scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

S. Stanevičiaus raštų lietuviškoji leksika (minint S. Stanevičiaus gimimo 190 metų sukaktį)

Albina Auksoriūtė

Full text

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) ARTÍCULOS CONMEMORATIVOS, NOTAS LINGÜÍSTICAS EL LÉXICO LITUANO DE LOS ESCRITOS DE S. STANEVIČIUS Con motivo del 190.º aniversario del nacimiento de S. Stanevičius La parte más significativa de la obra de S. Stanevičius (1799—1848), su producción literaria, es escasa. Consta de seis fábulas y la oda «La gloria de los samogitios» (1823). El escritor alcanzó su mayor fama con sus fábulas, gracias a las cuales entró en la literatura lituana como un clásico. Recopiló 150 canciones populares lituanas y publicó las 30 más bellas en la colección «Canciones de Samogitia» (1829). Además, publicó una colección de melodías de esas canciones, «Notas de melodías samogitias» (1833). En 1823, S. Stanevičius publicó dos folletos con fragmentos de la «Postilla» de M. Daukša y su prólogo; en 1829, publicó una gramática anónima de 1737, titulándola «Breve instrucción sobre la lengua lituana, o samogitia», cuyo prefacio contiene una reseña de la literatura escrita lituana. De sus obras históricas solo se ha conservado una: «Explicación de la mitología lituana» (que no llegó a imprimirse). En 1823 aparecieron dos folletos traducidos por S. Stanevičius: «Sobre la preparación de alimentos a partir de líquenes islandeses», de T. Brandenburg, e «Historia sagrada», de Š. F. Lomonas. El folleto «Sobre la preparación de alimentos a partir de líquenes islandeses», de T. Brandenburg, corresponsal de la Academia de Ciencias de Rusia y farmacéutico de Moguiliov, había sido traducido al polaco, por lo que S. Stanevičius lo tradujo al lituano a partir de esa versión polaca. «Historia sagrada» la tradujo del latín. Se trata de la historia bíblica del pueblo judío, escrita por Š. F. Lomonas, profesor de la Universidad de París. S. Stanevičius era samogitio meridional y, por tanto, escribió sus obras en samogitio. En sus escritos se conservan sistemáticamente los rasgos principales del dialecto samogitio. Los diptongos uo, ie S. Stanevičius los representa mediante las vocales largas ū, y; por ejemplo: ūdega «cola», jūda «negra», tisa «verdad», žimelý «pequeña estrella». (S. Stanevičius representaba ū con la letra u y y con la letra i.) En lugar de č, dž, antes de la vocal breve arcaica a aparecen t, d; por ejemplo: pauksztey «pájaros», pauksztems «a los pájaros», skardeys «sonoros», medey «árboles». Las vocales largas o, ė en la raíz de la palabra y en la terminación acentuada se diptongan y se representan como uo, ie; por ejemplo: pabėgti «escapar», uriedas «administrador», regies «verá», ragotynes «cuernos», prota «razón» (S. Stanevičius representaba uo con la letra o.) S. Stanevičius emplea en sus escritos la ortografía lituana tradicional de la primera mitad del siglo XIX en el Gran Ducado de Lituania. Marcaba la dureza de l (ł), escribía š y č con dos letras (sz y cz), y ž como ź o ż; representaba los diptongos con ay, ey, y escribía v doble (w). Desde antiguo se había establecido 216 la tradición de prestar atención a la calidad de los sonidos y no a su cantidad; por ello, S. Stanevičius suele escribir y allí donde los samogitianos pronuncian una ę más abierta, mientras que i aparece en lugar de una i breve o larga, pero cerrada. Sin embargo, esto