scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

„Lazūnų tarmės žodyno“ papildymai

Aloyzas Vidugiris; Jonas Petrauskas

Full text

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) ALOYZAS VIDUGIRIS, JONAS PETRAUSKAS COMPLÉMENTS AU « DICTIONNAIRE DU DIALECTE DE LAZŪNAI » Le parler des environs de Lazūnai, l’un des dialectes lituaniens les plus archaïques et les plus singuliers, est aujourd’hui en voie de disparition complète dans l’actuelle Biélorussie (district de Grodno, environs de Vija, ou district d’Yvija). En 1890, d’après les données recueillies par A. Plateris par l’intermédiaire des anciens et traitées par un anonyme (J. Rozvadovskis?), on avait dénombré 3 559 personnes parlant lituanien dans la région dite de Lazūnai (qui faisait alors partie des communes de Bókštas, Jūrėtiškės et Lugamėnai, dans le district d’Ašmena). Lorsqu’il s’y rendit en 1906, Jonas Jablonskis constata de ses propres yeux combien de personnes y parlaient encore lituanien à l’époque; il déplorait toutefois que beaucoup fussent déjà des « gudaujančiai », qui, bien que sachant le lituanien, parlaient dans leur famille — surtout dans les familles mixtes — la langue dite simple, c’est-à-dire un dialecte local du slave oriental (biélorusse ou « poprostu »). On peut donc estimer qu’à cette époque, plus de 6 000 personnes maîtrisaient encore le lituanien dans les paroisses de Lazūnai, Dūdos et, en partie, Bókštas. En 1957, on trouvait encore des personnes âgées comprenant le lituanien et sachant le parler un peu, jusqu’au village de Vinkšnėnai, qui dépend de la paroisse de Vija. Après la Première Guerre mondiale, des écoles privées lituaniennes, puis des salles de lecture, tentèrent encore de s’implanter dans les villages de Bebrėnai, Daunoriai, Lazūnai et Pāsaliai, mais les fonctionnaires polonais les supprimèrent très rapidement. Le prêtre Gumbaragis, qui avait exercé son vicariat à Lazūnai et beaucoup contribué à la culture lituanienne locale, fut déporté. Une atmosphère extrêmement hostile fut instaurée à l’égard des personnes parlant lituanien. B. Maknickas, né en 1908 dans le village de Saliniai, et M. Varanelytė, née en 1910 dans le village de Mėgūnai, se rappellent combien il leur fut difficile, alors qu’ils étaient déjà presque adultes, de se mettre à parler « poprostu ». Entre 1952 et 1960, les linguistes lituaniens trouvèrent encore ici un nombre assez important de représentants de la génération âgée qui parlaient lituanien. Hélas, le temps les fauchait sans pitié; lors de l’expédition de 1988, il ne restait ici que cinq personnes âgées parlant bien le lituanien: Petras Žaldokas (1903—1989), du village de Bebrėnai, qui vivait près du village de Lazūnai; Bronius Maknickas, né en 1908 dans le village de Saliniai, qui vit aujourd’hui dans le village de Daunoriai; Bronius Varanėlis, né en 1912 dans le village de Pasaliai; Jasius Avižius, né en 1913 dans le village de Pasaliai; et la plus jeune, Filimona Varanelytė-Avižičienė, née en 1925 dans le village de Pasaliai. Il y a beaucoup plus de personnes âgées qui comprennent le lituanien et savent encore le parler un peu, mais elles ont déjà trop oublié la langue de leurs parents pour être d’une grande utilité aux linguistes. Il n’est jamais facile d’inventorier le lexique, ou vocabulaire, d’une langue, car celui-ci constitue un système illimité, ouvert aux influences et en constante évolution. Il est donc probablement impossible de recenser absolument tous les 160 mots existants, anciens ou possibles d’une langue ou d’un dialecte. Le « Dictionnaire du dialecte de Lazūnai », publié pour la première fois (V., 1985; ci-après LTŽ), ne contient que les mots recueillis par les auteurs jusqu’en 1982. Cependant, lors de leurs visites annuelles ultérieures, les auteurs ont continué à recueillir des mots ou des sens absents du dictionnaire en question. Un nombre particulièrement important de ces éléments s’est accumulé en 1988, lorsque les données furent recueillies sur place pendant une période plus longue, dans le cadre du programme d’atlas linguistique européen consacré à la lexicologie. Les compléments se composent principalement de formes et de dérivés de sens de mots (racines) déjà relevés auparavant, qui n’avaient pas été inclus dans le LTŽ. Il s’agit de formations préfixées (par ex.: pasi-agraštáuti, papa-akėti, pri-miklyti), de dérivés suffixés (par ex.: -audinėti, -mušdėti, malkėlė sf. dim.¹, malkinė sf., rietuvėlė sf. dim.), ainsi que de dérivés sémantiques, ou de sens (calques), et de dérivés (par ex.: baronáitis « vanneau huppé », broliukas « orpheline », dėgintis « chercher des hérissons »). Le LTŽ omet des verbes réfléchis (par ex.: gyvėntis, pasinorėti, tašytis); inversement, le LTŽ ne consigne que des verbes réfléchis, sans leurs formes non réfléchies (par ex.: daklausti, prisikandalyti, dažinoti). On rencontre des formes de présent construites différemment, par ex.: dėnga, grūsta, klėmpa, kliūdžia, minkia, mirkia, à côté des formes indiquées dans le LTŽ: dengia, grūva, klimpsta, minko.... Quelques verbes sont consignés avec des préfixes non abrégés, par ex.: apimti (Apijama lakštus, apijama [kolorado vabalų] kap vuogų, až raudonoz búlboš Psl.), ažušinti (Tep kartų gyvuoninį pašimų ažušyniau Psl.). En raison du déclin du dialecte et des contacts étroits avec les langues slaves, le radical de certains mots varie (par ex.: gražtuvas, skietỹs, žibankštis, cf. LTŽ gražtūvis, skietas, žibankštė), le nombre (par ex.: matavýlai, salotá, cf. LTŽ matavýlas, salótos), ou le genre (par ex.: ėsliai, stotyvà, cf. LTŽ ėsles, stotyvas). On a relevé un nombre assez important de mots dont l’accentuation diffère, par ex.: boikùs, -i adj. (4) (Oi boikùs bernùkaz búvo Psl.), čeraunýkas sm. (2) (Kūnigas žinój, što ėnas čėraunýkas Psl.). dziędai sm. pl. (2) (In dziędų gi gatávija válgyc gerau jau Bbr.), ketūrnỹtis sm. (1) (Ketūrnỹcis itai vadzinos Bbr.), merkavóti (Jaūgi jūs tep mūsi merkavójat Psl.), miedzis sf. (4) (Miedzis geltóna, graži Psl.), pirkdyti (Ariėlky reikėj pīrgdzyc, o grašų nebūvo Bbr.), reštinis, -ė adj. (2) (Nubėgo reštinis autobusas un Jūrótiskes Psl.). visokis, -ià pron. déf. (4) (Rinko ir rinko mani: ir balšavýkai, ir niėmčai, ir visokià chalėrija Psl.), zakristijà sf. (2) (Pilnà zakristijà tų bóbu Psl.), žvaigždė sf. (2) (Žvaigždė kàktoj Psl.). Il convient de mentionner séparément certaines formes intéressantes de mots connus, ou certains de leurs emplois, absents du LTŽ, par ex.: abidvėp adv. (Manip gi abidvėp dukterėp mašinos šåvos: ir vienåp, ir kitåp Psl.), arkliūoj instr. (O tep arkliūoj važinėja, rovarais važinėja Psl.), tåvo ne bėdà « ce n’est pas ton problème » (Tåvo ne bėdà, aš móku aškalbėc šūnį, šūnes nelós Psl.), pribūtas, -à « arrivé » (Cia visi žmonės pribūci, svečimi Rbr.), jiemiem (In-sàkė jiemiem Psl.), radusỹs « qui se sont trouvés » (Visókių familių búvo radusỹs Bbr.), prieg šventėmjiem (Sirgo i po tôm gi nùmirė un visų švintūjų, prieg visiem švintėmjiem Psl.), tamiñ in. (Aš jūmi umpilsiu poperålin tamiñ nuožuolnės karós Psl.) káliep 1 L’orthographe et les abréviations (par ex.: adj. dem. sl, Bbr, Dnr, Psl, etc.) des exemples présentés ci-après sont les mêmes que dans le LTŽ. Les formes de mots accompagnées de phrases illustratives données ici dans l’introduction ne sont pas répétées dans les compléments du dictionnaire qui suivent. Les nouveaux emprunts présentés sans phrases ne sont pas répétés non plus. 11. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 161 adv. (Kāliep maski šunýčiai Gud.), senōpip ou (Senōpip ažēik, mōža ānas tāu rassa-kis Psl.). On emploie des formes emphatiques particulières de pronoms à terminaison définie, par ex.: kitãsai nom. (Ir dziėdai būvo, viēnas ir kitãsai Uos.), kūnigojo gén. (Reikia klausyc kūnigojo Psl.), udavój nom. « veuve » (Aš udavój gi buvaũ tris [metus] su pusī Psl.). Il convient également de mentionner des expressions phraséologiques intéressantes qui ne figurent pas dans le LTŽ, par ex.: an višōs galvōs « très violemment » (Jai reikia rékc un višōs galvōs, kad anā girdėt kũ Psl.); an vėjo « pour rien, en vain » (Ot ir visa razlais un vėjo Psl.); až ausių imtis « être très étonné » (Ānas kap pračiitōs pro tavi, tai tu až ausių imsiēs); až živatų rinktis « se tordre de rire » (Ānas kap pračiitōs iš gazētos, tai visi až živatų rankas Psl.); pabučiūoti prabājų « ne rien trouver, trouver la porte verrouillée » (Pabuciavai prabājų ir namō Psl.); do chalērija « beaucoup, en quantité suffisante » (Lasiũ a(ž)sivedē da chalērija Psl.); dantys mūdrascies « dents de sagesse » (Duncys mūdrascies, mės sākēm Psl.); duōti prikūryti « donner une correction, harceler » (Duōs prikūryc āny [uodai], nepamiegōsi Psl.); Diēvo kar-vāitē « coccinelle »; ir dūko nebūti « ne rien avoir » (O momōz dukterēs ir dūko nēr Psl.); ciēlų maišą « énormément » (Priūtarijau jūmi ciēlų maišų, ciēlų maišų priūtarijau, primelavāu Psl.); kāutis ažvačia « ruer » (Arklýs kāunas ažvačiu Psl.); kap čebatas « complètement » (Sakaũ, dūrnas kap čebātas Psl.); kap čērtas « sans fin » (Partizōnai gērē kap čertai Psl.); kap kačērga « sans entrain » (Kam ānas [kuinas] mān, tįsia kōjas kap kačērgas Psl.); kap zvanai « avec éclat » (Kap būvom Pāsaly, tai būlo giē-mam kap zvanai Psl.); kap žvėris « avec fougue, rapidement » (Arklýs āima kap žvėris Psl.); ōran nueiti « aller faire ses besoins » (Živati svlā, ōran nenueisi, tep ir smerčis Psl.); pirmā galvā an karkūžēs « personne d’âge mûr » (Dar nesēnas — pirmā galvā un karkūžēs Jsk.); nug rāžumo nuvaryti « étourdir » (Kap dāu pāmaku galvōn, ir nug rāžumo nuvārē, o Petrūkų į tų Psl.); nug mažanų dienų « depuis le plus jeune âge, depuis l’enfance » (Tai āny nug mažanų dzienų mokēi, nu bōcios kalbēi Uos.); liežūvi turėti « savoir une langue » (Vot kiek liežūvi turū — kēturis liežūviūs — ir Pāsaly sēdziu Psl.); pirmōj polkā « première danse » (Svōtu pirmōj čerkā ir pirmōj pol'kā Psl.); strūkas liežūvis désigne le parler des « żagūnai », ceux qui parlent parmi les Lazūnai (Strūkas liežūvis mūs, tolī nenuevisi Jsk.); vyžų daužėtas « hébété, bizarre » (Ānas tokīs kap vyžų dauštas Gud.) L’oubli de la langue et les contacts étroits avec les langues slaves entraînent l’apparition de nombreux hybrides et emprunts, ainsi que des variations phonétiques, par ex.: baraznà sf. (4), cf. ežia (Ir toj baraznà, nēr ažōs, o kad būt gi ažā Psl.), bōbočka sf. (4), cf. bōba, bobulė (Bōbočka, rassākai mūmi skāškų Psl.), ōlena sf. (1) « os », padāšva sf. (4), cf. pādas, padōbnai adv., cf. padābnas (Giema kap bāciuska padōbnai Psl.), ponedielnykas sm. (1), cf. panedielnykas (Dar mōža ponedielnykan sākē Psl.), sākaras, sāčharas sm., cf. cukrus (Sākaro gi nebūvo, īto cūkro Bbr. Ašpīlē vūogas sācharu Bbr.), sarokā sf. (2), cf. šārka, susim adv., cf. sausēm, sausim (Vo, kad pasāko, tai susim neteip, susim neteip, Psl.), sviežickas -à adj. (3ᵇ), cf. švėžickas (Sviežicki paūtai, gārdūs Psl.), ščestlyvai, ščeslyvai adv. (Jau sudzievū ščestlyvai Psl.), udaũ-cas sm. (2), cf. udaũčius (Ītai udavā su udaucių apsižānio ir dār radāisi aš juosnī Psl.), žōratka sf. (1), cf. žōaratka. Une bonne partie de ces formes sont des créations occasionnelles manifestes. Un homme de Joskūnai (Samuelis), qui n’avait pas parlé lituanien depuis longtemps, voulant prononcer le mot 162 arklyš, lui a ajouté la racine de žirgas (« cheval »), en disant: žirklyš ir kumelė, mais a poursuivi ainsi: Nüvedė arklūš ganýc Jsk. Les noms des mois actuellement employés sont pour la plupart slaves, bien qu’une partie des locuteurs connaisse aussi leurs équivalents lituaniens, par ex.: saušis sm. (2) — stičnius sm. (2), vasaris sm. (2) — liūtasai sm. (2), kóvas sm. (1) — mórčius sm. (2), balandis sm. (2) — kvietnius sm. (2), gegužė sf. (2) — mójus sm. (2), biržėlis sm. (2) — čėrvcus sm. (2), liepas sm. (1) — lipcus sm. (2), rugpjūtis sm. (1) — šerpnius sm. (2), rugsėjis sm. (1) — (v)žesnius sm. (2), spális sm. (2) — padziėrnykas sm. (1), lãpkrītis sm. (1) — listapōdas sm. (2), gruōdis sm. (2) — grūdnius sm. (2). Les ajouts comportent relativement peu de mots à racine nouvelle ou de nouvelles acceptions. La plupart d’entre eux sont des emprunts, qui font souvent double emploi avec des formes lituaniennes. Cela ressort clairement des renvois aux mots ou aux acceptions déjà présents dans le LTŽ. Les formes principales ne sont données que pour les verbes nouveaux (dérivés suffixaux et emprunts). Les autres formes, diverses formes préfixées ou réfléchies, à quelques divergences près, sont isolées et ne diffèrent généralement pas des dérivés analogues du LTŽ. On présente d’abord le lexique lituanien, c’est-à-dire les mots à racines lituaniennes. On y inclut également les mots internationaux peu modifiés et les emprunts anciens entrés dans la langue littéraire. Cette partie du lexique constitue au total environ les trois cinquièmes de l’ensemble des ajouts: abi kuris (hybr.) pron. indéf. n’importe lequel: Atvažujit subatōn vot abi kurōn Psl. pasi-agrastáuti comme en lituanien standard: Amà sõdan pasagrastáuc Dnr. papa-akėti herser entièrement: Žydziūnai jau papaakėji bul’bàs Dnr. Kumpuosa jau visa papaakėta Dnr. ambolatōrija sf. (1) dispensaire: Aš jau iš ambolatōrijos bėgu Psl. amērika sf. (1) pays de la richesse: Negodni tį žmonės, cionbikai amērika Psl. amerikōnas sm. (2) cf. amerikōnčius: Vaikai amerikōnai, tį gimė Bbr. an prép. avec gén. selon: Ne šėnas, dar gražūs un jo metų. Pranūkas gražūs un jo metų Psl. apsiavimas sm. (2) comme en lituanien standard: Apsiauc, tai brungus būvo apsiavimas Bbr. pa-ardýti démanteler: Paardzýe skōra mõžna, o tadiu pastātai kad nori Dnr. pasi-ardnėti labourer, retourner la terre: Kap pasardzīnėjo perdzėn, tep, sãko, nāta peciāi sopa Dnr. pasi-árti labourer à proximité: Dãvė ir bernāku kįsnį pasārė, kad prjunkt Dnr. raz-árti (hybr.) labourer ensemble: Nėra ažōs, a kad būt gi ažā, o taigi ažā razartā tį ir tį Psl. artýsis, -i adj. (2) proche: Pastātė cionbikos tàn galān artysian Psl. papa-aštrinti aiguiser entièrement: Kalviep papaštrino visa: ir peiliūs, ir pjāutuvus Dnr. ātomas sm. (1) atome: Ir ōt ātomas, visa (potvynį) Džievãs visa kab dâu, tep ir ātomo nereikia Psl. nusi-audýti être étourdi: Nusiaūdai gi jau tū, kō stōvi kap stulpas Dnr. augdinėti, -ėja, -ėjo croître. ap-augdinėti se couvrir de végétation: Kap runīkos apaugdzinės, bōtas būs žmōj Psl. at-augti 1. comme en lituanien standard: Nugūrina (ragą), pakōl’ atauga, būva su vienu ragū Psl. 2. comme en lituanien standard: Apėdė (sodus), ir nebūvo lakštį, ale atāugo Bbr. 11* 163 až-augti 2. encrasser: La cheminée s’est encrassée de suie Psl. aukštas, -à adj. (3) 2. Qualifiant la qualité: Farine Balci, du premier grade, de qualité supérieure Dnr. aukūnė sf. (1) voir alkūnė: C’est quand tu grattes avec le coude là Psl. panusì-aūti se déchausser tous: À travers les prés, ils sont allés pieds nus, sans chaussures Dnr. papa-áusti s’éclaircir entièrement: Nous, les Velūkai, avions déjà tout éclairci Dnr. avãrija sf. (1) comme en lk.: Mon fils est mort dans un accident Psl. avýtinis, -ė adj. (1) de brebis, des brebis: Viande de mouton Psl. až prép. avec le gén. 11. derrière, à la suite: Pour faire paître les vaches, il faut aller et aller derrière les vaches Jsk. išsi-badžioti vagabonder: Ils ont vagabondé trop longtemps, maintenant ils dorment Dnr. paiš-baidyti effrayer toutes: Ce satané a effarouché toutes les poules Dnr. baidlyvas, -a adj. voir bailyvas: Il est peureux, il a peur de tout. Le cheval est peureux, il s’est effarouché et s’est cabré Psl. balandà sf. (3ᵇ) comme en lk.: Il balance deux colombes, ces colombes Psl. pa-balnóti comme en lk.: Le cheval est déjà sellé, monte et pars Dnr. báltas, -à adj. (3) 2. cher: Je suis resté assis près du cher village, à parler de mes affaires Bbr., Bžm. pra-bálti comme en lk.: Elle étend des draps sur le plancher et ensuite sur le sol, afin qu’ils blanchissent Bbr. baronáitis sm. (2) bécassine des marais: Le baronáitis sème l’herbe Psl. répandre tout éparpiller: Kap neážrėse maišo, tep ir paišbarstė grūdus un kėlio Dnr. frapper à la porte toquer: Pazdairai, kas ti pabarškino? Dnr. se faire gronder réfl. voir gronder: Kap ãny i (š.)sibórė, tep dabar nesuveido krūvõn