„Lazūnų tarmės žodyno“ papildymai

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) ALOYZAS VIDUGIRIS, JONAS PETRAUSKAS INTEGRAZIONI AL «DIZIONARIO DEL DIALETTO DI LAZŪNAI» Il dialetto parlato nei dintorni di Lazūnai, uno dei più arcaici e peculiari tra i dialetti della lingua lituana, negli odierni territori bielorussi (distretto di Gardinas, zona di Vija, o distretto di Yvija) è ormai prossimo alla completa scomparsa. Nel 1890, secondo i dati raccolti da A. Plateris tramite i capi locali e rielaborati da Anonimo (J. Rozvadovskis?), nella cosiddetta area di Lazūnai (allora comprendente i comuni di Bókštas, Jūrėtiškės e Lugamėnai del distretto di Ašmena) furono censite 3559 persone di lingua lituana. Nel 1906, visitando questi luoghi, Jonas Jablonskis constatò di persona quanto si parlasse ancora il lituano, ma si rammaricò anche che fossero già numerosi coloro che «parlavano alla bielorussa»: pur sapendo il lituano, in famiglia, soprattutto nei matrimoni misti, parlavano ormai la cosiddetta lingua comune, cioè il dialetto locale slavo orientale (bielorusso o «poprostu»). Si può dunque ritenere che allora, nelle parrocchie di Lazūnai, Dūdos e in parte di Bókštas, le persone che conoscevano il lituano fossero in tutto più di 6000. Nel 1957 si trovarono ancora anziani che capivano il lituano e sapevano parlarlo un po’, persino nel villaggio di Vinkšnėnai, appartenente alla parrocchia di Vija. Dopo la prima guerra mondiale, scuole private lituane e, in seguito, sale di lettura tentarono ancora di sorgere nei villaggi di Bebrėnai, Daunoriai, Lazūnai e Pāsaliai, ma furono ben presto soppresse dalle autorità polacche. Il sacerdote Gumbaragis, che aveva prestato servizio come vicario a Lazūnai e aveva dato molto alla cultura lituana locale, fu deportato. Si creò un clima di forte intolleranza nei confronti di chi parlava lituano. B. Maknickas, nato nel 1908 nel villaggio di Saliniai, e M. Varanelytė, nata nel 1910 nel villaggio di Mėgūnai, ricordano quanto fosse difficile per loro, ormai quasi adulti, cominciare a parlare «poprostu». Tra il 1952 e il 1960 i linguisti lituani trovarono qui ancora un numero piuttosto elevato di parlanti lituani appartenenti alla generazione più anziana. Purtroppo il tempo li ha falciati senza pietà: durante la spedizione del 1988 ne furono trovati soltanto cinque in grado di parlare bene il lituano: Petras Žaldokas (1903–1989), del villaggio di Bebrėnai, residente presso il villaggio di Lazūnai; Bronius Maknickas, nato nel 1908 nel villaggio di Saliniai, ora residente nel villaggio di Daunoriai; Bronius Varanėlis, nato nel 1912 nel villaggio di Pasaliai; Jasius Avižius, nato nel 1913 nel villaggio di Pasaliai; e la più giovane, Filimona Varanelytė-Avižičienė, nata nel 1925 nel villaggio di Pasaliai. Le persone anziane che capiscono il lituano e riescono ancora a parlarlo un po’ sono molte di più, ma hanno ormai dimenticato troppo la lingua dei genitori e sono di scarso interesse per i linguisti. Inventariare il lessico, o vocabolario, di una lingua non è mai facile, poiché si tratta di un sistema illimitato, aperto alle influenze e in costante mutamento. È quindi probabilmente impossibile registrare assolutamente tutte le parole esistenti, passate e possibili di una lingua o di un dialetto. 160 Nel «Dizionario del dialetto di Lazūnai» pubblicato per la prima volta, V., 1985 (di seguito LTŽ), entrarono soltanto le parole raccolte dagli autori fino al 1982. Tuttavia, continuando a recarsi ogni anno in questi luoghi, gli autori raccolsero parole e significati che non erano stati inclusi nel suddetto dizionario. Una quantità particolarmente consistente di materiale si accumulò nel 1988, quando la raccolta fu condotta più a lungo sul posto secondo il programma di lessicologia dell’Atlante linguistico europeo. Le integrazioni consistono soprattutto in forme e significati derivati di parole (radici) già documentate in precedenza, che non erano state incluse nel LTŽ. Si tratta di formazioni con prefissi (per esempio: pasi-agraštáuti, papa-akėti, pri-miklyti), derivati con suffissi (per esempio: -audinėti, -mušdėti, malkėlė sf. dem.¹, malkinė sf., rietuvėlė sf. dem.), formazioni semantiche, o di significato, (calchi) o derivati (per esempio: baronáitis «beccaccino», broliukas «orfana», dėgintis «cercare ricci»). Nel LTŽ non sono entrati verbi riflessivi (per esempio: gyvėntis, pasinorėti, tašytis) e, viceversa, nel LTŽ sono stati registrati soltanto verbi riflessivi, ma non quelli non riflessivi (per esempio: daklausti, prisikandalyti, dažinoti). Si incontrano forme del presente di diversa formazione, per esempio: dėnga, grūsta, klėmpa, kliūdžia, minkia, mirkia accanto a quelle indicate nel LTŽ: dengia, grūva, klimpsta, minko... Uno o l’altro verbo è stato registrato con prefissi non abbreviati, per esempio: apimti (Apijama lakštus, apijama [kolorado vabalų] kap vuogų, až raudonoz búlboš Psl.), ažušinti (Tep kartų gyvuoninį pašimų ažušyniau Psl.). A causa del declino del dialetto e degli stretti contatti con le lingue slave, in alcune parole oscillano il tema (per esempio: gražtuvas, skietỹs, žibankštis; cfr. LTŽ gražtūvis, skietas, žibankštė), il numero (per esempio: matavýlai, salotá; cfr. LTŽ matavýlas, salótos) e il genere (per esempio: ėsliai, stotyvà; cfr. LTŽ ėsles, stotyvas). È stato registrato un numero considerevole di parole con accento in posizione diversa, per esempio: boikùs, -i agg. (4) (Oi boikùs bernùkaz búvo Psl.), čeraunýkas sm. (2) (Kūnigas žinój, što ėnas čėraunýkas Psl.). dziędai sm. pl. (2) (In dziędų gi gatávija válgyc gerau jau Bbr.), ketūrnỹtis sm. (1) (Ketūrnỹcis itai vadzinos Bbr.), merkavóti (Jaūgi jūs tep mūsi merkavójat Psl.), miedzis sf. (4) (Miedzis geltóna, graži Psl.), pirkdyti (Ariėlky reikėj pīrgdzyc, o grašų nebūvo Bbr.), reštinis, -ė agg. (2) (Nubėgo reštinis autobusas un Jūrótiskes Psl.). visokis, -ià pron. indef. (4) (Rinko ir rinko mani: ir balšavýkai, ir niėmčai, ir visokià chalėrija Psl.), zakristijà sf. (2) (Pilnà zakristijà tų bóbu Psl.), žvaigždė sf. (2) (Žvaigždė kàktoj Psl.). Vanno menzionate a parte alcune forme interessanti o usi di parole note non incluse nel LTŽ, per esempio: abidvėp avv. (Manip gi abidvėp dukterėp mašinos šåvos: ir vienåp, ir kitåp Psl.), arkliūoj strum. (O tep arkliūoj važinėja, rovarais važinėja Psl.), tåvo ne bėdà «non è un problema tuo» (Tåvo ne bėdà, aš móku aškalbėc šūnį, šūnes nelós Psl.), pribūtas, -à «arrivato» (Cia visi žmonės pribūci, svečimi Rbr.), jiemiem (In-sàkė jiemiem Psl.), radusỹs «ritrovatisi» (Visókių familių búvo radusỹs Bbr.), prieg šventėmjiem (Sirgo i po tôm gi nùmirė un visų švintūjų, prieg visiem švintėmjiem Psl.), tamiñ prep. (Aš jūmi umpilsiu poperålin tamiñ nuožuolnės karós Psl.) káliep 1 L’ortografia degli esempi riportati di seguito e le abbreviazioni (per esempio: adj. dem. sl, Bbr, Dnr, Psl e altre) sono le stesse del LTŽ. Le forme delle parole accompagnate da frasi illustrative presentate qui nell’introduzione non sono ripetute nelle integrazioni successive del dizionario. Non vengono ripetuti neppure i nuovi prestiti presentati senza frasi. 11. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 161 agg. (Kāliep maski šunýčiai Gud.), senōpip oppure al. (Senōpip ažēik, mōža ānas tāu rassa-kis Psl.). Si usano forme empatiche peculiari dei pronomi determinativi, per es.: kitãsai nom. (Ir dziėdai būvo, viēnas ir kitãsai Uos.), kūnigojo gen. (Reikia klausyc kūnigojo Psl.), udavój nom. «vedova» (Aš udavój gi buvaũ tris [metus] su pusī Psl.). Sono degne di nota anche alcune espressioni idiomatiche interessanti non incluse nel LTŽ, per es.: an višōs galvōs «con grande intensità» (Jai reikia rékc un višōs galvōs, kad anā girdėt kũ Psl.); an vėjo «invano, inutilmente» (Ot ir visa razlais un vėjo Psl.); až ausių imtis «stupirsi molto» (Ānas kap pračiitōs pro tavi, tai tu až ausių imsiēs); až živatų rinktis «scoppiare dalle risate» (Ānas kap pračiitōs iš gazētos, tai visi až živatų rankas Psl.); pabučiūoti prabājų «non trovare nulla, trovare la porta chiusa» (Pabuciavai prabājų ir namō Psl.); do chalērija «molto, in abbondanza» (Lasiũ a(ž)sivedē da chalērija Psl.); dantys mūdrascies «dente del giudizio» (Duncys mūdrascies, mės sākēm Psl.); duōti prikūryti «dare una lezione, tormentare insistentemente» (Duōs prikūryc āny [uodai], nepamiegōsi Psl.); Diēvo kar-vāitē «coccinella»; ir dūko nebūti «non esserci nulla» (O momōz dukterēs ir dūko nēr Psl.); ciēlų maišą «moltissimo» (Priūtarijau jūmi ciēlų maišų, ciēlų maišų priūtarijau, primelavāu Psl.); kāutis ažvačia «scalciare» (Arklýs kāunas ažvačiu Psl.); kap čebatas «completamente» (Sakaũ, dūrnas kap čebātas Psl.); kap čērtas «senza fine» (Partizōnai gērē kap čertai Psl.); kap kačērga «lentamente» (Kam ānas [kuinas] mān, tįsia kōjas kap kačērgas Psl.); kap zvanai «sonoramente» (Kap būvom Pāsaly, tai būlo giē-mam kap zvanai Psl.); kap žvėris «con slancio, rapidamente» (Arklýs āima kap žvėris Psl.); ōran nueiti «andare di corpo» (Živati svlā, ōran nenueisi, tep ir smerčis Psl.); pirmā galvā an karkūžēs «persona di mezza età» (Dar nesēnas — pirmā galvā un karkūžēs Jsk.); nug rāžumo nuvaryti «ubriacarsi» (Kap dāu pāmaku galvōn, ir nug rāžumo nuvārē, o Petrūkų į tų Psl.); nug mažanų dienų «fin dall’infanzia» (Tai āny nug mažanų dzienų mokēi, nu bōcios kalbēi Uos.); liežūvi turėti «conoscere una lingua» (Vot kiek liežūvi turū — kēturis liežūviūs — ir Pāsaly sēdziu Psl.); pirmōj polkā «primo ballo» (Svōtu pirmōj čerkā ir pirmōj pol'kā Psl.); strūkas liežūvis quando si parla degli «žagūnai», cioè di coloro che parlano tra i Lazūnai (Strūkas liežūvis mūs, tolī nenuevisi Jsk.); vyžų daužėtas «stordito, strano» (Ānas tokīs kap vyžų dauštas Gud.) A causa dell’oblio della lingua e degli stretti contatti con le lingue slave, si riscontrano molti ibridi, prestiti e oscillazioni di singoli suoni, per es.: baraznà sf. (4), cfr. ežia (Ir toj baraznà, nēr ažōs, o kad būt gi ažā Psl.), bōbočka sf. (4), cfr. bōba, bobulė (Bōbočka, rassākai mūmi skāškų Psl.), ōlena sf. (1) «osso», padāšva sf. (4), cfr. pādas, padōbnai avv., cfr. padābnas (Giema kap bāciuska padōbnai Psl.), ponedielnykas sm. (1), cfr. panedielnykas (Dar mōža ponedielnykan sākē Psl.), sākaras, sāčharas sm., cfr. cukrus (Sākaro gi nebūvo, īto cūkro Bbr. Ašpīlē vūogas sācharu Bbr.), sarokā sf. (2), cfr. šārka, susim avv., cfr. sausēm, sausim (Vo, kad pasāko, tai susim neteip, susim neteip, Psl.), sviežickas -à agg. (3ᵇ), cfr. švėžickas (Sviežicki paūtai, gārdūs Psl.), ščestlyvai, ščeslyvai avv. (Jau sudzievū ščestlyvai Psl.), udaũ-cas sm. (2), cfr. udaũčius (Ītai udavā su udaucių apsižānio ir dār radāisi aš juosnī Psl.), žōratka sf. (1), cfr. žōaratka. Una parte considerevole di essi è costituita da chiari occasionalismi. Un abitante di Jõskūnai (Samuelis), che non parlava lituano da molto tempo, volendo dire 162 la parola arklyš vi aggiunse la radice di žirgas, dicendo: žirklyš ir kumelė, ma poi proseguì così: — Nüvedė arklūš ganýc Jsk. I nomi dei mesi sono oggi usati per lo più in forma slava, sebbene alcune persone conoscano anche le corrispondenti forme lituane, per es.: saušis sm. (2) — stičnius sm. (2), vasaris sm. (2) — liūtasai sm. (2), kóvas sm. (1) — mórčius sm. (2), balandis sm. (2) — kvietnius sm. (2), gegužė sf. (2) — mójus sm. (2), biržėlis sm. (2) — čėrvcus sm. (2), liepas sm. (1) — lipcus sm. (2), rugpjūtis sm. (1) — šerpnius sm. (2), rugsėjis sm. (1) — (v)žesnius sm. (2), spális sm. (2) — padziėrnykas sm. (1), lãpkrītis sm. (1) — listapōdas sm. (2), gruōdis sm. (2) — grūdnius sm. (2). Nei supplementi il numero di nuove parole con radice o di nuovi significati è relativamente esiguo. La maggior parte di essi consiste in prestiti, che spesso duplicano le forme lituane. Ciò risulta evidente dai rimandi a parole o significati già presenti nel LTŽ. Le forme principali sono indicate soltanto per i nuovi verbi (derivati suffissali e prestiti). Le altre varie forme prefissate o riflessive, salvo qualche discrepanza, sono isolate e in genere non differiscono dai corrispondenti derivati del LTŽ. Per prima viene presentata la lessica lituana, ossia le parole con radici lituane. Vi si includono anche parole internazionali poco alterate e antichi prestiti entrati nella lingua letteraria. Nel complesso, questa parte del lessico costituisce circa tre quinti di tutti i supplementi: abi kuris (ibr.) pron. indef. qualsiasi: Atvažujit subatōn vot abi kurōn Psl. pasi-agrastáuti come nella lingua letteraria: Amà sõdan pasagrastáuc Dnr. papa-akėti zappare tutto: Žydziūnai jau papaakėji bul’bàs Dnr. Kumpuosa jau visa papaakėta Dnr. ambolatōrija sf. (1) ambulatorio: Aš jau iš ambolatōrijos bėgu Psl. amērika sf. (1) paese di prosperità: Negodni tį žmonės, cionbikai amērika Psl. amerikōnas sm. (2) cfr. amerikōnčius: Vaikai amerikōnai, tį gimė Bbr. an prep. con gen. secondo: Ne šėnas, dar gražūs un jo metų. Pranūkas gražūs un jo metų Psl. apsiavimas sm. (2) come nella lingua letteraria: Apsiauc, tai brungus būvo apsiavimas Bbr. pa-ardýti disfare: Paardzýe skōra mõžna, o tadiu pastātai kad nori Dnr. pasi-ardnėti arare in parte, ripassare con l’aratro: Kap pasardzīnėjo perdzėn, tep, sãko, nāta peciāi sopa Dnr. pasi-árti avvicinarsi con l’aratro: Dãvė ir bernāku kįsnį pasārė, kad prjunkt Dnr. raz-árti (ibr.) arare: Nėra ažōs, a kad būt gi ažā, o taigi ažā razartā tį ir tį Psl. artýsis, -i agg. (2) vicino: Pastātė cionbikos tàn galān artysian Psl. papa-aštrinti affilare tutto: Kalviep papaštrino visa: ir peiliūs, ir pjāutuvus Dnr. ātomas sm. (1) atomo: Ir ōt ātomas, visa (potvynį) Džievãs visa kab dâu, tep ir ātomo nereikia Psl. nusi-audýti tessere: Nusiaūdai gi jau tū, kō stōvi kap stulpas Dnr. augdinėti, -ėja, -ėjo crescere. ap-augdinėti ricoprirsi di vegetazione: Kap runīkos apaugdzinės, bōtas būs žmōj Psl. at-augti 1. come nella lingua letteraria: Nugūrina (ragą), pakōl’ atauga, būva su vienu ragū Psl. 2. come nella lingua letteraria: Apėdė (sodus), ir nebūvo lakštį, ale atāugo Bbr. 11* 163 až-augti 2. ostruirsi: Il camino si è ostruito di fuliggine Psl. aukštas, -à agg. (3) 2. Indica qualità: Farina Balci, di prima qualità, di qualità superiore Dnr. aukūnė sf. (1) v. alkūnė: Così afferra con le aukūnė e infila Psl. panusì-aūti togliersi le scarpe tutti: Attraversando i prati, sono andati tutti a piedi nudi Dnr. papa-áusti fare tutta la veglia: Anche noi, a Velūkai, avevamo già fatto veglia tutta la notte Dnr. avãrija sf. (1) come in lk.: Mio figlio è morto in un incidente Psl. avýtinis, -ė agg. (1) di pecora, di pecore: Carne di pecora Psl. až prep. con gen. 11. dietro, al seguito: Per pascolare le mucche bisogna andare e continuare ad andare dietro alle mucche Jsk. išsi-badžioti andare in giro senza meta: Hanno vagabondato fino a tardi, ora dormono Dnr. paiš-baidyti spaventare via tutti: Quel diavolo ha spaventato via tutte le galline Dnr. baidlyvas, -a agg. v. bailyvas: È pauroso, ha paura di tutto. Il cavallo è timoroso, si è spaventato e ha cominciato a nitrire Psl. balandà sf. (3ᵇ) come in lk.: Culla le due, quelle colombe Psl. pa-balnóti come in lk.: Il cavallo è già sellato; sali e cavalca Dnr. báltas, -à agg. (3) 2. caro: Sono rimasto seduto tutto il giorno, tranquillo, e ho parlato dei fatti miei Bbr., Bžm. pra-bálti come in lk.: Stendono il lino sui panni e poi sulle lenzuola, perché diventi bianco Bbr. baronáitis sm. (2) beccaccia: La beccaccia semina nell’erba Psl. paiš-barstyti spargere tutto: Kap neážrėse maišo, tep ir paišbarstė grūdus un kėlio Dnr. pa-barškinti bussare: