„Lazūnų tarmės žodyno“ papildymai

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) ALOYZAS VIDUGIRIS, JONAS PETRAUSKAS „LAZŪNŲ TARMĖS ŽODYNO““ PAPILDYMAI Lazūnų apylinkės šnekta, viena archaiškiausių ir savičiausių lietuvių kalbos tarmių šių dienų Baltarusijos (Gardino srt. Vijos, arba Yvijos raj.) pastaruoju metu visiškai baigia nykti. 1890 m. pagal A. Pliaterio per seniūnus surinktus ir Anonimo (J. Rozvadovskio?) apdorotus duomenis vadinamojoje Lazūnų apylinkėje (tuo metu įėjusioje į Ašmenos apskrities Bokšto, Jūrėtiškių ir Lugamčnų valsčių sudėtį) lietuviškai kalbančių žmonių buvo užrašyta 3559 asmenys. 1906 m. čia apsilankęs Jonas Jablonskis pats įsitikino, kiek daug čia tuo metu dar kalbėta lietuviškai, tačiau kartu jis sielojosi, kad jau nemaža buvo ir „gudaujančių“, kurie nors lietuviškai mokėdami šeimose, ypač mišriose, jau kalbėjo vadinamąja paprastąja kalba, t. y. vietine rytinių slavų (baltarusių arba „poprostu“) tarme. Todėl, manytina, kad tuo metu iš viso lietuviškai mokančių žmonių Lazūnų, Dūdų ir iš dalies Bėkšto parapijoje dar buvo daugiau kaip 6000. Lietuviškai suprantančių ir dar šiek tiek pakalbėti mokančių senelių 1957 m. buvo rasta net Vinkšnėnų kaime, priklausančiame Vijos parapijai. Po Pirmojo pasaulinio karo privačios lietuviškos mokyklos ir vėliau skaityklos dar bandė kurtis Bebrėnų, Daunorių, Lazūnų ir Pasalių kaimuose, bet labai greitai lenkų valdininkų jos buvo likviduotos. Nemaža vietos lietuvių kultūrai nusipelnęs Lazūnuose vikaravęs kunigas Gumbaragis buvo ištremtas. Lietuviškai kalbantiems buvo sudaryta labai nepakanti atmosfera. B. Maknickas, g. 1908 m. iš Salinių k. ir M. Varanelytė, g. 1910 m. iš Mėgūnų k. prisimena, kaip jiems jau bemaž užaugusiems buvo sunku pradėti kalbėti „poprostu“. 1952—1960 m. lietuvių kalbininkai čia rado dar gana daug lietuviškai mokančių vyresniosios kartos atstovų. Deja, laikas juos negailestingai šienavo, 1988 m. išvykos metu čia berasta tik 5 gerai lietuviškai mokantys kalbėti seneliai: Petras Žaldėkas (1903 — 1989) iš Bebrėnų k., gyvenęs prie Lazūnų k., Bronius Maknickas, g. 1908 m. Salinių k., dabar gyvenantis Daunorių k., Bronius Varanėlis, g. 1912 m. Pasalių k., Jasius Avižičius, g. 1913 m. Pasalių k. ir jauniausia Filimona Varanelytė-Avižičienė, g. 1925 m. Pasalių k. Lietuviškai suprantančių ir dar šiek tiek pakalbėti mokančių senų žmonių yra gerokai daugiau, bet jie savo tėvų kalbą jau per daug užmiršę ir kalbininkams iš jų maža naudos. Kalbos leksiką, arba žodyną, inventorizuoti visada nelengva, nes ji yra neribota, įtakoms atvira ir pastoviai kintanti sistema. Todėl užfiksuoti absoliučiai visus 160 esamus, buvusius bei galimus kalbos ar tarmės žodžius vargu ar iš viso įmanoma. Į atspausdintą „Lazūnų tarmės žodyną“. V., 1985 (toliau LTŽ) pateko tik iki 1982 m. autorių surinkti žodžiai. Tačiau autoriai čia ir toliau kasmet lankydamiesi rinko į minėtą žodyną nepatekusius žodžius ar jų reikšmes. Ypač nemažas jų pluoštas susikaupė 1988 m., kai medžiaga čia ilgiau buvo renkama pagal Europos kalbų atlaso programą, skirtą leksikologijai. Papildymus sudaro daugiausia jau anksčiau fiksuotų žodžių (šaknų) formos ir pasi-agrastduti, papa-akéti, pri-miklyti), priesagų vediniai (pvz.: -audinéti, -musdyti, malkėlė sf. dem.*, mdlkinė sf., rietuvėlė sf. dem.), semantiniai, arba reikšmės, dariniai (vertiniai) ar vediniai (pvz.: Daronditis „perkūno oželis“, broliūkas „mašlaitė“, dėgintis „ieškoti eržilų“). Į LTŽ yra nepatekusių sangrąžinių veiksmažodžių (pvz.: gyvėntis, pasinorėti, tąsytis) ir atvirkščiai — LTŽ užrašyta tik sangrąžinių veiksmažodžių, bet nėra nesangrąžinių (pvz.: dakldusti, priskandalyti, dažinoti). Pasitaiko kitokios darybos esamojo laiko formų, pvz.: deriga, griista, klempa, kliūdzia, minkia, mitkia greta LTŽ nurodytų deiigia, griiva, klimpsta, minko... Vienas kitas veiksmažodis užrašytas su nesutrumpėjusiais priešdėliais, pvz.: apirnti (Apijama lakštūs, apijama [kolorado vabalų] kap vūogų, až raudonoz būlbos Psl.), ažušinti (Tep karty gyvuoniii pasiny ažušyniau Psl.). Dėl tarmės nykimo ir glaudžių kontaktų su slavų kalbomis dalies žodžių svyruoja kamienas (pvz.: grąžtūvas, skietys, žibankštis, plg. LTŽ grąžtūvis, skičtas, Zibaiikstė), skaičius (pvz.: matavylai, salota, plg. LTZ matavylas, salétos), giminė (pvz.: ėsliai, stotyva, plg. LTŽ čėslės, stotivas). Užrašyta nemaža žodžių, besiskiriančių kirčio vieta, pvz.: boikūs, -i adj. (4) (Oi boikūs bernūkaz būvo Psl.), čeraunykas sm. (2) (Kūnigas žinoj, što ūnas čaraunykas Psl.). dziédai sm. pl. (2) (In dziédy gi gatūvija valgyc geraii jau Bbr.), ketūrnytis sm. (1) (Ketūrnycis itai vadzinos Bbr.), merkavėti (Jaūgi jūs tep musi merkavojat Psl.), miedzis sf. (4) (Miedzis geltona, graži Psl.), pirkdyti (Aričlkų reikėj pirgdzyc, o grūšų nebūvo Bbr.), reštinis, -ė adj. (2) (Nubégo reštinis autobusas un Jūrotiškes Psl.). visokis, -ia pron. def. (4) (Rinko ir riūko mani: ir balšavykai, ir niėmčai, ir visokia chalėrija Psl.), zakristija sf. (2) (Pilna zakristija tą bobų Psl.), žvaigždė sf. (2) (Žvaigždė kūktoj Psl.). Atskirai minėtinos į LTŽ nepatekusios įdomesnės žinomų žodžių formos ar jų vartosena, pvz.: abidvėp ad. (Manip gi abidvėp dukterėp mašinos sūvos: ir vienap, ir kitap Psl.), arkliūoj instr. (O tep arkliūoj važinėja, rovarais važinėja Psl.), tūvo ne bėda „me tavo bėda“ (Tavo ne bėda, aš moku askalbéc šūnį, Sunes nelės Psl.), pribiitas, -a „atvykęs“ (Cia visi žmonės pribūci, svecimi Rbr.), jiemiem (Insūkė jiemiem Psl.), radusys „radęsi“ (Visokių familijų būvo radusys Bbr.), prieg šventiemjiem (Sirgo i po tom gi nūmirė un visū švintūjų, prieg visiem švintiemjiem Psl.), tamiū in. (Aš jūmi umpilsiu poperūlin tamii vuoZuolinés karos Psl.) kaliep ! Toliau pateikiamų pavyzdžių rašyba ir santrumpos (pvz.: adj. dem. sl, Bbr, Dnr, Psl ir kt.) yra tokie pat kaip ir LTZ. Įžangoje čia pateikiamos žodžių formos su iliustraciniais sakiniais toliau žodyno papildymuose nebekartojamos. Nekartojami ir naujieji skoliniai, pateikti be sakinių. 11. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 161 ad. (Kaliep maski šunyciai Gud.), sendpip al. (Sendpip ažeik, moZa ūnas tdu rassakis Psl.). Vartojamos savotiškos įvardžiuotinės empfatinės formos, pvz.: kitasai nom. (Ir dziėdai būvo, vienas ir kitasai Uos.), kūnigojo gen. (Reikia klausyc kūnigojo Psl.), udavéj nom. „našlė“ (Aš udavoj gi buvail tris [metus] su pusi Psl.). Minėtini ir įdomesni į LTŽ nepatekę frazeologiniai junginiai, pvz.: an visds galyės „labai smarkiai“ (Jai reikia réke un visos galvos, kad ana girdėt kū Psl.); an vėjo „niekais, veltui“ (Ot ir visa razlais un vėjo Psl.); až ausiį imtis „labai nustebti“ (Anas kap pracitds pro tavi, tai tu až ausių imsies); až živatū rinktis „netverti iš juoko“ (Anas kap pračitos iž gazėtos, tai visi až Zivatij rankas Psl.); pabučiuoti prabūjų „nieko nerasti, rasti duris užrakintas“ (Pabuciavai prabūjų ir namo Psl.); do chalėrija „daug, atsakančiai“ (Lasiij a(ž)sivedė da chalėrija Psl.); dantys mūdrascies „proto dantis“ (Duncys mūdrascies, mes sūkėm Psl.); duoti prikūryti „duoti pylos, įkyriai pulti“ (Duds prikūryc any [uodai], nepamiegosi Psl.); Diévo karvditė „boružė“: ir dūko nebūti „nieko nebūti“ (O momoz dukterės ir dūko nėr Psl.); ciela maišą „labai daug“ (Priūtarijau jūmi ciėlų maišų, ciély maišų priūtarijau, primelavaii Psl.); kdutis ūžvačia „spardytis“ (Arklys kdunas ūžvaciu Psl.); kap čebatas „visiškai“ (Sakaū, durnas kap čebūtas Psl.); kap čertas „be galo“ (Partizonai gėrė kap čertai Psl.); kap kačėrga „nevikriai“ (Kam ūnas [kuinas] man, tįsia kėjas kap kačėrgas Psl.); kap zvanai „skambiai“ (Kap būvom Pasaly, tai būlo giemam kap zvanai Psl.); kap žvėris „veržliai, greitai“ (Arklys aima kap žvėris Psl.); éran nueiti „pasituštinti“ (Živati syla, oran nenuveisi, tep ir smercis Psl.); pirma galva an karkūžės „pusamžis žmogus“ (Dar nesénas — pirma galva un karkūžės Jsk.); nug rūzumo nuvaryti „prisvaiginti“ (Kap dau pamaku galvėn, ir nug rūzumo nuvūrė, o Petrūkų i tų Psl.); nug maZanij dienų „iš mažens, iš vaikystės“ (Tai any nug mažanū dzienij mokéj, nu bacios kalbėj Uos.); liežūvį turėti „mokėti kalbą“ (Vot kiek liežūvių turū — kéturis liežuvius — ir Pasaly sėdziu Psl.); pirmėj polka „pirmasis šokis“ (Svétu pirmoj čerka ir pirmėj pol'ka Psl.); strūkas liežūvis kai kalbama apie „Žagūnus“ — Lazūnų tarme kalbančius (Strūkas liežūvis miis, toli nenuveisi Jsk.); vyžū daūžtas „apdujęs, keistas“ (Anas tokis kap vyžū daiistas Gud.) Dėl kalbos pamiršimo ir glaudaus kontakto su slavų kalbomis pasitaiko daug įvairių hibridų, skolinių, atskirų garsų svyravimo, pvz.: barazna sf. (4), plg. ežia (Ir itoj barazna, nėr ažės, o kad būt gi aža Psl.), bobocka sf. (4), plg. bėba, bobūlė (Bdbočka, rassūkai mūmi skūskų Psl.), Olena sf. (1) „kaulas“, padašva sf. (4), plg. pūdas, padobniai adv., plg. padūbnas (Giema kap būciuška padobniai Psl.), ponedičinykas sm. (1), plg. panedičlnykas (Dar moZa ponediėlnykan sūkė Psl.), sūkaras, sūcharas sm., plg. cūkrus (Sakaro gi nebūvo, ito cūkro Bbr. Ašpylė vūogas sūcharu Bbr.), saroka sf. (2), plg. šarka, susim adv., plg. sausiėm, sausim (Vo, kad pasūko, tai susim neteip, susim neteip, Psl.), sviéZickas -a adj. (3“), plg. šviėžickas (Sviežicki paiitai, gdrdiis Psl.), §Cestlyvai, ščeslyvai adv. (Jau sudzievū ščestlyvai Psl.), udaiicas sm. (2), plg. udaii¢ius (Itai udava su udaucū apsiZanijo ir dar radaiisi aš juoseli Psl.), zoratka sf. (1), plg. zdaratka. Nemaža jų dalis yra aiškūs okazionalizmai. Vienas ilgai lietuviškai nekalbéjes joskiiniskis (Samuselis), norėdamas pasakyti 162 žodį arklys jam pridėjo