Šaltinių šnektos tekstai
Full text
1993: Die Litauische Sprache in der Peripherie: Fragen der Litauischen Sprachwissenschaft, XXX (1993) Die Götter. Einheimische litauische Schnekts aus dem Dorf Šalčiai, die mit dem heutigen Alltag verbunden sind, unzusammenhängende Dialekttexte, phonetische Transkription! Meine Aufzeichnungen wurden während einer ortswissenschaftlichen Expedition vom 2. bis 14. Juli 1990 von den hier geborenen und aufgewachsenen Einwohnern Jadvyga Staniuliene (geb. 1921), Tamis Staniūlis (geb. 1920) und anderen gemacht. Dieser litauische Dschukische Dialekt, der von sieben Familien der alten litauischen Einwohner des Dorfes gesprochen wird, ist ein Randdialekt, der sehr aktive Kontakte mit den lokalen slawischen Sprachen — Weißrussisch, Polnisch, Russisch — hat. Hauptsächlich aufgrund der spontanen Belarusisierung dieses Landes in der Vergangenheit, aber auch aufgrund der Entnationalisierungspolitik des zaristischen Russlands und der Sowjetunion, hat die gegenwärtig hier verwendete litauische Sprache ihr soziales Prestige verloren, man könnte sagen, aus dem öffentlichen Leben verdrängt und ist meist nur noch zur Familien-, Haussprache geworden. ir Aber ihr ganzes sprachliches System, wie der bewusst gepflegten ir Geist der Litauisierung, ist selbständig, lebendig, flexibel, ausdrucksstark. All dies wird am besten in den hier iš vorgestellten Texten gesehen. Das hier 74% gegebene Vokabular ist rein litauisch, enthält viele seltene archaische Elemente, die in vielen Fällen anderswo in unseren Dialekten nicht weit verbreitet sind, oft nicht in ihnen vorhanden sind und bis heute nicht festgestellt wurden. ar Die zahlreichen litauischen Ortsnamen dieses Dorfes sind baž'nic'aviet'ė" "Bažnyčiavietė', — dz'irv'že'le's "Dirvelės", g'erv'išk'is 'Gerviskis', krašč'in'is ldūkas. "Randfeld- ", ki‘dra - 'Kūdra', der Berg der Blätter 'Lapeliy kalnas', marg'elūkai 'Margelukai', pul'k'ino' kalnas Pulkino kalnas', s£'dz'imo's ‘Sédimosios’, su.ntak'is ‘Santakis’ ir kt. — haben keine Verherrlichung erlebt. Su Schnekta mit all ihren typischen phonetischir en Merkmalen werden häufig von den einheimischen ir Weißrussen lebendig gesprochen. 1 Die Texte sind im iš Wesentlichen in derselben phonetischen Transkription wie ir die Die Sprache der Litauen. "Chrysostomus- ". V., 1970. P. 10-14, Nur ein anderer, der hier ein bisschen verdreht ist, su unterscheidet sich. Ausschließlich die zwei starken Anfangsbuchį, staben ui u+l,m,n,rir des ersten pa re Punktes, rap wird als halblang ausgesprochen (Bd. Vorherige Aufzeichnung dieser Gespräche Stina pr igam’f.n’s’’u — Ch 356, ), Der Buchstabe P steht rechts (: neben dem Punkt. Inas, dii.l’k’és, ap’eri.ic), zwei andere ų ir Diphthong (sie im Gespräch il immer) Gums einzelner Punkte, wenn nicht jo genau festzustellen, (: unbezeichnet pom am, taukūoc'i). Die Weichheit der Vorsilben vor den Vokalen ist unbedeutenus d, deutlich weich ist J, p (: žv'irbl'is, pap'jov'ė, šal'c'is). Po Feststoffe r, z Stimmen i ir Zweisprachije po r, §, z gkeit in der Konversation ir į m (4) nevirsta (: rifikc’, kasis, kuriej, šienas, kazfen'ė). Leicht arschficken ir ipo § « s(: išišlav'ė). Fett n gegen k, g Rückwärts zeigt die verlängerte Schlaufe des Buchstabens (: d'ing'a "denkt", lagk'ic'is'linguotis'). 134 ’
Die einheimischen Altlitauer schätzen die ir Sprache ihrer Eltern, sie können alte litauische Lieder singen, sind ir aber auf ihre Litauerschaft nicht stolz, weil sie nė ir to nė sofern sie nicht su miteinander in Konflikt stehen. Kommunikatisu on in unserer gemeinsamen Sprache ist hauptsächlich das Fernsehen, das fast jeder hier hat, durch besuchende Kinder, die Eltern ir kommen, um anderen zu helfen iš Orte in Litauen. Die Leute hier sind Kleinbuchstaben, haben höchstens eine oder zwei polnische Grundschulklassen abgeschlossen, litauische Zeitungen (und polnisch) hier kaum gelesen. Im Dorf gibt es keine Kinder im Schulalter, also ir keine Schulen. Nuo 1990 m. į Die Bauernhöfe der verstorbenen Menschen ir dieses Dorfes werden von be Litauern aus der Umgebuir ng bewohnt, die unter anderem das Ziel haben, hier eine litauische Schule zu eröffnen. Alle Litauer, die in einer Mischung aus su einheimischen Weißrussisch sprechenden Menschen leben, haben die einheimische weißrussische Sprache gut gelernt. ir ja In der Regel kommuniziert su mit allen slawischen Sprachen, unter jų ir su russischsprachigen Behörden dieser Orte. Die Kommunikation in weißrussischer Sprache hat hier eine natürliche litauisch-weißrussische Zweisprachigkeit gebildet: die einheimischen Litauer sprechen fließend Weißrussisch, jų singen Lieder, ir die sich in nichts von jų den weißrussischen unterscheiden. (es wurde nur bemerkt, dass sie weniger trinken, ordentlicher, gerechter sind). Oft fügen sie in į ihre eigene litauische Sprache, ohne irgendeine Unannehmlichkeit zu empfinden, leicht rein belarussische, sogar nicht litauisierte Formen einzelner Wörter ein, z.B. n'echėj ‚tegu‘, pasvdjemu ‚savaip‘, pra'ma „steil, gerade“, za'ra 'tuojau', dachodz’ic’ 'sorgt' usw., ir obwohl im Allgemeinen, nach unseren Schätzungen, in diesem litauischen Sprachgebrauch Wörter slawischen Ursprungs etwa 18,596, o Übersetziš ungen ins Weißrussi- — sche über 7,596. Die alten einheimischen Litauer ir sprechen Polnisch. Sie sprechen Polnisch vor allem beim Gebet und bei der Ausübung anderer ir katholischer religiöser Riten. Trotz der į Tatsache, dass die Sprechweise der Quellenlitauiš er seit langem in der Umgebung der ir Weißrussen aktiv von Fremdsprachen beherrscht wird, zeigen iš die von uns vorgelegten Ohrschrifttexte deutlich, dass ihre Wurzeln noch immer lebendig sind, ihre Grundlagen o fest sind, sie spiegeln genau die gegenwärtigen grundlegenden Merkmale ihrer Phonetik, Akzentologie, Morphologie, Syntax, Lexik, Semantik, Phraseologie, das Leben der Menschen dieser Gegend in der Vergangenheit und heute wider und heben die weiteren Tendenzen der Entwicklung dieser Sprechweise hervor. Auf der Grundlage der inkonsistenten Übersetzung der allgemeinen Doppelwörter am, an, em, en um, un, im, in (z. B. b'indz'ina „Benzin“, d'igg'a „bedeckt“, dugksc'is „Dach“, apzgufido® „niedergeht- “, bruįjktas „teuer“, kam'ifickameni „wo“, Ii.ngas langas „Fenster“, grindz'imas „Graben“, kluono asla „Keller“, kumpas „Ecke“, p'eč'ad'iškst- 'ė' „Ofendeckel- “, lunta „Brett“, p'igk'el'i „fünf“, praslufk'a „uZsilenkia“, unddūščė „einschlagen- “, ugk'išė „verwenden- “, tupk’®sn’is „dicker“, supū.nc'o'c' „supancioti“, aber: agksc’i „früh“, bams’é’c’ „bamséti“, dangūs, lafida „Brett“, ragko's, tamsu, pusaiitaru’ „halb“, swzgamZdZ’- iji. ‘susiglamZg, neiSsiklojéje (über Flachs), vandūoj ‘Wasser’, skambūt'ai ‘Schambaliuke’ und andere) wird als Übergangssprache zwischen den östlichen und westlichen Dschuken gesprochen (siehe auch J. Lipskienė und A. Vidugiris. Dieveniškių tarmė //Lietuvių kalbos gramatinė sandara. V., 1967. P. 187). 135
