scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Punsko šnektos skirtumų žodynas

Kazimieras Garšva; Birutė Stoskeliūnaitė; Juozas Vaina

Full text

LITUANA LÉXICO IR TERMINOLOGÍA PROBLEMAS LITUANA LINGÜÍSTICA CUESTIONES, XXIX (1991) KAZIMIERAS GARŠVA, BIRUTĖ STOSKELIŪNAITĖ, JUOZAS VAINA DICCIONARIO DE LAS DIFERENCIAS DIALECTALES DE PUNSKAS Pūnsko ir El habla de los autóctonos lituanos de las parroquias de Seinū ocupa en su totalidad aproximadamente una superficie de 40 km de longitud ir 15 km de anchura, 1944 m. separada de URSS — Las fronteras de Polonia. to La mayor parte del territorio pertenece al dialecto de los dzukos meridionales (dzukos occidentales), que, į según el límite parroquial, se divide en dos partes. En la pequeña zona noroccidental todavía viven kapsai; de ellos se diferencia un jų poco la variedad lingüística de Kreivėnai-Eišeriai, en proceso de asimilación, situada entre Vižainis ir Rūdėlė. En el área perteneciente a los dzukos, a las formas de la lengua estándar £ (tv), (dv) d ante i, į, y, ie les corresponden č, dž — c, c(cv), dz(dzv), dz: ciėscis „tiestis“, pircis „pirtis“, pūrcycis „pūrtytis“, stacycis „statytis“; briedzis „briedis“, dzidialis „didelis“, dzidiasnis „didesnis“, dzidzysis „didysis“, dzyge „dygti“, mdudzycis „maudytis“, cycom „tyčiom“ ir t. t. Retai ir pajuokiamai buvo sakoma cėvas „tėvas“. Senųjų žmonių gali būti išlaikoma bendraties galūnė -ie (gidrcie «beber», paskūscie «afeitar», riešutautie «comer nueces»), que, al eliminarla, deja gidrc, c: etc. ir Se producen variaciones: niašč «llevar», niašc, niaštie, niašcie, niaščie, niašti, niast. Los grupos de Se (< consonantes št), ždz žd) (< se asimilan en šč, ždž: į mūšcis «pelearse», vaikiščis «comportarse como un niño», uždžyvrbo «ganó». La / consonante ante e, ¢, ei, ė, O r, s, š, ž, ¢, dz, č, dž ir ante i, į, y, ie y las vocales anteriorizadas se endurecen, cambiando correspondientemenir po jų te la vocal siguiente: /didzuos «me deslizo», kūlaliūs «rodillos», lanta «tabla», paslaiike «inclinarse», piale* «ratón», slankscūs «umbrales», berdlis «morenito», kiaturiésa «entre cuatro», Sdivai «Seivai», sūnas «viejo», sapcyni «siete», šafidzie «hoy», reiti «por la mañana», Šarū «cardo», šaščdinės «sextas», Snake «esta noche», dmZus «siglo», ažaras «lago», ždnklyc «marcar», paždunė «bajo la mandíbula- », Zoplas «Žžioplas», méscoc «agitar», pacdr «ella misma», dzaūkcis «alegrarse», viadzaga «conducta», Vilkapėdzai «Vilkapėdžiai», Vilkapédzus, Ciilba «gorjea- », piūčus «fogón», gyrgždžoic «chirriar». Se dice ir bdnkartas «bastardo», ménasis «mes» ir t. t. Al simplificar la po transcripción, las vocales de las consonantes pronunciadas duramente sz, 51', €* generalmente no se marcan en el diccionario. Al principio de la sílaba se añade uo niauZvuodzu v: «no huelo», suvudsc «oler», vitodas «aliso», vuosjs «fresno». A veces v se añade también delante de ė, e, 0, delante de su-vėsc u, oj — i: «comerse», jylgas «largo», ir etc. La consonante de los prefijos ap(i)-, atdelante de otra consonante se omitía en el habla tradicional, por ejemplo: adiinda «Atdunda», aviadu llevo®, aviai'sc «invertir- », avagiau «robé», abérau «esparcí- ». Se dice siiiklis | asiūklis, su-raštūoti «suareštūoti», mušynės Įmuštynės. 