LIETUVIY_KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXX
(1993)
PERIFERINES
LIETUVIW
KALBOS
TARMES
NAUDINGA
ZYMAUS
MUSY
KRASTIECIO
KNYGA
Neseniai
i§
Mask os
kalbininko,
sla is o,
jZymaus
bulga y
kalbos
y iné ojo,
ilologijos
moksly
dak a o
G igo ijaus
Venedik o o
su
lie u iSkomis
dedikacijomis
a éjo
knygy
siun a
("A gimimo
epochos
bulga y
li e a i iné
kalba"!
i
"Bulga is iSkos
s udijos"2
)
lie u iy
kalbininkams
(konk e¢iai
kalbos
is o ikui
d .
A.
Sabaliauskui).
I5
Siy
d iejy
knygy
miisy
skai y ojui
jdomesné
i
p icinamesné
y a
pi moji,
a¢iau
egzo iSkesné
an oji,
aSy a
bulga iSkai,
ku iq
pa s
au o ius
a i uke
su
naujame iniais
s eikinimais
p is a o
Si aip:
"Knygos
"bba apuc wauM
c yAMHn”
ga au
iS
Bulga ijos
ik
kele a
egzemplio iy.
Siunciamas
Jums
galbi
ienin elis
mano
é ynéje
Lie u oje.
Jiisy
G.
Venedik o as".
G aZiai
lie u iSkai
kalban is
i
aSan is
mokslininkas
gimé
i
augo
Siau és
Lie u oje,
ne oli
Obeliy,
mokési
ie os
p adZios
mokykloje,
0
penk ame
deSim me yje
Vilniuje
baigé
idu ine
mokykla.
Todél
au o ius
juokaudamas
sako,
jog
pi miau
iSmokes
lie u iskai
i
ik
paskui
usiSkai.
Mask os
uni e si e e
baiges
sla is ikos
s udijas
a sidéjo
bulga is ikai.
Daba
G.
Venedik o as
y a
daugelio
knygy
au o ius,
ienas
Zymiausiy
bulga y
kalbos
is o ijos
moko y
bu .
So ie y
Sajungoje.
Jo
s udijy
objek as
—
bulga y
bend inés
kalbos
o ma imosi
i
no minimo
p oblemos
au inio
a gimimo
laiko a piu.
Daugelj
y
p oblemy
jis
jau
ap a es
s aipsniy
inkinyje
"IS
daba inés
bulga y
li e a ii inés
kalbos
is o ijos"S
.
Lie u a
i
Bulga ija
sieja
daugelis
is o ijos
pa aleliy
i
ki okiy
iesioginiy
a
ne iesioginiy
a pusa io
ySiy.
Abi
jos
y a
idu io
Eu opos
als ybés,
abi
XIX
a.
p adéjo
aduo is
i8
s e imyjy
jungo:
bulga ai
iS
u ky
aldZios
i
g aiky
d asinés
p iespaudos,
0
lie u iai
i5
ca inés
Rusijos
i
lenky
d asinio
jungo.
Kaip
Lie u oje
mokslo,
li e a ii os
i
eligijos
kalba
bu o
jp as a
laiky i
lenky
kalba,
aip
Buiga ijoje
okiq
pa
unkcija
u éjo
g aiky
kalba.
Abiejy
au y,
bulga y
i
lie u iy,
a gimimo
kul ii oje
Zymius
pédsakus
paliko
lic u iy
au inio
a gimimo
pa ia chas
J.
Basana i ius.
Zymus
bulga y
kalbos
i
au osakos
y iné ojas
J.
Venelinas
da
1825
m.
pagal
au ybe
bandé
suskaiGiuo i
i
Lie u os
gy en ojus.
1877-1878
m.
ko ose
dél
Bulga ijos
iSsi adayimo
i8
u ky
jungo
usy
bulga y
puséje
paguldé
gal as
nemaZa
lic u iy.