Besonders wertvoll ist in den vorgestellten Texten der im Gespräch lebend verwendete, andernorts bisher unbekannte Fundus des alten litauischen Wortschatzes. ar Hier sind die alten Begriffe vod'k'is, die hier zum ersten Mal in der lebendigen litauischen Sprache geschrieben wurden, um die Deutschen zu benennen ‚vokietis- ‘, vo'k'ė' ‚vokiet¢‘ (z.B. and's tévas vo'k'is | o' mo ma ar v6'k'é' | n'eZndf), deren Verwandte Wokia ‘niemcy’ war bisher nur aus alten Schriftiš en bekannt ( J. Bretkūno, M. Daukšos ir u. a. ). Das bisher nirgendwo gehörte rein litauische Substantiv ir sūlstis wird hier lebendig in der Bedeutung ‚sultys‘ (: ko‘pūstu‘ ddūg sū. I'sc'ies) ir 'Strom' (: broT'ien'ė' sū. (Hrsg.): „Ich bin ein Pferd“. ma Die Geschichte des Adjektivs „südlich“ Die Geburtsstä- (: tte von 'piety, pietinis" p'ietūm'išk'is — p'ienas šul'ni) liegt wahrscheinlich ebenfalls in der Umgebung von Šaltinis. In der nahen litauischen Unterhaltung über Die Art ist ein seltener Bewohner der Trockenwälder. "südlich" (LKŽ IX 933) ist der unbestreitbare südliche Vater. Zum ersten Mal ist das į hier verwendete litauische Konstruktionswort ir viraai in das litauische Wörterbuch eingegangen „darZové- (: s“ ito's 20°le's daržusa pre‘ viral’ duga; Das ist ein Fehler. : Der Name des Ortes leitet iš sich von dem keltischen Wort für „Frühling“ ab. “kurią dieną' ko'k'ūojdz'ien (: v'ištu' paso' dži’inai), tąjdien ‚ta dieng‘ tūojdz'ien (: c'ibul'as so'dz'inam kab gel'č'us), tuojkaft 'ta krat' tuojkaft (: aps'ifg'i. aš Buvdū) u. ir a. In diesem Artikel ir werden die hier zum ersten Mal aufgeführten Litauischen Namen aufgeführt. (oder litauischen Ursprungs) Wörter, die von nun an in den Lexikonschatz unserer Muttersprache gekommen sind, z.B., bakan'ėl'is "taukinė", brazdz'agka-brazdžianka "Platte", kraujū' k'epsn'ė' "Essen aus gebratenem Blut", krimsl'tikas (-krimsliūkas oder kremsliūkas?) 'Knorpelige Schwanzspitze', lagk'i'c'is'schwanken, schwingen', pasauji 'nach Handvoll', prieše' 'zuSakys', rusuc'is 'Fett', suzgamždž'ie' 'nichtSsiklojéti', sv’irsn’a ‚svirtis‘ ir usw. ; Hier sind auch eine Reihe von Wörtern aufgezeichnet, die in unserer Sprache selten vorkommen, wie z.B. g'eluon'ė' 'Geluonis', išru'g'ė's 'iSrugos', juost'ele'- tas 'gestreift, gedrückt', m'erg'i'št- 'ė' "Mädchen- ", pakdrtuvai "Hangen; uZlos’, pa'kuralas ‘prakurai- ’, (nu)šI'ū'c’ “(nu)krypti’, raižūkai “randai ant kuvės ragy’ (rdiZas war in dieser Bedeutung nur aus alten Schriften bekannt —LKZ IX 92), sm'il'g'in'ė' ‘Weihrauch’ (letzteres ist bis heute nur aus alten Schriften unausgesprochen bekannt), swsc'ipc' ‘zusammengewoben (über Fett)’, še'kai “viksvos’ (wahrscheinlich- ), Su’ nai ‘Sen’, t'i'na, tinu’ ‘ten’, vizd’éc’ ‘iSkoten’ (besonders wertvolle athematische Gegenwartsform v’éima ‘ieSko’, z.B. k'itas v'čima m'é'sé's kuf pre’ kaul’dko’). Zu dieser Gruppe gehören zahlreiche Verben, die wiederholte, aber nicht wiederholte Bedeutung haben und mit dem Suffix -dinéti versehen sind, z.B. ižb'ė'gdz'in'ė'c' "herauslaufen, wegfliegen", pan'eždž'in'ė'c' "tragen", pašo'gdzinė'c' "lachen", priprazdz'in'ė'c' 'anpassen, gewöhnen', swgul’dz’in’éc’ ‚uZgulti‘, suriggdz'in'ė'c' „sjungti, surišti“, swslaik“'indz'in'ė'c/ ‚susilaikyti- ‘, swsto dz’in’é’c’ ‚stoppi‘, und’é’dz’in’€Ėc’ dėti“, v’ezdz’inė c’is "Veistis" ir usw. Relativ gut in den Texten vertreten ist die alte, lebendige Schneek-Terminologie, wie z.B. klasc’i’c’ ‚brukti‘, klasc’i‘tuv’é’ bruktuvé’, m’enc’a ‚pustyklé‘, swmenc‘tioc‘ 136
'ausziehen', Zaudz'ikle' Schütze“, šafkšnas 'Schneekruste, die den Gehenden ja hält“, v'ėc'i klė" "vėtyklė- ", v'efpst'ė' 'girny šerdis', v'ilké'danc'is juodasis porčiukų dantis', v'i.pk3na 'balZienas' ir usw. Iš Texty bringt die bisher eher ir eingeschränkt bekannten, spezifischen, spezialisierten Bedeutungen einiger Schneek-Wörter zum Vorschein, z.B.: ‘ein unehrbarer Einheimischer, der Litauisch vergessen hat, ein entvölkerter Litauer', gusta „Ort, wo der Vogel legt“, Izda 'Ort, an dem ein Vogel brütet', jaun'ik'is "jung (Monat), jaun'ikl'is jaunasis', lietuv'“ė 'Haufen ungeschnittenes Holz', sc'irta ‘sukapoty malkų tvarkingai sukrauta kupina’, pap’il’c pautūs ‘die Hühner zum Bruten po aufstapeln- ’, vd'šc'is (taukam) ‘die (Hühner) teilen’ usw. ir In den Texten kommen viele andere semantische Dialektiken zum Vorschein, die in unseren anderen Sprachen kaum zu hören sind, wie z.B. kansomodlka „lehorny veislės višta“ („Lehorny-Hühner“), p'iktas "I'm a Slave 4 U" („Ich bin ein Sklave 4 U“) 05. 'Fadenzweig; Zagrés Teil, auf dem der Zinken aufgehängt wird; šakės raZas‘, ža garas ‚Saka‘; Bedauern; Besen Ertrag' und so weiter. Besonders viele semantische Dialektiken gibt es in den Präpositionsverben des Schneek. So haben Verben mit dem Präfix un auch die Bedeutungen der Präfixe ein-(: unddušč „einstechen“), at-(: unšd'kc „anhängen- “), und das Präfix gibt den Verben auch die Bedeutungen von aus-(: atn'eš'd'c' „heraustragen“), nu-(: attrdukc’ „abschneiden“); Das Verbpräfix wird manchmal auch in der Präfixübersetzung verwendet (: apšv'ičsc' ‘durchLeuchten’); Das Präfix inneretas wird hier auch in den Bedeutungen der Präfixe at-(: inlaizdz’in’éc’ 'entlassen'- "), ap-(: insitkc’ 'umhüllen') und das Präfix iz(si)-—und der Präfixe nu(si)-(: is'imi'šč/'nusimyžti'), pri-(: išlaksc'i'c' 'anklopfen'), pa-(: iZdv’ésc’ 'unterbringen' verwendet. Das Präfix verleiht den Verben auch die Ausdrucksbedeutung (: nud'erč'c' 'aufschlagen'), das Präfix pa- —und einige Bedeutungen der Präfixe at-(: pašal'dz'i'c' 'abkühlen'"), iz-(: pag'ifisc' "hören"), nu-(: passūkc' 'abdrehen'), su-(: pan'ešd'c''- mitnehmen', das Präfix pra- —und bestimmte Bedeutungen des Präfixes iz-(: pravari'c' 'abwägen'); Das Präfix pri-— und die Präfixe pa-(: prisú'dz'i'c‘ ‚einzufrieren‘), su-(: prišal'c‘ ‚einzufrieren‘), za-(: prig'i.mc‘ ‚einzugebären‘) haben einige Bedeutungen, und das Präfix sw-—und nu-(: susto'c’ ‚einzufrieren‘), sup’il’c’ ‚einzugießen‘), prisurišč‘ „zu binden“, zaswsal'dz’- ic’ ‚einzufrieren‘) usw. j- (; (: (: ir In den Texten finden sich lexikalische Dialektiken, die sich im Gespräch mit einer anderen Bedeutung als bk gebildet haben. Hier ist das Suffix -uma Vedische hier meist bedeutet nicht abstrakt (Bd. LGK I 311-312), o Gegenstände, die sich konkret äußern, z.B. č'urštuma ‚tir3Giai- ‘, Länge 'Länge', dre gnuma Feuchtigkeit". Adjektiv -ickas, -d vedisch im Gegensatz zu bk. Hier sind ne die kleinsten Werte (Bd. LKG I 580), z.B. s'adrickas'schmal', žul'ickas 'grau', plo n'ickas 'dünn'. Die Ableitungen der Adverbien -inis, -ė und -iškis, -ė aus den Namen der Großeltern und der Eltern haben die Bedeutung der patronymischen Abhängigkeit und ersetzen hier selten verwendete Personennamen, z.B. mac'ičk'o' tam'išk'o' fal'fka “Tomo (Staniulio), ir Matej'os sūnus, brolis Feliksas“, €epūk'in'o: fV'iks'išk'o: marcd's mo'tka "Felix (Staniulio), Sohn von Stephan, Mutter von ir Marta’ usw. Die letzte Eigenschaft der Schnecke ist bisher nicht weiter ir erwähnt worden. Dies ist ein ziemlich wichtiger Archaismus lexikalischer Dialektiken. 137
