scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

S. Stanevičiaus raštų lietuviškoji leksika (minint S. Stanevičiaus gimimo 190 metų sukaktį)

Albina Auksoriūtė

Full text

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) PROGINIAI STRAIPSNIAI, LINGVISTINĖS PASTABOS S. STANEVIČIAUS RAŠTŲ LIETUVIŠKOJI LEKSIKA Minint S. Stanevičiaus gimimo 190 metų sukaktį Reikšmingiausia S. Stanevičiaus (1799—1848) palikimo dalis — grožinė kūryba — yra negausi. Tai šešios pasakėčios ir odė „Šlovė Žemaičių“ (1823). Labiausiai rašytojas išgarsėjo pasakėčiomis, kuriomis kaip klasikas įėjo į lietuvių literatūrą. Jis surinko 150 lietuvių liaudies dainų, iš jų 30 gražiausių paskelbė rinkinyje „Dainos Žemaičių“ (1829). Be to, išleido tų dainų melodijų rinkinį „Pažymės žemaitiškos gaidos“ (1833). 1823 m. S. Stanevičius išleido dvi knygeles fragmentų iš M. Daukšos „Postilės“ ir jos prakalbą, 1829 m. — 1737 m. anoniminę gramatiką, pavadinęs „Trumpas pamokymas kalbos lietuviškos, arba žemaitiškos“, kurios pratarmėje apžvelgė lietuvių raštiją. Iš istorinių darbų tėra išlikęs vienas — „Lietuvių mitologijos aiškinimas“ (jis nebuvo išspausdintas). 1823 m. pasirodė dvi S. Stanevičiaus išverstos knygelės: T. Brandenburgo „Apie darymą valgio iš kerpių islandų“ ir Š. F. Lomono „Istorija šventa“. Rusijos Mokslų Akademijos korespondento, Mogiliovo vaistininko T. Brandenburgo knygelė „Apie darymą valgio iš kerpių islandų“ buvo išversta į lenkų kalbą, tad S. Stanevičius iš lenkiško vertimo išvertė ją į lietuvių kalbą. „Istoriją šventą“ jis išvertė iš lotynų kalbos. Tai biblinė žydų tautos istorija, parašyta Paryžiaus universiteto profesoriaus Š. F. Lomono. S. Stanevičius buvo pietų žemaitis, tad ir savo darbus rašė žemaitiškai. Jo raštuose nuosekliai išlaikomos pagrindinės žemaičių tarmės ypatybės. Dvibalsius uo, ie S. Stanevičius verčia ilgaisiais balsiais ū, y, pvz.: ūdega „uodega“, jūda „juoda“, tisa „tiesa“, žimelý „žiemelė“. (S. Stanevičius ū žymėjo u raide, o y žymėjo i.) Vietoje č, dž prieš senovinį trumpąjį balsį a yra t, d, pvz.: pauksztey „paukščiai“, pauksztems „paukščiams“, skardeys „skardžiais“, medey „medžiai“. Ilgieji balsiai o, ė žodžio kamiene ir kirčiuotoje galūnėje dvibalsinami ir verčiami uo, ie, pvz.: pabėgti „pabėgti“, uriedas „urėdas“, regies „regės“, ragotynes „ragotinės“, prota „proto“ (S. Stanevičius uo žymėjo o raide). S. Stanevičius savo raštuose vartoja tradicinę LDK XIX a. pirmosios pusės lietuvių rašybą. Jis žymėjo l kietumą (ł), š ir č rašė dviem raidėm (sz ir cz), o ž — arba ź, arba ż, dvibalsius rašė ay, ey, o v — dvigubą (w). Nuo seno buvo susidariusi 216 tradicija kreipti dėmesį į garsų kokybę, o ne kiekybę, tad dažnai S. Stanevičius y rašo ten, kur žemaičių paplatinta ę, o i yra vietoj trumpo ir ilgo, bet siauro i. Tačiau tai nėra nuosekliai jo raštuose išlaikyta. Rašytojo darbuose nemaža žodžių žymima laužtiniu, kairiniu ir retkarčiais dešininiu diakritiniu ženklu. Laužtiniu ženklu visur pažymėti tvirtagalviai žemaičių tarties skiemenys, o kairiniu (kartais dešininiu) – tvirtagaliai. Trumpųjų skiemenų kirtis visai nežymimas. Priegaidės jis yra puikiai skyręs ir žymėjęs. Diakritikai