žirgo šaknį, pasakydamas: Zirkljs ir kumėlė, bet čia toliau tęsė — Nūvedė arkliūs ganyc Jsk. Mėnesių pavadinimai dabar daugiausia yra vartojami slaviški, nors dalis žmonių Zino ir lietuviškuosius atitikmenis, pvz.: saūsis sm. (2) — stičnius sm. (2), vasdris sm. (2) — liūtasai sm. (2), kévas sm. (1) — mėrčius sm. (2), balaiidis sm. (2) — kviétnius sm. (2), gegūžė sf. (2) — mėjus sm. (2), biržėlis sm. (2) — červcus sm. (2), liepas sm. (1) — lipcus sm. (2), rugpjūtis sm. (1) — sėrpnius sm. (2), rugsėjis sm. (1) = (v)žėsnius sm. (2), spalis sm. (2) — padziérnykas sm. (1), lapkritis sm. (1) — listapodas sm. (2), gruodis sm. (2) — grūdnius sm. (2). Papildymuose pateikiamų naujų šaknų žodžių ar jų reikšmių palyginti nedaug. Iš jų didesnė dalis yra skoliniai ir dažnai dubliuoja lietuviškuosius. Tai gerai matyti iš nuorodų į LTŽ esamus žodžius ar jų reikšmes. Pagrindinės formos pateikiamos tik naujų veiksmažodžių (priesaginių vedinių ir skolinių). Kitos įvairios priešdėlinės ar sangrąžinės formos, išskyrus vieną kitą nesutapimą, yra pavienės ir paprastai nesiskiria nuo analogiškų LTŽ darinių. Pirmiausia pateikiama lietuviškoji leksika, t. y. žodžiai su lietuviškomis šaknimis. Kartu taip pat dedami ir nedaug pakitę tarptautiniai Žodžiai ir seni į literatūrinę kalbą įėję skoliniai. Iš viso šią leksikos dalį sudaro apie tris penktadalius visų papildymų: abi kuris (hibr.) pron. indef. bet kuris: Atvažuėjit subaton vot abi kurén Psl. pasi-agrastauti kaip lk.: Ama sédan pasagrastauc Dnr. papa-akčti visa apakėti: Žydziūnai jau papaakėjį bul'būs Dnr. Kumpuosa jau visa papaakėta Dnr. ambolatėrija sf. (1) ambulatorija: Aš jau iš ambolatorijos bėgu Psl. amėrika sf. (1) gėrio šalis: Negodni tį žmonės, cionwiikai amėrika Psl. amerikdnas sm. (2) plg. amerikončius: Vaikai amerikonai, tį gimį Bbr. an praep. su gen. pagal: Ne sėnas, dar gražūs un jo mėtų. Pranūkas gražūs un jo méty Psl. apsiavimas sm. (2) kaip lk.: Apsiaūc, tai brūngus būvo apsiavimas Bbr. pa-ardyti išardyti: Paardzyc skora mėžna, o tadū pastūtai kad nori Dnr. pasi-ardinčti paarti, praarti: Kap pasardzinėjo perdzién, tep, sūko, nata peciai sopa Dnr. pasi-arti paarėti: Davė ir bernūku kųsnį pasdre, kad prijuiikt Dnr. raz-ūrti (hibr.) suarti: Nėra ažos, a kad būt gi aža, o taigi aža razarta tį ir tį Psl. artysis, -i adj. (2) artimas: Pastatė cionwiikos tan galafi artysian Psl. papa-ūštrinti visa išgaląsti: Kalviep papadstrino visa: ir peiliūs, ir pjdutuvus Dnr. ūtomas sm. (1) atomas: Ir dt atomas, visa (potvynį) Dziévas visa kab ddu, tep ir ūtomo nereikia Psl. nusi-audyti nusiauti: Nusiaiidai gi jau ti, ké stovi kap stulpas Dnr. augdinėti, -ėja, -ėjo augti. ap-augdinčti apželti: Kap ruiikos apaugdzinés, botas būs žmuėj Psl. at-augti 1. kaip Ik.: Nugūrina (ragą), pakol' atūuga, būva su vienu ragū Psl. 2. kaip Ik.: Apédé (sodus), ir nebūvo lakštų, alė atdugo Bbr. Ie 163 az-dugti 2. užskresti: Kaminas aždugo suodziais Psl. aukštas, -a adj. (3) 2. Žymint kokybę: Balci miltai, pirmojo sérto, aukšto sorto Dnr. aukūnė sf. (1) žr. alkūnė: Tai kad grėps aukiiném itep vo Psl. panusi-aiiti visiems nusiauti: Per pievų any d@jo panusiūvį, basi Dnr. papa-austi visa išausti: Ik Velykai visa jau būvom papadudį Dnr. avūrija sf. (1) kaip Ik.: Manim sūnas avarijoj nūmirė Psl. avytinis, -ė adj. (1) avies, avių: Avytinė mėsa Psl. až praep. su gen. 11. paskui, iš paskos: Kdrves ganyc reikia aic ir aic až karvių Jsk. išsi-badžiėti prasibastyti: ISsibadzidjo pernakc, dabar miégma Dnr. paiš-baidyti visa išbaidyti: Žtas §étdnas vištas paišbaidė Dnr. baidlyvas, -a adj. žr. bailyvas: Baidlyvas ūnas viso bijo. Baidlyvas arklys, insibaidė ir raznešė Psl. balanda sf. (3?) kaip Ik.: Sūpo duds, balandds itos Psl. pa-balnėti kaip Ik.: Arklys jaii pabalnotas, séddi ir joj Dnr. baltas, -a adj. (3) 2. brangus: Paz baltas selas sėdėjau ir savas kalbas kalbėjau Bbr., Bžm. pra-balti kaip lk.: Papilia un drobės pelani ir tadū un dernos, kad prabalt Bbr. baronditis sm. (2) perkūno oželis: Barondicis žėlį sėja Psl. paiš-barstyti visa išbarstyti: Kap nedžrišė maišo, tep ir paišbai'stė griidus un kėlio Dnr. pa-barškinti pabelsti: Pazdairai, kas tį pabarškino? Dnr. išsi-barti refl. žr. išbarti: Kap any i(š)siborė, tep dabai nesuveido krūvėn Dnr. prisi-bédavéti 2. refl. prisiaimanuoti: Ana nata prisbėdavojo po bėciai Dnr. iš-bėgioti kaip Ik.: Vaikai kap ragi iZbégidjo Dnr. in-bėgti įbėgti: Aš pirkion inbėgau, kačėrgų émiai ir bégom būdos Psl. nu-bėgti 4. greit nuvažiuoti: Nubėgo reščinis autobūsas Jūrotiškėn Psl. pad-bégti 3. atvažiuoti: AtveZa iš Lazūnų, un rovaro padbéga ir perka Bbr. beldinėti, -ėja, -ėjo belsti, bildėti. at-beldinéti atbildėti, atsibelsti: Nu niėmčai adbeldinėj ir selaz dėgino visa Psl. bernūkas sm. (2) 3. nevedęs bernas, viengungis: Nebūvo žmonės nė, ne, bernukū vo tep ir gyvėna Psl. beržūkas sm. (2) dem. žr. beržys: Beržūkai ir cionwuikai yra Bbr. pa-bezdéti pasmardinti: Kap kadū danas ir pabezda Dnr. pri-bezdėti žr. prisibezdėti: Pribezdėjo, alnė nosį vercia Dnr. pa-blaškyti nuplukti, išbrukti: Jaū visūs linus tadū būvom pablaski Dnr. prisi-bliauti kaip Ik.: Manos kdrvés prisibliaūs negirdzytos Dnr. pa-bliūznyti pakalbėti niekų: Anas négal' būc nepabliūznijį Dnr. blogybė sf. (1) kaip Ik.: Ir visokias blogybes pragyvenaii Dnr. blog¥n adv. žr. blogas |: Nu gerésnis kisni, bo ne blogin aima Psl. pa-braidyti kaip Ik.: Itas vaikas neistrivés nepabraidj po ūndenį Dnr. brizdas sm. (4) kaip Ik.: Reikia pjduc kap brazdas raridasi Psl. az-brinkti pakilti: I§minkyta diona aZbrinko Dnr. 164 pa-bristi kaip Ik.: Pabreiidz' tį kysnj, pazdair, kas tį gul' Dnr. broliūkas sm. (2) našlaitė: Broliūkai cik #ydz' daržūly Psl. bronchitas sm. (2) kaip Ik.: Nit a jūs nuk ko gérét, nug bronchito? Psl. brūkšterti, -ia, -ė įgilti: Nu ddzina, brat, brūkšters, sucinsi kap kalada Psl. prisi-būdinti kaip Ik.: Négaliu jo prizbūdzine, nūta miéke' Dnr. bulbaviena sf. (3) plg. bulbiena: Makryča klėjasi apaciėj kur bul'baviena Bbr. būrbalka (hibr.) sf. (1) burbulas: Vėrda, liš būrbalkos šokinėja Psl. burokélis sm. (2) valgomasis burokas: Tai raudonus burokūs vadzina burokėliais Bbr. an-būti kiek pabūti, pastovėti: Až vaikū neunbūs manim ito kundziūko Psl. in-būti 1. išlikti gyvam, išgyventi: Tadū až nėmčų neinbūsi, a(#)strélis Psl. 2. pabūti, iškęsti: Oijė kap aima karvės kakarūzon, tai nė rédos nė kokios nėra, negali inbiicie Psl. pa-būti 3. atsitikti, pasitaikyti: Kėlai i(š)simoko, visa pabiista Bbr. buza“sf. (2) 2. burna: O kį, sakaū, maž jau būzon duds, kat paprašysiu Psl. cūkoti, -oja, -ojo ciksėti: MoZa kur cūkoja čėsai Gud. charūkteris sm. (1) kaip Ik.: Visi un vieno charūktaro vaikai kap čabūtai Psl. cikt interj. kirtimui žymėti: O ups i(š)stūmė galvų ir cikt man būrnon Psl. pa-ciukoti pacypsėti: Any (višteliai) lis kūsnį paciukoja Dnr. cukriné sf. (2) cukraligė: Cukrini sirksta toj, kuri až jaunikio Dnr. čeplys sm. (4) plg. čepela 1: Mdika pavadino čepliū, čeplys Gud. čianėj adv. Zr. čianai: Jau nesnori cianoj biicie, jau sena dzirbuos Psl. čianuikai adv. Zr. čionaika: Kab ras itep čenuikai, kufakai brukavéjom iilycias Psl. prisi-Ciunéti prisityléti: Dos jau prisciiinéjau Dnr. čiūnti, čiūna, čiūno tilti. pri-čiūnti pritilti: Sako, kap atvaZzdu Bokštan, priciūno, jau negiedėj, jau nucicho, bijoj bokščoniū Psl. apsi-dairinčti 3. refl. prižiūrėti: Dabaf reikia ir žmonų joju apzdairinée Dar. iš-daryti paruošti: Reikia palyno iždaryc Psl. daūsos sf. pl. (4) atogrąžos: Žūses bėga un dausū, un šilto daikto Psl. at-dauždinčti 2. mušimu atkirpti: Mandm drkliu karčūs čertas papynė, reikia iškirpe, ale nékerpa, akmeniū addauždinėja (f1k.) Psl. daužinėti, -ėja, -ėjo žr. dauždinėti. per-daužinčti Zr. perdauždinėti: Prisako vienas kitdm nepėrdaužinėc tuigo Bbr. an-daūžti 2. įsmeigti, įkalti: Uidauza žūmėn polkų ir ima vadzias Psl. pain-daūžti daugelį įkalti: Paifidauža kuolaliūs ir tadū vaikščioja (meta audeklą) Bbr. paaZ-dédinéti uždangstyti: Un žiemos reikia pirkditėj visūs lungeliūs paaždėdinėc Dnr. insi-dėdinčti refl. žr. indėdinėti: Šakėlės, kui Spulia inzdėdzinėja Psl. degas, -nti part. 2. ūmus: Degūs arklys Psl. dėginti 4. būti karšta dėl kūno karščio: Dėgina visų ir galvų dėgina Psl. 5. ref]. ieškoti eržilų: Kumėlė dėginasi, kumelidp nori Psl. 165 až-dėgti 3. įdegti: Aždėgį rūdas visas Psl. in-dėgti įkaisti: Taigi pridega kųsnį pėčuj (duona), kap mocnai ifidega pėčus Bbr. insi-dėgti užsidegti: Stodziai reikia ištrindzinėc, bo insidėks kamini, a(ž)sidėks pirkia Psl. į paaZ-dengdinéti dažnai uždengti: Any avurkūs un nakciés paaždingdzinėja Dnr. dengti, deiiga, -ė plg. dengti 1: Tadū Saudaiz deriga Dnr. ap-diūgti apdengti: Abdenga šaudais ir kréiky padūro Dnr. až-deiigti 4. uždrausti, uždaryti: O kap dažinės vlūscis, da jumi aždinks ity, kapIyéy jūsių aZdinks Psl. dengtūvas sm. (2) dangtis: Dingtuvū koc kū apdigdzinėjam Dnr. dengtuvėlis dem. (2): Reikia dingtuveliū apdifige pienų Dnr. dėti 9. skirti: Gyvį ažimdė (už javų išganymą) ir štrafų dėjo Bbr. až-dėti 5. užgesinti: Paprilėjau undenio, ¢ysta aZdéjau ūgnį Psl. pasi-déti 5. refl. pažiūrėti: Žtas furmanas pazdema-nūmirė, gūl' negyvas Psl. dezertyras sm. (2) kaip Ik.: Ažėmė tūos dezertyrūs Psl. diémedis sm. (1) kaip Ik. diemedėlis dem. (2): Diemedėlis dugo tį Psl. dienavéti, -oja, -ojo (hibr.) dienagoti: I vakarėja ir dienavoja Jsk. diėsžin adv. nežinia: Atseis ar neatseis, jaii dzié(z)Zin Psl. Dievūliau bočiūliau interj. (nuostabai reikšti): O tį gi bala, Dzievūliau bociūliau! Psl. paiš-dirbinėti viso prigaminti: Ir ké jdmp nėr paišdzirbdzinėta! Dnr. pėr-dirbdinėti žr. perdirbinéti: Nu ale mėža pėrdirbdinėj