Pazdairai, kas ti pabarškino? Dnr. išsi-bárti rifl. v. rimproverare: Kap ãny i (š.)sibórė, tep dabar nesuveido krūvõn Dnr. prisi-bedavóti 2. rifl. lamentarsi: Anã nãta prisibedavójo po bõciai Dnr. iš-bėgioti come lk.: Vaikai kap ragi išbėgiojo Dnr. in-bėgti entrare correndo: Aš pirkiõn inbėgau, kačèrgu ėmiau ir bėgõm būdòs Psl. nu-bėgti 4. partire rapidamente: Nubėgo reščinis autobūsas Jūrótiškėn Psl. pad-bėgti 3. arrivare: Atveža iš Lazūnų, un rõvaro padbėga ir pèrka Bbr. beldinėti, -ėja, -ėjo bussare ripetutamente, picchiettare. at-beldinėti risuonare bussando, bussare fino ad arrivare: Nu niẽmčai adbel dinėj ir selãz dègino visa Psl. bernūkas sost. m. (2) 3. giovane non sposato, scapolo: Nebūvo žmonõs nė, ne, bernukū vo tep ir gyvėna Psl. beržūkas sost. m. (2) dim. v. betulla: Beržūkai ir cionbìkai yrà Bbr. pa-bezdėti far puzzare: Kap kadù ãnas ir pàbezda Dnr. pri-bezdėti v. farsi puzzare: Pribezdėjo, alně nõsi vėrcia Dnr. pa-blaškyti disperdere, scacciare: Jaũ visùs linùs tadiù būvom pablàški Dnr. prisi-bliaūti come lk.: Mãnos kárvės prisibliauš negirdžtos Dnr. pa-bliūžnyti dire sciocchezze: Ãnas nègal' būc nepabliūzniji Dnr. blogýbė sf. (1) come lk.: Ir visókias blogýbes pragývenai Dnr. blogýn avv. vedi blogas 1: Nu gerėsnis kūsni, bo ne blogýn àima Psl. pa-braidyti come lk.: Įtas vaikas neištrivõs nepabraidė po ūndeni Dnr. brãzdas sm. (4) come lk.: Reikia pjáuc kap brãzdas raũndas Psl. až-brinkti gonfiarsi: Išminkyta dúona ažbrinko Dnr. 164 pa-bristi come lk.: Pabrėndž' tį kūsni, pazdair, kas tį guli Dnr. broliukas sm. (2) orfanella: Broliūkai cik žýzd' daržaly Psl. bronchitas sm. (2) come lk.: Nù a jùs nuk kõ gėret, nug bronch(i)to? Psl. brūkšterti, -ia, -ė incidere: Nu õdzina, brāt, brūkšters, sucēinsi kap kaladā Psl. prisi-būdinti come lk.: Nėgaliu jō prizbūdzinc, nāta miēkc' Dnr. bulbavienà sf. (3) cfr. bulbiena: Makryčā klōjasi apaciōj kur bul'bavienà Bbr. burbalka (ibr.) sf. (1) bolla: Vėrda, liš būrbalkos šokinėja Psl. burokėlis sm. (2) barbabietola da tavola: Tai raudōnus burokūs vadzina burokėliais Bbr. an-būti trattenersi un po’, fermarsi: Až vaikų neunbūs manīm ito kundziūko Psl. in-būti 1. sopravvivere, restare in vita: Tadù až nēmčų neinbūsi, a(ž)strēlis Psl. 2. trattenersi un po’, resistere: Oijē kap āima kārvēs kakarūžon, tai nē rōdos nē kokiōs nēra, negal' inbūcie Psl. pa-būti 3. accadere, capitare: Kōlai i(š)simōko, visa pabūsta Bbr. buža sf. (2) 2. bocca: O kū, sakau, maź jau būzon duōs, kat paprašysiu Psl. čakoti, -oja, -ojo ticchettare: Mōža kur čakoja češai Gud. charakteris sm. (1) come lk.: Viši un vieno charāktaro vaikai kap čābatai Psl. čikt inter. per indicare un colpo: O užžs i(š)stūmė gālvu ir čikt mān būrnon Psl. pa-čiukoti pigolare: Any (višteliai) liš kūsni paciukoja Dnr. cukrinė sf. (2) diabete: Cukrini šir(k)sta tōj, kuri až jauniko Dnr. čeplys sm. (4) cfr. čepela 1.: Māika pavadino čepliu, čeplys Gud. čianoj avv. v. čianai: Jau nēsnōri čianōj būcie, jau senā džirbuos Psl. čianuikai avv. v. čionāika: Kab ras itep čenuikai, kurākai brukavōjom ūlyčias Psl. prisi-čiunėti acquietarsi: Dōs jau prisčiūnėjau Dnr. čiunti, čiūna, čiūno tacere. pri-čiunti acquietarsi: Sāko, kap atvažāu Bōkštan, pričiūno, jau negiedōj, jau mucho, bijōj bokščōnių Psl. apsi-dairinėti 3. rifl. sorvegliare: Dabar reikia ir žmōnų jōjų apzdairinēc Dnr. iš-daryti preparare: Reikia palyno išdaryc Psl. dausos sf. pl. (4) tropici: Žūsēs bēga un dausų, un šilto dāikto Psl. martellare 2. recidere a colpi: Manām ārkliu karčūs čērtas papynė, reikia iškirpc, ale nekerpa, akmeniu addaužinėja (flk.) Psl. martellare, -a, -ò vedi daužd(in)ėti. per-martellare vedi perdaužinėti: Prišāko vienas kitām nepērdaužinēc tūrgo Bbr. in-martellare 2. conficcare, piantare: Undauža žamēn pōlku ir ima vadziās Psl. pain-martellare piantare molti: Paindauža kuolaliūs ir tadū vaikščioja (stende il tessuto) Bbr. paaž-dėdinėti coprire: Un žiemōs reikia pirkātēj visūs lungelius paażdedinēc Dnr. insi-dėdinėti rifl. vedi indėdinėti: Šakėlēs, kur špuliā inzėddinėja Psl. degas, -nti part. 2. focoso: Degūs arkļys Psl. dėginti 4. avere caldo a causa della febbre: Dēgina visų ir gālvu dēgina Psl. 5. rifl. cercare stalloni: Kumēlē dēginasi, kumeliōp nōri Psl. 165 až-dėgti 3. abbronzarsi: Aždegė rūdas visas Psl. in-dėgti surriscaldarsi: Taigi pridega kūsni pečuj (duona), kap mochai indėga pečius Bbr. insi-dėgti prendere fuoco: Šuodziai reikia ištrindzinėc, bo insidėks kamini, a(ž)sidėks pirkia Psl. paaž-dengdinėti coprire frequentemente: Any avurkuš un nakcės paażdíngdzinėja Dnr. deñgti, deñga, -ė cfr. coprire 1: Tadu šaudais deñga Dnr. ap-diñgti coprire: Abdenga šaudais ir kroiku padaro Dnr. až-dėgti 4. proibire, chiudere: O kap dazinōs vlasčis, da jūmi aždīñks ītu, kaplyčių jūsiu aždīñks Psl. dengtuvas sost. (2) coperchio: Dingtuviu kôc kų apdigdzinėjam Dnr. dengtuvelis dim. (2): Reikia dingtuvelių apdinge pienų Dnr. dėti 9. assegnare: Gyvį ažimde (už javų išganymą) ir štrafų dejo Bbr. až-dėti 5. spegnere: Papritlėjau ūndeniō, čysta aždėjeu ugnį Psl. pasi-dėti 5. rifl. guardare: Ītas fūrmanas paždema-nūmirė, gũl neģīvas Psl. dezertýras sost. (2) come nel lessico comune: Ažemė tuos dezertyrus Psl. diemedis sost. (1) come nel lessico comune diemedėlis dim. (2): Diemedėlis augo tī Psl. dienavóti, -oja, -ojo (ibr.) passare la giornata: I vakarōja ir dienavōja Jsk. diešin avv. chissà: Atseis ar neatseis, jau dziē(ž)žin Psl. Dievùliau bočiùliau interiez. (per esprimere meraviglia): O tī gi balā, Dzievūliau bočiūliau! Psl. paiš-dirbinėti fabbricare di tutto: Ir kô jamp nēr paišdzirbdzinėta! Dnr. pér-dirbdinėti cfr. perdirbinėti: Nu ale mōža pérdirbdinėj čià ānas Psl. da-dirbti (ibr.) finire di lavorare: Aš paskrebūška, bocià skrebój skrebój ir kōju nedadzirbo (nes šlubas) Psl. išsi-dirbti 5. rifl. sporcarsi: Klōj skarōčų un stālo, kad stālas nei(š)sidiržint Bbr. pra-dirbti cedere: Pasimi rūblį ir pradzirbi Psl. dirigúotis, -úojasi, -ávoši oscillare: Vilkai kap ažžaidzia medzy, tep až mēdzias dirigūjasi Psl. pa-drabstyti dissotterrare: Kūr itai ragėta, vištos daržų padrāpstė Dnr. paapsi-draskýti graffiarsi in molti: Any (vaikai) kap lis šūveima krūvōn, tep paapsidraško Dnr. draũgas sost. (4) (nj.) come in lett.: Nu draugai jō suvažāvi Psl. dryžinis sost. (2) strumento per intagliare i solchi: Dryžiniu pjāuna ravelį ir dėma dūgnų Psl. dukteris sost. f. (3ᵇ) cfr. dukte: Aš po bociū Varanėlio Mikalōjo dukteris Psl. paan-duoti restituire, distribuire: Jau ana dukteris paandau až jaunīkio Psl. parazdúoti (ibr.) distribuire: Milēnksasai (žemę) tai lis parapkām parāzdavē. Jau āny slūžijo, tai jiem parāzdavē Bbr. prisi-dúoti 3. rifl. dare frutto: Tadu cieji lināciei ka(p) pridzūoma tep nāta gerai Bbr. susi-dúoti sembrare: Sākė, suždāvi būvo gaidžyš Bbr. paaž-dūgnyti inserire il fondo a tutti: Paaždūgnijo visūs kuodžius Dnr. 166 pa-dvėsti come nel dialetto lk.: Nebi, dābar ānas (telias) nepadvės Dnr. dvilkt interiez. indica un movimento improvviso: Un ti um pievos nuvėjo, itai visi dvilkt i nuvėjo (per farsi fotografare) Psl. dvynyš sost. m. (4), cfr. dvynykas: Dzvyniai būvo āny. Anà turėj dzvyniūs Psl. dzaň interiez. per indicare il suono dei campanelli: Ėch važiuoja jau ānys – dzaň dzaň dzaň, kap jau žino, kur mergos yra Bbr. iš-džiūboti 3. sorseggiare fino a finire, bere: Pakusni ir išdžiūbojom tep mės tų vynų Psl. džiovindinėti, -ėja, -ėjo essiccare. pér-džiovindinėti essiccare troppo: Nesudžiūvo kap kārtas, reikia pérdžiovindzinėc Psl. paiš-džiovinti essiccare in grande quantità: Dabar tai nėra bėdės, paiždžiovino ir vėža Bbr. pér-džiovinti essiccare di nuovo: Reikia pérdziovindzinėc šienų, ne kur dė́sies – pérdziovinsim Psl. pra-džiovinti essiccare un po’: Pradžiovinam rugiūs ir mālam Bbr. ėch interiez. per esprimere ammirazione: Ėch važiuoja ānys, kur mergos yra Bbr. at-eidėti 5. uscire: Kap ataidėm iš pirkios, tep pakavolki atpjóu duonos ir dáu Psl. ap-eiti 6. infestare: Kirmėlėm apėj sōdas, nieko nepadarėm. Slyvàs visàs apėj, visa čysta apėj kirmėlės Bbr. at-eiti 8. allontanarsi, andarsene: O bōba laīnda: ataiki, sāko, ir krūcinėn dâu kulokū Psl. da-eit 5. morire: Un Velýkų kap ašpjōu (kumpį), tep ir veršis daūjo. Un Ažūgavenįų ažūgo, o un Velýkų ne. Ir veršis daūjo Bbr. uscire iniziare, cominciare: Abbiamo cominciato a bere quando è arrivata la sera, quando sono arrivati i bolscevichi Psl. andare in rovina 6. decadere moralmente: Ora il mondo è andato in rovina Psl. affondare 4. annegare: Tre sono affondati. Tre bambini sono annegati in quello stagno Bbr. passare dall’altra parte 5. cambiare schieramento: Era passata dall’altra parte una decina di migliaia di persone dai bolscevichi (dai tedeschi) Psl. succedere 6. accadere, verificarsi: Ecco, è successo proprio così, così è andata Psl. escrementi sost. pl. (4) v. ėšles: Gli escrementi sono stati fatti dal gatto Psl. rosicchiare 2. danneggiare: La grandine ha rosicchiato il nostro orto e non sono rimaste foglie Bbr. divorare mangiare tutto: Ha già divorato tutto: sia il fieno sia la paglia Dnr. ficus sost. (1) come nella lingua comune: La braciola arriverà fino alle labbra, sarà un ficus Dnr. compassione, -e sost. f. (1) pietà, compassione: Quando non c’è compassione, non c’è nulla per cui piangere Psl. inventare come nella lingua comune: Non ha inventato né inventerà nulla: com’era, così resterà come un tempo Dnr. ricondurre al pascolo far tornare al pascolo: Un solo pastore pascolava, mentre noi riportavamo al pascolo parecchi maiali Jsk. far pascolare come nella lingua comune: E allora per tutta l’estate pascolò, ingrassò di due pud Bbr. spaventarsi 2. forma rifl. spaventarsi: Quando hanno visto i cavalli, tutti si spaventarono e si misero a correre, tutti salirono Dnr. spaventarsi spaventarsi: Io mi spavento quando sbattono la porta Dnr. confondersi 2. forma rifl. confondersi: Era così difficile, per quelli che cercavano di capire, sentire continuamente il lituano Psl. 167 ążsi-gavėti rifl. v. ažgavėti: O a(ž)sigavėc un Ažūgavėnių reikia Bbr. geltonavótas, -a (ibr.) agg. (1) giallastro: Geltonavóta markvà tǫj, rudà tumšesnė geltonavóta Psl. paiš-gérti 2. bere un po': Kap cik paižgera tep ir skaūnasi Bbr. gesýti 2. dare vapore, bombardare: Araplānai vis skrañda, kūšni abdairė žmonių, balševykų ir gėso Psl. giedodinėti, -ėja, -ėjo cantare, intonare. at-giedodinėti rispondere con un canto: Ānas ažgiedój, o anà adgiedodinėja jām Psl. at-giedóti rispondere cantando: Ir vėl ažgieme anà, o itoj adgiema jām. Kap nór tep atgiema. Kap jām papūola, tep adgiema Psl. až-giedóti 2. annunciare: Al¹ svabōdų ažgiedójo balševýkai, visas frōntas, po visų frōntų ažgiedójo i fsio Psl. pri-giedóti cantare inventando ogni sorta di variazioni: Ir prigiema visāp tī ānas Psl. susį-giñčyti come lk.: Āny suzginčiojo, o pie kū, paci nežinaū Dnr. pasi-giŕsti 3. percepire: O kū pagirdot tadū? Psl. pa-gýti come lk.: Kap pagija, pāts (šašas) nūslupa Psl. rifl.: Šašas kap pažgis, pāts nuslūps Psl. gyvénti 5. sopportare: Gi juōkas, nėgalim gyvénc iż ito juōko Psl. gyvéntis rifl. v. gyventi 1: Kap gyvėnasi tāu, kas girdėcis? Psl. su-gyvénti 3. procurarsi vivendo: Su juōj anà bērny sugyvėno Psl. gyvuonỹs sost. (3ᵃ) v. gyvuonis: Gyvuonỹs nāta sopa. Tep aš kartū gyvuonīn pāšinų ažūšūniau Psl. pri-góbti avvolgere, coprire: Prigōb¹ tu jū kūoj, kad nesušalt Dnr. až-grānti 2. mettere addosso: Nēša kū užgrōvi un kāklo Psl. diventare bello, -a, -ò come lk. pa-gražėti come lk.: Sono diventato più bello, più giovane Psl. grāžtuvas s. (2) v. grāžtuvis: Non c’erano trapani, ma fecero un foro con la trivella e poi affilarono i pali Uos. grebėzdas s. (2) rastrello: Allora pestavano con forza questi grebėzdai Dnr. grebóti, -ója, -ójo v. graboti: Rastrellavamo e trascinavamo, perché era tutto asciutto Psl. nusi-gręžti voltarsi: Il pane di Agōta è caduto: il vento lo ha spinto di lato Bbr. už-griebti 2. prendere: Li avevano presi, tutti i soldati erano passati oltre, non erano scappati; i bolscevichi li avevano catturati Psl. griūti 4. cadere: Non si riesce a passare per quei sentieri: la neve è alta fino alla vita e la testa sprofonda Psl. ap-griūti 4. coricarsi, addormentarsi: Ero stanco, mi sono addormentato Psl. in-griūti 2. entrare: Quattro (tedeschi) entrarono nella stalla Psl. paažgrūti stipare addosso a molti: Quei magazzini sono ormai tutti stipati Dnr. par-griūti, pargrūšta v. pargrūti: È ancora buona, finché non si è schiantata; quando si è rovesciata, è rimasta a terra Bbr. grōbti, -ia, -ė come lk. ap-grōbti arraffare, prendere per sé: E Jurikas (il signore) si è preso la terra e l’ha già venduta ai tollerati Bbr. 168 grūntas sost. m. (2) 1. terreno, appezzamento: Noi lì avevamo appezzamenti di siepi, avevamo appezzamenti di siepi, e qui c’era la quarta parte di un appezzamento Psl. 2. natura, carattere: C’era una qualche affinità tra lui e quel Vlādžik Kuzmičius, erano della stessa natura Psl. ažsi-grūsti 4. rifl. capitare, andare: Dove vai? Non andrai molto lontano: ti ficcherai tra i cespugli Psl. dasi-grūsti (ibr.) attendere, riuscire a sopportare: La sera in corsia, la sera passavo molto tempo nei campi, avevo paura Psl. pāaž-grūsti nascondere tutto: Dove vi ha nascosti lui, non lo so nemmeno io Dnr. pa-grūsti 4. stipare, ammassare: Le macchine erano ammassate in chiesa Bbr. 5. fucilare, uccidere: I tedeschi avevano radunato tutti gli uomini da fucilare, ne uccisero molti Psl. I partigiani uccisero tutti e bruciarono il villaggio Psl. papa-grūsti distruggere tutto: Adesso ha distrutto tutti gli apparecchi (della distilleria) Psl. susi-grūsti 4. rifl. ammassarsi, radunarsi: Tutti si erano ammassati lì e facevano baldoria Bbr. gudōninas, -a agg. (1) di Gudonys: Portò in braccio una giovane di Gudonys e si allontanò Psl. da-gulėti (ibr.) sopportare stando sdraiati: Questo affare mi fa molto male, non riesco a sopportare di stare sdraiato Psl. ap-gulti coricarsi tutti, addormentarsi: Si riunirono, era sera, e poi tutti si coricarono Bbr. gumà sost. f. (4) come «lk.»: Era tutto fatto di gomma Psl. pra-gūrinti iniziare, sbloccarsi: Oh, è stato difficile cominciare a parlare in russo; continuavamo a parlare in lituano Psl. gurklys 4. pomo d’Adamo: Un uomo con un pomo d’Adamo grande Psl. haŕ inter. indica il rimprovero: Ormai è da tanto, ecco: «har, har, har», ci rimproveriamo a vicenda Psl. iešniekas, -a agg. (3ᵇ) molto corto, molto stretto: Ma come sono le tue casette, quanto sono piccole e quanto sono strette (r.) Drv. ieškoti(s) 3. rifl. lisciarsi le piume: Le galline si lisciavano le piume: ci sarà una gelata Psl. riposarsi 2. essere morto: Al' dar āny nuvēj pas namūs atsilšinēc. Jau āny atsilšinėja visi, jau visi ažmigo lietuviai Uos. až-imdyti 5. trattenere per ottenere un riscatto: Um pievōs nelāidė jau, gyvi ažimđė ir štafų dėjo. O kiekkkart (ponas) ažimđė gyvi Bbr. ažimti 6. prendere, catturare: Juos ažėmė ir pavelėj visūs Pel. Ažėmė dezertyŕus ir visa Psl. 7. sottrarre: Cia tadū ažėmė diōnų selōj Bbr. 8. afferrare: Nu do va prijėmiau kūsni, o kūsni ažėmė lietūs Bbr. 9. incontrare: Sāko, o kad aš jį ažėmž, būūtum pautarini Psl. 10. prendere come riscatto: Ir ažima gyvi ir ažvāro Bbr. nu-imti 6. prelevare denaro dal libretto di risparmio: Aš jau nuvėjau un počtos nūjemiau šimtų rūblių Psl. pri-imti 5. raccogliere: Vo šienavāi (nors lietus) nu do va prijėmiau kūsni, o kūsni ažėmė lietūs Bbr. Visa jau priimta nog laukō Bbr. indas m. (1) come nel lituano standard: Paštiloju pīrkų, pāprašiu indus ir sēdziu Dnr. institūtas m. (2) come nel lituano standard: Atvedė mani institutan anā Psl. intrŷs m. (4) vedi intrius: Intrŷs būvo, vienų pautų Psl. jazmentà f. (4) gelsomino: Jazmintà gražì āugo. Skynėm jazmintàs Psl. 169 nu-jódyti sfiancare, sfinire: Il cavallo è così sfinito che non riesce neppure a tirare il carro Dnr. Siediti sul cavallo, ma non sfiancarlo Dnr. jokìs, -ìa pron. def. di «joks»: Eppure ancora non ha nessuna macchina Psl. jujiškis, -ė agg. sost. femm., jujiškis (2) Vijòs, Yvijòs: Ormai questa jujiškė ha costruito una stalla per le proprie pecore, dice che ne ha venti. È una sola famiglia, dice, una jujiškė benestante. Hanno chiesto a quel jujiškis Psl. kabiniètas sost. masch. (2) gabinetto: Quello mi condusse nel suo gabinetto Psl. atsi-kabinti 2. liberarsi di: Ormai me ne sono liberato Psl. kadà ne kadà avv. di tanto in tanto: Beve ogni tanto, ma non è mica un beone Psl. kadàisnis, -ė agg. (1) v. kadaikščias: C'era lavoro, così dicevano una volta Uos. kairanÿs (rt.) agg. (4) v. kairinis: Ti porterà a Ciesinin o sul lato sinistro, dove si è nascosto Psl. kairinis, -ė agg. (2) sinistro: Si è nascosto, svolterà a sinistra o a Ciesinin Psl. an-kaisti accaldarsi: Ecco, con i vestiti bagnati mi sono accaldato Psl. pa-kākoti andare di corpo: Siede sul vaso e defeca Dnr. kálti 4. (vrt.) pungere, sgozzare: Il maiale strilla come se qualcuno lo stesse sgozzando Psl. pri-kálti 2. inchiodare in gran quantità: A Dunciai hanno inchiodato tante piccole asticelle (della ruota) Psl. 3. picchiare a sangue, percuotere: Gli hanno dato botte in testa dappertutto, ormai è proprio ridotto male Bbr. at-kalbėti 2. disincantare: Aveva un maleficio in testa; qualcuno gli tagliò i capelli e lo disincantò Psl. pér-kalbėti 1. come lk.: E allora l'ho convinto a tornare indietro Uos. 2. parlare un po', conversare: Sì, ho parlato un po' con lui di tutto, e poi ho parlato ancora Uos. pasi-kalitiuoti attaccarsi: Āny ir paskalitiuoja kap niėkas nėrag Dnr. kamblÿs sm. (4) vedi kamlys: Raccolta di erbe, raccoglie quei kamblìus e li mangia Psl. kamštis sm. (2) vedi kamštv̇s: Alle estremità della botte, ambedue, [con] questi pugni così Psl. paap-kapóti tagliare tutto a pezzi: A Gudzìškėse tutti i materiali sono stati tagliati a pezzi Dnr. karasÿs sm. (4) vedi karosas, karosis: Di quei karasìų ce n’erano parecchi Dnr. kardiogramà sf., kardiagramà (2) come nel dialetto standard: Mi hanno fatto un cardiogramma. Be’, mi stanno registrando quel cardiagramma Psl. ap-karšti 2. infastidire: Ormai devo lavorare, ormai mi hai infastidito (parlando) Uos. rifl. Si è affaccendata fino a sera, quando il giorno era molto lungo Psl. at-kàrti 2. togliere ciò che è appeso, stendere ad asciugare: Ecco, non abbiamo ancora sistemato per bene la credenza, non ho ancora tolto niente Psl. pérsi-karti rivoltarsi: Quella (la serpe) si rivolta tra i rami (partorire) Psl. pri-kàrti appendere: E quanto poi ho steso sotto il portico, mamma mia, ho appeso lì, pieno nella stanza, e c’è ancora un prosciutto appeso (cipolle) Psl. kasnÿkas sm. (2) 3. collana sotto il bargiglio del gallo: Sotto il mento del gallo i kasnÿkai pendono come una collana Psl. ažsi-kàsti rifl. vedi ažkasti: Mi seppellisco nella sabbia Drv. kàstis 3. rifl. mordere, pungere: Il serpente non morde. La lumaca giallognola striscia, si rintana e si infila finché non riesci a tirarla fuori Psl. 170 in-kąšti 3. mangiare qualcosa, fare uno spuntino: Nu tai biednas neturėjė kavolko duonos inkųsc Psl. 1 kaštōnas sost. m. (2) come nella lingua comune: Pie pifkių kaštōnai augo Psl. 2 kaštōnas agg. (2) color castagna: Mūs buvo kaštōnas arklỹs Psl. katilėlis sost. m. (2) recipiente per soldati: Negrūdo mūs, nevelėj, kacilėlė atnešė – vo jėse Psl. kaušinis (dial.) sost. m. (2) (cfr. pautas) uovo: Skvaruškamp reikia undaužė kaušinių Dnr. Vištos godniai dėma kaušinius Dnr. kažkienas, -à agg. (4) di qualcuno, non si sa di chi: Kaškieną karvė išbėgo Psl. kėkšta sost. f. (1) gazza: Kėkšta čia pie mūs būsta Psl. kelėlis sost. m. (2) dim. vedi kelias: Da kadū gi aš sustikšiū, ir kurgi aš lauksiu iš kokio kelėlio, iš kokio kraštelio (r.) Drv. kelỹs sost. m. (4) via: Kap aškirtaũ aš kartū (gluodeną) kelý, galvā nulindo, nuodega kap liko, pusis, tep ir gulėj Psl. pauzši-kélti alzarsi tutti: Jaũ pau(ž)sikėlėt? ap-kėpti gelare: Pakā ažėjau tijaukai metrų kokių šimtas, o šalna būvo, ir ap-kepiau Psl. su-kėpti 6. pungere: Tep mán visų kūnų kap dzilginēm kas šukepė, tep degī pazdarė. Visas kūnas mānas kap itai dzilginēm šukeptas Psl. pauž-kiīmšti tappare tutto: Liš paaškiimiš visas skylās, kad nepūšt Dnr. iš-kīrpti come nella lingua comune: Karčūs čėrtas papȳnė, reikia iškīrpė Psl. až-kīršti 2. sgozzare: Aškirto (avį), in kāklo ir spira (vilkas) Psl. pa-kīršti fare a pezzi: Kirviū pakirsiū lapūš, nu siečkornia nepasatcyta Psl. kītakas pron. indef. qualcos’altro: Bisognava escogitare qualcos’altro Psl. kītąroz (ibr.) avv. vedi la volta successiva: La prossima volta lo scriverò, scriverò l’indirizzo Psl. da-kláusti vedi chiedere ancora: Chiederò, aggiungerai lana e così via, filo Psl. an-klīmpti, ānklempa, -o cfr. anklimpti: C’erano grandi pozzanghere. Il carro, come su una strada acquitrinosa, vi si impantanava Bbr. kliūdytis, kliūdžiasi, kliūdėsi vedi impedire: Afferralo (il serpente), portalo sulla strada… scaccialo, così spara, ma così non inciampa, non scivola Psl. paāž-klodinėti coprire interamente: In autunno tutti i campi erano interamente coperti di paglia Dnr. klōti, -ōja, -ōjo 4. (dial.) coricare: Lo coricarono sul carro, ma lei non si sdraiò Psl. iš-klōti 2. stendere: Ora li stende (i lini), così poi si asciugano per un po’ Bbr. paaž-klōti coprire interamente: Era tutto il cortile coperto di lino Dnr. pér-kōšdinėti filtrare: Quando serve, filtriamo il latte una seconda volta Dnr. kramtytis 2. refl. mordicchiarsi: Il cavallo si mordicchia Psl. krėpterti, -ia, -ė morire, crepare: Quelli di Lazūnai morirono tutti di fame Psl. krėstis 6. refl. tremare: Tremo come un pioppo Psl. pri-krikštyti battezzare molti: A Lazīnai c’era il prete Feliksas Petkēvičius; poi battezzò tutti i Feliksai Psl./refl.: Dodici bambini, li battezzai tutti, battezzai i bambini Psl. cartilagine sf. (4) cartilagine: Le cartilagini = di carne non ce ne sono Psl. in-krimsti mordere: È così acerbo che è impossibile morderlo: è tutto raggrinzito Bbr. pa-nukristi cadere tutti: Ažnac panukrito visi lakštai Dnr. 171 paiš-kūlti trebbiarsi tutto: Anà Jazėbas jau visą paiškùlė, visų jau Dnr. su-kūlti 2. mescolare, triturare: Kanãpių prikrùna tarbelę, sikulia, sikulia ir in kopūstùs mèta Bbr. kunigáitis sost. (1) dim. vedi kunigas: Jõunas gražùs kunigáicis Psl. kurčias, -ià agg. (4) 2. fig. indifferente: Kùmeli kab įmpeni gòdniai, ãnas tadù kurčias, nėgirdaž' nieko Psl. kvãpas sost. (4) come nella lingua letteraria: Gardùs kvãpas girdėcie, kvėpia nãta Psl. laikyti, laiko, laikė (v.) come nella lingua letteraria: Kùmpis būs gražùs laikýc ir vályc Psl. paiš-laižyti leccare tutto: Ragì šuòj alkùnas, visàs tolierkàs paišlaižė Dnr. lãjus sost. (2) cfr. tukas: Lãjus itai nog živãto nùimta. Tai riebùmų tų vadzina lãjus Psl. iš-lãkti 2. bere: Čiùt ne visų sklenyčių išlakiau Psl. papri-laižyti spezzare molto: Ir pradėc nemòžna, kap medži paprilaužyta Dnr. lãužti 2. fare molto male: Po nakčiù tai tep lãuža kõjį, sõpa, negaliù aic Uos. aż-leisdinėti lasciar scorrere, arginare: Mės atãjom cianai, tai jau ūndeni ażlaizdinėjo Bbr. dasi-leisdinėti 2. rifl. lasciarsi avvicinare: Ir karvė yra, kų nedaslaizdinėja tėlio Psl. leisti 8. aizzare, istigare: Per nedėlių būl'bom čėstavojau, per miestelį šunimi lãidiau (folcl.) Bbr. atsi-léisti 9. riprendersi, ricrescere: Apėdė nãto ir nebùvo lakštų, alė atãugo priš Pėtrų, priš pãtį Pėtrų atsiláidė Bbr. aż-léisti 5. lasciare andare, sbarrare: Dár nebùvo to prūdo, al' ażláidė ūndeni Bbr. da-léisti 4. trascurare gravemente: Reikia pazdairýc kap daláista baznyčà lažuniškė Bbr. iš-léista 6. stampare: Ir ãny su itùoj ponù išláidė kšionškų vo itų Psl. pa-lėkti capitare, finire: Visa manõs momùlės runkėlės dirbo, o dabãr pãlėkė visa un manų runkėlių Drv. lėnkiškai (rt.) avv. come in polacco: Až gi galiù kalbėc ir lėnkiškai Psl. papri-lėnkti inchinarsi davanti a tutti: Paprilankit gãlvas, bo žãmos dùres Dnr. lešys sost. (4) lenticchia: Lėšùs sėjo, menù. Lėšai bùvo pasėta Psl. 1 at-léti 2. versare, travasare: Atlėjo pienų, per septýnias nedėlias visa visa atlėjo, kiaulės penėjo, tep kų džirbo Bbr. 1 papri-léti riempire: Paprilėjau ūndenio, sustatiau visą Psl. aż-lýginti spianare, livellare: Ridl iaukos nedãvė – runkom ašpìlt ir ażlýginit Psl. nu-lýginti pareggiare: Padãro bundėlį, runkàs pàprausia, kad anà neliptų tep, nulýgina gražai ir tadù pėčun Psl. lináitis sost. (1) dim. vedi lino: Tadù ciej lináiciai kap przidùoma, tep nãta gerai Bbr. pri-lipti aderire: Nu, mùža manimarkáiti jõ, placi kokiù un jõ neprilipi Psl. ap-lisdinėti vedi aplisti: Kap aplizdinėja lĩpa, baltà džirbasi visa vientara Psl. ap-lìsti incrostarsi, ricoprirsi: Lùpos vo kaškàp aplanda, pazdãro bãltos Psl. paan-lìsti entrare tutti, stabilirsi: Tadù svečimòn jáujon paumlìdom Dnr. pad-lýti (ibr.) piovere un po’: Vo itùoj mašinù nuvažiuotumėt, ale vo lietùs padlijo kùšni Psl. 172 lyžt interiez. come nel lituano standard: Aš aimū, liežuvį lyžt tū gėlažį ir liko visa skūrālė Psl. lopetā sost. femm. (3ª) 3. rotula: Jaip lópetos nāta i(š)šišóvi Psl. lópt interiez. glug (per indicare un sorso bevuto rapidamente): Lópce iżgėrau úndēnio, aškūndau, apsidairāu Psl. lotēlē sost. femm. (2) dim. v. lota: Prikišto medzi tokių lotēlių strukickų Dnr. lótis 4. rifl. affollarsi: Lójasi kap kālē Psl. ap-lotúoti inchiodare assicelle alle travi: Tadū jau aplotāvom pírkių Dnr. lūptis 12. rifl. strapparsi, cantare incessantemente: Dróčus, kap pradēs šienāuc pievas, tep ir lūpasi visų nāktį Psl. nusi-lūpti rifl. v. nulūpti 2: Šašas pāts nuslūps, kap pazgīs Psl. 2 mā pron. pers. dat. sing. mi: O kūnigas padūmoj, što ir mā gi gālas jau Psl. macis sost. femm. (4) borsa: Nu ēm āny tu māci kėpē Psl. In itos Velýkos maciēs āny prikėpē. Momā rēkia un mañi, kad aš neimtāu tōs maciēs Psl. at-maininėti v. atmainyti 2: Aštuniólika žmógų reikēj atmaininētē visa Psl. pra-mainyti 2. sostituire: Nu itas vartaunýkas aži kitūs metūs stōu, niekas jō nepramainō Psl. insi-maišyti inserirsi: Sāko nu dabar, kad tu insimaišei aš tau zadāču dėjosiu Psl. malkėlē sost. femm. (2) dim. v. malka: Priskāldai malkēlēs Dnr. málkinē sost. femm. (1) come nel lituano standard: Mālkų sukraūsim málkinēn Dnr. inserirsi inserirsi, stabilirsi: Dauronysā insimōlē būvo, norēj škōlu padarýc Psl. farsi-il-bagno rifl. vedi fare il bagno: Ūpēj išsimāudīd mūm lingvēs pazdarē Dnr. lavare lavare: Nā pamazgōj mā peciūs, bo nedāstiekiaū Dnr. medinasai agg. partigiano, membro di una banda, combattente dei boschi: Medziniej visūs pastrelioj Psl. ◊ mēdinasai gaidātis lucherino: Mēdinasai gaidātis su čūbeliū Psl. mēnūlis (sost.) m. (2) cfr. menas: Saulālē nusilāidē, mēnūlis uštekējo (d.) Bbr. pregare come lk.: Kap kadū ir ānas pašmeldžia Dnr. vagabondare 3. vivere errando: Vot tai tep ir mētemēs, be sā daīkto Psl. rattrappirsi irrigidirsi: Anā susmýgus, senā, macitkā Psl. ricordare ricordare: Primiklijō su sā čebātais un padlōgos, dabar praūš tu jū Dnr. mikrafōnas m. (2) microfono: Ti ir mikrafōnų būvo pastāti un stālo Uos. ministras m. (2) come lk.: Kētūris liežuvīs turū (moku) ir Pāsaly sēdžiu, kap ministras tī Litvōn Psl. impastare, impasto, -ò cfr. impastare: Kap ažminkia dūonų, sodzina un ližēs ir pēčun Psl. stropicciarsi 2. rifl. sgualcirsi: Manip itas pluōščus būvo, ānas nēsmina Psl. minutēlē f. (2) dim. vedi minuto: O māno momūlai do jau rešciniā adynēlē, do raščiniā minutēlē (r.) Drv. mettere a bagno, bagno, -ò cfr. mettere a bagno: Tadū miškiam undenų dzvi nedēlias, abo ir daugiaūs Gud. ammorbidirsi diventare morbido: Āny (linai) išmerka per nedēlias dzvi, moža tris, kap kadū mirksta Psl. ammollarsi 2. ammollarsi un po’: Si ammolla un po’ in un recipiente d’acqua, poi in un altro, e poi si asciuga (prosciutto) Psl. 173 dimenticare come lk.: Una volta parlavo spesso come i maškas, ma ora l’ho quasi dimenticato. Uos. fare pipì urinare: Faccio pipì nel bicchiere e poi lo bevo. Psl. imparare imparare quanto basta: Ha studiato per tre anni e lavora Psl. motýnė (nj.) sf. (2) madre: I libri di Bocia, la madre è alfabetizzata Psl. incitare, -a, -ò spronare (riferito a un cavallo): Sedute sul carro, tutte spronarono il cavallo Dnr. incitare spronare, far avanzare: Salì sul carro e spronò il cavallo Dnr. picchiare, picchia, picchiò picchiare. finire a botte (ibr.) finire: Ne picchiò a morte uno dei klėvų, che era ormai cresciuto Bbr. uccidere ammazzare: Un ragazzo l’ha ucciso Psl. picchiare 3. percuotere: Non ho ingannato nessuno, non ho picchiato nessuno né ho rubato niente; vivo come Dio ha stabilito Psl. 4. uccidere: L’albero cadrà e ci ucciderà Dnr. che cong. 2. più di: Sono morti più di una decina Bbr. portare in abbondanza portare molto: La gente portò farina, semole e ogni sorta di cose a coloro che avevano perso la casa nell’incendio Dnr. portare, -a, -ò portare. portare a cavalcioni portare a cavalcioni: Quando la gamba stortasi scavalca la parte anteriore, non si raccoglie il foraggio di quel cavallo Psl. trasferirsi 2. refl. trasferirsi: Solo tu sei qui1 tutti gli altri, quelli ancora vivi, sono presso la tenuta, e io me ne sono andato Bbr. pér-nešti 3. portare fuori, sollevare: Ito negaliu kap sakyč negaliu ito pérnešč Psl. nešulkà (ibr.) sf. (2) zaino: Nešoji itas nešulkas parinki in pecių Psl. pa-niežėti come nel lituano standard: Kap paniežč, paskasau Dnr. pasi-norėti rifl. v. panorėti: Jėsc nóris, pasnorės per trīs dienās, a tadū jau nesnóris Bbr. nōrma sf. (1) tributo: Aš un stānecos nüvežau nōrmų Psl. 3. particella; 2. ecco: Atvežė mani bocià šėjaukai o un itos bėdōs Psl. pabandeli avv. una focaccina alla volta: Dāu un kėlio pabundeli ir margarino Psl. pagūdišku (ibr.) avv. in bielorusso: Pagūdišku nemokėjau ū̄taryc maskā Psl. paisas sm. per lo più pl. (2) capelli con scriminatura: Aš menū kap paisus nešōj. Vaikščoj paisus palaidi ir bóobos, ir mērgo Psl. pajūosti avv. per cintura: Nu pajūosti išāudi iš ty siūly Psl. pakeli avv. per strada: Pakelį ti tōliau nėra nieko Bbr. palietuvišku (ibr.) avv. v. palietuviški: Visi juōksis tadū, kap mēs ū̄tarysim palietuvišku, āny pabielarušku, o mēs palietuvišku Jsk. pamaiši avv. un sacco alla volta: Ir būl'bu pakāsim ir jūniem pamaiši bul'bu pripilsim Psl. pāmazgos sf. pl. (3ᵇ) come nel lituano standard: Pāmazgas kiauālēm addūomam Psl. parāvasai, -ōji (sl.) agg. enf. (4) di mulino: Lazūnuosa būvo paravōj mēlnyča Bbr. parkalinis, -ė agg. di tela di cotone (2); cfr. perkelinis: Marškiniai drobiniai būvo, itai dabar jau parkaliniai Bbr. perkelinis, -ė agg. (2) come in lett.: Itai dabar perkeliniai, niekali drobiniai būvo visa, nu Bbr. 174 pasakōrius, -ė (ibr.) sost. m. e f. (2) narratore: Ītai tas pasakōrus, kur meluoja visa Psl. paskrebūkas sost. m. (2) ultimogenito: Paskrebūkas, jau ītai pašliedniasei vaikas Psl. iš-pasnykāuti trascorrere il digiuno: Būlo, visų pāšnykų išpasnykāvi, liš un Velykų atsigaivējam Dnr. pāšukos sost. f. pl. (1) v. pašukelės: Pāšukos jau ītai, niāu, pāšukos, kū šukūoja Psl. pātalas sost. f. (3ᵇ) 2. utero della vacca: Mēs vadzinam pātalu. Būsta, kārveip pātalas išāuma laukān Psl. pautāitis sost. m. (1) covata: Jaũ kap išāuga jaunā bitē, nāta tadū pautāicius dēma Psl. pavakariũ avv. verso sera: Ganỹc nemožnēj, kab dūoma (uodai) iš rūto albo pavakaruī, tep neinturēsi, išbēks Psl. pavirš prep. con il gen. sopra: Pavirš ūndeniō plūkauja paukūrus