Dialektizmen, die durch die Lexikalisierung phonematischer „Schneckenelemente“ entstanden sind, sind in den Texten ebenfalls vorhanden. Das sind meistens nicht ganz übliche Fremdwörter, die in der Gegenwart in sie gekommen sind, oder irgendwelche relativen Phonetiken, z.B. &ino's šynos) (« ‘žiomenų ryk3tés’, eksp'irinas ‘aspirinas’, a'sma 'astma', katara'ka 'katarakt', skarvada 'Backofen', karla'ckas I karlo kas 'Colorado-- Käfer', calafa'nas 'Zellophanbeutel', c'il"iv"izo'r- 'us 'Echoskop', tūl'is 'Tüll', sowie g'el'¢'us («delcius») 'deldia', g'ura 'Gira', gražavirba, 'grauZavirba, solcher Fisch', purkšč'imai 'Aerosol', č'urštuma 'dick', is"iž'0'v'ėT'- is 'iSsiZiojélis', skrafidz'us 'Bauch' usw. ; Zu den neu verwendeten Wörtern aus der Schnecke finden wir den Sänger des gesungenen ju' "; dujin‘igku’, m’isku’, kaimu“, cTogin’i’ ‘tingini’, k’aušu" „ei“ usw. ir Die Lebendigkeit, die Ausdruckskraft der Snekte zeigen die hier aufgezeichneten Phraseologismen, z.B. drehen den Schwanz „auszuschleichen“ (: Kinder schwingen sich mit dem Bildschirm | n'esa ko), pribyréti aus dangafis „umsonst bekommen“ (: iZ daggdtls n'ičkam n'eprib'i're'j- ), reiben die Nase „zugeben“ (: ich bringe dir eine Quittung und reibe dir etwas) usw. Die Texte spiegeln auch einige Ethnografien dieser Region wider. Von diesen sind besonders erwähnenswert die Namen der andernorts seltenen Spiele gūžtą šokti „guzzinėti“ (: pašd'ks'im gū'štu": viiendm ažriša ak'is i gaudo“, k'ici b'ė'ga), lenton šokti „so ein Spiel“ (: m'efgo's swsrifik'i. eina lunton 36'kc). Gūžta könnte in diesem Fall auch 'Fänger mit einem ausgebreiteten Schirm' bedeuten und ist wahrscheinlich mit dem Schnecken verbunden, der mit ausgestreckten Flügeln (über einem Huhn) landet." Die aktuellen Pluralformen einiger Ortsnamen von Schneck oder der angrenzenden Umgebung werden in Texten verwendet pramafSiui älter su (und litauischeren) Einzahlen, z.B. šal'čn'i'kai, aber šal"čn'i'k'"i, eišišk'ė's, aber eišišk'ė'n, dz'iev'e'n'išk'ė's, aber dz'iev'e'n'išk'ė'n, auch nur gal'š'a, gal'š'o's neben dem polnischen Holszany. Die Texte zeigen, dass die Zweizahl-Endung der Substantive spirguc'ū, pautū, arkl'u, dzv'i k'aulų, (: du žu's'i, dal'g'i, tel'i'č'i) im Gespräch gut erhalten ist, dass hier die alten Formen des durchgehenden Ortsnamens kalnd namo'p) verwendet werden, dass neben den üblichen Befehlsform- (: en p su -Ich und seine Formen be -k-(: did.i „duok“, ei „eik“, „duod'it“ ‘gebet’), die zusammen mit dem Partikel su nur die begehrte Kondition teei ir sv'eikas, t'ebii.i) (: bezeichnet, dass die Verben lyti, sulasti, pasvesti, svilti, ihre Hauptbedeutungen, die kausale be Nebenbedeutung audz'imu haben" ir ar (: in Vietdtis temp’a kat I'it = schmelzen; ko’ sula'šo'= verdünnt Medikamente, susw'ly; 26 Sie sind geheiligt. = k'aūly' svėlam = wir schleifen mit Stroh, schwilden mit Stroh, = produzieren mit Stroh; kap k'aūlu' nūsv'elam nusvilinam, = plaunam) usw. ir Im Sprachgebrauch be, ohne Bedeutungsunterschied, werden sowohl die Präpositionen až, aZu 'für', sowohl Verben mit ir diesen su Präfixen ravū' p'ievžė'le's ažu (: až p'iev'žl'u' litikas; 1/2 | Tasse Wasser und 1/2 Tasse Salz. - Ich bin nicht so sicher. ir ifig’i Ich habe es ir geschafft. ). Dies, ein möglicher Gegenstand, nė würde zeigen, dass ein iš jų Der Verbrauch hat sich hier noch nicht etabliert. Iš Interessantere syntaktische Konstruktionen sind der vierfache Vergleichsausdruck, z.B. jd'nas vi'rrasn'is d'nu'; Ich habe až keine Ahnung. ; 138
Der Spatz, der sich in der Luft bewegt Der Krähe ist ein Drache. Die letzte Konstruktion ist ein klarer Slawismus. — Das akzentologische System der Schnekten ist im Allgemeinen gut erhalten, aber es wurde beobachtet, dass man hier sporadisch manchmal gru'dūs, kauliai, sto'rūs, ir bro'kus, pl'ezo'kus, sm'eto'na, a'sma, katarika, skl'erdza usw. sagt, nur solche Fälle sind selten. ir Die Texte enthalten Schnekten von Ortsnamen, Spitznamen von Personennamen, Namen von Kühen. ir Die Texte sind in alphabetischer Reihenfolge der ausgesprochį enen, die allgemeine Sprache transponierten Schnekt-Wörter angegeben (eigenen ir Schuldtiteln; für letztere ist der Ursprung in ir Klammern angegeben), die nicht vorhanden sind "Wörterbuch der modernen litauischen Sprache" (Vilnius, 1972) ar Glossar von Begriffen, deren ir Bedeutung, manchmal auch Form, von der in diesem Wörterbuch angegebenen abweicht. In den Texten steht rechts oben neben der ersten Verwendung eines solchen Wortes ein Sternchen. Wenn ein Wort in Texten mehrmals vorkommt, wenn es in mehreren Sätzen vorkommt, už meist in einem anderen Kontext, wird ein Sternchen neu iš geschrieben. Bei der Verbindung von verwandtį en Wörtern in jų Zodynel, der gemeinsame Teil,wie in Werken dieser Art üblich, wird durch einen geraden Bindestrich — getrennt. Die Quellentexte des Schnekts sind die ersten solchen verhältnismäßig reichhaltigen, sagen wir, fast isolierten lebenden litauischen Schnekt-Sprachen. (auch historische ethnographiir sche) Schätze, die ein umfassendes Bild des Lebens der Menschen in ihrer ir Sprachstruktur geben. Tekstai subudaū* ir g'irdz'ū | kū" V'iftūs š'n'i'p'a* || aš klaus'u paz g'id'i'tto'ju'" || saugo'k'is nuzgli's'c’ ir susn'ervū0c'* || susc'aud'ė'jau* ir negal'ū suslaik'i'c' || eina ar I'i€tus || Vietai c'ičj man' n'esv'eika || ar Der | ar Schnee wird Il fallen. Vija* sv'iet'i* | c'a saūsa || ri'c'ikšč'is* ar p'ietūmišk'is* p'ienas || aš n'end'r'u teb daūk priringdz'i'c'* || pasta't'ė" naūju" kri'žu' || &'nas* būvo" nušl'ūv'i. * II papldcino® k'elu" || 3'tina* p'ieskas* | tvora II ra'g/is ir n'ėskub'i | ir v'isc'iek mū's'am* amžui n'ės's'eka* dz'i.rp'c' | v'isa* da'rom n'e tėp | kap reik'a || anksc'i v'erša'vo's'i karv'ė' | is'ilaid'i. || šul'n'in* inlaid'au | palaikom ir adia®dam* Il anksc'i v'erša'v'e's'i karvūk'ė' | n'elabai dz'id'ele" | p'ieno' ma'ža || tais kaftais da'v'ė' nusp'ifkc' kamb'ikormo"* || kas Ė'mė' | m'e's n'ė II kump'i stėv'i andna || nuvažavaū paci paz dūkru* || pamiršo: kalbu: | pū.nc'o'jas'i* 2o'dz’ai || Vietūv'iškai kalbam ir v'isc'iek supū.nc'o'jam* Vietūv'išku'* kalbu" || žiū.ntas Vietuv'i's* || supū.nc'o'jam karv'i' ir arkl’i || aš | rag'i | galvėju ap'ie ti ir ap'ie tū' || tvart'i n'ičkas n'ėvo'g'a* || gail'i ga n'avo's | šičnauna* | p'jauna | kur pakrašč'ai | ir Si€nduna c'ik tam kaftui || in* nakc’is padūOdz'i | o" c'a p'erdz'ien || at'e'j k'aūlu" aškalbė'c'* || nog ižgu'sc'u'* méku aškalbė'e' g'erei* || ir n'egal'i suslaik’i'c || dz'i.rbom b'ev'ėik dė'vanai* karn'istu'* prip'il'a* part'i's'a* namo" p'ėrlaidz'in'ė ja* atvazuOdz’in’éja* ma'šunu atv'eždž'in'ėja* kap tū.msu b'indz'ino's* kap* tures b'indz'inos tai ma'šunu' pastais'is tur'ū atn'ešd'e'* bafzdu’ dzv'i savšit'es tadū skutiOs man’ n'ešp'ė'c'ija* barzda reik'a ažru'k'i'c'* privūčka* a'n'i's* paprastai* kalbėjo“ kap* attek’éjau* reik'a bū'c' kap sv'ec'usa pažža'n'ijo“* vaikai mac'ūc'u0sa s'ė'd'ėj* Vietuv'i's* mok'ino“ pal'ičtūv'iškai* iūg'i* bažn'i'€u' einam mūma* atrdė'do' tas pac daf* nuv'ėjjo'* k'itap spaudz'a šaim'in/i'k'ė"* n'ieko'* kap* n'ebū'davo' žo'le's prisp'jauna parenka* parenka ana* karv'i' šarra ričtuv'ė's* paprid'ė'to's* malko's ana p'i'ksta kat mo'k'i'tė'ja* n‘edii®da malkoss suv'isai* s'ena kam jai reik'a paz dūkru'* n'epabū'do'* n'ėskuba važuūOc' kū' galė'ttai pad'č'ttai in* va'karo“ dusulTs jima būvo“ man’ b'jaurū dz'ienu' būvo' vefbni'¥a* kū" tam'išk'ai* v'ire* valgic bro1'i's* d'ejūOja kap* sus'ifkc' tai greit 139