Dnr. se plaindre réfl. se lamenter: Anã nãta prisibedavójo po bõciai Dnr. courir dans tous les sens comme dans la langue commune: Vaikai kap ragi išbėgiojo Dnr. entrer en courant entrer en courant: Aš pirkiõn inbėgau, kačèrgu ėmiau ir bėgõm būdòs Psl. partir rapidement filer rapidement: Nubėgo reščinis autobūsas Jūrótiškėn Psl. arriver arriver: Atveža iš Lazūnų, un rõvaro padbėga ir pèrka Bbr. frapper, -e, -é frapper, résonner. résonner en s’éloignant résonner, se faire entendre en s’éloignant: Nu niẽmčai adbel dinėj ir selãz dègino visa Psl. jeune homme m. (2) 3. garçon célibataire, homme non marié: Nebūvo žmonõs nė, ne, bernukū vo tep ir gyvėna Psl. petit bouleau m. (2) dim. voir bouleau: Beržūkai ir cionbìkai yrà Bbr. empester empuantir: Kap kadù ãnas ir pàbezda Dnr. se péter dessus voir se péter dessus: Pribezdėjo, alně nõsi vėrcia Dnr. délaver, déteindre dégorger, lessiver: Jaũ visùs linùs tadiù būvom pablàški Dnr. meugler abondamment comme dans la langue commune: Mãnos kárvės prisibliauš negirdžtos Dnr. pa-bliūžnyti parler pour ne rien dire: Ãnas nègal' būc nepabliūzniji Dnr. blogýbė sf. (1) comme dans la langue standard: Ir visókias blogýbes pragývenai Dnr. blogýn adv. voir blogas 1: Nu gerėsnis kūsni, bo ne blogýn àima Psl. pa-braidyti comme dans la langue standard: Įtas vaikas neištrivõs nepabraidė po ūndeni Dnr. brãzdas sm. (4) comme dans la langue standard: Reikia pjáuc kap brãzdas raũndas Psl. až-brinkti gonfler: Išminkyta dúona ažbrinko Dnr. 164 pa-bristi comme dans la langue standard: Pabrėndž' tį kūsni, pazdair, kas tį guli Dnr. broliukas sm. (2) orpheline: Broliūkai cik žýzd' daržaly Psl. bronchitas sm. (2) comme dans la langue standard: Nù a jùs nuk kõ gėret, nug bronch(i)to? Psl. brūkšterti, -ia, -ė entailler: Nu õdzina, brāt, brūkšters, sucēinsi kap kaladā Psl. prisi-būdinti comme dans la langue standard: Nėgaliu jō prizbūdzinc, nāta miēkc' Dnr. bulbavienà sf. (3) cf. bulbiena: Makryčā klōjasi apaciōj kur bul'bavienà Bbr. burbalka (hybr.) sf. (1) bulle: Vėrda, liš būrbalkos šokinėja Psl. burokėlis sm. (2) betterave comestible: Tai raudōnus burokūs vadzina burokėliais Bbr. an-būti rester un moment, demeurer debout: Až vaikų neunbūs manīm ito kundziūko Psl. in-būti 1. rester en vie, survivre: Tadù až nēmčų neinbūsi, a(ž)strēlis Psl. 2. rester un moment, endurer: Oijē kap āima kārvēs kakarūžon, tai nē rōdos nē kokiōs nēra, negal' inbūcie Psl. pa-būti 3. se produire, arriver: Kōlai i(š)simōko, visa pabūsta Bbr. buža sf. (2) 2. bouche: O kū, sakau, maź jau būzon duōs, kat paprašysiu Psl. čakoti, -oja, -ojo tictaquer: Mōža kur čakoja češai Gud. charakteris subst. (1), comme lk.: Viši un vieno charāktaro vaikai kap čābatai Psl. čikt interj. marquant un coup: O užžs i(š)stūmė gālvu ir čikt mān būrnon Psl. pa-čiukoti pépier: Any (višteliai) liš kūsni paciukoja Dnr. cukrinė sf. (2) diabète: Cukrini šir(k)sta tōj, kuri až jauniko Dnr. čeplys subst. (4), cf. čepela 1.: Māika pavadino čepliu, čeplys Gud. čianoj adv. voir čianai: Jau nēsnōri čianōj būcie, jau senā džirbuos Psl. čianuikai adv. voir čionāika: Kab ras itep čenuikai, kurākai brukavōjom ūlyčias Psl. prisi-čiunėti se taire: Dōs jau prisčiūnėjau Dnr. čiunti, čiūna, čiūno se taire. pri-čiunti se taire: Sāko, kap atvažāu Bōkštan, pričiūno, jau negiedōj, jau mucho, bijōj bokščōnių Psl. apsi-dairinėti 3. réfl. surveiller: Dabar reikia ir žmōnų jōjų apzdairinēc Dnr. iš-daryti préparer: Reikia palyno išdaryc Psl. dausos sf. pl. (4) tropiques: Žūsēs bēga un dausų, un šilto dāikto Psl. à marteler 2. couper en frappant: Les outils de ma jument sont tranchants, il faut les couper, mais cela ne coupe pas; il les martèle avec une pierre (flk.) Psl. marteler, -e, -a voir daužd(in)ėti. marteler à travers voir perdaužinėti: Ils se sont précipités l’un sur l’autre pour marteler le marché Bbr. enfoncer 2. ficher, enfoncer: Il enfonce un pieu dans le sol et prend les rênes Psl. enfoncer en série enfoncer beaucoup: Il enfonce des piquets et marche ensuite (il étend la toile) Bbr. couvrir recouvrir: En hiver, il faut recouvrir toutes les fenêtres pour les acheteurs Dnr. se couvrir réfl. voir indėdinėti: Sur les branches, là où les bobines s’enroulent Psl. ardent, -e part. 2. vif: Chevaux fougueux Psl. être ardent 4. avoir chaud à cause de la fièvre: Tout le monde brûle, et la tête brûle Psl. 5. réfl. chercher des étalons: Les juments sont en chaleur, elles veulent un étalon Psl. 165 až-dėgti 3. brûler, prendre une teinte hâlée: Aždegė rūdas visas Psl. in-dėgti chauffer: Taigi pridega kūsni pečuj (duona), kap mochai indėga pečius Bbr. insi-dėgti s’enflammer: Šuodziai reikia ištrindzinėc, bo insidėks kamini, a(ž)sidėks pirkia Psl. paaž-dengdinėti couvrir souvent: Any avurkuš un nakcės paażdíngdzinėja Dnr. deñgti, deñga, -ė cf. couvrir 1: Tadu šaudais deñga Dnr. ap-diñgti couvrir: Abdenga šaudais ir kroiku padaro Dnr. až-dėgti 4. interdire, fermer: O kap dazinōs vlasčis, da jūmi aždīñks ītu, kaplyčių jūsiu aždīñks Psl. dengtuvas nom. (2) couvercle: Dingtuviu kôc kų apdigdzinėjam Dnr. dengtuvelis dimin. (2): Reikia dingtuvelių apdinge pienų Dnr. dėti 9. attribuer: Gyvį ažimde (už javų išganymą) ir štrafų dejo Bbr. až-dėti 5. éteindre: Papritlėjau ūndeniō, čysta aždėjeu ugnį Psl. pasi-dėti 5. pron. regarder: Ītas fūrmanas paždema-nūmirė, gũl neģīvas Psl. dezertýras nom. (2), comme en lituanien standard: Ažemė tuos dezertyrus Psl. diemedis nom. (1), comme en lituanien standard: diemedėlis dimin. (2): Diemedėlis augo tī Psl. dienavóti, -oja, -ojo (hybr.) passer la journée: I vakarōja ir dienavōja Jsk. diešin adv. sans qu’on sache: Atseis ar neatseis, jau dziē(ž)žin Psl. Dievùliau bočiùliau interj. (pour exprimer l’étonnement): O tī gi balā, Dzievūliau bočiūliau! Psl. paiš-dirbinėti fabriquer en grande quantité: Ir kô jamp nēr paišdzirbdzinėta! Dnr. pér-dirbdinėti voir perdirbinėti: Nu ale mōža pérdirbdinėj čià ānas Psl. da-dirbti (hybr.) finir de travailler: Aš paskrebūška, bocià skrebój skrebój ir kōju nedadzirbo (nes šlubas) Psl. išsi-dirbti 5. pron. se salir: Klōj skarōčų un stālo, kad stālas nei(š)sidiržint Bbr. pra-dirbti relâcher: Pasimi rūblį ir pradzirbi Psl. dirigúotis, -úojasi, -ávoši osciller: Vilkai kap ažžaidzia medzy, tep až mēdzias dirigūjasi Psl. pa-drabstyti creuser en grattant: Kūr itai ragėta, vištos daržų padrāpstė Dnr. paapsi-draskýti se griffer les uns les autres: Any (vaikai) kap lis šūveima krūvōn, tep paapsidraško Dnr. draũgas nom masc. (4) (nj.) comme en lituanien standard: Nu draugai jō suvažāvi Psl. dryžinis nom masc. (2) outil pour tailler des rainures: Dryžiniu pjāuna ravelį ir dėma dūgnų Psl. dukteris nom fém. (3ᵇ) voir dukte: Aš po bociū Varanėlio Mikalōjo dukteris Psl. paan-duoti donner, distribuer: Jau ana dukteris paandau až jaunīkio Psl. parazdúoti (hybr.) distribuer: Milēnksasai (žemę) tai lis parapkām parāzdavē. Jau āny slūžijo, tai jiem parāzdavē Bbr. prisi-dúoti 3. pron. donner une bonne récolte: Tadu cieji lināciei ka(p) pridzūoma tep nāta gerai Bbr. susi-dúoti apparaître comme un fantôme: Sākė, suždāvi būvo gaidžyš Bbr. paaž-dūgnyti mettre un fond à tout: Paaždūgnijo visūs kuodžius Dnr. 166 pa-dvėsti comme en lk.: Nebi, dābar ānas (telias) nepadvės Dnr. dvilkt interj. pour exprimer un mouvement brusque: Un ti um pievos nuvėjo, itai visi dvilkt i nuvėjo (pour se faire photographier) Psl. dvynyš m. (4) cf. dvynykas: Dzvyniai būvo āny. Anà turėj dzvyniūs Psl. dzaň interj. pour noter le son des clochettes: Ėch važiuoja jau ānys – dzaň dzaň dzaň, kap jau žino, kur mergos yra Bbr. iš-džiūboti 3. boire jusqu'à la dernière goutte: Pakusni ir išdžiūbojom tep mės tų vynų Psl. džiovindinėti, -ėja, -ėjo faire sécher. pér-džiovindinėti faire sécher excessivement: Nesudžiūvo kap kārtas, reikia pérdžiovindzinėc Psl. paiš-džiovinti faire beaucoup sécher: Dabar tai nėra bėdės, paiždžiovino ir vėža Bbr. pér-džiovinti faire sécher de nouveau: Reikia pérdziovindzinėc šienų, ne kur dė́sies – pérdziovinsim Psl. pra-džiovinti faire sécher un peu: Pradžiovinam rugiūs ir mālam Bbr. ėch interj. pour exprimer l'admiration: Ėch važiuoja ānys, kur mergos yra Bbr. at-eidėti 5. sortir: Kap ataidėm iš pirkios, tep pakavolki atpjóu duonos ir dáu Psl. ap-eiti 6. contourner: Kirmėlėm apėj sōdas, nieko nepadarėm. Slyvàs visàs apėj, visa čysta apėj kirmėlės Bbr. at-eiti 8. se retirer, s'en aller: O bōba laīnda: ataiki, sāko, ir krūcinėn dâu kulokū Psl. da-eit 5. mourir: Un Velýkų kap ašpjōu (kumpį), tep ir veršis daūjo. Un Ažūgavenįų ažūgo, o un Velýkų ne. Ir veršis daūjo Bbr. sortir commencer, survenir: Nous avons commencé à parler, quand la guerre a éclaté, quand les bolcheviks sont arrivés Psl. dégénérer moralement: Aujourd’hui, le monde a dégénéré Psl. se noyer couler: Trois sont partis. Trois enfants sont allés dans cet étang Bbr. passer de l’autre côté changer de camp: Ils avaient changé de camp, quelques dizaines de milliers de personnes, quittant les bolcheviks (pour aller chez les Allemands) Psl. arriver, se passer se produire, avoir lieu: Eh bien voilà comment c’était, c’est ainsi que cela s’est passé Psl. éclats nom masculin pluriel (4), voir ėšles: Les éclats ont été faits avec un couteau Psl. ronger abîmer: Et notre verger a été rongé par les gelées, et il n’y avait plus de feuilles Bbr. tout dévorer manger entièrement: Tout a déjà été mangé: le foin comme les aliments Dnr. ficus nom masculin (1), comme en lituanien standard: Le ficus poussera jusqu’au plafond Dnr. compassion, -on nom féminin (1), pitié, sympathie: Quand il n’y a pas de compassion, il n’y a rien à pleurer Psl. inventer comme en lituanien standard: Il n’a rien inventé et n’inventera rien: comme c’était, ainsi cela restera Dnr. faire paître mener paître: Un seul berger gardait le troupeau, tandis que nous en menions quelques-uns paître Jsk. faire paître comme en lituanien standard: Il a fait paître tout l’été, et en a engraissé deux pouds Bbr. s’effrayer pronominal: prendre peur: Quand ils ont aperçu l’un des leurs, ils ont tous pris peur, se sont enfuis et ont grimpé Dnr. prendre peur être effrayé: Je sursaute quand la porte claque Dnr. s’emmêler pronominal: s’embrouiller: Oh, c’était difficile de comprendre, tout se mélangeait simplement en lituanien Psl. 167 ążsi-gavėti refl. voir ažgavėti: O a(ž)sigavėc un Ažūgavėnių reikia Bbr. geltonavótas, -a (hybr.) adj. (1) jaunâtre: Geltonavóta markvà tǫj, rudà tumšesnė geltonavóta Psl. paiš-gérti 2. boire un peu: Kap cik paižgera tep ir skaūnasi Bbr. gesýti 2. lâcher de la vapeur, bombarder: Araplānai vis skrañda, kūšni abdairė žmonių, balševykų ir gėso Psl. giedodinėti, -ėja, -ėjo chanter, entonner. at-giedodinėti répondre en chantant: Ānas ažgiedój, o anà adgiedodinėja jām Psl. at-giedóti répondre en chantant: Ir vėl ažgieme anà, o itoj adgiema jām. Kap nór tep atgiema. Kap jām papūola, tep adgiema Psl. až-giedóti 2. annoncer: Al¹ svabōdų ažgiedójo balševýkai, visas frōntas, po visų frōntų ažgiedójo i fsio Psl. pri-giedóti chanter en improvisant de toutes sortes de façons: Ir prigiema visāp tī ānas Psl. susį-giñčyti comme lk.: Āny suzginčiojo, o pie kū, paci nežinaū Dnr. pasi-giŕsti 3. ressentir: O kū pagirdot tadū? Psl. pa-gýti comme lk.: Kap pagija, pāts (šašas) nūslupa Psl. réfl.: Šašas kap pažgis, pāts nuslūps Psl. gyvénti 5. supporter: Gi juōkas, nėgalim gyvénc iż ito juōko Psl. gyvéntis refl. voir gyventi 1: Kap gyvėnasi tāu, kas girdėcis? Psl. su-gyvénti 3. acquérir en vivant avec quelqu’un: Su juōj anà bērny sugyvėno Psl. gyvuonỹs m. (3ᵃ) voir gyvuonis: Gyvuonỹs nāta sopa. Tep aš kartū gyvuonīn pāšinų ažūšūniau Psl. envelopper, couvrir: Prigōb¹ tu jū kūoj, kad nesušalt Dnr. 2. mettre: Nēša kū užgrōvi un kāklo Psl. devenir beau, -e, - comme dans le dialecte littéraire. devenir plus beau comme dans le dialecte littéraire: Pagražėjau kūšni, pajaunėjau Psl. grāžtuvas nom. m. (2) voir grāžtuvis: Nebūvo knōlių, alē sukē gruštuvū ir tadū kuola-liūs kōlē Uos. grebėzdas nom. m. (2) râteau: Tadū ivuos grebėzdus primuždinėjo Dnr. grebóti, -ója, -ójo voir graboti: Grebōjom ir vėžem, bo visa saūsa būvo Psl. se détourner: Agōtos dūonos pādema – vējas nūzgrīža šōnan Bbr. 2. prendre: Jūos ažēmē, pavelėj visūs tijaukai, neižbēgo, ažgriebē balševýkai Psl. 4. tomber: Niēkali per ty vījany nepēraisi, pīmps prōsta un galvōs grūna Psl. 4. s’allonger, s’endormir: Gīrtaz buvaū, abgruvaū miegun Psl. 2. entrer: Būvo keturi (vokiečiai) selōn ingrūvi Psl. paažgrūti serrer fortement contre soi pour beaucoup de monde: Ītos duōbes jau suvisū paažgrūvi Dnr. par-griūti, pargrūšta voir pargrūti: Dar gēra tōp, kōlai nepārgrūsta, kap pargrūva, gūl¹ Bbr. grōbti, -ia, -ė comme dans le dialecte littéraire. saisir, empoigner ramasser, prendre pour soi: O Jūrikas (ponas) tai āpgrobē žāmį ir jau un tolerų pārdavē Bbr. 168 grūntas subst. m. (2) 1. terre, parcelle: Męs tį jau turėjom cėlių grūntų, cėlių grūntų turėjom, o čia buvo kevirta čėsčis grūnto Psl. 2. nature, caractère: Āny kažkokį vieno grūnto su tuo Vlādžiku Kuzmičium, vieno grūnto Psl. ažsi-grūsti 4. pron. parvenir à, aller jusqu’à: Kur tu dėjes, neišaisi mėkur toli medzi lūgan a(ž) sigrūdi Psl. dasi-grūsti (hybr.) attendre, parvenir à: Lēdzve chalerija, lēdzve dauggrūdau dzenos, bijojau Psl. pāaž-grūsti tout obstruer: Kur ānas jūs paāžgrūdo, ir paci nežinau Dnr. pa-grūsti 4. bourrer, entasser: Pagrūstos mašinos bažnyčioj Bbr. 5. fusiller, tuer: Bokščioniūs būvo suvāri visūs strēliōc, daug pagrūdo Psl. Visūs pagrūdo partizōnai, sudėgino sėlų Psl. papa-grūsti tout détruire: Dabař papagrūdo visūs aparatus (de vodka) Psl. susi-grūsti 4. pron. se serrer, se rassembler: Visi suzgrūdi cionā uliavoja Bbr. gudōninas, -a adj. (1) originaire de Gudėnai: Nūnešė gudōninon ūpên rōkų ir nutāpijo Psl. da-gulėti (hybr.) supporter en restant couché: Mān labai vo sōpa itas dāiktas, aš nègaliu dagulėti Psl. ap-gulti se coucher, s’endormir: Susriņki, būvo, ir giema, nu ir visa, kōlėk ābgula Bbr. gumà subst. f. (4) comme « lk. »: Iž gumòs visa būvo Psl. pra-gūrinti commencer, se débloquer: Oi, sunku būvo pragūrinciē ūtaryc poproštu, gaudais lietuviškai vis Psl. gurklys 4. pomme d’Adam: Žmuōj su dideliu gurkliu Psl. haŕ interj. pour marquer une dispute: O jau senì, tep haŕ, haŕ, haŕ vienas un vieno bōramės Psl. iešniekas, -a adj. (3ᵇ) très petit, exigu: Da koki tavi namėliai, koki āny iešniekiūs, koki āny siauriekūs (r.) Drv. ieškoti(s) 3. pron. se lisser les plumes: Vištos ieškosi, būs šalna Psl. se reposer 2. être mort: Al' dar āny nuvēj pas namūs atsilšinēc. Jau āny atsilšinėja visi, jau visi ažmigo lietuviai Uos. retenir 5. retenir pour obtenir une rançon: Um pievōs nelāidė jau, gyvi ažimđė ir štafų dėjo. O kiekkkart (ponas) ažimđė gyvi Bbr. prendre 6. prendre, attraper: Juos ažėmė ir pavelėj visūs Pel. Ažėmė dezertyŕus ir visa Psl. 7. enlever: Cia tadū ažėmė diōnų selōj Bbr. 8. saisir: Nu do va prijėmiau kūsni, o kūsni ažėmė lietūs Bbr. 9. rencontrer: Sāko, o kad aš jį ažėmž, būūtum pautarini Psl. 10. prendre contre rançon: Ir ažima gyvi ir ažvāro Bbr. retirer 6. retirer de l'argent à l'aide d'un livret d'épargne: Aš jau nuvėjau un počtos nūjemiau šimtų rūblių Psl. achever 5. finir: Vo šienavāi (nors lietus) nu do va prijėmiau kūsni, o kūsni ažėmė lietūs Bbr. Visa jau priimta nog laukō Bbr. indas (nj.) m. (1) comme en lituanien standard: Paštiloju pīrkų, pāprašiu indus ir sēdziu Dnr. institut m. (2) comme en lituanien standard: Atvedė mani institutan anā Psl. intrŷs m. (4) voir intrius: Intrŷs būvo, vienų pautų Psl. jasmentà f. (4) jasmin: Jazmintà gražì āugo. Skynėm jazmintàs Psl. 169 épuiser user, faire partir: Le cheval est si épuisé qu’il ne peut même pas tirer la charrette Dnr. Il est monté sur le cheval, mais ne l’a pas épuisé Dnr. aucun, aucune pronom démonstratif décliné, aucun: O itaz gi dár netúr mašinos jokiós Psl. jujiškis, -ė adjectif substantivé, jujiškis (2) Vijòs, Yvijòs: Jaũ itoj jujiškė savų avūrkų pastatė dvzvidešimc bōnkų. Visa vientara, sàko, jujiškis kūningas dažinòs. Pašàkė kūningu itam jujiškam Psl. cabinet nom masculin (2) cabinet: Anà mani àtvedė savàn kabiniètan Psl. se-débarrasser se défaire de: Nug jų atsikabinau jau aš Psl. de temps à autre adverbe: de temps en temps: Nu išgerà kadù ne kadù, al’ itai gi ne pjėnyča Psl. kadàisnis, -ė