Tai
ma y i
i5
1
Benesuxmoel’.
K.
bon apcxui
AMTEpATYPUMA
AIWK
I10XH
BospoxacuHa.
MpoGiemia
4
BUGOpa
awaiexTuoa
ocuosi .
M.,
“Iayxa”.
1990.
206
c.
2
Beneauxmos!’.
Biswapuc usun
c ys.
Copua.
1990.
242
c.
ma
3
BeneauxmoeT.
K.
V3
uc opun
coupemeuno o
Gou apcxo o
sn epa ypuo o
sauna.
Cogpua.
1981.
a
218
Balkany
pe éjos
ies
Sipka
gynéjy
pa a dzZiy
i
lie u isky
maldaknygiy,
likusiy
Sipkos
muziejuje4
.
Be
lie u iy
i
bulga y
au y
is o ijos
pa aleliy,
nemaZa
y a
i
nesu apimy,
ku iuos
lémé
speci inés
jy
aidos
aplinkybés.
P isimin ina,
kad
Bulga ija
y a
seno inés
baZny inés
sla y
kalbos,
ki aip
da
adinamos
seno inés
bulga y
kalbos,
é yné.
RaSmenis
bulga y
kalbai
IX
a.
p i aiké
Bulga ijos
k ikS y ojai,
g aiky
ienuoliai
Ki ilas
i
Me odijus.
BemazZ
penkis
Sim medius
ken e
u ky
p iespaudq
bulga ai
anks iau
iSsiugdé
pasip ieSinimo
imuni e a
i
pakilo
j
ko a
dél
gim osios
kalbos
i
lais és.
Ta
pa i
ca iné
impe ija,
siekusi
aldy i
isq
sla y
pasaulj
i
padéjusi
bulga ams
iSsi aduo i
i§
u ky
jungo,
sau
pasiliko
eise
globo i
didesne
Bulga ijos
dalj
i
oliau
smaug i
lie u iy
au a.
Daug
analogijy
(kaip,
beje,
i
ski umy)
su
lie u iy
au inio
saj idZio
is o ija
galime
as i
skai ydami
G.
Venedik o o
da bus
apie
bulga y
bend inés
kalbos
o ma imasi
au inio
a gimimo
me u.
Iki
XIX
a.
p adZios
y a o
eliginio
u inio
da bai,
aSy i
senaja
baZny ine
sla y
(a ba
seno ine
bulga y)
kalba.
Pasaulie inio
u inio
li e a ii os
uZuomazgy
pasi odo
XVIII
a.
gale,
o
nuo
XIX
a.
p adzios
ima
ody is
is
daugiau
pasaulie iniy
knygy,
a3y y
daba inés
bulga y
kalbos
( y y
a
aka y)
a mémis.
Visose
jose
ak y iai
Zadinama
bulga y
sa imoné,
keliama
gim osios
kalbos
bi inybé.
Ka u
is
daugiau
odosi
kalbiniy
da by,
yks a
diskusija,
kokiu
pama u
u é y
o muo is
bend iné
bulga y
kalba.
1835
m.
pasi odo
pi moji
spausdin a
N.
Pilskio
bulga y
kalbos
g ama ika.
Tais
paciais
me ais
Gab o e
p adéjo
eik i
pi moji
mokykla
gim aja
kalba.
1844
m.
p adé as
spausdin i
pi masis
bulga y
laik aS is.
1865
m.
Pe e bu ge
iSéjo
N.
Ge o o
pa eng as
pi masis
bulga y
kalbos
Zodynas.
Gy iausias
au inis
sajiidis
uko
nuo
1860
m.
iki
1878
m.
1869
m.
susiki é
Bulga ijos
mokslo
bidiuliy
d augija,
ku iai
éliau
p iklausé
i
misy
J.
Basana idius.
Bulga ijai
iSsiko ojus
placiqg
au onomija,
1888
m.
bu o
jku as
uni e si e as.
