LIETUVIU
LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAT,
XXIX
(1991)
STASYS
KEINYS
»DABARTINES
LIETUVIU
KALBOS
ZODYNAS*
IR
KALBOS
NORMALIZACIJA
Laikas
esamas,
laikas
bii as
Tik iausiai
y a
bisimam
_laike,
Kaip
Sis
kad
glidi
p aei yje.
T.
S.
Elio as
1.
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas“
( oliau
DZ)
y a
pi masis
lie u iSkas
no minamasis
aiskinamasis
uni e salaus
pobiidzio
lie u iy
kalbos
Zodynas.
Sa o
paski imi
i
apim imi
Sis
Zodynas
y a
olygus
a i inkamiems
placiai
Zinomiems
i
labai
populia iems
ki y
kalbu
iena omiams
Zodynams.
I
eng as
(abu
jo
leidi-
mai)
bu o
a siz elgian
ij
panaSius
ki y
kalby
Zodynus,
mokan is
i§
jy.
Tai
glaus ai
pa asy a
an ojo
leidimo
j ade:
,,Te minams
i
kai
ku ioms
bend oms
sa okoms
paaiSkin i
panaudo i
i
naujausi
usy,
lenky,
okie iy,
angly
i
k .
kalby
aiskina-
mieji
Zodynai“
(DZ
IL
leid.,
p.
XXII).
PanaSumy
u i
ne
ik
dalis
eik’miy
aiskinimyu,
be
i
Zodyno
sanda a.
Dél
o
ka ais
pasigi s an ys
méginimai
sup ieSin i
kokius
oks o dus,
lia usus
i
oZego us
(plaéiai
Zinomus
okio
pobidzio
anglu,
p anciizy
i
usy
kalby
Zodynus)
su
DZ,
anuos
ien
gi i,
o
miisi8kj
isai
supeik i
u bi
daugiau
kyla
i$
no o
paaS in i
gin&a,
o
ne
i8
neSaliska
analize
pa em o
jsi ikinimo.
Aiskus
daik as,
negalima
nema y i
i
am
ik y
y
Zodyny
(kiek ieno
is
ju,
lyginan
a p
sa es)
ski umy.
Labai
s a bu
nepami s i
o,
kad
anie
ga siausi
ki y
kalby
iena omiai
Zodynai
y a
leidziami
i
nuo
seniau,
i
daug
daZniau,
adinasi,
dides-
né
jy
engimo
adicija.
Pagaliau
i
démesys
ju
engimui
daug
didesnis.
DZ
iki
Siol
ne u i
sa o
leksikog a ijos
padalinio,
ne
né a
né
ieno
Zmogaus,
ku is
nuola
Siuo
Zodynu
ipin ysi
(o
juk
nuo
pi mojo
leidimo
pasi odymo
p aéjo
jau
35
me ai).
Dél
o
p ie
DZ
engimo
sédama
p ieSokiais
Salia
ki y
(pap as ai
pag indiniy)
da by,
di b i
enka
labai
skubo ai
(kuo
ki u
galima
bi y
paaiSkin i
ai,
kad
an ajame
lei-
dime
palik a
nemaZai
leksikog a inio
edaga imo
sp agu!).
DZ
engé,
edaga o
i
aisé
Zymiausi
Lie u os
Zodynininkai
J.
Baléikonis,
N.
G i-
gas,
J.
K uopas,
A.
Lybe i ,
J.
Paulauskas,
K.
Ul ydas
i
k .
Vienaip
a
ki aip
p ie
pi myjy
d iejy
Sio
Zodyno
leidimy
y a
alking
dauguma
didZiojo
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
( oliau
LKZ)
edak o iy
i
a’y ojy.
Be
o,
eikia
u é i
gal oje,
kad
DZ
kilo
ne
i8
LKZ.
Ma
1954
m.,
kai
i8éjo
pi masis
DZ
leidimas,
LKZ
ebu o
iS leis i
ik
du
J.
Bal ikonio
edaguo i
omai,
0
1972
m.
(an ojo
DZ
leidimo
iséjimo
me ais)
—
8
LKZ
omai
(iki
aidés
P)
ii
numa omy
20
omy.
T e iojo
leidimo
engéjai
galéjo
em is
14
LKZ
omy.