adjectif (1), voir kadaikščias: Ot būvo darbo, kadàisnitai sàkė, ot Uos. kairanÿs (rt.) adjectif (4), voir kairinis: Ciesinin ar kairanìn šónan nuveïs, kur pakeravòsi Psl. gauche adjectif (2), gaucher: Pakeravòsi, sûks kairinin ar ciesinin šónan Psl. surchauffer avoir trop chaud: Ot nat šlapià paždaràu unkaĭtus Psl. aller à la selle faire ses besoins: Sėdzis un pūodo, pakākòj Dnr. frapper (rég.) piquer, égorger: Kiaulė žviegià, kap jų kàla kas Psl. enfoncer enfoncer beaucoup: Dunciai toki šakėlėse prikalcì (ratelio) Psl. 3. rouer de coups, battre: Mocnai jām prikòlē galvòn visur, itai jau tām ažūbelavìškiu Bbr. détourner par des paroles désensorceler: Kaltūnas galvòj būvo, nukirpo kasàs, atkalbėjo Psl. parler comme en lituanien standard: Nu ir pérkalbėjau aš tadù tì adgal’ Uos. 2. parler un peu, converser: Tai tì tìjau kalbėjau visa, nu ir pérkalbėjau aš Uos. pasi-kalitiuoti se chamailler: Āny ir paskalitiuoja kap niėkas nėrag Dnr. kamblÿs nom m. (4) voir kamlys: Žolės priranka, àtsuka itus kamblìus ir ėda Psl. kamštis nom m. (2) voir kamštv̇s: Āškimsė abūdų galū bačkòs itais kumščiais tokiais Psl. paap-kapóti tout hacher: Gudzìškėse visos medžiagos paapkapótos Dnr. karasÿs nom m. (4) voir karosas, karosis: Įtų karasìų daugėl’ būvo Dnr. kardiogramà nom f., kardiagramà (2) comme en lituanien standard: Mān padàrė kardiogramų. Nu gerai, ažrašinėja mān tų kardiagramų Psl. ap-karšti 2. ennuyer, importuner: Jaũ mān reikia dàrbas dzirbc, jaũ mān apkarò (kalbėti) Uos. pronom. réfl. Apsikàrsta lig vākari kap dzidėlė dzienà Psl. at-kàrti 2. décrocher ce qui est suspendu, étendre le linge: Vo gi dár nepastàtėm gòdniai šėpos, ūn neatkórau niėko Psl. pérsi-karti se retourner: Anà (gyvatė) pérsikara in šakuòs (gimdyti) Psl. pri-kàrti accrocher: O kiek ūn nù papýniau, ojojoj prikòrau ūn pilna pirkioj, dár ūn kumpi pripilta (svogūnų) Psl. kasnÿkas nom m. (2) 3. collier de caroncules du coq: Gaidziep po barzdū kasnÿkai karulioja Psl. ažsi-kàsti pronom. réfl. voir ažkasti: Aš a(ž)sikasiua pieskañ Drv. kàstis 3. pronom. réfl. démanger: Užys neskùnda. Slivinÿs geltonìckas slìepas ir kūndasi, inkiš, kad išlìstai un jō Psl. 170 in-kąšti 3. manger un morceau, grignoter: Nu tai biednas neturėjė kavolko duonos inkųsc Psl. 1 kaštōnas subst. m. (2) comme dans la langue commune: Pie pifkių kaštōnai augo Psl. 2 kaštōnas adj. (2) de couleur châtaigne: Mūs buvo kaštōnas arklỹs Psl. katilėlis subst. m. (2) récipient de soldat: Negrūdo mūs, nevelėj, kacilėlė atnešė – vo jėse Psl. kaušinis (dial.) subst. m. (2) (cf. pautas) œuf: Skvaruškamp reikia undaužė kaušinių Dnr. Vištos godniai dėma kaušinius Dnr. kažkienas, -à adj. (4) dont on ne sait à qui il appartient: Kaškieną karvė išbėgo Psl. kėkšta subst. f. (1) geai des chênes: Kėkšta čia pie mūs būsta Psl. kelėlis subst. m. (2) diminutif, voir kelias: Da kadū gi aš sustikšiū, ir kurgi aš lauksiu iš kokio kelėlio, iš kokio kraštelio (r.) Drv. kelỹs subst. m. (4) chemin: Kap aškirtaũ aš kartū (gluodeną) kelý, galvā nulindo, nuodega kap liko, pusis, tep ir gulėj Psl. pauzši-kélti se lever tous: Jaũ pau(ž)sikėlėt? ap-kėpti avoir froid jusqu’à geler: Pakā ažėjau tijaukai metrų kokių šimtas, o šalna būvo, ir ap-kepiau Psl. su-kėpti 6. piquer, irriter: Tep mán visų kūnų kap dzilginēm kas šukepė, tep degī pazdarė. Visas kūnas mānas kap itai dzilginēm šukeptas Psl. pauž-kiīmšti tout boucher: Liš paaškiimiš visas skylās, kad nepūšt Dnr. iš-kīrpti comme dans la langue commune: Karčūs čėrtas papȳnė, reikia iškīrpė Psl. až-kīršti 2. tuer: Aškirto (avį), in kāklo ir spira (vilkas) Psl. pa-kīršti couper en morceaux: Kirviū pakirsiū lapūš, nu siečkornia nepasatcyta Psl. kītakas pron. indéf. autre chose: Il fallait réfléchir à autre chose Psl. kītąroz (hybr.) adv. voir une autre fois: Une autre fois, je l’écrirai, j’écrirai l’adresse Psl. da-kláusti voir demander encore: Je demanderai, tu mettras de la laine, voilà, du fil Psl. an-klīmpti, ānklempa, -o comparer à s’enliser: Les prairies étaient grandes. La vache, comme dans une lande humide, s’y enfonce aussi Bbr. kliūdytis, kliūdžiasi, kliūdėsi voir empêcher: Il faut le chasser (le serpent) sur le chemin… alors on tire, mais il ne se laisse pas atteindre, il ne glisse pas Psl. paāž-klodinėti recouvrir entièrement: Toutes les prairies étaient entièrement recouvertes de marjolaine Dnr. klōti, -ōja, -ōjo 4. (dial.) coucher: Ils les couchaient dans l’étable, mais elle ne s’est pas couchée Psl. iš-klōti 2. étendre: Maintenant, on étend le lin, et alors il sèche pendant quelque temps Bbr. paaž-klōti recouvrir entièrement: Toute l’aire de la grange était entièrement couverte (de lin) Dnr. pér-kōšdinėti filtrer: Quand il le faut, nous filtrons le lait une deuxième fois Dnr. kramtytis 2. réfl. se mordre: Le cheval se mord Psl. krėpterti, -ia, -ė mourir, crever: Ceux de Lazūnai sont tous morts de faim Psl. krėstis 6. réfl. trembler: Je tremble comme un tremble Psl. pri-krikštyti baptiser en grand nombre: Le prêtre Feliksas Petkevičius était à Lazūnai; eh bien, alors, il baptisa toute la famille des Feliksas Psl./réfl.: Dix-huit enfants, je les ai tous baptisés, j’ai baptisé des enfants Psl. krimslė f. (4) cartilage: Il n’y a pas de cartilage = dans la viande Psl. in-krimsti mordre: Il est si fort qu’il est impossible de le mordre, il est tout tordu Bbr. pa-nukristi tomber tous: Ažnac panukrito visi lakštai Dnr. 171 paiš-kūlti battre toute la récolte: Anà Jazėbas jau visą paiškùlė, visų jau Dnr. su-kūlti 2. mélanger, écraser: Kanãpių prikrùna tarbelę, sikulia, sikulia ir in kopūstùs mèta Bbr. kunigáitis subst. masc. (1) dimin. voir kunigas: Jõunas gražùs kunigáicis Psl. kurčias, -ià adj. (4) 2. fig. indifférent: Kùmeli kab įmpeni gòdniai, ãnas tadù kurčias, nėgirdaž' nieko Psl. kvãpas subst. masc. (4) comme en lituanien standard: Gardùs kvãpas girdėcie, kvėpia nãta Psl. laikyti, laiko, laikė (verbe) comme en lituanien standard: Kùmpis būs gražùs laikýc ir vályc Psl. paiš-laižyti lécher entièrement: Ragì šuòj alkùnas, visàs tolierkàs paišlaižė Dnr. lãjus subst. masc. (2) cf. tukas: Lãjus itai nog živãto nùimta. Tai riebùmų tų vadzina lãjus Psl. iš-lãkti 2. boire: Čiùt ne visų sklenyčių išlakiau Psl. papri-laižyti casser beaucoup: Ir pradėc nemòžna, kap medži paprilaužyta Dnr. lãužti 2. faire très mal: Po nakčiù tai tep lãuža kõjį, sõpa, negaliù aic Uos. aż-leisdinėti laisser, retenir: Mės atãjom cianai, tai jau ūndeni ażlaizdinėjo Bbr. dasi-leisdinėti 2. réfl. se laisser téter: Ir karvė yra, kų nedaslaizdinėja tėlio Psl. leisti 8. exciter, lancer contre: Per nedėlių būl'bom čėstavojau, per miestelį šunimi lãidiau (flk.) Bbr. atsi-léisti 9. reprendre des forces, repousser: Apėdė nãto ir nebùvo lakštų, alė atãugo priš Pėtrų, priš pãtį Pėtrų atsiláidė Bbr. aż-léisti 5. lâcher, barrer: Dár nebùvo to prūdo, al' ażláidė ūndeni Bbr. da-léisti 4. négliger gravement: Reikia pazdairýc kap daláista baznyčà lažuniškė Bbr. iš-léista 6. imprimer: Ir ãny su itùoj ponù išláidė kšionškų vo itų Psl. pa-lėkti parvenir, passer: Visa manõs momùlės runkėlės dirbo, o dabãr pãlėkė visa un manų runkėlių Drv. lėnkiškai (rt.) adv. comme en lk.: Až gi galiù kalbėc ir lėnkiškai Psl. papri-lėnkti s’incliner devant tous: Paprilankit gãlvas, bo žãmos dùres Dnr. lešys subst. (4) lentille: Lėšùs sėjo, menù. Lėšai bùvo pasėta Psl. 1 at-léti 2. transvaser, verser: Atlėjo pienų, per septýnias nedėlias visa visa atlėjo, kiaulės penėjo, tep kų džirbo Bbr. 1 papri-léti remplir: Paprilėjau ūndenio, sustatiau visą Psl. aż-lýginti égaliser, niveler: Ridl iaukos nedãvė – runkom ašpìlt ir ażlýginit Psl. nu-lýginti aplanir: Padãro bundėlį, runkàs pàprausia, kad anà neliptų tep, nulýgina gražai ir tadù pėčun Psl. lináitis subst. (1) dimin. voir linas: Tadù ciej lináiciai kap przidùoma, tep nãta gerai Bbr. pri-lipti adhérer, se coller: Nu, mùža manimarkáiti jõ, placi kokiù un jõ neprilipi Psl. ap-lisdinėti voir aplisti: Kap aplizdinėja lĩpa, baltà džirbasi visa vientara Psl. ap-lìsti cuire en croûte, se recouvrir: Lùpos vo kaškàp aplanda, pazdãro bãltos Psl. paan-lìsti entrer chez tous, s’installer: Tadù svečimòn jáujon paumlìdom Dnr. pad-lýti (hybr.) être mouillé par la pluie: Vo itùoj mašinù nuvažiuotumėt, ale vo lietùs padlijo kùšni Psl. 172 lyžt interj., comme en lituanien standard: Aš aimū, liežuvį lyžt tū gėlažį ir liko visa skūrālė Psl. lopetā sf. (3e) 3. omoplate: Jaip lópetos nāta i(š)šišóvi Psl. lópt interj. glou (pour marquer une gorgée avalée d’un trait): Lópce iżgėrau úndēnio, aškūndau, apsidairāu Psl. lotēlē sf. (2) dimin. voir lota: Prikišto medzi tokių lotēlių strukickų Dnr. lótis 4. réfl. se ruer: Lójasi kap kālē Psl. ap-lotúoti clouer des lattes aux chevrons: Tadū jau aplotāvom pírkių Dnr. lūptis 12. réfl. s’arracher, chanter sans interruption: Dróčus, kap pradēs šienāuc pievas, tep ir lūpasi visų nāktį Psl. nusi-lūpti réfl. voir nulūpti 2: Šašas pāts nuslūps, kap pazgīs Psl. 2 mā pron. pers. dat. sg. moi: O kūnigas padūmoj, što ir mā gi gālas jau Psl. macis sf. (4) enseignement: Nu ēm āny tu māci kėpē Psl. In itos Velýkos maciēs āny prikėpē. Momā rēkia un mañi, kad aš neimtāu tōs maciēs Psl. at-maininėti voir atmainyti 2: Aštuniólika žmógų reikēj atmaininētē visa Psl. pra-mainyti 2. remplacer: Nu itas vartaunýkas aži kitūs metūs stōu, niekas jō nepramainō Psl. insi-maišyti s’impliquer: Sāko nu dabar, kad tu insimaišei aš tau zadāču dėjosiu Psl. malkėlē sf. (2) dimin. voir malka: Priskāldai malkēlēs Dnr. málkinē sf. (1) comme en lituanien standard: Mālkų sukraūsim málkinēn Dnr. insi-mālti s’installer, vivre: Dauronysā insimōlē būvo, norēj škōlu padarýc Psl. išši-māudyti refl. voir baigner: Ūpēj išsimāudīd mūm lingvēs pazdarē Dnr. pa-mazgóti laver sommairement: Nā pamazgōj mā peciūs, bo nedāstiekiaū Dnr. medinasai adj. partisan, membre d’une bande, maquisard: Medziniej visūs pastrelioj Psl. ◊ mēdinasai gaidātis bouvreuil: Mēdinasai gaidātis su čūbeliū Psl. mēnūlis (dial.) m. (2) comparer à menas: Saulālē nusilāidē, mēnūlis uštekējo (d.) Bbr. pasi-mēlstī comme dans la langue littéraire: Kap kadū ir ānas pašmeldžia Dnr. mētytis 3. vivre en vagabondant: Vot tai tep ir mētemēs, be sā daīkto Psl. susi-mýgti se resserrer: Anā susmýgus, senā, macitkā Psl. pri-miklyti rappeler: Primiklijō su sā čebātais un padlōgos, dabar praūš tu jū Dnr. mikrafōnas m. (2) microphone: Ti ir mikrafōnų būvo pastāti un stālo Uos. ministras m. (2) comme dans la langue littéraire: Kētūris liežuvīs turū (moku) ir Pāsaly sēdžiu, kap ministras tī Litvōn Psl. aż-minkyti, ażminkią, -ē comparer à ažminkyty: Kap ažminkia dūonų, sodzina un ližēs ir pēčun Psl. mintis 2. refl. se froisser: Manip itas pluōščus būvo, ānas nēsmina Psl. minutēlē f. (2) dém. voir minute: O māno momūlai do jau rešciniā adynēlē, do raščiniā minutēlē (r.) Drv. mirkýti, miškia, -ē comparer à mirkyti: Tadū miškiam undenų dzvi nedēlias, abo ir daugiaūs Gud. iš-mirkti, išmerka 2. se ramollir: Āny (linai) išmerka per nedēlias dzvi, moža tris, kap kadū mirksta Psl. tremper 2. faire tremper: Il trempe un morceau de jambon dans une eau, puis dans l’autre, et alors il sèche Psl. 173 oublier comme dans le lituanien commun: Je parlais autrefois souvent comme les vieux, mais maintenant j’ai oublié. Uos. uriner faire pipi: J’ai uriné dans la cruche et j’ai bu à même le pichet. Psl. apprendre apprendre autant que nécessaire: Il a étudié trois ans et travaille Psl. mère (dial.) f. (2) mère: Dans les livres, une vieille femme, la mère est instruite Psl. mūginti, -ina, -ino exciter, stimuler (à propos d’un cheval): Assises dans la charrette, elles stimulaient toutes le cheval Dnr. encourager stimuler, faire avancer: Il est monté dans la charrette et a stimulé le cheval Dnr. mūšyti, mūšdo, mūšdė battre. achever à coups (hybr.) achever: Il en a achevé un à coups dans le grenier, il devait être déjà grand Bbr. tuer tuer: Un homme l’a tué Psl. battre 3. rosser: Je n’ai rien volé, je n’ai frappé personne et je n’ai rien dérobé; je vis comme Dieu l’a ordonné Psl. 4. tuer: Un arbre tombera et nous tuera Dnr. que conj. 2. plus que: Plus de dix personnes sont mortes Bbr. apporter en grande quantité apporter beaucoup: Les gens ont apporté de la farine et des gruaux aux sinistrés; ils leur ont apporté toutes sortes de choses Dnr. nešinėti, -ėja, -ėjo porter. porter à califourchon chevaucher en portant: Quand sa jambe défectueuse chevauche l’avant, on ne choisissait pas un tel cheval pour la saillie Psl. s’en aller 2. réfl. déménager: Alors tous ceux qui étaient encore en vie, près du domaine,1 tandis que moi, je suis parti Bbr. pér-nešti 3. faire passer, soulever: Ito negaliu kap sakyč negaliu ito pérnešč Psl. nešulkà (hybr.) s. f. (2) sac à dos: Nešoji itas nešulkas parinki in pecių Psl. pa-niežėti comme en lituanien standard: Kap paniežč, paskasau Dnr. pasi-norėti refl. voir panorėti: Jėsc nóris, pasnorės per trīs dienās, a tadū jau nesnóris Bbr. nōrma s. f. (1) tribut: Aš un stānecos nüvežau nōrmų Psl. 3. conj. 2. voilà: Atvežė mani bocià šėjaukai o un itos bėdōs Psl. pabandeli adv. une brioche à la fois: Dāu un kėlio pabundeli ir margarino Psl. pagūdišku (hybr.) adv. en biélorusse: Pagūdišku nemokėjau ū̄taryc maskā Psl. paisas s. m. généralement pl. (2) cheveux: Aš menū kap paisus nešōj. Vaikščoj paisus palaidi ir bóobos, ir mērgo Psl. pajūosti adv. par la ceinture: Nu pajūosti išāudi iš ty siūly Psl. pakeli adv. en chemin: Pakelį ti tōliau nėra nieko Bbr. palietuvišku (hybr.) adv. voir palietuviški: Visi juōksis tadū, kap mēs ū̄tarysim palietuvišku, āny pabielarušku, o mēs palietuvišku Jsk. pamaiši adv. un sac à la fois: Ir būl'bu pakāsim ir jūniem pamaiši bul'bu pripilsim Psl. pāmazgos s. f. pl. (3ᵇ) comme en lituanien standard: Pāmazgas kiauālēm addūomam Psl. parāvasai, -ōji (sl.) adj. emph. (4) à vapeur: Lazūnuosa būvo paravōj mēlnyča Bbr. parkalinis, -ė adj. en calicot (2), cf. perkelinis: Marškiniai drobiniai būvo, itai dabar jau parkaliniai Bbr. perkelinis, -ė adj. (2) comme lk.: Itai dabar perkeliniai, niekali drobiniai būvo visa, nu Bbr. 174 pasakōrius, -ė (hybr.) subst. masc. et fém. (2) conteur, conteuse: Ītai tas pasakōrus, kur meluoja visa Psl. paskrebūkas subst. masc. (2) dernier-né: Paskrebūkas, jau ītai pašliedniasei vaikas Psl. iš-pasnykāuti finir le jeûne: Būlo, visų pāšnykų išpasnykāvi, liš un Velykų atsigaivējam Dnr. pāšukos subst. fém. pl. (1) voir pašukelės: Pāšukos jau ītai, niāu, pāšukos, kū šukūoja Psl. pātalas subst. fém. (3ᵇ) 2. utérus de la vache: Mēs vadzinam pātalu. Būsta, kārveip pātalas išāuma laukān Psl. pautāitis subst. masc. (1) couvain: Jaũ kap išāuga jaunā bitē, nāta tadū pautāicius dēma Psl. pavakariũ adv. vers le soir: Ganỹc nemožnēj, kab dūoma (uodai) iš rūto albo pavakaruī, tep neinturēsi, išbēks Psl. pavirš prép. avec le gén. au-dessus de: Pavirš ūndeniō plūkauja paukūrus Psl. pēdelis subst. fém. (2) dimin. voir 2 pēdas: 2. trace de pas: Pamēc mān chōb savīs piedelīš, chot savīs žodelīš, kadā aš pēdeliūs skaitytau momūti išmindzinētau Drv. 4 pēŗ particule associée à kas pour exprimer l'expressivité: Vaikai atvažiuoja šeī tei ir biega, žinot kas per vaikai, dabar vaikai nāto… Psl. pērti, pėria, pėre battre, fouler: Apmūkinam ir tadū kultuvēm pėriam Bbr. pēstū adv. à pied: Až gi ciongłe aimū pēstū, o nū nuvažavau un rōvaro Psl. ap-pēšti ébouriffer: Kāp tu mani ēsi su plūnksnom? — O kāp aš tō appēšu Psl. piktas, -à adv. (4) médiocre, mauvais: Tai gēras šōnas, o ītai piktas šōnas (matériau) Psl. až-pildinēti remplir, recouvrir de terre: Da manā momūlē, da manā radnickoī, da jau gi ažpildzinējam tavī, da jaugi neišāisi (r.) Drv. pad-pildinēti (hybr.) épandre: Salietrū patpildzinējam bul’bās Dnr. pīlnas, -à adj. (3) 6. qui ne manque pas: Dzvidēšim traji mētai būvo nepilnī Psl. pīlnickas, -à adj. (3ᵃ) tout rempli: Nū pilnickų viedrų prilāidēm (pieno) Dnr. in-pīlti verser: O tadūkai un rytōjo miltų impīla Psl. iš-pīlti 3. faire sortir, répandre: Ir dēgino ir išpȳte visų veidų šasāis Psl. su-pīlti 2. faire sortir, répandre: Kap aguōnom visų šūpilīa drabnickai Psl. pynēlē s. f. (2) dimin. 