cia anas Psl. da-dirbti (hibr.) pabaigti dirbti: Aš paskrėbuška, bocia skreboj skrebėj ir kojų nedadzirbo (nes šlubas) Psl. išsi-dirbti 5. refl. susitepti: Kl0j skarėčų un stūlo, kad stūlas nei(š)sidzirpt Bbr. pra-dirbti išleisti: Pasiimi rūblį ir pradzirbi Psl. dirigūotis, -ūojasi, -avosi svyruoti: Vilkai kap ažždidzia medzy, tep až médzias diriguojasi Psl. pa-drabstyti iškapstyti: Kuf itai ragėta, vištos darZy padrapstė Dnr. paapsi-draskyti daugeliui apsidraskyti: Any (vaikai) kap liš sūveima krūvon, tep paapsidrūsko Dnr. draūgas sm. (4) (nj.) kaip Ik.: Nu draugai jo suvažūvį Psl. dryžinis sm. (2) įrankis išpjauti graižtams: Dryžiniū pjauna ravėlį ir dėma dūgnų Psl. dukteris sf. (3°) žr. duktė: Aš po bociū Varanėlio Mikalėjo dukteris Psl. paan-dūoti atiduoti, išdalinti: Jait ana dikteris paaiidau až jaunikio Psl. parazdūoti (hibr.) išdalinti: Milėuskasai (žemę) tai liš parapkdm parazdavė. Jaii any slūžijo, tai jiem parazdavė Bbr. prisi-dūoti 3. refl. užderėti: Tadū ciej lindicei ka(p) prizdūoma tep nūta gerai Bbr. susi-dūoti vaidentis: Sake, suzdavi būvo gaidzys Bbr. paaž-dūgnyti visur įstatyti dugną: Paaždūgnijo visūs kuodziūs Dnr. 166 pa-dvčsti kaip Ik.: Nebi, dabar ūnas (telias) nepadvés Dnr. dvilkt interj. staigiam judesiui reikšti: Un tį um pievos nuvéjo, itai visi dvilkt i nuvėjo (fotografuotis) Psl. dvynys sm. (4) plg. dvynykas: Dzvyniai būvo ūny. Ana turėj dzvyniūs Psl. dzaii interj. varpelių garsui žymėti: Ech važuoja jau anys — dzai dzaii dzafi, kap jau žino, kur mergos yra Bbr. iš-dziūboti 3. išsiurbčioti, išgerti: Pakysni ir iždziūbojom tep més tū vynų Psl. džiovindinėti, -ėja, -ėjo džiovinti. pėr-džiovindinėti perdžiovinti: Nesudzitivo kap kaftas, reikia pėrdziovindzinėc Psl. paiš-džiovinti daug išdžiovinti: Dabaf tai nėra bėdės, paiždziovino ir vėža Bbr. pėr-džiovinti džiovinti iš naujo: Reikia pėrdziovindzinėc šiėnų, ne kui dėsies — pėrdziovinsim Psl. pra-džiovinti padžiovinti: Pradziovinam rugiūs ir mūlam Bbr. ėch interj. pasigėrėjimui reikšti: Ech vaZioja anys, kui mergos yra Bbr. at-eidyti 5. išeiti: Kap ataidém iš pirkios, tep pakavolki atpjou duonos ir dau Psl. ap-eiti 6. aptekti: Kišmėlėm apėj sėdas, nieko nepadūrėm. Slyvas visas apéj, visa ¢ysta apéj kirmėlės Bbr. at-eiti 8. pasitraukti, nueiti: O béba laiida: ataiki, sūko, ir krūcinėn dau kulokū Psl. da-eit 5. nustipti: Un Velykų kap ašpjdu (kumpį), tep ir veisis daaijo. Un Ažūgavėnių aždugo, 0 un Velykų ne. Ir veršis daūjo Bbr. iš-eiti prasidėti, užeiti: Pradėjom gėrc, kap vaina išūj, kap bolševykai atūj Psl. nu-eiti 6. moraliai nusigyventi: Dabaf svietas nuvėjo Psl, pa-eiti 4. paskęsti: Pie tris paėjo. Trys vaikai paéj itam priidi Bbr. pėr-eiti 5. pakeisti stovyklą: Būvo pėrajį šūšozdėšim tysecy nug balSeviky (pas vokiečius) Psl, raz-eiti 6. atsitikti, įvykti: Nu vot itep būvo, tep razūjo Psl. ėsliai sm. pl. (4) žr. ėslės: Ėsliai padaryta nug katūko Psl. | ap-Esti 2. apnaikinti: O miisius sodūs apėdė nato, ir nebūvo lakštų Bbr. papa-čėsti visa suėsti: Visa jau papaéde: ir Sieny, ir šaudūs Dnr. fikusas sm. (1) kaip Ik.: Zara ik lūbom būs fikusas Dnr. gailestis, -ies sf. (1) gailėjimas, užuojauta: Kap gdilascies nėr, tep nėr ko verkc Psl. su-galvéti kaip Ik.: Niėko anas nesugalvėjo ir nesugalvés — kap būvo, tep ir liks po senam Dnr. at-ganinčti atganyti: Vienas pastirus gūnė, o més kaleikų adganinėjam Jsk. už-ganyti kaip Ik.: O radu ciély vasary gano, du pudū užgūno Bbr. pasi-gąsdinti 2. refl. išsigąsti: Kap any ušvydo, tep visi pasgūzdzino ir panubégo, paskopė visi Dnr. užsi-gąsti išsigąsti: Alne u(ž)sigundaū, kap triekšterai durim Dur. gaudytis 2, refl. painiotis: Oi suiku būvo pragurincie poprostu, gaudais lietiviskai vis Psl. 167 azsi-gavéti refl. žr. ažgavėti: O a(ž)sigavėc un Ažūgavėnių reikia Bbr. geltonavėtas, -a (hibr.) adj. (1) geltonokas: Geltonavota morkva toj, ruda tumsėsnė geltonavota Psl. paiš-gėrti 2. po kiek išgerti: Kap cik paižgera tep ir skdunasi Bbr. gesyti 2. duoti garo, bombarduoti: Araplanai vis skraiida, kūsnį abdairé Zmoniij, balševykų ir géso Psl. giedodinėti, -ėja, -ėjo giedoti, dainuoti. at-giedodinéti giesme atitarti: Anas ažgiedoj, o ana adgiedodinėja jam Psl. at-giedoti atsakyti giedant: Ir vėl ažgiema ana, o itoj adgiema jam. Kap nor tep atgiema. Kap jam papuola, tep adgiema Psl. až-giedoti 2. paskelbti: A!' svabėdų ažgiedėjo balševykai, visas frontas, po visy frontų ažgiedojo i fsié Psl. pri-giedoti visaip išsigalvojus giedoti: Ir prigiema visap tį ūnas Psl. susi-giūčyti kaip Ik.: Any suzgiicijo, o pie kū, paci neZinaii Dnr. pasi-gifsti 3. pajusti: O kū pagirdot tadu? Psl. pa-gyti kaip Ik.: Kap pagija, pats (šašas) nūslupa Psl. refl.: Šašas kap pazgis, pats nuslūps Psl. gyvėnti 5. tverti: Gi juokas, nėgalim gyvénc iž ito juoko Psl. gyvėntis refl. žr. gyventi 1: Kap gyvėnasi tdu, kas girdėcis? Psl. su-gyvėnti 3. gyvenant įsigyti: Su jūoj ana bėrnų sugyvėno Psl. gyvuonys sm. (3*) žr. gyvuonis: Gyvuonjs nata sopa. Tep aš kaFty gyvuonin pašinų ažušyniau Psl. pri-gobti apgaubti, pridengti: Prigéb' tu jū kūoj, kad nesušatt Dnr. až-grauti 2. uždėti: Nėša kū užgrovį un kūklo Psl. grazéti, -ėja, -ėjo kaip Ik. pa-grazéti kaip lk.: Pagražėjau kųsnį, pajaunėjau Psl. grąžtūvas sm. (2) žr. grąžtuvis: Nebūvo knėlių, alė sūkė grųštuvū ir tadū kuolaliūs kolė Uos. grebėzdas sm. (2) grebėstas: Tadū ituos grebezdis primuždžinėjo Dnr. greboti, -ėja, -ėjo Zr. graboti: Grebojom ir vėžėm, bo visa saiisa būvo Psl. nusi-grézti nusisukti: Agotos duonos padema — vėjas nūzgrįža šonan Bbr. už-gričbti 2. paimti: Juos džėmė, pavelėj visūs tįjaūkai, neižbėgo, aZgriébé balševykai Psl. griūti 4. pulti: Niekali per tų vijjany nepéraisi, pimpės prosta un galvés griūna Psl. ap-griūti 4. atsigulti, užmigti: Girtaz buvaii, abgruvaii mieguii Psl. in-grifiti 2. įeiti: Būvo keturi (vokiečiai) selon ingrivi Psl. paažgriūti daugeliui užgriūti: tos duobės jau suvist paažgrūvį Dar. par-griūti, pargriūsta žr. pargriūti: Daf gėra top, kėlai nepargrūsta, kap pargrūva, gul' Bbr. grobti, -ia, -ė kaip Ik. ap-grobti sugrobti, sau suimti: O Jūrikas (ponas) tai apgrobė ami ir jaii un tolerį pardavė Bbr. 168 pasakėrius, -ė (hibr.) smob. (2) pasakotojas: Itai tas pasakėrus, kur melioja visa Psl. paskrebūkas sm. (2) pagrandukas: Paskrebūkas, jau itai pasliėdniasai vaikas Psl. iš-pasnykauti išbūti pasninkaujant: Biilo, visų pūsnykų išpasnykūvį, liš un Velyky atsigavėjam Dnr. pūšukos sf. pl. (1) Zr. pasukelés: Pasukos jau itai, niail, paSukos, ky Sukiioja Psl. pitalas sm. (3°) 2. karvės gimda: Mės vadzinam patalu. Biista, kdrveip patalas iSaima laukan Psl. pautaitis sm. (1) peras: Jaū kap išduga jauna bitė, nata tadū pautdicius dėma Psl. pavakariui adv. į pavakarį: Ganyc nemožnėj, kab dūoma (uodai) iž ryto albo pavakarui, tep neinturėsi, ižbėks Psl. pavifš praep. su gen. virš: Pavirš ūndenio plūkauja paukjrus Psl. pėdėlis sf. (2) dem. žr. 2 pėdas: 2. pėdsakas: Paméc' mdn choc savūs piedeliūs, chot savūs žodeliūs, kada aš pėdeliūs skaitytau momūtį iSmindzinétau Drv. 4 pef prt. su kas ekspresyvumui reikšti: Vaikai atvažiuoja Sei tei ir biega, žinot kas per vaikai, dabai vaikai nato... Psl. pėrti, péria, péré mušti, veléti: Apmūkinam ir tadū kultuvėm pėriam Bbr. pėstū adv. pesčiomis: AZ gi ciongle aimū pėstū, o nū nuvažavaūi un révaro Psl. ap-pėšti apipešti: Kap tu mani ési su plūnksnom? — O kap aš tėi appešū Psl. piktas, -a adv. (4) prastas, blogas: Tai géras šonas, o itai piktas šonas (medžiagos) Psl. až-pildinėti užpilti, užkasti: Da mana momūlė, da mana radnickėj, da jau gi ašpildzinėjam tavi, da jaūgi neišaisi (r.) Drv. pad-pildinéti (hibr.) barstyti: Salietrū patpildzinėjam bul 'bas Dnr. pilnas, -a adj. (3) 6. netruktinas: Dzvidešim traji métai būvo nepilni Psl. pilnickas, -a adj. (3*) pilnutėlis: Nii pilnicky viėdrų prildidém (pieno) Dnr. in-pilti įpilti: O tadūkai un rytojo miltų impila Psl. iš-pilti 3. išmušti, išberti: Ir dėgino ir išpytė visų véidy šašais Psl. su-pilti 2. išmušti, išberti: Kap agudnom visų sūpilia drabnickai Psl. pynélé sf. (2) dem. 3. mastelė: Tadū jau skaruėčų dzirba, papina pynelas Bbr. raz-pinti (hibr.) pinant perskirti: Un rėdo (skyrimu) raspyniau kasas Psl. su-pinti 3. supainioti, sumaišyti: Galiū supinc, reikia atsilséc adzynas dzvi Psl, atsi-pifkti 2. refl. išsipirkti: O itas dūkart kūnigas rodas, kū nok smefcies atsipirko Psl. raz-pirkdinéti (hibr.) išpirkti, pirkti: Nu tadū gi visiem sūkė, kas tūri mésy raspirgdzinėc Bbr. pifgdinti 2. gaudyti: Lūpė nata vištas pirgdzina Psl. at-pitkti 2. nupirkti: Seldj būvo šniūras tokis (žemės), būvo atpiikj (iš pono) Bbr. až-pifkti 2. nupirkti: Ponas būvo jėmį lekėjų, kad visa jam paduodinėt, visa čysta, kad duovot, jam kū aSpitkt ki tép Bbr. 175 iš-pifkti 2. išmokėti nustatyta kaina: O kiekkaft ažimdė (gyvį), o bocia su momū ik vainai išperka, addirba ar tį rūblį ar tį dū Bbr. pad-pifkti (hibr.) plg. papirkti 2: Gaspadinios itos padpirktos būvo Psl. piršes sf. pl. žr. piršys. pirštėlis sm. (2) dem. žr. pirštas: Vaikiep dabar maskicki pirštėliai Dnr. iS-pjaudinéti 2. išskirstyti, apmatuoti: Itai Polščis futarūs kad išpjaudzinėjo Bbr. ap-pjauti 3. papjauti: Sugdu barondicį, appjovė, počkas isriiiko (ps.) Psl. in-pjauti 2. atpjauti: Tadū aš jam impjoviau tep kilagrūmų pie triz dūonos Psl. pjudyti, pjūdo, pjūdė kaip Ik. pa-pjudyti kaip Ik.: Ėmė pats papjūdė jū šuniū Gud. plausdinéti, -ėja, -ėjo plausti. iš-plausdinčti išplauti: Irep vo nėšam in ūpės ir išplauzdzinėjam, kap jau čysta būtūp, kap pelanū nebiit Bbr. pliauščėti, pliaūščia, -&o (hibr.?) pliaukšėti: Pliaušči pliauščū pliauščūtės, képé moma bandutės