92
Ai&kus
daik as,
kad
LKZ
iSleis ieji
omai
y a
didZiai
s a bi
a ama
naujy
DZ
leidimy
engéjams,
padeda
ikslin i
ZodZiy
pa eikima,
a ankg.
Taciau
ien
o
ne-
pakanka.
DZ
u i
bi i
a imiau
susijes
su
naujausia
kalbos
a osena,
apim i
j ai-
iy
s i iy
leksikos
b anduoli,
a siZ elg i
j
mokslo,
echnikos,
kul i os
i
isy ki u
au os
gy enimo
s i iy
paki imus.
Dél
o
DZ
edakciné
kolegija
pla iai
konsul a-
osi
su
j ai iy
s i iy
specialis ais.
Ta p
y
konsul an y
izikas
akad.
P.
B azdZii-
nas,
eisininkas
MA
na ys
ko esponden as
J.
Bula as,
chemikas
p o . K.
DaukSas,
bo anikas
MA
na ys
ko esponden as
J.
Dagys,
geog a as
MA
na ys
ko esponden-
as
V.
Gudelis,
is o ikas
akad.
J.
Ju ginis,
li e a ii os
is o ikas
akad.
K.
Ko sakas,
ka ybos
specialis as
pulkininkas
VI.
Lunia,
medikas
p o .
S.
Biziule i ius,
inZinie ius
p o . A.
No od o skis,
as onomas
akad.
P.
Sla énas,
ma ema ikas
doc.
G.
Zi-
linskas
i
k .
Dauguma
Siy
Zymiyjy
Lie u os
specialis y
u i
dideliy
nuopelny
lie-
u iy
kalbai,
nes y a
daug
nu eike,
ku dami
i
a kydami
lie u iy
e minologija,
sa o
mokslo,
mokomuosius
i
mokslo
populia inamuosius
da bus
daugiausia
skel-
bé
lie u iskai,
ko,
deja,
nebegalima
pasaky i
apie
didZiaja
dalj
idu inés
i
jau-
nesniosios
ka os
mokslininky
i
ki y
specialis y.
Tad
Zodyno
pi myjy
d iejy
leidi-
my
mokslinis
lygis,
aiskinan
i ai iy
s i iu
e minus,
a i iko
ge iausia
lie u iy
moks-
lo
lygj.
Zinoma,
iskas
kin a,
ad
dalis
y
ai’kinimy
ko eguo ina.
Be
negalima
su-
ik i
su
ka ais
pasigi s andiais
ieno
ki o
mokslo
da buo ojo
a
dés y ojo
pa eiSki-
mais,
kad
e minologiniu
a z ilgiu
DZ
esas
be il iskai
pasenes.
Tokios
nuomonés
odo
ik
ai,
kad
am
ik a
miisy
S iesuomenés
dalis
nelabai
susigaudo,
ko
kokiame
Zodyne
eikia
ie’ko i.
DZ
—
ne
specialusis,
ne
e miny
Zodynas.
Tai
pla aus
p o-
ilio
ilologinis
Zodynas.
Né a
eke
ma y i
i
ne
gi dé i,
kad
bi y
pla iausiems
i-
suomenés
sluoksniams,
o
ne
specialis ams
ski u
okio
pobiidzZio
Zodyny,
ku iuose
bii y
smulkiai
aiSkinami
e minai,
odan
ne
i ai iy
mokslo
k ypéiy,
mokykly
su-
p a imo
ski umus.
Tai,
beje,
daZniausiai
neda oma
ne gi
e miny
Zodynuose.
DZ
emiasi
ilga
lie u iu
kalbos
leksikog a ijos
i
no malizacijos
pa i imi.
Ja-
me
isai
ge ai
a spindé a
ypa
XX
a.
pi mosios
pusés
no minamoji
eikla
—
K.
Bi-
gos,
J.
Jablonskio, ,,Gim osios
kalbos“
eikiniai
i
aisymai
(Zodynas
eng as
ne-
ukus
po
ka o).
Nauji
leidimai,
aiskus
daik as,
u i
bi i
sude in i
i
su
pas a uju
desim mediy
kalbos
no malizacijos
da bais
—
su
naujais
i8samiais
lie u iy
kalbos
g ama ikos
da bais
(an asis
DZ
leidimas
nebu o
nuosekliau
de in as
ne gi
su
aka-
deminés
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikos“
I
i II
.),
jau
po
an ojo
DZ
leidimo
i leis-
ais
,,.Kalbos
p ak ikos
pa a imais“,
kalbos
no malizacijos
palikimo
y inéjimais,
ki ais
s a besniais
da bais,
a p
ju
i
skelb ais
,,Kalbos
kul ii os*
bei
,,.Misy
kal-
bos“
leidiniuose.