no se mantiene de manera constante en sus escritos. En las obras del escritor, numerosas palabras se marcan con signos diacríticos circunflejos, graves y, ocasionalmente, agudos. El signo circunflejo marca siempre las sílabas samogitianas con acento circunflejo, mientras que el grave (a veces el agudo) marca las de acento agudo. El acento de las sílabas breves no se señala en absoluto. Distinguía y marcaba muy bien los acentos tonales. Los diacríticos indican no solo el acento, sino también los acentos tonales. El léxico de los escritos de S. Stanevičius es interesante porque es sencillo y popular: se procura emplear palabras habituales en el habla viva del dialecto samogitiano, se evita el estilo libresco y se conservan palabras específicas de dicho dialecto. Su léxico es muy variado, pues sus obras abarcan campos bastante diversos: creación literaria, trabajos de folclore, una obra de carácter religioso y un librito de contenido secular. El material para el registro léxico se recopiló de las obras de S. Stanevičius: «Šlovė žemaičių» (ŠŽ), «Šešios pasakos» (ŠP), «Dainos Žemaičių» (DŽ), el prólogo «Skaitysiantiems» (de «Trumpas pamokymas kalbos lietuviškos ir žemaitiškos») (TPS), «Apie darymą valgio iš kerpių islandų» (AD) e «Istorija šventa» (IŠ), publicadas en el libro S. Stanevičius, «Raštai» (V., 1967). El lenguaje de las obras literarias del escritor —la oda «Šlovė Žemaičių» y las fábulas «Šešios pasakos»— es sencillo, cotidiano y propio del habla popular viva. En ellas encontramos palabras específicas empleadas solo por los samogitianos, por ejemplo: pašalys «borde, rincón», veizėti, veizdėti «mirar», y palabras cuyo significado difiere del que tienen en la lengua estándar actual, por ejemplo: kiemas «aldea». Hay palabras que se usaban en los escritos de aquella época, pero que posteriormente desaparecieron, por ejemplo: pakala «espalda», žavinti «matar, asesinar», lydės «carreras», išrąstojas «creador», dainiuotojas «cantor». La obra «Dainos Žemaičių» se caracteriza por el léxico de las canciones populares. Abundan aquí los diminutivos, por ejemplo: seserelė, bernužėlis, rūtėlė, dobilelis, putinėlis. En las canciones hay muchas palabras usadas únicamente en el dialecto samogitiano, por ejemplo: gegelė «cuco», lėtemelis «que habla poco», pagristi «hartar, fastidiar». En el prólogo y las explicaciones de esta obra, S. Stanevičius también emplea neologismos propios, por ejemplo: nužygis «distrito», mokslininkas «alumno, pupilo»; o bien atribuye nuevos significados a palabras, por ejemplo: atgrąža «estrofa»; y también toma algunas palabras de escritos antiguos, por ejemplo: būstymas «existencia, esencia», žvieti «pescar», entre otras. El librito «Apie darymą valgio iš kerpių islandų» es interesante porque es uno de los primeros libritos de contenido secular dedicados a asuntos domésticos. Trata temas que hasta entonces no se habían abordado en los libros lituanos, de modo que S. Stanevičius, al traducirlo al lituano, tuvo que encontrar términos lituanos para denominar diversos conceptos. En esta obra tomó numerosas palabras del habla viva y les dio un nuevo significado, o bien el traductor creó neologismos, por ejemplo: tėvūnas «patriota», atidėjimas «ración», putra «gachas», nutikimas «propiedad». El librito contiene mucho léxico doméstico. No solo aparecen palabras de uso doméstico que aún se emplean en la lengua estándar, por ejemplo: pelai, bulvės, cukrus, rėtis, gelda, sino que también se encuentran palabras desconocidas en otras fuentes, por ejemplo: 15. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 217 miltės «almidón», aušinė «cuajada, gelatina», entre otras. S. Stanevičius tradujo «Istoriją šventą» en un lenguaje bastante vivo. Contiene muchas palabras del dialecto samogitiano, por ejemplo: apsistoti «quedarse en un lugar»; apviežėjimas «cuidado, disposición»; atieškoti «encontrar»; išsitykti «prepararse»; krestis «cesta»; pabengti «terminar»; pabenga «final»; palaikis «flaco, mediocre»; pargandinti «asustar»; pribengti «acabar, matar»; prisitiekti «prepararse»; užmokestis «remuneración, pago»; veizėjimas «mirada». También hay bastantes palabras que se usaban en los escritos antiguos y que después desaparecieron, por ejemplo: aimus «de buena complexión», apginklingas «armado», gyvata «vida, existencia», išplėša «botín», karionė «guerra, combate», svilksnė «honda», paskanda «inundación», paveikslas «ejemplo», vylius «engaño», entre otras. El artículo presenta un registro del léxico recopilado, en el que los sustantivos aparecen bajo la forma del nominativo y los verbos bajo la forma del infinitivo, adaptados a la lengua estándar. A continuación se indica abreviadamente la categoría gramatical y, entre comillas, el significado de la palabra. Tras la explicación del significado se presentan todas las formas encontradas de esa palabra. Se enumeran todas las variantes morfológicas y ortográficas; cuando las formas se repiten, a continuación se indica únicamente la obra de S. Stanevičius, la página y la línea. Un asterisco señala las palabras que no aparecen en absoluto, o cuyo significado no figura, en los tomos I–XIV del diccionario académico «Lietuvių kalbos žodynas». El registro no incluye todo el léxico lituano de los escritos de S. Stanevičius, sino únicamente la parte que no se utiliza en la lengua estándar actual. En el trabajo no se incluyen palabras que presenten únicamente rasgos fonéticos propios del dialecto samogitiano, por ejemplo: pažįstamas, intikti, kūmi; tampoco rasgos fonomorfológicos, por ejemplo: aitoras, laza, lyzas, vėzas; ni locuciones fraseológicas indivisibles, por ejemplo: aukšta daina, aukšta giesmė «oda», gražieji prityrimai «arte», kraštuose stovi «estar firme, sin temor», nebespaustos rankos raštai «escritos no impresos», surista kalba «versos»; tampoco se incluyen los etnónimos empleados por S. Stanevičius, por ejemplo: Grykonas «griego», Gudas «bielorruso», Phriggonas «frigio», Lietuvininkas «lituano de Prusia Oriental», Rymionas «romano», Rusonis «ruso». Registro de palabras aimus adj. «1) hermoso, de buena constitución; 2) rico, ventajoso»: 1) buwa Juza-pas aymus Iš 344₂₃; aymesny buwa Iš 388₂₉; 2) pasyrody penky wiray arkleys yr styp[r]umu aymesny Iš 396₃₂. ansai pron. «él»: ansay tary Iš 351₃; Iš 350₁; Iš 350₃₅. antrašas sust. «título»: su antraszays TPS 445₂₇; yszdawe wiel knigele, po antra-sza ŠP 40₁₆; ŠP 44₉; ŠP 36₁₄. apgimimas sust. «naturaleza, carácter»: rōdidamas taygy daynų žemaytiskų apgymymą DŽ 133₅; pažynty (…) apgymyma kalbos TPS 448₁. apginklingas adj. «armado, provisto de armas»: miestas (…) murays yr hoksztays apgynklyngas Iš 359₂₁; apey (…) witas Egipta maž ką apgynklyngas Iš 347₃₄. apimti verbo «tomar, ocupar»: pyles apjemy Iš 395₂₂; Iš 384₁₃; Iš 388₈; Iš 358₁₅. 218 apr ink ti gyvata sust. «vida»: Saula giwata