Lz. pliauščiūtės sf. pl. (2) katutés: Pliauščū pliauščū pliauščutės, képé moma bandutės Lz. pliaiiskyti 2. taskyti: Balon vaikai pliaiiskija Psl. pliikinéti, -ėja, -&o plaukioti: Anas tį plikinéj plūkinėj ir pastapijo Bbr. poniulé sf. (2) dem. Zr. ponia: Ne, poniūla, nepracitiosiu Psl. porioti, -ūoja, -ūvo kinkyti i porą: Biilo, kap liš pavasaris, tep ir poriojam drklius Dnr. su-porūoti kaip Ik.: Ir suporavi (arklius), ir pavieniai érém Dnr. pdsmas sm. (2) kaip Ik.: O driobé būvo pinkidlika puésmy Psl. pozicija sf. (1) frontas, mūšis: Kai @jo pozicija, tai medzi būvom Jsk. pradalgynas sm. (3) dem. Zr. pradalgys: Dar neišėjaii nė pradalgyno, žūrū ataima mano mergélé Psl. pristas, -a adj. (1) 5. tiesus: Vaikų tai unsugdzinéjau jūostu, kad prastos kdjoz būt ir rurikos Psl. pra-prausdinéti išplauti: Tep ana praprausdzinėja, kur reikia Psl. at-praūsti 2. numazgoti, nušveisti: Undeniu neatprausi katilalio, bo riebūs Psl. pravardé sf. (3?) kaip Ik.: Mūsų pravardė Aviža Jsk. preparatas sm. (2) kaip Ik.: O and-kokiė jai preparūto reikėjo — nuvėjo kiton kamaralén Psl. proėboba sf. (1) prosenelė: Jap dar yra proboba Psl. pad-puldinéti (hibr.) papulti: Jamp kokia itai kvaraba patpuldzinėja Dnr. pusčlė sf. (2) pusvalakis: Nebiedni būvo, turėj pusėlį (žemės) Jsk. at-pūsti kaip Ik.: Vuot sakaii, kufgi ter atnešė gi nejail šį viejas atpūtė Psl. pri-pūsti pučiant pripildyti: Paukjry prikočoja, pripucia ir strėlija Psl. putinys (rt.) sm. (3?) žr. putinas: Puciniai dugo, raudonos vūuogos Psl. ragutžitės sf. pl. (1) 2. apatinis žandikaulis: Kap ddu per ragutdites, tep ir grūvo Psl. su-rakinti kaip Ik.: Ji varė surakinį runkas Dnr. 176 ramūlis sm. (2) 2. didžioji ramunė: Ramūlių kiek nori pie pirkių Psl. až-rašinėti 2. įrašyti į eilę: Kap nežūnytas, nea(ž)sakinėja neažrašinėja (į eilę butui) Psl. papri-raSinéti daug prirašyti: Jap tį viso paprirašinėta un sienos Dnr. pri-radyti 3. pridėti: Mdn mėtai prirašyta Psl. pri-raugti kaip lk.: Būvom prirdugį nemažai kopūstų, ir peržiėm suvalgėm Dnr. raukšlėlė sf. (2) dem. žr. raukšlė: Jail ir tavimp raukšlūlės radés Dnr. iš-raūsti 2. iškasti: Anas nuvėj, pazdairė — išrausta duobé Psl. panu-ravéti visa išravėti: Zmonésa jaii visu? panuravėci daržai Dnr. razdairiklis (hibr.) sm. (2) žvalgas, šnipas: Dabar, kap tadū, tep nuveitai (vaikas), pasakytų, tai aštaisytas mūskas razdairiklis, a(ž)strėlyt aškafrt Psl. iš-regėti pamatyti: Any sako, moža kadū išragėsi Psl. refl.: Nu alė més i(š)siragėsim dar kadū Psl. pa-rėkauti pabarti: Parékauc nas tai gal' un visį Dnr. répti, -ia, -ė imti, glėbti. ) ap-répti apimti, apsėsti: Kab liš ažžydėj sédai, tep ir aprėpė (kirmėlės) Bbr. retai adv. 3. skystai: Iš pirmo ažraščinėja ratai Psl. rietuvėlė sf. (2) dem. žr. rietuvė: Sukraii ity malkų rietuvėlėn Dar. nusi-rinkdinéti 4. refl. nusirengti: Nusringdzinéj ir guldais miégo Dnr, ap-riiikti 5. surinkti: MoZa ir dabaF jr Zoléj (kolorado vabalų), kas jios aprifiks Bbr. dasi-rifikti 4. refl. gauti, paimti: Tai tjsedis aima ir praso duonos, kurgi dasrinksi, tai trudna dasrinike Psl. in-ri8ti apriSti: Skaruočū ifirisi gi cébry ir tadū ūndenį laji in ti pelanū Bbr. panu-riSti visa nuriSti: Tadū ituos autūs nog kojy panurisém Dnr. prisi-rišti 2. refl. prikibti: Nu diimoju, palikyp, iš nu tavis prisrišū gi kadū, Nu ir aš jaū jop prisrišaū Psl. ritinaitis sm. (1) menturis: Ricindiciu boikoj dzirba sviesty Psl. pri-ritinti kaip Ik.: Ity bačkėlį reikia priricine prieg šūlni Dnr. az-rokséti sukriukti: Itai parSinga kiaiilé aZrokséj Dar. romélé sf. (2), rom@lis sm., romkélis sm. (2) avilio remelis: AZdingei ir pakorei meZ romkeéliy, romélésna pakdorei, išėmei romėlį, i(š)sukei Psl. rūbėlis sm. (2), dem. Zr. rūbas: Ir maskickdm vaiku rūbeliūs reik pirgdzinc Dnr. rūdžiūoti, -iūoja, -idvo rūdyti. ažu-rūdžiūoti 1. užrūdyti: Až geltonai ažurūdžiūoja gelažis Psl. 2. užraudonyti, parausti: Ažurūdzuoja gelažis tadū raudonai Psl. in-rūgti įrūgti: Inriigsta ir vérda kisėlių Bbr. rūgtis sm. (1) kaip lk.: Cik rūgciai duga Psl. sakarinas sm. (2) žr. sacharinas: Sakarinas visa būvo — arba, cūkro gi nebūvo. Tep sakarinų pirko ir saldė Bbr. apsi-sakinéti 3. refl. atsiliepti, duoti žinią: Išvaždu kaškur Pėlščin ir neapsisakinėja nūvet Psl. at-sakinčti plg. atsisakinėti: Aš nemoku atsakyc, aš atsakinėju papolsku. Kol' man palitaūsku neatsakinėji Psl. 12. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 177 in-sakinėti paliepti: Aik adgrįški karvį iš tį ir iš tį, adgrįšk, insakinėja Bbr. prisakinéti liepti: Niėkas jam neprisakinėjo aic mėdzian Dnr. pėr-sakyti perdaug pasakyti: MoZa kij negerai pėrsakei, moža kū padarai negerai (r.) Drv. - prisakyti kaip 1k.: Gyvenū kap Dziévas prisaké, nu kū spavédécis Psl. raz-sakyti 4. užsakyti: Kad ūnas Zanytas (būtų), razsakyt (kooperatinį butą) un jo, ne žūnytas, nea(ž)sakinėja. Norėjau kaperatyvų rasakyc Psl. salota sf. (2) žr. salotos: Salota paséta Psl. samanūoti, -ūoja, -ūvo Zr. samanėti. ap-samanūoti apaugti gyvaplaukiais: Anas apsamanūvį visas, samanū jėmės Psl. sūmas sm. (4) šamas: Beržuonėj samūs gdudém Psl. pa-sapnūoti kaip Ik.: Kap aZmiegmu, tep ir pasapnuoju Dnr. sčna n. žr. senas 2: Kas girdėc, kas pas tūr? — Visa sėna Psl. senéti, -ėja, -ėjo kaip lk. an-senéti subręsti: Kab jau unsenėja žolė, tai jau tadū drūtėsnė Bbr. seseris sf. (3?) žr. sesudj: Jau tį regėj, seseris regėj ir regėj broliūkas mažasnysai Psl. : papa-séti keliems sėti: O dabar žėlį papaséj Psl. sėtuvč sf. (38) žr. sėtuvelė: O jai kap ataima Velykos, tai tadū sétuvelj, dzidelį sétuvi prikrduna sūrių. Tadū jaū pastūto sietuvį ir valgo Bbr. pri-sifgti daug išsirgti: Aš tep prisirgį, sloba Psl. až-siūti 2. prisiūti: Jdm gėlį a(ž)siūva cia Psl. pri-skandalyti žr. prisiskandalyti: Kažkap tadū itas mūnaz girtaz būvo ir priskandalijo Psl. skietys sm. (4) žr. skietas: Tį skiecjs unsidédzinéja. Skiecys muštūvuosa būvo Psl. skrad adv. plg. skradžiai: Aik skrad žūmį, skrad zėmliu Psl. skrynélé sf. (2) rėminis avilys: Manimp yra viena skrynėlė bitių Psl. skripkaité sf. (1) dem. Zr. skripka: Kunigiep būvo Vincusis su skripkditi Psl. at-skristi 3. nubėgti: Su striel'bū nvéj, al "netoli atskrido, sako tep métry Sézdesiat moZe Psl. i skūrinis, -ė (hibr.) adj. (2) odinis: Manimp plonickas skūrinis dzirZalis dziėgorop Dnr. slistas sm. (2) spąstai: Pelé ifilanda ir tep jū rascisnija slūstas Psl. slysti, -ta, -do kaip Ik.: Kap atlyga, sniegūs minkštas, tadū aima gerai rūgutės, slysta gerai per sniégy Psl. "„smėlys sm. (4) žr. spėlys: Oi ity smėliūį būvo vūsarų Psl. snargliūoti, -iūoja, -idve kaip Ik. apsi-snargliūoti kaip Ik.: Bobos laiida apsisnargliūvį jop Psl. snukys (dž) sm. (4) žr. snukis: Arklio snukys dzidelis Psl. snūsti, -sta, -do kaip Ik. pri-snūsti kaip Ik.: Tai dziėdas, sėnis, kap atsigulė, prisniido Psl. 178 až-sodinti 2. uždaryti į kalėjimą: Kab nuveisi, lie¢yc tai pragaiši, turmon a(ž)sodiūis Psl. 3. įvaryti: Kap ažlaidė kojon (gaidys) šėrų, kap a(ž)sodzino litkon Psl. pa-sodinti 5. uždaryti į kalėjimą: Noréj turmén ji pasodzinc Psl. pere-sopéti (hibr.) pereiti skausmui: Visa vientara sopėj pakėl' peresopėj Psl. spalva sf. (4) kaip Ik.: Nedaranka spalvés un adziėžos Dnr. spalvotas, -a (nj.) adj. (1) kaip Ik: Ažklėj spalvéty skéterej Dnr. spalgentas sm. (1) žr. spalgenas: Spalgintus žaliūs išranka Psl. spaiigelis (rt.) sm. (1) Zr. spalgentas: Spaiigeliai raisti duga Psl. až-spirti priversti: Any gi maskūs vaikūs a(ž)spiria, ir gūno Psl. ansi-statinčti refl. Zr. anstatinéti: Ir prūrkėlis iton šaudykiėn unsistacinėja Psl. raz-statinčti (hibr.) išskėstai statyti, išskėtoti: Klyšūvas arklys placiai kojas rastacinėja Psl. in-statyti įstatyti, įkišti: Pienų išlaja, potum pienų pėčun instūto, kad nas atvifFt Psl. pastatyti 11. įstatyti: Sūko, būtumėm institūtan mės jū kur pastūtį Psl. 12. užvekuoti: Jaii itoj savūį avurky pastatė dzvideSime bonky Psl. pri-statyti 4. privekuoti: DzvideSime bonky avuiky pristatė Psl. stiprūs, -i adj. (4) 5. kietas: Gerai, kap scipriis miégas Psl. apsi-stéti 3. refl. sustoti: Cia gi neapsistdja itos Zises, bėga toliaii. Lis cion pimpé, uncis ciondi apsistoja Bbr. ras-straigdinéti (hibr.) išmėtyti: O kap nesausi, tep rasstraigdzinėja ir dziovina tėliau (šieną) Dnr. strolia sf. (4) toks paukštis, strazdas: Srrolia tokia paūkštė graži Psl. an-stūmti 2. įterpti: Liežūvį ir anas unstiimé Psl. iš-stūmti 2. priversti išeiti: JO neažnorėj, ir iš Lazūnų išstūmė (Gumbaragi) Psl. 3. iškišti O uZjs i(š)stūmė galvų (iš plyšio) Psl. pad-stūmti 2. pastūmėti: Cibulias boba kap ravėjį rūgi, sussūkį (žaltys) kab dėšros, patstumia runkū Psl. su-stūmti, sūstuma plg. sustūmti: Žškulia, tadū sšistuma vienafi galan ir tadū vétykli pilia Psl. pad-sukdinčti (hibr.) raityti: Kap sveikas arklys, tai aukštai kėjas patsugdzinėja Psl. sūkti 6. gręžti: Skyldites sūkė ir kuolaliūs kėlė Uos. až-sūkti 3. įtvirtinti: Veršu gruiidį a(%)suka Psl. 4. refl. susivelti: Plaukai kap kam a(ž)sisuka galvén, tep vadzina kaltūnū Psl. 5. refl. apsvaigti: 76j galva a(ž)- sisukė, pragaišo toj boba Psl. išsi-sūkti 3. išsilenkti, išvengti: Tai tadū kliūdė ir kūnigų, ale kūnigas i(š)sisukė Uos. Ciej kaškap i(š)sisukė, ižbėgo, a ity ažėmė Psl. paiš-sūkti 2. išgręžti: Vot skylės buvo pai(š)suktos Psl. pasi-sūkti 5. refl. išgulti: Bulbiena (bulvienojai) passūkį, negerai šienduc Bbr. supuoklynas sm. (3) liūnas: Tep jail nemožna būvo aic, supuoklynas būvo Jsk. surdutas sm. (2) kaip Ik.: Sakail, kū tu nil apsiségi, taigi surduty kaškokį Psl. sveikas, -a adj. 4. tvirtas, stambus: Oi brat sveiki lasiai: dzideli, krūtinės va kokios Psl. Pats mažasnysai o sveikas bėrnas Psl. 12* 179 sveikickas, -a