I
kalbos
no mas
ne gi
pa ys
no min ojai
Zi i i
oli
g azu
ne ienodai.
Vieni
y a
g iez i,
s engiasi
kuo
labiau
iska
kodi ikuo i,
nus a y i
i as
aisykles,
ki i
y a
nuo-
saikesni,
palieka
daugiau
lais és
a o ojui.
Kiek ienas,
ben
kiek
daugiau
a es
DZ,
nesunkiai
bus
pas ebéjes,
kad
Sis
Zodynas
a spindi
palygin i
libe aly
poZii i
i
no mas.
Beje,
oks
libe alumas
miisy
kalbo y oje
u i
adicijg
—
jis
bidingas
mi-
né iems
p ieSka io
kalbininkams,
aip
pa
i8
dalies
i
ienam
i8
DZ
inicia o iy
i ,
be
abejo,
Zymiausiam
Sio
Sim me io
lie u iy
leksikog a ui
J.
Baléikoniui.
Dél
o
li-
be alumo
DZ
y a
bu es
i
ka ais
ebé a
peikiamas
kai
ku iy,
ypa
adikalesniyjy
93
kalbininky
bei
naujy
klaidy
ieSko ojy.
Reikia
gia
pasaky i,
kad
ie
peikimai,
ga sin i,
ko
ge o,
isais
jmanomais
bidais
—
i
aS u,
i
ZodZiu,
i
aukS osiose
mokyklose,
i
Siaip
i ai iuose
susi ikimuose
su
isuomene,
y a
pakenke
missy
kalbos
kul i ai.
Daugelis
ne gi
lie u iy
kalbos
moky ojy
nebu o
ip a in i
nuola
moky is
i§
Sio
Zo-
dyno,
nes
bii a
dés y ojy,
ku ie
diegé
neigiama
nusis a yma
jo
a z ilgiu.
Tad
okiems
moky ojams
y a
a im as
nuola inis
i ,
i’
esmés
Ziu in ,
pa ikimas
(no s,
be
abejo,
u in is
am
ik y
ikumy)
pa a éjas.
Juk
Siaip
a
aip
bi y
manoma,
is
dél o
DZ
né a
klaidy
Zodynas.
O
i
kKlaidingy
eikiniy
Siame
Zodyne
y a
palygin i
nedaug.
Né
kiek
ne
maZiau
ju
galima
as i
i
daugelyje
ki y
kalbos
kul i os
i
no maliza-
cijos
klausimams
ski y
leidiniy.
Aigkus
daik as,
klaidos
negali
bi i
eisinamos
a
pa eisinamos
okio
pobidzZio
leidiniuose,
ypaé
undamen iniuose
da buose.
Tad
ai
da
ka a
e éia
kel i
klausima,
jog
ligSioliné
Sio
Zodyno
engimo
p ak ika
(p ie-
Sokiais
Salia
ki y
da by
i
be
galo
skuban )
u i
bi i
baig a
nedelsian ,
nes
ai
ne
ien
kalbininkus
dominan is
Klausimas.
DZ
y a
eikalingas
isai
au ai,
adinasi,
i
Sis
Zodynas,
kaip
i
LKZ
(kiek ienas
sa o
ie oje),
y a
p es iZinis
lie u iy
kalbo-
y os
da bas.
2.
DZ
y a
eng as
i
oliau
u i
bi i
a komas
kaip
lie u iy
kalbos
Zodynas.
Jame
sukaup i
dideli
liaudies
kalbos,
au osakos,
g oZinés
li e a ii os
(ypaé
klasiky)
u ai,
be
neigno uo a
i
mokslo,
echnikos
i
isuomenés
gy enimo
leksika.
Zo-
dyne
ne eng a
i
ne eikia
eng i
e nog a izmy,
speci iniy
isy
Lie u os
egiony
Zo-
dziy,
ypaé
y,
ku ie
y a
a ojami
misu
klasikinéje
li e a i oje.