32 En lugar de las antiguas nasales ¢, e es ų, į: riistas «rąstas», tūsycis «tąsytis», ūžuolas «ąžuolas», kjisc «kęsti», nuskjse «nuskęsti», vaikų «vaiką», kati «katę». El grupo se in conserva regularmente solo en el prefijo (in-lisc «įlįsti», in-miasc «įmesti», inmušu «įmušu», inpyliau «įpyliau»); en todos los demás casos ha desaparecido, alargando la mn vocal: aci-myc «atsimiūti», augycinis «augiūtinis», i: gamyc «gaminti», giesminykas «giesminiūkas», maicycis «maitintis», pris-pažyc «prisipažinti», vadzyc «vadinti», vienlykas «vienlinkas». La vocal acentuada se pronuncia en las palabras de origen extranjero e (ekspedicija, elektra, géstas). En otros casos es abierto; en el artículo to lo marcamos jį con ia. En la posición absolutamente inicial de la e palabra se traduce a (dlnias «ciervo», dsci «ser», arskécys «endrino», su-drzyc «irritar»), que se conserva en los prefijos. En las demás ir po sílabas pretónicas aparece limidnc i: «lemėnti», siniaū «antiguamente», žibinkšcis «comadreja» . La vocal se ė diptonga ocasionalmente: mūšie, sūkie. En la partícula si reflexiva la vocal ha desaparecido; el acento recae en las sílabas siguientes del ar prefijo: nus-pirkc «comprar», nus-pirkatii, nūs-piarku, pas-éjéc, pras-déc, sus-imc, sus-rifikc. Se dice nia¥née «no saber», ir baldoti «deambular». Muchas palabras de textos etnográficos iš de tradición ir popular fueron registradas por el fundador y director del Museo Etnográfico Lituano de ir Punskas J. Vaina. Los datos fueron iš recopilados en una parte más extensa de las hablas de Punsko ir Sejny: las aldeas periféricas son Damniokas, Trumpilis, Naujasodė, Rakėlija. Al buscar palabras menos frecuentes, para la comparaciir ón se utilizó el gran «Diccionario de la lengua lituana» y A. el «Diccionario del dialecto de Lazūnai» de Vidugiris. En este artículo solo es posible presentar una parte de las palabras menos frecuentes de la variedad lingüística. Todas las palabras (aproxim5000) adamente se conservan en la sección de diccionajų rios del Instituto de la Lengua Lituana, copias — en el Museo Etnográfico de Puńsk. Iš jų habría que preparar un diccionario separado. La base para ello sería B. el trabajo de diploma de Stoskeliūnaitė «El léxico del habla de Punskas» (VU; 1990). brevemente examinaremos aquellas palabras y característicir jų as del habla que no fue posible reflejar en el glosario posterior. A diferencia de la lengua común, una parte de las palabras dialectales se acentúa en la primera sílaba de la raíz: drkliavagis ap-si-turgavoti, ap-si-vynioti, bėrništis kiaūliašūdis molinis, (3*), (1), (1), -ė (1), mergiščia (1), ne-pėrtoli, pūgonis (1), péteriauti, pūsryčiauti, vaikelis. Esta (1). tendencia se manifiesta en las palabras ir compuestas y en los topónimos: balžemis, drūtmedis, dūonmaišis, šaltžemis, dūratis «bicicleta», grynledis, liūpelis ling «paja», roplapis, Baltsamanynis, Dūbaklonis, Duėobiakainis, Egliabalé (pero basaminčia, dvilypuoti, gaidgysta, naktipiečiai, terpūrietis, vabzdžialėsys (3%) ir t. etc.). Los vocativos también se acentúan con mayor frecuencia según el llamado en el habla raikiai, p. ej. : Jonulia «Jonūli», mafcula «martele», mémula «mamule», ir etc. Algunas palabras se acentúan en las sílabas posteriores: keturlūpis naikinimas (2), tupčioti, vaidytis; (1), atokiai, dantys buožė durpinė (4), (4), (39) «mina de turba», kiaunė kultuvė (4); pepė (3?), (4) «carne», priedurnys (3%), tolokai, sodžiūs, uždarbjs (3°), védarys (3*), voratinkljs (3%), Ziogrys (3°). Sufijo -aité tiene acento circunflele jo en las palabras klumpaitė, mergaitė. 3. Cuestiones de lingüística lituana 290 t. 33 Dialectismos fonéticos: at-giaivyti, už-kiaūkti; apinastris (1), at-kndibyti, duūobti «dobti», ganūbyti «galabinti», grabždinėti, lendrė «nendrė», miksterti «nikstelti» (y bakšterti, bėzderti, blakterti, lapterti, lékterti, oklis (2) «aklys», lūmpterti, raikštis, risterti, riigsterti, §likterti t.), ir t. valduti «Jlalauti», šerdėkšnykas at-selyti ; «atsėlinti», j-si-riebuliioti, kimscioti «kumščioti», pastargaljs (3*°) «pastūrgalis», plūksnos «plunksnos», pėlos (2) „palios“, sėsterti «sėstelti», sykterti «Ssiektelti», šienpjūvys (3*) „šienpjovys“, truskéti «traškėti», Suokcioti «šokčioti», šuokterti, švėplys «šveplys». Kamiengaliu, linksniu, gimine skiriasi akia „akis“, aiisé, ave, atskirūs „Atskiras“, dilia, dūros „durys“, ki§énius «kišenė», kloné „klonis“, kiicia „kūčios“, maišatė, moterė, palydai, pažastė, prieminiė, pliostis, sapnys «sapnas», skudurys «skuduras», ūžgavėnios, varnalėšis, Zibifitis. En el habla se emplean las palabras apskaitliavimas «cálculo», at-bryzyti «cortar», ir at-ritūoti «rodar hasta aquí», atskersūoti, buiza caplys (4), (4) «carámbano- », čiurkėūm «por chorros», dilgėlienė, dimbinéti, dvilinkuoti, dvilypūoti, igriébti «atraer», iš-si-taisyti «recuperarse», geibti, grūcė, grūzdas (2), gužynės (1), juodinps «tal tejido», kiduSas, knyvé (1), kraigas krūkas (4), krūkis (4), krūkūtis (2), «herramienta para retorcer cuerdas- (2) », kūkis mainas «intercambio», ndg «de», nuogdlius (2) «calvo», niekočia «artesa para cereales», niekoti, ožkabar'zdis «tal planta», pa-boti «asustarse», pajuostė, pelkynė, plynė |plynios, pra-gaišti «desaparecer, esfumarse», prėskas (1) «comida horneada iš de harina de trigo», pri-sigyvėnti «adquirir». Son pintorescas las palabras jmefkti (aki), iš-plūšyti «cumplir un servicio», judsti «golpear», su-marmolyti «hacer añicos», už-skūsti «proponer», Sveisti «golpear». Se emplean de manera peculiar algunos ir prefijos, especialmente sufijos: at-baigti «terminar», į-barti «reprender», į-biūryti «enfadar», į-mergėti «sumergir», sužilti «encanecer», sužūdyti «despertar», už-kuftinti «ensordecer- », wZ-sdldyti «endulzar»; kiaulėkas (2), «cerdito», versékas, vyrėkas; langūtis «ventanita», pradalgutis «hilerita», brolysta «(hermanamiento entre hermanos», drūčkysta, kūmjsta, svotysta, žėntysta, senysta «vejez»; katinga «preñada», storingas, -a; glébivotis, kačiūotis, pančiuoti «atar con pančiai», témuiotis «verse», klūpauti, pajūodauti, darbuiti «trabajar», pietūiti «almorzar», vagelioti «robar repetidamente», lūkštyti Jukstenti®, sigstyti «enviar», iš-šaūkdyti «anunciar», pa-géréti «beber un poco», sužemėti «convertirse en tierra». Sufijo de sustantivos especialmente extendido -ukas, -ė, de verbos O — -dinėti, con menor frecuencia -(iJoti: čėbrūkas «tomillo», lustukas «pedacito», katūkas, kulnūkas, mėnūkas «mesecito», ramunūkas «manzanillita- », sietynukas, stalinūkė «mantelito», stūmūkė .Sovynélé«, šatrūkė «sombrillita»; at-imdinéti «atiminėti», iš-(su-, už-)eidinėti «eiti», iš-leisdinėti «išleisti, išleisdinėti», ne-is-imdinėti «mne(iš)imti», nu-traukdinéti «nutraukti», pa-dédinéti «padėti», per-pindinéti, pridėdinėti; slysčioti «slidinėti», už-kandžioti «užkąsti (užvalgyti)», vadeliéti «vadelėti», vogčioti «voginėti», plg.: siniaū boba bobos pienų acimdzinéj; no išlaisdzinėjo vaikūs vakarais laūkan ir t. t. Vietoj daiktavardžių kilmininko pavartojama priesaga -inis, -ė: antinis (kiaušinis), kdlninis (kalno), kėlninis (audeklas), žėntinis. Prie daiktavardžių galūnės -uo añadido -j: akmuėj, sesudj, stuomudj. Esta consonante aparece en ir algunos pronombres, cf. jiej (residuo de la terminación pronominal). 34 A aba o: Aba is, aba tū tiap padarai abūgaliai vežimo galai: Tušči viažimo abūgaliai amonas Punsko žydų per kučkas samdytas žmogus, kurį pašiepdami vedžiodavo surištą: Amonų vaiko. Tonto como una persona: Amžindziė niaZinaii, niamatiaii anglikas (2) inglés: Suscėikom su anglikais anglidrius (4) comerciante: Per jomarky apstoj angliorai aplifikui afūkščius (2) estrechez: Žmonių preisgriido —baisūs ankscus antdjuostis (1) cintura de los pantalones: Atardiaii kialniy antūjuostį apičiapas (1) árbol colocado en los extremos de las vigas, que sostiene las cerchas: An balkių guli apičapai ap-dairyti, apdairo, apdairė robar: Apdaire: vyrų kap raikia, niapaliko nei skacviko ap-diioti, apdioda, apdavé sobrealimentar: Kumélor apdavé rugiais ir toj isgaiso apyjuokis (1) burla: kokias apšniakėsys apyjuokis apyverpiné (1): Pasukiné tai nia drobė, o apyverpiné. AciniaSau apyverpinés marskinidm apstis (1) cantidad: Apštį tu ca atniasai. Apšču niauzkisi arielys (4°) ajeras: Parniask arielii duonai. Išmainiaii lovoj drielius (1) aršiaū Ca ne blogiau: Kap neduos ar mokytojo, man bus arsail ap-sikačiūoti, -ja, -avo: Apsikacdu mūs katė atabulūoti prieštarauti, trauktis atgal: Vakar paci sakiaii tiap, o jau Saidzie atabuluoji. Arklys atabuliiodamas traukias at-ardinéti, -ėja, -ėjo: Sniégas pavasarv išgulėj kviecus, tai raikė atardzeméc at-dusti, -dZia, -dé: 1. Linais midtém, o vylnu atdudém. 2. Pace ližuviū midta ir pacer atdudza (apsneka) at-biidinéti, -ėja, -&jo: Brolis būvo treidziéniu bidrnu ir susirgo, tai aš atbūdzoinéjau už į at-davinėti, -ėja, -€jo: Ki skolino —visky adavinėj at-dengti, atdengiu, atdengė: Adenk pataly atganyti, atgano, atgané: 1. Būvo cwik skūra ir kdulai, tai Sap tėp atganiail. 2. Paganyk Saiidzie už mani, tai aš už tavi kadu atganysiu. 