adj. (3?) sveikutis: Būk sveikickas (sako užgerdami arba atsisveikindami) Psl. Biik sveikas (užgeriant). — GeF sveikickas (atsako) Psl. sverdinéti, -ėja, -ėjo sverti. raz-sverdinéti (hibr.) sverti: Visoki jdmp darbai: magazinani ra(z)sverdzinéja Psl. svetčlis sm. (2) dem. žr. svečias 1: Jail ir svetėliai atvaždu, reikia priimdzye Dnr. sviestis 6. guldytis: Kap až gerklės sugdu, tep ir pa drkli, sviedzias pie žūmį arklį Psl. pa-sviesti palikti: 74 atvežė, o kui nugrūvo, rytoju pasviedė, (mes) jau tūmsu būvo Psl. paiš-sviesti visus išmesti: Bitės tranūs iškapėjo, pai( §)sviedé Dnr. i%-svilinti 2. išdeginti: Dauroniai visi č)sta būvo i(§)svilinta, sudéginta Psl. su-svilinti sudeginti: O Jotautuds vientiolika taksūvkų susvilino partizonai Psl. svotas sm. (2) 2. jaunojo ar jaunosios tėvas ar tėvai: Tai manas svdtas; més svotai, ba miisi vaikai pasiZanino Psl. svotija sf. (2) vestuvių palyda: Ir svotija visa aima Bbr. Sachmitos sf. pl. (2) šachmatai: Vaikai jau ždidzia šachmūtom Dnr. šakčlės sf. pl. (2) ratelio šakumėlis: Šakėlės, kur špulia inzdėdzinėja Psl. šaldinėti, -ėja, -ėjo šalti. ap-šaldinčti palaipsniui apšalti: Apšaldzinėja visa ladū Psl. šalikčlis sm. (2) dem. žr. šalikas: Jap sagūtė mėlynicka, o Salikélis žūlickas Dnr. paaž-šalti visiems užšalti: Kap liš žiema, tep mūs visi lungai paa(ž)šūla Dnr. šaškos sf. pl. (2) šaškės: Ir šūškom dnas moka Zdisc Dnr. šaudytis, -osi, -ėsi spjaudytis: Ūžį kap itai un kėlio išvarye, tep šdudosi Psl. pa-šaukdinėti pašaukti: Pameéc' mdn choc savūs pėdeliūs, choc savūs žodeliūs, kad aš pėdeliūs skaitytau momūlį išmindzinėtau, da aš gi momulés paSaukdzinétau (r.) Drv. Saiikti 2. skelbti: Triskait Saitkia (jungtuves), kūnigas šaūkia, Zmudj gi nešaūks Bbr. až-šauti nušauti: Rasstrélys, a(ž)šaūs ir gulėsi Psl. išsi-šauti 2. refl. išsikišti: Jaip Iopetos ndta i(š)sišovį Psl. šerčkas sm. (2) žr. šarėkas: O mės be miégo, basi, gryni, šerėkas, 0 kap būvo Psl. ; šeščlis sm. (1) kaip Ik.: Šašėliai jau kūsnį ilgėja Psl. šėp adv. žr. šiaip: Susrinikį tai šėp, tai tép ūtarijo Uos. šešerinis, -ė adj. (2) šešetas: Aš, sūko, šašariniais arkliais galiū važuoc Psl. in-šienauti prišienauti: Kiek jau inšienavai? Psl. už-šikti užteršti, pasakyti ką nemalonaus: Britkiai sūkė: ū( ž)šiku, uštriedziu tau Psl. šiltėti, -ėja, -ėjo kaip Ik. pa-Siltéti kaip Ik.: Atsisūko vėjas nuk palūdnios, pašiltės Psl. šimtakėjis sm. (2) kaip Ik.: A(ž)sivedė šimtakėjų daiigel' Psl. šifšna adv. baugu, šiurpu: (Vilkai) kab ažgiema vūkarų rūdenį, tep pirkidj širšna sėdėc Psl. 180 šiultas, -a adj. (4) žr. šiltas: Nuvėj manįs, pirkiudj pieno šiulto pagéré Psl. šlūoti 2. prk. urmu pirkti: Visa pirgdzino, visa šlūvė Bbr. šmūrkterti, -ia, -ė perverti kulkų serija: Pastatė tan galafi, šmūrkterė i sio Psl. pa-šnekėti kaip lk. Atvūrė, panemiécku pašnekėj Psl. až-šokdinėti painiotis (apie liežuvį): Jaū a(ž)šokdzinėja liežūvis Swen daugiaii Psl. paaz-Sokdinéti dažnai kliati, painiotis: Jaii lieZuvis sugurintas, jau paa(%)sokdzinéja Psl. pad-86kti 3. pakelti: Kap lis atais, pirmiej cény instatis, tai kitas nepatšoks Bbr. šukūoti 3. karšti: Vilnas rastraukia ruiikom, raspatrasija, o tadū Sukioc nésa Psl. pa-šukūoti iššukuoti, pavalyti: Pašukavai linus, o tadū verpi Bbr. ; ap-šundinčti apšusti: O maskicki gi nčta apsundzinéja vaikai (suvystyti) Psl. 'šiniojis, -i adv. (1) Suns: Atėj jieZikas nakciū manįs un kiėmo ir ažliūdo pabūdū šūnioju Psl. šūst interj. bandos šovimui į krosnį žymėti: Kėpė moma bundelas — šūst pėčun, Sust pėčun Gud. Sventélé sf. (2) dem. Zr. šventė: Aima Svintélé, ana būs man nemiela, ana man būs sunkicka be savas momūlės, Zmonii duktélés (r.) Drv. pa-Svieséti praausti: Jaii pasvieséjo, reik kélcis Dnr. Svidsiai adv. su šviesa, nesutemus: Aš atajaii dabar šviesiai Psl. SviéZias, -a adj. (4) 2. naujas, kitas: Musi kunigai švieži Vilniuj? Dnr. tadukai adv. plg. taduikai: Jail tadūkai pieskus neprilimpa Psl. tadum adv. plg. tada, tadui: Tadurm sūko jam Drv. at-taisinéti 1. paleisti: Pūrapkų a(t)taisinėjo un Kalėdū Dnr. 2. laikyti: (pamaldas): A(t)taisinėja naboženstvas kūnigas iš Iujos Dnr. aZ-taisinéti priruošti, užtaisyti: Aštaisinėja kūnigu in pirmosios: Velyškų dziends sniédoniy. Nu ana aštaisinėjo tį kūnigu visa čysta Psl. iš-taisinėti 3. daryti, krėsti: Štukas ištaisinėjo, štukdrus būvo Psl. at-taisyti 3. paleisti: Nu un rytėjo unksci nuvėj baznyčon kimigas, attaisė žmones visūs (namo) Psl. iš-taisyti 3. įrengti: Pifkiy ištaisė, apšaliavėjo Dnr. talmūdas sm. (2) 1. kaip Ik. 2. bet kokia stora knyga: Kas itai zo talmūdas? Dnr. 3. prk. įvairūs raštai, popieriai: Ar nūdavėt visūs talmudūs? Dnr. tamséti, -ėja, -ėjo kaip Ik. pa-tamséti kaip Ik.: Kokia gi mana būs pirkia dzidelė kokia gi ana tumsi, kap būvo šviesi, tai man gi jau patumséjo (r.) Dry. tamsickas, -a adj. (3*) tamsutis: Josi tumsicka pirkélé, maži lungéliai Dnr. tarp praep. su gen. 1. vietai žymėti: Taip kojų sédz inlifidi Psl. 2. santykiams žymėti (plg. mez): BeZimniai taip savi gudduja Bbr. tasytis 7. refl. sunkiai gyventi: Kad itai mani bécios paldidi, tep as nu vo Pasaly netysytaus, moza lingviaii gyvéntau Psl. taškas sm. (4) kaip Ik.: Taskais tokis nuvéji Psl. iš-tekėti 2. išeiti už vyro: Nu jau viena až jaunikio išūjo, ištekėjo Psl. 181 až-tėkti plg. užtekti: Bul'bos nepasakyc grūžos, man ažtėks būl'bų Psl. tekūnas (rt.) sm. (2) patinas (avinas): Svécimas tekūnas in mūsias avytes atskrido Psl. tekūnūoti, -ūoja, -ūvo lakstytis, ieškoti avinų: Avyré cekūmioja Psl. pa-tekūnūoti pasilakstyti: Jaū pacekiindu avyté Psl. tekūtis sm. (2) toks paukštis: Tekūcis paiiksté tokia Psl. telyččlė sf. (2) telyčaitė nesuaugusi: Būvo telyédité ir veršūlis Psl. tėnakai adv. plg. tęnaka: O kluoni tinakai lūngas stou Gud. az-tesdinéti 2. užtverti: Nu itep (vadeles) ažtįzdzinėjom, kad vilkai nepėrait Psl. iš-tėsti 3. suverpti: Žtų žiėmų néverpiau, navet nė vieno siūlo neištįsiau Psl. 4. apvilkti: Ruiikos sūrištos va cia un dratū, balcicka maninarkėlė ištįsta Psl. nu-tėsti 2. nuvaryti: Ažrakinai mašinų, ir niėkas nenutįs Dnr. pėrsi-tęsti 2. refl. pasirodyti: Vilkū neragėc, ižgrūdo achotnykai, rata kur pérsitįsia Psl. raz-tésti 2. pavilioti: Gdl' rastįsc, gdl' — cia būobų yra mūs ity bielarūskų Psl. tfū interj. nusispjovimui žymėti: Bobos laiida apsisnargliūvį, laida apsiklėojį maršku jau, tfu! Psl. tiek adv. 2. tik: Jį pririšė pas mėdziagų ir ciek nuogų Psl. tiesinis, -ė adj. (2) dešinysis: Sūka ciesinin šonan Psl. tilifonūoti, -ūoja, -dvo telefonuoti (plg. telefonavoti): Davdi més tilifonioc Barisavan Psl. pri-tilti apstoti: Lietūs kūsnį pricilo, mėžna važiūoc Dnr. pa-tingéti kaip Ik.: Kad nepacingės mokycis, būs Zmudj Dnr. tingulienė sf. (1) tinginė: O tu mergėlė, tu tingulienė, tingiejai sėce ir apravėce (d.) Drv. tūrtas sm. (2) kaip Ik.: Gardūs tortas, tokis saldūs Dnr. tracht interj. šmakšt (staigiam veiksmui žymėti): Ana jdm tracht ir atvaZdu itoj merga Psl. transportas sm. (1) kaip Ik.: Tį gi neima niékas transportas nė kokis Psl. pa-traukyti suplėšyti: Negirdét būvo, kat (vilkai) patrdukyt Zmonii, kiaūlį kad ažima, tep patrduko in kavėlkų Psl. ap-traukti nuo savęs paimti: Kab nuveimi darbaii, tep aptrdukia kųsnį, tį dūonos dūoma, tį bobos padneša, dūoma Psl. iš-traukti 2. susprogdinti: Aškalė duris, minų paddėj ir ištrdukė Psl. nu-traukti 3. nulaužti: Dalgį, kuris nemoka (pjauti), tep ir pagūrina, niaūgi nutraukia ar kap pagūrina nemokédamy Bbr. 4. susprogdinti: Du lūgerai nutrdukta Psl, pėr-traukti pritraukti, prikalbėti pereiti: Any slūžijo niėmčam, a partizonai jūos pėrtraukė šįjaūkai Psl. raz-traukti 3. kedenti: Dar rastraukia ruūikom vilnų, kad nebūt kavélky, o tadūkai šukūoc nėša Psl. trenys sm. (4) kinvarpa: Trenps insigriida mėdziagon ir kremta Psl. trijosa adv. žr. trijuosa: Mės trijosa sédéjom ir neižgčrėm viends čiėrkos Psl. 182 iS-trindinéti 2. išbraukti: Suodziai reikia ištrindzinėc, bo a(ž)sidėks pirkia Ps. iSsi-trindinéti refl. Zr. ištrindinėti 1: Ir skuotertis dudė, abrūsūs i(š)sitrindzinėc audė Bbr. až-trinti 2. užmaišyti: Ir aZtrina, ir buza Bbr. išsi-trinti 3. trinant išbyrėti: O kap jau i(š)sitrina linai, paranki, kūliuos pariši Bbr. nusi-trinti 4. refl. išnykti įrašui: Paka vienai jūs itai pačitūosit, tai kitai jau nustrifis (magnetofono juosta) Psl. pa-trinti 3. išplakti: Nu ana gi (macas) patrinta tuokia pluona būvo Psl. trumpickas, -a adj. (3°) trumputis: Josi sukienkėlė nūta trumpicka Dnr. turėti 8. privalėti: Sakė, kas tūri mėsų raspirgdzinėc Bbr. ap-turéti išsaugoti: Tj nato undudj dzidelis išūj, ir tep skaciny chatė kab apturécie, išvarinėj skacynų Psl. paaž-turčti 1. sulaikyti: Undenj, paažturėjo Psl. 2. visus sustabdyti: Arklius liš gali selés paažturėj Dnr. pa-turindinéti 1. palaikyti, paremti: Ddu un kélio duonos, margarino, dešros ir žmonės paturindzinéjo Psl. 2. prilaikyti; fiksuoti: Norūgai apsodinta un mėdziagos. Ragėčus kur apsodinta, o paturindzinėja gelažis tokia Psl. turklys sm. (4) kaip Ik.: O turkliū kiek būvo Psl. tvartčlis sm. (2) dem. žr. tvartas: Svirndp dastūtė tvartėlį maskicky Dnr. pa-tvėrti pertverti, atitverti: Tvarti patvėrta katūkai Psl. ūch interj. plg. och: Žiema, ūch žiema! Bbr. ugdinti, -ina, -ino žr. ugdyti. pri-ugdinti Zr. priugdyti: Savi avuiky ana jau priugdinį Jujoj būvo Psl. ugi interj. ogi, štai: Aš pažinaū, toj lapė nėša kū, a ūgi žūsį, atėmiau Lz. ūgnė sf. (1) plg. ugnis: Em dėkti ūgnė Psl. ui interj. ai, oi (nusistebėjimui reikšti): Ui tį tai žmonės būvo negodni Psl. un interj. plg. 1 an: O kakarūzų un tį pasiejom ir cia o Psl. ūnakai interj., unakai plg. un: Fel'ka tavas vaikščojo, tį ūnakai tokios Gaganiškos surdūtu