Psl. pēdelis sost. f. (2) dimin. v. 2 pēdas: 2. impronte: Pamēc mān chōb savīs piedelīš, chot savīs žodelīš, kadā aš pēdeliūs skaitytau momūti išmindzinētau Drv. 4 pēŗ particella con kas per esprimere enfasi: Vaikai atvažiuoja šeī tei ir biega, žinot kas per vaikai, dabar vaikai nāto… Psl. pērti, pėria, pėre battere, follare: Apmūkinam ir tadū kultuvēm pėriam Bbr. pēstū avv. a piedi: Až gi ciongłe aimū pēstū, o nū nuvažavau un rōvaro Psl. ap-pēšti spennacchiare: Kāp tu mani ēsi su plūnksnom? — O kāp aš tō appēšu Psl. piktas, -à agg. (4) scadente, cattivo: Tai gēras šōnas, o ītai piktas šōnas (del materiale) Psl. až-pildinēti riempire, ricoprire: Da manā momūlē, da manā radnickoī, da jau gi ažpildzinējam tavī, da jaugi neišāisi (r.) Drv. pad-pildinēti (ibr.) spargere: Salietrū patpildzinējam bul’bās Dnr. pīlnas, -à agg. (3) 6. che non manca: Dzvidēšim traji mētai būvo nepilnī Psl. pīlnickas, -à agg. (3ᵃ) colmo, pieno fino all’orlo: Nū pilnickų viedrų prilāidēm (pieno) Dnr. in-pīlti versare dentro: O tadūkai un rytōjo miltų impīla Psl. iš-pīlti 3. tirar fuori, spargere: Ir dēgino ir išpȳte visų veidų šasāis Psl. su-pīlti 2. tirar fuori, spargere: Kap aguōnom visų šūpilīa drabnickai Psl. pynēlē sost. f. (2) dim. 3. piccola treccia: Tadū jau skaruōčių džirba, pāpina pynelās Bbr. raz-pinti (ibr.) separare intrecciando: Un rēdo (skyrimu) raspȳniau kasās Psl. su-pinti 3. confondere, mescolare: Galiū supinc, reikia atsilšēc adzynās dzvi Psl. atsi-pīrkti 2. rifl. riscattarsi: O itas dūkart kūnigas rōdas, kū nok smērčies atsipirko Psl. raz-pirkdinēti (ibr.) riscattare, comprare: Nu tadū gi visiem sākē, kas tūri mēšu raspirgdzinēc Bbr. pīrgdinti 2. catturare: Lāpē nāta višṭās pīrgdzina Psl. at-pīrkti 2. comprare: Selōj būvo šniūras tokis (žemēs), būvo atpīrki (iš pono) Bbr. až-pīrkti 2. comprare: Pōnas būvo jēmį lekōjų, kad visa jam paduodinēt, visa čysta, kad dūovot, jam kū ažpīrkt kū tēp Bbr. 175 acquistare pagare il prezzo stabilito: O kiekkarčių ažimdė (vivi), o bocį su momi ik vainai išperka, addirba ar tį rublį ar tį di Bbr. comprare (ibr.) cfr. comprare 2: Gaspadnios įtos pàdpirktos buvo Psl. piršės sost. f. pl. cfr. piršys. ditino sost. m. (2) dim. cfr. dito: Vaikiep dabar maskickį pirštėliai Dnr. squartare distribuire, misurare: Įtai Pòlščis futaràs kad išpjaudzinėjo Bbr. macellare macellare: Sugàu baronàči, appjòvė, počkàs išriñko (ps.) Psl. tagliare recidere: Tadù aš jam impjòviau tep kilogramų pie triz dìonos Psl. incitare, incita, incitò come lk. incitare come lk.: Ėmė pàts papjùdė jų šuniù Gud. lavare ripetutamente, -a, -ò lavare. lavare sciacquare: Įtep vo nešam in ùpes ir išplaudzinejam, kap jau čystà būtùp, kap pelanù nebùt Bbr. schioccare, schiocca, -ò (forse ibr.) fare schioccare: Pliauščù pliauščù pliauščùtės, kėpė momà bandutės Lz. pliauščutės sost. f. pl. (2) battimani: Pliauščù pliauščù pliauščùtės, kėpė momà bandutės Lz. schizzare spruzzare: Bàlon vaikai pliauškija Psl. nuotare, -a, -ò galleggiare: Ānas tį plūkinėj plūkinėj ir pastàpijo Bbr. signorina sost. f. (2) dim. cfr. signora: Ne, poniùla, nepračitùsios Psl. porúoti, -úoja, -àvo aggiogare in coppia: Bùlo, kap liš pavàsaris, tep ir porúojam árklius Dnr. su-porúoti come lk.: Ir suporàvė (arklius), ir pavienìdi órèm Dnr. pòsmas sost. (2) come lk.: O drùobė bùvo pinkiòlikà puòsmų Psl. pozicija sost. (1) fronte, battaglia: Kai àjo pozicija, tai medzì bùvom Jsk. pradalgýnas sost. (3) dim. v. pradalġys: Dar neišėjai nė pradalgýno, žiūriu ataíma màno mergėlė Psl. pràstas, -à agg. (1) 5. dritto: Vaikų tai unsugdzìnėjau juostu, kad pràstos kòjoz būt ir runkos Psl. pra-prausdinėti lavare: Tep anà praprausdzìneja, kur reikia Psl. at-praūsti 2. lavare, strofinare: Úndeniu neatpraūsi katilàlio, bo riebuš Psl. pravardė sost. (3ᵇ) come lk.: Mūsų pravardė Avižà Jsk. preparàtas sost. (2) come lk.: O anà-kokio jái preparàto reikėjo — nuvėjo kitòn kamaràlėn Psl. próhoba sost. (1) bisnonna: Jáp dar yrà próhoba Psl. pad-puldinėti (ibr.) capitare: Jàmp kokià itai kvarabà patpuldzìneja Dnr. pusėlė sost. (2) mezzo ettaro: Nebiedni bùvo, turėj pusėlį (žemės) Jsk. at-pūsti come lk.: Vuot sakai, kurġi tų atnešė gi nejau ši vėjas atpūtė Psl. pri-pūsti riempire soffiando: Paukštyn prikòčioja, pripučia ir strėlja Psl. putinys (rt.) sost. (3ᵇ) v. putinas: Puciniai àugo, raudònos viùgos Psl. ragutàitės s.f. pl. (1) 2. mandibola inferiore: Kap dàu per ragutàites, tep ir grūvo Psl. su-rakinti come lk.: Jų varė surakinti runkàs Dnr. 176 ramūlis s.m. (2) 2. camomilla grande: Ramūlių kiek nori pie pirkių Psl. až-rašinėti 2. iscrivere in una lista: Kap nežānytas, nea(ž)sakinėja neažrašinėja (į eilę butui) Psl. papri-rašinėti scrivere molto: Jāp tj viso paprirašinėta un sienos Dnr. pri-rašyti 3. aggiungere: Mān mētai prirašyta Psl. pri-rūgti come lk.: Būvom prirūgę nemažai kopūstų, ir peržiem suvalgēm Dnr. raukšlėlė s.f. (2) dim. vedi raukšlė: Jau ir tavīm raukšlālēs radōs Dnr. iš-rašti 2. scavare: Ānas muvēj, pazdairē — išraustā duobē Psl. panu-ravėti sarchiare tutto: Žmonēsā jau visū pamuravēci daržai Dnr. razdairiklis (ibr.) s.m. (2) esploratore, spia: Dabar, kap tadū, tep nuveitai (vaikas), pasakytū, tai aštaisytas maškas razdairiklis, a(ž)strēlyt aškārt Psl. iš-regėti vedere: Āny sāko, moža kadū išragēsi Psl. rifl.: Nu alē mės i(š)si-ragēsim dār kadū Psl. pa-rēkauti rimproverare: Parēkauc ānas tai gāl' un visū Dnr. rēpti, -ia, -ē prendere, afferrare. ap-rēpti avvolgere, infestare: Kab liš ažžydēj sōdai, tep ir aprēpe (kirmėlės) Bbr. retai avv. 3. in modo rado: Iš pirmo ažruščinėja ratai Psl. catasta sost. f. (2), dim. v. catasta: Sukraū įtū malkū rietuvēlen Dnr. spogliarsi intr. rifl. spogliarsi: Nusringdzinēj ir guldais miego Dnr. raccogliere raccogliere: Moža ir dabar yr žōtej (coleotteri della patata), chi li raccoglierà Bbr. raccogliersi intr. rifl. ottenere, prendere: Tai tyšecēs āima ir prašo duonos, kūrgi dasrink-ši, tai trūdna dasrinkc Psl. legare fasciare: Skaruōčū iñriši gi čebrū ir tadū ūndenī laji in tū pelanū Bbr. slegare completamente slegare tutto: Tadū ituos autūs nog kōjū panūrīšēm Dnr. attaccarsi intr. rifl. aderire: Nu dūmoju, palūkŷ, iš nu tavīs prisrišū gi kadū. Nu ir aš jau jōp prisišau Psl. fare la ruota sost. m. (1), giocoliere: Ricināčiu bōikoj dzīrba sviestū Psl. far rotolare come lk.: Įtū bačkēli reikia priricinc prieš šūlni Dnr. grugnire grugnire: Įtai paršinga kiaulē ažrokšēj Dnr. telaino sost. f. (2), telaino sost. m., telainetto sost. m. (2), cornice dell’arnia: Aždingej ir pakōrei mež romkēliū, romēlēsna pakōrei, išēmei romēli, i(š)sukei Psl. vestitino sost. m. (2), dim. v. vestito: Ir maskickām vaiku rūbeliūs reik pīrgdzinc Dnr. arrugginire, -isce, -ì fare la ruggine. far arrugginire arrugginire: Až geltonai ažurūdžiuoja gelažis Psl. 2. diventare rossastro, arrossire: Ažurūdžiuoja gelažis tadū raudōnai Psl. inacidire inacidire: Inrūgsta ir vērda kisēliū Bbr. acidità sost. f. (1), come lk.: Cik rūgčiai āuga Psl. sakarina s. (2) v. saccarina: Sakarina c’era sempre — oppure non c’era zucchero. Così comprava la saccarina e addolciva Bbr. apsi-sakinėti 3. rifl. farsi sentire, dare notizie: Partii per qualche luogo in Polonia e non mi feci sentire fino alla morte Psl. at-sakinėti cfr. atsisakinėti: Non so rispondere, rispondo in polacco. Finché non mi si scioglie la lingua, non rispondo Psl. 12. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 177 in-sakinėti comandare: Vai a spaventare la cavalla da una parte e dall’altra, spaventala, le ordina Bbr. prisakinėti comandare: Nessuno gli aveva comandato di andare qui nel bosco Dnr. pēr-sakyti dire troppo: Parlare troppo è dire cose che non vanno, fare troppe cose in modo sbagliato (r.) Drv. prisakyti come in lett.: Vivono come Dio ha comandato; e poi che cosa si lamentano? Psl. raz-sakyti 4. ordinare: Quando si tratta di animali, si dice razsakyt (di un appartamento cooperativo) e così via; non di animali, no, non si dice. Volevo ordinare un appartamento cooperativo Psl. salotā f. (2) v. insalata: Ha piantato l’insalata Psl. samanūoti, -ūoja, -āvo v. samanōti. ap-samanūoti ricoprirsi di muschi: Quello si è ricoperto tutto di muschio, terre muschiose Psl. sāmas s. (4) sāmas: A Beržuonys abbiamo sentito i sāmas Psl. pa-sapnūoti come in lett.: Quando mi addormento, così sogno Dnr. sēna agg. v. senas 2: Che cosa si sente, che cosa si dice di te? — Tutto è vecchio Psl. senėti, -ēja, -ėjo come in lett. an-senėti maturare: Quando l’erba è già invecchiata, allora è già più robusta Bbr. sorelle sf. (3ᵇ) vedi sesuoj: Jau tī regėj, seseris regėj ir regėj broliukas mažasnyšai Psl. seminare seminare per più persone: O dabar žōli papasēj Psl. seminatrice sf. (3a) vedi sētuvelė: O jau kap ātaima Velýkos, tai tadū sētuvėlė, didelēi sētuvī prikrāuna sūrių. Tadū jau pastāto sietuvī ir vālgo Bbr. ammalarsi di malattia ammalarsi molto: Aš tep prisirgī, slobā Psl. cucire addosso 2. cucire sopra: Jām gēli a(ž)siūva čia Psl. fare scandalo vedi prisiskandalyti: Kažkāp tadū itas mānaz girtaz būvo ir priskandālijo Psl. scintilla sm. (4) vedi skietas: Tī skiečys unsidēdzinēja. Skiečys muš tīvuosa būvo Psl. attraverso avv. cfr. skradžiai: Aik skrad žāmī, skrad žemliu Psl. arnietta sf. (2) arniaio a telaini: Manīm yra viena skrynėlė bitų Psl. violinetta sf. (1) dim. vedi skripka: Kunigien buvo Vincusis su skripkāiti Psl. volare via 3. correre via: Su striel’bū nūvēj, al’ netoli atskrido, sāko tep metrų šeždesiat mādze Psl. di cuoio, -a (ibr.) agg. (2) di pelle: Manīm plōnicks skūrinis dziržālis džiēgorop Dnr. trappola sm. (2) trappola: Petē ihilanda ir tep jį rascisnija slāstas Psl. scivolare, -a, -ò come in lett.: Kap atlyga, sniegūs minkštas, tadū āima gerai rāgutēs, slýsta gerai per sniegų Psl. sabbia sm. (4) vedi spėlys: Oi itų smēlių būvo vāsarū Psl. avere il naso che cola, -a, -ò come in lett. soffiarsi il naso come nel lituano standard: Bōbos lānda apsisnargliāvi jōp Psl. muso (dial.) sost. m. (4); cfr. snukis: Árklo snukýs dzidelis Psl. sonnecchiare, -a, -ato come nel lituano standard. assonnarsi come nel lituano standard: Tai dziedas, sēnis, kap atsigulė, prisnūdo Psl. 178 far sedere 2. incarcerare: Kab nuveisi, liečvc tai pragaiši, turmon a(ž)sodinš Psl. 3. infilare: Kap ažlaidė kojon (gaidys) šorn, kap a(ž)sodzino litkon Psl. far sedere 5. incarcerare: Norėj turmōn jį pasodzinc Psl. passare il dolore (ibr.) passare il dolore: Visa vientara sopėj pakōl¹ peresopėj Psl. colore sost. f. (4), come nel lituano standard: Nedāranka spalvōs un adžiēžos Dnr. colorato, -a (dial.) agg. (1), come nel lituano standard: Ažklōj spalvōtų skōterc Dnr. spalgenas sost. m. (1), cfr. spalgenas: Spalgintus žalžius išrank(a) Psl. spalgenas (dial.) sost. m. (1), cfr. spalgenas: Spaṅgeliai raisti auga Psl. costringere a calciare costringere: Any gi maskūs vaikus a(ž)spiria, ir gano Psl. sistemare attorno rifl., cfr. anstatinėti: Ir prūtkelis iton šaudyklei unsistacinēja Psl. disporre a ventaglio (ibr.) disporre con le gambe divaricate, allargare: Klyšāvas arklÿs placiai kōjas rastacinēja Psl. inserire installare, infilare: Pienų išlaja, pōtum pienų pėčun instāto, kad ānas atvirt Psl. installare 11. inserire: Sāko, būtumēm institutan mēs jū kur pastāti Psl. 12. intonacare: Jaū itoj savų avurku pastāte dzvidešimc bōnku Psl. pri-statýti 4. fare scorta: Dzvidešimc bōnku avurku pristātė Psl. stiprūs, -i agg. (4) 5. duro: Gerai, kap sciprūs miēgas Psl. apsi-stōti 3. rifl. fermarsi: Čia gi neapsistōja itos žūses, bēga tōliau. Liš cōn pimpe, ūncis cionāi apsistōja Bbr. ras-straigdinėti (ibr.) spargere: O kap nesausi, tep rasstraigdzinēja ir dziovina tōliau (šieną) Dnr. strolia sf. (4) tale uccello, il tordo: Strolia tokiā paukštē graži Psl. an-stūmti 2. inserire: Liežūvi ir ānas unstūmė Psl. iš-stūmti 2. costringere ad andarsene: Jō nezažnorēj, ir iš Lazūnų išstūmė (Gumbaragi) Psl. 3. sporgere O užžs i(š)stūmė galvų (iš plyšio) Psl. pad-stūmti 2. spingere: Cibuliàs bōba kap ravēji rāgi, sussūki (žaltys) kab dėšros, pātstumia rankū Psl. su-stūmti, sūstuma cfr. ammassare: Iškulia, tadū šūstuma vienan galan ir tadū vēvykli pilia Psl. pad-sukdinėti (ibr.) arricciare: Kap sveikas arklys, tai aukštai kōjas patsugdzinēja Psl. sūkti 6. trapanare: Skylāites sūkė ir kuolaliūs kōlē Uos. až-sūkti 3. fissare: Vešų grūndį a(ž)suka Psl. 4. rifl. aggrovigliarsi: Plaukai kap kām a(ž)sisuka galvōn, tep vadzina kaltūnū Psl. 5. rifl. stordirsi: Tōj galvā a(ž)-sūskē, pragaišo tōj bōba Psl. išsi-sūkti 3. svincolarsi, evitare: Tai tadū kliūdė ir kūnigų, ale kūnigas i(š)si-sukė Uos. Ciej kažkāp i(š)sisukė, iżbēgo, a itu aže mē Psl. paiš-sūkti 2. forare: Vot skylēš būvo pai(š)suktos Psl. pasi-sūkti 5. rifl. coricarsi: Bulbienā (bulvienojai) passūkē, negerai šienauc Bbr. supuoklÿnas sm. (3) palude: Tep jau nemōžna būvo alc, supuoklÿnas būvo Jsk. surdūtas sost. (2) come nel lessico: Dicono che, quando ti sei vestito, allora avresti trovato qualcosa Psl. sveikas, -a agg. 4. robusto, corpulento: Oh, fratello, sani i vitelli: grandi, che petti! Lui è piuttosto piccolo, ma è un ragazzo robusto Psl. 12* 179 sveikiškas, -à agg. (3b) sanissimo: Stai bene (si dice brindando o congedandosi) Psl. Stai bene (brindando). — Salute! (risponde) Psl. sverdinėti, -ėja, -ėjo pesare. raz-sverdinėti (ibr.) pesare: Ogni genere di lavoro: al magazzino pesano Psl. svetėlis sost. (2) dim. v. svečias 1: Anche gli ospiti arrivano ormai, bisogna accoglierli Dnr. sviéstis 6. coricare: Quando mi si è bloccato in gola, allora anche il cavallo si è coricato, gettandosi a terra Psl. pa-sviésti lasciare: Li avevano portati fin lì, e dove erano crollati, il giorno dopo li lasciarono, perché ormai era buio Psl. paiš-sviesti scacciare tutti: Le api hanno scavato i favi e li hanno buttati via Dnr. iš-svilinti 2. bruciare completamente: Tutti i Dauroniai sono stati qui: tutto era stato bruciato e incenerito Psl. su-svilinti bruciare: A Jotautai i partigiani hanno bruciato undici carri Psl. svótas sost. (2) 2. padre o genitori dello sposo o della sposa: È mio consuocero; siamo consuoceri, perché i nostri figli si sono sposati Psl. svotijà sost. f. (2) corteo nuziale: E tutta la corte nuziale partecipa Bbr. šachmãtos sost. f. pl. (2) scacchi: I bambini giocano già a scacchi Dnr. šakėlės sost. f. pl. (2) sporgenza del cerchio: Le razze, dove si inseriscono i raggi Psl. šaldinėti, -ėja, -ėjo gelare. ap-šaldinėti congelarsi gradualmente: Apšaldzinėja visa ladù Psl. šalikėlis sm. (2) dim. v. šalikàs: Jàp sagùtė mėlynička, o šalikėlis žãlickas Dnr. paàž-šalti gelare tutti: Kap liš žiemà, tep mūs visi lungai paa(ž)šūla Dnr. šãškos sf. pl. (2) dama: Ir šãškom ãnas moka žãisc Dnr. šaudytis, -osi, -ėsi sputarsi: Uži kap itai un kėlio išvarýc, tep šaudosi Psl. pa-šaukdineti chiamare: Pamėc' mán chòc savùs pėdeliùs, chòc savùs žodeliùs, kad aš pėdeliùs skaitytau momùli išmindzinėtau, da aš gi momùlės pašaukdzinėtau (r.) Dnv. šáukti 2. annunciare: Triskàrt šáukia (jungtuves), kùnigas šáukia, žmùoj gi nešáuks Bbr. až-šauti uccidere con un colpo: Rasstrėlýs, a(ž)šaũs ir gulėsi Psl. išši-šauti 2. refl. sporgersi: Jaũ lopėtos náta i(š)šiòvi Psl. šėrėkas sm. (2) v. šarėkas: O mės be miego, basi, gryni, šėrėkas, ō kap būvo Psl. šėšelis sm. (1) come nel lituano comune: Šašėlai jau kųsni ilgėja Psl. šėp avv. v. šiaip: Susirinkį tai šėp, tai tep ùtarijo Uos. šėšerinis, -ė agg. (2) di sei: Aš, sako, šašariniais arkliais galiù važiuoc Psl. in-šienauti fare fieno per uso proprio: Kiek jau inšienavai? Psl. už-šikti sporcare, dire qualcosa di spiacevole: Britkiai sakė: ù(ž)šiku, uštriedziu táu Psl. šiltėti, -ėja, -ėjo