3. Durante tres veranos volver a colgar, -&ja, -€jo descolgar: Me quedó solo descolgar y volver a hornear, vuelve a hornear, volvió a hornear: 1. Vuelve a hornear el pan (hornear por segunda vez). 2. Pasteles devueltos (deuda devuelta). 3. Separarse de las gotas, volver a expulsar, -uoja, -ūvo volver a caminar, llegar con dificultad: Ambos volvieron a descansar tras la montaña, descanso, descansé: Cuando me acuesto, también descansarán las piernas arriba(ie)nokas, (1), -a boca arriba: Sabe nadar boca arriba. Nadador de espalda de los peces, orejera (1) auricular: En invierno la gente lleva gorros con orejeras ovejería (2) redil: Abrí las puertas, limpié el redil preocupación: yr 3 35 B (3?) Solo haces una preocupación, (2) panecillo hogaza: Él solo se comió todo el panecillo de pan barškis barškala: (2) El mendigo tuvo un barškis en ir el frío. Barškius comió un trozo de in pan, sin lengua, pedorro: (2) Entre montañas, una lengua blanca (adivinan- — za absurda). Mete la tų lengua blanca a toda prisa, corriendo: Él siempre, corriendo corriendo, ir raspaba (3°) Con el raspador raspaba ir rastrojos, iš una maraña oscura de (2) lino, zumbando: Haces iš una maraña de cáñamo. ir Con la maraña ató los pies del caballo. Aparta, maraña, el fruto de la (2) patatera: las An patatas tienen esos tubérculos, puedes atar; patata, (2) batidor de mantequilla: El bulldog batió la mantequilla haciendo ruido, murmuro, murmuré; hablar en ir voz baja: Murmura, murmura como un po mendigo; el pico de la (2) cigüeña, narigón: ¿Cómo se llama el pequeño nubarrón que se acerca: «Se (2) acerca un nubarrón pequeño, y entonces ya tronó, ya tronó»? (lluvia) variedad (1) de peras «Burdkin»: «Llamamos peras ky Burdkin a las que son rojas por dentro, y además son D da sabrosas; Da ¿te parece poco?» cosa, (1) lugar: «¿A qué cosa le duele?» «Con cosas se dice de manera -ė más artística, más bonita»: Para mí las bodas antiguas eran mucho más hermosas: ¿había Ar muchas bodas en aquellos tiempos? mucho, muchos: «Muchos hablaron, no hay muchos en casa»; ofrecer, -e, -ó: «Ofrecías un centenar, UZ pero no vendí»; du golpear — ligeramente, -e, -ó: «Golpeó diez veces con un palo»; de diez, diez veces: La luz no puede alcanzar al niño; es difícil de (1) entender: Muy grandes son los huevos; ba las gallinas y los gallos casi no (4) ponen; salchicha, morcilla: Asó salchichas, las ofreció; el grande: Todos los días golpea ir mucho, sale mucha mantequilla: Había mucha gente. Después trabajó mucho, —él/ella trabaja, trabajó: Al pasar el tiempo, trabajaba con cucharas, la ortiga las (3?) irritaba: Fil kė in ortiga irritar, irrita, irritó: En los prados crecen muchas ortigas, por eso irritan las manos al arrancarlas: Niūša por los patios Arroja, ir lanza, echar, echa, echó: en Ky verano, por eso ir arroja in tierra a los ojos. Drabk tiašlos an lakšto drékti, drékia, drėkė lyti: piét lietūs Po kad dre“kė, tai dre'kė dribdyti, -o, klupdyti: Niapakialia maišo -ė dribdo kulnij driblinti, — -a, slinkti: an -o Kadū is nudriblis dribsėnti: Ničkas niavdro, o is dribsūna in namūs 36 