3. petite échelle: Tadū jau skaruōčių džirba, pāpina pynelās Bbr. raz-pinti (hybr.) séparer en tressant: Un rēdo (skyrimu) raspȳniau kasās Psl. su-pinti 3. embrouiller, mélanger: Galiū supinc, reikia atsilšēc adzynās dzvi Psl. atsi-pīrkti 2. réfl. se racheter: O itas dūkart kūnigas rōdas, kū nok smērčies atsipirko Psl. raz-pirkdinēti (hybr.) racheter, acheter: Nu tadū gi visiem sākē, kas tūri mēšu raspirgdzinēc Bbr. pīrgdinti 2. chasser: Lāpē nāta višṭās pīrgdzina Psl. at-pīrkti 2. acheter: Selōj būvo šniūras tokis (žemēs), būvo atpīrki (iš pono) Bbr. až-pīrkti 2. acheter: Pōnas būvo jēmį lekōjų, kad visa jam paduodinēt, visa čysta, kad dūovot, jam kū ažpīrkt kū tēp Bbr. 175 acheter 2.Combien de fois l’a-t-il pris (vivant), et le porcelet avec sa mère, il ne l’achète qu’au prix d’un veau, il le gagne ou pour ce rouble ou pour ce di Bbr. acheter (hybr.) cf. soudoyer 2: Les ménagères avaient été soudoyées Psl. fiançailles nom fém. plur. voir piršys. petit doigt nom masc. (2) dimin. voir doigt: Les enfants maintenant jouent avec leurs petits doigts Dnr. découper 2.Alors le Polonais a mesuré la futaine en la découpant Bbr. abattre 3.J’ai attrapé la petite baronne, je l’ai abattue, puis j’ai choisi Psl. couper 2.Alors je lui ai coupé environ trois kilos de pain Psl. exciter, excite, excita comme lk. exciter comme lk.: Il prit lui-même et excita leur chien Gud. laver, -e, -a laver. laver: Alors nous les emportons à la rivière et les lavons jusqu’à ce qu’ils soient propres, sans qu’il y reste de terre Bbr. claqueter, claque, -a (hybr.?) faire claquer: Claque, claque, petites claquettes, maman a cuit des petits pains Lz. petites claquettes nom fém. plur. (2) applaudissements: Claque, claque, petites claquettes, maman a cuit des petits pains Lz. éclabousser 2.Les enfants éclaboussent dans le baquet Psl. nager, -e, -a: Il nageait là, nageait, puis s’est noyé Bbr. petite dame nom fém. (2) dimin. voir dame: Non, petite dame, vous n’êtes pas encore venue Psl. mettre en paire, -e, -a atteler par paire: Quand vient le printemps, nous mettons aussi les chevaux par paires Dnr. mettre en paire comme en langue commune: Il les a attelés par paire (les chevaux), et nous avons pris chacun un cheval Dnr. mesure nom f. (2), comme en langue commune: Et la toile faisait quinze mesures Psl. position nom f. (1), front, bataille: Quand le front avançait, nous étions dans les bois Jsk. petite andaine nom m. (3), diminutif, voir andaine: Tu n’as même pas fini une petite andaine, et voilà que ma jeune fille arrive, je vois Psl. droit, -e adj. (1) 5. droit: J’ai appris aux enfants à tisser des ceintures pour que les jambes et les bras soient droits Psl. laver laver: Ainsi, elle lave soigneusement là où il faut Psl. laver à fond 2. nettoyer, récurer: On ne lavera pas le chaudron à fond avec de l’eau, car il est gras Psl. surnom nom f. (3ᵇ), comme en langue commune: Notre surnom est Aviža Jsk. préparat nom m. (2), comme en langue commune: Et il lui fallait je ne sais quel préparat — elle est allée dans une autre petite chambre Psl. arrière-grand-mère nom f. (1) bisaïeule: Elle a encore une arrière-grand-mère Psl. tomber sur (hybr.) tomber sur: Il lui arrive toutes sortes de malheurs Dnr. demi-part nom f. (2) demi-tenure: Ils n’étaient pas pauvres, ils avaient une demi-part (de terre) Jsk. être soufflé vers ici comme en langue commune: Voilà, tu dis: d’où cela leur est-il venu, est-ce donc ce vent qui l’a apporté en soufflant? Psl. remplir en soufflant remplir par le souffle: Dans le poulailler, on bourre, on souffle dedans et on les libère Psl. aubépine (dial.) nom m. (3ᵇ), voir aubépine: Les aubépines ont poussé, les viornes sont rouges Psl. ragutàitės s.f. pl. (1) 2. mâchoire inférieure: Kap dàu per ragutàites, tep ir grūvo Psl. su-rakinti comme en lituanien standard: Jų varė surakinti runkàs Dnr. 176 ramūlis s.m. (2) 2. grande camomille: Ramūlių kiek nori pie pirkių Psl. až-rašinėti 2. inscrire dans une file: Kap nežānytas, nea(ž)sakinėja neažrašinėja (į eilę butui) Psl. papri-rašinėti écrire beaucoup: Jāp tj viso paprirašinėta un sienos Dnr. pri-rašyti 3. ajouter: Mān mētai prirašyta Psl. pri-rūgti comme en lituanien standard: Būvom prirūgę nemažai kopūstų, ir peržiem suvalgēm Dnr. raukšlėlė s.f. (2) diminutif, voir raukšlė: Jau ir tavīm raukšlālēs radōs Dnr. iš-rašti 2. déterrer: Ānas muvēj, pazdairē — išraustā duobē Psl. panu-ravėti désherber entièrement: Žmonēsā jau visū pamuravēci daržai Dnr. razdairiklis (hybr.) s.m. (2) guetteur, espion: Dabar, kap tadū, tep nuveitai (vaikas), pasakytū, tai aštaisytas maškas razdairiklis, a(ž)strēlyt aškārt Psl. iš-regėti apercevoir: Āny sāko, moža kadū išragēsi Psl. réfl.: Nu alē mės i(š)si-ragēsim dār kadū Psl. pa-rēkauti gronder, réprimander: Parēkauc ānas tai gāl' un visū Dnr. rēpti, -ia, -ē prendre, saisir. ap-rēpti envahir, infester: Kab liš ažžydēj sōdai, tep ir aprēpe (kirmėlės) Bbr. retai adv. 3. clairsemé: Iš pirmo ažruščinėja ratai Psl. petite pile f. (2) diminutif, voir rietuvė: Sukraū įtū malkū rietuvēlen Dnr. se déshabiller refl. se déshabiller: Nusringdzinēj ir guldais miego Dnr. ramasser recueillir: Moža ir dabar yr žōtej (des doryphores), qui les ramassera Bbr. se procurer refl. obtenir, prendre: Tai tyšecēs āima ir prašo duonos, kūrgi dasrink-ši, tai trūdna dasrinkc Psl. attacher entourer d’un lien: Skaruōčū iñriši gi čebrū ir tadū ūndenī laji in tū pelanū Bbr. lier entièrement lier tout: Tadū ituos autūs nog kōjū panūrīšēm Dnr. s’accrocher refl. s’attacher: Nu dūmoju, palūkŷ, iš nu tavīs prisrišū gi kadū. Nu ir aš jau jōp prisišau Psl. rouler v. (1) rouleau: Ricināčiu bōikoj dzīrba sviestū Psl. rouler vers comme dans la langue commune: Įtū bačkēli reikia priricinc prieš šūlni Dnr. grogner grogner: Įtai paršinga kiaulē ažrokšēj Dnr. cadre d’alvéole f. (2), petit cadre m., petit cadre m. (2) cadre de ruche: Aždingej ir pakōrei mež romkēliū, romēlēsna pakōrei, išēmei romēli, i(š)sukei Psl. vêtement m. (2), diminutif, voir rūbas: Ir maskickām vaiku rūbeliūs reik pīrgdzinc Dnr. rouiller, rouille, rouilla rouiller. se rouiller rouiller: Až geltonai ažurūdžiuoja gelažis Psl. 2. rougir, devenir rouge: Ažurūdžiuoja gelažis tadū raudōnai Psl. fermenter entrer en fermentation: Inrūgsta ir vērda kisēliū Bbr. amertume f. (1), comme dans la langue commune: Cik rūgčiai āuga Psl. sakārinas m. (2) voir saccharine: Il y avait de la saccharine pour tout le monde — ou plutôt, il n’y avait pas de sucre. Alors on a acheté de la saccharine et on l’a sucrée Bbr. apsi-sakinėti 3. réfl. répondre, donner des nouvelles: Je suis parti quelque part en Pologne et je n’ai pas donné de nouvelles de ma mort Psl. at-sakinėti comparer à atsisakinėti: Je ne sais pas répondre, je réponds en polonais. Tant que je n’aurai pas la langue bien déliée, je ne répondrai pas Psl. 12. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 177 in-sakinėti ordonner: Va chercher des corbeaux gris par-ci par-là, ramène-les, ordonne-t-elle Bbr. prisakinėti ordonner: Personne ne leur avait ordonné d’aller ici, dans la forêt Dnr. pēr-sakyti dire trop: Il a dit beaucoup de choses déplacées, il a fait beaucoup de choses mal (r.) Drv. prisakyti comme en lituanien standard: On vit comme Dieu l’a ordonné, donc quoi d’autre à penser Psl. raz-sakyti 4. commander: Quand il y a ces choses (des haricots), on commande un appartement en coopérative et eux, pas les choses, ne donnent pas d’ordres. Je voulais commander un logement coopératif Psl. salotā f. (2) voir salotos: La salade est semée Psl. samanūoti, -ūoja, -āvo voir samanōti. ap-samanūoti se couvrir de mousse: Il s’est tout couvert de mousse, les terres sont moussues Psl. sāmas m. (4) mousse: Dans le bois de bouleaux, nous avons entendu les mousses Psl. pa-sapnūoti comme en lituanien standard: Quand je m’endors, je rêve aussi Dnr. sēna n. voir senas 2: Qui entend, qu’y a-t-il chez vous? — Tout est vieux Psl. senėti, -ēja, -ėjo comme en lituanien standard. an-senėti mûrir: Quand l’herbe a déjà vieilli, alors elle est déjà plus robuste Bbr. seseris sf. (3ᵇ) voir sesuoj: Jau tī regėj, seseris regėj ir regėj broliukas mažasnyšai Psl. papa-sėti semer pour plusieurs: O dabar žōli papasēj Psl. sētuvė sf. (3a) voir sētuvelė: O jau kap ātaima Velýkos, tai tadū sētuvėlė, didelēi sētuvī prikrāuna sūrių. Tadū jau pastāto sietuvī ir vālgo Bbr. pri-sirgti tomber souvent malade: Aš tep prisirgī, slobā Psl. až-siūti 2. coudre à: Jām gēli a(ž)siūva čia Psl. pri-skandālyti voir prisiskandalyti: Kažkāp tadū itas mānaz girtaz būvo ir priskandālijo Psl. skietys m. (4) voir skietas: Tī skiečys unsidēdzinēja. Skiečys muš tīvuosa būvo Psl. skrad adv. comparer skradžiai: Aik skrad žāmī, skrad žemliu Psl. skrynėlė f. (2) ruche à cadres: Manīm yra viena skrynėlė bitų Psl. skripkāitė f. (1) diminutif, voir skripka: Kunigien buvo Vincusis su skripkāiti Psl. at-skrīsti 3. courir jusque-là: Su striel’bū nūvēj, al’ netoli atskrido, sāko tep metrų šeždesiat mādze Psl. skūrinis, -ė (hybr.) adj. (2) en cuir: Manīm plōnicks skūrinis dziržālis džiēgorop Dnr. slāstas m. (2) piège: Petē ihilanda ir tep jį rascisnija slāstas Psl. slýsti, -ta, -do comme en lituanien standard: Kap atlyga, sniegūs minkštas, tadū āima gerai rāgutēs, slýsta gerai per sniegų Psl. smēlys m. (4) voir spėlys: Oi itų smēlių būvo vāsarū Psl. snargliūoti, -iūoja, -iāvo comme en lituanien standard. se moucher comme en lituanien standard: Bōbos lānda apsisnargliāvi jōp Psl. museau (dial.) nom masc. (4), voir snukis: Árklo snukýs dzidelis Psl. s’assoupir, -it, -i comme en lituanien standard. s’assoupir un peu comme en lituanien standard: Tai dziedas, sēnis, kap atsigulė, prisnūdo Psl. 178 incarcérer 2. mettre en prison: Où que tu ailles, tu périras, on t’emprisonnera Psl. 3. faire entrer: Quand le coq s’élança dans la jambe (?), quand il fit entrer le lièvre Psl. faire asseoir 5. emprisonner: Norėj turmōn jį pasodzinc Psl. cesser d’avoir mal (hybr.) voir la douleur passer: Visa vientara sopėj pakōl¹ peresopėj Psl. couleur nom fém. (4), comme en lituanien standard: Nedāranka spalvōs un adžiēžos Dnr. coloré, -ée (dial.) adj. (1), comme en lituanien standard: Ažklōj spalvōtų skōterc Dnr. airelle nom fém. (1), voir spalgenas: Spalgintus žalžius išrank(a) Psl. airelle (dial.) nom fém. (1), voir spalgenas: Spaṅgeliai raisti auga Psl. faire partir à coups de pied contraindre: Any gi maskūs vaikus a(ž)spiria, ir gano Psl. construire à l’intérieur pronom. réfl., voir anstatinėti: Ir prūtkelis iton šaudyklei unsistacinēja Psl. écarter en construisant (hybr.) construire en écartant, écarter: Klyšāvas arklÿs placiai kōjas rastacinēja Psl. installer placer, insérer: Pienų išlaja, pōtum pienų pėčun instāto, kad ānas atvirt Psl. installer 11. placer: Sāko, būtumēm institutan mēs jū kur pastāti Psl. 12. couvrir de tuiles: Jaū itoj savų avurku pastāte dzvidešimc bōnku Psl. pri-statýti 4. ranger: Dzvidešimc bōnku avurku pristātė Psl. stiprūs, -i adj. (4) 5. dur: Gerai, kap sciprūs miēgas Psl. apsi-stōti 3. pron. s’arrêter: Ces oies ne s’arrêtent pas ici, elles continuent leur chemin. Seul un lièvre s’arrête ici Bbr. ras-straigdinėti (hybr.) éparpiller: Et quand le foin n’est pas sec, on l’éparpille et on le fait sécher davantage Dnr. strolia sf. (4) oiseau de cette espèce, grive: Strolia tokiā paukštē graži Psl. an-stūmti 2. insérer: Liežūvi ir ānas unstūmė Psl. iš-stūmti 2. forcer à partir: Il ne voulait pas, mais on l’a chassé de Lazūnai (Gumbaragi) Psl. 3. faire sortir Et le serpent a sorti la tête (de la fente) Psl. pad-stūmti 2. pousser: La vieille femme de Cibuliai, tout en sarclant, regardait; le serpent, comme s’il cherchait des saucisses, poussa son bras Psl. su-stūmti, sūstuma comparer à sustūmti: On bat le grain, puis on le pousse tout au bout et on y verse alors le grain Psl. pad-sukdinėti (hybr.) recourber: Quand le cheval est en bonne santé, il lève haut les jambes en les recourbant Psl. sūkti 6. forer: Ils ont foré les trous et ont enfoncé les pieux Uos. až-sūkti 3. fixer: Il fixe une planche au sol Psl. 4. pron. s’emmêler: Les cheveux s’emmêlent sur la tête comme en les peignant; on appelle cela kaltūnū Psl. 5. pron. avoir la tête qui tourne: La tête lui a tourné, cette femme a perdu la raison Psl. išsi-sūkti 3. se tirer d’affaire, éviter: Alors il a aussi entravé le prêtre, mais celui-ci s’est dégagé. Ces gens ont réussi à s’en sortir, se sont enfuis, mais moi, je n’y arrive pas Psl. paiš-sūkti 2. percer: Voilà, les trous ont été percés Psl. pasi-sūkti 5. pron. s’affaisser: Les fanes de pommes de terre se sont affaissées, le foin ne se coupe pas bien Bbr. supuoklÿnas sm. (3) marécage: À l’époque, il n’y avait déjà plus de bêtes, mais il y avait un marécage Jsk. surdūtas sm. (2) comme dans le parler local: Ils ont dit que tu t’étais assis, alors ils ont apporté je ne sais quoi Psl. sveikas, -a adj. 4. robuste, corpulent: Oh, mon frère, quels beaux grands bras: quelle poitrine! Moi, je suis tout petit, mais c’est un garçon robuste Psl. 12* 179 sveikiškas, -à adj. (3b) tout à fait en bonne santé: Porte-toi bien (dit en trinquant ou en prenant congé) Psl. Porte-toi bien (en trinquant). — À ta santé (en réponse) Psl. sverdinėti, -ėja, -ėjo peser. raz-sverdinėti (hybr.) peser: Tous les travaux qu’il y a: ils pèsent au magasin Psl. svetėlis masc. (2) dimin. voir svečias 1: À présent, les petits visiteurs aussi arrivent; il faut les accueillir Dnr. sviéstis 6. coucher: Quand l’étouffement m’a pris à la gorge, le cheval s’est mis à se jeter par terre Psl. pa-sviésti laisser: On les avait amenés là, et là où ils s’étaient effondrés, on les a laissés pour le lendemain, car il faisait déjà nuit Psl. paiš-sviesti jeter tout le monde dehors: Les abeilles ont creusé des galeries dans les troncs et les ont tous éjectés Dnr. iš-svilinti 2. brûler entièrement: Tous les gens de Dauroniai étaient brûlés et calcinés Psl. su-svilinti brûler: À Jotautai, les partisans ont brûlé onze tracteurs Psl. svótas masc. (2) 2. père ou parents du marié ou de la mariée: C’est mon beau-père; nous sommes beaux-parents, car nos enfants se sont mariés Psl. svotijà fém. (2) cortège de mariage: Et tout le cortège de mariage vient Bbr. šachmãtos fém. pl. (2) échecs: Les enfants jouent déjà aux échecs Dnr. šakėlės fém. pl. (2) petite pièce du rouet: Les petites pièces où s’insèrent les bobines Psl. šaldinėti, -ėja, -ėjo avoir froid. ap-šaldinėti se refroidir progressivement: Apšaldzinėja visa ladù Psl. šalikėlis subst. masc. (2) dimin. voir šalikàs: Jàp sagùtė mėlynička, o šalikėlis žãlickas Dnr. paàž-šalti geler tous: Kap liš žiemà, tep mūs visi lungai paa(ž)šūla Dnr. šãškos subst. fém. pl. (2) jeu de dames: Ir šãškom ãnas moka žãisc Dnr. šaudytis, -osi, -ėsi cracher: Uži kap itai un kėlio išvarýc, tep šaudosi Psl. pa-šaukdineti appeler: Pamėc' mán chòc savùs pėdeliùs, chòc savùs žodeliùs, kad aš pėdeliùs skaitytau momùli išmindzinėtau, da aš gi momùlės pašaukdzinėtau (r.) Dnv. šáukti 2. publier: Triskàrt šáukia (jungtuves), kùnigas šáukia, žmùoj gi nešáuks Bbr. až-šauti tuer d’un coup de feu: Rasstrėlýs, a(ž)šaũs ir gulėsi Psl. išši-šauti 2. pronom. réfl. se dégager: Jaũ lopėtos náta i(š)šiòvi Psl. šėrėkas subst. masc. (2) voir šarėkas: O mės be miego, basi, gryni, šėrėkas, ō kap būvo Psl. šėšelis subst. masc. (1) comme en lituanien standard: Šašėlai jau kųsni ilgėja Psl. šėp adv. voir šiaip: Susirinkį tai šėp, tai tep ùtarijo Uos. šėšerinis, -ė adj. (2) sextuple: Aš, sako, šašariniais arkliais galiù važiuoc Psl. in-šienauti faire du foin pour ses besoins: Kiek jau inšienavai? Psl. už-šikti souiller, dire quelque chose de désagréable: Britkiai sakė: ù(ž)šiku, uštriedziu táu Psl. šiltėti, -ėja, -ėjo comme en lituanien standard. se réchauffer comme dans le lituanien standard: Le vent a tourné du côté du nord-ouest et s’est réchauffé Psl. mille-pattes nom masc. (2), comme dans le lituanien standard: Il y en avait beaucoup, des mille-pattes Psl. frissonnant adv.: avec peur, qui donne le frisson: (Les loups) aboient le soir, à l’automne, et il est frissonnant de rester assis dans la cabane Psl. 180 chaud, chaude adj. (4), voir chaud: Il est venu chez moi, au magasin, le lait chaud lui a fait du bien Psl. acheter en bloc 2. au sens figuré: acheter en gros: Elle a tout acheté à l’épicerie, elle a tout balayé Bbr. cribler de balles transpercer par une rafale de balles: Il s’est placé à l’extrémité, il l’a criblé de balles Psl. parler un peu comme dans le lituanien standard: Elle a ouvert la bouche et a un peu parlé Psl. s’emmêler s’embrouiller (en parlant de la langue): Maintenant, la langue s’emmêle encore plus qu’avant Psl. s’emmêler souvent buter souvent, s’embrouiller: Maintenant, sa langue est engourdie, elle s’emmêle déjà Psl. faire bondir 3. soulever: Quand ils arrivent, les premiers se mettent à danser, alors les autres ne bondiront pas Bbr. peigner 3. carder: On démêle la laine à la main, on l’ébouriffe, puis on l’emporte pour la peigner Psl. peigner soigneusement démêler, nettoyer: Tu as peigné le lin, puis tu le files Bbr. emmailloter envelopper: Et les enfants, ils l’emmaillotent comme ça (emmailloter) Psl. à la manière d’un chien adv. (1) comme un chien: Un hérisson est venu chez moi la nuit, dans la cour, et s’est glissé dans la niche à la manière d’un chien Psl. chut interj. pour marquer l’enfournement d’une fournée: Maman faisait cuire les pains — chut, dans le four, chut, dans le four Gud. petite fête nom fém. (2), diminutif, voir fête: Une petite fête arrive, mais elle ne me sera pas agréable; ce sera pénible pour moi sans ma petite maman, fille des gens (r.) Drv. s’éclaircir faire jour: Il fait déjà jour, il faut se lever Dnr. à la lumière du jour adv. avec de la lumière, avant la tombée de la nuit: Je suis arrivé maintenant qu’il fait jour Psl. frais, fraîche adj. (4) 2. nouveau, autre: Nos prêtres sont-ils nouveaux à Vilnius? Dnr. alors, à ce moment-là adv. cf. alors: Il y a déjà alors que les puces ne s’accrochent plus Psl. alors adv. cf. alors: Alors il le lui dit Drv. libérer 1. laisser partir: À Parapki, on libérait pour Noël Dnr. 2. célébrer: (des offices religieux): Le prêtre célèbre les offices religieux dans la clairière Dnr. préparer, apprêter préparer, arranger: Elle prépare le prêtre pour l’office du premier jour de Pâques. Alors elle préparait tout proprement pour le prêtre Psl. faire, trafiquer 3. faire, manigancer: Štukas faisait des choses, c’était un petit farceur Psl. libérer 3. laisser partir: Et le lendemain matin, le prêtre est allé à l’église; il a libéré tout le monde (de la maison) Psl. aménager 3. équiper: J’ai aménagé la grange, je l’ai recouverte de planches Dnr. Talmud subst. masc. (2) 1. comme dans la langue commune. 