come nel lituano comune. riscaldarsi come nel lituano standard: Il vento è girato da sud a nord, riscaldandosi Psl. millepiedi sost. m. (2) come nel lituano standard: Si è riempito di millepiedi Psl. šìršna avv. con paura, da brividi: (I lupi) ululano nelle sere autunnali; così è da brividi starsene in casa Psl. 180 caldo, -a agg. (4) v. caldo: Sono andato da lui, al negozio il latte caldo mi ha fatto stare meglio Psl. šliuoti 2. fig. comprare all’ingrosso: Ha comprato tutto nel negozio, ha spazzato via tutto Bbr. šmùrkterti, -ia, -ė crivellare con una raffica di proiettili: Era appostato in fondo, gli ha sparato una raffica Psl. conversare come nel lituano standard: Ha aperto la bocca e ha parlato un po’ Psl. inciampare nelle parole impappinarsi (riferito alla lingua): Ormai la lingua gli inciampa in bocca più spesso del solito Psl. inciampare spesso nelle parole urtare spesso, impappinarsi: Ormai ha la lingua ingarbugliata, continua a inciampare nelle parole Psl. sollevare 3. alzare: Quando andremo via, i primi si saranno già sistemati, così gli altri non potranno alzarsi Bbr. pettinare 3. cardare: La lana viene districata a mano, sfioccata, e poi viene portata a pettinare Psl. pettinare cardare, pulire: Hai cardato il lino, poi lo filiamo Bbr. avvolgere fasciare: Ma guarda, i bambini lo stanno fasciando di nuovo (avvolto) Psl. caninamente, da cane avv. (1) da cane: Stanotte un riccio è venuto da me nel cortile e si è infilato nella cuccia del cane Psl. šùst inter. per segnalare alle infornate di entrare nel forno: Mamma cuoceva, facendo entrare le pagnotte una dopo l’altra: «šùst nel forno, šùst nel forno» Gud. festicciola sost. f. (2) dim. v. festa: Sta arrivando la festicciola, quella per me non sarà gradita; sarà dura per me senza la mia mammina, la figlioletta della gente (r.) Drv. schiarirsi albeggiare: È già chiaro, bisogna alzarsi Dnr. chiaro avv. con la luce, prima che faccia buio: Sono arrivato adesso che è ancora chiaro Psl. fresco, -a agg. (4) 2. nuovo, diverso: I nostri preti sono nuovi a Vilnius? Dnr. allora avv., cfr. allora: È già allora che i piedi nudi non si attaccano Psl. allora avv., cfr. allora, dunque: Allora glielo dice Drv. congedare 1. lasciar andare: A Parapke li congedavano a Natale Dnr. 2. celebrare: (le funzioni religiose): Il prete celebra le funzioni religiose nella capanna Dnr. preparare preparare, predisporre: Preparano il prete per la prima mattina di Pasqua. Lei preparò lì ogni cosa pulita per il prete Psl. fare fare, combinare: Stukas combinava scherzi, era un burlone Psl. congedare lasciar andare: Di buon mattino il prete andò in chiesa e congedò tutti (a casa) Psl. sistemare allestire: Comprò e sistemò, rivestì di assi Dnr. talmùdas s.m. (2) 1. come nel lk. 2. qualsiasi libro voluminoso: Che cos’è questo talmùdas? Dnr. 3. fig. carte, documenti vari: Hai consegnato tutti i talmùdas? Dnr. oscurarsi, -a, -ò come nel lk. diventare buio come nel lk.: Che grande sarà mai la mia casa, e quanto sarà buia; quando c’era luce, ormai si è fatto buio per me (r.) Drv. scurissimo, -a agg. (3⁰) molto buio: La vostra casetta è scurissima, con finestrelle piccole Dnr. tra prep. con il gen. 1. indica luogo: Siede lì tra le gambe Psl. 2. indica relazioni (cfr. mež): I nullatenenti si accordano tra loro Bbr. tribolare rifl. vivere con difficoltà: Se quei miei figli fossero stati là, non avrei tribolato così a Pãsaly; forse avrei vissuto più facilmente Psl. punto s. (4) come lk.: A punti se ne andò così Psl. uscire in sposa 2. sposarsi: Ormai una è andata via dal fidanzato, si è sposata Psl. 181 bastare cfr. essere sufficiente: Le patate non sono belle, ma a me bastano Psl. montone s. (2) maschio (ariete): Un montone estraneo è venuto a correre tra le nostre pecore Psl. andare in cerca delle pecore correre qua e là, cercare le pecore: La pecorella va in cerca Psl. fare un giro in cerca delle pecore fare una breve ricerca: Ho appena fatto un giro in cerca della pecorella Psl. tekūtis s. (2) un certo uccello: Il tekūtis è un uccello così Psl. giovenca s. f. (2) giovane vitella non ancora cresciuta: C'erano una giovenca e un vitello Psl. laggiù avv. cfr. laggiù: E le finestre della stalla stanno laggiù Gud. sbarrare 2. chiudere con una barriera: Così sbarravamo (con le redini) perché i lupi non passassero Psl. filare 3. filare: Quest'inverno non ho filato, non ho filato neppure un filo Psl. 4. vestire: Le mani sono legate qui con il filo spinato, la gonna di lana è filata Psl. far andare 2. allontanare: Hai chiuso a chiave l'auto, e nessuno la porterà via Dnr. apparire 2. rifl. mostrarsi: Non si vedevano lupi, li hanno scacciati i cacciatori; la ruota lì dove riapparirà Psl. adescare 2. attirare con lusinghe: Forse lo troverai, forse—qui ci sono delle ragazze bielorusse Psl. pfù interiez. per indicare uno sputo: La donna è tutta moccolosa, se n'è rimessa addosso una gran quantità, pfù! Psl. tiek avv. 2. soltanto: Jį pririšė pas medžiagų ir ciek nuogų Psl. tiesinis, -ė agg. (2) destro: Sūka ciesinin šónan Psl. tilifonūoti, -ūoja, -āvo telefonare (cfr. telefonavoti): Davāi mės tilifonūoc Barisavan Psl. pri-tilti smettere, calmarsi: Lietūs kūsni pricilo, možna važūoc Dnr. pa-tingėti come nel linguaggio comune: Kad nepaceingėš mókycis, būs žmuój Dnr. tingulienė sost. f. (1) pigrona: O tu mergėlė, tu tingulienė, tingiejai sėce ir apravėce (d.) Drv. tòrtas sost. m. (2) come nel linguaggio comune: Gardūs tòrtas, tokis saldūs Dnr. tràcht inter. zac (per indicare un’azione improvvisa): Anà jam tràcht ir atvažūo įtoj mergà Psl. tránsportas sost. m. (1) come nel linguaggio comune: Tė gi neima niekas tránsportas nė kokis Psl. pa-tráukyti fare a pezzi: Negirdėt buvo, kat (vilkai) patráukyt žmonių, kiaūli kad ažima, tep patráuko in kavòlku Psl. ap-tráukti prendere da sé: Kab nuveimi darbàn, tep aptráukia kūsni, tį duonos dúoma, tį bóbos pádneša, dúoma Psl. iš-tráukti 2. far saltare in aria: Aškale duris, minų paddėj ir ištráukė Psl. nu-tráukti 3. spezzare: Dalgi, kuris nemóka (pjauti), tep ir pagūrina, niàugi nutráukia ar kap pagūrina nemokėdamu Bbr. 4. far saltare in aria: Du lāgerai nutráukta Psl. pér-tráukti persuadere, convincere a passare dalla propria parte: Āny slūžijo niēmcam, a partizonai juos pértraukė šijaukai Psl. raz-tráukti 3. cardare: Dár rastraūkia rūnkom vīlnu, kad nebūt kavòlku, o tadūkai šūkūoc nėša Psl. trenýs sost. m. (4) tarlo: Trenýs insigrūda medžiagon ir kremta Psl. trijosa avv. v. trijuosa: Noi tre sedevamo e non abbiamo bevuto nemmeno un bicchierino Psl. 182 iš-trindinėti 2. cancellare: Le parole significano cancellare, perché si costruirà una casa Psl. išsi-trindinėti rifl. v. ištrindinėti 1: Anche la tessitrice tesseva, i tessuti si consumavano tessendo Bbr. až-trinti 2. mescolare: Mescola anche, e la birra Bbr. išsi-trinti 3. sbriciolarsi sfregando: E quando il lino si consuma, lo raccogli a mano e lo leghi in covoni Bbr. nusi-trinti 4. rifl. svanire da una registrazione: Se registri una volta la stessa cosa per una persona, poi per un’altra si cancella (nastro magnetofonico) Psl. pa-trinti 3. sbattere: Beh, quella (lana) era così sottile, sfregata Psl. trūmpickas, -à agg. (³ᵇ) molto corto: La sua gonnellina era davvero corta Dnr. turėti 8. dovere: Disse che dobbiamo dividerci i nostri beni Bbr. ap-turėti conservare: Ecco, c’è molta acqua; così si contano i soldi per conservarli, si tengono i soldi da parte Psl. paaž-turėti 1. trattenere: Trattenne l’acqua Psl. 2. fermare tutti: I cavalli furono fermati fuori, vicino alla stalla Dnr. pa-turindinėti 1. sostenere, aiutare: Hanno portato molto pane, margarina e salsiccia, e la gente ha dato il proprio sostegno Psl. 2. tenere fermo, fissare: La ruota è montata con il materiale. Dove è montata la ruota, un pezzo di ferro la tiene ferma Psl. turklýs s. (4) come lk.: E quanti turchi c’erano Psl. tvartėlis s. (2) dim. v. tvartas: Al granaio hanno sistemato nei piccoli recinti i maiali Dnr. pa-tvērti dividere con una barriera, recintare: Hanno recintato l’aia per le galline Psl. ūch inter. cfr. och: D’inverno, uh, che inverno! Bbr. coltivare, -a, -ò v. ugdyti. pri-ugdinti v. priugdyti: Savū avurkụ anà jau priugdini Jujōj būvo Psl. ugi interiez. ecco, guarda: Aš pažinau, tōj lāpē neša kų, a ugi žūsl, atėmiau Lz. ūgnė s.f. (1) cfr. ugnis: Ēm dēkti ūgnē Psl. ūi interiez. ahi, oh (per esprimere stupore): Ūi ti tai žmonės būvo negodni Psl. ūn interiez. cfr. 1 an: O kakarūžų ūn tī pasėjom ir čiā o Psl. ūnakai interiez., unakāi cfr. un: Fel'kà tāvas vaikščojo, tī ūnakai tokios Gaganiškos surdūtu Dauronys Psl. Itān gali unakai tījaukai itus, kad pagrūdo Psl. ungurýs s.m. (3ᵇ) come lk.: Ungurių mūs nēra, āny kap užai, chalērija Psl. až-vadintis 2. denominare: Palitēusku tai visa ažvadzinosi daiktai Bbr. pa-vadžioti 2. accarezzare: Īteb va pirštais pavadžioja sāu per kākčių, po lūpas pavadžioja Psl. vaikāitis s.m. (1) dim. di vaikas: Vo itų māny vienų vaikāiti tūri tōj mergėlė (figlia) Psl. an-vaikščioti fare una passeggiata, viaggiare: Ītai unvaikščoj daugiau unrazumnējo tadū žmonės Dnr. ap-vālg yti mangiare via dall’alto: Sugavāu žūvį, mēsų apvālgiau, o kaulus pastatiai Drv. ap-varinėti 2. scacciare un po’, cacciare via: Žukų būvo un bū'l'bu, alē kūsni apvarinėjom Bbr. išpra-varinėti disperdere, allontanare: Tep ātaima milicija, išpravarinėj, kad neūtar ytai palitēusku, kad nesmōkyvai Bbr. 183 scacciare allontanare: Nel giardino c’erano molti insetti, li scacciavamo Psl. scacciare via disperdere: E così, se non li avessimo dispersi, avremmo imparato qualcosa, ma non si è guardato (polacchi) Bbr. radunare 2. ammassare: Li cacciano dal lager e il mattino dopo ce ne sono di nuovo tanti, ne radunano Psl. varža sost. f. (1) come in lk.: Costruivamo le varžas Psl. riunirsi ripetutamente riunirsi: Ci riuniremmo tutti Psl. venire ripetutamente cfr. venire: Ora vengono qui i bambini Psl. Da quando vive Franūkas, lui viene sempre da me Psl. andare ripetutamente cfr. andare: Vanno anche lì a pernottare nella locanda e a bere Psl. Volevano ancora andare a Valdzikiuos Vlādzikop Psl. girare intorno come in lk.: Lui girava con lei, visitai tutti gli invitati Bbr. andare via (ibr.) disperdersi: I bambini se ne andarono Psl. attraversare 2. come in lk.: Penso di attraversare la strada laggiù, dove passano i giovani, mentre io sono caduto di lato Psl. 3. trasferirsi: Partirò, presto mi trasferirò a Vilnius Psl. vėliunas sost. m. cfr. vėliumas: E c’era bisogno anche di vėliunas, e di tutto il resto Psl. rivoltare voltare la parte esterna verso l’interno: Rivolto gli uccelli sull’altro lato Psl. veršti 3. cfr. restituire: Se viene versato dentro, brilla; se non viene versato dentro, allora lo riporto indietro Psl. 4. rifl. apparire: Da dove vengono fuori tutti questi uomini con la barba Psl. rovesciare 2. capovolgere: E lì c’erano pietre rovesciate Psl. ribaltarsi rifl. cfr. capovolgere 2: Questo è già tutto ribaltato Uos. versare dentro ammassare: La pecora ha deposto agnellini: ne ha partoriti, partoriti tutti in una figliata così Psl. vitello sost. m. (2) 2. toro giovane: Kārvį triskārt vadziójau veršaliop Bbr. ažši-vesdinėti litigare, bisticciare: Ānas su visais a(ž)sivesdzinėja, tokis jau žmuōj Dnr. pad-vesdinėti (ibr.) condurre: O kap atvāro kārves ir padvezdzinėja Bbr. ažši-vėsti v. ažvesti 2: Lasių yra, a(ž)sivėdė da chalėrija Psl. až-vėsti 5. (dial.) infilare: Kiaūlai diržāl ažveda, kad neraūšt žāmės Psl. išsi-vėsti 4. rifl. scomparire: Kazū tī dzyky būvo, kap avītės vaikščiojo, alė i(š)si-vedė, nèra Psl. pad-vėsti 3. aizzare: Nu tadū až itų kārvį ānas pādvėdė niėmčų Bbr. paiš-vėsti sterminare: Paišvėdė arklius Bbr. razsi-vėsti 2. separarsi: Ānas rasivėdį su žmōnu, gėra labai aržielkų Psl. vestūvė (dial.) sost. f. (2) cfr. nozze: Sūnūs ēmė vestūvį Bbr. vėtrinasai, -ōji agg. persona volubile: Ānas tokis kap kokis vėtrinasai būvo Psl. in-vėžti trasportare: Kū suvėsc reikėja vaikam invėsc Psl. papri-vėžti portare molte cose: Parduoūojo tai cukierkās, tai abaronkās paprivėžį Bbr. vič visa avv. del tutto, completamente: Aždaūža vič visa Psl. vidurys sost. m. (3ᵇ) 2. centro: Kūnigas jau ir lūngų addārė iš viduro, liš ažaic, patīsc Psl. vienāp avv. da una parte: Ir vienāp ir kitāp ragėjau Bbr. 184 an-vilgyti 2. inumidire: Avevo qui un po’ di lievito, l’ho inumidito quanto basta; quello che non ho versato, poi l’ho… Psl. vilkti, velka, vilko come lk. pa-vilkti trascinare, portare: Sono sfinito, ormai non riesco più a trascinare le gambe Bbr. susi-vilkti radunarsi: Chi non riuscì a trascinare le gambe, alla danza si radunò (detto) Bbr. at-vírti 1. cuocere brevemente: La nonna ha raccolto funghi a bracciate, ha riempito il pentolone e li ha scottati Psl. 2. cuocere rapidamente: Ha messo la panna nel forno, affinché cuocesse Psl. pér-virsti rovesciarsi: Con un carro di fieno riuscirono a trasportarlo con cura, ma con un altro il carro si rovesciò Psl. pér-virti far bollire di nuovo: Verso zucchero sulle bacche, ecco, bolle, ribolle Psl. visickai avv. del tutto: Lei pascolava le mucche laggiù, non lontano da dove pascolavano le mucche Psl. visùrkai avv. nel mezzo: Lui era sempre in mezzo, quando c’erano i giovani Bbr. výti 4. v. intrecciare: Né mi colsero la ruta, né intrecciarono una ghirlandina (detto) Bbr. at-võgti 2. rubare: Teme che qualcuno glielo rubi, che glielo porti via Bbr. pasi-voliōti riposarsi un po’, oziare: Lui amava sdraiarsi e oziare Dnr. razsi-voliōti (ibr.) sdrucirsi: La piccola stanza è tutta sdrucita Psl. susi-voliōti finire in rovina per aver oziato: Di queste galline nessuna finirà in rovina Psl. zolžà sf. (2) gozzo, ghiandola: Era proprio un gozzo Psl. zomãšinis, -ė agg. sost. (2) del villaggio di Zomašiai: Conosci quei Marilkai di Zomašiai Psl. žagraitė f. (1) dim. v. žagrė: Gerai ártie žagraitėm itom Psl. žaidindinėti, -ėja, -ėjo v. žaidinėti. pra-žaidindinėti cfr. pražaidinėti: Ānys gi kārves pražaidindzinėjo Psl. až-žaisti 2. ululare: Kap vākāras, tai kad ažžaidzia (vilkai) medzỹ, tep až medzias diriguojasi, nāta stāugia gražai Psl. žarnėlė sf. (2) dim. v. žarna: Tadū ity mėsy žarnėlėn sukemsām Dnr. žarúoti, -úoja, -āvo fare. pér-žaruoti bruciacchiare, rifare la brace: Tadū kāminų dāro, kap nūveima žārjos, péržaruoja Dnr. žēmickas, -à agg. (3ᵇ) umile, modesto: Ir nog manī Maceikai žāmickų žāmickų paklõm Psl. ap-žergti come lk.: Apžargė čāpėlų, merīgos jojo prieš šūhni ir klašės kuranī šōni lōja šūnes, tai tī ais až jaunīkio Dnr. žibankštis sf. (4) v. žibenksė: Oi gražī žibankštīs, alė neragėc dabar Psl. žich inter. fiotto: Ir visa momnà paci ragė̃j — žich žich ūgnė (detto di un ubriaco con la bocca) Psl. pra-žydėti fiorire: Kap jurginia pražydz', tep jau skōra ir ruduōj Dnr. žiēsti, -žia, -dė spargere. iš-žiēsti spargere fuori: Sūdega malka, žarijas duobėten i(s)žiedzia Dnr. žinōti 2. riconoscere: Kap āni (seni) būvo, Dziēvų žinōj, žinōj Dziēvų, o mēs jau ne tep žinom, lis dárbas, dárbas, dárbas Psl. da-žinōti v. dasižinōti: Mān atsiūnc' kōrtų, kap dažinōsi iš kur āny. Sāko, visa vientara dažinōs kūngas Psl. pa-žinōti conoscere: Conoscevo quella persona da moltissimo tempo; durante la settimana eravamo stati ospiti Bbr. 185 žirmūniškis, -ė agg. qualificativo (2) di Žirmūnai: E ieri o l’altro ieri sono andato a Grōdnion con qualcuno di Žirmūnai Grōdnion Psl. žmonà sostantivo femm. (3) 2. donna: Qui c’è una donna così Jsk. žužlà sostantivo femm. (4) insetto: Ci sono insetti di ogni genere, sai, questi insetti Psl. Di seguito sono presentati i prestiti e vari ibridi con radici non lituane, che costituiscono circa