driksterti, -a, -ė: Jeigu mūžas lietūkas dretkstiars, tai Siénu niakiaiiks dristūkė (2) laisvi viduriai: Piar dzien droistūkė pjovė drižnis naminis (dryžuotas) audeklas: Išdustus drižniūs (2) vadzina juodziniais dudėnti, -a, garsiai juoktis: da Dudiūna kap dudiicers drunéti, -i, -ėjo -o snūduriuoti: Gana tau drunėc piar dzienas drūtorius storulis: (2) Kas parmės tų drūtorų? dūryti, -ina, -ino sl. laikyti kvailu: Kam mani tu dūrini? turbera, (3?) turbera: Daf durpinésa niardsi nei vieno vijūno (ungurio) dvejokas lauknešėlis: Mdliniuosa dviajékuosa (2) niaséj valgyc laukūs gadyti, -ina, -ino guardar, proteger: in Diašrūkį G gūdzinu sviacdm, žiėmai gailytis, -inas, -inos compadecerse: Prisimiana mūmų gdilinas gaišeliena dvėseliena: GaiSaliends ničkas niavalgo garankštyti, -inu, -inau magullar: ir Garankščytos kidlnés, (4) gardnkséyei marškiniai gelmud aguijón: Miūdzo liemudj, bitės gialmuoj, Saudi kiapūrė (avilys) gėryba grano: Išvarsik kdrvias gérsibos gyvis (3) piojo: (1) iš (1) Marskiniviosa rūdo gyvio globstyti, globsto, -ė: Niažinia niai kap vaikų globsto tų gorčius unidad de capacidad (1) determinada: Arielkos gorcus mano tavorkščus (d.) grabėtis, -ėjas, -ėjos arañarse: KuF grabdjies su savo nagais? grabūzdas (2) (persona que tropieza con todo) una planta así, el heracleón silvestre (sl.): ¿te Ko aferras como un grabūzdas? grandūkė (2): Como dial., dz es grandzėis; cuando es o más pequeña, es grandūkė grąžintis, -inas, -inos: Grųžomais iš kiūlio namo grąžtūvas grąžtas: Al (2) perforar con un taladro, rompí la broca del taladro (1): Pribyrėj rugiū an grdmdzeimo grinius (2) nuogalius, plikis: Grinius gdude vaikūs griūdinėti, -ėja, -ėjo griuvinėti: Con la cabeza aturdida, al caminar in no podía apartarme de los lados (país) | rebuscar, -ioja, -iojo, hurgar: Al volver de noche, rebuscó el granero; po gradalé, grūdelis: (2) Desmenuiš za los granos de cáñamo para que se desmenucen, se in desmenuzan, se (3°) desmenuIš cen: La ca paja de turba desmenuza los granos de turba en migajas: ¿Cuántos granos? desmenuzar, -ina, -ino triturar: Deja de triturar el pan en migajas; gurnūkas (2) migaja, poquito: Encontré un poco de carne; ieskudnés I que (2) permiten que un enjambre se disperse: Llegaron abejas exploradoras; inganyti, ingano, inganė alimentar, cebar, criar: Piatka ir miafikų drklį, giarai ingūno brangiaii parduoda. Inganytas sprandas (1) niūt ričcas įsagtė pieza del telar que Su sostiene la tela: ifisagti 37 giara@i dusc įklonis (1) campo junto al valle: Iiklonis būvo niadrtas įsigailyti, -ina, -ino conmoverse: Kap insigailino, tai nianustoja viarkis įsigriauti, -iauna, -iovė entrar: Insigroviau piar langų išdienėti, -oja, -ojo amanecer: Nubudaii jau išdzienojus išdūlkyti, -ina, -ino violar: Ja# nia vienu miar'gu išdūlkino išpiečiai (1) por la tarde: Išpiecai macye, o is pietūį niaparaina išpėloti, -ėja, -6jo volcar: Ko tiap žūrai akis išpėlojus. Saulé kap išpėlota cuando antiguamente, -ė (1) que existió antaño: Kaddikščomiai andardkai būvo platūs kakščiėti, -ioja, -iojo entrecerrar los ojos: Kakščėja K miadzokū in lūdų. Ya basta de entrecerrar los ojos; kakta (4) 1. como en el bielorruso estándar. 