Siuo
a z ilgiu
ne
isai
p iim ini
odosi
kai
ku iy
kalbininky
p iekaiS ai,
kad
Zodyne
pe
daug
a my-
biy.
Reikia
paziii é i,
kokios
os
a mybés.
Dauguma
y
Zodziy
y a
a o a
S.
Dau-
kan o,
M.
Valanéiaus,
A.
Ba anausko,
Zemai és,
Lazdyny
Pelédos,
V.
Kudi kos,
Vaizgan o,
K éyés,
Vienuolio,
P.
C i kos
i
ki y
miisy
a8y ojy.
Tokiy
ZodzZiy
dé-
jimas
j
DZ
odosi
ne
ik
pa eisinamas
a
pageidau inas,
be
iesiog
bii inas.
Juk
né a
ki o
isiems
p ieinamo
(i
isiems
ski o!)
Zodyno,
ku iame
y
aS y
skai y ojas
as-
y
okius
ZodZius.
Bi y
nai u
kiek ienu
a eju
skai y ojams
pa a i
naudo is
LKZ
a
juoba
sius i
j
y
a8y ojy
as y
Zodynus
(ku iy,
beje,
bemaz
i
né a).
Tais
Zodynais,
be
abejo,
naudosis
specialis ai
ilologai,
galima
pageidau i,
o
gal
i
eikalau i,
kad
juos
a y y
kalbos
i
li e a ii os
moky ojai,
be
ne e a
iké is,
kad
jie
bus
lengyai
p ieinami
kiek ienam
S iesuoliui,
s uden ui
a
mokiniui,
am
adinamajam
,,masi-
niam*
kalbos
a o ojui.
Tad
DZ
Siuo
a z ilgiu
a lieka
ak o
j
au os
kul i a
aid-
menj.
Tas
au os
kul i os
ak o
aidmuo
ben
kol
kas,
kol
né a
j ai esniy,
speciali-
zuo y
lie u iy
kalbos
Zodyny,
u i
lik i.
Tuo,
beje,
DZ
p isideda
i
p ie
isuomenés
kalbos
ugdymo,
plé ojimo.
Toks
pozi y usis
kalbos
ugdymas
odosi
esas
ku
kas
S a besnis
i
yeiksmingesnis
negu
nega y usis
kalbos
ugdymas,
.
y.
nuola inis
kKlaidy
aisinéjimas.
Kalban
apie
adinamasias
DZ
a mybes,
eikia
u é i
gal oje
i
da
iena
daly-
ka.
Be
bend os
isiems
lie u iams
zodyno
dalies
(ski is
i
¢ia
gali
mo ologiniai,
ki gia imo
i
ki okie
a ian ai),
li e a i inés
kalbos
a o ojai
u i
am
ik a
dalj
Zodziu,
ku ie
bidingi
ik
i
o
a
ki o
a ealo
kilusiems
Zmonéms.
Tas
a ealas
gali
su ap i
su
a mémis,
be
daZniausiai
jis
bina
siau esnis
(pa a més,
Snek os,
paSn-k-
94
és
a
da
smulkesnio
lygio)
i ,
ma y ,
e iau
pla esnis.
Beje,
daZnai
pagal
ga syno
ypa ybes
isski y
a miniy
padaly
ibose
ZodZiai
nei§si enka,
jy
i8pli imo
ibos
bi-
na
kiek
ki okios.
Tokiy
egioniniy
ZodZiy
a oja
kiek ienas
na i aliai
gim osios
kalbos
iSmokes
Zmogus,
ypaé
ie,
ku ie
augo
gy osios
( isy
pi ma
a minés)
kalbos
aplinkoje.
Be
ai
ne eiskia,
kad
ie
ZodZiai
né a
li e a ii inés
kalbos
u as.
DidZioji
kalbos
leksikos
dalis
né a
isy
kalbos
a o ojy
paZis ama
— be
miné o
e i o inio
sa i umo,
ski iasi
da
i
ki ais
a a ilgiais,
iS
jy
i in
y8kiai,
pa yzdziui,
p o esiniu.
Tad
daZnu
a eju
Cia
klausimas
y a
ne
oks,
a
p ie’
akis
li e a ii inés,
a
neli e a-
i inés
kalbos
Zodis,
o
pla iau
a
siau iau
a ojamas
Zodis.
DZ
y a
a si ibo a
nuo
siau ai
a ojamy
ZodzZiy.