reiškia ne tik kirtį, bet ir priegaides. S. Stanevičiaus raštų leksika įdomi tuo, kad ji paprasta, liaudiška, stengiamasi vartoti gyvojoje žemaičių tarmėje įprastus žodžius, vengiama knyginio stiliaus, išlaikomi specifiniai žemaičių tarmės žodžiai. Jo leksika labai įvairi, nes darbai apima gana įvairias sritis, tai grožinė kūryba, darbai iš tautosakos, religinio pobūdžio veikalas bei pasaulietinio turinio knygelė. Medžiaga žodžių registrui rinkta iš S. Stanevičiaus darbų: „Šlovė žemaičių“ (ŠŽ), „Šešios pasakos“ (ŠP), „Dainos Žemaičių“ (DŽ), prakalba „Skaitysiantiems“ (iš „Trumpas pamokymas kalbos lietuviškos ir žemaitiškos“) (TPS), „Apie darymą valgio iš kerpių islandų“ (AD) ir „Istorija šventa“ (IŠ), išleistų knygoje S. Stanevičius „Raštai“ (V., 1967). Rašytojo grožinių kūrinių – odės „Šlovė Žemaičių“ ir pasakėčių „Šešios pasakos“ – kalba paprasta, kasdieninė gyvoji liaudies kalba. Šiuose kūriniuose randame specifinių tik žemaičių vartojamų žodžių, pvz.: pašalys „pakraštys, kertė“, veizėti, veizdėti „žiūrėti“, ir žodžių, kurių reikšmė kitokia negu dabartinės bendrinės kalbos žodžių, pvz.: kiemas „kaimas“. Yra žodžių, kurie to meto raštuose buvo vartojami, bet vėliau jie išnyko, pvz.: pakala „nugara, užpakalis“, žavinti „žudyti, galabyti“, lydės „lenktynės“, išrąstojas „kūrėjas“, dainiuotojas „dainius“. Darbui „Dainos Žemaičių“ būdinga liaudies dainų leksika. Čia daug deminutyvų, pvz.: seserelė, bernužėlis, rūtėlė, dobilelis, putinėlis. Dainose daug tik žemaičių tarmėje vartojamų žodžių, pvz.: gegelė „gegutė“, lėtemelis „kurs mažai tekalba“, pagristi „įgristi, įkyrėti“. Šio veikalo pratarmėje ir paaiškinimuose S. Stanevičius vartoja ir savo naujadarus, pvz.: nužygis „apskritis“, mokslininkas „mokinys, auklėtinis“, arba žodžiams suteikia naują reikšmę, pvz.: atgrąža „posmas, strofa“, kai kuriuos žodžius paima ir iš senųjų raštų, pvz.: būstymas „būvis, esybė“, žvieti „žvejoti“ ir kt. Knygelė „Apie darymą valgio iš kerpių islandų“ įdomi tuo, kad tai viena iš pirmųjų pasaulietinio turinio knygelių, skirta buitiniams reikalams. Joje kalbama apie dalykus, kurie lietuviškose knygose lig tol dar nebuvo liečiami, tad S. Stanevičius, versdamas šią knygelę į lietuvių kalbą, turėjo rasti lietuviškus terminus įvairioms sąvokoms pavadinti. Šiame darbe paimta nemaža žodžių iš gyvosios kalbos ir jiems suteikta nauja prasmė, arba vertėjas pasidaro naujadarų, pvz.: tėvūnas „patriotas“, atidėjimas „porcija“, putra „košė“, nutikimas „savybė“. Knygelėje daug buitinės leksikos. Tai ne tik ir dabar bendrinėje kalboje vartojami buitinės leksikos žodžiai, pvz.: pelai, bulvės, cukrus, rėtis, gelda, bet pasitaiko ir iš 15. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 217 kitų šaltinių nežinomų žodžių, pvz.: miltės „krakmolas“, aušinė „drebučiai, želė“ ir kt. „Istoriją šventą“ S. Stanevičius išvertė gana gyva kalba. Čia daug žemaičių tarmės žodžių, pvz.: apsistoti „likti vietoje“ apviežėjimas „rūpinimasis, potvarkis“, atieškoti „atrasti“, išsitykti „išsirengti“, krestis „pintinė“, pabengti „pabaigti“, pabenga „pabaiga“, palaikis „liesas, prastas“, pargandinti „išgąsdinti“, pribengti „pribaigti, nužudyti“, prisitiekti „pasiruošti“, užmokestis „atlyginimas, užmokestis“, veizėjimas „žiūrėjimas, žvilgsnis“. Nemaža yra ir tokių žodžių, kurie buvo vartojami senuosiuose raštuose, o vėliau išnyko, pvz.: aimus „gražaus sudėjimo“, apginklingas „ginkluotas, apginkluotas“, gyvata „gyvybė, gyvenimas“, išplėša „grobis“, karionė „karas, kova“, svilksnė „svaidyk­lė“, paskanda „potvynis“, paveikslas „pavyzdys“, vylius „apgavystė“ ir kt. Straipsnyje pateikiamas surinktos leksikos registras, kur antraštiniu žodžiu iškeliamas vardažodžių vardininko linksnis, o veiksmažodžių – bendratis, transponuoti į bendrinę kalbą. Toliau sutrumpintai nurodyta kalbos dalis, o kabutėse – žodžio reikšmė. Po reikšmės aiškinimo pateikiamos visos rastos to žodžio formos. Surašomi visi morfologiniai ir rašybos variantai, o jeigu formos kartojasi, tai toliau nurodomas tik S. Stanevičiaus darbas, puslapis ir eilutė. Žvaigždute pažymėti žodžiai, kurių visai nėra arba kurie tokia reikšme nepateikti akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ I–XIV tomuose. Į registrą įtraukta ne visa lietuviškoji S. Stanevičiaus raštų leksika, o tik ta jos dalis, kuri dabartinėje bendrinėje kalboje nevartojama. Darbe nepateikti tokie žodžiai, kuriems būdingos tik fonetinės žemaičių tarmės ypatybės, pvz.: pažįstamas, intikti, kūmi, taip pat fonomorfologinės tarnybės, pvz.: aitoras, laza, lyzas, vėzas, neskaidomi frazeologiniai junginiai, pvz.: aukšta daina, aukšta giesmė „odė“, gražieji prityrimai „menas“, kraštuose stovi „vietoj stovi, be baimės“, nebespaustos rankos raštai „neišspausdinti raštai“, surista kalba „eilės“ bei S. Stanevičiaus vartojami etnonimai, pvz.: Grykonas „graikas“, Gudas „baltarusių“, Phriggonas „frigas“, Lietuvininkas „Rytų Prūsijos lietuvis“, Rymionas „romėnas“, Rusonis „rusas“. Žodžių registras aimus bdv. „1) gražus, gražaus sudėjimo, 2) turtingas, pranašus“: 1) buwa Juza-pas aymus Iš 344₂₃; aymesny buwa Iš 388₂₉; 2) pasyrody penky wiray arkleys yr styp[r]umu aymesny Iš 396₃₂. ansai įv. „jis“: ansay tary Iš 351₃; Iš 350₁; Iš 350₃₅. antrašas dkt. „antraštė“: su antraszays TPS 445₂₇; yszdawe wiel knigele, po antra-sza ŠP 40₁₆; ŠP 44₉; ŠP 36₁₄. apgimimas dkt. „prigimtis, būdas“: rōdidamas taygy daynų žemaytiskų apgymymą DŽ 133₅; pažynty (…) apgymyma kalbos TPS 448₁. apginklingas bdv. „ginkluotas, apginkluotas“: miestas (…) murays yr hoksztays apgynklyngas Iš 359₂₁; apey (…) witas Egipta maž ką apgynklyngas Iš 347₃₄. apimti vksm. „paimti, užimti“: pyles apjemy Iš 395₂₂; Iš 384₁₃; Iš 388₈; Iš 358₁₅. 218 apr ink ti gyvata dkt. „gyvybė, gyvenimas“: Saula giwata ne siky užlayky Iš 369₁₁; apey Do-nalayczia giwāta ŠP 36₂₀. gobtūrelis dkt. „gobtūras — kepuraitė iš aksomo, šilkinė kepuraitė, papuošta karoliais“ S. StanR 583: uždies gopturely DŽ 99₁₇. idant jng. „kad“ — reiškiant tikslą senovinėje ar iškilmingojoje kalboje: idant tasay tarp jų karālum’ pastōtu ŠP 56₁₀; DŽ 72₂. ikiršyti vksm. „sukiršinti“: karalu Samaryjos beprotev ikyrszny Iš 385₇. ing prl. „į“: yng Nēmona wāra ŠP 54₁₅; ŠP 50₂₃. ypatus bdv. „atskiras“: yr ipatiose knigialies AD 307₆; po kāymas uždiety įpates griniczias AD 320₅. išplėša dkt. „grobis“: daugel yszplieszas