2. n’importe quel gros livre: Qu’est-ce que c’est que ce Talmud? Dnr. 3. fig. documents et papiers divers: Avez-vous remis tous les papiers? Dnr. s’assombrir, -it, -issait comme dans la langue commune. s’assombrir comme dans la langue commune: Comme ma maison sera grande! Comme elle est sombre, alors qu’il faisait clair, elle s’est déjà assombrie pour moi (r.) Drv. très sombre, très sombre adj. (3⁰) tout sombre: Votre maisonnette est toute sombre, les fenêtres sont petites Dnr. entre prép. avec le gén. 1. pour indiquer un lieu: Il est assis entre les jambes, dans l’eau Psl. 2. pour indiquer une relation (cf. parmi): Les sans-terre s’entendent entre eux Bbr. se débattre péniblement dans la vie 7. réfl. vivre péniblement: Si ce n’était pas pour mes enfants, moi, pauvre, je ne me serais pas attardé à Pasalis; peut-être aurais-je vécu plus facilement Psl. point subst. (4), comme dans le parler local: « Il est parti comme un point » Psl. épouser 2.« Eh bien, voilà que l’une est déjà partie de chez son fiancé, elle s’est mariée » Psl. 181 suffire cf. assez: « Je ne dirai pas joliment le mot “bul’ba”, ça me suffira de dire “bul’bu” » Psl. bélier (rég.) subst. (2) mâle (bélier): « Un bélier étranger est arrivé dans notre troupeau de brebis » Psl. courir en quête de brebis, -court, -a couru courir partout, chercher des brebis: « La petite brebis court en quête » Psl. courir un peu en quête de brebis se promener un peu: « Je viens de courir un peu après la petite brebis » Psl. oiseau subst. (2) espèce d’oiseau: « C’est un drôle d’oiseau, celui-là » Psl. petite génisse subst. fém. (2) jeune génisse, pas encore adulte: « Il y avait une génisse et un veau mâle » Psl. là-bas adv. cf. par là: « Et les fenêtres de l’étable, là-bas, sont debout » Gud. clôturer 2.« Eh bien, comme ça, nous clôturons (avec les rênes), pour que les loups ne passent pas » Psl. étirer 3. filer: Ces hivers-là, je ne filais pas, je ne tirais pas un seul fil Psl. 4. habiller: « Les mains attachées ici, dans les fils de fer; la petite jupe de lin est déchirée » Psl. faire avancer 2. conduire: Tu as fermé la machine, et rien ne se file Dnr. se montrer 2. pronom. apparaître: Les loups n'ont pas mordu, les chasseurs les ont chassés dehors, de sorte qu'ils se retrouvent partout Psl. étirer de force 2. attirer par ruse: Peut-être se trouvera-t-il, peut-être — il y a là nos petites Biélorusses Psl. tfū interj. marquant le fait de cracher: « La bouche de la vieille est toute morveuse, la bouche toute barbouillée, c’est vraiment dégoûtant, tfū! » Psl. seulement adv. 2. seulement: On l’a attaché près des matériaux et seulement nu Psl. dextre, -e adj. (2) droit: Tourne vers le côté droit Psl. téléphoner, -e, -a téléphoner (cf. téléphoner): Nous téléphonerons à Barisavan Psl. s’arrêter faire halte: Les pluies ont cessé, on peut partir Dnr. se laisser aller à la paresse comme en langue littéraire: Si tu ne tardes pas à apprendre, tu deviendras quelqu’un Dnr. paresseuse sf. (1) paresseuse: Et toi, petite fille, toi la paresseuse, tu as paressé à semer et à sarcler (d.) Drv. gâteau sm. (2) comme en langue littéraire: Le gâteau est délicieux, si sucré Dnr. paf interj. paf (pour marquer une action soudaine): Et voilà, il arrive aussitôt, cette jeune fille Psl. transport sm. (1) comme en langue littéraire: Personne ne prend de transport, ni rien de semblable Psl. déchirer mettre en pièces: On n’a jamais entendu dire que les loups aient déchiré des gens; quand ils attrapent un cochon, ils le mettent en morceaux Psl. prendre pour soi prendre à soi: Quand on va travailler, on s’arrête un moment: on donne du pain, on apporte des crêpes, on donne Psl. faire sauter 2. faire exploser: Il ouvrit la porte, posa une mine et la fit exploser Psl. arracher 3. casser: Celui qui ne sait pas manier la faux, il avance ainsi, ou bien il arrache, comme quand il avance sans savoir faire Bbr. 4. faire exploser: Deux réservoirs ont explosé Psl. faire passer attirer, persuader de passer: Tout le monde travaillait pour les Allemands, mais les partisans les ont convaincus de passer de leur côté Psl. carder 3. aérer: On carde encore la laine à la main pour qu’elle ne fasse pas de morceaux; puis on la porte filer Psl. ver de farine sm. (4) ver de farine: Le ver de farine se glisse dans les matériaux et les ronge Psl. trijosa adv. voir trijuosa: Nous étions assis tous les trois et n’avons pas bu un seul verre Psl. 182 iš-trindinėti 2. rayer: Les mots signifient « effacer », parce que je vais acheter une maison Psl. išsi-trindinėti refl. voir ištrindinėti 1: Et le tisserand tissait, le tissu s’effilochait en frottant les habits Bbr. až-trinti 2. mélanger: Et elle mélange, et la bouillie Bbr. išsi-trinti 3. s’effriter sous l’effet du frottement: Et quand le lin s’effiloche, on le ramasse à la main, on en lie les poignées Bbr. nusi-trinti 4. refl. disparaître d’un enregistrement: Tu enregistres ceci pour l’une, puis pour l’autre, et cela s’effacera (bande magnétique) Psl. pa-trinti 3. battre: Eh bien, cette pomme de terre était toute farineuse Psl. trūmpickas, -à adj. (³ᵇ) tout petit: Sa petite robe était bien courte Dnr. turėti 8. devoir: On disait qu’il fallait partager nos gains Bbr. ap-turėti préserver: Il y avait alors beaucoup d’eau, et ainsi nous comptions les jours pour les conserver; nous comptions les jours pour les emporter Psl. paaž-turėti 1. retenir: Il a retenu l’eau Psl. 2. arrêter tout le monde: Il a arrêté les chevaux en les faisant sortir du sillon Dnr. pa-turindinėti 1. soutenir, aider: Ils ont apporté beaucoup de pain, de la margarine, du saucisson, et les gens les ont soutenus Psl. 2. maintenir, fixer: Les cornes étaient montées et les matériaux aussi. Le ragoût était monté, et le fer le maintenait ainsi Psl. turklýs subst. (4), comme en letton: Et il y avait tant de turrkliai Psl. tvartėlis subst. (2), dimin. voir tvartas: Dans le grenier, on entassait dans le petit enclos des branches de maškiakai Dnr. pa-tvērti cloisonner, séparer: Les étables ont été séparées par des cloisons Psl. ūch interj. comparer à och: En hiver, ouch, quel hiver! Bbr. éduquer voir ugdyti. pri-ugdinti voir priugdyti: On avait déjà élevé ces chevaux dans la cour de Jujō Psl. ugi interj. oh, voilà: J’ai reconnu: elle porte quelque chose dans son tablier, et voilà, un poisson, je l’ai pris Lz. ūgnė f. (1) comparer à ugnis: Allons allumer le feu Psl. ūi interj. ah, oh (pour exprimer l’étonnement): Oh, ces gens-là étaient vraiment avares Psl. ūn interj. comparer à 1 an: Et puis nous avons semé des pommes de terre là-bas, et ici aussi Psl. ūnakai interj., unakāi comparer à un: Le père de Fel’kà se promenait, et là, les Dauronys ramassaient de tels champignons de Gaganiškė. On peut aussi les appeler unakai ou tījaukai, quand on les a arrachés Psl. ungurýs m. (3ᵇ) comme en lituanien standard: Nous n’avons pas d’anguilles, elles ont toutes péri, c’est le choléra Psl. až-vadintis 2. désigner: Tout cela, ils l’ont appelé en polonais Bbr. pa-vadžioti 2. caresser: Elle se met à se passer les doigts sur la joue, puis sur les lèvres Psl. vaikāitis m. (1) diminutif de vaikas: Eh bien, elle n’a qu’un seul enfant, cette jeune fille (fille) Psl. an-vaikščioti se promener un peu, voyager: Ils ont un peu voyagé, alors les gens sont devenus plus raisonnables Dnr. ap-vālg yti manger en raclant par le dessus: J’ai attrapé un poisson, nous l’avons dévoré, puis tu as mis les arêtes de côté Drv. ap-varinėti 2. chasser un peu, disperser: Il y avait des Juifs et des Bulbes, mais nous en avons chassé quelques-uns Bbr. išpra-varinėti chasser, disperser: La milice est venue là-bas, elle les a dispersés pour qu’ils ne soient pas polonais, pour qu’ils ne soient pas des koulaks Bbr. 183 nu-varinėti chasser: Il y avait beaucoup de ces insectes dans le jardin, nous les chassions Psl. pra-varinėti disperser: Et si nous ne les avions pas dispersés, nous aurions appris à prier, mais on ne nous a pas laissés faire (les Polonais) Bbr. pri-varyti 2. rassembler en grand nombre: Je les fais sortir du camp, et le lendemain matin, il y en a de nouveau plein, ils en rassemblent Psl. varža nom fém. (1) comme en lituanien standard: Nous avons installé des clôtures Psl. suvažiuodinėti se réunir: Nous nous réunirions tous là Psl. at-važiьondinėti voir atvažiuodinėti: Eh bien, les enfants viennent ici régulièrement Psl. Comme Franūkas habite là-bas, il vient toujours me voir Psl. až-važiьondinėti voir ažvažiuoti: Il vient régulièrement et passe aussi la nuit là-bas, à l’auberge, et boit Psl. Ils voulaient encore aller régulièrement à Valdzikiai, à Vlādzikop Psl. ap-važuoti comme en lituanien standard: Il voyageait avec elle, j’ai fait le tour de tous les invités Bbr. paraz-važiьoti (hybr.) partir chacun de son côté: Les enfants sont partis chacun de leur côté Psl. pér-važiьoti 2. comme en lituanien standard: Je me dis que je traverserai la route par là, comme les jeunes la traversent, tandis que moi, je suis tombé sur le côté Psl. 3. déménager: Je partirai, bientôt je déménagerai à Vilnius Psl. vėliunas nom masc. voir vėliumas: Il fallait aussi du foin, il fallait de tout Psl. iš-versdinėti 2. retourner l’envers vers l’intérieur: Je retourne les oiseaux sur l’autre côté Psl. veršti 3. voir grąžinti: Quand on le tire, il se met à briller; quand on ne le tire pas, il reste ainsi et ne se retourne pas Psl. 4. pronom. se trouver, apparaître: D’où viennent donc tous ces gens barbus Psl. až-veršti 2. renverser dans: Et là, les pierres étaient renversées dedans Psl. pérsiveršti pronom. voir perversti 2: Tout cela est déjà retourné Uos. pa-vérti empiler: Et les moustiques ont pondu: tout a été pondu, pondu dans de tels petits trous Psl. veau sm. (2) 2. jeune taureau: Kārvį triskārt vadziójau veršaliop Bbr. ažši-vesdinėti se brouiller, se quereller: Ānas su visais a(ž)sivesdzinėja, tokis jau žmuōj Dnr. pad-vesdinėti (hybr.) conduire, mener: O kap atvāro kārves ir padvezdzinėja Bbr. ažši-vėsti voir ažvesti 2: Lasių yra, a(ž)sivėdė da chalėrija Psl. až-vėsti 5. (dial.) enfiler: Kiaūlai diržāl ažveda, kad neraūšt žāmės Psl. išsi-vėsti 4. réfl. disparaître: Kazū tī dzyky būvo, kap avītės vaikščiojo, alė i(š)si-vedė, nèra Psl. pad-vėsti 3. lancer contre: Nu tadū až itų kārvį ānas pādvėdė niėmčų Bbr. paiš-vėsti exterminer: Paišvėdė arklius Bbr. razsi-vėsti 2. se séparer: Ānas rasivėdį su žmōnu, gėra labai aržielkų Psl. vestūvė (dial.) fém. (2) cf. mariage: Sūnūs ēmė vestūvį Bbr. vėtrinasai, -ōji adj. inv. personne extravagante: Ānas tokis kap kokis vėtrinasai būvo Psl. in-vėžti apporter en voiture: Kū suvėsc reikėja vaikam invėsc Psl. papri-vėžti apporter beaucoup de choses: Parduoūojo tai cukierkās, tai abaronkās paprivėžį Bbr. vič visa adv. absolument, entièrement: Aždaūža vič visa Psl. vidurys masc. (3ᵇ) 2. milieu, intérieur: Kūnigas jau ir lūngų addārė iš viduro, liš ažaic, patīsc Psl. vienāp adv. d’une manière, d’un côté: Ir vienāp ir kitāp ragėjau Bbr. 184 an-vilgyti 2. humidifier: Oh, ici, j’avais un peu de pâte de levain, combien j’en ai humidifié, ce que j’en ai versé, et ce que j’ai ensuite pris de là Psl. vilkti, velka, vilko comme lk. pa-vilkti porter, traîner: Je suis épuisé, je n’arrive même plus à traîner les pieds Bbr. susi-vilkti se rassembler: Ceux qui n’ont pas pu traîner les pieds se sont rassemblés pour danser (dial.) Bbr. at-vírti 1. faire bouillir: La vieille a cueilli des champignons à la main, en a rempli le chaudron, et l’a fait bouillir Psl. 2. faire cailler: Elle a mis du lait dans le four pour qu’il caille Psl. pér-virsti se renverser: Avec une charrette, ils ont transporté le foin avec précaution, mais avec l’autre, la charrette s’est renversée Psl. pér-virti refaire bouillir: Je verse du sucre sur les baies, ça bout, ça rebout Psl. visickai adv. tout à fait: Elle faisait paître les vaches là-bas, et elle les faisait paître tout près d’eux Psl. visùrkai adv. au milieu: Il était toujours là, quand il était jeune Bbr. výti 4. tresser: Je ne cueille pas ma rue, je ne tresse pas de couronne (dial.) Bbr. at-võgti 2. voler: J’ai peur qu’on lui vole quelque chose, qu’on le lui dérobe Bbr. pasi-voliōti se reposer un peu, paresser: Il aimait se prélasser Dnr. razsi-voliōti (hybr.) se déchirer: La petite maison est toute délabrée Psl. susi-voliōti finir en s’épuisant à des futilités: On ne s’use pas pour des poussins Psl. zolžà subst. f. (2) goitre, glande: Elle avait un goitre comme ça Psl. zomãšinis, -ė adj. subst. (2) du village de Zomašiai: Tu connais ces Marilkai de Zomašiai Psl. žagraitė f. (1) dim. voir žagrė: Gerai ártie žagraitėm itom Psl. žaidindinėti, -ėja, -ėjo voir žaidinėti. pra-žaidindinėti cf. pražaidinėti: Ānys gi kārves pražaidindzinėjo Psl. až-žaisti 2. faire hurler: Kap vākāras, tai kad ažžaidzia (vilkai) medzỹ, tep až medzias diriguojasi, nāta stāugia gražai Psl. žarnėlė f. (2) dim. voir žarna: Tadū ity mėsy žarnėlėn sukemsām Dnr. žarúoti, -úoja, -āvo brûler sur les braises. pér-žaruoti brûler, consumer complètement sur les braises: Tadū kāminų dāro, kap nūveima žārjos, péržaruoja Dnr. žēmickas, -à adj. (3ᵇ) humble, modeste: Ir nog manī Maceikai žāmickų žāmickų paklõm Psl. ap-žergti comme en lituanien standard: Apžargė čāpėlų, merīgos jojo prieš šūhni ir klašės kuranī šōni lōja šūnes, tai tī ais až jaunīkio Dnr. žibankštis f. (4) voir žibenksė: Oi gražī žibankštīs, alė neragėc dabar Psl. žich interj. plouf: Ir visa momnà paci ragė̃j — žich žich ūgnė (en parlant d’un ivrogne, sortant de sa bouche) Psl. pra-žydėti fleurir: Kap jurginia pražydz', tep jau skōra ir ruduōj Dnr. žiēsti, -žia, -dė répandre. iš-žiēsti répandre en dehors: Sūdega malka, žarijas duobėten i(s)žiedzia Dnr. žinōti 2. reconnaître: Kap āni (seni) būvo, Dziēvų žinōj, žinōj Dziēvų, o mēs jau ne tep žinom, lis dárbas, dárbas, dárbas Psl. da-žinōti voir dasižinōti: Mān atsiūnc' kōrtų, kap dažinōsi iš kur āny. Sāko, visa vientara dažinōs kūngas