Tad
DZ
pazymas
dz.
(dziky),
y .
( y u
aukS ai iy),
a m.
( a minis),
ak.
( aka y
aukS ai iy),
Zem.
(Zemai iy),
aip
pa
e iajame
lei-
dime
p idé a
pazyma
auks .
(aukS ai iy),
ne eiké y
sup as i
iesmukiSkai,
.
y.
jomis
pazymé us
ZodZius
laiky i
isiskomis
a mybémis.
Daug
ik esnis
odosi
okiy
Zo-
dZiu
laikymas
siau éliau
a ojamais
li e a i inés
kalbos
ZodiZiais
(jie
bidingi
am
ik o
li e a ii inés
kalbos
a ojimo
a ealo
i
o
a ealo
iSei iy
kalbai).
Toks
i
DZ
sudé y
Zodziy
e inimas,
Zii in
i8
li e a i inés
kalbos
pozicijy,
aiskus
daly-
kas,
nea me a
o,
kad,
pa yzdziui,
dialek ologijos
poZii iu,
.
y.
a miy
leksikos
e i o inio
pasiski s ymo
a z ilgiu,
ie
pa ys
ZodZiai,
be
abejo,
gali
bi i
e inami
ka ego iSkiau
( ik
okiu
a eju
daZniausiai
ben
kiek
ski iasi
ga siné
y
ZodzZiy
ai8-
ka).
DZ
kaip
lie u iu
kalbos
Zodyno
e é
labai
p iklauso
nuo
o,
kiek
jis
a spindi
medziaginio
i
d asinio
au os
gy enimo
daik us
i
ei8kinius,
jos
pap o ius,
als-
ybés
i
au os
p aei ies
gy enima
i
daba j.
DidZiausioji
j
DZ
sudé y
Zodziu
dalis
kaip
ik
am
i
a nauja.
Sia
Zodyno
k yp i
eikia
s ip in i
oliau.
¥Ypaé
s a bu
sis e-
miSkiau
pa eik i
su
Lie u os
is o ija
susijusia
leksika
( os
iSies
is o izmy
pi muo-
siuose
DZ
leidimuose
y a
nemazai,
a iau
daug
ko
i
iks a).
T e iajame
DZ
lei-
dime
aip
pa
s engiamasi
sis emi8kiau
pa eik i
Lie u os
augalu,
gy iny
a dus,
Zodzius,
a spindin ius
Lie u os
k aS o aizdi.
Miné i
leksikos
klodai
am
ik u
mas u
suda o
DZ
sa i uma,
be
nepada o
Sio
Zodyno
g ynai
e nog a inio
a
li uanis inio.
Daugelis
j
uos
klodus
pa ekusiy
Zo-
dziu
Zymi
sa okas,
biidingas
i
ki oms
au oms,
aip
pa
i
bend asias
Zmonijos
e -
ybes.
Juk
lie u iy
au a
ka u
su
ki omis
au omis
daly a o
i
daly auja
bend ame
ci ilizacijos
aidos
yksme.
Tad
Zodyne
s eng asi
a spindé i
j ai iausias
Zmoniy
gy enimo
s i is.
3.
DZ
y a
sukaup a
gausi,
i ai iapusé,
i8
esmés
isa
pag indiné
in o macija
apie
kiek iena
an aS inj
Zodj.
Tad
i
o
Zodyno
no minamasis
aidmuo
ap épia
isus
kalbos
lygmenis,
su
ku iais
y a
susijes
Zodis
kaip
leksikog a ijos
objek as.
DZ
duoda
a8ybos,
ki gia imo,
kai ybos
(mo ologijos),
eikSmiy
(seman ikos),
a o-
senos
(sin aksés
i
s ilis ikos),
i8
dalies
i
a ies
no mas,
jame
a sispindi
aip
pa
ZodZiy
da ybos
no mos.
Eiliniam
kalbos
a o ojui
—
iek
in eligen ui,
be
ku ios
s i ies
specialis ui,
iek
s uden ui
a
mokiniui
Zodyno
eikiamos
in o macijos
u é y
isi8kai
pakak i.
Tiesa,
specialis ai
ka ais
pageidauja,
kad
pla iau
bii y
pa eik a
Zodyne
ienos
a
ki os
ku ios
specialybés
leksika.
Tagiau
isi
sup an a,
kad,
i
esmés
neple ian
Zo-
95
dyno
apim ies,
o
pada y i
nejmanoma.