gawa Iš 396₄. išrasti vksm. „pripažinti, nustatyti, laikyti kuo“: wagymys yszrada Iš 350₂₆. išrastojas* dkt. „kūrėjas“: pyrmāju yszrastoju pašaku ē sant ŠP 32₁₇. išrodyti vksm. „parodyti“: yszrōdy tā teykśma DŽ 133₁₂. išsireikšti vksm. „išaiškėti“: wēyk yszsyrēyszky to paukszcze gudrīby ŠP 58₁₀. išsitykti (išsitikti)? vksm. „išsirengti“: i kjala yszsitykusy Iš 379₄. išspausti vksm. „išspausdinti“: išākes yszspāusty AD 308₈; yszspāusta buwa AD 307₁₀; apgārsjyta buwa yszspāustu rasztu ližuwie Rossu AD 307₇. ištaisyti vksm. „sudaryti“: pagal (…) grikonyškōs kalbos ysztaisīta ŠP 42₃; (pasakas) huosoj’ kalboj’, ysztaisītas ŠP 34₈. iš tikti vksm. „sudaryti“: daynu žemaytszku surynkymas ysz tiktas yr yszspāustas butu DŽ 72₂₄. išvadinėtojas* dkt. „šauklys“: kursay yszwadynietoia apsiaustus atnesztu Iš 367₆. jeben dll. „nebent“: yszjemus jāben tykt užsykrietymā lygos AD 309₅. jeib jng. „jei“: jeyb yr muna timas balhelyś, gailu muna szyrdeley, gaylu DŽ 104₈; DŽ 103₁₂; DŽ 104₁₅; DŽ 107₇; DŽ 105₅… kaipogi* prv. „taipogi“: garbyngas, kaypogy mokitas wiras ŠP 42₁₂. kalinys dkt. „kalėjimas“: imety Juzapa i kalyny Iš 344₃₁; buwa (…) kalynie Iš 344₃₂; kālyne sargays podraug pasyluka ŠP 58₁₅; lig sūdūy stōsent, kalynie turieja ŠP 58₁₃; Iš 362₂₄; Iš 387₂₁; Iš 388₁₅. karia dkt. „karas“: už paskutynenses kares Szwedu DŽ 72₁₄. karionė dkt. „karas, kova“: kariony Iš 399₆; ant kariones prysityky Iš 372₁₀; karione (…) dransey wary Iš 395₁₈; Iš 399₇. kiemas dkt. „kaimas“: Lazdenelu — kime (…) gymēs ŠP 34₂₇. krestis dkt. „pintinė“ (su lanku)“: jemy kresty Iš 355₁₄; tryns krestey Iš 345₂₁; nesziojau ant galvos trys kreszczius Iš 345₁₈; Iš 355₂₂. lais is dkt. „lešis“ (toks augalas): del sawes walgy ysz laysiu Iš 339₁₉; kaypo tay su pupums, bûlbums, layseys AD 324₂₀. laistyti vksm. „glaistyti“: reyk idiety i lāistita sāgona AD 323₅. lankoti vksm. „gerbti, stengtis įtikti“: ji pagal pryderiejyma lankoja Iš 383₃. laužtinėlė dkt. „kamanėlės su laužtukais“: laužtyneles tempdamas DŽ 98₂. lėtunelis dkt. „kurs mažai tekalba“: o kur tu eysy tu lietunely DŽ 117₅. lydės dkt. „lenktynės“: atèja pauksztems lidžiu gālas ŠP 58₃. luštelis dkt. „pluoštelis“: dēdame (…) lustzely ysz āprasza rudenis ŠP 36₂₇. 220 manyti? vksm. „įgūsti, nusimanyti“: kur po prīwejza menancziūse žmoniu AD 320₅; pawadyntas buwa Dowidas menansys ant to darba Iš 366₂₅; kokiame daȳkie menansys TPS 442₁₃. maudas dkt. „meldas“: jemy kresty ysz maudu Iš 355₁₅. medžiaga (medega)? dkt. „medžiaga“: tamtykra mèdega rasty (…) galiesy TPS 448₃₀. miltės dkt. „krakmolas“: giariaūse dale ira myjltes AD 310₁₇; ne tūr (…) myjlcz̄iu AD 310₂₁; AD 311₆. mokytinis dkt. „auklėtinis“: nekadōs Mokitynia ŠP 42₂₄. mokslininkas dkt. „mokinys, auklėtinis“: par Symona Stanewicze mokslyny nka lyteraturas yr gražiūju prytyrimu DŽ 67₆. našumas dkt. „uolumas“: kytwims prydūty naszuma TPS 442₂₂. nenutaikumas dkt. „nuostolis, nelaimė, pakenkimas“: nepalowy nepritelu wargynty wysokeys nenutaykamays Iš 362₃. neparversti vksm. „nekisti“: eyn ysz nepārvertemos esibes dalū AD 310₁₂. nerasti vksm. „nesirasti“: niek’s pȳkta nerassys ŠP 56₆. nesang jing. „nes“: nesang žmogus lāwa kayp tykt pažyna ŠP 