|| | ir || ir || | ir || aš | || ll | || | || || | ir || || II | || | | | || || || | | | gi || | || | || || || || || || | | o" kap pastaisi'i'c' | n'ė'ra t'eb* greit kap paZistat® || jū'su' val'a kap* v'i'nas | būvo" pasl'ik'i. || | ir laid'ė' II pask'el'a* ir laido“ | dz'idz'aus'a b'ė'da || ir nūv'eda ga'n'avo'n jaū | aš pagul'u d’eb’es’ai || ma'to's to'j pūse'j stė'v'i | sté'vi n'ėl'ija* n'edūOk dz'i'v'e n'ičkam ir s'ifke' kat ir v'is'i bū't || sv'eik'i na'kc'i" c'i'l'ai grabul'avaū* vaistū“ kat | n’epamaidii‘t* n'ičkam m'iegė'' pa'gal* mi€gu’ ana* || n'esskū.ndz'a išg'i* m'iežūs n'enorėjjau laisc' | || || || su 1. Die drei P'ifštai* dro'pčai* jaū || prazd'ėdz'inėja* Zu'd'é'c bul'bos* || pask'els* und Zole's || Sie m'e'tai mažai so'dz'inom bū.l'bu' || tru'šū" | n'ieko" daug'aū n'ėp'il'am* || p'irma kat sušūc'in'i bū.l'bas tai rasp'iVin'ėja* gardz'o's | | | o' daf* Lass sie nicht ir verdächtig | sein. * || ito'j* ažusv'edz'in'ė'- ja* artsūz'iju* || anūrk'ė" prilauže:* || visa sku'ra* panulufido* || marfi'nas* baltas || dūkre's* mé-3a p'ifko" | man' atv'č' Zu. Das war's, was's war. p'ik'o' || gal' ir b'išk'i" nutrduk’é* || ir m'e'dz'u'* priskusta || b'it'ū"* smala* || pra'bavo'jau* g'ėrc' || v'išto's gurkl'i's p'i.lnas || man’ kap suslaik'indz'in'ėja* v'idur'ai | man’ g'i'n'ė"* rieb'ai kat n'eva'lg'ittau | reik'a g'i.nc'is* norg* Vigū' | no'g kvardbu* | reik'a k'intė'd || kap“ pavafkstam ir krifitam ir pagul'im || man’ in* kr'u'cin'ė's* sugro'ja* | suprakaitūOju || pre“ klū'no" šieno“ pavertau || kap sūsuk'ė' v'ėjas | išajaū in* sdule's | ir suslaik'ė'* vėjas || kat* iš nami | tai paslaikai* kiek | o' kat in ladūko' ir nepaslaikai || tebū.i* sv'eikas || mūr's'is* Suva | c'ik to'k'is p'iktas || anaz* gi lanc'ugū* prikab'i.ntas* až* ka'klo" iž apac'ū'* || Kit’ šūn'i's po' k'iežmūs | po' ačlaimūs* la'ksto" || mū's'is in* sa* ačlaimo' || aš n'ežnaū | ku dzi.rpc' || gal’ ir ku'stūr' || žū'ro" | to'k'is labai gudrūs || calafa'nan* suk'išų. 1. Die erste Stimme ist die erste Stimme, die in einem Wort vorkommt. 2. Die zweite Stimme ist die zweite Stimme, die in einem Wort vorkommt. 3. Die dritte Stimme ist die dritte Stimme, die in einem Wort vorkommt. 4. Die vierte Stimme ist die vierte Stimme, die in einem Wort vorkommt. Ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll, ich weiß nicht, was ich tun soll. Il kazien'ė: p'e'n'i paršal'ūs || faViks'ien'ė: sprag'elais* ir daf* kūl'a || fal'iks’isk’ai* su vand'en'u sumuzdZ’in’éja* gri.ndz'i'mu' || bo'V'išk'ai* krauna a'v'ižas bo''ien'ė' k'e'pa kalvišk'ai* v'i'rai n'eas'imdo'* kalv'išk'ė's mort eres nujimdz’in’éja* p’jautuvais ja'vu'* 140
|| || || sH || *Sdvarc'ien'ė' pra'še' ko'sher | o' Wir lecken schon Scheiße, | es gibt nichts mehr || 3dvarc'išk'ai* para iz bazn'i'¢o's || jom'iefn'ė" go'gko'sa* gūl'i m'irus | o" Ich war ein A'i'gu'lu. I p'etrien'ė p'a2č'o" iš trauk'a grik'in'i' būzu'* p'etrišk'ai* nė'ri m'ė'sdrs būvo" || maistra* maistrien'ė'* v'isi tai maistrišk'ai* | stal'ierus* stal'ifriefn'ė'* ir vaikais | o" stal’irisk’ai* — kalvara'c'in'i'kas* ku“ karvalatūs* || dz'i.rba ir karvalac'ien'ė** su vaikai — karvalč'c'išk'ai* || kal'v'i's* || ir || Siehe auch: Liste der Städte in der || Schweiz | || aš Sakaū | aš Einer meiner | Brüder sagte mir, dass ich nicht weiß, wie | man einen Schnurrbart schneidet. | || aš ru || su tū'j puOd'el'ū gri'žo" | in* Der Name des Ortes | leitet sich | von dem lateinischII en Wort „marcus“ ab. || su c'etū* gan'i'davo' karr'v'i" v'ienu' n‘ed’élu* v'iena | | k'itu' | k'ita || kap* namuėsa | tai da" bišk'i"* | o* kap paga'no' | tai sk pri¢inom* | tai daržas n'enurav'ė'tta || aš išėkstu* ir karv'es pr'ijimu* | n'epad'eda || luggvai prag'i'v'č'no' | dv'ejis m'etūs prabūvo' |I| dūkre** gi’ VE&no' si mūm'im* || no'rėjors'i jai gri'šč" || trecina* ž'e*m'ė's | trac'a dal'a valako' | luggva Z'&m’é || tT sto'v'ėjom? * | o" ca pastitém Kitap Il ir vafgo' | ir darbo" || mé3a n'ėsk'iše" labai | md'mu'* ram'ino“* || ture'j k'ae'tr'as* dukrds* || v'iena mire’ nYergū | k'ita | kap* ištek'ėj II ji.nkstai būvo" blo'g'i ll ėjo" | nuzgundo' || prabac'išk'ėn primc'uo0sna* at'e'j || ir klūOnas ma* tėvo" | kaz'ul’6pka —p'iev'ele || to'j pusis* laūko' —kraščin'is ladūkas | or c'a dz’ifvos || kuf se'dz'im* —se'dz'imo's | o' ti" ku'sn'eT'is laūko" ir s'užul'kėle'* —šla'p'a ir bala* p'er v'iduri' || o: c'a būvo" pievele's ir kr'in'i'€'a* | daf* so'žalku'* padare | žuvū' prildid’é ir žuv'is gaudo“ || laūkas ažu* p'ievė'u'ir ravai | p'i®va || vari's'imé's* ravūOsna II o" ti" až ravū' jaū laūkas marg'ai m'iškū ažlaista* dz'irv'e'le's marg'elūkai laūkas bažn'i'c'a'v'iet'ė" laūkas pul'k'ino' kalnas lap’®1'u’ kalnas la'p'és vedési* ti" lazdz'i'nas a'uga ti" sū.ntak'is vitelu riečšutū' buvo dar jaū mažai krin'i'C'ė'le:'* ažu* mė'dz'o"* kūdra ivan'iško's b'ė'ga apac'ū'* vandū0j to'k'is šaltas dz'i"v'en'išk'u" ba'lo's ūpė' gauja v'isa* vaziOju dz'i'v'e'n'išk'ėn paukštės* lūpa* jėda va: nagas v'isdė'k'u'" ji'ra | || — || — II | — || | | ti ir || II — || — iš | || | ir || || | || — ir maz | ir dz'id'el't" || va'nagas žulas* | dz'ūbas* pra'stas* | praslugk'a* ki'sn’i | drask'i'c' kap* g'er'aū paūkšt'i kap“ | pazgauna jieškė'ja* || k'irm'ė'l'ū" g'en'i's kduk’é* | ažuk'imša* ka'm'inus mazidsn’é | va'mu’ až varna žula* || vairūc'išk'is || (varūc'išk'is) — v'ieta pre: ba'lai* tadū g'ėrv'išk'is jai || daug'aū ba'lo's pre: || ti m'iE€st'e''o" m'iškūc'is fsrma || vadz'inas'i būvo' latikas aso'dz'ino'* m'edz'ū* pė'ra || žunksn'ū* šul'n'i's* g'ėrv'u' ragėjau || jilgais snapais ir jilgais kaklais || g'ėrv'ė's kojo's ji.lgo's su dz'ubas* jilgas in* | aukšt'ė'sn'u'* kéju’ b'išk'i'* | kap* kur baltū'*' pluksn’@l'u* ma‘to's | n'edaūg | | | o" t'eb* Zula* I g'ervūc'is* kap kačkūc'is* || g'ėrv'ė's kū'čaras* || g'en'i's to'k'is n'elabai dz'id'el'is sé-dz’i* | prikl'ūv'i. * pre: m'č'dz'agos* dz'ub'čė'na* ir jaū dz'ūba* || džerkėo'čus* džetk'a* in* |. 141