Psl. pa-žinōti connaître: Je le connaissais depuis très longtemps, pendant une semaine nous avons fait la fête Bbr. 185 žirmūniškis, -ė adj. de lieu (2) de Žirmūnai: Et avec une personne de Žirmūnai, hier ou avant-hier, je suis allé à Grodno Psl. žmonà f. (3) 2. femme: Ici, il y a une telle femme Jsk. žužlà f. (4) insecte: Il y a toutes sortes d’insectes, tu connais ces insectes Psl. Suit une présentation d’emprunts et de divers hybrides à racines non lituaniennes, qui constituent environ deux cinquièmes des ajouts. pri-abecóti ajouter: Celui-là sait ajouter un peu Dnr. papa-ablavóti raboter entièrement: Rabote entièrement toutes les planches Dnr. ačmūryti, -ija, -ijo (sl.) assommer, étourdir: Il est comme mort, elle l’a assommé Bbr. adnaselcus (sl.) m. (2) non-membre d’un kolkhoze, personne isolée: Je ne recommande pas l’adnaselcus. J’étais adnaselcus Bbr. adrāzu (sl.) adv., cf. tout de suite: Quand il a parlé de politique, tu l’as reconnu tout de suite Psl. akċizija (sv.) f. (1) accise: Autrefois, on ne faisait pas de vodka maison, il y avait l’accise Bbr. akċiznykas (sv.) m. (1) personne qui inflige une amende ou perçoit l’accise: Les agents de l’accise passaient et repassaient à cheval, puis en voiture Bbr. pa až-akorkavóti boucher tous les flacons: Elle a bouché les flacons et les a mis dans l’armoire Dnr. akraikėlis (hybr.) m. (2) voir akraičikas: Il ne reste qu’un petit morceau de pain Psl. albōmas (sv.) m. (2) album: Voici un album, on y prend des photos Dnr. alelėdas (sl.) m. (2) pluie verglaçante: La pluie verglaçante arrive et recouvre tout de glace Psl. alionkà (sl.) f. (2) tibia: Īlgas kāulas vadzinasī alionkà Psl. ambāras (sl.) m. (2) entrepôt, grange: Nūg ito ambāro jos tracià pirkia būs Psl. aṅkrutnis (hybr.) m. (1) lien pour serrer les têtes des poignées de lin lors du peignage: Unċisnija įtep unkrutniu pédų ir abb r aukō Bbr. an rāzo (hybr.) adv. tout de suite, aussitôt: Kap unlàisiu, tep anà įtjaukai pragaiš un rāzo Psl. araplānas (all.) m. (2) avion: Araplānai vis skrandà ir skrandà Psl. pa-arendavóti louer pour quelque temps: Ānas liš metūs itų žāmi pa arendavoj Dnr. arkestrà (all.) f. (2) orchestre: Kap tràciukārt a(ž) zvānyśiu, ka(d) tavà besiedà šoktū, arkestrà žāist Psl. ārkotis, -ojasi, -ojosi se quereller, se battre: Škādzinsam vienas vieno, ale visa vientara ārkojamės (su vyru) Psl. arlēkas (sl.) m. (2) gorge, gosier: Arlēkas sōpa. Arlēkas ragēc Psl. paiš-arņyti tout vider: Paišarņiji žarjās, pauciēni stacyśim Dnr. išarpavóti écharpiller: Išarpavóji nuvē abiēdoc Dnr. paiš-arpavóti tout écharpiller: Ik nedēliai visa būvom paišarpavóji Dnr. pri-arpavóti écharpiller: Kadāi priarpavójam vien miežų pie dešims maišų Dnr. asōtkai (sl.) m. pl. (2) dépôts, sédiments: Asōtkai liki un dūgno Psl. astiñčins (sl.) m. (2) 2. grand-route: Mūmi arċį itas astiñčius Psl. atrutà f. (2) 2. engrais chimiques: Atrutù sėja ir sėja, tai i(š)sivedė pimpės Psl. 186 atvaratnýkas (sl.) sm. (2) col, revers: Apsisėgi maninārkų, nėrā atvaratnýkų Psl. ātvarāgas (sl.) sm. (1) fromage blanc: Móža válgysi ātvarago su pienu Psl. atvarōgas (sl.) sm. (2) voir atvaragas: Iš atvarōgo sūrus dirba Psl. azijōtas (sv.) sm. (2) Asiatique: Žmónes vedōma ti azijōtai būvo visì Psl. bābuška (sl.) sf. (1) comparer à bobutė: Sāko, bābuška, kap aš pasakiau Psl. paraz-bagotėti s'enrichir tous: Mėgunai būvo nāta parazbagocēję Dnr. razsi-bagotėti refl. voir razbagotėti: Ānas tai jau nāta ra(z)sibagocējo Dnr. su-bagotėti s'enrichir: Dabar subagocējom Psl. bagūnas (sl.) sm. cafūnas (2) coq: Medi bahūnas baltai žýd, baūnas Bbr. bākos (sv.) sf. pl. (2) comparer à bakai: Pāsai mōterų, bākos vyrų Psl. balakōnas (sl.) sm. (2) manteau médiocre: Ānas kaškūokį balakōnų apsisēgė Psl. pa-balamūtyti bavarder: Ānas lis pabalamūcyc mōka, o gōdo nepasakis Dnr. prisi-baliavōti se régaler copieusement: Ot prisbaliavōjom Juskýcip un vesēlios Dnr. baliezniā (sl.) sf. (2) maladie: O tōj mán pasākė, što manīm yr balezniā kauluosōbi Psl. balšēvykasai, -ōji smob. bolchevik: O kici ti ruskiej būvo, balšēvykiej Psl. pa-baltōti parler de manière incompréhensible: Pabaltōjo ir razrińkc nemōžna Dnr. baotėti, -ēja, -ējo (dial.) cf. bagotėti. pa-baotėti s’enrichir: Pabaocējom: būvom suvisū blogōj pirkēlėj, o dar rāgit kokiā Bbr. pa-barabōnyti faire tinter: Ānas paibarabōnji tōm aguōnom: vot, sāko, kiek mēs pridziovinōm Psl. basanožkà (dial.) f. (2) sandales: Aš turėjau kitās sāvo basanoškās Psl. baválnā (dial.) f. (4) coton: Bavalnōs siūlais audžia Psl. bazāras (dial.) m. (2) demande: Reikia kap turėtum bazārų Bbr. pa-besiedavōti bavarder: Kap lis šuveimam su jūoj, tep ir pabesiedavōjam Dnr. bielarūsini, -ė adj. (1) Biélorusse: Nu kap, ar galētut padēc bielarūsinei Psl. biliētus m. (2) voir bilietas: Būvo brūngus biliētus, devýni zlōtai Psl. biliūtnis (dial.) m. (2) bulletin, arrêt maladie: Aisiū mergutōs tilifonavō dukterēs Jujōn, al’ andā dar un biliūtnio Psl. birdāńka (dial.) f. (1) fusil: Ēmiaū birdāńku, kitu aisiū paspilnyc Psl. blechonkā (dial.) f. (2) pain moulé: Seniaū nebūvo itų blechōnkų, savā duōna būvo Psl. pa-bliednēti pâlir: Kō tu tep pabliednējai, ar i(š)sigundai? Dnr. blōznas, -ā (dial.) adj. (4) jeune, immature: Jaūgi až dar buvaū blōznas Bbr. bōlis m. (2) cf. bolius: O jau mōčeka priringdzinēja, jau būōli svitaise Drv. bonkā (dial.) f. (2) bocal: Baravykų turū dzvi bonkās Psl. bōj (sl.) impér. regarde, vois, tiens: Bōj, itoj ruskōj, itai ne mūsu mergutā Psl. bridā (sl.) f. (4) laideur, horreur: Kāukų, tos bridōs yrā da chalerija Psl. brigadiēris m. (2) voir brigadyrius: Anā brigadiērių gyvena Psl. brikiētas (sv.) m. (2) briquette: Tōrfo brikietus kūrinom Psl. brukēlis (nibr.) m. (2) estomac, cf. živatas: Brukēlis sōpa Psl. 187 iš-budavóti construire: Anas pìrkių išbudavójo viențara kap sklenyčà Dnr. | réfl.: Žydžūnai i(š)sibudavójì alně gražūžì pazdairyć Dnr. pérsi-budavoti déménager: Jaũ keturólika metų kap mẽs visa ši pérsibudavójì Uos. buláuka (sl.) f. (1) bulbe, tête: Buláukos áuga un jų Psl. burčyti 3. faire des reproches, se quereller: Jaũ neũtarysìu, burčyja martėlė, kad neimù darbóp Bbr. bùselka (sl.) f. (1) petit chou: Bùselka tadù pasròdo, kab atàima buselai Psl. čėkoti (sl.) (< tėkoti?) voir ciekoti: Avýtės mūsios jaũ čėkuoja Psl. čekūnuoti, -ūoja, -āvo voir tekūnuoti: Avýtė čekūnuoja Psl. pa-čekūnuoti voir patekūnuoti: Avýtė pacekūnàu Psl. cenà (sl.) f. (2) prix: Kad liš atàis pirmìej, cėnų instatis, tai tep ir būs Bbr. chaladelnykas (sl.) m. (1) réfrigérateur: Unstātai pienų chaladelnykan Dnr. chalėrija (sv.) f. (1) 1. horreur: Visókių varmų bùvo, visókios chalėrijos bùvo Psl. 2. multitude: Un dývo, kas do chalėrija bùvo kirmelių Bbr. chazéika (sl.) sf. (1) maîtresse de maison: Ītai chazéikos bernukáicis Psl. čilytis, -ijasi, -ijosi voir kilytis. pasi-chilyti se mettre en mouvement, s’agiter: Da kaip mán gyvenčie, da kur mán paschilycie, kop mán pristūlycie (r.) Drv. chòdnykas (sl.) sm. (1) sentier, tapis: Ītókius áudė in padlògų chòdnykus Bbr. pa-chrapinti ronfler un peu: Pachrapina kap kadù ir ánas Dnr. cigòras (sv.) sm. (2) cigare: Cigòras iš vieno lãkšto tutūno Psl. cisūnas (sl?) sm. (2) petit tétant: Cisūnas kumeláicis, bo cicky žinda Psl. cviẽtnasai, -óji (sl.) adj. emph. (4) coloré: Pìrko du tilivizoru cviẽtnõsius Psl. čepelà sf. (3ᵇ) 2. partie de la lanterne où l’on place les éclats de bois: Šakalỹs čepelój undėta dėga Dnr. čėsai (sl.) adv. souvent: O itai čėsai tep bùsta Psl. čierkà sf. (2) voir čerkà: Su savìn nešójùos čierkų. Pàmžų čìėrkon ir ižgėru Psl. čystas, -à adj. (4) 2. pur, entier: Visi bùvo čysci litvinai, visi Psl. čystenka adv. voir čyst: Vo liš viena lazuńiškė bažnyčia apláista čystenka Bbr. čystindinėti -ėja, -ėjo voir čystyti. pér-čystindinėti, nettoyer à fond: Un grebenių tai pérčyscindzineja Bbr. apsi-čystyti, 2. refl. enlever les membranes après la mise bas: Apsičiỹstijo kárvė Psl. čitonià (sl.) sf. (2) lecture: Ir kokià manà čitonià Psl. až-čitóti lire: O darban váikščójo, tai ažčitója (pour le salut) Bbr. pasi-čitóti refl. se faire lire: Na im ksiōńšku ir tu pasčitój Dnr. čiubótas, -a (hybr.) adj. (1) à huppe: Čubóta višta gerėšnė Psl. čiudesà (sl.) sf. (4) miracle: O kokià bùvo čudesà Psl. čmėlyś (sl.) sm. (4) voir spėlys: Dar tų čmėlių màža ragėc Psl. dãliai (sl.) adv. voir toliau: Pàsaliai visi palitaušku kalbėjo, o jauã dãliai dãliai pàmirė Psl. 188 dastãyti, -ija, -ijo (sl.) présenter: O kad ir nuvažuos ir mókycis, tai mės nedastãvysim grašų Psl. dėkauka (sv.) sf. (1) tuile: Dėkaukom diñkta Psl. delščikas (sl.) sm. (1) serviteur: Lekõjus, visa kap aficėrip delščikas Bbr. dernà (sl.) sf. (4) gazon: Deŕnų jėmė ir klõjo kanovãs Uos. dernėlė dim. (2): Mės tų kišam po žalių dernelį, po geltonų peskelį (r.) Mės tuoji peskelį pricinsynsim, dzernelį aždũksi (r.) Drv. diãkas (sv.) sm. (2) diacre: Sãko, aš bũsiu bãčiuška, o tu bũk diãku Psl. diėdai sm. (2) 2. une telle herbe: Dziėdai — tokia žolė Psl. diežà (sl.) sf. voir dzieškà 2: Dũona gardesnė buvo savà: nu šūmalai, visa dziežos tokiõž buvo, ažraščinõji ir kepi Bbr. dynė (sv.) sf. (2) aine: Kõjas sõpa iš dỹnių Psl. dirėktorka (sl.) sf. (1) directrice: Ragiũ, jaũ aima dirėktorka Psl. dõchlickas, -à (hybr.) adj. (3ᵇ) desséché, séché: O až gi buvau tokia sausicka, dochlickà Psl. dõktorka (pol.) sf. (1) docteure: Tep aima tõj ir manà dõktorka Psl. dõvyti 2. étrangler, égorger: Ány (vilkai) avýtez dõvijo Uos. insi-dõvoti donner une bonne récolte: Buvõja un dzirvōno nãta linai godni unsidũvoja Bbr. dõsits (dõsit) (pol.) adv. voir dos: Až žãmės nereikia sūdzycis, žãmės dõsic, dõsit Bbr. dránka (pol.) sf. (1) insatiable: Dránka kap skiedà Psl. Dránkos pridzírbom Dnr. drapõkas (slav.) sm. (2) voir drapočius: Drapokũs ėmei, àtkasei, kap liš radai nestõras šaknis ir lupì Psl. drõžnyti, -ina, -ino (pol.) taquiner: Vienaz drõžnijam, o kitas per gálvų kab dãvem Psl. pasi-durnãčyti faire un peu l'idiot: Ánas pasdurnãčija kũsni, o tadù sėdzi čiũniu Dnr. su-durnãčyti voir susidurnãčyti: Kap pabuvai nejėd ir negėrė tep sudurnãčiji žmũoj Psl. durnavõtas, -a (pol.) adj. (1) peu intelligent: Tì kokià bõba durnavõta jam pašãkė Psl. sudurnėti, -ėja, -ėjo (hybr.) comparer 2 sudurti: Sakìs, sudurnėjau suviš Psl. dũšintis 2. refl. peiner: Dabaŕ jau gerai, tai nėkali dũšinosi, ver̃pė cielų žiemų ir vasarų Bbr. 3. refl. lutter: Suskabino, ir dũšinos, ir pargrõvė tų Bbr. až-dũšintis 2. refl. suffoquer: Tas ladìs kap atsigulė und žãmės, tep anos (žuvys) aždũšinosi Bbr. pa až-dũšinti étrangler, égorger: O vilkų buvo, prieš vaimų tai vilkų buvo, paždũšina ir árklį, ir kárvę Bbr. pa-dũšinti tuer, étrangler: Ar kas tì padũšino jūs (vištelius), ar ãny pãcys išgaišo Dnr. pa-dziũboti manger avidement: Si on ne leur verse rien (aux poules), elles dévorent tout Dnr. fėstas (empr.) m. (2) fête: Une grande fête a eu lieu ici Bbr. fraziėrus (empr.) m. (2) coiffeur: Il faut aller chez le coiffeur Psl. fundavõti, -õja, -õjo (empr.) régaler en offrant à boire. až-fundavõti régaler en offrant à boire: Je lui ai offert à boire, et j’ai aussi payé Psl. 189 fūrmonas m. (1) voir furmanas: Le charretier dit « in fūrmono » Psl. futrā (slave) f. (2) manteau de fourrure: Lors de ces gelées, on revêtait encore de beaux manteaux de fourrure. Et ici, dans ce beau manteau, elle a aussi froid Drv. garčēčios f. pl. (2) cf. arčica: Ah, c’est bon, les garčēčios avec de la viande ou des grattons, ça se mange bien Psl. pa-gaspadorāuti tenir le ménage: Combien de temps celui-là a-t-il tenu le ménage? — Seulement un an Dnr. gātarius (empr.) m. (3b) scierie: Là où il y a un moulin, à Lazūnai, il y avait une scierie de ce genre. Et ensuite, on a installé de telles scieries Bbr. gōdnas, -ā adj. (4) 2. grand, important par ses dimensions: Il est si grand, ce tonneau, qu’il est juste bon pour un bačikas Psl. gramatvōdas (slave) m. (2) paratonnerre: Ces paratonnerres ont été installés plus tard; au début, il n’y avait pas de paratonnerres Bbr. gramkulia f. (2) voir gramkulka: J’ai envoyé les cartouches, j’ai enfoncé les plombs et j’ai mis les gramkulias Psl. gricelina (empr.) (2) glycérine: Alors maman a apporté de la glycérine. Alors on s’est enduit de glycérine Psl. raz-griešyti absoudre des péchés: Je me confesse au petit père; si le petit père m’absout, alors je volerai (p.) Psl. gryžā (slave) f. (4) bosse, hernie: Moi aussi, j’ai une gryžā Bbr. grūščikas (rus.) n. m. (1) manutentionnaire: Grūščiku kiekkārt dżirbo po metūs, po dū, tep sveikātos nechvatoja grūščiku dżirpc Psl. guliavōti (rus.) voler en tous sens, s’agiter: Mōškos drābnos guliavōja, kad chmūrna Psl. guntāvas, -ā (suédois) adj. (4) couvert de planches fendues: Liš kad gražai sukrauči būit, gražai paviršāi, ot guntavi toki Bbr. gūzikas n. m. (3b) 2. capitule de bardane avec sa graine: Vaikāi guzikais svāidēs Psl. gvāltam (suédois) adv. avec fracas, cf. gvoltu; bruyamment: Mēs jau gvāltam rēkiam Psl. haladauka (rus.) n. f. (2) famine, fait de jeûner: Momā pāmirē iš haladaukos Psl. indīkas (suédois) n. m. (2) dindon: Indīkai tai ne mūsiai nē — martēlēs. Indīku nērā mūs Bbr. invalidtkā (suédois) n. f. (2) femme invalide: Anā invalidtkā Psl. iškolā (suédois) n. f. (2) synagogue: Tai āny āj tī iškōlon ir jiem prisāko jau tī načālnykas jau jūjis Bbr. iveiskasai, -oji (rus.) adj. (4) voir jujiškis: Itas Jujōi, iveiskasai kunigas tai gi litaučas, tas jāunas kunigēlis Psl. iziperšnykas (suédois) n. m. (1) une sorte d’herbe: Iziperšnykas yra žolē un aukšto lauko āuga Psl. jāvaras (rus.) n. m. (1) acore: Un jāvaro kēpēm dioun Psl. generōlas n. m. (2) voir generolas: Jenerōlip buvai? Gud. jēšli (rus.) conj. si: Jēšli tu aisi vōke, tu gyvensi Psl. kalis (rus.) adv. autrefois: Cionāi kalis bīvo Litvā Jsk. kalchōzas (rus.) n. m. (2) voir kalkozas: (Bulves) parinkdzinēja kap nūveima kalchōzan Dnr. kalērija f. (1) voir chalerija: Comme ce lac est profond, comme une galerie Bbr. 190 kaliuška f. (2) voir kaliučka: Il vole des pommes et cette petite kaliuška Psl. kamandūti, -ūja, -ūjo voir kamandavoti: Le parrain dirigeait toutes les noces, et tous les invités lui obéissaient Psl. kambājus (dial.) m. (2) voir kombainas: Nous coupions le seigle à la faucille, mais maintenant nous le battons à la moissonneuse-batteuse Bbr. kambikōrmas (dial.) m. (2) aliments composés: Je fais cuire des herbes, puis je remplis la mangeoire d’aliments composés Bbr. kančenia (dial.) f. (2) fin, absurdité: Dans notre village, il n’y a pas de routes, c’est la misère Psl. dasi-kančiōti arriver à son terme: Et la pension, elle s’épuise au fil des ans Psl. pa-kantraliavōti vérifier: Il a vérifié dans les magasins, mais n’a rien trouvé, tout était épuisé Dnr. kāpčius m. (2) 3. ce qui ressemble à un tas, une fourmilière: Il y a des fourmis, elles font des fourmilières avec des aiguilles de pin Psl. kara (dial.) f. (4) écorce: L’élan a mangé l’écorce en hiver, et le chêne en a rongé l’hiver Psl. karalādskasai, -oji (dial.) adj. colorado: Maintenant, les doryphores sont déjà apparus Bbr. karaulātas m. (2) voir kalavaratas: Et alors nous filions sur le rouet Jsk. karčytis, -ījasi, -ījosi (dial.) se courber, se recroqueviller. ažsi-karčyti se courber, se contracter: Elle s’est déjà recroquevillée, elle marche maintenant comme une vieille femme Bbr. karistė (dial.) f. (2) bénéfice: Il travaille, mais il n’en tire aucun bénéfice Psl. kasavōti, -ōja, -ōjo (dial.) détruire. až-kasavōti supprimer: Les anciens disaient, ils disaient, mais ce n’est plus le cas, depuis qu’on a coupé, ils se sont mis à parler cette langue Psl. kastrulā (dial.) s. f. (2) marmite: Il en préparait lui-même, et il en faisait cuire tant de marmites; tous venaient, ils mangeaient Psl. katūkas (dial.) s. m. (2) espace cloisonné dans une étable: Un enclos pour les moutons, un enclos pour les vaches. L’étable est généralement divisée en enclos. Les étables sont divisées en enclos Psl. kaziulkā (dial.) s. f. (2) une sorte d’herbe, centaurée: Les centaurées fleurissent en jaune Psl. kiliā s. f. (2) voir kilogramme: Il y avait deux cents kilos de beurre (roubles) Psl. kleščys (dial.) s. m. (4) tique: Ici, il y a beaucoup de tiques et de vers Psl. klišāvas, -ā (hybr.) adj. (4) boiteux, qui louche: Un cheval boiteux écarte largement les jambes Psl. kliūčius (dial.) s. f. (2) épicéa: Et l’épicéa pousse dans les clairières Uos. klumōkas s. m. (2) 2. motte: Les mottes se sont dressées en petits monticules Bbr. knyškā (dial.) s. f. (2) dim. voir livre: Les chevaux étaient inscrits; les livres d’autrefois étaient comme ça Bbr. pa-knīruōti 2. chercher des truies, des porcelets: Le cochon fouillait avec son groin Psl. kōklikas (dial.) s. m. (3ᵇ) une maladie équine: Il a la colique Psl. kombājus (dial.) s. m. (2) moissonneuse-batteuse: Ils ont préparé la moissonneuse-batteuse, elle a battu le grain Bbr. kōniuchas (dial.) s. m. (1) palefrenier: Un tel palefrenier venait de Valdzikai Psl. padsi-kosōti retrousser ses manches: Il s’est retroussé les manches pour couper, car c’est profond ici Dnr. kovā (dial.) s. f. (4) café: Que boiras-tu, du café ou du thé? Dnr. 191 krempavóti, -ója, -ójo voir krepoti. in-krempavóti lier: In-krempavój jí vãdziom Psl. krėpkai adv. voir krėpkiai: Krėpkai ãnas (baronas) káunasi Psl. krepóti, -ója, -ójo (sl.) lier, fixer: Davai jí krepóc vãdziom Psl. kromėlė sf. (2) dim. voir kroma: Įtai su kromėlėm ãny važinėi Bbr. krūkelis 6. un quart de litre: Kas tai arielkos, kad krūkelį pėrka, niekali kad krūkelį tep įtai, ogi arielkõ Bbr. krulickai adv. voir krulickas: Avýtė ãima laukan krulickai, kap kiškis Psl. kuborkėlė 2. dim. (2) petite boîte de conserve: Ir iton kuborkėlėn bùvo daug prikráuta mešõs Dnr. su-kuliúoti commencer à boiter: Ir kõ įtai Krasulià (karvė) sukuliáu? Dnr. kulõčius (sl?) sm. (2) valet: Nu Brõnius, nu, kulõčiau, kãz girdėc. Nu, kulõčiau, kur varysim ganýc Psl. kunyčia (sl.) sf. (2) martre: Ir šaškų, ir kunyčių bùvo Psl. kùpkas sm. (2) voir kūbkas: Vo inlėj tu itan kùpkan, inlėj dabar šau Psl. kvajėlė sf. (2) dim. voir kvaja: Kvajėlė maskickà pie kėlių išaugi Dnr. kvaterà (sv.) sf. (2) logement: Įtai aš un kvatėros ĩ gyvenu Psl. ap-kvorbavóti couvrir de peinture, peindre entièrement: Mãn apkvorbavuój kiek kėlinių, aš visa vientara vienoski váikščiosiu Psl. pa-kvorbavóti peindre: Pakvorbavojau višus lakmonūs Dnr. lapotà (sl.) sf. (2) pelle, grande louche plate: Dėma bundų in lapõtos itos padarė Psl. lašýs (sl.) sm. (4) élan: Lasių a(ž)sivedė da chalėrija Psl. lekõjus (sl.) sm. (2) serviteur de domaine seigneurial: Põnaz bùvo jĩ jėmė až lekõjų, kad visa jam paduodinėc, visa čysta kad duovõt Bbr. lempãsas (sv.) sm. (2) petit ruban: Čià un rankõvių balci cėj lempãsai jaũ insidzirbĩ Psl. lepka (sl.) sf. (2) attrape-mouches: Kadãi bùvo lėpkos mūsiom gaũdyc Dnr. pa-lėpoti bavarder de choses futiles, jacasser: Ot kap kadũ ir ãnas palėpoja kų Dnr. lišnia adv. voir lišnas: Jaũ lišnia gyvenu ir tep Dnr. lišțvėlė sf. (2) dim. comparer à lištva: Piŕkių dãbar apkaldzinėsim lištvėlėm Dnr. litaukà (sl.) sf. (2) Lituanienne: Nemóku atsakyc lietuviškai, ot litaukà Psl. litaũskas, -à adj. (4) voir litauskasai: Mės visa sãkom, što litaũskoj respublikoj daugiau viso yrà Psl. ližà (sl.) sf. (2) voir ližė: Tokià ližà padaryta Psl. pa-lõjoti se répandre: Anà kap kadũ palõjoja Dnr. pri-lõjoti affluer: Kad anà nebūt prilõjoj un manĩ, tep aš su juói ũtarytau Dnr. lõpterti, -ia, -ė (hybr.) se déchirer, éclater: Ir zdõchterė ãnas (vilkas) daikti, širdzis lõpterė Psl. pa-lūmyti cabosser, meurtrir: Nu Petrūkas apvajavój, mõcnai apvajavój, mõcnai palūmijo Bbr. maciorà (sl.) sf. (2) truie reproductrice: Turėj kiaũli maciõru. Maciorà, kur paršūs vėda Psl. magazinà (dial.) f. (2) voir magazinas: Ãny magazinãs turėj, o dabar žmūones magazinūs tūr Bbr. 192 mãgnezas (rég.) m. (1) aimant: Tjįsa mãgnezas a(ž)sikūryc Psl. mãika (dial.) f. (1) chemisette: Rubãškų čỹstų jėmiau, mãikų čỹstų jėmiau, bo mȯža savõj adžiežoj kur̃ (gît) Psl. majõntkas (dial.) m. (2) domaine seigneurial: Gi Mėgãnuosa turėj majõntkų Bbr. majontkėlis dimin. (2): Visur̃ gi būvo majontkėliai Bbr. malačėjus (dial.) m. (2) pissenlit: Malačėjus geltonai ažỹdž’ po piėvas, po visur malačėjus Bbr. maladėti, -ėja, -ėjo (dial.) rajeunir. pa-maladėti rajeunir: Kū̃sni pamaladžėjau, pajau nė jau Psl. pa-maliavóti peindre: Grindės nãta britkios kap nepamaliavōtos Dnr. malinárka f. (1) voir maninarka: Tep itai jau būrnosus siūve, malinarkas Bbr. malõdžyvas m. (1) voir malõdživa. marnavóti 2. mariner: Oi nedžiovinci baravykai, marnavōti Psl. marščina (dial.) m. (2) pli: Susrauki žmuõj – vienos marščinos Psl. mašinka (rég.) f. (1) extracteur de miel: Išėmei romėlį, jau pilnas medaũs, atnėsei mašinkon i(š)sukei ir medūs Psl. matavýlai m. pl. (2) voir matavylas: Yrã toki matavýlai matkùs matúoc výc, džirpc matkùs Bbr. raz-matōti gaspiller: Ãnas mõža tadù nuim̃s itùos gražùs ir šį tį razmatuõs Psl. s’enregistrer se désinscrire: Alors nous nous sommes désinscrits de Bokštis Dnr. tourmenter faire souffrir: Ils m’ont tourmenté, moi et ma belle-fille Dnr. entre (sl.) prép. avec le gén. voir « parmi »: Entre les feuilles, ça sent Psl. arpenteur (sl.) subst. masc. (2) géomètre: Nous avions un arpenteur comme ça Bbr. s’embrouiller (sl.) s’emmêler: Certains parlent lituanien, d’autres le parlent simplement, de toutes les façons, et moi, je m’embrouille déjà Bbr. se souvenir pronom. voir « se rappeler »: Eh bien, il s’est souvenu en allant de Jujõs avec Šurpickas Bbr. s’évanouir, s’évanouit, s’est évanoui (sl.) défaillir: Je défaille, je vais tomber du bus Psl. s’évanouir tomber dans les pommes: Je ne pouvais pas, je me suis évanoui Psl. qui a l’allure d’une belle-mère, -ère adj. de belle-mère: Sa fille a pris froid et s’est enrhumée Drv. cercueil (sl.) subst. masc. (2) bière: Le cercueil a pris les vêtements Psl. tourmenter, tourmente, a tourmenté (sl.) faire souffrir: Ne tourmente pas cet enfant Dnr. torturer à mort faire mourir sous la torture: Ici, les soldats l’ont torturé à mort, il est mort Psl. rusé, rusée (hybr.) adj. (3ᵇ) finaud: Le garçon est si malin, un petit futé Dnr. épuiser à force de travail faire travailler sans arrêt, harceler: Mes belles-sœurs aussi m’ont rudement fait travailler, pour que je ne reste pas là à ne rien faire Dnr. office religieux (sl.) subst. fém. (2) culte: À Jujõs, on célèbre déjà les offices religieux Dnr. chef (sl.) subst. masc. (1) supérieur: Il apprend auprès du chef Dnr. nadiėlas (slave) m. (2) partie de terre, parcelle: Nadiėlas būvo traucina Bbr. naĩradnesnis, -ė adj. sup. voir radnas: Da manà momùtė, da buvai mãn naĩgeresnė, da buvai mãn naĩradnesnė (r.) Drv. 13. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 193 naiskariai adv. sup. voir skariai: Mės visa Vilniun važiuojam, ko reikia visa Vilniun važiuojam, naiskariai Vilniun Psl. napiėšu adv. voir piešu: Reiks napiėšu aicie Psl. nastojáščiàs, -ia (slave) adj. (2) véritable: Tep vot manip nėra itai kad brólis nastojáščas vienós momòs ir vieno bočiós, ir sesú nėra, às viena Psl. nastajáščiai adv.: O pjoviau nastajáščai, nug bóby neligdaiás Psl. nemčiūra (slave) f. (2) comparer nemčius: Tokis sveikaz buvo nemčiūrā Psl. nesylà (hybr.) f. handicap: Cionái gerai kólėk sỹlą, o kap nesylà, kàs būs tadū Bbr. niėnčioti, -ioja, -iojo (slave) voir nečnyti: Nu ir nuvėj, niėnčioj ti vaikūs Psl. niščėmnas, -à (slave) adj. (4) sec, de jeûne: Pelanių dzienā itai jau niščėmnā dzienā, niščėmnai adv.: Kap pelanių dzienā, tai jau tadū niščėmnai (valgom) Bbr. òtpuskas (slave) m. (1) vacances: Kadù Irenà ranka òtpuskų? Dnr. pačės (slave) adv. constamment: Vo tep pačės tai màn nė, màn nesbįzdóvojo Bbr. pačėskos (slave) f. pl. (1) voir pašukos: Šapeciù jau kap šukúos, tai pačėskos Psl. pačivõncas (slave) m. (2) adolescent, jeune adolescent: Jaũ padáugi, jaũ godi būvom pačivõncai Psl. padkvõšnica (slave) f. (1) dessous-de-queue: Itai mes sākóm patkvõšnica kārvės Psl. padnebenė f. (4) voir padnebienia: Padnebenė sopėj Psl. padprūgas (dial.) m. (2) patprūvas, voir paprūga: Les patprūgų se balancent sous le ventre du cheval. Harnais, petite selle, patpinka, patprūvas, nabėdrikai Psl. padprūvā f. (2) voir paprūga: Padprūvā árkláicip Psl. padūškaitė f. (1) dimin. voir padūška: Aškabini padūškāiti kokių Psl. padvečėrkas (dial.) m. (2) goûter du soir: Au goûter du soir, nous mangions de la saucisse ou du lard, des skvarūškos avec du paštais, du lait aigre ou frais, selon ce que chacun voulait Psl. padvešiōlkai (dial.) m. pl. (2) retours, visites: Et la semaine suivante, il y eut des padvešiōlkai Psl. paklónas (dial.) m. (2) souhait: Et Maceikai m’adressa ses souhaits les plus chaleureux Psl. palūčyti, -ija, -ijo (dial.) obtenir: Il obtient de l’argent et le donne à qui en a besoin Psl. paludnià f. (2) 2. sud, cf. milieu du jour: Le vent a tourné vers le sud Psl. pamastinis (hybr.) m. (2) planches posées sur la route: Il y avait là un râteau, les pamastiniai étaient pourris, il n’était pas bon d’y passer en voiture Dnr. pamōjemu (dial.) adv. à mon avis: Je n’ai pas demandé quelle voiture c’était, je n’ai pas lu, mais à mon avis, c’était une Živuliai (Žiguliai) Psl. panenka (dial.) f. (2) voir panelė: Alors, comment va ta jeune fille? Gud. paperėčyti, -ija, -ijo (dial.) contredire: Elle contredit tout le monde Dnr. až-paperėčyti contredire: Quoi qu’on lui dise, il contredit tout Dnr. papõlsku (dial.) adv. en polonais: Tu m’écris les lettres en polonais Psl. papūtnosai, -óji (dial.) adj. (4) qui passe par là en voiture: J’attendais, il y a des gens qui passent, mais personne ne prend en voiture Psl. parūšku (dial.) adv. en russe: Tu m’écris les lettres en polonais, car tu ne sais pas écrire en russe Psl. 194 pri-parėdkavoti préparer, mettre en état: Nik primo aisū kąscie (bulvių), tep gi visa reikia gi priparėdkavocie Psl. paskrebūška (dial.) f. (1) dernier-né: Aš paskrebūška, paskučinis Psl. paštarus m. (1) voir pastyrus. pastupóti, -ója, -ójo (dial.) entrer: Gródnion pastupóc dokumentús mūsi niuvezė Psl. pasusiėdsku (dial.) adv. près, dans le voisinage: Ir aš ti buvaũ pasusiėtsku Bbr. paškuštvà f. (2) voir paskustva: Kūryc tai paškuštvà Psl. pašniūreli (hybr.) adv. avec une corde, ce qui est corde: Bebrėnų laukai pašniūrali vadžinosi, kap itai jau kokį šniūraliai Bbr. patrašyti, -ija, -ijo (dial.) carder. ras-patrašyti carder jusqu’au bout: Rastraukia vilnų, rūikom raspatrašija, o tadi šūkuoc neša Psl. paukŷrus (dial.) m. (2) 1. ampoule: Aš paukŷrų išverzdinėju un kito šóno Psl. 2. chapelets de graisse: Paviriš ūndenio plūkauja paukŷrus Psl. pautyna (dial.) f. (2) toile d’araignée: Tį liš paučynos karilįuoja Psl. pavožka (dial.) f. (2) voiture, chariot: Dāvė jam grąžų, pavožkų grąžų Psl. pažemkà (hybr.) f. (2) fraise des bois: Pažemkų būvo daug raudonų Psl. pažmūisku (dial.) adv. en lituanien: Aštūonis vaikis mókė, pažmūisku mókė Psl. pelavynos (dial.) f. (2) pl. sciure: Kō neválgė: ir pelavynàs valgė, ir žóli visókių valgė Psl. perenósica (dial.) f. (1) espace entre les yeux: Kap dau perenósicon, tep ir abgruvai Psl. perestroikà (rus.) f. (2) restructuration: Nu kap jūsim perestroikà tój Psl. pēsenina (rus.?) f. (1) sifflet: Pēsenina kietā žolė Psl. petlià (rus.) f. (1) boucle: Kazàs gūdėm, petliàs stātėm Psl. pripielavóti scier: Pripielavójam malkos, dos būs un višós žiemós Dnr. pierýti, -ija, -ijo (hybr.) battre: Ir pierýji piedus spragelais Bbr. piešu (rus.) adv. à pied: Nu reikia aic piešu Psl. pasi-pilmyti 2. chasser: Ėmiai birdānku, aišių paspīlnyc Psl. pirnykas (rus.) m. (1) chiendent: Pirnykas nāta imasi Psl. pištólmašina (sov.) f. (1) mitraillette: Vaikščoj su pištól mašina un kāklo pakóri Psl. plādýti, -ija, -ijo (rus.) fructifier. až-plādýti féconder: Jaunā motkà daugiaũ ažplādžija bītų Psl. plāstas (rus.) m. (2) plante du pied: A(z)sopėj plāstas Psl. plėšnes (rus.) f. pl. (2) moisissures: Jaũ ir plėšnių radòs Psl. plėškoti, -oja, -ojo (rus.) tapoter. pa-plėškoti tapoter légèrement: Pazdairė un itų poperų, man paplieškoji, što godnà dār manā širdzis Psl. pletavýkas (rus.) m. (2) bavard: Ažūbelavysa un gālo selós pletavýkas būvo, Petrušką pletavýkas Bbr. plionkà (dial.) sf. (2) ruban: Itai kiek kartų ūtarīs tój viena plionkà Psl. pliūkoti, -oja, -ojo (dial.) faire clapoter, laver: Prilėji ūndenio niekóčiu do ir pirkióji pliūkóji Bbr. 13* 195 plōščius (dial.) sm. (2) manteau: Nugruvau bālon. Gerāi, što pluōščus va itas būvo manī Psl. pōnčekas (dial.) sf. (1) beignet: Vo itokis stūoras ānas, tai, sāko, visa vientara pōnčekas tokis Psl. pōlskas (dial.) adj. (4) voir pols kasai, 4. catholique: Ītas žintas pōl'skas ir visi trīs polskiej. Mani gi visi polskiej, manip gi nēr rūško niēko Psl. pōryti, -ija, -ijo (dial.) faire bouillir. in-pōryti offrir à boire: Ir až šikinēs tūrmōn, dešimš metų impōrijo Psl. pōžyva (dial.) sf. (1) nourriture, aliment: Ir buselį nēra, bo pōžyvos nēra Psl. pradielas (dial.) sm. (2) bout, trouée: Pradžielas džidelis mež duncių Psl. praktikavōti, -ōja, -ōjo (dial.) voir praktika uti: Ānas grāšu nevīlnas, ne, ale kūnigas praktikavōja jī Psl. prakūdyt(i), -ija, -ijo (dial.) faire des bêtises. susi-prakūdyt(i) se compromettre: Nu kap susprakūdžiojo, tep tadū išvārē nug arēndos Bbr. prās (dial.) prép. avec acc. par: Anā patilifanavōj prās tilifōnu, un pirmo atažō patilifanavōj Psl. prāstyti, -ija, -ijo (dial.) redresser, arranger. iš-prāštinti nettoyer: Ir ti išprāštijo ir tī, nu vot čyščiau kūsni Psl. pa-prāstyti remettre en ordre: Āny gi mān paprāščio visa, pīrkių Psl. prativyti, -ija, -ijo (sl.) contredire: Daktorkā sāko — āš ka rōs duōsiu tau, tep āš jau nepracivijau Psl. prativniai (sl.) adv. laiderement: Lazūnai labai praciniai štārīja Gud. 1 prāuda (sl.) f. (1) cf. vérité: Ītai būvo prāuda Psl. 2 prāuda (sl.) adv. cf. vraiment: O niēnkali dār ieškojo, čōr žnajet, kurų metų žāmēs, prāuda Bbr. prichadžalas (sl.) m. (2) étranger: Tai prichadžalai koki, iš kurī primuos stōjē Bbr. pūškā (sl.) f. (4) terre inculte, infertile: Bīvo pīrki pūškų tokių, pūškų selōj Psl. puzȳrius (sl.) m. (2) ampoule: Kas pazdarē, kad sōpa puzȳrus Psl. rabaškavōti -ōja, -ōjo (sl.) voir rabaškauti: Ot vaikas, nemušēdž, visaraba škavōja Dnr. ap-rabaškavōti voir aprabaškauti: Nēr žiniōs, kas susiēdų aprabaškavōjo Dnr. iš-rabaškavōti voir išrabaškauti: Visur išrabaškavōs (vaikai), niēkur nepakūopsi nog jū Dnr. rād imka (sl.) f. (1) empreinte: Rād imka ragēč un kāklo Psl. radȳnos (sl.) f. pl. (2) naissance, couches: Ītamp bērniukip skōra radžynos būs Dnr. rās (sl.) interj. introduire: Āš rās sklēnyčių pastatiau Psl. raščinēti, -ēja, -ējo voir raščinioti. až-raščinēti voir ažraščinioti: Ažraščinēji pastāto in pēčo, kad padrūkt. Iš pirmo ažraščinēja ratai Psl. rāvas m. (4) 2. ride: Dēlno ravai džideli Psl. 196 paravinti faire pleurer, faire sangloter: Testą paravina (vaikas) kūsnį, unispakaė jis Dnr. paansi-rėdyti habiller tout le monde: Visi bernai paunsirėdį suveji un vešėlios Dnr. pa-rekomendavóti recommander: Kap niėkas neparakemendavôs, tep ir negãusi dárbo Dnr. rėškėlė (hybr.) f. (2) demi-boisseau: Oi niėkali gi buvo itos džiėškos, riėškėlės nedzidelės Bbr. reštà f. (2) 2. reste: O tadū nuvažiavo, rešė parinko, o jau čia ir dzvylykta Psl. ridliaukà (dial.) f. (2) rouleau: Atnešė vo rigliaukàs tep vo ilgio ir itep va plocio Psl. rižavótas, -a (slave) adj. (1) bai: Rižavótas arklyš Psl. rõdimka (slave) f. (1) comparer à rãdimka: Ar jau ti rõdimka, ar tep kas un kãktos Psl. pa-rõdyti conseiller: Ir kas parõdžijo gėrc myžalus Psl. | réfl.: Ar gėra ar blõga, ānos pasrõdija, ānos paũtarija (r.) Drv. Pasrõdzyk su savòm momũlėm Drv. roliūti, -iūja, -iūjo (dial.) faire rouler (par la force): Kab atstumš, ir roliūc durys, tep sio, visa Psl. rūšinti, -ina, ino (slave) toucher. pa-rūšinti toucher: Aš girdėjau, ānas kap parūšino, tep tį liš traška Psl. rūšyti, -ija, -ijo voir rūšinti. pa-rūšyti toucher: Kap parūšija širšas, nėr dáikto Psl. saliõnkinė (hybr.) f. (1) salière: Saliõnkinė, kur pilia druskų Psl. sãltyšas (slave) m. (1) chef de village, staroste: Tai dár kap saltyšu ānas būvo Psl. samsýnas subst. masc. (3) sobriquet désignant un habitant de Dervagiai: Les habitants de Dervagiai appelaient ceux de Gudonys « samsvnais » Gud. sardėčnykas (sl.) subst. masc. (1) une telle herbe: J’ai mal au cœur, alors j’ai fait bouillir du sardėčnykas Psl. saviėtas subst. masc. (2) voir sovietai: Quelqu’un a emmené les vaches, alors le saviėtas est arrivé. Le saviėtas est arrivé et l’a chassé pour faire rentrer les vaches Bbr. sėlyti, -ija, -ijo (sl.) déplacer des habitants. iš-sėlyti disperser pour faire habiter