimo Gervė- čių ir Lazūnų šnektose ta pačia reikšme dar vartojamas ir veiksmažodis anrinkti, pvz.: uiirenka [mirusį], rakšt'in (į karstą) pad'eda Grv. Unriūikc' unu'kūs reik'a Lz. | refl.: V'is'i anniv uns'iriūk'i", gražu's Lz. 3. „papuošti, pasipuošti“. Ši reikšmė labai artimai susijusi su minėta „vilktis, rengtis“ reikšme. Tai gerai matyti iš minėtųjų ir toliau pateikiamų pavyzdžių: P'irk' &°j inriūka, k' v'ietku" prid'irba Zt. Ifiranka kdrv' es, an ragū', an kū'klo“ vain'i- kis d'@st ir varo" Zt. Ifirankam sta-la- gražai, ir ataima s'v'eč'ai Zt. Inriūko“ di- vo nus DYE. Kit juds pririfiks, b'é(t) t ik apv'ilktas Ad. Inriūiko“ jai vain'iku: un galvė*s Lz. Kap kui aim'i, reik'a i(5)s'irifikc’ Lz. Nu jau kūrs'n'i" pas'irinkaii Lz. Kiom tu pririnks'i aglūt'i" Grv. | refl.: Tava: dukt'e: p'r'is'r'iūka" Dsn. An'ies man's n'eldid'e — aš n'ep'r'is'r'ifikus buvaii Aps. 4. „eiti, vykti, kraustytis“. Su reikšme „ruoštis, rengtis“ labai glaudžiai susijusi reikšmė „eiti, vykti, kraustytis“. Šių priešdėlinių veiksmažodžių reikšmės atspalviai priklauso nuo įvairių vertimo sudedamųjų dalių (priešdėlių, leksemos rinkti, sangrą- žos dalelytės buvimo ar nebuvimo) ir konteksto. Todėl toliau tie veiksmažodžiai sakinyje dar paaiškinami, pvz.: N'ebūvo“ kuf aps'iriūke' (apsistoti) Grv. Atva- ždu riūke' Saudi: ir dasriūiko“ (priėjo, prisikasė) jé'p Lz. Aš norėjau k'el' afi ins'i- rifikc" (išsiruošti, išvykti) Lz. Ana sa žan'i*'kū L'i-dén ins'iriūko" Zt. Ai“ ins'i- riūko“ (įėjo, įlindo) p'irk’@len ir ats'igule" Lz. Anas t'i" kdiman in's'ir'iūko“ ir g'er'a Švnč. T'eii Po-l'5¢'uj (Lenkijoje) i"ra b'ielarūsu", rūsu*, tai tuos ¢'a išrinks (atkels) Zt. | refl.: O“ t'iej tris, kap pad'eg'ė", Pat'erabaii i(š)s'iriūiko: (išsikėlė, “" 51 išsikraustė) Zt. AF jau jūs iš t'i“ suv'isū is'ivifiko't Lz. N'eg'ird'ét, kab ani: is'i- ri-iikt kur Zt. V'is'i iž g'r'ič'ars is'ir ika" (išsiskirstė) Tvr. Paci.kai ir g'i: jeigu sugdus'i, užmuš'i k' iek, tai is'ir eiika paskui Str. Is'iriūko" (išlindo) an'i" iš m'ė*dz'o" un laiiko Lz. Ana jau pas s@va: žmogu" is'iriūiko" (mirė) Zt. Arn'i“s pasriūko“ (iš- siskirstė) i(r) rado: darba“ L'i-dé+j Zt. Para(z)s'iriūko“ (išsiskirstė) v'is"i miego" — panuy'&j gul'e' Lz. Pa(s) sirnu p'ėrs'irinko“ (persikėlė) Zt. Man'i-s(p) an'i- pėr- s'irinko* Lz. Ka(p) pad'eg'ė:m do“ ir Seii p'ėrs'irinko'm Zt. An g'er'es’'n’&s z&m'é's p'érs'irinko'm Grv. Jiej nori p'érs'irinke canije Azr. Kripa: p'érs'irinko: (perėjo, sumažėjo) tj radn'a (giminė) Zt. P'er' ba'lu n'ep'ėrs'irink's'i (nepravaZiuosi dviračiu) Lz. Birt v'isūs prariūik'i: (išvežę) Grv. Žiėmu“ n'emožn'č:jo: m'édz'an razriiikc'ie (patekti, įeiti) Lz. | refl.: Tadui un ri“to:jo" v'is'i ras'irenka (išsiskirsto) prieš dz'ienu Lz. Man'i aspadé rai (šeimininkai), p'i"Fk'a' ka(p) p'irko“, ras'iriūko" (išsikraustė) Zt. Arnas būvo: Zas'@ ¢'u(o)sa, al'ė u(ž)s'iriūko“ (išsikraustė, nusi- kėlė) K'l'isi°sna Zt. Mūna(s) suwnūs v'ienas us'iriūko: P&l'S¢in Zt. Rusk'iejai us irinko: (išbėgo) Grv. 5. „išardyti, nugriauti“: Reik'a lubas išriūke' Db. No'ré:j bažn'i"č'u razriiikc’ Rod. Klionu ir s'vifnu razriūnka' Pst. Balatno“j bažni“č'u* razriūko" Arm. Nug- rūvo* na'mas, razrifiko'm in malkos Dv. Bu'das razr'iūko:m Str. Sa ko, itu p'irk'uw razr inks Grv. 6. refl., „sueiti, sukibti“: Kūl'a paké'l’ s'm'eto'na sas'irenka s'v'iestan Zt. Grumul'ais ladūs pasriūiko“ Lz. Kap dust’el ej, t'ep ir kaisnūkai (gabaliukai) sas- rinko“ Zt. | „apkibti“: An v'ienū" splirsnu" (plunksnų) kap gul'i, pas'irenka an žmo'go“ Zt. Inlaid'au hip'én ir prisriūko Ziv'ir iž vuod'eg'és Zt. Ir lauk'a, kad siv' ii prisrifiktu iž vuod'eg'ė's Zt. Kiti vertiniai yra gana individualios reikšmės ir plačiau, rodos, nepaplite. 7. „dėti (i ką)“: Koja prikulta, g'ipsan riniko" Zt. 8. refl. „išsileisti, nusigyventi“: Aps'irinkaū, asmo'ku' n'ė'ra Zt. 9, „išbarti“: Išrin'k's'ū aš ji" ažu itus darbus Vinv. Po“ s'v'ieto: ak'imū kap išrinks ū ji", tai n'et s'c'dud'ė's Vrnv. 10. „įsiminti“: Situ g'ies'm'i" t'ik v'ienwkart g'ir'd'ė'jau, tai da n'epar'inkaū Ad. Ot jū“ g'era galva: kū" užg'irsta, tai askaft par'erika Ad. 11. „primušti, apdaužyti“: P'errinko“ tai p'érrinko: man'i po'l'ic'ija pastardnk’i (nuovadoje) Nč. 12. refl. „prisidaryti“: Žmė'gus prisriūko“ b'ė'do"s Lz. 13. „padalinti, suskaldyti“: Tadaik razrifiks Po'l'S¢i- Zt. 14. refl. „susidėti, susidraugauti“: Ar žinai, su kioj tu susrinkai Lz. Su bandi- tais susrifiko: @n'i's Lz. Nug mas'kiic dz'ienū jau @n'i susriik'i* Lz. 15. refl. „sueiti, susidurti“: Tro-bés (Troby miestelyje) sus'iranka k'el’ai Lz. Daugelis šios grupės (rinkti) žodžių ir reikšmių veikiausiai yra susiformavę slavų kalbose ir tik paskui atitinkamai adaptuoti (pamorfemiui išversti) lietuvių kalbos šnektose. Kad ta adaptacija lietuvių šnektose vyko atskirai, gana dažnai rodo individuali jų reikšmė. Sangrąžinis veiksmažodis rinktis vietoj rengtis „1. ruoštis; 2. vilktis“ daugiausia vartojamas pakraštinėse vilniškių šnektose ir apie Zietelą. Ypač