50₂₀; ŠP 34₁₇. nesukrumas* dkt. „neapsukrumas“: par nesukruma wadōwu Iš 396₆. nesutekimas dkt. „trūkumas, neužtekimas“: nesutekymas dūnas AD 310₁; ēsanteme layke nestutekyma jawu AD 308₇; nesutekyme jawu AD 307₃; nesutekyma ne kent AD 311₁₄; nesutekymuose esamcz̄ius (…) szelpdams Iš 377; AD 318₂₁; AD 321₈; AD 310₁₀; AD 309₂₁. niekada* „kadaise, prieš kurį laiką (buvusio auklėtinio)“: niekadōs Mokitynia ŠP 42₂₄. nuramdymas* dkt. „nuraminimas, išgydymas“: del nuramdimą lygos jo Iš 366₂₄. nuramdyti vksm. „nuraminti“: Fylistynus (…) nuramdy yr Arabus pargalieja Iš 385₁₁; negalieja buty nuramditas Iš 381₁₉; tays žodeys nuramdita Iš 379₂₇. nusidavimas* dkt. „atsitikimas“: stebiesymies winōk rāde czionay tik nusydawymu wysōkiu TPS 448₁₉. nusiduoti vksm. „pasisekti“: nusydawy mumus atrasty TPS 442₈. nusitikimas* dkt. „atsitikimas“: butu amžynu pamynklu nusytykyma Iš 359₁₂; Iš 351₁₈; Iš 359₁₇. nutikimas* dkt. „savybė“: o nutykymūse sawa su wysu lyḡy grūdams AD 309₁₉. nužygis* dkt. „apskritis“ (S. Stan. naujadaras pavietui pakeisti S. StanR 570): kaltas esu (…) Karūžujū nužige Raseyniu DŽ 133₁₁. pabenga dkt. „pabaiga“: pabenga DŽ 130₁₈; Iš 386₂₉. pabengti vksm. „pabaigti“: pabengy amžiu Iš 373₂₂; nebuwa dar pabengtas Iš 360₁; Iš 373₁₅. padėjimas dkt. „1) pagalba, 2) padėtis“: 1) praszity padiejyma Iš 385₂₇; par padiejyma Die wa Iš 383₃₂; padieȳme Diewa turieja Iš 387₆; ant padiejyma Diewa Iš 397₂₉; apleyde wylyty padieȳme Diewa Iš 399₉. 2) tokiome padiejyme patw ryt yma Ezechyjosziu Izajoszius Iš 386₂₇. pagrįsti vksm. „įgrįsti, įkyrėti“: pagryss mum judyney purweley DŽ 106₁₉. 221 pajudinti vksm. „sujau­dinti“: koralus pajudyntas stebuklu Iš 38923. pakala dkt. „nugara, užpakalis“: ant erele kitrey tiloja pakālas ŠP 589. pakastynės dkt. „pakasynos : laidotuvių apeigos“ LKŽ IX: ten atlayke pakasty-nes Iš 35414; Iš 39930. palaikis bdv. „liesas, prastas“: septines karwes palawkes Iš 3469. paminkslas dkt. „atminimas“: Aisopa pamynksla garbje laykidamy ŠP 346. pamokslas dkt. „mokslas, mokymas“: werta vykraw įdant del kalbos yr krykszczio-nyszka pamóksla ysznauja spáusdinta bútu TPS 4459. pargalėjimas* dkt. „pergalė“: įdant kartays pargaliejyma neprypażintu Iš 3615; po pargaliejyma Iš 39117; Iš 3855; Iš 36928; Iš 36526. pargalėti vksm. „nugalėti“: budawa pargaliety nu nepritėlu Iš 36014 rassy mes par-galiesme DŽ 12320; musztiniese pargalieja Iš 3866; pargalietas Iš 38721; pargalie-jes karalu Iš 3913; Iš 39728; Iš 39528; Iš 39919; Iš 39527. pargalėtojas* dkt. „nugalėtojas“: pargalietojuy buwa pryžadėjes Iš 36821; džiaugdamis pargalietojui Iš 36811; pasywuka pargalietojeys Iš 3689. pargandinti vksm. „išgąsdinti“: wysa ju wayska pargandyna Iš 36521; Iš 39615. parleisti vksm. „pasiųsti“: ant jo parleyda Iš 3848. parsergėti vksm. „perspėti“: pranaszas parsergieja Iš 3851; parsergietas nepaklausy Iš 38516; įdant ji parsergietui Iš 37012; Iš 36324; Iš 38734. parveikti vksm. „nugalėti“: skausmu parweyktas Iš 39422. parvien prv. „kartu, drauge“: parwin su mižiu saliklu DŽ 1143. pasavinti vksm. „pasisavinti, išsūnyti“: ji pasawyna yr pramny Moyžiesziamy Iš 35532. pasergėti vksm. „pastebėti“: Saulys tay pasergiejes Iš 