Dauronys Psl. Itai gali unakai tijaiikai itus, kad pagrūdo Psl. ungurys sm. (3°) kaip lk.: Ungurū mūs nėra, any kap užai, chalėrija Psl. až-vadintis 2. įvardyti: Palitėusku tai visa ažvadzinosi daiktai Bbr. pa-vadžiėti 2. pabraukyti: Iteb va pirštais pavadzidja sdu per kūktų, po lūpas pavadzioja Psl. vaikaitis sm. (1) dem. vaikas: Vo ity many vienų vaikditį tūri tėj mergėlė (dukra) Psl, an-vaikščioti pavaikščioti, pakeliauti: Itai unvdikséoj daugiaū unrazumnėjo tadū žmonės Dnr. ; ap-valgyti suvalgyti nuo viršaus: Sugavaii žūvį, mésy apvalgiau, o kaulūs pastatiaū Drv. ap-varinčti 2. kiek nuvaryti, nubaidyti: Žukū būvo un būl'bų, alė kūsnį apvarinėjom Bbr. išpra-varinčti išvaikyti, išsklaidyti: Tep ataima milicija, išpravarinėj, kad neiitarytai palitéusku, kad nesmokytai Bbr. 183 nu-varinéti nubaidyti: Darži jij (vabalų) daūg būvo, nuvarinėjom Psl. pra-varinėti išvaikyti: O tep, kad būt nepravarinėjį, tai būt paisimokį, alė nepazvalidjo (lenkai) Bbr. pri-varyti 2. daug suvaryti: Išvėš jūos (iš lagerio), un rytéjo pilna vėl', privūro Psl. varža sf. (1) kaip lk.: Varžas stūtėm Psl. suvažiuodinčti suvažiuoti: Jump suvaZuodzinétumém visi Psl. at-važiuondinėti Žr. atvažiuodinėti: Nu cia atvažiuondzinėja vaikai Psl. Paka Franūkas gyvėna, tai ūnas vis atvažuondzinėja manįs Psl. až-važiuondinėti Zr. ažvažiuoti: Ažvažuondzinėja ir tį gi nakvoja karčmėj, ir gėra Psl. Any dar norėj ažvažuondzinče Valdzikuos Vlūdzikop Psl. ap-važūoti kaip Ik.: Anas važinėj su jūoj, visų sviety apvaZdu Bbr. paraz-važiūoti (hibr.) išsivažinėti: Vaikai parazvažau Psl. pėr-važiuoti 2. kaip Ik.: Žtai dūmoju aš pėrvažuosiu keliū ituoj, kap jauni važuoja, 0 aš kap gruvaii an šono Psl. 3. persikelti: Aš važiosiu, jau skora pėrvažuosiu Vilniun Psl. vėliunas sm. žr. vėliumas: Ir vėliuno reikėj, ir visa gi reikėjo Psl. iš-versdinėti 2. išorinę pusę pakeisti vidine: Aš paukjry išversdzinėju an kito šono Psl. veisti 3. vrt. grąžinti: Kap insidiioma — aždzirba, neinsidiioma — tep ir savų grūšų névercia atgdl' Psl. 4. refl. rastis: Iš kur itai vercias visi iciej su barzdom Psl. az-veisti 2. įversti: O tį būvo akmenys ažverstas Psl. pėrsiversti refl. žr. perversti 2: Tai visa tį jau pėrversta Uos. pa-vėrti suverti: A uZjs pautūz dėjo: pavėrta pavėrta visa in tokiū siūlditių Psl. verščlis sm. (2) 2. jaunas bulius: Kdarvį triskaft vadziojau veršaliop Bbr. ažsi-vesdinčti susipykti, susikivirčyti: Anas su visais a(ž)sivesdzinėja, tokis jaū Zmuéj Dnr. pad-vesdinéti (hibr.) privesti: O kap atvaro kdrves ir padvezdzinéja Bbr. azsi-vesti Zr. azvesti 2: Lasiū yra, a(%)sivedé da chalérija Psl. az-vesti 5. (vrt.) įverti: Kiaūlai diržalį a¥veda, kad neraiist žūmės Psl. išsi-vėsti 4. refl. išnykti: Kazį ty dzykū būvo, kap avytės vdikščiojo, alė i(š )sivedė, nėra Psl. pad-vėsti 3. užsiundyti: Nu tadū až ity kdrvi danas padvedė niėmčų Bbr. paiš-vėsti išnaikinti: Paišvedė arkliūs Bbr. razsi-vėsti 2. išsiskirti: Anas rasivėdį su žmonu, gėra labai ariélky Psl. vestūvė (nj.) sf. (2) plg. šliūbas: Sūnūs jėmė vestūvį Bbr. vétrinasai, -6ji smob. vėjavaikis: Anas tokis kap kokis vietrinasai būvo Psl. in-vėžti nuvežti: Ki suvésc reikia vaikam invėšč Psl. papri-vėžti daug ko atvežti: Parduovdjo tai cukierkas, tai abaronkas paprivėžį Bbr. vič visa adv. visai visa: Aždauža vic visa Psl. vidurys sm. (3%) 2. vidus: Kūnigas jau ir lūngų addūrė iš viduro, lis ažaic, patįsc Psl. vienap adv. vienaip, iš vienos pusės: Ir vienap ir kitap ragéjau Bbr. 184 kaliuška sf. (2) žr. kaliučka: Anaz gi vogia obuolius un ity kaliūškų Psl. kamanduiti, -ūja, -ūjo žr. kamandavoti: Svétas visų vesėlių kamandūjo, svoto visi klaūso Psl. kambdjus (sv.) sm. (2) žr. kombainas: Rugiūs pjdutuvu pjovėm, o dabafi jau kambūjum Bbr. kambikdrmas (sl) sm. (2) kombinuoti pašarai: Priviru žoliū ir tadū jau kombikérmo pripiliu Bbr. kančenia (sl.) sf. (2) galas, absurdas: In sūvo kiėmo neturi vilios, nu kančenia Psl. dasi-kančioti baigtis: Un pėnsijos gi daskančoja mėtai Psl. pa-kantraliavoti patikrinti: Pakantraliavéjo magazinų, ale ničko nerūdo, visa uspravi Dnr. kūpčius sm. (2) 3. kas panašu į kaupą, skruzdėlynas: Skruzdėlių yra, kūpčų padūro skujų Psl. kara (sl.) sf. (4) žievė: Anas (briedis) kūrų jéma žiėmų, vūožuolų apkramta %iémų Psl. karaladskasai, -oji (sl.) adj. kolorado: Dabaf jau radės karalūdskiej žukai Bbr. karauldtas sm. (2) žr. kalavaratas: O tadū kalaurūtais verpiam Jsk. kafčytis, -ijasi, -ijosi (sl.) lenktis, riestis. ažsi-kafčyti susilenkti, susitraukti: Ana jai a(ž)sikaičijo, jau vaikščoja kap krūkėlis Bbr. karistė (sl.) sf. (2) nauda: Anas dzirba, o karistės nė kokios Psl. kasavėti, -ėja, -ėjo (sl.) naikinti. až-kasavėti panaikinti: Ūtarijo seniej, ūtarijo, al' dar tai nė, jau kap paskėlė, aškasavoj tų liežūvį Psl. kastrulia (sv.) sf. (2) puodas: Pats prigatavija sūpo, o tokiū kastrūlių privira, visi sūaima, suvėma Psl. katūkas (sv.) sm. (2) atitverta vieta tvarte: Avytių katūkas, karvių katūkas. Tvartas parastvėrta katūkais. Tvdarti patvėrta katūkai Psl. kaziulka (sl.) sf. (2) tokia žolė, svėrė: Kaziūlkos geltonai žydz' Psl. kilia sf. (2) žr. kilogramas: Kilia sviesto du šimtai (rublių) būvo Psl. kleščys (sl.) sm. (4) erkė: Cia ity kleščū ir varmū daūgelia yra Psl. klišavas, -a (hibr.) adj. (4) klišas, klišokas: Klišūvas arklys, placiai kėjas rastacinėja Psl. kliūčius (sl.) sf. (2) medgraztis: Ir kliučū sūkė skylas Uos. klumėokas sm. (2) 2. gumulas: Stojos klumokū kirmėlės Bbr. knyška (sl.) sf. (2) dem. žr. knyga: Arkliai ašrašyti, ksionškos būvo tokios, knyskos Bbr. pa-kniurūoti 2. ieškoti kuilių, tekių: Kiaūlė paknūrdu Psl. koklikas (sv.) sm. (3?) tokia arklių liga: Jdm koklikas Psl. kombdjus (sv.) sm. (2) kombainas: Kombdjo paprasém, kombajus iskiité Bbr. koniuchas (sl.) sm. (1) arklininkas: Tokis būvo koniuchas i¥ Valdziky Psl. padsi-koséti pasiraitoti: Patsikosdj kūsnį, bo icia gil Dnr. kova (sv.) sf. (4) kava: Ki gérsi, kovų ar arbéty Dnr. 191 krempavėti, -ėja, -ėjo žr. krepoti. in-krempavėoti surišti: Inkrempavėoj jį vadziom Psl. krėpkai adv. žr. krėpkiai: Krėpkai ūnas (baronas) kdunasi Psl. krepėti, -ėja, -ėjo (sl.) rišti, tvirtinti: Davdi ji krepoc vadziom Psl. kromčlė sf. (2) dem. žr. kroma: Itai su kromėlėm any važinėj Bbr. krūkėlis 6. ketvirtadalis litro: Kas tai ariélkos, kad krūkėlį perka, niėkali kad krūkėlį tep itai, ogi arielka Bbr. krulickai adv. žr. krulickas: Avytė aima laukaii krulickai, kap kiškis Psl. kuborkėlė 2. dem. (2) dėžutė nuo konservų: Ir iton kuborkėlėn būvo daiig prikrauta mésés Dnr. su-kuliūoti pradėti Slubuoti: Ir ké itai Krasulia (karvė) sukuliau? Dnr. kulėčius (sl?) sm. (2) bernas: Nu Bronius, nu, kulėčau, kaz girdéc. Nu, kulėčau, kui varysim ganyc Psl. kunyčia (sl.) sf. (2) kiaunė: Ir Sask, ir kunyéy būvo Psl. kūpkas sm. (2) žr. kūbkas: Vo inlėj tu itan kūpkan, inléj dabafi sdu Psl. kvajėlė sf. (2) dem. žr. kvaja: Kvajūlė maskicka pie kėlių išaugį Dnr. kvatera (sv.) sf. (2) butas: Žtai aš un kvatėros tį gyvenū Psl. ap-kvorbavéti nudažyti, apdažyti: Mdn apkvorbavudj kiek keliniį, aš visa vientara vienoseli vaikščosiu Psl. pa-kvorbavėti padažyti: Pakvorbavojau visūs lakmonus Dnr. lapota (sl.) sf. (2) lopeta, ližė: Déma buiidy in lapėtos itos padarį Psl. lasys (sl.) sm. (4) briedis: Lasii a(ž)sivedė da chalėrija Psl. lekėjus (sl.) sm. (2) dvaro tarnas: Pénaz būvo ji jėmį až lekėjų, kad visa jam paduodinėt, visa čysta kad duovét Bbr. lempasas (sv.) sm. (2) juostelė: Cia un rankovių balci ciej lempdsai jaii insidzirbį Psl. lepka (sl.) sf. (2) musgaudis: Kaddi būvo lėpkos mūsiom gdudyc Dnr. pa-Ičpoti niekus pakalbėti, pataukšti: Ot kap kadū ir ūnas palėpoja kū Dnr. lišnia adv. žr. lišnas: Jaū lišnia gyvenū ir tep Dnr. lištvėlė sf. (2) dem. plg. lištva: Piškių dabar apkaldzinésim lištvėlėm Dnr. litauka (sl.) sf. (2) lietuvė: Nemoku atsakyc lietūviškai, ot litauka Psl. litaūskas, -a adj. (4) žr. litauskasai: Mės visa sūkom, Sto litaiiskoj respūblikoj daugiaū viso yra Psl. liža (sl.) sf. (2) žr. ližė: Tokia liža padaryta Psl. pa-lėjoti paplūsti: Ana kap kadū paldjoja Dnr. pri-lėjoti priplūsti: Kad ana nebiit prildjoji un mani, tep aš su jūoj ūtarytau Dnr. lėpterti, -ia, -ė (hibr.) plyšti, sprogti: Ir zdochteré danas (vilkas) daikti, širdzis lopterė Psl. pa-lūmyti aplamdyti: Nu Petrūkas apvajavéj, mdcnai apvajavéj, mécnai paliimijo Bbr. maciora (sl.) sf. (2) veislinė: Turėj kiatilį maciory. Maciora, kur paršūs vėda Psl, magazina (rt.) sf. (2) žr. magazinas: Any magazinas turéj, o dabai žmūones magazinūs tūr Bbr. 192 mūgnezas (sv.) sm. (1) magnetas: Tįsia magnezas a(ž)sikūryc Psl. maika (sl.) sf. (1) marškinaičiai: Rubūškų čj)stų jėmiaū, mdiky čystų jėmiaū, bo moZa savėj adziėžoj kui (guli) Psl. majontkas (sl.) sm. (2) dvaras: Gi Mégiinuosa turéj majontkų Bbr. majontkėlis dem. (2): Visur gi būvo majontkéliai Bbr. malačėjus (sl.) sm. (2) pienė: Malačėjus geltonai ažydz' po pievas, po visu? malačėjus Bbr. maladéti, -ėja, -ėjo (sl.) jaunėti. pa-maladėti pajaunéti: Kųsnį pamaladzéjau, pajaunėjau Psl. pa-maliavėti padažyti: Grinides nata britkios kap nepamaliavétos Dnr. malinarka sf. (1) žr. maninarka: Tep itai jaū burnosūs siūvė, malindrkas Bbr. malddzyvas sm. (1) Zr. malėdziva. marnavéti 2. marinuoti: Oi nedziovinci baravykai, marnavéti Psl. martina (sl.) sm. (2) raukšlė: Susraitki žmuėj — vienos marščinos Psl. masinka (sv.) sf. (1) medsukys: Išėmei romélj, jau pilnas medaiis, atnešei masinkon i(š)sukei ir medis Psl. matavylai sm. pl. (2) Zr. matavylas: Yra toki matavylai matkūs matioc vyc, dzirpe matkus Bbr. raz-matéti iššvaistyti: Anas moZa tadū nuims ituos grašūs ir šį ti razmatuds Psl. iSsi-meldavoti