vilniškių šnektose 52 formų rengtis galbūt pradėta vengti dėl tam tikro nepatogumo, kuris čia atsirado, verčiant tautosilabinį en į in ir priebalsį g prieš f duslinant. Taigi bendraties ir liepiamosios nuosakos formos visai sutapo su rinktis formomis. Zietelos šnektoje šis žodis grynai buvo išstumtas kalkių. Daug įtakos formų įvairavimui turi slavų kalbų veikslų opozicijų narių raidiš- kas vertimas į lietuvių kalbą. Visa tai labai gausina raiškos dubletus, kurie savo ruožtu griauna vietos lietuvių šnektų sistemą. Dalis raiškos kalkių, tiek ir jų reikš- mių veikiausiai yra atsitiktiniai bei proginiai okazionalizmai. Juk pietrytiniais lie- tuvių kalbos ploto pakraščiais, kurių didesnė dalis dabar yra Baltarusijos TSR, nemaža medžiagos buvo užrašyta iš lietuviškai tik mokančių, tačiau namie tarpu- savyje dažnai jau baltarusiškai kalbančių asmenų. Daugelis buvusių kompaktiškų lietuvių šnektų (kaip Breslaujos, Kamojų, Lentupio, Armoniškių, Asavos, Bene- kainių, Nočios, Žirmūnų, iš dalies ir Apso, Varenavo apyl.) jau baigia savo gyvavi- mo dienas. O apie Zietelos šnektą dabar jau kalbama kaip apie buvusią. Taigi ir tam tikrą čia minėtų raiškos ir reikšmės kalkių dalį reikia traktuoti kaip paskuti- nės lietuvių ir slavų bilingvizmo ar polilingvizmo stadijos rezultatą. LITERATŪRA Balinski M., Lipinski T. Starožytna Polska pod względem historycznym, geograficznym i statystycznym. Warszawa, 1846. Drotvinas V. Pagrindinės leksikologijos sąvokos. V., 1986. Drotvinas V. Lietuvių kalbos leksika ir frazeologija. V., 1987. Ojanen M. O xanpkax H KIOJIYKAJIbKAX (Ha MATEpHAJIE BOCTO4KHOINpHGOAaJITHHŪCKO-OHHCKHX s35IKOB) // Studia slavica Finlandensia. Helsinki, 1985. T. 2. S. 142—152. Velakoski H. O xanbkax IO HeMeNRO# MOJIEJIK B pyCCKOM S1i3bIKe // Studia slavica Fin- landensia. Helsinki, 1984. T. 1. S. 221—232. Vidugiris A. Veiksmažodžių su priesagomis -inėti ir -dinėti Zietelos tarmėje // Lietuvos TSR Mokslų -Akademijos darbai. A. serija. 1961. T. 2 (11). P. 219—231. Vidugiris A. Dėl leksinės sinonimijos santykio su žodžio geografija // Lietuvių arealinės lin- gvistikos klausimai (Lietuvių kalbotyros klausimai. T. XVII). V., 1977. P. 109—120. Bacuises JI. M. CeManrakra pycckoro riarona. T ūiaroJibi peuh, 3By4aHHA M NOBEJ)EHHA. Vda, 1981. T'ayuac II., Bugyrupuc A. DTHOJIAKTBHCTHYCCKAS CHTYAIIMA JIKTOBCKO-OeJIODYCCKOTO mo- TpaHHY45LA ¢ KOHIIa XVIII rio Bauajio XX r. // Teorpadusa, 1983. T. 19. C. 26—73. I'ynasu4ioc A. CorocTraBHTeJIbHas1 