ne siky užlayky Iš 369₁₁; apey Do-nalayczia giwāta ŠP 36₂₀. gobtūrelis sust. «gobtūras: gorrito de terciopelo, gorrito de seda adornado con cuentas» S. StanR 583: uždies gopturely DŽ 99₁₇. idant conj. «para que», para expresar finalidad en lenguaje antiguo o solemne: idant tasay tarp jų karālum’ pastōtu ŠP 56₁₀; DŽ 72₂. ikiršyti v. «incitar, enemistar»: karalu Samaryjos beprotev ikyrszny Iš 385₇. ing prep. «a, hacia»: yng Nēmona wāra ŠP 54₁₅; ŠP 50₂₃. ypatus adj. «separado»: yr ipatiose knigialies AD 307₆; po kāymas uždiety įpates griniczias AD 320₅. išplėša sust. «botín»: daugel yszplieszas gawa Iš 396₄. išrasti v. «reconocer, determinar, considerar como»: wagymys yszrada Iš 350₂₆. išrastojas* sust. «creador»: pyrmāju yszrastoju pašaku ē sant ŠP 32₁₇. išrodyti v. «mostrar»: yszrōdy tā teykśma DŽ 133₁₂. išsireikšti v. «aclararse»: wēyk yszsyrēyszky to paukszcze gudrīby ŠP 58₁₀. išsitykti (¿išsitikti?) v. «desvestirse»: i kjala yszsitykusy Iš 379₄. išspausti v. «imprimir»: išākes yszspāusty AD 308₈; yszspāusta buwa AD 307₁₀; apgārsjyta buwa yszspāustu rasztu ližuwie Rossu AD 307₇. ištaisyti v. «componer»: pagal (…) grikonyškōs kalbos ysztaisīta ŠP 42₃; (cuentos) huosoj’ kalboj’, ysztaisītas ŠP 34₈. iš tikti v. «componer»: daynu žemaytszku surynkymas ysz tiktas yr yszspāustas butu DŽ 72₂₄. išvadinėtojas* sust. «heraldo»: kursay yszwadynietoia apsiaustus atnesztu Iš 367₆. jeben adv. «a menos que»: yszjemus jāben tykt užsykrietymā lygos AD 309₅. jeib conj. «si»: jeyb yr muna timas balhelyś, gailu muna szyrdeley, gaylu DŽ 104₈; DŽ 103₁₂; DŽ 104₁₅; DŽ 107₇; DŽ 105₅… kaipogi* adv. «también»: garbyngas, kaypogy mokitas wiras ŠP 42₁₂. kalinys sust. «prisión»: imety Juzapa i kalyny Iš 344₃₁; buwa (…) kalynie Iš 344₃₂; kālyne sargays podraug pasyluka ŠP 58₁₅; lig sūdūy stōsent, kalynie turieja ŠP 58₁₃; Iš 362₂₄; Iš 387₂₁; Iš 388₁₅. karia sust. «guerra»: už paskutynenses kares Szwedu DŽ 72₁₄. karionė sust. «guerra, combate»: kariony Iš 399₆; ant kariones prysityky Iš 372₁₀; karione (…) dransey wary Iš 395₁₈; Iš 399₇. kiemas sust. «pueblo»: Lazdenelu — kime (…) gymēs ŠP 34₂₇. krestis sust. «cesta (con asa)»: jemy kresty Iš 355₁₄; tryns krestey Iš 345₂₁; nesziojau ant galvos trys kreszczius Iš 345₁₈; Iš 355₂₂. lais is sust. «lenteja» (una planta): del sawes walgy ysz laysiu Iš 339₁₉; kaypo tay su pupums, bûlbums, layseys AD 324₂₀. laistyti v. «regar»: reyk idiety i lāistita sāgona AD 323₅. lankoti v. «honrar, procurar agradar»: ji pagal pryderiejyma lankoja Iš 383₃. laužtinėlė sust. «aguijones pequeñas con ganchos»: laužtyneles tempdamas DŽ 98₂. lėtunelis sust. «quien apenas habla»: o kur tu eysy tu lietunely DŽ 117₅. lydės sust. «carreras»: atèja pauksztems lidžiu gālas ŠP 58₃. luštelis sust. «manojito»: dēdame (…) lustzely ysz āprasza rudenis ŠP 36₂₇. 220 manyti? vksm. „įgūsti, nusimanyti“: kur po prīwejza menancziūse žmoniu AD 320₅; pawadyntas buwa Dowidas menansys ant to darba Iš 366₂₅; kokiame daȳkie menansys TPS 442₁₃. junco sust. «junco»: hacemos cruces de juncos Iš 355₁₅. material (materia)? sust. «material»: cierto material para escribir (…) puede TPS 448₃₀. almidón sust. «almidón»: la mejor parte es el almidón AD 310₁₇; no hace falta (…) almidón AD 310₂₁; AD 311₆. alumno sust. «pupilo»: antiguo alumno ŠP 42₂₄. estudioso sust. «discípulo, pupilo»: por Symonas Stanewicze, erudito en literatura y bellas artes DŽ 67₆. celo sust. «diligencia»: con