Vietaūs || to'k'is kap ic'iej* indirkai* bace'nai* aukštū'* kė'ju" nuk'ifto“ | topėdl'u' nukapėjjo'* ir v'iršū'n'i" pada're' kat | ir sūkt zdu | Il ir jaū adb’e'gdzin’€jo* | p'er v'ė'lai padare: || adb'égo* | pasė'dz'i* pase'dz’i n'ieko: ak’é'c’as d'ėdavo* m’edz’ag’in’®s* ū'tarku'* ir g'ird'ėjau kap Il in* g'erū' m'č'tu" tai išm'eta || paūtu'* kap sugk’@sn’u* | tai pul'ūku'* ka'čko's* ifg'i pul'tikai kap mažūkai varnu' | pul'ūkai šarka laksto" visa* || žv'irbl'ait | mažūkai | in bame* luggafi | ir pab'ė'ga* | mažuck'* || | man’ tai dažnai bams'i žv'irbl'ai || žv'irbl'is || Zul'ickas* | palšas* || ir a'ni's* v'isadū pap'il'a* | || pala's'ina kur || ir n'ieko' ir n'eda'ro || varno's c'ik g'č'r'a pautūs* | k'aušus* || skragždūt'ė's* in Vietaūs pre Z&'m’'é's la'k'a | žem'ickai* ižb'ė' gdz'in'ėja* || kap žiema | ano's* b'ijo' šal'c'u" ir la'k'a | kur n'éra drė'gnumd's* || kat se'dė'tai b'e da'rbo' | sv'eikas bu'tai || Zolin"u’ vaistū' g'er'ū ir n'epad'eda || kdl’ sula'šo'* | sušm'lū || praeicin’é* va'sara būvo" šalta II špokai —ratai jū' ma'tors || jiemu* da'rom l'izdis skri'n'elas* || a"n'i"s* ju0dz"i | mažesn'i varnos || šuva mažesn'is až* kati’ || jo'nas v'i'rasn'is* o'nd's II g'ėrv'ė' mažičsn'ė: no'g* bace'no'* || kab bū.l'bo's* nūd'er'a* | būna ir dz’id’elti | o" t'ėp—mažū.l'ko'- s* || va'l'g'i'rk vakari'kšč'o's m'é'sd's || pašlūoji | pavalai ir tvarka || kab* b'išk'i'* šal'c'aū pazda'rre" | šal'čn'i'"k'i prisra'še II stan'ul'ai —pavard'ū' daūk | mac'ičk'in'is* stan'ūl'is | čepūk'in'is* | tam'išk'is* —v'is stan'ūl'ai || o paskuic’in’is*—- ma* brol'i's* —tam’isk’o fal'ka || tai v'is po'* tievdm | po’ dz'ižčdam* vadz'ina || panum’ire’* jaū daūg | gaidz'i's st’epd nas g'iedėj po" n'ibašn'ikui* Vietūv'iškai c'ielu'* na'ke'i' || tarpūp'ė'dz'ai klu'n'i iš v'iefno" šė'no" | iš k'ito’ šdė'no" || krdunam arv'ižas v'i'naū | Kitafi šienu" | trac'aū m'iežūs || stajokai* albo* tri's | al'bo' du laiko" klū'ūnu" || p'er v'iduri® gri.ndz'i'mas || in* gri.ndz'i'mo' invažavai su arkl'u | al'bo" t'ėp va'ikšč'or'e' || moli's* razm'ifksta* su vand'en'u | ir kvajini* kalatkū* sumuzdZ'in’éja* gri.ndz'i'mu' || kap* p'jauna p'jautuvais ja'vu'* rišalu'** dar'ro" tū" pac'ū' | iš Saudi’ rišalu' || pad'eda ž'e*m'ė's dė'da rišalo' in suriždž'in'ėja* ir pan'eždž'in'ė'ja* in paė'm'i. ir || až* rišalo“ igg/i* I buOža'le's* sku'rū* suriša* kd'tu" spra'g'elas* ir dzv'iju* || kūl'a v'i'nas stūkt'erna* | k'itas sukrac'i* ir kat v'idaūs || ižgrū't* | ko'k'is iš grū'das mec p'ėdus krauni ir I Vi'g'ai gražei | tū.8k'ai kad | daug'aū | unl'isst* nét po' dugksc'ū* kreiku* || dutksc'o" v'ėjas sugadz'ino" || kra'klo's* ku' laiko" dugksc'i" k'iek || jilgumd's* | klū'no" c'iek stajd'ku'* lo'ttom || apmuždž'in'ė:- jam* kū'''i kra'c'a po" | dunkse'ū atdlaidz'is || šal'c'is prapūole' jau šul'caū* || galafi gri.ndz'i'mo" || sūstum'am tū0z gru'dūs || sė'das'i | žmo'gūs véciklu* meta | priešais savi pre'k* v'ėju" || ack'irei* m'ė'k'i'na* krifita || ir ir || | o' 2. Die erste Stimme ist — die erste Stimme, die in der 2. | Person Singular vorkommt. | 3. Die erste || Stimme ist die erste Stimme, die in der 2. || Person | Singular vorkommt. ir iš || ir Dazu wird es eine || schwere Zeit | geben, aber ich | werde es schaffen. | ir || ir | Wie viele mė'k'i'nu'" jimdavo" p'elūdn'i'k'i* || sup'il'a* mė'nu' p'elūdn'i'su- || vuOdz'a 142
rafida k'iša | ir man' p'igk'is || rubl'ūs | o' Ich muss mich II zurückziehe- - n, um zu || ar hören, was du sagst. Il &us pagiso* | prad'ėj || glisc’* p'@us | gista || ir prad’&jré-dzicis vagai ll aš vol'6jaus* po Vigėn'in'es || kur ti iZgulé's'i || aš jū" n'eg/i'd'au || kur paskubu aždu'stū* se'daūs pase'd’éjau g'er'aū kap* kūl'am dzv'iesa* | tai ditig dū.l'k'u' || žieėmu' aštuon'om išvažūoja | aštuon'om parvažūoja ture'jau dzv'i karrv'i dzvi tel'i®l dzvi k'aulū dzv'i žu's'i | dzv'i kačk'i* || dzv'i dal'g'i | dzv’i ir s'&'s’eri || || aš | | | | | | | du paršū | ka'c'inu | arkl'u | b'ėržu || k'aūle" su pafšais ir dar tra'jetas pafSu’ || eila'* gan’afi v'iena ir laukūz dz'irbau || a'nas cig b'išk'i'* pad’éj ir dar kolū'k'in ejaū || man'i jau n'espaud'ė' kolū'k'is kap t'i išlaksci'c* c'iek || ir || o" Im Winter gehen wir in die Berge, um dort zu schlafen, und im Frühjahr gehen wir in die Berge, um dort zu schlafen. | || | iš maženū' sufik’ai būvo" || nuv'eina t'ė'vai ir kūl'a ig* dz'ienai | 0° man'i jau kap v'i'rasn'i- '* prik'el'a ir reik'a padū0c' in* pald'tu'* blaškūs || padavol'- n'a* su dzv'ičėm ragūc'ais* || až* raikšč'o- ** k'i'vo'ju* k'i'vo'ju | kdl’ pak'el'u || o kai jaū pak'el'u | man' lungv'aū | pak'ėl'c* lungv'aū kap atk'ėlc'* || vasaréjus trump’&- sn’is | o' kap rug'in'is p'édas | jig šaudai Il tadū jau pri'ž* dz'ienu' (I pri'ždžien*) mama jau eina | kira p’@&u’ | k'iEk anksc'aū pask’el’- a* | daug'aū iškul'a || 6°ras to'k'is || priskrė'- v'au* lakmd'nu* in sav'i' || p'ietūm'i "blo'rg'- aū laidz'i'c/| mūs'o's* kremtas- 'i* || primn'ėj* sto'v'ėj bačka* su mi.ltais || kap* k'iend: dz'idė'sn'- ė: | t'ep* daug'aū pastato" || zvan'e'Vis* karv'ei | kad gird’éc bit | kur ana ter'6'jas* || man n’eslaiko’ galvd'j nd'g* prašal'imo'* || main'ė' v'isaipd'* || brazgū'nai* in* ka'klo' arkl'ui kap* karė'l'ai | to'’kl dz/'iržai || brazgūrnai kru'gl'ick- 'i* skambūt- 'ai || v'ilkėdanc'ai* parša'l'u' ju0dz1i | a3tru's jil'gi || kap* jūOs nukafpo’ | tai g'erai || mdZa* ir s6'pa | kas ti" klifiso'* || pas mūr's'us* paršukūs pa'l'auk'ės* | guzai vezdzin'- éjasi* po’ kaklū | iš n'6's'ies eina pū'l'ai || žmo'n'ima blo'ga | ZuvatiOja* Il v'ienais* &'sais labai s'ifgo pafšai | suriko’ maššunon | ažū* jašūnu' nūv'eže* || m'ed'i* muse’ | m'ėssu' nudu®dz’- in’éj* Zondui* | o" v'idur'us ažukazdz'in'ėj* || Zmé'n’é's at'eido"* ir sa'ko' | dū'k'it mūm'im* tūOs v'idur'us || ir Ė'm'ė' | ir n'eb'ijė'j ligt: || aš vuOd'egū' prik'imšaū maišu || pasū'd'au | turéjai in* ¢'i€l6's* rud'en'ičs II ko'k'i' v'e'Vinu'* ižgalvė'j || paršu' šefsc'i'* p'e'šem ir žirdui pardav’in’éjom | in*m'ilo' main’ém || ūt'ė"le's to'k'd's kap ark’é's | sto'rū.l'ko's* | pada'bno- 's* igg'i* žmo'gaūs ūt'ė'las | al'e* sté'ro's | balto's ll nas* n'edag'irsta* | jam gafs’ai sak'i'k || &Vierai* | raistas | al’ksn’ai auga | bala* || 3afk3nas* in* sn'iego' | mėžna* eic' p'er sn'iegu' | šarkšnas laiko" || ata's'ijo'- s* | kad n'ezdre'- pl'o't* jieno's | c'ies'ai eit | dra'to'* ko'k'0" stė'ro" || ra'tai | kap* tude | o: vežimas | kap prikrautas || kalatkd* m'edz'ag- 'in'ė** | sp'icai* m'edz'ag- 'in'ai | a'badas | 3una* | brugktas to'kls | galūkai ašp'jauta* | kat laik’i‘tu'- s’i pastrdnkai* || dalga'ko'- c'is* | ragk'®le" ir dal'g'ė | kl'i'ntikas* ir re“'kvūk- 'ė'* prispdudz’a || c'ina dal'g'i' || reik’a pac'i.nc' in* bob&le's ku'jel'ū 149
I kas n'emė'ka | Cina n'el'ig'ai | ir n'ešienauna* dalg'ė' || dant'es* | n'egerei* išč'in'ei | pagalū'sc' dal'g/i" | ir sum'enc'ū0c'* sa'ko' || galū'stuvas | 0 m'enc'a* būvo" iš me'dz'agb'- s* || c'iekas* va m'e'dz'ago's | c'ik ap'i.ltas* tūom žv'i'rū | kur galū'stuvus da'ro' | kad galūr'stu' || sv'irsn'is* ir sv'irs'n'a* | t65 | ku laidz'as'i || m'i'kci* a'n'es* | oi datbštu's | oi dz'i.rba —kap* dz'iena | t'ėp* nakc'is || pargré'vé* p'e:č€'u' | jisvale | jištū's'ė'* | daris v'isa* pasvėjemu* || ap'inastre- “* arkl'ui || ažm6'v'au naūju' ap'inastri' || pa-šaru' n'a | to'k'i lankūc'ai padarita | ra'zg'in'ės | m'edz'ag'in'- ai* ir v'irvik'ėm | jišp'i.nta kl'ė'tkūt'/ėm* || ir prid'eda pa'šaro' || kam arc’ klū'nas | kėšuku* n'ė'ša s'iečku'* || žulgai* padabn'i* igg'i* v'efbu'* | jil'g'i jilg'i auga || m'e'dz'aga* t'ėp kap krū'mas || nas n'eažauga* aukštai | a'nas laidz'a ža'garus* tė'k'us ifig’i* Z2'm'i' || ko'šuku' pina d’&1 savi || kap* plo'n'ė'sn'is ža'garas* ir c'ičlu'* jima | o' kap sto'ra'sn'is ir p'erpūs sk'e'l'a || ža''u' pina || žagarūkas* ir kuri.nc’ saūsas || skisd'eda lagkuz du ir dratū* | reik'a sustac'i'c' Z3brai* || reik'a lankūc'ai surišč" ir pap'i.nc/| kad bt kurt pra'dz'ai poė'ru' žabru' ugk'išč“* || tadū