36524; pasergieje tay dwaryszkey Iš 38919. pasigundyti vksm. „susigundyti“: raszity pasygundzia ŠP 3410. pasirėgėti vksm. „sueiti, pasimatyti“: ten mes pasyregiesme DŽ 986. pasirūpinimas dkt. „pastangos, mokymasis“: be jokia pasyrūpynyma TPS 44325. paskanda dkt. „potvynis, patvinimas“: po prasydejima paskandos Iš 33431; Iš 33410; Iš 33521; ženklųna pabayga paskandos Iš 3555; Iš 35517. pašalys dkt. „pakraštys, kertė“: muszwita paszaley ŠŽ 642. patepti vksm. „patvirtinti, išrinkti, palaiminti“: ant karalaus pateptas Iš 36610. patogiai prv. „dailiai, gražiai“: patogėy suswad ynty yra TPS 44318. patoliai prv. „iki tol“: wyrynty patoley, pakol ne pasydaris lympanty putra. paveikslas dkt. „pavyzdys“: įdant prapultyn­ga paweiksla palykcziau Iš 39217; gal būt pawėyksłu TPS 4469; pawėyksłu bútu TPS 44817. paveizėjimas dkt. „pažiūrėjimas“: ant patis powezejiwma galies numanity AD 31614; Iš 3325. pažeida dkt. „žaizda“: apturiejęs pažeyda Iš 3882. pažymė dkt. „požymis“: pažimes žemaytyszkas gāydas DŽ 1311. prapultingas bdv. „pavojingas, blogas“: įdant prapultynğa paweiksla jaunymyns palykcziau Iš 39217. pratarimas* (pratarýmas)? dkt. „pratarme“: pratarymas DŽ 711; prataryme ŠP 426; mokita prataryma ira wokyszkay raszes ŠP 3619; DŽ 1331. 222 pražuva dkt. „pražuvimas, mirtis“: nu pražuwos yszgialbieja Iš 369₇. pribengti* vksm. „pribaigti, nužudyti“ prybengy ji Iš 372₃₅. priegtam prv. „be to“: priegtâm giâras ira TPS 446₁₀. prigimtas* bdv. „gimtasis“: ne niekyndamy prygymtos sawa žemaytyszkos kalbos ŠP 34₁₅; prygymtoj’ mūsų kalboj’ suraszitas ŠP 32₃. prisitiekimas dkt. „1) pasiruošimas, 2) iškilmingumas“: 1) tayp baysaus prysitykima ant waynos Iš 398₁₅; 2) Diewas dawy jums istatima bayseme prysitykime Iš 357₃₄. prisitiekti vksm. „pasiruošti“: ant kariones prysityky Iš 372₁₀. priteikti vksm. „duoti“: szawa sawa pryteykty norieja Iš 367₂₃. priveiza dkt. „priežiūra“: kur po prįweza menančiūse žmonių AD 320₅; AD 326₁₁. priveizėtojas* dkt. „prižiūrėtojas“: padietas ant pryweizietojų Iš 344₃₄; Iš 345₂₈; Iš 346₁₆. putra dkt. „košė“: pakol ne pasydar’s lympanty putra AD 317₁₀. regėtinai prv. „aiškiai, matomai“: regietynay Dowidų smerty tiky Iš 368₃₁; Iš 396₃₀. rūpestingai prv. „rūpestingai“: rûpesnyngay iszkóty TPS 444₁₅. rūpiai* (rupiai)? prv. „rūpestingai“: todiel rūpey reyk jes yszrynkyty yr atskyryty AD 314₂₆. sakymas dkt. „pamokslas“: dydžiause werczia dūdame šâkimams Dauksza TPS 445₃. sandara dkt. „santarvė, paliaubos, susitarimas, sutartis“: padary sandara Iš 399₂₃; neszty skrine sandaros Iš 359₃; bus ženklu sandaros Iš 355₁₃; nu amžiu sandaroj giwena ŠP 56₇; Iš 358₁₉; Iš 359₂₆; Iš 364₁₄; Iš 374₂₄.... santarmė dkt. „sutarimas?“: gražiu balsu yr santarmė ira daynumjemų DŽ 134₆. savokti* vksm. „surasti“: rasztû niekur sawokty negalie jome ŠP 42₁₈. sekmas sktv. „septintas“: dino sekmo Iš 371₉. skaitlius dkt. „kiekis, skaičius“: yszspâusty sutenkanty skaytlu knigialu AD 308₉. skepetelis dkt. „skara“: muny jy nuszlustry szytku skepetelu DŽ 78₁₀. sloga dkt. „nelaimė, bėda“: nesutekymas jos teysvyngay paszkaytitas ira už dydžiause sloga AD 309₄. sluogsnis dkt. „posmas“: paskutynemenja slugsnie nor sakity žyrgas DŽ 106₁₃. sodnas dkt. „sodas“: pryligst sodnams TPS 443₁₆. spausti vksm. „spausdinti“: spâustas Londone TPS 447₄; Karaláucziuje spâustas TPS 446₁₅; spâusta Keydayniùse TPS 447₁₆. stačiai prv. „tiesiai, gerai?