Specialiyjy
Zodyny
nei
a s o i,
nei
pakeis i
DZ
negali.
DZ
y a
i
u i
ben
kol
kas
lik i
pag indinis,
s a biausias,
be
ne
ienin-
elis
lie u iy
kalbos
no minamasis
Zodynas.
Kiek
daugiau
pageida imy
dél
DZ
in o ma y umo
(ypaé
dél
junglumo
a spin-
déjimo)
u i
ie
Zmonés,
ku ie
i§
kalbos
duona
algo.
Tai
i ai iis
edak o iai,
adi-
namigji
s ilis ai,
kalbos
aisy ojai.
Be
ai
speci iné
i
palygin i
negausi
(ben
Siuo
a pu)
Zodyno
a o ojy
g upé.
Visy
okiy
Zmoniy
in o macijos
po eikiy
bend asis
ilologinis
Zodynas
u bi
apsk i ai
negali
pa enkin i.
Tuos
pla iuosius
po eikius
i8
eisybés
u é y
enkin i
LKZ
bei
j ai iis
specialieji
Zodynai.
Pa yzdziui,
zodziy
junglumas
iSsamiai
u é y
bi i
pa eik as
junglumo
Zodyne
( oks
eiksmaZzodziy
Zo-
dynas
Siuo
me u
aSomas).
Be
o,
bi y
ge ai
u é i
DZ
pobiidZio
Zodyny
j ai ioms
a o ojy
g upéms,
pa yzdziui,
aikams,
mokiniams,
s uden ams,
da bininkams,
in eligen ams,
a nau ojams
i
.
.
Kai
ku iose
ki ose
Salyse
aip
i
da oma.
Lie u-
oje,
deja,
g ei ai
okiy
Zodyny
nepagausés,
no s
ienas
ki as
i
engiamas.
Tad
uni-
e salusis
DZ
i
oliau,
ben
a imiausia
laiko
a pa,
bus
i8
esmés
ienin elis
okio
pobiid7io
lie u iskas
Zodynas.
Ta iau
jau
daba
no minamyjy
Zodyny
engima
bii-
ina
plés i.
Lie u iy
kalbos
i iamajame
cen e
pagaliau
u i
bi i
js eig as
no mina-
mosios
leksikog a ijos
padalinys.
Juk
isuomené
ne
ik
laukia
nesulaukia
i ai es-
nés
paski ies
bei
apim ies
no minamujy
Zodyny
i
Zodynéliy.
Bu inai
eiké y
i
kelia omio
no minamojo
aiskinamojo
li e a i inés
kalbos
Zodyno,
0
okio
da bo,
odos,
niekas
da
né
neplanuoja.
DZ
y a
no minamasis
Zodynas
ne
kalbos
specialis ams,
0,
kaip
saky a,
pla es-
niems
lie uyiu
kalbos
a o ojy
sluoksniams.
Be
o,
ai
iena omis
(no s
as
omas
i
didelis)
Zodynas.
Tad
a anka
jame
da y a
isko
—
i
ZodZiy,
i
eikSmiy,
i
a -
osenos.
Tokia
a anka,
kai
ka
i8me an ,
kai
kuo
papildan ,
kai
ka
pa aisan ,
be
abejonés,
eks
da y i
isa
laika,
kol
as
Zodynas
bus
leidziamas.
Ta iau
pag indiné
Zodziu
dalis
liks
isuose
Zodyno
leidimuose.
4.
DZ
jau
y a a likes
didelj
no my
s abilizuojamaji
aidmenj.
Pi mojo
leidimo
bu o
iSleis a
20
iks anéiy
egzemplio iy
(kaip
i
1948
m.
,,Lie u iy
kalbos
a8ybos
Zodyno“),
o
an ojo
leidimo
i aZas
bu o
jau
50
iiks an¢iy
egzemplio iy.
Tuo
me u
(1972
m.)
ne gi
populia iis
omanai
e ai
siekdayo
okj
i azq.
Pagal
papli ima
DZ
y a
bene
labiausiai
papli es
lie u iskas
Zodynas,
iSsky us,
Zinoma,
mokyklinj
a8y-
bos
Zodynélj
i
1985
m.
100
iks an iy
egzemplio iy
( eko diniu
lie u iy
Zodyny
is o ijoje)
i azu
iSleis a
,,Ta p au iniy
ZodZiy
Zodyna“.