ailleurs: Alors ils les ont dispersés dans les villages Bbr. paiš-sėlyti expulser: C’était Nosūnai, alors le seigneur les a expulsés Bbr. razsi-sėlyti se répandre, s’établir: À Bebrėnai, il y avait soixante-dix maisons avant la guerre; ils s’étaient déjà bien installés Bbr. sernička subst. fém. (2) voir serničkas: Ces serničkos, on les gardait là, à l’entrée Bbr. skálka (sl.) subst. fém. (1) éclat: Ce sont des éclats de chanvre, et ils restent comme des copeaux (dans les copeaux) Bbr. skarùs, -i (sl.) adj. (4) rapide: Il serait bon que tu sois rapide et fort Bbr. skatà (sl.) subst. fém. (4) comparer avec skatȳna: Quand ils vont attaquer, ils tirent, tirent, mais ils (les loups) ont assez de viande Psl. skrebóti, -ója, -ójo (sl.) gratter: Je gratte un peu, la vieille gratte, gratte, et n’a pas fini ses jambes Psl. sklõdas (sl.) subst. masc. (2) entrepôt: La vieille travaille à l’entrepôt, et ils l’aident Psl. slidkùs, -i (sl.) adj. (4) glissant: L’eau de lessive est jaune, l’eau est si belle, et elle est si glissante Bbr. 197 šliępčius m. (4) voir sliepokas: Va itoki buini, dideli ir maski, ir sliepi sliepčai, kap mės šakom Psl. šlynoti, -oja, -ojo voir slynyti: Aima kraujis, aima, nuo pravērpi (les doigts), visa gi slynoj Psl. słu žanka (sl.) f. (1) servante: Nesākē, šta služanka, ale panenka Gud. až-slūžyti mériter: O jām dāvi būvo desenciu, kur ānas aslužijo, tai vienų daržų Bbr. smurāgas (sl.) m. (2) prairie: And turėjo žyvčis, o nei smurāgo, nieko nebūvo Bbr. sōkas (sl., nj.) m. (2) comparer à sula: Lāidziam sōku, kōlgi ne, sōku lāidzia Bbr. sotà f. (2) voir sotka: Trizdešimt sōtų dāv ir ganà Bbr. smiēšnas, -à (sl.) adj. (4) joyeux, qui aime plaisanter: Oi ānas smiēšnas žmogus Psl. smōrgoti, -oja, -ojo (sl.) frotter, repousser. ap-smōrgoti frotter: Linus tadū apsmōrgojam, tadū klōjam Jsk. pri-smōrgoti frotter: Avižų pribraukiau, prismōrhojau Psl. ansi-spakājyti réfl. voir anspakājyti: Testā paravina kūsni, unsspakājis Dnr. spāryti, -īja, -ījo (sl.) égrener: Kap Dziēvas spāryty jūmi (se dit aux mangeurs) Psl. sparyžāvōti, -ōjo, -ōjo voir paralyžuoti. susparyžāvōti paralyser: Jaugi ji susparyžāvōj, vienų itų šōnų atriņko Psl. spāvēde f. (1) voir spaviedis: Tercijōrkos kas mēnas aima spāvēdes Psl. spaviedōtis 2. refl. confesser ses péchés: O kū ānos spaviedōjasi, kiba vōgia ānos Psl. 2 an-spēti mûrir: A tadū kap unspēja linai, rāuna, braūko Bbr. 2 in-spēti arriver à maturité: Žinau, dābar inspēs grikiai Psl. spikuliācija (sl.) sf. (1) spéculation, commerce: Prisāko, spikuliācijū vienas kitām nepēr daužinēs Bbr. spranžināukos (sl.) sf. pl. (2) herse à ressorts: Tadū atāj spranžināukom itom pērāidinēj kūsni Psl. spranžinavōti, -oja, -ojo (sl.) herser, cultiver. pa-spranžinavōti cultiver un peu: Dzirvōny tų paspranžinavōja kūsni, trūšū atvežam, pāaram Psl. staramodnaī (sl.) adv. à l’ancienne: Sāko aik pazdairīk, kap ānos ūtaria, nāta staramodnaī Bbr. staršīna (sl.) sf. (2) chef de district: Ir stārastap ir staršināp buvau, kur nebuvau Psl. stidivkā (sl.) sf. (2) sorte d’oiseau; mésange?: Stidukos tokiōs tōža zimavōja Bbr. stojōkas sm. (2) voir staīēkas: stojokēlis dim. (2): Nu vo blašky linai yr stojokēlis. Ītai pastacīs žuksmu stojokēlis padarȳta Psl. stotyva sf. ppr. pl. voir stotyvas: Vēlanas, stocyvos, tai kur stōvai toki, sēst lintēlē Psl. strakavōti, -ōja, -ōjo (sl.) assurer: Prik Pōlščai arkļiai jau strakavōci būvo Bbr. strēčnas, -à adj. (4) voir strēčnasai: Tai mānas strēčnas broliūkas Psl. 198 pa-strėlióti fusiller: Avec les Juifs, il a transporté du bois et a tiré Psl. raž-strėlióti voir ašztrelyti: Les Allemands ont amené [quelqu’un] à Krupļiai et ont tiré Psl. strōgastis (sl.) nom f. (1) interdiction, discipline: Les jeunes femmes (de la maison) n’avaient aucune discipline Bbr. strōšyti, -ija, -ijo (sl.) effrayer: Il ne se plaint pas de nous, il l’effraie, comme si cela le concernait et sa famille Psl. | réfl.: Il a peur, mais il ne s’effraie pas Psl. in-strōšyti épouvanter: Alors, les gens du village, quand il est arrivé, l’ont épouvanté Bbr. pa-stūkoti frapper doucement: Il est allé vers eux, a frappé à la fenêtre; les enfants dormaient déjà Dnr. stuškēlē nom f. (2) dimin. voir stuška: Cette petite chose comme une jeune fille bien coiffée, avec ses cheveux arrangés Dnr. sudbà (sl.) nom f. (4) destin: Voilà le destin de l’homme Psl. sūdyna (sl.) nom f. (2) cf. pasūda: Nous hachons les betteraves dans le récipient à salaison et les mettons à fermenter Bbr. sūkravičios (sl.) nom f. (1) pus: Le petit morceau de tissu et le pus se sont écoulés. Et combien de pus en est sorti Psl. sumkà (sl.) nom f. (2) sac: Là-bas, près du mur, se tient une vieille femme avec un sac Psl. surōvatka (sl.) nom f. (1) petit-lait: Le petit-lait s’écoule du petit fromage Psl. survitutas (sv.) nom m. (2) servitude: Partout, il y avait des petits chemins de maître. À Paandavė, il y avait des servitudes Bbr. sustāvas (sl.) nom m. (2) articulation: Toutes les articulations font mal Psl. svabodà (sl.) nom f. (2) liberté, paix: Et alors nous avons regardé autour de nous: voilà qu’il y avait déjà la liberté, chacun surveillant les siens (les vaches) Psl. svēkras (sl.) nom m. (4) beau-père (père du mari): Voilà le beau-père de ma sœur, le père de son mari Psl. svierēpà (sl.) nom fém. (2) pesée: Un laukō vienos svierēpos paišaugi Psl. svinōkas (hybr.) nom masc. (2) porcelet ayant grandi: Jaū svinōkai, jaū kūsni didesni paršaliai. Kur paršai kūsni didesni, tai svinōkai Psl. svistūoti, -ūoja, -āvo (sl.) siffler: Salavējus svistuoja gražai Psl. šaravōti, -ōja, -ōjo (sl.) frotter en touchant, érafler: Bēgdamos kōja až kōjos šaravōja Psl. | pronom.: Ei, sāko itos bōbos, kur tū tē pie sienu šaravōjies Psl. ap-šaravōti érafler: Skraidzīydamos ānas kōjas apšaravōjo Psl. šašà (sv.) nom fém. (4) route goudronnée: Tai tep vo šašà, o mēs čia kanōvoj sēdējom Psl. ščebrēlis (hybr.) thym: Visa ščebrālių privērdū ir gerū Psl. šypas (sl.) nom masc. (4) épine, piquant: Skūrōj vieni šypai, vedōma jāunas capūlis Psl. ščiotkà (sl.) nom fém. comp. brosse: Ārklip ščotkà pie kapitūs Psl. šipkùs, -ī (sl.) adj. (4) rapide: Šipkùs arklīs, o gōdniai bēga. Dābar šipkī bōba Psl. šipkiai adv.: Arklīs skrańda šipkiai. Pavarnejà arklī šipkiau Psl. skarprietkà (sl.) nom fém. (2) chaussette courte: In kōjų dżirba skarprietkās Psl. škōlnykas, -ē (sl.) nom commun (1) élève: Mani vaikai dar škōlnykai būvo, vaikščoj škālon Gud. šliūpkotis, -ojasi, -ojosi (sl.) éclabousser: Nuvėjau paz ūpē, ti žūves šliūpkojasi Drv. šopà (sl.) nom fém. (2) hutte: Pastātē šōpų tokių Gud. špiegas (sv.) nom masc. (4) espion, indicateur: Dabař, kap tadū, tep nuveitai, špiegas pasakytų, a(ž)strēlyt ažkait Psl. 199 moelle (dial.) nom masc. (4) moelle (2) moelle osseuse: La moelle de l’os est sortie. La moelle est grasse Psl. épingle (dial.) 3. broche: Épingle attache la broche sur la poitrine Dnr. petite épingle diminutif (2): Eh bien, attache cette petite épingle à la chemise Dnr. éperon (dial.) nom masc. (2) éperon: Les éperons du coq. Quand on lui enfonça un éperon dans la jambe, quand on l’a ensemencé Psl. pile de pont (dial.) nom masc. (2) pile de pont: Il a creusé trois piles de pont, a posé la pierre, l’a recouverte, a rejeté le sommet (ps.) Psl. amende (dial.) nom masc. (4) amende: Ils l’ont attrapé vivant et lui ont infligé des amendes Bbr. plaisanterie (dial.) nom fém. (2) plaisanterie, blague: Oh, il a fait des blagues Psl. plaisantin (dial.) nom masc. (2) plaisantin, farceur: Quel plaisantin, oh là là, comme il était farceur Psl. pull-over (dial.) nom masc. (2) pull: Il a attrapé un pull noir Psl. suédois, -oise (dial.) adj. (4) suédois: suédois emph.: Que des pommes vertes et rouges, voilà des chevaux suédois Psl. belle-sœur (dial.) nom fém. (2) belle-sœur: Cette belle-sœur-là était venue chez moi Psl. comprimé (dial.) nom fém. (2) comprimé: Oh, on m’a aussi envoyé des comprimés de Vilnius Psl. massacrer, -e, -a (dial.) exterminer: Les loups les (brebis) ont toutes exterminées Psl. danser, -e, -a (dial.) danser: Vieux et jeunes, même les bossus, tout le monde veut danser Bbr. Bež. Gud. chausson (dial.) nom fém. (1) pantoufle: Et je jetterai ces pantoufles là-bas, où il y aura un voleur Psl. inonder submerger: Là, une grande quantité d’eau est arrivée, elle a inondé beaucoup de terres Psl. tertiaire (dial.) nom fém. tertiaire (2) religieuse: Il y avait des tertiaires à Jujō. Les tertiaires vont aux vêpres chaque mois Psl. tēmpyti, -ija, -ijo (sl.) détruire: Kūoj āny tēmpija pelãs? Dnr. iš-tēmpyti exterminer: Nēr kūoj mūsių ištēmpyc Dnr. paiš-tēmpyti exterminer complètement: Jāp jāũ nēr mūsių — paistėmpytos Dnr. tìchti, -sta, -o (sl.) se taire: nu-tìchti se taire: Jaũ negiedój, jaũ nucìcho Psl. tiẽšytis, -ijasi, -ijosi (sl.) se consoler: Aš ciēšijuos savvòm mergùtom Psl. pasi-tiẽšyti se consoler: Aš vis tep jōm pasiciēšiju Psl. patilifãnavóti téléphoner: Anà patilifãnavój um žãmės un pirmo atāžo (ir etāžo) Psl. timofējauka f. (1) voir timofeika: Mõža timofējauka tī bīvus Psl. tisninidìnėti, -ėja, -ėjo (hybr.) comparer tisnyti. ap-tisninidìnėti comprimer: Kap sudzìrba visūs sienolìus, juój apcisnindzìneja Dnr. an-tisnyti serrer: Linų pēdų ranka, klūoni uncìsnija uñkrūtnìu ir abb rāuko Bbr. ap-tisnyti 1. presser: Padāro kryžų un pirmōsios bundėlės, nu pirštais apcisnija Psl. 2. tasser: Pamakais apcisnija, kad unduõj linūs ažimt, kad nebūt be ūndenio Psl. raz-tisnyti comprimer, écraser: Pelē īnilanda, tep jū rascisnija slāstas Psl. 200 tōleras (vieux suédois) nom masc. (1) voir taleris: Il vend déjà des tolars. Les tolars étaient chargés, par centaines, cinq cent cinquante tolars par charretée Bbr. tōrfas nom masc. (1) voir torpas: On fabrique des briquettes avec de la tourbe Psl. trōtyti, -ija, -ijo (slave) perdre: On a beau le lui répéter, il ne comprend pas; ainsi, il ne rend pas non plus l’argent qu’il a emprunté, il le perd Psl. až-trūčyti empoisonner: Le vin était empoisonné, et la viande aussi Psl. tulmāčyti, -ija, -ijo (slave) expliquer: Alors, je les écoute déjà parler en lituanien et je lui explique ainsi, je lui explique Psl. turbācija (vieux suédois) nom fém. (1) souci, inquiétude: J’ai besoin de cette inquiétude, envoie les corbeaux Psl. tvarōkas nom masc. (2) voir atvarogas: Quand on fait un tvarōkas, alors cela s’écoule dans la rigole Psl. udōbnas, -à (slave) adj. (4) pratique, bon: C’est une chose bien pratique, correcte Bbr. udùšlyvas, -à (slave) adj. (4) essoufflé: Un cheval essoufflé Psl. ūksusas (slave) nom masc. (1) comparer acatas: Il reste encore de l’ūksusas Bbr. uražėinas, -à (slave) adj. (4) luxuriant, corpulent: Les vieux étaient corpulents, en bonne santé, grands et robustes comme des Allemands Bbr. usprāvi (slave) adv. de façon ordonnée, correctement: Rien de mauvais n’arrivait, tout allait bien Dnr. ūstickas, -a adj. (3ᵇ) voir ūstas: Très belle, rousse, barbue, encore jeune Psl. ustupōti, -oja, -ojo (slave) céder: Quand il s’agit des loups, alors, oh, il ne cède pas Bbr. pér-ūtarindinėti répéter: Ensuite, ils me le répètent, le redisent plusieurs fois Psl. ūtaritis pronom. voir ūtaryti: C’est ainsi que la pie parle Bbr. ūtarți, -ia, -ė cf. ūtaryti: Tep ūtara ūtara abudu su tūoj žmogum Psl. užōrius (sl.) subst. masc. (2) tissu: Asnavà drobinė būs, ir lis užōrius būs iš vilnos Psl. valiskà (sv.) subst. fém. (2) valise: Jām valiskų reikia nunėsc kurãkai kap sėdnāvidjasi į kokian vagōnan, a kurī Bbr. varanaūskasai, -ōji (sl.) adj. emph. (4) de Varenavo: O dár žintas kadū atvažūos tas su mašīnu varanaūskasai Psl. pa-varāžyti prédire l’avenir: Anà jós atāj pavarāžyc Dnr. vartavōti, -ōja, -ōjo (sl.) veiller, garder: Vartavōjo, kad neriñkt kas Bbr. pa-vartavōti garder, protéger: Tāvo nebėdā, aš inhsiū, tu iš mani pavartavōsi Psl. večerinkà (sl.) subst. fém. (2) veillée: Ōi večerinkà cionai būvo Psl. vėjalkà (sl.) subst. fém. (1) cil: Blakscỹnės ar vėjalkos vientara Gud. venčiavōti, -ōja, -ōjo voir vinčiavoti | réfl.: Nu ir āny ti Vỹšniavan nuvažāu venčavōcis Psl. su-venčiavōti célébrer ensemble la noce: Nesuvenčavōci kap skacynà gyvėna Psl. veraplānas (sv.) subst. masc. (2) aéroplane: Veraplānai nakciū skraido Psl. vesėlija (rt.) subst. fém. (1) voir veselija: Mės šiėmet Vilniun gi vot prieš vesėliju važinie-jom mašinū savū Psl. vỹjanas (sl.) subst. masc. (1) pâturage: Niẽkali per tū vỹjanu neprėreiti: pìmpė sprōsta um galvōs grīna Psl. 14. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 201 agile (sl.) m. (2) épi tourbillonnant: Quand les cheveux se hérissent, on dit ainsi: « vikrus galvoj » Psl. vlaštis (sl.) f. (2) pouvoir, autorité: « Pōnuosa gi visā vlaštis būvo » Bbr. vopnā (sl.) f. (4) chaux: « Tvorā vopnū pabaļcinta » Psl. atsi-vožyti oser: « Aš neatsivožyju jōp įtaryc » Lz. vožnas, -à (sl.) adj. important: « Any mān nu tep itai vožnì tuokį žmōnės » Psl. žad (sl.) adv. comparer à « en arrière »: « Rēkia » (au cheval): « tprū žad », et il tire en arrière Psl. zajaulenē (sl.) f. (2) déclaration: « Sāko, kap pāts padajōt zajaulenī » Psl. zapāsas (sl.) m. (2) réserve: « Nēr zapāso prigatāvyta » Psl. zarplatā (sl.) f. (2) salaire: « Ānas palūcija zarplatų » Psl. žavadku (sl.) adv. au galop: « Iš keturū kōjų bēga, žāvatku, žāvatku bēga » Psl. žbōnas m. (2) 2. nid de frelons: « Širšos žbōnų kap pridirba, parūšiji — kūndasi » Psl. zbuvētis (sl.) scom. (4) vieillard: « Senā mergā jau zbuviecis » Psl. zdōchterti, -ia, -ē (hybr.) éclater, crever: « Ir zdōchterē ānas (vilkas) daikt! » Psl. zdžēkotis, -ojasi, -ojosi comparer à zdžēkavotis: « Ōi ānas iš manī zdžēkojasi » Psl. zemliānka (sl.) f. (1) cave, cave souterraine: « Sūnūs padārē zemliānkų bul'bās pilc » Dnr. zginýti, -ija, -ijo (sl.) périr: « Pragaišo, nēra liš pōra obuolāitių, zginijo, visa zginijo » Bbr. zladijēs (slave) nom masc. (2) malfaiteur: Ānas vōgē, zladijēs, vagis būvo Psl. znakāmas, -à (slave) adj. (4) connu: O kapgi itai tau znakāmā itoj dōktorka Psl. zoslonā nom fém. (2) voir zoslonka: Zoslonā aždžinkō pěčų Psl. zovādas (slave) nom masc. (2) race, héritage: Tep pācia dzideli būvo žmōnēs, tep ne visi, zovādas kokis Bbr. zvaliōti,-iōja, -iōjo voir zvalyti. pa-zvaliōti permettre, ne pas interdire: Lietuviškai ūtaryt nepazvaliōjo Bbr. zvanēlis nom masc. (2) grelot, hochet: Zvanēliai āuga pievosa Psl. pa-zvānyti appeler, donner un coup de téléphone: Škāloj pazvānija, kad susrīnkt vaikai Dnr. žagūnskasai, -oji adj. emph. (4) voir žagūnskas: Nēgaliu kalbēt jau tep lietuviškai, kap mūsis belarūskasai nu žagūnskasai, tep Psl. žalūdkas (slave) nom masc. (2) estomac: Žalūtkas sopēj, atsisākē doktorai, jau neliečis Psl. žandamēras (russe) nom masc. (2) voir žandorius: Mūs vārē iš Lazūnų žandamērų, Gudemiōnysai sugāu gyvų, žandamērų ažrīnko Psl. žandōrius (russe) nom masc. (2) gendarme: Al', brāt, sveikaz žandōrus, dzidelis, sveikas, riebiūs Psl. žydāuškasai, -oji (slave) adj. (4) juif: Žydāuškasai (liežuvis) su niemcų nesuveido Psl. žirmūnskasai, -ōji adj. composé emph. (4) voir žirmūniškis: Svōtaz dāu žirmūnskasai Psl. žirnūs, -ī (slave) adj. (4) gras, dodu: Ciōn žirni žāmē Bbr. 202 žyvytis 2. refl. se nourrir: Anà turėjo žyvytis, o niėko nebūvo Bbr. žuravina (sl.) f. (2) cf. canneberge: Žuravynų tų prirankam ir žuravynų priesnijam, ir verdi kisėlių Bbr. А. ВИДУГИРИС, Й. ПЯТРАУСКАС COMPLÉMENT AU « DICTIONNAIRE DU DIALECTE DE LAZŪNAI » Résumé L’article présente des mots du dialecte de Lazūnai (soviets de Bakšta et Lazdūnai, district d’Ivje, région de Grodno, RSS de Biélorussie), recueillis par les auteurs entre 1983 et 1988 et qui ne figurent pas dans le « Dictionnaire du dialecte de Lazūnai » (1985). Les notes introductives donnent une brève caractérisation grammaticale du lexique présenté et indiquent qu’au début du XXe siècle, environ 6 000 personnes parlaient encore le lituanien sur le territoire du dialecte, alors qu’aujourd’hui seuls quelques vieillards le parlent. Le lexique recueilli (accompagné de phrases illustratives) se compose de deux parties. La première présente des mots d’origine lituanienne, ainsi que des emprunts anciens et des mots internationaux employés dans le système du dialecte comme dans la langue littéraire lituanienne. La seconde recense des emprunts récents ou tout à fait nouveaux ainsi que des hybrides. 14*