CEMACHOJIOTHSA JIATOBCKOTO H PYCCKOTO S135IKOB. BHJI5HEOC, 1985. Hescxas JI. I'.,, Cynmak T. M. ĮĮnajiekrHbie KOHTAKTbI B 30He COBpeMeRHOro GajJITRŪCKO- CJIABAHCKOTO 3THOS35IKOBOTO NOrpanHuba [/ CnassHckoe s3biko3HamuMe. VIII mexmysap. Cbe631 cjaBHocTOB. M., 1978. C. 285—307. Ilasen B. K. Jlexcuteckas HoMHuHanHs. Kanranes, 1983. Caoynik 6enapyckix raBopak našHo4Ha-32axojmait Benapyci i sie narpaniuga. Mincx, 1979. T. 1. K CEMAHTUKE TJIATOJIA RINKTI ‘COBUPATEH’ B TOBOPAX JIUTOBCKO-BEJIOPYCCKOI'O IIOI'PAHUYLHA Pesiome B crarsbe nccnenyoTcs Npeo6pa30BaTeJNILHEICe OpOonecchIi B ceMaHTHKe riarona rifikti “coGn- paTh’ B JIATOBCKHX TOBOpaX, HHTEHCHBHO KOHTAKTHDYTONOHX CO CJIABAHCKHMH S3bIiKAMH (OcoOGeHHO €C GeJNIOpycCKHM, B MEHBbIICH Mepe — C HOJIbCKHM H YaCTHYHO C pyCCKHM) Ha TEppHTODpHH IOro- BOCTOYHBIX paiionos JiuTCCP xn B ceBepo-3armaJiHbIx paifonax BCCP. 53 KoncraTnpyercs, 4TO B I0TO-BOCTOYHBIX JIKTOBCKHX TOBOpax IJIaroji rinkti KMCIbITbIBACT BJIH- SHAE KOHTAKTA CO CJIABSHCKHMH S3bIKAMH KaK B IUIaHE COJIEDXAHHA, TaK H B IUIAHE BbIDAXCHHS, B Gojiee OTHajIeHHbIX A TEM CAMEIM GBICTpee AaCCHMHJIHpOBAHHEIX JIATOBCKAX TOBOpax Ha Tep- paropan BCCP, xanp. B OKDECTHOCTAX Hlarnosa (nur. Zietela) m Jlazaymsl (nur. Lazūnai) B WBbeBCKOM p-He TIaron rinkti “cOGKHpa1Tb' MOYTH MONHOCTHIO INepeHAJI 3HAUCHHA COOTBETCTBYIO- IIETrO CJIABSHCKOTO Irarojia, cp.: OJIp. 6pays, nonsck. brac’, pyc. 6pams. B npyrux roBopax, KOTOpbie HAXOJISTCS OJIMXE K OCHOBHBIM JINTOBCKAM JHANIEKTAM, TAKOM IOCJIEJJOBATEJILHOCTH HE OTMENEKO. CiioBo rinkti B 3BaueBnu "Oparb"' B yKa3aHBEIX TOBOpaxXx CYymecTBYye, Ware BCEro Kak aybner Ha- PANY C ACKOHBBIM imti ‘Opa.b’, Tak KaK IIaroji rinkti B HEKOTOPOW CTENEHH Elle COXpaHSeT H cTapoe 3HaueHme ‘cobmparth, cobpaib’. V3 ceMH (7) OCHOBHBIX TPAIAMIHOHHBIX CEMAHTH- 4eCKHX BapHaHTOB JiBa TJIaBHBIX COXPAHAIOTCSA elie IMOJHOCTBIO, a OCTAJbHBIE Yalle BCEro BBIDAXAIOTCSl Y)K€ NPHCTABOYHBIMH MHMJIH TIPACTABOYHBIMH HM CYOOHKCAJILHLIMH TJIaroJIa MK, Kak H B CJIABSBCKHX S3bIKAX. YNOTpeONAIOTCS 3amMCTBOBAHHBIE INpHCTABKH Oa-, nad-, pas- (darifikti, padriūikti, razrifikti), 10 CHaBAHCKON CIOBOOGPA30BATENHEHON MOJIEJIK KCIOJIb3YIOTCSA NO [BC WIM T1pH UPHCTaBKR (paaprifikti, panurifikti, papanuriiikti A np.), cybduxc -ams nepe- naercst cybduxcamu -(d)inéti wim -dyti (iSrinkdinéti, nurinkdinéti, isrinkdyti, nurinkdyti). Cno- BOOGpPa30BaTENBHEIE KAJIbKH B OTIIEJIBBEIA JTATOBCKHX roBOpax 4acTO aJanTHPYIOTCA C HHIUBH- ZIyalTbHBIMH 3HAYCHHSIMH.