p'i.nc' told ir k'iek néri stac'i'c'* | ir k'iekv'ienas b'išk'i'* trump'e'sn'- is ža'garas || lagk’&1’ai jiš jė'gl'o" | o" Zabrai jiš ergl'u' šakū' | apac'a p'inas'i jiš šakn'ū' kva'ju'* || pritrauko'* šakn'ūr II již žulgū' macn'esn'i* | jiš šakn'ū' lū'šta || daf* ka'šukus* p'ina jiš dratū'* || karz’i.gka* | m'ifstan kap* ein'i II mūma* linai n'ed'ert'jo' | sė'm'en'is | kadū prus'eido'* | tadū sf'jom II reik'a apravė'c' || paslank'i ir žO''u' trauk'i* | pask'el'a* kuf b'išk'i'* | nutž'p'iji* sviričpko's* javusa v'ijo'kl'ai bū.lbo'sa* || | ir I'inusd usn'is || ba'do's'i* jūdrica* v'ijas'i* | v'ijas'i suc'i'zdz'in'ėjja* ir ja"vu'* | jūdri'co's dang jis kafto' || n'esma'to' || kab* se'm'enai švarus | jo's n'ebūrna || Vinūs siriša saujon rduna v'&Za namūOsna šatras dare’ kardavo' I | || ir Sie sind in* dem Zelt und || haben* die Hände voll | in Šatro's | in šatrd's ir dz'o'v'ina || kultuv'ēm* ragko'ma pr'iek'ė** | in Ds'irvė'no" klė'jom ar in ga'n'avo's | kd ac'isk'ira valaknai* ifigi* v'iršu' jaū | laužas'i kra'tto's'i | ragka ir | o" Sie sind noch nicht fertig. * Zeit muss noch | gelesen werden | || I'inis mina mė'teres jišm'in'i reik'a || klasc'ic'* | to'k'o's klase'i'tuv'ė's* padarita || m'edz'ag'in'ė's* to'k'is stajč'kas* pad'ė'c' sauju' || mūšč' k&'l' spalai n'eis'ikrės* žo'vul'i's jima ir būs | || | Die örtlichen || Grab'en'ai* ma'ri'tta | privari'ta* m'edz'ag/in'u' dantū' c'iekaz* daikto" || kämm'ojam | pa'kulo's ir valaknai Vigdo's'i* || tadū SukiOjam p'er tugk'es'n'ūs || Wie hat sich dieser | Waschlappen die || Haare gekämmt, als er iš Chefkoch || war? * Einen Haufen in* Ragko's | 0° K'itū Kämm'ojam ir nurigkdom* pa Kämme || schon blo'g/aus'u' pa'kulu" sto'rai v'efp'a | sto'rūs maišūz dž'ro' | o' Jiš 1999: „Die | weiße Katze“ 1999: „Die Il weiße Katze“ | 1999: „Die weiße Katze“ II 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ 1999: „Die weiße Katze“ || Vin/in/i: ruf'dm padudz'i | maršk'in'us s'ūv'ė" v'i- -raum dro'b'in'ūs | cv'ikl'ūs* ins'ū'davo' po' pa'žase'u auga dz'idz'o's || plaskain'o's* sūm'erk'a m'irksta v'ijo“ || v'irv'ės vad'elas ir pastrogkuis* || pūne'us žv'irbl'ai* la'sa | kanap'ės v'isos | paūkšt'ės* | — ižb'ė'gdz'in'ėja* || ligdos'i* c'ik žv'bl'ai karklai kab žulgai* jū" || sku'ra* šv'ies'čsn'ė: padabn'i* ifigi* | | || | 150
Zulgu’ | || jil'gh s'aurick'i* la'pai a'nas* sté'ras n'ebūr'na || razaugdz'in'ėja* jiz | 2. Die erste || Stimme ist die erste Stimme, die in einem ir Wort || vorkommt, und die zweite Stimme ist die zweite Stimme, die in einem Wort || vorkommt, und die dritte ir Stimme ist die dritte | Stimme, die in einem Wort || vorkommt, und die vierte Stimme ist die | vierte ir Stimme, die in ir einem Wort | vorkommt, und die fünfte Stimme ist die iš fünfte || Stimme, die in einem Wort vorkommt, und die fünfte Stimme ist die fünfte Stimme, die in einem Wort vorkommt. iš Viepu' d’&1’ v'i'žu' sugkavd'c'i* | kaSukai* dratti* iž svč'ttas* || pin. || teei* sau dnas p'ien'in'ė's* || g'eltonai žūrdz'i g'eltogko's* | to'k’s's šalpusn'ė's* || prisrigkaū | šalpusn'u' as'ū'kl'ai || skri'p'a* a'n'i"s* || vaistai ir ji.gkstus | g'i'dz'a mano n'esv'eik'i || a'n'is || ir Der Landwirt wurde || verhaftet. * kap prad'ė'j atvezdZ'in'éc' || wks v'i. Yr'o" tai jif c'a ju’ prad'ė'j razdz'in'éc'is* iš t0'Z | | 20°le's iš v'i.ln'o" pas'eido* || ū.9kščis | upk3isd ži.rn'ai || reik'a lūkšIch bin ein iš grüner || to Winx-Freund. | 2010: „Die | weiße Katze“ II („Die schwarze ir Katze“) – || Regie: Rudi Knapp. ¢ila* k'e'k'ė' wächst tdpal'us* hoch || pa'saro' laidz'a pumpurukūs iš ragka vaistam d'&1' kė'sul'o" ro' nū'* || iSlufido* graZei plaukai ma'ža pasliko kim c'ieku* tu's'i'c* | p'in'igū' tebū.i* nam'ič kap || iškint'ė'c' kap suslaik'i'c' pasklapa':c'ija* | || | || | || st Zmé'nu || puc'inai — m'ed'i* jū' būvo" gražū' vaika'mu atv'eža || c'ielum* c'iel'icku" rub’@1'i ir m'e'ta* || šarmūkšn'is žžrdzi baltai || iš kafto" g'elsvo's vūOgors | o" paskū* raudé'no's || Zifmu-| kap prišū'la*'| labai gardz'ors II jai prapul’dz’in’éjo'* m'ė'n'es'in'ė's || išv'ilkai ir g’erai | kur a'nas* t'i' d’és’is* || n'edūOk dz'i'v'e | suriškd'ė'** žmor'n'es ir išv'eže: | serjo** sal'ietru' || pase'd'ėjo“ | ir jai pragjo || jiemu* kaz dachddz'ic'* || anas* zzl'ija* c'ik'ai || reik'a ei’ grudūz zūzl'i'c'* || galu av'ižū' m'iežai | grabū'zdai* igg/i* baršč'ūs pana'šu's | gardz'aū kab bafšč'ai | n'et po’ dz'iev'e'n'išk'- /ėm vaikšč'o' jom ritkc' jū" ir ru'ginom | ir gardzl rukšč'is || grabu'zdzičn'- i'* v'ėrdam | sutrūp'inam* | nuplaunam | ka bū't švarū || g'irtūOkle's | ju“ prisvalgai prisragk’i || jei p’er daūk suvalgai | tadū galva sūkas'i | o* kad n'edaūg | tai ir n'i'ko' || ne c'iek td's vūOgos | k'iek c'ičj bahū'nai* galvu' sūsuka || b'išk'i:* v'ėjas papu't'ė' ir prašalai* || pajauc'i* | kad in* kr'u'c'in'ė's* sugul'dz'in'/ė'- ja* | varna'gru'dz'- is* rug'ū' varpo'sa auga | raffkam d'ė'!' vaistū | kap* karv'ė' n'ešči'sc'ija* po' t'&li* || tai jiOs v'ėrda ir g'i.rdo" || nd'g* g'i.rsu'* ju0da dūOna | g'irs'in'ė“* || arkl'a'ru'šk'i'- n'ai* p'ievo'sa razdz'in'ėjas- 'si* || ru'šk'i'n/'us* v'ėrdam | pa'c'i's rafjkam | gardz'i buza* || arkl'a'ru'šk'i'- n'ai nd'g tri'dors || ata'žalu'* laidz'a Verba* || šun'in'ai gri'bai || raudo'ngal'v'is* gardūs | kub'izd'el'is* auga iš kafto' baltas | pazda'ro" kab bl'ud'e''is* | di'mus laidz'a kap* pūšuja* karv'i" ugk'imšč pro’ g'ėrklu' ifigi* vidu kub'izd'el'u' šla'psta* kéjo's gū'što's* daržu padari‘ta gadz'ina daržu' ižguldo' v'išto's ja'vu'* v'ienos gū.lto's* pasko'€'ė'jo'* arkli's || | * || || || | I | ir vėtY gū.ltors II išišė're' vištos | vieni baduwlai* | Vigdo's'i* a'šako's | m'iltai ižb'ira* || p'i.mp'ė' p'i'h'i* p'i'h'i p'ievo'sa šaūka || g'egūže" kėdč* kur kam pam'eta* paūtu' || v'ev'ers'i- 's* anksc'i pavasari" pasrė'do' Il a"nas* būvo" iša'ji. iž galvd's || ša'škas kap ka'c'inas dūs'ina* | v'ištas c'ig žamūr* | kojjait'u" krunkčjčus* jū'das krū || krū varmai* g'i''ai kū.nda | karv'es a"no's* || g'ilūja* | b'iega n'ežūno' kur d'ėd'is* || guggl'ai* 151