i due quinti delle aggiunte. pri-abecóti aggiungere: Quello sa aggiungere un po’ di più Dnr. papa-ablavóti piallare tutto: Ha piallato tutte le assi Dnr. ačmūryti, -ija, -ijo (sl.) stordire, intontire: È proprio come morto, l’ha stordito Bbr. adnaselcus (sl.) sostantivo masch. (2) non appartenente a un kolchoz, singolo: Non faccio credito all’adnaselcus. Ero un adnaselcus Bbr. adrāzu (sl.) avv. cfr. subito: Quando diranno «politaušku», lo riconoscerai subito Psl. akċizija (sv.) sostantivo femm. (1) accisa: Allora (per il distillato casalingo) non c’erano multe severe, c’era l’accisa Bbr. akċiznykas (sv.) sostantivo masch. (1) persona che impone una multa o un’accisa: Gli akċiznykai arrivavano e tornavano ad arrivare a cavallo, o in carrozza Bbr. pa až-akorkavóti tappare tutte le bottiglie: Ha tappato le bottiglie, le ha messe nella credenza Dnr. akraikėlis (ibr.) sostantivo masch. (2) v. akraičikas: È rimasto solo un piccolo akraikėlis di pane Psl. albōmas (sv.) sostantivo masch. (2) album: Questo album lo abbiamo fotografato Dnr. alelėdas (sl.) sostantivo masch. (2) gelicidio: Il gelicidio arriva e ricopre di ghiaccio tutto il campo Psl. alionkà (sl.) s.f. (2) tibia: Īlgas kāulas vadzinasī alionkà Psl. ambāras (sl.) s.m. (2) magazzino, fienile: Nūg ito ambāro jos tracià pirkia būs Psl. aṅkrutnis (ibr.) s.m. (1) legaccio per stringere le cime dei fasci di lino durante la pettinatura: Unċisnija įtep unkrutniu pédų ir abb r aukō Bbr. an rāzo (ibr.) avv. subito, immediatamente: Kap unlàisiu, tep anà įtjaukai pragaiš un rāzo Psl. araplānas (str.) s.m. (2) aeroplano: Araplānai vis skrandà ir skrandà Psl. pa-arendavóti dare in affitto per un po': Ānas liš metūs itų žāmi pa arendavoj Dnr. arkestrà (str.) s.f. (2) orchestra: Kap tràciukārt a(ž) zvānyśiu, ka(d) tavà besiedà šoktū, arkestrà žāist Psl. ārkotis, -ojasi, -ojosi litigare, azzuffarsi: Škādzinsam vienas vieno, ale visa vientara ārkojamės (su vyru) Psl. arlēkas (sl.) s.m. (2) gola, faringe: Arlēkas sōpa. Arlēkas ragēc Psl. paiš-arņyti svuotare completamente: Paišarņiji žarjās, pauciēni stacyśim Dnr. išarpavóti sgranare: Išarpavóji nuvē abiēdoc Dnr. paiš-arpavóti sgranare tutto: Ik nedēliai visa būvom paišarpavóji Dnr. pri-arpavóti sgranare: Kadāi priarpavójam vien miežų pie dešims maišų Dnr. asōtkai (sl.) s.m.pl. (2) sedimenti: Asōtkai liki un dūgno Psl. astiñčins (sl.) s.m. (2) 2. strada maestra: Mūmi arċį itas astiñčius Psl. atrutà s.f. (2) 2. fertilizzante chimico: Atrutù sėja ir sėja, tai i(š)sivedė pimpės Psl. 186 atvaratnýkas (sl.) sm. (2) colletto, risvolto: Apsisėgi maninārkų, nėrā atvaratnýkų Psl. ātvarāgas (sl.) sm. (1) ricotta: Móža válgysi ātvarago su pienu Psl. atvarōgas (sl.) sm. (2) vedi atvaragas: Iš atvarōgo sūrus dirba Psl. azijōtas (sv.) sm. (2) asiatico: Žmónes vedōma ti azijōtai būvo visì Psl. bābuška (sl.) sf. (1) cfr. nonnina: Sāko, bābuška, kap aš pasakiau Psl. paraz-bagotėti arricchirsi tutti: Mėgunai būvo nāta parazbagocēję Dnr. razsi-bagotėti rifl. vedi razbagotėti: Ānas tai jau nāta ra(z)sibagocējo Dnr. su-bagotėti arricchirsi: Dabar subagocējom Psl. bagūnas (sl.) sm. cafūnas (2) gallo: Medi bahūnas baltai žýd, baūnas Bbr. bākos (sv.) sf. pl. (2) cfr. bakai: Pāsai mōterų, bākos vyrų Psl. balakōnas (sl.) sm. (2) mantello rozzo: Ānas kaškūokį balakōnų apsisēgė Psl. pa-balamūtyti chiacchierare: Ānas lis pabalamūcyc mōka, o gōdo nepasakis Dnr. prisi-baliavōti fare scorpacciata di birra: Ot prisbaliavōjom Juskýcip un vesēlios Dnr. baliezniā (sl.) sf. (2) malattia: O tōj mán pasākė, što manīm yr balezniā kauluosōbi Psl. balšēvykasai, -ōji agg. bolshevico: O kici ti ruskiej būvo, balšēvykiej Psl. pa-baltōti parlare in modo incomprensibile: Pabaltōjo ir razrińkc nemōžna Dnr. baotėti, -ēja, -ējo (dial.) cfr. bagotėti. pa-baotėti arricchirsi: Pabaocējom: būvom suvisū blogōj pirkēlėj, o dar rāgit kokiā Bbr. pa-barabōnyti far tintinnare: Ānas paibarabōnji tōm aguōnom: vot, sāko, kiek mēs pridziovinōm Psl. basanožkà (dial.) s.f. (2) sandali: Aš turėjau kitās sāvo basanoškās Psl. baválnā (dial.) s.f. (4) cotone: Bavalnōs siūlais audžia Psl. bazāras (dial.) s.m. (2) richiesta: Reikia kap turėtum bazārų Bbr. pa-besiedavōti conversare: Kap lis šuveimam su jūoj, tep ir pabesiedavōjam Dnr. bielarūsini, -ė s. com. (1) bielorusso: Nu kap, ar galētut padēc bielarūsinei Psl. biliētus s.m. (2) v. bilietas: Būvo brūngus biliētus, devýni zlōtai Psl. biliūtnis (dial.) s.m. (2) bollettino, certificato di malattia: Aisiū mergutōs tilifonavō dukterēs Jujōn, al’ andā dar un biliūtnio Psl. birdāńka (dial.) s.f. (1) fucile: Ēmiaū birdāńku, kitu aisiū paspilnyc Psl. blechonkā (dial.) s.f. (2) pane di forma: Seniaū nebūvo itų blechōnkų, savā duōna būvo Psl. pa-bliednēti impallidire: Kō tu tep pabliednējai, ar i(š)sigundai? Dnr. blōznas, -ā (dial.) agg. (4) giovane, immaturo: Jaūgi až dar buvaū blōznas Bbr. bōlis s.m. (2) cfr. bolius: O jau mōčeka priringdzinēja, jau būōli svitaise Drv. bonkā (dial.) s.f. (2) barattolo: Baravykų turū dzvi bonkās Psl. bōj (sl.) imper. guarda, osserva, ecco: Bōj, itoj ruskōj, itai ne mūsu mergutā Psl. bridā (sl.) sost. fem. (4) bruttezza, cosa orribile: Kāukų, tos bridōs yrā da chalerija Psl. brigadiēris sost. masc. (2) v. brigadyrius: Anā brigadiērių gyvena Psl. brikiētas (sv.) sost. masc. (2) bricchetta: Tōrfo brikietus kūrinom Psl. brukēlis (nibr.) sost. masc. (2) stomaco, cfr. živatas: Brukēlis sōpa Psl. 187 iš-budavóti costruire: Anas pìrkių išbudavójo viențara kap sklenyčà Dnr. | rifl.: Žydžūnai i(š)sibudavójì alně gražūžì pazdairyć Dnr. pérsi-budavoti trasferirsi: Jaũ keturólika metų kap mẽs visa ši pérsibudavójì Uos. buláuka (sl.) sost. fem. (1) bulbo, capolino: Buláukos áuga un jų Psl. burčyti 3. rimproverare, litigare: Jaũ neũtarysìu, burčyja martėlė, kad neimù darbóp Bbr. bùselka (sl.) sost. fem. (1) pula: Bùselka tadù pasròdo, kab atàima buselai Psl. čėkoti (sl.) (< forse tėkoti?) v. ciekoti: Avýtės mūsios jaũ čėkuoja Psl. čekūnuoti, -ūoja, -āvo v. tekūnuoti: Avýtė čekūnuoja Psl. pa-čekūnuoti v. patekūnuoti: Avýtė pacekūnàu Psl. cenà (sl.) sost. fem. (2) prezzo: Kad liš atàis pirmìej, cėnų instatis, tai tep ir būs Bbr. chaladelnykas (sl.) sost. masc. (1) frigorifero: Unstātai pienų chaladelnykan Dnr. chalėrija (sv.) sost. fem. (1) 1. cosa orribile: Visókių varmų bùvo, visókios chalėrijos bùvo Psl. 2. moltitudine: Un dývo, kas do chalėrija bùvo kirmelių Bbr. chazéika (sl.) s.f. (1) padrona di casa: Ītai chazéikos bernukáicis Psl. čilytis, -ijasi, -ijosi vedi kilytis. pasi-chilyti muoversi, mettersi in movimento: Da kaip mán gyvenčie, da kur mán paschilycie, kop mán pristūlycie (r.) Drv. chòdnykas (sl.) s.m. (1) sentierino, stuoia: Ītókius áudė in padlògų chòdnykus Bbr. pa-chrapinti russare leggermente: Pachrapina kap kadù ir ánas Dnr. cigòras (sv.) s.m. (2) sigaro: Cigòras iš vieno lãkšto tutūno Psl. cisūnas (sl?) s.m. (2) lattante: Cisūnas kumeláicis, bo cicky žinda Psl. cviẽtnasai, -óji (sl.) agg. enf. (4) colorato: Pìrko du tilivizoru cviẽtnõsius Psl. čepelà s.f. (3ᵇ) 2. parte della lanterna in cui si inseriscono le schegge di legno: Šakalỹs čepelój undėta dėga Dnr. čėsai (sl.) avv. spesso: O itai čėsai tep bùsta Psl. čierkà s.f. (2) vedi čerkà: Su savìn nešójùos čierkų. Pàmžų čìėrkon ir ižgėru Psl. čystas, -à agg. (4) 2. puro, completo: Visi bùvo čysci litvinai, visi Psl. čystenka avv. vedi čyst: Vo liš viena lazuńiškė bažnyčia apláista čystenka Bbr. čystindinėti -ėja, -ėjo vedi čystyti. pér-čystindinėti, ripulire: Un grebenių tai pérčyscindzineja Bbr. apsi-čystyti, 2. rifl. rimuovere le membrane post-partum: Apsičiỹstijo kárvė Psl. čitonià (sl.) sf. (2) lettura: Ir kokià manà čitonià Psl. až-čitóti leggere: O darban váikščójo, tai ažčitója (per la salvezza) Bbr. pasi-čitóti refl. rendersi onore: Na im ksiōńšku ir tu pasčitój Dnr. čiubótas, -a (ibr.) agg. (1) crestato: Čubóta višta gerėšnė Psl. čiudesà (sl.) sf. (4) miracolo: O kokià bùvo čudesà Psl. čmėlyś (sl.) sm. (4) vedi spėlys: Dar tų čmėlių màža ragėc Psl. dãliai (sl.) avv. vedi più avanti: Pàsaliai visi palitaušku kalbėjo, o jauã dãliai dãliai pàmirė Psl. 188 dastãyti, -ija, -ijo (sl.) presentare: O kad ir nuvažuos ir mókycis, tai mės nedastãvysim grašų Psl. dėkauka (sv.) sf. (1) tegola: Dėkaukom diñkta Psl. delščikas (sl.) sm. (1) servitore: Lekõjus, visa kap aficėrip delščikas Bbr. dernà (sl.) sf. (4) cotica erbosa: Deŕnų jėmė ir klõjo kanovãs Uos. dernėlė dim. (2): Mės tų kišam po žalių dernelį, po geltonų peskelį (r.) Mės tuoji peskelį pricinsynsim, dzernelį aždũksi (r.) Drv. diãkas (sv.) sm. (2) diacono: Sãko, aš bũsiu bãčiuška, o tu bũk diãku Psl. diėdai sm. (2) 2. una certa erba: Dziėdai — tokia žolė Psl. diežà (sl.) sf. vedi dzieškà 2: Dũona gardesnė buvo savà: nu šūmalai, visa dziežos tokiõž buvo, ažraščinõji ir kepi Bbr. dynė (sv.) sf. (2) inguine: Kõjas sõpa iš dỹnių Psl. dirėktorka (sl.) sf. (1) direttrice: Ragiũ, jaũ aima dirėktorka Psl. dõchlickas, -à (ibr.) agg. (3ᵇ) troppo secco, essiccato: O až gi buvau tokia sausicka, dochlickà Psl. dõktorka (sl.) s.f. (1) medica: Tep aima tõj ir manà dõktorka Psl. dõvyti 2. strangolare, sgozzare: Ány (vilkai) avýtez dõvijo Uos. insi-dõvoti dare un buon raccolto: Buvõja un dzirvōno nãta linai godni unsidũvoja Bbr. dõsits (dõsit) (sl.) avv. v. dos: Až žãmės nereikia sūdzycis, žãmės dõsic, dõsit Bbr. dránka (sl.) s.f. (1) crusca: Dránka kap skiedà Psl. Dránkos pridzírbom Dnr. drapõkas (sl.) s.m. (2) v. drapočius: Drapokũs ėmei, àtkasei, kap liš radai nestõras šaknis ir lupì Psl. drõžnyti, -ina, -ino (sl.) stuzzicare: Vienaz drõžnijam, o kitas per gálvų kab dãvem Psl. pasi-durnãčyti fare lo sciocco: Ánas pasdurnãčija kũsni, o tadù sėdzi čiũniu Dnr. su-durnãčyti v. susidurnãčyti: Kap pabuvai nejėd ir negėrė tep sudurnãčiji žmũoj Psl. durnavõtas, -a (sl.) agg. (1) poco furbo: Tì kokià bõba durnavõta jam pašãkė Psl. sudurnėti, -ėja, -ėjo (ibr.) cfr. 2 sudurti: Sakìs, sudurnėjau suviš Psl. dũšintis 2. rifl. faticare: Dabaŕ jau gerai, tai nėkali dũšinosi, ver̃pė cielų žiemų ir vasarų Bbr. 3. rifl. lottare: Suskabino, ir dũšinos, ir pargrõvė tų Bbr. až-dũšintis 2. rifl. soffocare: Tas ladìs kap atsigulė und žãmės, tep anos (žuvys) aždũšinosi Bbr. pa až-dũšinti strangolare, sgozzare: O vilkų buvo, prieš vaimų tai vilkų buvo, paždũšina ir árklį, ir kárvę Bbr. pa-dũšinti uccidere, strangolare: Ar kas tì padũšino jūs (vištelius), ar ãny pãcys išgaišo Dnr. pa-dziũboti divorare: Kù jom (vištom) nepãpili, visa padziũboja Dnr. fėstas (dial.) m. (2) festa: Fėstas dzidelis cionãi buvo Bbr. fraziėrus (dial.) m. (2) parrucchiere: Reikia aic jau fraziėrop Psl. fundavõti, -õja, -õjo (dial.) offrire da bere. až-fundavõti offrire da bere: Aš ažfundavõtau, aš ir ažmokėtau Psl. 189 fūrmonas m. (1) v. furmanas: Čeravnykas sako in fūrmono Psl. futrā (sl.) f. (2) pelliccia: Tōj šalnēlē dāu gražū futrū apsisēkce. O čia tōj gražōj futroj, ir žalato Drv. garčēčios f. pl. (2) cfr. arčica: Oi, gerai garčēčos su mėsu ar su skvaruškū suvālgyc Psl. pa-gaspadorāuti fare il padrone di casa: Kiek ti ānas pagaspadorāu — liš metūs Dnr. gātarius (dial.) m. (3b) segheria: Kur mēlnyča, Lazūnosa gātarius tokis bīvo. O tadū jau gatarai toki jau bīvo palāista Bbr. gōdnas, -ā agg. (4) 2. grande, notevole per dimensioni: Anā tokiā kab bacīkas gōdnas Psl. gramatvōdas (sl.) m. (2) parafulmine: Tai gramatvōdai jau bīvo išlāista, o iš pirmo gi nebīvo gramatvōdū Bbr. gramkulia f. (2) v. gramkulka: Pākulas išsiusiau, šrātū ažspīrau ir gramkulias aždėjau Psl. gricelina (dial.) (2) glicerina: Tadū momā atnēša gricalinos. Tadū gricalinū mōzoja Psl. raz-griešyti assolvere dai peccati: Až bāčiuškos spāvedin ka(b) bāčiuška razgriešīs, tadū tai pavōksi (p.) Psl. gryžā (sl.) f. (4) bozzo, rigonfiamento: Ir manīm yra gryžā Bbr. grūščikas (rus.) s. m. (1) facchino; caricatore: Grūščiku kiekkārt dżirbo po metūs, po dū, tep sveikātos nechvatoja grūščiku dżirpc Psl. guliavōti (rus.) v. intr. volare in giro, svolazzare: Mōškos drābnos guliavōja, kad chmūrna Psl. guntāvas, -ā (sved.) agg. (4) coperto con assicelle di legno: Liš kad gražai sukrauči būit, gražai paviršāi, ot guntavi toki Bbr. gūzikas s. m. (3b) 2. capolino di bardana con semi: Vaikāi guzikais svāidēs Psl. gvāltam (sved.) avv. con frastuono, cfr. gvoltu; rumorosamente: Mēs jau gvāltam rēkiam Psl. haladauka (rus.) s. f. (2) fame, carestia: Momā pāmirē iš haladaukos Psl. indīkas (sved.) s. m. (2) tacchino: Indīkai tai ne mūsiai nē — martēlēs. Indīku nērā mūs Bbr. invalidtkā (sved.) s. f. (2) invalida: Anā invalidtkā Psl. iškolā (sved.) s. f. (2) sinagoga: Tai āny āj tī iškōlon ir jiem prisāko jau tī načālnykas jau jūjis Bbr. iveiskasai, -oji (rus.) agg. (4) v. jujiškis: Itas Jujōi, iveiskasai kunigas tai gi litaučas, tas jāunas kunigēlis Psl. iziperšnykas (sved.) s. m. (1) una certa erba: Iziperšnykas yra žolē un aukšto lauko āuga Psl. jāvaras (rus.) s. m. (1) calamo aromatico: Un jāvaro kēpēm dioun Psl. generōlas s. m. (2) v. generolas: Jenerōlip buvai? Gud. jēšli (rus.) cong. se: Jēšli tu aisi vōke, tu gyvensi Psl. kalis (rus.) avv. un tempo: Cionāi kalis bīvo Litvā Jsk. kalchōzas (rus.) s. m. (2) v. kalkozas: (Bulves) parinkdzinēja kap nūveima kalchōzan Dnr. kalērija sf. (1) vedi chalerija: Kām itas āžaras patrūbnas, kap kalērijū ānas Bbr. 190 kaliuška sf. (2) vedi kaliučka: Ānas gi vōgia obuolius un itu kaliušku Psl. kamandūti, -ūja, -ūjo vedi kamandavoti: Svōtas visų veselijų kamandūjo, svōto visi klaūso Psl. kambājus (dial.) s. m. (2) vedi mietitrebbia: Rugiūs pjautuvu pjōvēm, o dabār jau kambājam Bbr. kambikōrmas (sl.) s. m. (2) mangime composto: Priviru žolių ir tadū jau kombikōrmo pripilū Bbr. kančenia (sl.) s. f. (2) fine, assurdità: In sāvo kiēmo neturi vāl ios, nu kančeniā Psl. dasi-kančiōti finire: Un pėnsijos gi daskankčōja mėtai Psl. pa-kantraliavōti controllare: Pakantraliavōjo magazinų, ale nieko nerādo, visa uspravi Dnr. kāpčius s. m. (2) 3. ciò che assomiglia a un mucchio, formicaio: Skruzdėlių yrā, kāpčių padāro skujų Psl. kara (sl.) s. f. (4) corteccia: Ānas (briedis) karū jēma žiemų, vuožūolų apkrama žiemų Psl. karalādskasai, -oji (sl.) agg. coloradese: Dabār jau radōs karalādskiej žūkai Bbr. karaulātas s. m. (2) vedi kalavaratas: O tadū kalauārtais verpiam Jsk. karčytis, -ījasi, -ījosi (sl.) piegarsi, incurvarsi. ažsi-karčyti piegarsi, rannicchiarsi: Anā jau a(ž)sikarčījo, jau vaikščōja kap krūkelis Bbr. karistė (sl.) s. f. (2) beneficio: Ānas dżirba, o karistės nė kokiōs Psl. kasavōti, -ōja, -ōjo (sl.) distruggere. až-kasavōti abolire: Gli anziani parlavano, parlavano, ma non più così; appena si alzavano, masticavano la lingua Psl. kastrulā (sl.) sf. (2) pentola: Preparava tutto da sola; quante pentole ne cuoce, tutti vengono, mangiano insieme Psl. katūkas (sl.) sm. (2) luogo recintato nella stalla: Un recinto per le pecore, un recinto per le scrofe. La stalla è normalmente divisa in recinti. Le stalle sono suddivise in recinti Psl. kaziulkā (sl.) sf. (2) una tale erba, centaurea: Le centauree fioriscono gialle Psl. kiliā sf. (2) v. kilogrammo: Per un chilo di burro si pagavano duecento (rubli) Psl. kleščys (sl.) sm. (4) zecca: Qui ci sono molte zecche e vermi Psl. klišāvas, -ā (ibr.) agg. (4) storto, zoppicante: Un cavallo zoppicante, allarga le zampe quando cammina Psl. kliūčius (sl.) sf. (2) albero da intaglio: Anche il kliūčius produceva schegge Uos. klumōkas sm. (2) 2. zolla: Cominciarono a spuntare zolle Bbr. knyškā (sl.) sf. (2) dim. v. libro: I cavalli erano registrati; i libretti erano così, piccoli libri Bbr. pa-knīruōti 2. cercare maiali, maialini: La scrofa