celo y diligencia TPS 442₂₂. perjuicio sust. «pérdida, desgracia, daño»: no dejéis que las adversidades de los enemigos os causen daños elevados Iš 362₃. no alterar verbo «no cambiar»: sigue sin alterar la esencia de las cosas AD 310₁₂. no encontrarse verbo «no hallarse»: nada bueno se encuentra ŠP 56₆. porque conj. «porque»: porque el hombre solo reconoce el bien como algo bueno ŠP 50₂₀; ŠP 34₁₇. desenvoltura* sust. «falta de torpeza»: por su desenvoltura de modales Iš 396₆. insuficiencia sust. «falta, carencia»: la insuficiencia de pan AD 310₁; en ese tiempo, la falta de grano AD 308₇; en la escasez de grano AD 307₃; no falta AD 311₁₄; socorriendo a quienes sufren escasez (…) Iš 377; AD 318₂₁; AD 321₈; AD 310₁₀; AD 309₂₁. antaño* «en otro tiempo, hace algún tiempo (de un antiguo pupilo)»: antiguo alumno ŠP 42₂₄. alivio* sust. «calma, curación»: para aliviar su enfermedad Iš 366₂₄. calmar verbo «apaciguar»: los filisteos (…) calmaron y vencieron a los árabes Iš 385₁₁; no pudo ser calmado Iš 381₁₉; esas palabras calman Iš 379₂₇. nusidavimas* sust. «suceso»: stebiesymies winōk rāde czionay tik nusydawymu wysōkiu TPS 448₁₉. nusiduoti v. «tener éxito»: nusydawy mumus atrasty TPS 442₈. nusitikimas* sust. «suceso»: butu amžynu pamynklu nusytykyma Iš 359₁₂; Iš 351₁₈; Iš 359₁₇. nutikimas* sust. «propiedad»: o nutykymūse sawa su wysu lyḡy grūdams AD 309₁₉. nužygis* sust. «distrito» (neologismo de S. Stan. para sustituir *pavietas*, S. StanR 570): kaltas esu (…) Karūžujū nužige Raseyniu DŽ 133₁₁. pabenga sust. «fin»: pabenga DŽ 130₁₈; Iš 386₂₉. pabengti v. «terminar»: pabengy amžiu Iš 373₂₂; nebuwa dar pabengtas Iš 360₁; Iš 373₁₅. padėjimas sust. «1) ayuda, 2) situación»: 1) praszity padiejyma Iš 385₂₇; par padiejyma Die wa Iš 383₃₂; padieȳme Diewa turieja Iš 387₆; ant padiejyma Diewa Iš 397₂₉; apleyde wylyty padieȳme Diewa Iš 399₉. 2) tokiome padiejyme patw ryt yma Ezechyjosziu Izajoszius Iš 386₂₇. pagrįsti v. «hartar, hacerse pesado»: pagryss mum judyney purweley DŽ 106₁₉. 221 pajudinti v. «alterar»: koralus pajudyntas stebuklu Iš 38923. pakala sust. «espalda, trasero»: ant erele kitrey tiloja pakālas ŠP 589. pakastynės sust. «funeral: rito funerario» LKŽ IX: ten atlayke pakasty-nes Iš 35414; Iš 39930. palaikis adj. «flaco, pobre»: septines karwes palawkes Iš 3469. paminkslas sust. «recuerdo»: Aisopa pamynksla garbje laykidamy ŠP 346. pamokslas sust. «ciencia, enseñanza»: werta vykraw įdant del kalbos yr krykszczio-nyszka pamóksla ysznauja spáusdinta bútu TPS 4459. pargalėjimas* sust. «victoria»: įdant kartays pargaliejyma neprypażintu Iš 3615; po pargaliejyma Iš 39117; Iš 3855; Iš 36928; Iš 36526. pargalėti v. «vencer»: budawa pargaliety nu nepritėlu Iš 36014 rassy mes par-galiesme DŽ 12320; musztiniese pargalieja Iš 3866; pargalietas Iš 38721; pargalie-jes karalu Iš 3913; Iš 39728; Iš 39528; Iš 39919; Iš 39527. pargalėtojas* sust. «vencedor»: pargalietojuy buwa pryžadėjes Iš 36821; džiaugdamis pargalietojui Iš 36811; pasywuka pargalietojeys Iš 3689. pargandinti v. «asustar»: wysa ju wayska pargandyna Iš 36521; Iš 39615. parleisti v. «enviar»: ant jo parleyda Iš 3848. parsergėti v. «advertir»: pranaszas parsergieja Iš 3851; parsergietas nepaklausy Iš 38516; įdant ji parsergietui Iš 37012; Iš 36324; Iš 38734. parveikti v. «vencer»: skausmu parweyktas Iš 39422. parvien adv. «juntos, en compañía»: parwin su mižiu saliklu DŽ 1143. pasavinti