pridz'ū'v'i" | tru"šū** | karv'ei in* | šd'nu' nulup’in’éjam || v'ienus k'ic'i priskranta* priskrase' priskra'to“ trū'šo's iškrac'i'ta || lauk'i per ba'lu'* kap* | ein'i sūpas'i* gal'i ungrū'c* || eini pac savi | k'ėldanvi einū || ju0gdam'is1 kalba prauzdam’isi || | | | || aš | || aš valgau šukūOdamt'is'i | ūrtari'dam'i* | ūrtari'dama || vaikas eina šienu“ n'eždam'i jūoj ū'tarijju || aš su gulé'dam'’i g'ieda* grab6dam’i* || ana* unstū'm'ė'* | n'eždam'i n'eždama kad kūm* lungv'aū | praeit || so'pul'i's* rė'do's suplis galva | | II Ci“ jaūc'as gi kat tušč'a | n'ieko' n'ér c'ik kap | ko'k'a paklč't'ė" | ašklo'ta* ga'n'fėm po' itas* sup'i'klas* baisi kat || karv'ė' n'eunlė'kt* v'iena v'ienu'* gai || unstū.mc'* | ana* prig/imi. Ich habe acht || Kinder. || || su || Er hatte dich und deine Freundin. || 2. Die 1. Person | Singular wird durch die 2. || o" Person Plural gebildet: a'nas* | šlūbas šlubūoja || kraivakč'ju" mafc'u" ga'vo" s'emb'ertai* || jau geri saulagri'št'ė's* gražiai auga || lukšt'ėn'sim kab* dasp'ės* padz'i'go“* | v'iso's | paišrausc'au* g'i glū'šus* Il bro'kus* nuv'ejo* | cibūl'o's* | stumbudsna kap* m'ėnas* šv'iče'a || so'dz'in'i c'ibūl'o's eina* stumbudsna kap kur'ūs || m'etūz būna daūk n'eauga niekas žulain'ė'* ir tam lauk'i | apšišukė'jjau* žulain'ė's kumpaz g'&ras | žv'i'ras sūv'eštas k'&las žv'i'ravė'tas* ab'iema* jau || reik'a pajil's'ėĖ'c' | šupul'ūkai vo'l'éjas* ačėrk'i. || | || | || || 1999: „Der Mann, der die Welt || verändert hat“ 1999: II „Der Mann, der die Welt || verändert hat“ 1999: | „Der Mann, der die Welt || verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ 1999: „Der Mann, der die Welt verändert hat“ * | ažm'erk'au* skaras* | prišėū.ldom vand'efis | pris'ijė'jam p'elanū' | vand'en'u ap'il'am* | razmaiSom* ir palduk'am | ko" sustéja* p'elanai || tadū pazdarro" sl'idūs ir m'erk'as skaras ir v'ele'jam | gn'aužom raijko'sa || kurigj n'ešė'dam'i | n'ešėjįjam'i | c'ičj v'irinam'i || prit'erl's'i* man' šaudū' | aš parinks'ū* ir b'e tav'i || in* žardū' dz'o'vina šienu II suslaik'i'c'* n'egal'ū | eidam'i juOk'ūOs | ū'tariju* | v'erk'ū Il kap* kas cig žo'dz'ais v'efk'a* | a'šaru'" mažai kam išeido** || o' t'ėp tai a'šaru" suvaik'i'c'* n'egdli || a'nas* m'iegé'dam'i ū'tarija* || tarpūpiršč'ai s6'pa || kū.rm'ai išk'ilnė'jo" v'isu' daržu" | c'ik apsuslaik'é* greitai || a'nas* grižo' || b'itl'ūr* mo'tka* | ku' k'aušus* und'ė'dz'in'ė'ja* || žo'Vin/'u' vaistū' Das Wort ist aus dem Altgriechischen stammen und bedeutet: „die, die sich auf den Boden legt, um sich zu erheben“ oder „die, die sich auf den Boden legt, um sich zu erheben“ oder „die, die sich auf den Boden legt, um sich zu erheben“ oder „die, die sich auf den Boden legt, um sich zu erheben“ oder „die, die sich auf den Boden legt, um sich zu erheben“ oder „die, die sich auf den Boden legt, um sich zu erheben“ oder „die, die sich auf den Boden legt, um sich zu erheben“. | žamai ras'ilaid'i. * || n'ebūvo' b'it'ū" | n'ebūvo ir m'edaūs || žūrdz'i čambėras* Taudornai ||-aš pac rinkati ir nuduOdz'in'ėjau* | prijimd'ė“* | maišais a'n'i's surigkdz’in’éj* | mécina b'it'ū'* jauna juoda || vėjas acira'do" || kap* is'isp'ies | surinkdz'in'ėju | sp'i'c'u' dūOda || priso'dz'i.nta* k'aušūr* bū'na v'isaipd' II sp'ičc'u' dal'inū po'pus'au* || kap* sp'ičc'as | gelaZufi al’bo bl'ė'kon* dūOdu Il su šlūOtu kur tu das'ieks'i* || kū'dra vand'efis st6'v'i || apl'inkd's* vand'en'o' p'ieva | tai kū'dra* || n’eaZvaris- ’i* kūrlo" ku'lo'ku* || k'ifv'i" n'e'ša ir ažvarin'ėja* kūOlu'" || ir né'ris | kad bū't riebu's | al'e* n'elabai jimas'i* || bū'na | kat kantav'i* pafai | o' c'ičj plo'n'ick'i* || buvaū daūk primai3u. | n'eiše'd'ė' Il in* k'etur'ū' p'ifštu' lašun'ai al'bo* daug/aū || pas mūs ažup'i.lta* lašun'ai druskū jašč'iko'j* skri'n'o'j aZdarita* gūl'i kap sv'iežūu* cig drūsku' atp'jauk* v'iršaūs 152
ir || ir | iš | ir Kap sv'ieža kas m&tai || t'ėp pas man’ lašun'ai gūl'i ažukasc'i* gi.rnu' v'iršuc'inis apac'inis || akmūoj lagkaz ir g'elažūnis d'&1 || suk'imo &km'en’o’ parpli@a* || kat laik'i't a'*kmen'i: | pre’ a'km'en'ui aus'č'le" vefpst'é* kat pak'el'dz'in'ė't* || aplaidz'in'ė't* a'km'en'i" skrin'e"le** || primuždž'in'ėjam? * | igg'i* simu' a'shakors jau c'a ir laužai || || || Saki' | m'edz'agu'* || kab laužas t6'j p'irk'a laužas a'nas* || cC'ing'inis ultojjus* | kap | || &'nas isk'ific’a tū0j barzdū su né's'is tėj kab dz'ūbas* || m'ėl'ina* čambėras* jam pad'ė'dz'in'ėja* | || | o' noch Viepu: jis jišprakaitū'ja is'imū'č'ija* anas || sus'itar'a t'ėp dato’ pasti'rus* | p'iem'enai | kučn'ičrus*kail'us ir iždž'irb'in'ėja* || tam’i’ ir | || | ar Erzähl mir, | was du aš sagst, wenn ich | dir sage, — dass dein "Lag'enu* | Žičv'i" geschoren || ist. || | | "I'd.rbo's* be'na stė'ro's* | atpū* skl'utū nodrg's* s'ienėjjo" || I'd.rba nuv'e'j ko'k'a mėdžna* kaz || g'i g'ina | brugkt'®-lai* m'edz'ag'in'ai* b'išk'i'* || ašp'jauna* kab'ina až* v'idur'o' sega | at'®j dzeravokais* ir aps'e'v'i. | ir II || kasn'i'kus* uūp'ina* kasd'sna || mšštai* m'eksc'i iš itu'* storūl'u'* s'ū'lu' al'bo* iš knatū' storasn'i || ro:m'eI'u:* va ir n'ematatū | mataū c'ik kuf tums'aū* kuf ir šv'ies'ū tūoj ak'ū bū.rka* vatč' || iš s | pa'šūlas ir v'iršis | v'idūj vata bufno'sas* || milo’ iš ausc’in’o ji.lgas | | su Kap'išonu || manarka* b'e vato's vasarin'ė' | freficus || as'ega* po' — gėrklu n'ekūi* sk'ina jei || mažai mato’ || | Siehe auch: Zi'ro* prisn'ērk'i. | 1996: Die 6-köpfige | Band „Die Schöne und das || Biest“ ir veröffe- | ntlicht ihr Debütalbum „Die II Schöne und das Biest“ („Die Schöne und das Biest“). Ke'jjors akush* | tu 10. Und er || sprach zu ihnen: Ihr | seid die Söhne | o" Israels, und ich bin der II HERR, euer | Gott, der | euch aus | Ägyptenland || geführt hat. || o" kab dzv'i snilg/in'ė's — nuv'ėjjo" || apzdairidama apžžu'rėdama a'pko's p'er || mažos ažumdo'* v'isu' d'ėlnu || krumpl’ais baladéjasi* baršk'ina* in* ||“ ku'lė'ko'* p'ėrl'i'tta | || Z&m'é | butbalko's* šė'ksta bus | Vi“tūs || €Flüssigkeit* g'urd's Vicky. || b'e m'iel'ū' a"nas* n'ė' k'iek n'epak'ils bundas dūono's || k'ė'p'ėm || m'ė's n'etarna'vom ir n'esamd'- ėm || ašūm'ijo'* vandū0j in* k'e'V'o" || zac'i.rka* | ažv'ėrda* vand'en'i' ir maišo" mi'i.ltus || ir grik'in'i" būzu'* val'g'ėm | gardz'i || landz'o'ja* pamažū | kap* v'ė'g'ėlle* || gražav'i.rba* — žuv'ele' n'edz'id'ele" || v'i.rdavo' v'ėžus | raudoni | vuod'ega kap armon'ikas* | as'isūkus* ifig'i* a'pac'u' | prieše'j* a'k'i's | palanda pre vuOd’egd's | o paskū* prieSen II jū" ir m'ė'sa raudd'na pre’ sku'rd's* kap* | nu val'g’ém || m'edz'agė'- lu* n'iekd'c'u' dz'i.rba || žū'rau* | ti" žūba Zuba Il ir n'echėj* žiba || Zimd's g'i kru'v'e'le" | nake'is dz'id'ele'* || vakarin'ė“ jan istek’éj* | zaranica* | jau za'ro:s* || šičnap'ju'- v'ai* | mataū aš jū's kazdz'iena* || daf* p'i.lInac'is | grait būs priešp'il'is* || po’ jaun'ik'o'* eina priešp'il'is || g'elč'us* || gel'"um sk’efsc’ g'er'aū || g'el'čus kap p'jautuvas Vigdo's'i* tū?j šampū'n'u* plaukai || su Vigdo's'i* taukūoc'i || dū.i* dz'iev'e k'aūl'in'i'* m'ė'su' val'g'i'c' | o" neitu* | indiku* pac'i aršaus'- a* m'é'sa | reik'a taukū' daūk | o' p'efka žmomn'ėss || jauc'iena sv'eika || dūjin'inkai ti: važa'vo' || t'i'na* kv'ičtku'* prisso'dz'ini. || pė'ra žunksn'ū" | aukšč'aū tai ir vūOgu' prisso'dz'in'i. 153