grufolò Psl. kōklikas (sl.) sm. (3ᵇ) una tale malattia dei cavalli: Ha le coliche Psl. kombājus (sl.) sm. (2) mietitrebbia: Con la mietitrebbia si lavora più facilmente; la mietitrebbia ha trebbiato tutto Bbr. kōniuchas (sl.) sm. (1) stalliere: Era uno stalliere di Valdzikai Psl. padsi-kosōti rimboccarsi: Si rimboccò i pantaloni, perché qui è profondo Dnr. kovā (sl.) sf. (4) caffè: Che cosa berrai, caffè o tè? Dnr. 191 krempavóti, -ója, -ójo v. krepoti. in-krempavóti legare: In-krempavój jí vãdziom Psl. krėpkai avv. v. krėpkiai: Krėpkai ãnas (baronas) káunasi Psl. krepóti, -ója, -ójo (sl.) legare, fissare: Davai jí krepóc vãdziom Psl. kromėlė sf. (2) dim. v. kroma: Įtai su kromėlėm ãny važinėi Bbr. krūkelis 6. un quarto di litro: Kas tai arielkos, kad krūkelį pėrka, niekali kad krūkelį tep įtai, ogi arielkõ Bbr. krulickai avv. v. krulickas: Avýtė ãima laukan krulickai, kap kiškis Psl. kuborkėlė 2. dim. (2) barattolino per conserve: Ir iton kuborkėlėn bùvo daug prikráuta mešõs Dnr. su-kuliúoti cominciare a zoppicare: Ir kõ įtai Krasulià (karvė) sukuliáu? Dnr. kulõčius (sl?) sm. (2) garzone: Nu Brõnius, nu, kulõčiau, kãz girdėc. Nu, kulõčiau, kur varysim ganýc Psl. kunyčia (sl.) sf. (2) martora: Ir šaškų, ir kunyčių bùvo Psl. kùpkas sm. (2) v. kūbkas: Vo inlėj tu itan kùpkan, inlėj dabar šau Psl. kvajėlė sf. (2) dim. v. kvaja: Kvajėlė maskickà pie kėlių išaugi Dnr. kvaterà (sv.) sf. (2) abitazione: Įtai aš un kvatėros ĩ gyvenu Psl. ap-kvorbavóti (intr.) dipingere, dare una mano di colore: Mãn apkvorbavuój kiek kėlinių, aš visa vientara vienoski váikščiosiu Psl. pa-kvorbavóti dare una mano di colore: Pakvorbavojau višus lakmonūs Dnr. lapotà (sl.) s. f. (2) paletta, pala piatta: Dėma bundų in lapõtos itos padarė Psl. lašýs (sl.) s. m. (4) alce: Lasių a(ž)sivedė da chalėrija Psl. lekõjus (sl.) s. m. (2) servitore di una tenuta: Põnaz bùvo jĩ jėmė až lekõjų, kad visa jam paduodinėc, visa čysta kad duovõt Bbr. lempãsas (sv.) s. m. (2) striscia: Čià un rankõvių balci cėj lempãsai jaũ insidzirbĩ Psl. lepka (sl.) s. f. (2) carta moschicida: Kadãi bùvo lėpkos mūsiom gaũdyc Dnr. pa-lėpoti chiacchierare di sciocchezze, ciarlare: Ot kap kadũ ir ãnas palėpoja kų Dnr. lišnia avv. v. lišnas: Jaũ lišnia gyvenu ir tep Dnr. lišțvėlė s. f. (2) diminutivo, cfr. lištva: Piŕkių dãbar apkaldzinėsim lištvėlėm Dnr. litaukà (sl.) s. f. (2) donna lituana: Nemóku atsakyc lietuviškai, ot litaukà Psl. litaũskas, -à agg. (4) v. litauskasai: Mės visa sãkom, što litaũskoj respublikoj daugiau viso yrà Psl. ližà (sl.) s. f. (2) v. ližė: Tokià ližà padaryta Psl. pa-lõjoti straripare: Anà kap kadũ palõjoja Dnr. pri-lõjoti straripare addosso: Kad anà nebūt prilõjoj un manĩ, tep aš su juói ũtarytau Dnr. lõpterti, -ia, -ė (ibr.) lacerarsi, scoppiare: Ir zdõchterė ãnas (vilkas) daikti, širdzis lõpterė Psl. pa-lūmyti ammaccare: Nu Petrūkas apvajavój, mõcnai apvajavój, mõcnai palūmijo Bbr. maciorà (sl.) s. f. (2) scrofa da riproduzione: Turėj kiaũli maciõru. Maciorà, kur paršūs vėda Psl. magazinà (rt.) sf. (2) v. magazinas: Ãny magazinãs turėj, o dabar žmūones magazinūs tūr Bbr. 192 mãgnezas (sv.) sm. (1) magnete: Tjįsa mãgnezas a(ž)sikūryc Psl. mãika (sl.) sf. (1) magliette: Rubãškų čỹstų jėmiau, mãikų čỹstų jėmiau, bo mȯža savõj adžiežoj kur̃ (è disteso) Psl. majõntkas (sl.) sm. (2) tenuta: Gi Mėgãnuosa turėj majõntkų Bbr. majontkėlis dim. (2): Visur̃ gi būvo majontkėliai Bbr. malačėjus (sl.) sm. (2) tarassaco: Malačėjus geltonai ažỹdž’ po piėvas, po visur malačėjus Bbr. maladėti, -ėja, -ėjo (sl.) ringiovanire. pa-maladėti ringiovanire: Kū̃sni pamaladžėjau, pajau nė jau Psl. pa-maliavóti dipingere: Grindės nãta britkios kap nepamaliavōtos Dnr. malinárka sf. (1) v. maninarka: Tep itai jau būrnosus siūve, malinarkas Bbr. malõdžyvas sm. (1) v. malõdživa. marnavóti 2. marinare: Oi nedžiovinci baravykai, marnavōti Psl. marščina (sl.) sm. (2) piega: Susrauki žmuõj – vienos marščinos Psl. mašinka (sv.) sf. (1) smielatore: Išėmei romėlį, jau pilnas medaũs, atnėsei mašinkon i(š)sukei ir medūs Psl. matavýlai sm. pl. (2) v. matavylas: Yrã toki matavýlai matkùs matúoc výc, džirpc matkùs Bbr. raz-matōti sperperare: Ãnas mõža tadù nuim̃s itùos gražùs ir šį tį razmatuõs Psl. išsi-meldavoti cancellarsi dai registri: Tadù mēs i(š)simeldavojom Bókšti Dnr. pri-menčyti tormentare: Primenčijo ãny mani un pastarūnko Dnr. mėž (sl.) prep. con il gen. v. tra: Mėž lapõtkų sópa Psl. miernýč asai (sl.) sost. (2) agrimensore: Mūz būvo tokis miernýčasai Bbr. miliótis, -iójasi, -iójosi (sl.) confondersi: Vienų žõdi lietuviškai, kitų paprõstu, visāp kap, ir aš jau milijójuos Bbr. pasi-minyti rifl. v. paminyti: Nu ir pasminijo ãnas važiuodamas iš Jujõs su Šurpickuoj Bbr. mlėti, -ėja, -ėjo (sl.) svenire: Aš mlėju, kad nug autobūso liksiu Psl. su-mlėti svenire: Negalėj būce, sumlėj Psl. mõčiakosis, -i agg. della matrigna: Tõj duktė ėm mõčiakosi ir sušãlo Drv. mõlis (sl.) sost. (2) manico: Mõlis nãta ėma vilmų Psl. mūčyti, -ija, -ijo (sl.) tormentare: Nemūčij tū ito vaiko Dnr. aż-mūčyti torturare a morte: Čià kùngių ažmūčijo, numirė Psl. mūd rickas, -à (ibr.) agg. (3ᵇ) furbetto: Bernãicis itokis spraũnickas do mūdrickas Dnr. pri-muštravóti far fare, costringere: Būt ir mani primuštravōji ãnos (vyro seserys), kad nebūtum atsid aliję Dnr. naboženstvà (sl.) femm. (2) funzioni religiose: Jujõj jau a(t)taisinėja naboženstvàs Dnr. načálnykas (sl.) sost. (1) superiore: Ãnas un načálnyko mõkosi Dnr. nadiėlas (sl.) sm. (2) porzione di terreno, appezzamento: Nadiėlas būvo traucina Bbr. naĩradnesnis, -ė agg. sup. v. radnas: Da manà momùtė, da buvai mãn naĩgeresnė, da buvai mãn naĩradnesnė (r.) Drv. 13. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 193 naiskariai avv. sup. v. skariai: Mės visa Vilniun važiuojam, ko reikia visa Vilniun važiuojam, naiskariai Vilniun Psl. napiėšu avv. v. piešu: Reiks napiėšu aicie Psl. nastojáščiàs, -ia (sl.) agg. (2) vero, autentico: Tep vot manip nėra itai kad brólis nastojáščas vienós momòs ir vieno bočiós, ir sesú nėra, às viena Psl. nastajáščiai avv.: O pjoviau nastajáščai, nug bóby neligdaiás Psl. nemčiūra (sl.) sf. (2) cfr. nemčius: Tokis sveikaz buvo nemčiūrā Psl. nesylà (ibr.) sf. disabilità: Cionái gerai kólėk sỹlą, o kap nesylà, kàs būs tadū Bbr. niėnčioti, -ioja, -iojo (sl.) v. nečnyti: Nu ir nuvėj, niėnčioj ti vaikūs Psl. niščėmnas, -à (sl.) agg. (4) asciutto, di digiuno: Pelanių dzienā itai jau niščėmnā dzienā, niščėmnai avv.: Kap pelanių dzienā, tai jau tadū niščėmnai (valgom) Bbr. òtpuskas (sl.) sm. (1) vacanze: Kadù Irenà ranka òtpuskų? Dnr. pačės (sl.) avv. continuamente: Vo tep pačės tai màn nė, màn nesbįzdóvojo Bbr. pačėskos (sl.) sf. pl. (1) v. pašukos: Šapeciù jau kap šukúos, tai pačėskos Psl. pačivõncas (sv.) sm. (2) adolescente, ragazzino: Jaũ padáugi, jaũ godi būvom pačivõncai Psl. padkvõšnica (sl.) sf. (1) parte sotto la coda: Itai mes sākóm patkvõšnica kārvės Psl. padnebenė sf. (4) v. padnebienia: Padnebenė sopėj Psl. padprūgas (sl.) s. m. (2) patprūvas, v. paprūga: I patprūgų po árklio pilvū padrizāžinėja. Pavalkai, balnėlis, patpinka, patprūvas, nabėdrikai Psl. padprūvā s. f. (2) v. paprūga: Padprūvā árkláicip Psl. padūškaitė s. f. (1) dim. v. padūška: Aškabini padūškāiti kokių Psl. padvečėrkas (sl.) s. m. (2) merenda: E per merenda mangiamo salsiccia o lardo, skvarūškos con patate, latte acido o fresco, a seconda di quel che si vuole Psl. padvešiōlkai (sl.) s. m. pl. (2) visite di ritorno, visite: E la settimana successiva ci furono le visite di ritorno Psl. paklónas (sl.) s. m. (2) augurio: E da me, Maceikai, gli auguri più profondi Psl. palūčyti, -ija, -ijo (sl.) ottenere: Lui ottiene denaro e lo dà a chi ne ha bisogno Psl. paludnià s. f. (2) 2. il lato sud, cfr. mezzogiorno: Il vento girò da sud Psl. pamastinis (ibr.) s. m. (2) tavole posate sulla strada: Lì c’era una strada sterrata, le tavole erano marce, non si poteva viaggiare bene Dnr. pamōjemu (sl.) avv. secondo me: Non l’ho proprio letto, che macchina fosse, non ho letto, ma secondo me erano Zhiguli Psl. panenka (sl.) s. f. (2) v. panelė: E la tua ragazza, com’è? Gud. paperėčyti, -ija, -ijo (sl.) contraddire: Lei contraddice tutti Dnr. až-paperėčyti replicare: Qualunque cosa gli si dica, lui ribatte sempre Dnr. papõlsku (sl.) avv. in polacco: Mi scrivi lettere in polacco Psl. papūtnosai, -óji (sl.) agg. (4) diretto nella stessa direzione: Stavo lì; passavano persone dirette nella stessa direzione, ma non c’era posto Psl. parūšku (sl.) avv. in russo: Mi scrivi lettere in polacco, perché non riesci a scriverle in russo Psl. 194 pri-parėdkavoti preparare, approntare: Nik primo aisū kąscie (patate), tep gi visa reikia gi priparėdkavocie Psl. paskrebūška (sl.) sf. (1) ultimo nato: Aš paskrebūška, paskučinis Psl. paštarus sm. (1) vedi pastyrus. pastupóti, -ója, -ójo (sl.) iscriversi: A Gródno a iscriversi per i documenti i nostri ci portarono Psl. pasusiėdsku (sl.) avv. vicino, nelle vicinanze: Anch’io abitavo lì vicino Bbr. paškuštvà sf. (2) vedi paskustva: Che cos’è questa paškuštvà Psl. pašniūreli (ibr.) avv. a strisce, rigato: I campi di Bebrėnai erano chiamati pašniūrali, come se fossero divisi in tante strisce Bbr. patrašyti, -ija, -ijo (sl.) cardare. ras-patrašyti cardare: Tirano fuori la lana, la cardano con le mani, poi la portano a pettinare Psl. paukŷrus (sl.) sm. (2) 1. bolla: Mi vengono bolle sull’altro fianco Psl. 2. grumi di grasso: Sulla superficie dell’acqua galleggiano grumi di grasso Psl. pautyna (sl.) sf. (2) ragnatela: Lì i ragni tessono una ragnatela Psl. pavožka (sl.) sf. (2) carro, carretto: Gli diede una bella slitta, una bella pavožka Psl. pažemkà (ibr.) sf. (2) fragola selvatica: C’erano molte fragole selvatiche rosse Psl. pažmūisku (sv.) avv. in lituano: Otto bambini imparavano, imparavano in lituano Psl. pelavynos (sl.) sf. (2) pl. segatura: Non mangiava: mangiava anche segatura e ogni sorta di erbe Psl. perenósica (sl.) sf. (1) spazio tra gli occhi: Quanto più largo è lo spazio tra gli occhi, tanto più in fuori sporgono Psl. perestroikà (russo) sf. (2) ristrutturazione: Nu kap jūsim perestroikà tój Psl. pēsenina (forse russo) sf. (1) sibilo: Pēsenina kietā žolė Psl. petlià (russo) sf. (1) cappio: Kazàs gūdėm, petliàs stātėm Psl. pripielavóti tagliare con la sega: Pripielavójam malkos, dos būs un višós žiemós Dnr. pierýti, -ija, -ijo (ibr.) battere: Ir pierýji piedus spragelais Bbr. piešu (russo) avv. a piedi: Nu reikia aic piešu Psl. pasi-pilmyti 2. cacciare per diletto: Ėmiai birdānku, aišių paspīlnyc Psl. pirnykas (russo) sm. (1) gramigna: Pirnykas nāta imasi Psl. pištólmašina (sovietico) sf. (1) mitra: Vaikščoj su pištól mašina un kāklo pakóri Psl. plādýti, -ija, -ijo (russo) fecondare. až-plādýti fecondare: Jaunā motkà daugiaũ ažplādžija bītų Psl. plāstas (russo) sm. (2) pianta del piede: A(z)sopėj plāstas Psl. plėšnes (russo) sf. pl. (2) muffe: Jaũ ir plėšnių radòs Psl. plėškoti, -oja, -ojo (russo) camminare a passetti. pa-plėškoti dare qualche pacca: Pazdairė un itų poperų, man paplieškoji, što godnà dār manā širdzis Psl. pletavýkas (russo) sm. (2) chiacchierone: Ažūbelavysa un gālo selós pletavýkas būvo, Petrušką pletavýkas Bbr. plionkà (dial.) sf. (2) striscia: Itai kiek kartų ūtarīs tój viena plionkà Psl. pliūkoti, -oja, -ojo (sl.) sciacquare, lavare: Prilėji ūndenio niekóčiu do ir pirkióji pliūkóji Bbr. 13* 195 plōščius (sl.) sm. (2) mantello: Nugruvau bālon. Gerāi, što pluōščus va itas būvo manī Psl. pōnčekas (dial.) sf. (1) ciambella: Vo itokis stūoras ānas, tai, sāko, visa vientara pōnčekas tokis Psl. pōlskas (sl.) agg. (4) v. pols kasai, 4. cattolico: Ītas žintas pōl'skas ir visi trīs polskiej. Mani gi visi polskiej, manip gi nēr rūško niēko Psl. pōryti, -ija, -ijo (sl.) bollire. in-pōryti offrire da bere: Ir až šikinēs tūrmōn, dešimš metų impōrijo Psl. pōžyva (sl.) sf. (1) sostentamento, cibo: Ir buselį nēra, bo pōžyvos nēra Psl. pradielas (sl.) sm. (2) apertura, fessura: Pradžielas džidelis mež duncių Psl. praktikavōti, -ōja, -ōjo (dial.) v. praktika uti: Ānas grāšu nevīlnas, ne, ale kūnigas praktikavōja jī Psl. prakūdyt(i), -ija, -ijo (sl.) fare il monello. susi-prakūdyt(i) compromettersi: Nu kap susprakūdžiojo, tep tadū išvārē nug arēndos Bbr. prās (sl.) prep. con acc. per: Anā patilifanavōj prās tilifōnu, un pirmo atažō patilifanavōj Psl. prāstyti, -ija, -ijo (sl.) raddrizzare, sistemare. iš-prāštinti ripulire: Ir ti išprāštijo ir tī, nu vot čyščiau kūsni Psl. pa-prāstyti riordinare: Āny gi mān paprāščio visa, pīrkių Psl. prativyti, -ija, -ijo (sl.) opporsi: Daktorkā sāko — āš ka rōs duōsiu tau, tep āš jau nepracivijau Psl. prativniai (sl.) avv. in modo brutto: Lazūnai labai praciniai štārīja Gud. 1 prāuda (sl.) sf. (1) cfr. verità: Ītai būvo prāuda Psl. 2 prāuda (sl.) avv. cfr. davvero: O niēnkali dār ieškojo, čōr žnajet, kurų metų žāmēs, prāuda Bbr. prichadžalas (sl.) sm. (2) forestiero: Tai prichadžalai koki, iš kurī primuos stōjē Bbr. pūškā (sl.) sf. (4) terra desolata, terreno sterile: Bīvo pīrki pūškų tokių, pūškų selōj Psl. puzȳrius (sl.) sm. (2) vescica: Kas pazdarē, kad sōpa puzȳrus Psl. rabaškavōti -ōja, -ōjo (sl.) v. rabaškauti: Ot vaikas, nemušēdž, visaraba škavōja Dnr. ap-rabaškavōti v. aprabaškauti: Nēr žiniōs, kas susiēdų aprabaškavōjo Dnr. iš-rabaškavōti v. išrabaškauti: Visur išrabaškavōs (vaikai), niēkur nepakūopsi nog jū Dnr. rād imka (sl.) sf. (1) abbraccio: Rād imka ragēč un kāklo Psl. radȳnos (sl.) sf. pl. (2) nascita, parto: Ītamp bērniukip skōra radžynos būs Dnr. rās (sl.) inter. infilare: Āš rās sklēnyčių pastatiau Psl. raščinēti, -ēja, -ējo v. raščinioti. až-raščinēti v. ažraščinioti: Ažraščinēji pastāto in pēčo, kad padrūkt. Iš pirmo ažraščinēja ratai Psl. rāvas sm. (4) 2. ruga: Dēlno ravai džideli Psl. 196 paravinti strofinare, sfregare: Testą paravina (vaikas) kūsnį, unispakaė jis Dnr. paansi-rėdyti far vestire tutti: Visi bernai paunsirėdį suveji un vešėlios Dnr. pa-rekomendavóti raccomandare: Kap niėkas neparakemendavôs, tep ir negãusi dárbo Dnr. rėškėlė (ibr.) sf. (2) mezzo barile: Oi niėkali gi buvo itos džiėškos, riėškėlės nedzidelės Bbr. reštà sf. (2) 2. residuo: O tadū nuvažiavo, rešė parinko, o jau čia ir dzvylykta Psl. ridliaukà (dial.) sf. (2) mattarello: Atnešė vo rigliaukàs tep vo ilgio ir itep va plocio Psl. rižavótas, -a (sl.) agg. (1) dal mantello sauro: Rižavótas arklyš Psl. rõdimka (sl.) sf. (1) cfr. rãdimka: Ar jau ti rõdimka, ar tep kas un kãktos Psl. pa-rõdyti consigliare: Ir kas parõdžijo gėrc myžalus Psl. | rifl.: Ar gėra ar blõga, ānos pasrõdija, ānos paũtarija (r.) Drv. Pasrõdzyk su savòm momũlėm Drv. roliūti, -iūja, -iūjo (dial.) rotolare (con la forza): Kab atstumš, ir roliūc durys, tep sio, visa Psl. rūšinti, -ina, ino (sl.) toccare. pa-rūšinti toccare: Aš girdėjau, ānas kap parūšino, tep tį liš traška Psl. rūšyti, -ija, -ijo v. rūšinti. pa-rūšyti toccare: Kap parūšija širšas, nėr dáikto Psl. saliõnkinė (ibr.) sf. (1) saliera: Saliõnkinė, kur pilia druskų Psl. sãltyšas (sl.) sm. (1) capo del villaggio, anziano del villaggio: Tai dár kap saltyšu ānas būvo Psl. samsýnas sost. m. (3) appellativo ingiurioso per un abitante di Dervagiai: Dervagiškiai chiamavano i gudenionys «samsvnais» Gud. sardėčnykas (sl.) sost. m. (1) una certa erba: Mi fa male il cuore, allora ho fatto bollire il sardėčnykas Psl. saviėtas sost. m. (2) v. sovietai: Āny a(ž)sivedė aš karvi, nu kap saviėtas ažāj. Saviėtas ažājo ir išvārė jį, kad ažvėst kárvi Bbr. sėlyti, -ija, -ijo (sl.) trasferire gli abitanti. iš-sėlyti disperdere assegnando luoghi in cui vivere: Tadū juos iššėlijo