2. parte frontal del horno: Juoda kap piacaus kakta kamblys (4) mango: Viršūnės nupidutos, Liki ceik kambliai kampinūkė (2) tabla angular (triangular- ): IS kampinūkės padūro altorėlį kastinis, -ė (2): Kascinias dūrpias kūsa ridliūkais katinga (3): Pas mūs kacvingos cdik kūtės, o pas mozūrus ir @vys karaliūoti, -iuoja, -idvo colgar: Kas tį an šakės karalivioja? kauluotas, -a (1) huesudo: Kduluotos sanūko rarikos kaušas (3) cráneo: Vidlnias atniaš kdaušu smalds kimšyti, -ina, -ino molestar, pinchar con el dedo: Kdm kimšvomi vaikūs? kirmiūs (4) gusano: Pas bitias daiig kirmiaiis kiūsterti, -ia, -ėjo aparecer: Svilinom kiaūlor ir kiūstiarė žydūkas klepčioti, -ioja, -iojo cojear: Nustoj klapcojis klūzas, -4 (4) cojo: Jaunidusiam dau klūzų drkli kryklūkė (2) ciruela de variedad pequeña: Kryklūkių maži ir branduolūkai kriokšti, kriokščia, kriokštė roncar: Niagalėj užmige, ba is krokštė. Duerme una pareja en la cama y ronca (2) sėtinis: Preparó una cena de patatas con cerdo salado; puso sebo en el pequeño horno (2) pequeño horno (montoncito de piedras): Después de la lluvia se sentó sobre el pequeño horno, pequeñita de pecho (2) pechuguita: 1. Al niño le duele el pecho. 2. Cose camisas con una pechuguita kūkyti, -ina, -ino golpear: Si golpea, entonces golpea, y no con el talón (4) talón: Se arrodilló sobre los talones. Te sentaste sobre los talones, el sollozador (2) llorón: Te meteré el sollozador en el abrigo y entonces no llorarás; raíces de la grama (4): Arranca los dientes y los cuece. El arado profundo alcanza al kutam kūtlius (2) parte del aparejo, semejante a una bolsa de queso: El aparejo consta del kūtlius y de las alas; cosquilleo (3°): Tienes miedo del cosquilleo; kūzabas (3?) recipiente para hacer mantequilla: Hizo un kūzabas con corteza de abedul; pinar (1): Salió volando el labio del pinar 38 L quebrado- (2) r, palanca para quebrar el lino: Mi quebrador está junto al suyo. Mi quebrador quiebra bien las estopas; lapūšyti, -ina, -ino golpear: Te golpearía, si no te apartaras. (1): Vifty žiėmų ir lapienį, cik nėra dzirgéliij lūpų lenktinūkas sulankstomas peiliukas: Lankcinūkų (2) gali niašocis kiašūniun. Lankcinukū droža šaukštų ledėkas velnias: (2) Aina kap liadokas liepūkas liepos (2) žiedas: Liepos žiedūs vadzina liepūkais lūnkinis, karnų: -ė (1) Lūnkinės virvės būvo vytos šarmūkšnio, dūrė laivą iš pririšimūs prieplaukosa. Miadzinias akėcas vadzino lūnkinėm mazgūotas, M -a (1): Ky darysi iš mazgiioto siūlo medžiūkas (2) klumpė: Medzokai stubėj, un piūco medžiokūtis (2) klumpelė: Miadzokūcin priliūdo sniėgo mėgytis, mėginasi, -osi rungtis, bandyti jėgas: Driitérus vadzina mėgycis. Ar mėginais su juom? mieštikis (2) medaus tirpalas vandenyje: Miadūs isldistas vandianj vadzinas miešcikis mižnė (2) vandeninga slyva: Kad privalgiau, tai privalgiau mižnių mižnius (2) myžalius: ¡Mižniau, túmbate en el an establo! mūrzė, (2) boca sucia: Recibirás un golpe por la suciedad, y N entonces sabrás refunfuñar; refunfuña, -ió: Isiviarté: iš lograr, ir conseguir in que el tambor de las campanas resuene; -da, -dio, tener éxito, salir bien: Nūsdavė robó, para que no lo atraparan. Yo, en casa de mi madre, logré provocar un incendio; -iauna, -iavo: Todas las casas ardieron; fue necesario atreverse a huir: tener miedo: Pabdj, con los ojos de los santos, una pestaña (2): La madre se atrevió a limpiar los ojos: Pagialųsdzoiir k, dóblame un poco: lograr doblar; -ėja, -ėjo: Cuánto aš ca Me duelen ir ya las manos de desmenuzar, -ina, -ino: desmenuzar: Desmenuza pan para los pollitos; colgar, -a, -ó: Cuelga trapos en la cerca; estar ty colgado, an -uja, -uvo: Esta tela da está extendida sobre la cama (1): Cose la tela, ir extiende, -a, tender: Extiende el -o mantel sobre la mesa; el an lugar junto a los (1) hombros: Las mangas an están bellamente (3°) bordadas. Tela fina de lino, lazo: Las medias tenían una tira de tela; átate en iš diagonal; junta los 39 extremos por las esquinas y átate; asar, -ina, -ino: Ásame gorriones en el horno; movimiento: Muchos enfermaron por el movimiento, les dolía terriblemente; susurrar, susurra, susurró: ¿Qué me susurraste al oído? forraje: Pon heno en el pesebre; tela de lino: La tela de lino no es áspera, sino de tejido fino; abrirse paso, -a, -ó: No puedo abrirme paso entre los arbustos y el arroyo; inspección: Los padres van a inspeccionar al novio y su granja; recipiente para leche: Para que las vacas den más leche, hay que llevar el recipiente para leche junto a la puerta. Pon el recipiente para leche sobre la cerca (2): Vierte la leche en el recipiente para leche; (2): red de cáñamo: La red de cáñamo se llama pleiskanė; pez (1) pequeño de mala calidad: Aquí casi siempre hay peces pequeños; trozos (1) de paja de heno: ar La longitud de los trozos es de más de un ir metro. El kupiatas plano nadaba, -oja, -ojo nadar: Un arcón su cargado de dinero, po con las tablas (3°) atadas, es como un abrevadero: Vertimos los guisantes; (3%) Zoirnius es un apodo y un apellido: Se casó y ir recibió otro apodo, pridraiisti, pridraudzu, pridraudiau: Estaba asegurada con una cuerda de tu cáñamo. Ata a tus hijos para que se acerquen, -ina, -ino; acercarse: Siempre que quiera me acercaré a las trincheras; promotia, madrastra: (1) promotės, An prémocia, ir pasūko, prėmotė, antepasad- (1) a: Promotės pūsaka, ragėčius, R voltereta, (|) parte del arado: Pidrviarca de cuernos (por cabeza) rafikinis, -¢ (1): Los pies rafikiniai los ataban los (1) trabajadores con una variedad de ciruelas grandes: Cavamos los trabajadores, plantamos una variedad de peras (2) pequeñas de cara roja («kazlerkė»): El viento llenó de herramientas rojas para retorcer (2) cuerdas: Rakiatūkas, šapiatūkas, camina cojeando (violín de pensamiento) grasa grasas: El (3°) ganso está bien cortado, una grasa. Frótate los — labios con grasa, engrasar, engrasa, no engrasó: Engrasa con los dedos, ensuciar la mesa, -a, -ó: S Detén el ty recipiente, ensuciador, soleado -&ja, -ėjo: En el estado de Nustéj — lye, el sol ya se ha puesto; no (1): Iš podrás ko hacer nada con este guía. 40