“: statey elgensys Iš 339₁₇. sugryti vksm. „sugauti“: ten but sugriję už marga lidekele DŽ 87₁₅. suklėsti vksm. „išauginti daugybę uogų“ S. StanR 581: kad suklies glusnelej raudonas ugeles DŽ 93₅. sumanė dkt. „nuomonė, nusistatymas, sumanymas“: apie sawa sumanes turiejos Iš 364₃₀; sawa sumanie tebshowieja Iš 356₁₁; prysvleyda ant sumanes netykrojy motina Iš 374₁₄; pakol pryklasuy sumanes Joode Iš 384₂₂; patyka karaluy sumany Iš 346₃₀; Iš 378₁₉; Iš 392₁₆; Iš 392₂₁. susimylėti vksm. „pasigailėti“: susumyla ant jo Iš 355₁₄. 223 susinešti vksm. „prisidėti, prisijungti“: su jeys karalus Amaliecÿtu susyneszes buwa Iš 361₁. suskirti vksm. „suplýšti“: skara tayp wadynama nu žodže suskyres DŽ 78₁₅. surinkimas dkt. „rinkinys“: daynu žemaytyszku surynkymas ysziktas yr yszspaus-tas butu DŽ 72₂₄. sutekti vksm. „pakakti, užtekti“: yszspáusty sutenkanty skaytlu knigialu AD 308₉. suvesti vksm. „suvilioti“: žaltis muny suwedy Iš 332₃₀; kad tu suw edey motryszke Iš 332₃₁. sužvėti vksm. „sužvejoti“: ten but sužwiję, ten but sugriję už marga lidekele DŽ 87₁₅. svilksnė dkt. „svaidyklė“: mety ysz swylksnes Iš 368₃; jemy tyktay laza, swylksne Iš 367₃₀. *šarvas dkt. „ginklai“: szarwa sawa pryteykty norieja Iš 367₂₃. šelpti vksm. „palaikyti, paremti, pakelti“: nóryme szelpty sawa kalba TPS 444₁₂. tamtikras „tinkamas“: tamtykra mėdega rasty TPS 448₃₀. teiksmas dkt. „palankumas“: dydys teyksmas swieta Iš 368₁₄; yszródÿ ta teyksma; teyksmu karalaus Iš 389₃₃. tėvainis dkt. „įpėdinis, paveldėtojas“: numyres palyka tieyawnyu sawa sunu Iš 399₃₅. tėvūnas dkt. „patriotas“: ponistie mūsų daugel irą tiewūnu AD 321₁₄. tiesumas dkt. „tvarkingumas“: po tisuma yr patógey suswadnyty ira TPS 443₁₈ („tvarkingai, eilėmis“). tikti vksm. „tekti, pasitaikyti“: pelieday yr szyksnósparniuy tyka ŠP 58₁₄. tyloti vksm. „tyvoti, tylėti ir nejudėti, ramiai laukti ko su įtempimu“ S. StanR 502: ant erele kitrey tiloja pakálas ŠP 58₂. troškiai prv. „noriai, godžiai“: tóky pászara galwjyey jéd labay troszkey AD 328₅. tūlas įv. „dažnas, ne vienas, daug kas“: tūlose szalyse TPS 448₅. uždoris dkt. „?“: Samsonas naktis wydurie atsÿkieles nueja pas duru miesta kures rades uždarytas, su uždareys su wysu, peteys yszkielÿs Iš 362₁₅. užminimas (užmynimas)? dkt. „projektas“: jey užmynymas tasay pasÿrodīs wertu miegnÿma AD 321₁₉. užmokesnis dkt. „atlyginimas, užmokestis“: už suligta užmokiąsny Iš 355₃₀. užsistebėti vksm. „nusistebėti, apstulbti“: Jokubas (…) užsystebieja Iš 352₂₂. užveizėtojas dkt. „prižiūrėtojas“: yr wysa Egipta užw eyzietoj u ira Iš 352₂₀. užžinotojas dkt. „žinys“: užžynotojys Iš 350₁₇; pavadyna užžynotojÿ Iš 350₂₀; lipy užžynotojuy sawa Iš 350₁₅; prisz užžynotojÿ Juzapa Iš 349₂₆; Iš 350₂₅; Iš 349₃₀. vaidas dkt. „nesutarimas“: pradžia to wayda esanty ysz apine DŽ 114₂; waydužÿ padarey DŽ 111₁₂; kol winas buway waydužiu ne darey DŽ 111₈. valdónas dkt. „savininkas, šeimininkas“: laukū yr káymu waldonas ŠP 50₁₇; tiwoga waldonu AD 321₉; diel tū waldonu AD 320₁; idant waldonay AD 320₁₂; AD 319₁₈; AD 324₁₆. vartinti vksm. „versti“: w artyna walgity Iš 392₇. veikslas dkt. „pavidalas, išvaizda?