po selās Bbr. paiš-sėlyti espellere: Nosūnai būvo, tadū gi, pónas paišsėlijo Bbr. razsi-sėlyti diffondersi, stabilirsi: Bebrėnuosa šašozdėšim namūkų būvo prieš vai-nų, būvo jau gòdniai rasisėliji Bbr. sernička sost. f. (2) v. serničkas: Ti serničkos, tį ādāta ciktai Bbr. skálka (sl.) sost. f. (1) scaglia: Queste sono scaglie (di canapa) e stanno come pagliuzze (nei covoni) Bbr. skarùs, -i (sl.) agg. (4) veloce: Sarebbe bene essere veloci e forti Bbr. skatà (sl.) sost. f. (4) cfr. skatȳna: Quando vanno a caccia, rincorrono, rincorrono, ma a loro (ai lupi) basta la carne Psl. skrebóti, -ója, -ójo (sl.) raschiare: Io raschietterò un po’; la vecchia raschia, raschia e non ha finito di fare le gambe Psl. sklõdas (sl.) sost. m. (2) magazzino: Nel magazzino la vecchia lavora, lui aiuta Psl. slidkùs, -i (sl.) agg. (4) viscido: L’acqua (della liscivia) è gialla, l’acqua è così bella e quella è così viscida Bbr. 197 šliępčius sost. m. (4) vedi sliepokas: Va itoki buini, dideli ir maski, ir sliepi sliepčai, kap mės šakom Psl. šlynoti, -oja, -ojo vedi slynyti: Aima kraujis, aima, nuo pravērpi (le dita), visa gi slynoj Psl. słu žanka (sl.) sost. f. (1) domestica: Nesākē, šta služanka, ale panenka Gud. až-slūžyti meritare: O jām dāvi būvo desenciu, kur ānas aslužijo, tai vienų daržų Bbr. smurāgas (sl.) sost. m. (2) prato: And turėjo žyvčis, o nei smurāgo, nieko nebūvo Bbr. sōkas (sl., nj.) sost. m. (2) cfr. sula: Lāidziam sōku, kōlgi ne, sōku lāidzia Bbr. sotà sost. f. (2) vedi sotka: Trizdešimt sōtų dāv ir ganà Bbr. smiēšnas, -à (sl.) agg. (4) allegro, amante degli scherzi: Oi ānas smiēšnas žmogus Psl. smōrgoti, -oja, -ojo (sl.) passare, strofinare. ap-smōrgoti strofinare tutt'intorno: Linus tadū apsmōrgojam, tadū klōjam Jsk. pri-smōrgoti strofinare: Avižų pribraukiau, prismōrhojau Psl. ansi-spakājyti rifl. vedi anspakājyti: Testā paravina kūsni, unsspakājis Dnr. spāryti, -īja, -ījo (sl.) brucare: Kap Dziēvas spāryty jūmi (si dice a chi mangia) Psl. sparyžāvōti, -ōjo, -ōjo vedi paralizzare. susparyžāvōti paralizzarsi: Jaugi ji susparyžāvōj, vienų itų šōnų atriņko Psl. spāvēde sost. f. (1) vedi spaviedis: Tercijōrkos kas mēnas aima spāvēdes Psl. spaviedōtis 2. rifl. confessare i peccati: O kū ānos spaviedōjasi, kiba vōgia ānos Psl. 2 an-spēti maturare: A tadū kap unspēja linai, rāuna, braūko Bbr. 2 in-spēti giungere a maturazione: Žinau, dābar inspēs grikiai Psl. spikuliācija (sl.) sf. (1) speculazione, commercio: Prisāko, spikuliācijū vienas kitām nepēr daužinēs Bbr. spranžināukos (sl.) sf. pl. (2) erpici a molle: Tadū atāj spranžināukom itom pērāidinēj kūsni Psl. spranžinavōti, -oja, -ojo (sl.) erpicare, coltivare. pa-spranžinavōti erpicare un po': Dzirvōny tų paspranžinavōja kūsni, trūšū atvežam, pāaram Psl. staramodnaī (sl.) avv. all'antica: Sāko aik pazdairīk, kap ānos ūtaria, nāta staramodnaī Bbr. staršīna (sl.) sf. (2) capo della comunità: Ir stārastap ir staršināp buvau, kur nebuvau Psl. stidivkā (sl.) sf. (2) un uccello di questo tipo; forse un fringuello?: Stidukos tokiōs tōža zimavōja Bbr. stojōkas sm. (2) v. staīēkas: stojokēlis dim. (2): Nu vo blašky linai yr stojokēlis. Ītai pastacīs žuksmu stojokēlis padarȳta Psl. stotyva sf. ppr. pl. v. stotyvas: Vēlanas, stocyvos, tai kur stōvai toki, sēst lintēlē Psl. strakavōti, -ōja, -ōjo (sl.) assicurare: Prik Pōlščai arkļiai jau strakavōci būvo Bbr. strēčnas, -à agg. (4) v. strēčnasai: Tai mānas strēčnas broliūkas Psl. 198 pa-strėlióti fucilare: Con gli ebrei portarono legna e fucilarono Psl. raž-strėlióti vedi ašztrelyti: I tedeschi portarono a Krupļiai e fucilarono Psl. strōgastis (sl.) s.f. (1) divieto, disciplina: Ariēlkai (a casa) non c’era affatto strōgascis Bbr. strōšyti, -ija, -ijo (sl.) spaventare: Non si lamenta per nulla, lui spaventa, come se gli fosse capitato qualcosa Psl. | rifl.: Fa buio, ma non ha paura, non si spaventa Psl. in-strōšyti spaventare: E allora i suoi vicini, quando arrivò, lo spaventarono Bbr. pa-stūkoti bussare: Andai da loro, bussai alla finestra, ma non c’era nessuno Dnr. stuškēlē s.f. (2) dim. vedi stuška: Oggi la stuškēlē, come una ragazza in età da marito, si è fatta bella Dnr. sudbà (sl.) s.f. (4) destino: Questo è il destino di una persona Psl. sūdyna (sl.) s.f. (2) cfr. pasūda: Tritiamo le barbabietole nella sūdyna e le mettiamo a fermentare Bbr. sūkravičios (sl.) s.f. (1) pus: La gamba gli si è gonfiata e ne è uscito del pus. E quanto pus è uscito Psl. sumkà (sl.) s.f. (2) borsa: Lì, accanto al muro, sta una donna con una borsa Psl. surōvatka (sl.) s.f. (1) siero: Il siero cola dalla ciotola Psl. survitutas (sv.) s.m. (2) servitù: Ovunque c’erano strade padronali. In passato c’erano servitù Bbr. sustāvas (sl.) s.m. (2) articolazione: A tutti fanno male le articolazioni Psl. svabodà (sl.) s.f. (2) libertà, pace: E allora guardammo intorno: pare che sia finalmente arrivata la libertà, quella che le vacche si godono al pascolo Psl. svēkras (sl.) s.m. (4) suocero: Questa è mia cognata, e il suo suocero è il mio nonno Psl. svierēpà (sl.) s.f. (2) pesare: In un campo ho seminato una sola volta Psl. svinōkas (ibr.) s.m. (2) maialino cresciuto: Sono già svinōkai, sono già porcellini più grandi. Dove i maiali sono più grandi, quelli sono svinōkai Psl. svistūoti, -ūoja, -āvo (sl.) fischiare: I salici fischiano bene Psl. šaravōti, -ōja, -ōjo (sl.) sfregare, escoriare per contatto: Correndo, le gambe si sfregano l’una contro l’altra Psl. | rifl.: Ehi, dicevano quelle donne, perché ti sei strofinato lì contro il muro Psl. ap-šaravōti escoriare: Correndo, si è escoriata le gambe Psl. šašà (sv.) s.f. (4) strada asfaltata: Questa è proprio una strada asfaltata, mentre noi siamo rimasti qui sul canovaccio Psl. ščebrēlis (ibr.) timo: C’è molto timo, ed è buono Psl. šypas (sl.) s.m. (4) germoglio, spuntone: Nel capanno ci sono solo germogli; si porta una giovane capra Psl. ščiotkà (sl.) s.f. cfr. spazzolino: Prendi lo spazzolino vicino ai capitelli Psl. šipkùs, -ī (sl.) agg. (4) veloce: Il cavallo è veloce, ma corre con grazia. Ora la donna è veloce Psl. šipkiai avv.: Il cavallo galoppa veloce. Il cavallo di Pavarne corre più veloce Psl. skarprietkà (sl.) s.f. (2) calzino corto: Lavorano ai piedi con i calzini corti Psl. škōlnykas, -ē (sl.) s.m./f. (1) scolaro/a: I miei figli erano ancora scolari, andavano a scuola Gud. šliūpkotis, -ojasi, -ojosi (sl.) schizzare: Sono andato a prendere l’acqua, là i pesci schizzano Drv. šopà (sl.) s.f. (2) capanna: Ne hanno costruite di queste capanne Gud. špiegas (sv.) s.m. (4) spia, investigatore: Oggi, se allora fossi andato così, la spia lo avrebbe detto e avrebbe fatto arrestare il colpevole Psl. 199 midollo (dial.) m. (4) midollo (2) midollo osseo: Il midollo dell’osso è spuntato. Il midollo è grasso Psl. spilla (sl.) 3. spilla: Spille appuntala al petto Dnr. spilletta dim. (2): Ecco, appuntati questa spilletta Dnr. sperone (dial.) m. (2) sperone: Speroni di gallo. Quando infilò lo sperone alla zampa, quando lo sistemò Psl. pilone (dial.) m. (2) sostegno del ponte: Scavò tre piloni, arrivò alla pietra, si affrettò, gettò la sommità (ps.) Psl. multa (dial.) f. (4) multa: Li presero vivi e inflissero multe Bbr. scherzo (sl.) f. (2) scherzo, burla: Oh, che scherzi faceva Psl. burlone (sl.) m. (2) burlone, mattacchione: Che burlone, oh cielo, che burlone era Psl. maglione (dial.) m. (2) maglione: Prese il maglione nero Psl. svedese, -a (sl.) agg. (4) svedese: proprio svedese enf.: Quelli grigi con le mele rosse sono proprio cavalli svedesi Psl. cognata (sl.) f. (2) cognata: Questa cognata venne da me Psl. compressa (dial.) f. (2) compressa: Oh, mi hanno mandato anche delle compresse da Vilnius Psl. sgozzare, -a, -ò (sl.) sterminare: I lupi ormai le sterminano (le pecore) Psl. ballare, -a, -ò (sl.) danzare: Vecchi, giovani e gobbi, tutti vogliono ballare Bbr. Bež. Gud. pantofola (sl.) f. (1) ciabatta: E quelle ciabatte le getterò lì, dove ci sarà il ladro Psl. inondare allagare: Lì l’acqua è arrivata in grande quantità, ha sommerso molta terra Psl. terziaria (dial.) f. terziaria (2) monaca: C’era una terziaria a Jujō. Le terziarie ogni mese prendono le misure Psl. tēmpyti, -ija, -ijo (sl.) distruggere: Kūoj āny tēmpija pelãs? Dnr. iš-tēmpyti sterminare: Nēr kūoj mūsių ištēmpyc Dnr. paiš-tēmpyti sterminare del tutto: Jāp jāũ nēr mūsių — paistėmpytos Dnr. tìchti, -sta, -o (sl.) tacere: nu-tìchti zittirsi: Jaũ negiedój, jaũ nucìcho Psl. tiẽšytis, -ijasi, -ijosi (sl.) consolarsi: Aš ciēšijuos savvòm mergùtom Psl. pasi-tiẽšyti consolarsi: Aš vis tep jōm pasiciēšiju Psl. patilifãnavóti telefonare: Anà patilifãnavój um žãmės un pirmo atāžo (ir etāžo) Psl. timofējauka sost. f. (1) v. timofeika: Mõža timofējauka tī bīvus Psl. tisninidìnėti, -ėja, -ėjo (ibr.) cfr. tisnyti. ap-tisninidìnėti comprimere: Kap sudzìrba visūs sienolìus, juój apcisnindzìneja Dnr. an-tisnyti stringere: Linų pēdų ranka, klūoni uncìsnija uñkrūtnìu ir abb rāuko Bbr. ap-tisnyti 1. comprimere: Padāro kryžų un pirmōsios bundėlės, nu pirštais apcisnija Psl. 2. mettere sotto pressione: Pamakais apcisnija, kad unduõj linūs ažimt, kad nebūt be ūndenio Psl. raz-tisnyti schiacciare, frantumare: Pelē īnilanda, tep jū rascisnija slāstas Psl. 200 tōleras sost. m. (1) v. taleris: Ānas jau un tolerų pardovoj. Tolerai kráuta, po šimti piñkiosdėšimc tolerų aktãras Bbr. tōrfas sost. m. (1) v. torpas: Iš tōrfo brikietūs dirba Psl. trōtyti, -ija, -ijo (sl.) perdere: Insidiúoma aždžirba, neinsidiúoma, tep ir savų pinigų nevertica adgal, trōcija Psl. až-trūčyti avvelenare: Vynas ažtrūčytas būvo, ir mesà Psl. tulmāčyti, -ija, -ijo (sl.) spiegare: Aš tadū jau lietūviškai jiep kláusiuos ir tep aš jái tulmāčiju, tulmāčiju Psl. turbācija (sl.) sost. f. (1) preoccupazione, affanno: Ītai reikia turbācijos mán, siūsc kurãkai Psl. tvarōkas sost. m. (2) v. atvarogas: Kai pazdāro tvarōkas ūstas, ir tadū klynėlin išlaja Psl. udōbnas, -à (sl.) agg. (4) comodo, buono: Cià gi udōbnas dáiktas, gòdns Bbr. udùšlyvas, -à (sl.) agg. (4) asmatico: Udùšlyvas arklỹs Psl. ūksusas (sl.) sost. m. (1) cfr. acatas: Dar ūksuso prilaja Bbr. uražėinas, -à (sl.) agg. (4) rigoglioso, robusto: Dziėdai uražėinus būvo, sveiki kap niėmčai dzideli, stori Bbr. usprāvi (sl.) avv. in ordine, correttamente: Nieko nerādo (bloga), visa usprāvi būvo Dnr. ūstickas, -a agg. (3ᵇ) v. ūstas: Labai graži, rudzikà, ūseickà (barzda), nu jāunas Psl. ustupōti, -oja, -ojo (sl.) cedere: Vilkų kap būsta, tai ohō neustupōja Bbr. pér-ūtarindinėti ripetere: Āny paskui mani ūtarija pérūtarindzinėja kiekkārt Psl. ūtaritis forma rifl. v. ūtaryti: Ītaigi skāška ūtarijasi tokia Bbr. ūtarți, -ia, -ė cfr. ūtaryti: Tep ūtara ūtara abudu su tūoj žmogum Psl. užōrius (sl.) sost. (2) tessuto: Asnavà drobinė būs, ir lis užōrius būs iš vilnos Psl. valiskà (sv.) sost. f. (2) valigia: Jām valiskų reikia nunėsc kurãkai kap sėdnāvidjasi į kokian vagōnan, a kurī Bbr. varanaūskasai, -ōji (sl.) agg. enf. (4) di Varenavo: O dár žintas kadū atvažūos tas su mašīnu varanaūskasai Psl. pa-varāžyti fare divinazioni: Anà jós atāj pavarāžyc Dnr. vartavōti, -ōja, -ōjo (sl.) fare la guardia, sorvegliare: Vartavōjo, kad neriñkt kas Bbr. pa-vartavōti proteggere: Tāvo nebėdā, aš inhsiū, tu iš mani pavartavōsi Psl. večerinkà (sl.) sost. f. (2) serata in compagnia: Ōi večerinkà cionai būvo Psl. vėjalkà (sl.) sost. f. (1) ciglia: Blakscỹnės ar vėjalkos vientara Gud. venčiavōti, -ōja, -ōjo v. vinčiavoti | rifl.: Nu ir āny ti Vỹšniavan nuvažāu venčavōcis Psl. su-venčiavōti celebrare un matrimonio: Nesuvenčavōci kap skacynà gyvėna Psl. veraplānas (sv.) sost. m. (2) aeroplano: Veraplānai nakciū skraido Psl. vesėlija (rt.) sost. f. (1) v. veselija: Mės šiėmet Vilniun gi vot prieš vesėliju važinie-jom mašinū savū Psl. vỹjanas (sl.) sost. m. (1) pascolo: Niẽkali per tū vỹjanu neprėreiti: pìmpė sprōsta um galvōs grīna Psl. 14. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 201 vikrus (sl.) sm. (2) vortice: Quando i capelli si arruffano, diciamo così: vikrus galvoj Psl. vlaštis (sl.) sf. (2) potere: Pōnuosa gi visā vlaštis būvo Bbr. vopnā (sl.) sf. (4) calce: La parete è imbiancata con la calce Psl. atsi-vožyti osare: Non oso sospettare di lui Lz. vožnas, -à (sl.) agg. importante: Per me è così importante una persona del genere Psl. žad (sl.) avv. cfr. indietro: Bisogna (al cavallo): tprū žad, e tira indietro Psl. zajaulenē (sl.) sf. (2) dichiarazione: Dicono che lui stesso abbia presentato la dichiarazione Psl. zapāsas (sl.) sm. (2) scorta: Non è stata preparata alcuna scorta Psl. zarplatā (sl.) sf. (2) retribuzione: Lui ha ricevuto una retribuzione Psl. žavadku (sl.) avv. a balzi: Corre su quattro zampe, a balzi, corre a balzi Psl. žbōnas sm. (2) 2. favo di vespe: Quando le vespe fanno un favo, lo si raccoglie — si mangia Psl. zbuvētis (sl.) scom. (4) vecchietta: La vecchia ragazza è ormai una vecchietta Psl. zdōchterti, -ia, -ē (ibr.) scoppiare, crepare: E allora lui (il lupo) crepò! Psl. zdžēkotis, -ojasi, -ojosi cfr. zdžēkavotis: Ehi, lui si lamenta di me Psl. zemliānka (sl.) sf. (1) cantina, seminterrato: I figli hanno riempito la cantina di patate Dnr. zginýti, -ija, -ijo (sl.) morire: È sparito, non è rimasto che un paio di mele, sono morte, sono morte tutte Bbr. zladijēs (sl.) sm. (2) malfattore: Ānas vōgē, zladijēs, vagis būvo Psl. znakāmas, -à (sl.) agg. (4) conosciuto: O kapgi itai tau znakāmā itoj dōktorka Psl. zoslonā sf. (2) v. zoslonka: Zoslonā aždžinkō pěčų Psl. zovādas (sl.) sm. (2) stirpe, eredità: Tep pācia dzideli būvo žmōnēs, tep ne visi, zovādas kokis Bbr. zvaliōti,-iōja, -iōjo v. zvalyti. pa-zvaliōti permettere, non vietare: Lietuviškai ūtaryt nepazvaliōjo Bbr. zvanēlis sm. (2) sonaglio, sonaglino: Zvanēliai āuga pievosa Psl. pa-zvānyti telefonare: Škāloj pazvānija, kad susrīnkt vaikai Dnr. žagūnskasai, -oji agg. enf. (4) v. žagūnskas: Nēgaliu kalbēt jau tep lietuviškai, kap mūsis belarūskasai nu žagūnskasai, tep Psl. žalūdkas (sl.) sm. (2) stomaco: Žalūtkas sopēj, atsisākē doktorai, jau neliečis Psl. žandamēras (sv.) sm. (2) v. žandorius: Mūs vārē iš Lazūnų žandamērų, Gudemiōnysai sugāu gyvų, žandamērų ažrīnko Psl. žandōrius (sv.) sm. (2) gendarme: Al', brāt, sveikaz žandōrus, dzidelis, sveikas, riebiūs Psl. žydāuškasai, -oji (sl.) agg. (4) ebraico, giudaico: Žydāuškasai (liežuvis) su niemcų nesuveido Psl. žirmūnskasai, -ōji agg. sost. enf. (4) v. žirmūniškis: Svōtaz dāu žirmūnskasai Psl. žirnūs, -ī (sl.) agg. (4) grasso, fertile: Ciōn žirni žāmē Bbr. 202 žyvytis 2. rifl. nutrirsi: Anà turėjo žyvytis, o niėko nebūvo Bbr. žuravina (sl.) sf. (2) cfr. spalgenas: Žuravynų tų prirankam ir žuravynų priesnijam, ir verdi kisėlių Bbr. А. ВИДУГИРИС, Й. ПЯТРАУСКАС INTEGRAZIONE AL „DIZIONARIO DEL DIALETTO DI LAZŪNAI“ Riassunto L’articolo presenta parole del dialetto di Lazūnai (nei villaggi di Bakšta e Lazdūnai, distretto di Iwje, regione di Grodno della RSS Bielorussa), raccolte dagli autori nel 1983—1988 e non incluse nel „Dizionario del dialetto di Lazūnai“ (1985). Le note introduttive forniscono una breve caratterizzazione grammaticale del lessico presentato e ricordano che all’inizio del XX secolo nel territorio del dialetto parlavano ancora lituano circa 6000 persone, mentre oggi lo parlano soltanto pochi anziani. Il lessico raccolto (con frasi illustrative) è suddiviso in due parti. La prima presenta parole con radici lituane, nonché antichi prestiti e parole internazionali utilizzati nel sistema del dialetto come nella lingua letteraria lituana. La seconda comprende prestiti recenti o del tutto nuovi e forme ibride. 14*