v. «apropiarse, adoptar»: ji pasawyna yr pramny Moyžiesziamy Iš 35532. pasergėti v. «notar»: Saulys tay pasergiejes Iš 36524; pasergieje tay dwaryszkey Iš 38919. tentarse vksm. «dejarse tentar»: raszity pasygundzia ŠP 3410. reunirse, encontrarse vksm. «reunirse, verse»: ten mes pasyregiesme DŽ 986. esfuerzo, aplicación dkt. «esfuerzo, aprendizaje»: be jokia pasyrūpynyma TPS 44325. inundación dkt. «inundación, crecida»: po prasydejima paskandos Iš 33431; Iš 33410; Iš 33521; ženklųna pabayga paskandos Iš 3555; Iš 35517. periferia dkt. «periferia, rincón»: muszwita paszaley ŠŽ 642. ungir vksm. «confirmar, elegir, bendecir»: ant karalaus pateptas Iš 36610. con elegancia prv. «con gusto, bellamente»: patogėy suswad ynty yra TPS 44318. hasta entonces prv. «hasta entonces»: wyrynty patoley, pakol ne pasydaris lympanty putra. ejemplo dkt. «ejemplo»: įdant prapultyn­ga paweiksla palykcziau Iš 39217; quizá pawėyksłu TPS 4469; pawėyksłu bútu TPS 44817. mirada dkt. «mirada»: ant patis powezejiwma galies numanity AD 31614; Iš 3325. herida dkt. «herida»: apturiejęs pažeyda Iš 3882. señal dkt. «indicio»: pažimes žemaytyszkas gāydas DŽ 1311. peligroso bdv. «peligroso, malo»: įdant prapultynğa paweiksla jaunymyns palykcziau Iš 39217. prólogo* (¿pratarýmas?) dkt. «prólogo»: pratarymas DŽ 711; prataryme ŠP 426; mokita prataryma ira wokyszkay raszes ŠP 3619; DŽ 1331. 222 desaparición sust. «desaparición, muerte»: nu pražuwos yszgialbieja Iš 369₇. acabar* v. «rematar, matar» prybengy ji Iš 372₃₅. además adv. «además»: priegtâm giâras ira TPS 446₁₀. nativo* adj. «natal»: ne niekyndamy prygymtos sawa žemaytyszkos kalbos ŠP 34₁₅; prygymtoj’ mūsų kalboj’ suraszitas ŠP 32₃. preparación sust. «1) preparación, 2) solemnidad»: 1) tayp baysaus prysitykima ant waynos Iš 398₁₅; 2) Diewas dawy jums istatima bayseme prysitykime Iš 357₃₄. prepararse v. «prepararse»: ant kariones prysityky Iš 372₁₀. dar v. «dar»: szawa sawa pryteykty norieja Iš 367₂₃. cuidado sust. «cuidado»: kur po prįweza menančiūse žmonių AD 320₅; AD 326₁₁. supervisor* sust. «supervisor»: padietas ant pryweizietojų Iš 344₃₄; Iš 345₂₈; Iš 346₁₆. gachas sust. «gachas»: pakol ne pasydar’s lympanty putra AD 317₁₀. visiblemente adv. «claramente, visiblemente»: regietynay Dowidų smerty tiky Iš 368₃₁; Iš 396₃₀. diligentemente adv. «diligentemente»: rûpesnyngay iszkóty TPS 444₁₅. con cuidado* (rupiai)? adv. «diligentemente»: todiel rūpey reyk jes yszrynkyty yr atskyryty AD 314₂₆. sermón sust. «sermón»: dydžiause werczia dūdame šâkimams Dauksza TPS 445₃. acuerdo sust. «concordia, tregua, acuerdo, convenio»: padary sandara Iš 399₂₃; neszty skrine sandaros Iš 359₃; bus ženklu sandaros Iš 355₁₃; nu amžiu sandaroj giwena ŠP 56₇; Iš 358₁₉; Iš 359₂₆; Iš 364₁₄; Iš 374₂₄.... armonía sust. «¿acuerdo?»: gražiu balsu yr santarmė ira daynumjemų DŽ 134₆. savokti* verbo «encontrar»: rasztû niekur sawokty negalie jome ŠP 42₁₈. sekmas numeral ordinal «séptimo»: dino sekmo Iš 371₉. skaitlius sustantivo «cantidad, número»: yszspâusty sutenkanty skaytlu knigialu AD 308₉. skepetelis sustantivo «pañuelo»: muny jy nuszlustry szytku skepetelu DŽ 78₁₀. sloga sustantivo «desgracia, problema»: nesutekymas jos teysvyngay paszkaytitas ira už dydžiause sloga AD 309₄. sluogsnis sustantivo «estrofa»: paskutynemenja slugsnie nor sakity žyrgas DŽ 106₁₃. sodnas sustantivo «jardín»: pryligst sodnams TPS 443₁₆. spausti verbo «imprimir»: spâustas Londone TPS 