issiregistruoti: Tadii més i(3)simeldavojom Béksti Dur. pri-meii€yti prikankinti: Primeiicijo any mani un pastarinko Dnr. mėž (sl.) praep. su gen. Zr. tarp: Mėž lapétky sépa Psl. mierny¢asai (sl.) sm. (2) matininkas: Miiz būvo tokis miernj¢asai Bbr. miliétis, -i6jasi, -iėjosi (sl.) painiotis: Vienų žėdį lietuviskai, kitų paprostu, visap kap, ir aš jau milidjuos Bbr. pasi-minyti refl. Zr. paminyti: Nu ir pasminijo anas vaZiodamas iš Jujés su Surpickūoj Bbr. mléti, -&ja, -ėjo (sl.) alpti: Aš mlėju, kad nug autobuso liksiū Psl. su-mléti apalpti: Negaléj biice, sumléj Psl. mūėčiakosis, -i adj. pamotės: 76] duktié ém méciakosi ir šušūlo Drv. mėlis (sl.) sm. (2) kandis: Mélis nata éma vilnų Psl. mūčyti, -ija, -ijo (sl.) kankinti: Nemūčij tū ito vaiko Dnr. až-mūčyti nukankinti: Cia kanigy aZmiicijo, nūmirė Psl. mūdrickas, -a (hibr.) adj. (3*) gudrutis: Berndicis itokis spraūnickas do mūdrickas Dnr. pri-muštravėti privarinėti, priuiti: Būt ir mani primuštravėjį anos (vyro seserys), kad nebūtum atsidaliji Dnr. naboZenstva (sl.) sf. (2) pamaldos: Iujėj jau a(t)taisinėja naboZenstvas Dnr. načalnykas (sl.) sm. (1) viršininkas: Anas un načalnyko mokosi Dnr. nadičlas (sl.) sm. (2) žemės dalis, sklypas: Nadiélas būvo tracina Bbr. nairadnésnis, -ė adj. sup. žr. radnas: Da mana momūlė, da buvai mdn naigerėsnė, da buvai man nairadnėsnė (r.) Drv, 12, Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 193 naiskariai adv. sup. žr. skariai: Mės visa Vilniun važūojam, ko reikia visa Vilniun važūojam, naiskariai Vilniun Psl. napičšu adv. žr. piešu: Reiks napiėšu aicie Psl. nastojūščias, -ia (sl.) adj. (2) tikras: Tep vot manip néra itai kad brėlis nastojūščas vienos momės ir vieno bočiės, ir sesū nėra, aš viena Psl. nastajūščiai adv.: O pjoviau nastajūščai, nug bobų neligdiaiis Psl. nemčiūra (sl.) sf. (2) plg. nemčius: Tokis sveikaz būvo nemčūrą Psl. nesyla (hibr.) sf. negalia: Ciondi geraii kolėk syla, o kap nesyla, kas būs tadū Bbr. ničnčioti, -ioja, -iojo (sl.) Zr. nenčyti: Nu ir nuvėj, niéncioj tį vaikūs Psl, niščemnas, -a (sl) adj. (4) sausas, pasninkiškas: Pelanįū dziena itai jau niščemna dzienė, niščemnai adv.: Kap pelanij dziena, tai jail tadū niščemnai (valgom) Bbr. otpuskas (sl.) sm. (1) atostogos: Kadi Irena ranka otpusky? Dnr. paččs (sl) adv. nuolat: Vo tep pačės tai mdn nė, mdn neseizddvojo Bbr. pačeskos (sl.) sf. pl. (1) Zr. pasukos: Šapeciū jau kap Sukios, tai paceskos Psl. pativoncas (sv.) sm. (2) paauglys, vaikagalys: Jad paddugi, jau godi būvom pačivoncai Psl. padkvdsnica (sl.) sf. (1) pauodegys: Itai mes sūkom patkvėosnica karvės Psl. padnebenč sf. (4) žr. padnebienia: Padnebenė sopėj Psl. padprūgas (sl.) sm. (2) patprūvas, žr. paprūga: Patpriigy po drklio pilvū padriždžinėja. Pavalkai, balnėlis, patpinka, patpriivas, nabėdrikai Psl. padprūva sf. (2) žr. paprūga: Padprūva arkldicip Psl. paduškaitė sf. (1) dem. Zr. paduška: Aškabini paduškaitį kokiū Psl. padvečefkas (sl.) sm. (2) pavakarys: Un padvečerko valgom dešrės ar lašinių, skvarūškos su paiitais, pieno rūkšto ar prėsko, kap kas ko nor Psl. padvesidlkai (sl.) sm. pl. (2) sugrąžtai, atlankai: Un kités nedélios būvo padvesiolkai Psl. paklėnas (sl.) sm. (2) linkėjimas: Ir nog manį Maceikai žūmickų žūmickų paklonų Psl. palūčyti, -ija, -ijo (sl.) gauti: Anas palūčija zarplūtų, kam reikia dudvoja Psl. paludnia sf. (2) 2. pietų šalis, plg. pusė dienos: Vėjas atsisukė nuk palūdnios Psl. pamastinis (hibr.) sm. (2) paklotas ant kelio sienojas: Tį būvo grėblia, pamastiniai supūvį, važūoc nūta negerai Dnr. pamėjemu (sl.) adv. mano nuomone: Nu aš nepracitavai, kokia mašina, aš necitéjau, ale pamojemu Živuliai (Žiguliai) Psl. panenka (sl.) sf. (2) žr. panelė: Nu kap tava panenka Gud. paperščyti, -ija, -ijo (sl.) prieštarauti: And kožnam paperėčija Dnr. až-paperččyti paprieštarauti: Kij jam nepasakai, ūnas visa ažpaperėčija Dnr. papdlsku (sl.) adv. lenkiškai: Prirūšai man lūkštų papol'sku Psl. papūtnasai, -ėji (sl.) adj. (4) pakeliui važiuojantis: Stovėjau, aima papūtnosios, nėranka Psl. parūsku (sl.) adv. rusiškai: Prirūšai man lūkštų papol'sku, kad nėgali parūsku prirašyc Psl. 194 pri-parčdkavoti prirengti, paruošti: Nuk pirmo aisiū kūscie (bulvių), tep gi visa reikia gi priparėdkavocie Psl. paskrėbuška (sl.) sf. (1) pagrandukas: Aš paskrėbuška, paskucinis Psl. pastarus sm. (1) žr. pastYrus. pastupėti, -ėja, -6jo (sl.) įstoti: Grodnion pastupoc dokumentūs mūsi nūvežė Psl. pasusičdsku (sl.) adv. arti, kaimynystėje: Ir aš tį buvaii pasusiétsku Bbr. paškustva sf. (2) žr. paskustva: Kūryc tai paškustvą Psl. pašniūreli (hibr.) adv. rėžiais, kas rėžis: Bebrėnų laukai pašniūrali vadzinosi, kap itai jaii koki šnūraliai Bbr. patrasyti, -ija, -ijo (sl.) kedenti. ras-patrūšyti iškedenti: Rastrdukia vilnų, ruiikom raspatrūšija, o tadū šukūoc nėša Psl, paukyrus (sl.) sm. (2) 1. pūslė: Aš paukjry išverzdzinėju un kito šono Psl. 2. riebalų karoliai: Pavifš iūndenio plūkauja paukjrus Psl. pautyna (sl.) sf. (2) voratinklis: Tį liš paucynos kariliūoja Psl. pavozka (sl.) sf. (2) vežimas, vežėčios: Davé jam grūšų, pavozky grūžų Psl. paZzemka (hibr.) sf. (2) žemuogė: Pažemkų būvo daiig raudonij Psl. pažmūisku (sv.) adv. lietuviškai: Aštūonis vaikūs mokė, pažmūisku mokė Psl. pelavynos (sl.) sf. (2) pl. pjuvenos: Ké nevalgė: ir pelavynas valgė, ir 261i visokiy valgė Psl. perenėsica (sl.) sf. (1) tarpuakis: Kap dau perenosicon, tep ir abgruvaū Psl. perestroika (sl.) sf. (2) persitvarkymas: Nu kap jūsim perestroika toj Psl. pėsenina (sl?) sf. (1) švilis: Pėsenina kieta žolė Psl. petlia (sl.) sf. (1) kilpa: Kazas gdudém, petlias stūtėm Psl. pripielavéti pripjauti pjūklu: Pripielavéjom malkos, dos būs un visos žiemos Dnr., pieryti, -ija, -ijo (hibr.) perti: Ir pieriji piedus spragelais Bbr. pičšu (sl.) adv. pėsčiomis: Nu reikia aic piėšu Psl. pasi-pilnyti 2. pamedžioti: Ėmiaū birddnky, aisiū paspilnyc Psl. pirnykas (sl.) sm. (1) varputis: Pirnykas nūta imasi Psl. pistdlmasSina (sv.) sf. (1) automatas: Vdikščoj su pistol'masinu un kūklo pakéri Psl. pladyti, -ija, -ijo (sl.) vaisinti. až-plūdyti apvaisinti: Jauna motka daugiaii ažplūdzija bitių Psl. plastas (sl.) sm. (2) letena, kojos pėda: A(ž)sopėj plūstas Psl. plésnés (sl.) sf. pl. (2) pelėsiai: Jaa ir plėsnių radés Psl. pl&koti, -oja, -ojo (sl.) tapšnoti. pa-plėškoti patapšnoti: Pazdairė un ity poperū, man papliéskoj, Sto godna dar mana Sirdzis Psl. pletavykas (sl) sm. (2) plepys: AZubelavysa un galo sels pletavikas būvo, Petruska pletavikas Bbr. plionka (sv.) sf. (2) juosta: tai kiek kafty ditaris tj viena plionka Psl. plidikoti, -oja, -ojo (sl.) pliuskenti, skalbti: Priléji tindenio niekéciy do ir pirkiaj pliiikoji Bbr. I» 195 plėščius (sl.) sm. (2) apsiaustas: Nugruvaii būlon. Gerai, što pluoščus va itas būvo mani Psl. pončekas (sv.) sf. (1) spurga: Vo itokis stūoras nas, tai, sūko, visa vientara poncekas tokis Psl. polskas (sl.) adj. (4) žr. polskasai, 4. katalikas: Žras žintas pol'skas ir visi trys polskiej. Mani gi visi polskiej, manip gi nėr rūsko nieko Psl. poryti, -ija, -ijo (sl.) virinti. in-pdryti užfundyti: Ir až šikinės turmon, dešims mėtų impėrijo Psl. požyva (sl.) sf. (1) penas, maistas: Ir buselij nėra, bo pdžyvos nėra Psl. pradičlas (sl.) sm. (2) pradantė, spraga: Pradzičlas dzidelis mež dunciū Psl. praktikavéti, -ėja, -ėjo (sv.) Zr. praktikauti: Anas grasy nevilnas, ne, ale kūnigas praktikavéja jį Psl. prakūdyti, -ija, -ijo (sl.) išdykauti. susi-prakūdyti susikompromituoti: Nu kap susprakūdzijo, tep tadū išvūrė nug arefidos Bbr. pras (sl.) praep. su acc. per: Ana patilifanavoj pras tilifonu, un pirmo atūžo patilifanavoj Psl. prastyti, -ija, -ijo (sl.) tiesinti, tvarkyti. iš-prastinti išvalyti: Ir tį išprastijo ir tį, nu vot čyščiaū kųsnį Psl. pa-prastyti aptvarkyti: Any gi mdn paprūscijo visa, pirkių Psl. prativyti, -ija, -ijo (sl.) prieštarauti: Daktorka sūko — aš kards dūosiu tau, tep aš jau nepracivijau Psl. prativniai (sl.) adv. bjauriai: Lazinai labai praciuniai ūtarija Gud. I prauda (sl.) sf. (1) plg. tiesa: Žtai būvo prauda Psl. 2 prauda (sl.) adv. plg. tiesa: O niėkali dar ieškojo, ort znūjet kurų mėtų žamės, prauda Bbr. prichadžalas (sl.) sm. (2) ateivis: Tai prichadžūlai koki, iš kur primuos stoji Bbr. pūstka (sl.) sf. (4) dykra, nederlinga žemė: Būvo pirkį piistky tokiū, pūstkų selėj Psl. puzyrius (sl.) sm. (2) pūslė: Kas pazdūrė, kad sépa puzyrus Psl. rabaSkavéti -ėja, -ėjo (sl.) Zr. rabaškauti: Ot vaikas, nenusédz', visaraba škavėja Dnr. ap-rabaškavėti žr. aprabaškauti: Nėr žinios, kas susiédy aprabaskavéjo Dnr. iš-rabaškavėti žr. išrabaškauti: VisuF išrabaškavės (vaikai), niekur nepakuopsi nog jų Dnr. radimka (sl.) sf. (1) intapas: Radimka ragée un kaklo Psl. radynos (sl.) sf. pl. (2) gimimas, gimtuvės: Itamp berniūkip skora radzynos būs Dnr. ras (sl) interj. kišt: Aš ras sklénjcy pastatiaii Psl. raščinėti, -ėja, -€jo Zr. raščinioti. až-raščinčti žr. ažraščinioti: Ažraščinėji pastato in péco, kad padrūkt. Iš pirmo ažraščinėja ratai Psl. ravas sm. (4) 2. raukšlė: Dėlno ravai dzideli Psl. 196 paravinti parėkti, paverkti: Testa paravina (vaikas) kųsnį, unsispakūjis Dnr. paansi-rėdyti visiems apsirengti: Visi bernai paunsirėdį suvėj un vesėlios Dnr. pa-rekomendavoti parekomenduoti: Kap niėkas neparakamendavės, tep ir negausi darbo Dnr. rėškėlė (hibr.) sf. (2) puskubilis: Or niekali gi būvo itos dziéskos, rieškėlės nedzidelės Bbr. rešta sf. (2) 2. likutis: O tadū nuvaZavo, rėštų pariiiko, o jau cia ir dzvylikta Psl. ridliauka (sv.) sf. (2) ridlius: Atnešė vo rigliaukas tep vo ilgio ir itep va plėcio Psl. rižavotas, -a (sl.) adj. (1) sartas: Rižavotas arklys Psl. rodimka (sl.) sf. (1) plg. rddimka: Ar jau ti rédimka, ar tep kas un kūktos Psl. pa-rėdyti patarti: Ir kas parddzijo gérc myZalus Psl. | refl.: Ar gėra ar bloga, anos pasrėdija, anos paiitarija (r.) Drv. Pasrddzyk su savėm momūlėm Drv. roliūiti, -iuja, -iūjo (sv.) ritinti (per jėgą): Kab atsturns, ir roliūic durys, tep sio, visa Psl. rusinti, -ina, ino (sl.) liesti. pa-ruSinti paliesti: Aš girdėjau, ūnas kap parisino, tep tį li§ traska Psl. rūšyti, -ija, -ijo Žr. rušinti. pa-rūšyti paliesti: Kap parūšija širšas, nėr daikto Psl. salidnkinė (hibr.) sf. (1) druskinė: Salionkinė, kur pilia drūskų Psl. saltyšas (sl.) sm. (1) kaimo seniūnas, šaltyšius: Tai dar kap saltyšu anas būvo Psl. samsynas sm. (3) pravardinis Dervagių gyventojo pavadinimas: Dervagiškiūs gudenioniškiai vadzino samsynais Gud. sardėčnykas (sl.) sm. (1) tokia žolė: Širdzis sopa, tai sardėčnyko privirau Psl. savičtas sm. (2) žr. sovietai: Any a(ž)sivedė aš kdrvi, nu kap saviétas aZaj. Saviétas aZdjo ir išvarė ji, kad aZvést kdrvi Bbr. sélyti, -ija, -ijo (sl.) kelti gyventojus. iš-sėčlyti išskirstyti kur gyventi: Tadu jios issélijo po selas Bbr. pais-sélyti iškeldinti: Nosūnai būvo, tadu gi, ponas paissélijo Bbr. razsi-s€lyti išplisti, apsigyventi: Bebrénuosa šašozdėšim namūkų būvo prieš vainų, būvo jaii godniai rasisėlijį Bbr. sernička sf. (2) žr. serničkas: Tį serničkos, tį ūdata ciktai Bbr. skalka (sl.) sf. (1) skalkėlė: /tai skalkos (kanapių) ir stūovi kap skvaruška (kopūstuose) Bbr. skarūs, -i (sl.) adj. (4) greitas: Būt gerai, kali skarūs ir sil'nus biitai Bbr. skata (sl.) sf. (4) plg. skatyna: Skaton kad ižeit, patraūkt, patraūkt, ale jiem (vilkams) chvatėja mėsos Psl. skrebėti, -ėja, -ėjo (sl.) gramdyti: Aš paskrėbuška, bocia skrebėj, skrebėj ir kojų nedadzirbo Psl. sklddas (sl.) sm. (2) sandėlis: Un sklėdo bocia dzirba, danas padėdzinėja Psl. slidkūs, -i (sl.) adj. (4) glitus: Undudj (šarmo) geltonas tokiz gražūs undudj ir anas slitkūs tokis Bbr. 197 sliėpčius sm. (4) žr. sliepokas: Va itoki buini, dzideli ir maski, ir sliepi sliépcai, kap mės sūkom Psl. slynoti, -oja, -ojo Zr. slynyti: Aima kraūjis, aima, vuo praverpi (pirštus), visa gi slynoji Psl. služanka (sl.) sf. (1) tarnaitė: Nesūkė, Sta sluZdinka, ale panenka Gud. až-slūžyti uZtarnauti: O jdm davi būvo desenciny, kur anas aslii%ijo, tai vienų daržų Bbr. smurdgas (sl.) sm. (2) pieva: And turéjo Zivycis, o nei smurdgo, niéko nebuvo Bbr. sokas (sl., nj.) sm. (2) plg. sula: Ldidziam séky, kolgi ne, soky ldidzia Bbr. sota sf. (2) Zr. sotka: TrizdeSimt sotų ddu ir gana Bbr. smičšnas, -a (sl.) adj. (4) linksmas, mėgstantis juokus: Oi dnas smiésnas žmogūs Psl. smorgoti, -oja, -ojo (sl.) braukti, brukti. ap-smorgoti apibraukti: Linus tadū apsmérgojam, tadu kldjam Jsk. pri-smdrgoti pribraukyti: AviZi§ pribraukiau, prismérhojau Psl. ansi-spakajyti refl. Zr. anspakajyti: Testa paravina kųsnį, unsispakdjis Dnr. sparyti, -ija, -ijo (sl.) skalsinti: Kap Dziévas sparyty jūmi (sakoma valgantiems) Psl. sparyZavéti, -6jo, -6jo Zr. paralyZuoti. susparyzavoti suparalyZuoti: Jaūgi ji susparyZavij, vienų ity Sony atrifiko Psl. spavede sf. (1) Zr. spaviedis: Tercijorkos kas ménas aima spavédés Psl. spaviedétis 2. refl. išpažinti nuodėmes: O kū anos spavieddjasi, kiba végia anos Psl. 2 an-spéti prinokti: A tadū kap unspéja linai, rduna, braiiko Bbr. 2 in-spéti iSnokti: Zinaii, dabar inspés grikiai Psl. spikulidcija (sv.) sf. (1) spekuliacija, prekyba: Prisako, spikuliacijy vienas kitam nepérdauZinés Bbr. spranzinaiikos (sl.) sf. pl. (2) spyruoklinés akėčios: Tadū atdj spranZinaiikom itom péraidinéj kųsnį Psl. spranzinavéti, -oja, -ojo (sv.) drapakuoti, kultivuoti. pa-spranzinavéti pakultivuoti: Dzirvony ti paspranfinavéja kūsnį, trųšū atveZam, paaram Psl. staramodnai (sl.) adv. senamadiskai: Sako aik pazdairyk, kap anos fitarija, nata staramodnai Bbr. starSina (sl.) sf. (2) viršaitis: Ir starastap ir starfinap buvaii, kur nebuvaii Psl. stidivka (sl.) sf. (2) toks paukštis; zilé?: Stidiukos tokios toZa zimavéja Bbr. stojokas sm. (2) Zr. stajékas: stojokelis dem. (2): Nu vo blaskyc linai jr Stojoke: lis. Itai pastacyc žūksmų stojokélis padaryta Psl. stotyva sf. ppr. pl. Zr. stotyvas: Velanas, stocjvos, tai kur stovai toki, sést lintélé Psl. strakavoti, -ėja, -6jo (sl.) apdrausti: Prik Pol'§¢ai arkliai jau strakavéci būvo Bbr. strénas, -a adj. (4) Zr. strėčnasai: Tai manas stréénas brolivkas Psl. 198 pa-strélioti sušaudyti: Su žydais nūvežė mėdzian ir pastrėlioj Psl. raz-strėlioti Zr. ažstrėlyti: Niémdcai ažvežė Krupliuos ir rastrėliojo Psl. strogastis (sl.) sf. (1) draudimas, drausmė: Ariélkai (naminei) ničkali strogascis būvo Bbr. strūšyti, -ija, -ijo (sl.) baidyti: UZjis neskiinda, danas strėošija, kap itai un jį ąimi Psl. | refl.: Sėnas, alė nebijo, nesistrošija Psl. in-strd8yti prigąsdinti: Jį tadū saviétai, kab atdjo, instrošijo Bbr. pa-stūkoti pabelsti: Nuvėjį jump, pastūkoj lungaii, mažū any jaii mieke Dnr. stuškėlė sf. (2) dem. žr. stuška: Itoj stuškėlė kap kaittas mergūtai padais kasos Dar. sudba (sl) sf. (4) likimas: Itai sudba tokia žmogo Psl. sidyna (sl.) sf. (2) plg. pasūda: Burokelius sukapojam sudzynon ir pastūtom Bbr. sūkravičios (sl.) sf. (1) pūliai: Vocy dzicka ir sūkravičos nubėgo. O kiek sukravyéy isaj Psl. sumka (sl.) sf. (2) krepšys: Tep tijaiikai prieg sienai stou boba ir su sumkū Psl. surdvatka (sl.) sf. (1) išrūgos: Surdvatka bėga iš klynélio Psl. survitutas (sv.) sm. (2) servitutas: Visur gi būvo majontkéliai. Paandavi būvo survitutūs Bbr. sustivas (sl.) sm. (2) sąnarys: Visi sustavai sopa Psl. svaboda (sl.) sf. (2) laisvė, taika: O tadu parazriiikom, kap išūj jau svaboda, kas savy ažriūko (karves) Psl. svėkras (sl.) sm. (4) uošvis ar šešuras: Itai sesudj mano svėkro, vyro bocios Psl. svierépa (sl.) sf. (2) svėrė: Un laitko vienos svėričpos paišdugį Psl. svindkas (hibr.) sm. (2) paaugęs paršas: Jail svindkai, jaū kūsnį dzidesni parSaliai. Kur paršai kųsnį dzidesni, tai svindkai Psl. svistūoti, -ūoja, -avo (sl.) švilpauti: Salavėjus svistūoja gražai Psl. Saravéti, -ėja, -6jo (sl.) liečiant trinti, brozdinti: Bégdamos koja až kojos šaravéja Psl. | refl.: Ei, sūko itos bobos, kuf tu tį pie sienų šaravojies Psl. ap-šaravėti apibrozdinti: Skraidzydamos anas kėjas apšaravėjo Psl. šaša (sv.) sf. (4) plentas: Tai tep vo Sasa, o més cia kanévoj sédéjom Psl. ščėbrėlis (hibr.) čiobrelis: Visa ščėbralių privérdu ir geru Psl. šypas (sl.) sm. (4) padaigas, spaiglys: Skūrėoj vieni $ppai, vedoma jdunas capulis Psl. ščiotka (sl.) sf. plg. Sepetelis: Arklip ščotka pie kapitis Psl. Sipkus, -i (sl.) adj. (4) greitas: Šipkūs arklys, o godniai bėga. Dabar Sipki béba Psl. Sipkiai adv.: Arklys skrafida Sipkiai. Pavarnéja arklį Sipkiaii Psl. skarpietka (sl.) sf. (2) puskojiné: In kdjy dzirba skarpietkas Psl. Skdlnykas, -ė (sl.) scom. (1) mokinys: Mani vaikai dar školnykai būvo, vdikscoj Skalon Gud. Slifipkotis, -ojasi, -ojosi (sl.) taškytis: Nuvejaii paz upi, ti žūves §lifipkojasi Drv. Sopa (sl.) sf. (2) pašiūrė: Pastaté Sopy tokiig Gud. Spiégas (sv.) sm. (4) šnipas, seklys: DabaF, kap tadu, tep nuveitai, Spiégas pasakyty, a(Z)strélyt askart Psl. 199 špygūs (sv.) sm. (4) Spygas (2) kaulo čiulpai: Kdulo špygūs išliūdį. Spigas riebūs Psl. špilka (sl.) 3. sagė: Špilkų unsėk krūcinėn Dnr. špilkėlė dem. (2): Na tdu špilkėlį mūskickų, unsisėk Dnr. _ $poras (sv.) sm. (2) pentinas: Gaidziep Sporai. Kap ažlaidė kojon šporų, kap a(ž)sodzino Psl. štampėlius (sv.) sm. (2) tilto atrama: Atkasé trūcių štampėlių, akmenį dastėjo, paveléjo, išmetė viršun (ps.) Psl. štrafas (sv.) sm. (4) bauda: Gyvi ažimdė ir štrūfų dėjo Bbr. Stuka (sl.) sf. (2) pokštas, juokai: Oi rodė štukas Psl. Stukdrius (sl.) sm. (2) pokštininkas, išdaigininkas: Ot štukorus, ojojėj, kū anas būvo štukorus Psl. švėdras (sv.) sm. (2) megztinis: Anas jūodų švėdrų pagriebė Psl. švėdskas, -a (sl.) adj. (4) švediškas: švėdskasai emph.: Kad žilas su rudais obuoliais itai švėdskasai arklys Psl. švogerka (sl.) sf. (2) svainė: Itai švogerka mana būvo atdji Psl. tablietka (sv.) sf. (2) tabletė: Oi mdn tep siufité ir tabletkas iš Vilnio Psl. talačyti, -ija, -ijo (sl.) galabinti: Vilkai jas (avis) nata talūčija Psl. tancavéti, -ėja, -ėjo (sl.) šokti: Seni jauni ir kuproti, visi nori tancavéti Bbr. Bež. Gud. tapačkė (sl.) sf. (1) šliurė: O tas tapackes pamesiū tį, kur būs révaras Psl. až-tapyti užtvindyti: Tj nato unduėoj dzidelis išūj, aštūpijo daūg žūmės Psl. tarcijorka (sv.) sf. tercijorka (2) vienuolė: Tarcijorkų būvo Jujoj. Tercijorkos kas ménas aima spūvėdės Psl. tempyti, -ija, -ijo (sl.) naikinti: Kuoj any tempija pelas? Dnr. iš-tempyti išnaikinti: Nėr kioj mūsių ištempyc Dnr. paištempyti visa išnaikinti: Jap jaii nėr mūsių — paištempytos Dnr. tichti, -sta, -o (sl.) tilti: nu-tichti nutilti: Jai negiedoj, jaii nucicho Psl. tiėšytis, -ijasi, -ijosi (sl.) guostis: Aš ciėšijuos savuém mergūtom Psl. pasi-tiéSyti pasiguosti: Aš vis tep jom pasiciėšiju Psl. patilifanavoti patelefonuoti: Ana patilifanavoj un žūmės un pirmo atūžo (ir etūžo) Psl. timofėjauka sf. (1) žr. timofeika: MoZa timofėjauka tį būvus Psl. tisnindinéti, -ėja, -ėjo (hibr.) plg. tisnyti. ap-tisnindinėti prispausti: Kap sudzirba visūs sienoliūs, jūoj apcisnindzinėja Dnr. an-tisnyti priveržti: Lin pėdų ranika, klioni uncisnija uiikrutniu ir abbraūko Bbr. ap-tisnyti 1. apspaudyti: Padaro krjZy un pirmosios bundėlės, nu pirštais apcisnija Psl. 2. paslėgti: Pamakais apcisnija, kad unduėj linus ažimt, kad nebiit be undenio Psl. raz-tisnyti prispausti, sutraiškyti: Pelė inilanda, tep jų rascisnija slūstas Psl. 200