S a bu
u é i
gal oje,
kad
po
DZ
i8leidimo
isi
s a bieji
no minamieji
lie u iy
kalbos
da bai
emiasi
Sio
Zodyno
eikiniais.
Tiesa,
nesu ikimy
pasi aiko,
be
jy
né-
a
iek
daug,
kad
e s y
apsk i ai
abejo i
Zodyno
no minamaja
eikSme.
DZ
eiki-
niais
jau
ke i as
deSim me is
ado aujamasi
leidyklose,
juo
naudojasi
spaudos,
adijo
i
TV
da buo ojai,
ais
eikiniais
g indZiamas
daba inés
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
mokymas
isokiose
mokyklose.
Kadangi
DZ
y a
sukaupiamas
i
apibend i-
namas
lie u iy
kalbos
no malizacijos
pa y imas
i
kadangi
sis
Zodynas
suda o
pa-
ma a
ki ai
no maliza imo
eiklai
bei
no my
diegimui,
isai
pag is ai
galima
eig i,
kad
DZ
y a
undamen inis
lie u iy
kalbos
no malizacijos
eikalas.
96

Kiek ienas
Zodynas
iksuoja
leidimo
( iksliau
engimo,
nes
i
leidyba
ka ais
ilgokai
uZ unka)
me y
no malizacijos
bikle.
No mos
bina
ikslinamos,
ka ais
i
keigiamos.
Dél
o,
aiSkus
daik as,
Zodynai,
aip
pa
i
DZ,
sens a.
Pa yzdZiui,
po
1972
m.,
kai
bu o
iSleis as
an asis
DZ
leidimas,
kiek
daugiau
a ski os
no mos
bu o
ko eguojamos
1976
bei
1985
m.
iSleis uose
,,.Kalbos
p ak ikos
pa a imuose“
i
1976
m.
iSleis oje
,,Lie u iy
kalbos
a8yboje
i
sky yboje“.
Kadangi
ie
leidiniai
pasi odé
uoj
po
an ojo
DZ
leidimo,
sup an amas
daik as,
kai
ku iy
DZ
eikiniy
pe s a s ymo
i
ko ega imo
p i eiké
os
ne
iS
ka o.
Tai
blogai,
ypaé
u in
gal oje,
kad
a pas
a p
DZ
leidimy
y a
pe nelyg
didelis
—
maZdaug
du
deSim me iai.
To-
kiy
s aigiy
no mos
sup ieSinimy
bi ina
eng i, jeigu
no ima
eiksmingai
i
ienin-
gai
ge in i
gim osios
kalbos
kul ii a.
Kaip
o
iS eng i?
Visu
pi ma
DZ
u i
bi i
leidziamas
daug
daZniau.
Blogiausiu
a eju
naujas
Zo-
dyno
leidimas
ne u é y
pe Zeng i
desim me io
ibos,
agiau
eikia
siek i,
kad
jis
bii y
i8leidziamas
ka a
pe
penkme j.
Musy
k aS o
salygomis
penke iy
me y
laiko
a pas
a p
Zodyno
leidimy
odosi
isai
ge as.
An a,
didesni
no my
ikslinimai
a
kei imai
u é y
bi i
p ide in i
p ie
naujo
DZ
leidimo
engimo.
Tokia
padé is,
kokia
susida é
pe
pi muosius
kele a
me y
po
DZ
an ojo
leidimo,
kalbos
no my
diegimui,
kalbos
ugdymui,
i
pagaliau
pa iy
kalbos
no min ojy
au o i e ui,
no malizacijos
p es iZui
ik
kenké.
Juk
ik
ka
iSleis-
as
s ambiausias
undamen inio
pobiidzio
no minamasis
eikalas
a sidi é
a si
SeSélyje
(jei
ne
blogiau)
dél
o,
kad
dalis
jo
eikiniy
bu o
a mes i
a
k es ionuo i
ki uose
da buose.
Teisybés
délei
eikia
pasaky i,
kad
a
a me amoji
a
k es ionuo-
jamoji
dalis
bu o
palygin i
su
DZ
pa eik a
in o macijos
apim imi
isai
nedidelé,
agiau
Zodyno
a o ojams,
be
abejo,
ai
suda é
am
ik y
nepa ogumy,
o
ju
daliai
(ypaé
maZiau
kalbos
a z ilgiu
iSp ususiai)
galéjo
i
sukel i
min¢iu,
a
apsk i ai
ga-
lima
Siuo
Zodynu
pasi iké i. Tai
nege ai.