447₄; Karaláucziuje spâustas TPS 446₁₅; spâusta Keydayniùse TPS 447₁₆. stačiai adverbio «directamente, bien»: statey elgensys Iš 339₁₇. sugryti verbo «capturar»: ten but sugriję už marga lidekele DŽ 87₁₅. suklėsti verbo «producir muchas bayas» S. StanR 581: kad suklies glusnelej raudonas ugeles DŽ 93₅. sumanė sustantivo «opinión, postura, propósito»: apie sawa sumanes turiejos Iš 364₃₀; sawa sumanie tebshowieja Iš 356₁₁; prysvleyda ant sumanes netykrojy motina Iš 374₁₄; pakol pryklasuy sumanes Joode Iš 384₂₂; patyka karaluy sumany Iš 346₃₀; Iš 378₁₉; Iš 392₁₆; Iš 392₂₁. susimylėti verbo «compadecerse»: susumyla ant jo Iš 355₁₄. 223 reunirse verbo «sumarse, unirse»: susinešti: su jeys karalus Amaliecÿtu susyneszes buwa Iš 361₁. desgarrarse verbo «rasgarse»: suskirti: skara tayp wadynama nu žodže suskyres DŽ 78₁₅. recopilación sustantivo «colección»: surinkimas: daynu žemaytyszku surynkymas ysziktas yr yszspaus-tas butu DŽ 72₂₄. bastar verbo «ser suficiente, alcanzar»: sutekti: yszspáusty sutenkanty skaytlu knigialu AD 308₉. seducir verbo «engañar»: suvesti: žaltis muny suwedy Iš 332₃₀; kad tu suw edey motryszke Iš 332₃₁. pescar verbo «capturar con una red»: sužvėti: ten but sužwiję, ten but sugriję už marga lidekele DŽ 87₁₅. honda sustantivo «honda»: svilksnė: mety ysz swylksnes Iš 368₃; jemy tyktay laza, swylksne Iš 367₃₀. *armas sustantivo «armas»: *šarvas: szarwa sawa pryteykty norieja Iš 367₂₃. apoyar verbo «sostener, respaldar, elevar»: šelpti: nóryme szelpty sawa kalba TPS 444₁₂. adecuado: tamtikras: tamtykra mėdega rasty TPS 448₃₀. favor sustantivo «benevolencia»: teiksmas: dydys teyksmas swieta Iš 368₁₄; yszródÿ ta teyksma; teyksmu karalaus Iš 389₃₃. heredero sustantivo «sucesor, heredero»: tėvainis: numyres palyka tieyawnyu sawa sunu Iš 399₃₅. patriota sustantivo «patriota»: tėvūnas: ponistie mūsų daugel irą tiewūnu AD 321₁₄. orden sustantivo «orden»: tiesumas: po tisuma yr patógey suswadnyty ira TPS 443₁₈ («ordenadamente, en filas»). ocurrir verbo «acontecer, suceder»: tikti: pelieday yr szyksnósparniuy tyka ŠP 58₁₄. acechar verbo «estar al acecho, guardar silencio e inmovilidad, esperar tranquilamente algo con tensión» S. StanR 502: tyloti: ant erele kitrey tiloja pakálas ŠP 58₂. troškiai adv. «con ganas, ávidamente»: tóky pászara galwjyey jéd labay troszkey AD 328₅. tūlas pron. «frecuente, más de uno, muchos»: tūlose szalyse TPS 448₅. uždoris sust. «?»: Samsonas naktis wydurie atsÿkieles nueja pas duru miesta kures rades uždarytas, su uždareys su wysu, peteys yszkielÿs Iš 362₁₅. užminimas (užmynimas)? sust. «proyecto»: jey užmynymas tasay pasÿrodīs wertu miegnÿma AD 321₁₉. užmokesnis sust. «remuneración, pago»: už suligta užmokiąsny Iš 355₃₀. užsistebėti verbo «asombrarse, quedarse atónito»: Jokubas (…) užsystebieja Iš 352₂₂. užveizėtojas sust. «supervisor»: yr wysa Egipta užw eyzietoj u ira Iš 352₂₀. užžinotojas sust. «sabio»: užžynotojys Iš 350₁₇; pavadyna užžynotojÿ Iš 350₂₀; lipy užžynotojuy sawa Iš 350₁₅; prisz užžynotojÿ Juzapa Iš 349₂₆; Iš 350₂₅; Iš 349₃₀. vaidas sust. «desacuerdo»: pradžia to wayda esanty ysz apine DŽ 114₂; waydužÿ padarey DŽ 111₁₂; kol winas buway waydužiu ne darey DŽ 111₈. valdónas sust. «propietario, amo»: laukū yr káymu waldonas ŠP 50₁₇; tiwoga waldonu AD 321₉; diel tū waldonu AD 320₁; idant waldonay AD 320₁₂; AD 319₁₈; AD 324₁₆. vartinti verbo «obligar»: w artyna walgity Iš 392₇. veikslas sust. «forma, aspecto?»: darose weyksle meylazodistes DŽ 72₁. veizdėti verbo «mirar»: làpy alkana ant jo ysz krūma weyzdėja ŠP 48₆; weyzdiek swiėte nusymy nes ŠŽ 64₉. veizėjimas sust. «mirada, observación»: weyziejymu yr žodeys patw yrtynusy Iš 394₃₅. 224 veizėti verbo «mirar»: wezick kniga ŠP ₂₄; weyiedams ant jo jaunistes Iš 367₁₂; ŠP 40₂₁. verčia sust. «valoración»: atrāda werczia AD 321₁₂; werczia dūdame TPS 445₉. vienatėjis adj. «único»: jymk sumu sawa winatiejuy Iš 336₂₃; sumuy tawa wina-tiejuy Iš 337₅. vylius sust. «engaño»: par willu sawa dukrawezdia prazūwa Iš 399₃₁; Iš 399₂₇. visius sust. «linaje, descendientes»: tawa wisius pryligs anas Iš 336₉; Iš 355₂. visuotimas adj. «1) universal, 2) simple»: 1) pagal wysotymos żynios ŠP 32₁₈; pažynty (...) wysōtyma apgymyma kalbos TPS 448₁; 2) palykes tyktay żmones wysoty­mius Iš 388₁₀. žavinti verbo «matar, asesinar»: karaluka żawjynty norieja ŠP 58₁₂. žyminimas sust. «significado, sentido»: niejokia neturentys žimynma DŽ 130₁₆. žmonystė sust. «humanidad»: pritelus żmonistes AD 309₁₃. žvėiti verbo «pescar, atrapar»: żada muny żwity marga lidekele DŽ 96₁₁. žvynas adj. «cubierto de escamas»?: turieja apsiausta kaypo żwina żuwis: waria apautay ant koju; waria szalmas ant galwos yr skyda waria ant pecziu Iš 367₂. Albina Auksoriūtė PALABRAS SAMOGITIAS PRYŠININKĖ, PRYŠINĖ Uno de los nombres de las dependencias de la vivienda samogitia —la casa— es pryšininkė. En el dialecto samogitio se emplean también otros nombres emparentados con esta palabra: pryšinė, pryšininkė, pryšininkis. La palabra pryšininkė se conoce ya por los escritos de S. Daukantas. Al describir las casas samogitias, señala: «Y la tercera [puerta] da a la pryšininkė, del vocablo pryš, porque estaba frente a la puerta de la casa DB 23». S. Daukantas no menciona cuál era la función de esta estancia. Actualmente, en los dialectos samogitios del norte y del oeste, pryšininkė designa una dependencia de la casa donde viven las personas mayores: Išėjo (išėjo) an karšenes į pryšininkę Brs. Parves marčia, mes kel­s-mos į pryšininkę Šv (LKŽ X 698). Los samogitios del norte llaman además a esta estancia pryšininke. En el «Diccionario de la lengua lituana», a la explicación del significado de la palabra pryšininkė se añade: «… o una sala de estar acondicionada» (X 698). En el dialecto samogitio, pryšininkė no tiene el sentido de «sala de estar», o bien este significado aparece muy raramente. Tampoco aparece con ese sentido en los escritos de M. Valančius, quien empleó esta palabra. Así lo señala también K. Būga: «La pryšininkė de los samogitios del noroeste… no equivale a nuestra sala de estar» II 48. S. Daukantas menciona estos nombres para la estancia de los huéspedes: trobos, svetlyčė, alkierius, svečio troba. Actualmente, los samogitios llaman a la sala de estar gerąja troba, didžiąja troba o usan la misma palabra que para la casa entera: troba: Toda la familia se reunió con el huésped para conversar en la gerąja troba Tl (LKŽ III 243). Vamos a la didžioji troba; no está bien tener a los huéspedes en la cocina Šll. Limpia la casa; quizá mañana vengan huéspedes Kltn. Los aukštaitios del sur llaman a la habitación de los huéspedes con una palabra similar, priešinė, junto con seklyčios, sveklyčios, svetlyčios: Į priešinę prašyk svečius Srj (LKŽ X 696). Suskabinom ir einam priešinėn šokt DrskŽ 283. La pryšininkė samogitia del norte y del oeste está emparentada- 225