G.
Venedik o o
y inéjimais,
bulga y
bend iné
kalba
ak iSkai
susi o ma o
pe
an ajj
i
eciajj
XIX
a.
ke i j
y inés
(a ba
balkany)
a més
pama u,
nes
iS
Sio
plo o
bu o
daugiausia
aS o
da bininky.
Ano uojamoji
G.
Venedik o o
knyga
“A gimimo
epochos
bulga y
li e a i iné
kalba
(No minimo
i
a minio
pag indo
pasi inkimo
p oblemos)"
y a
labai
u inga
ak inés
medZiagos.
Pi majame
knygos
sky iuje
daugiausia
nag inéjamos
au inio
bulga y
sajiidZio
ap aiskos
i
bend inés
kalbos
o ma imosi
p ielaidos,
anks y iausios
bulga y
bend inés
kalbos
no minimo
k yp ys
bei
endencijos.
A ski ai
ap a iama
G.
Rako skio
bandymas
suku i
a chaizuo os
bend inés
kalbos
(su
gausiais
seno inés
baZny inés
sla y
kalbos
elemen ais)
koncepcijq
i
ginéai
dél
paciy
bulga y
pasi adinimo,
.y.
e nonimo
"bulga as,
bulga ai”.
’
4
15
o
ka o
uZ aSy y
p isiminimy
nuo upy
Z .
Lie u iy
kalbos
a més.
Ch es oma ija.
V.,
"Min is”.
1970.
P.
335.
219
An asis
knygos
sky ius
daugiausia
ski as
s a besniy
bulga y
bend inés
kalbos
g ama ikos
eiSkiniy
aidai
ap a i,
ypa¢
j ai iy
mo emy
i
dalelydiy,
p imenanéiy
a ikelj,
j ai iy
linksniy
i
bend adiy
aSybai
bei
a ojimui.
T e ioji
dalis,
apiman i
puse
knygos,
ski a
a gimimo
epochos
bulga y
bend inés
kalbos
a minio
pag indo
pasi inkimo
p oblemoms.
Pi miausia
supaZindinama
su
o
me o
a miy
klasi ikacijomis:
y y
bulga y
(da
adin y
bulga ais
aukS aidiais,
a ba
Balkany
—
Ry y
i
Vidu io
Bulga ija
i
T akija)
i
aka y
bulga y
(ka ais
adinamy
Zemaiciy
bulga y,
a ba
makedony
i
Sopy
—
Pie y
i
Vaka y
Bulga ija
a
Makedonija).
Toliau
ap a iamos
ykusios
diskusijos
dél
bend inés
kalbos
pag indo
pasi inkimo
i
j ai iy
k i e ijy.
Daugiausia
bu o
laikomasi
monodialek inio
bend inés
kalbos
pag indo.
Vieni
gyné
y iniy
bulga y
a més
pag inda,
ki i
-
aka iniy,
e i
si ilé
em is
y
a miy
sin eze.
Au o ius
me odiSkai
ap a ia
isy
Siy
k ypciy
a gumen us
uz
i
p ieS.
Kad
bulga y
kalba
susi o ma o
y iniy
bulga y
a més
pag indu,
lémé
a
a me
aSiusiy
au o iy
skaicius
i
iSleis y
knygy
kiekis,
Se3is
ka us
p alenkes
aka iniy bulga y
s iciy
au o ius.
Knyga
pa aSy a
jdomiai,
naujo iSkai,
be
pasenusiy
ideologiniy
S ampy.
Gausia
medZiaga
i
me odologija
G.
Venedik o o
knyga
y a
e inga
iek
lie u iy
kalbos
is o ikams,
iek
apsk i ai
isiems
lie u iy
au inio
a gimimo
kul i os
y éjams.
Ji
leidZia
pla iau
i
giliau
paZ elg i
j
d ama iskq
miisy
k aS o
kul i os
aida.
Aloyzas
Vidugi is