“: darose weyksle meylazodistes DŽ 72₁. veizdėti vksm. „žiūrėti“: làpy alkana ant jo ysz krūma weyzdėja ŠP 48₆; weyzdiek swiėte nusymy nes ŠŽ 64₉. veizėjimas dkt. „žiūrėjimas, žvilgsnis“: weyziejymu yr žodeys patw yrtynusy Iš 394₃₅. 224 veizėti vksm. „žiūrėti“: wezick kniga ŠP ₂₄; weyiedams ant jo jaunistes Iš 367₁₂; ŠP 40₂₁. verčia dkt. „įvertinimas“: atrāda werczia AD 321₁₂; werczia dūdame TPS 445₉. vienatėjis bdv. „vienintelis“: jymk sumu sawa winatiejuy Iš 336₂₃; sumuy tawa wina-tiejuy Iš 337₅. vylius dkt. „apgavystė“: par willu sawa dukrawezdia prazūwa Iš 399₃₁; Iš 399₂₇. visius dkt. „giminė, palikuonys“: tawa wisius pryligs anas Iš 336₉; Iš 355₂. visuotimas bdv. „1) visuotinas, 2) paprastas“: 1) pagal wysotymos żynios ŠP 32₁₈; pažynty (...) wysōtyma apgymyma kalbos TPS 448₁; 2) palykes tyktay żmones wysoty­mius Iš 388₁₀. žavinti vksm. „žudyti, galabyti“: karaluka żawjynty norieja ŠP 58₁₂. žyminimas dkt. „reikšmė, prasmė“: niejokia neturentys žimynma DŽ 130₁₆. žmonystė dkt. „žmonija“: pritelus żmonistes AD 309₁₃. žvėiti vksm. „žvejoti, gaudyti“: żada muny żwity marga lidekele DŽ 96₁₁. žvynas bdv. „apaugęs žvynais“?: turieja apsiausta kaypo żwina żuwis: waria apautay ant koju; waria szalmas ant galwos yr skyda waria ant pecziu Iš 367₂. Albina Auksoriūtė ŽEMAĪČIŲ ŽODŽIAI PRYŠININKĖ, PRYŠINĖ Vienas iš žemaičių gyvenamojo namo – trobos patalpų pavadinimų – pryšininkė. Žemaičių tarmėje vartojami ir kiti šiam žodžiui giminiški pavadinimai: pryšinė, pryšininkė, pryšininkis. Žodis pryšininkė žinomas jau iš S. Daukanto raštų. Pasakodamas apie žemaičių trobas, jis pažymi: „O trečiosios [durys] į pryšininkę, nu žodžio pryš, jog pryš trobos durų buvo DB 23“. Kokia šios patalpos paskirtis, S. Daukanto nepaminėta. Dabar šiaurės ir vakarų žemaičių tarmėje pryšininkė reiškia trobos patalpą karšinčiams gyventi: Išėjo (išėjo) an karšenes į pryšininkę Brs. Parves marčia, mes kel­s-mos į pryšininkę Šv (LKŽ X 698). Šiaurės žemaičiai šią patalpą dar vadina pryšininke. „Lietuvių kalbos žodyne“ prie tokio žodžio pryšininkė reikšmės aiškinimo dar pridėta: „... ar įrengta seklyčia“ (X 698). Žemaičių tarmėje pryšininkė seklyčios prasmės neturi arba tai labai retai pasitaikanti reikšmė. Tokios reikšmės nėra ir šį žodį vartojusio M. Valančiaus raštuose. Tai pažymi ir K. Būga: „Šiaurės vakariečių žemaičių pryšininkė ... neatstoja mūsų seklyčios“ II 48. S. Daukantas mini tokius svečių patalpos pavadinimus: trobos, svetlyčė, alkierius, svečio troba. Dabar žemaičiai svetainę vadina gerąja troba, didžiąja troba arba tuo pačiu žodžiu kaip ir visas namas – troba: Visa šeimyna susirinko su svečiu pasišnekėti į gerąją trobą Tl (LKŽ III 243). Eisma į didžiąją trobą, virtuvėj nesmagu svečius laikyti Šll. Išplauk trobą, rytoj gal ateis svečių Kltn. Svečių kambarį panašiu žodžiu priešinė šalia seklyčios, sveklyčios, svetlyčios vadina pietų aukštaičiai: Į priešinę prašyk svečius Srj (LKŽ X 696). Suskabinom ir einam priešinėn šokt DrskŽ 283. Šiaurės ir vakarų žemaičių pryšininkei gimi- 225