Juk
no maliai
Zii in ,
isi
ki i
no mina-
mieji
Zodynai
Zodynéliai
—
a8ybos
i
ki éia imo,
a ies,
klaidy,
junglumo
i
k .
—
y a
ik
DZ
palydo ai.
Visy
okiy
Zodynu
a
Zodynéliy
aidmuo
y a
pagalbinis,
pa-
lygin i
su
DZ.
Tad
jie
ne u é y
kon on uo i,
bi i
p iesinami
su
DZ.
Tai
ne eiSkia,
kad
g ynai
no minamojo
pobiidZio
zodynuose,
Zodynéliuose
a
ki okiuose
leidi-
niuose
negali
bi i
ikslinamos
a ,
iSkilus
bii inumui,
kei¢iamos
DZ
no mos.
Ta iau
jos
ne u é y
bi i
kai aliojamos
mokomuosiuose
leidiniuose,
aip
pa
e ¢iamuosiuose
Zodynuose,
j ai iose
enciklopedijose,
Zinynuose
i
pan.
5.
No in
ik ai
ge in i
lie u iy
kalbos
kul i a,
eiksmingai
p isidé i
p ie jos
ugdymo,
p ie
isuomenés
doméjimosi
sa o
kalba
ska inimo,
bi ina
aukS osiose
mokyklose
i8moky i
i
ip a in i
naudo is
DZ
i
ki ais
no minamaisiais
kalbos
lei-
diniais
isus
bisimuosius
lie u iy
i
ki y
kalby
moky ojus,
p a e s y
ai
i
isu ki u
specialybiy
s uden ams.
Visi
lie u iy
kalbos
moky ojai
u é y
p a in i
DZ
i
ki a
isuomenei
ski a
no malizacijos
li e a ii a
naudo is
aukS esniyjy
klasiy
mokinius
i
p o esiniy
echnikos
mokykly
bei
echnikumy
mokslei ius.
Siuo
Zodynu
u é y
naudo is
isi
isy
dalyky
dés y ojai
i
moky ojai
sa o
pa iy
i
sa o
s uden y
bei
mo-
kiniy
kalbos
kul i ai
kel i.
Be
o,
ka u
su
DZ,
0
ne
kaip
p ieSp ieSa
jam,
u é u
bi i
gausu
j ai iy
ki okiy
Zodyny,
Zodynéliy,
g ama iky,
pa a imy
inkiniy
i
po-
pulia iy
leidinéliy.
Vadinasi,
didziausias
lie u iy
kalbos
no my
diegimo
uZda i-
7.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
29
.
97
nys
—
suku i
da nia
no malizacijos
eikaly,
ski y
iek
isai
isuomenei,
iek
a -
ski oms
jos
g upéms,
sis ema.
Cen iniu
os
sis emos
eikalu
u i
bi i
nuola
ge-
inamas,
a komas,
a i inkan is
li e a i inés
kalbos
no malizacijos
eo ijos
i
p ak-
ikos
lygi
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
zodynas“!.
C.
KEMHMC
»CJIOBAPb
COBPEMEHHO O
JIATOBCKOLO
S3bIKA“
VW
HOPMAJIM3AUMA
A3bIKA
Pesiome
B
c aTbe
paccMaTpuBac ca
HOPMaTHBHOe
3HaYeHHe
OAHOTOMHOTO
TOMKOBOTO
YHUBepCasIbHO-
TO
CHOBapA
COBPeMeHHOTO
JHTOBCKO O
A3bIKa
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas*
(1-e
u3n.
—
1954
.,
2-e
—
1972
.),
ocBenja oTca
BOMpOcsI
NOATOTOBKUM
e O
HOBBIX
H3/aHHi .
*
S aipsnis
pa agy as
p aneSimo,
skai y o
1988
m.
spalio
13
d.
a pmokyklinéje
mokslinéje
kon e encijoje
,,S uden y
mokymo
me odikos
obulinimas
aukS osios
mokyklos
pe a kymo
sa-
lygomis“,
i ykusios
Siauliu
pedagoginiame
ins i u e,
pama u.