|| sto'jo's* ubėrščicu* | daf* nuv’ejin* kito' darbo" || Keturélikei nuv'ej* to'k'a | dz'id'ūle' m'ergait'ė' v'iena kap || v'ilkaz g'i ana* || b'ern'ūkas* kė'ju' nuslduZu. būvo" || jaun'ikle'* ščupla* | maZucka* to'k'a || eile'sa* karv'es ga'n'ėm || kas t'i' b'isterna* ir n'ieko" n'esa'ko' || top'el'n'i'kas* gričb'as'i až* britvo's* | m'iran'c'is* jau n'egričps I pafšamu tebu.i* || žuvaka'sto'* šakn'elas no'g n'ėrvu' g'e'r'a || ple'šu* ir m'etū po’ tvorrū || 'nas* kaim'i'namu g'&ras || pupo'jai* no'g ap'ec'ito" || @'n’i's n'er6'do’ n'igdur'* n’i€ko’ ir n'esa'ko' || k'ifv'o" p'i.nc'is || tiOsna sabal'ū'nuOsna Vietūv'iškai ma'ža kas ū'ttarina* || išv'ersta'k'is | jilgand's'is | lu'pė'tas* | o' darb'in'i'kas* | kū' jis | tū' padaris || k'ic'i ku' n'eturės | a'nas* padaris || aš bū.l'bas* pabūv'i. * paso'dz'inaū || ba'losa* būrna || dūkre's* žuntai atvaZav'i. apmūš* bro'kūs* ll iš jo's gaspadz'in'ė'* m'e's jau žėmom ko'k'a jira || pundė'kai* su vuOd'egom | o' vafle's b'e vuOd'egū' || kur td's v'1i0d’ego's d’&das’i* | aš n'ežnaū || sto'rūle'* rupūrže* pundzila* | lū.ndz'o'ja* ir v'isa* || sp'jaudulai* in* žo'le's bina || vafle's o" kra'k'a* o rė'k'a | prad'ė'j kra'kc' | sku'ra* pašufpo' | šurpė'ta* pazdąarre' || pas rupū'žur' neišeido'* šdė'ke' || vafle's n'i'ksta | ba'lu"* n'ė'ra | n'ieko' n'ė'ra || kudm* to'l'i'n | da'ro's'i bj'aurin || ma'ža jū" ir ma'to's daf* || ko'k'ū0jdz'ien* ižgirsc'i varlas kra'k'anc' | reik'a cibūl'as* tū?jdz'ien* so'dz'i.nc' | labai d'e'r'a || lancū'gai* papriris¢i* in* vičto's sto'v'i karv'ės | paprig'iji. * bū't c'ičj bro'kai* || arkl'o" lū'po's dz'idz'ūle's* || ba&u iš v'i'c'ū" sūranka ir sūp'ina || spafno's ji'ra pre" ito’ būč'o' || būč'us iž žulguc'ū'* || s'ietka* su lugnkū || pstrongas* margas | pl'ė m'el'ai* raudė'n'i || ščupč'kas* paprastas* | bū'na pd'sas* žūlas* ir juodė'sn'is I vuod'ega t'i's'ė'ss'i* po" ž'em'ė || ažusta't'ė'* p'er ūp'i' c'igklu" ir n'epagė'veé* p'ėrkundo' ins'ikl'ūvo'"* mažesn'iej p'er v'el'i'kas sa'ko" k'ienė' k'aušas* pl'iš* tas val'g'is tadū k'itu“ k'aušu" jima mūša žužmor'sa Vičkarsto's* n'ebūvo'" t'ievo' n'eišl'ieč'ijo“* ejaū eišišk'ė'n nup'ifkc' karv'i būvo“ karšta stalavon* ažajaū* ižg'Ė'r'au alaūs kab* gė:v'ė“* mani toėrj zapal'en'a* pas'ejaū* pas'ejaū n'egalau eic kap* kaftas žmo'gūs v'&da arkl'i' kas man’ dari'c' ac’igul’” varana'van namūoOsa ku' galvės p'irkaū arkl'i' sedaūs raitas parvažavaū* namo ac’ikés’é'c’ n'emėžna* v'isur dura nuv'ejaū paz g'i'd'i'to'ju" pad’éj* man'i | II || | | || ir || | || I || | || | ir || || | | || | ir || | || || Wir haben | es geschafft. | || su I'u a"nas* at'e'j || paz man'i sa'ko' kaz dari'c' arkl'u v'&'sk tro'"bd'sna ir pardūk c'iesa | nūv'ed'ė' pardav'ė' su ažūv'eik'ė"* || p'igk'azd'eSumc rūbl'u' dzv'i ir savait'es Il pagulf'jau parajaū sv'eikas ir b'ėt* parvazioc ir sp'jaudz'in'ėjau* kraujais n'iekas n'ežnė'įj n'echdj* || m'ičgma* b'it'ė:* g'e'luOn'i"* pam'eta* n'ičekas ir man' n'ezda'ro' kab* inkū.nda || nūžeri no'g koro' bites visa* || putr'ės'ais* rank'ė's'i's | verbd's* pac ger'aus'as kap || inki.nda tuOjkaft* sė'pa || a'k'i' pac'i.nsta n'ega'l'i žu'r€'c' kap t'Ė'vas mire' || namuOsa Vigd'ė'i* mo'ma* | | ir || || || | | | || | ir 1. Die erste Stimme ist II ir die erste Stimme, die in einem Wort || vorkommt. ir 2. Die zweite Stimme ist die zweite || Stimme, die | in einem Wort vorkommt. 3. Die dritte Stimme ist || die dritte Stimme, die in einem | Wort ir vorkommt. 154
Es gab" II ir Es war eine 30-Kilometer-Fahrt. II o" || o: Sü'du" ažv'e's'e'* kell'éj mo'k'ė'c' || Ceta* pad'ēdz'in'ēj* | n’ Ts'i me's | p'irk'o'j dz'i.rbom ana lauki | v'ienu: arkl'i Il ture'jom ddz'ino's* b'ités* I g'elu'nd= ir kap* prikiba* || ko'k'a b'it'ė" n’emdZna* apzg'ind | |o' k'ita b'izgd'erna* nuv’eina* ir ža'gre' || v'ienas - pagalis* dzv'i | rūčko's* prisukta apac'ū* | iš prikalta dzv'ičėm su p'ifštais* m’&dz’aga* I in 6's m'e'dz'ago's pada'ro" pas kavčt'i:* no'ra'gu gelazun'ic in vino p'ifšto'* in* ir k'ito' p'ifšto" pal'i'®a kur || ir #&m'i' apv'erc'a ll no'ra'gai a'štru's kat | I'i'stu Z&'m'én || grė'bl'o" dantai* iš ū/žuolo" ma'ža || m'enū kap dant'ūs da'ro" | prad'eda c'i.nc' p'ifitas mas* || n'i'žūp'irsc'is* jilgai ju' sė'pa niko" | n‘epadé's'i ti's'imas* || sūsuka* v'idūj prasmuša pi‘lai kap* ir sc'ipraū* pristė'ji* tai || sé'pa kap m'edz'ag'ir'is* tas šra'mas* ir so'pul'o'* ašt'ėks* || kiOm* n'ed'ė'k n'ičkas n'epad'eda kap | pa'šunas pajim'i Il a'datu“ jišv'erc'i* kap nors k'iškūc'ui mažūc'ui || buvatū apšienav'i. * || nūgaru' k'išk'ien'ė'* | gal' sedz'i* kuf k'išk'ai || p'ievo'j v'e'das'i* | sak'aū nuv'eis'u pajims'ū tu“ ir k'iškūc'i" n‘erd'dom pas'ijėmi. || || || || | || | k'išk'ien'ė" || k'išk'o: m'ė'sa juoda tėp tai skanios ko'g* | pa'šuno" t'i's'imas pazda'ro' a'nas* || labai dūžštūs ana n'et'ėp* ir aZudud'&noTM* išg/i* || | || Zmé'n'es jau Il jam g'er'aū k'iek passk'il'in'éja* | kė'jo's kab* ganai pavarsar'i' | siko' gaidz'ai* g'i®da n'ežnai kū0m* g'i'dz'i'c' | bū'davo" | m'i'žalais pat'epa in* | nakc'ičs pagrauža ir pagrauža || nusram'ina* kuf karv'ė' prim'i'že"* tai sté'v'i | ir || | | ir šulta | Sila kéjo's || daf* tai v'is'i ponai | o' būvo" visaipd* || n'e c'iekas* būvo" ut'ėl'ū' n'ė namudsa razdz'in'ėjos'i* kadū būvo" švarūs ga'sas* pat'ep'i ir ut'ė'l'ū" n'ebūvo' c'iekas Il ieškėj* ga'lvas || pašukūoc' pašukūoji ir | ša'rp'ec'u | ir || pat'ep'i | ir n'ieko' | al'e* || razdz'in'ėjas'i || pak'i'la pal/'auk'ė“* | d'e'da* kūOm* | šultū | sūka šultai | išprakaitūOji || nd'g ižgu'sc'u'* rū'k'a* | paru'k'a* čertapalakū* || būvo" to'kū | daržusa augo" auga kap kvė'jjos* | ir Susko's* | žūrdz'a baltai || ir itais* rirk’é'm’é's || gru'd’el’ai bū'na td'j šuško'j | ir praeid’é* || kap* kas ir aškalba* | bū'na rū'k'a | kab* žūno' | ko'k'0' šūn'o' plaukais arba vand’efis pasta'to" d'ė'!' td" šūn'o" ir tūoj vand'en'u praūs'a || ir v&1' d'eb'es'ūojas in* nakc’ids || kap* apzgu'sc'i | iš kafto' pasp’jdudz’i’k ir n'ieko n'ec'iks* ar is'im'i'šk* tuojkaft | ir v'ė" n'ieko' || ratai ateid'ė'* || gazeto's* kap n’eskaitai | mažaū Zunai | tai ir galva ram’&'sn’é" | o' t'ėp* tai p'i'kc'is jima | o" kap n'eg'irdz'i | v'isa* g'erai rė'do's || m'idzu's auga in* ak'ičs | tai du pirštū* rišam | supū.nc'o'jam* su'ra'vu'* s'ū'lu" | ir prapūola || kai kam ir dažnai auga Il n'i'kšč'is | pre'g* n'i'kšč'o" | v'idurin'is* | pre'g mažūko: | mažūkas ll kat aūs'i's prizglaūd'i. * | n'esta'c'o's kap paršo' | tai su skarelu mū'žas būvo: || dar gi ma'ža kaz žu.ndz'a* || mo'ma* žundz'ama | vaikas Zii.ndo'mas || dūOno's sukramto" ir su cukrū ažkiriša* ir dūoda žiūrsco' || reik'a kap lank'i'tu's'i* ir šo'k'in'Š'tu" lopšir's || daf* apkalta | o' tadū n'ekalta lūbo's būvo" | tai pakar'a || daf n'ičkas n'eg'ieda* || pandm kab* būvom g'iedd'jom pav'i'dzu to'k'ū" galvū' v'i'rai jė'ja nakc'igo'n'ėn arkl'ais nakc'ičs gan'i'c' g'ičda nakc'ū eina mo't'eres p'jauc' g'i€da ac’isé'da paijil's’éc’ g'ieda namo“ eina latiko’ g'i®da n'ed'ė''on* sūsranka g'ieda g'ieda | || || su | || | 155
Trinken. | iš | ir | oi oi oi | Daf n'eižg'irsū || n'ekėj* l'ifkma* c'ičj mi.ltai gaspaddrus* | st'ė'na n'e'ša mi.ltus | kamardn reik'a maišūr'e' || pafšamu nū'* ll in Z'&'m'es ins'ise'd'Ējjau* | n'end'r'u eic n'iekur majav'i* žu'kai grambuOl'ai jū“ || būvo" v'isuf p'i.lInos m'e'dz'ago's* k'iek || daf* karlė'ku'* itai* karlack'i* žu'kai nér kdc'* v'ežumū v'ėššk a*km'en'i"* || razv'ezdz'in'ėjam* daūk nm'ėlajam* c'ik pd'v'iršu* karla'ckas* | trūčujas'i* | || | | | ir || Fesna'ku' žiem'in'u' tūrim || ap’in‘ai | ap'i'n/0" šuškūt'ė's* | niekas n’eZino’ | kap* k'itap vadz'i.nc' a'nas* || parsn'eše" ba'lu'* pre’ iZ ūp'ė's | niekur n'ebūvo' || ra'do" paso'dz'ino' | alūs labai ir sc'iprūs || bū'na luggai ju' ažukare'i* ažukare'i II mdZna* sus'ifke' sv’eikdm ir skū.ndz'as'i | p'i'ksta kab* ir dari'tau | t'ėp* | padaritau || v'iena* v'iend's | n'em'iT'i ana* || prispū'ti. * in* zu" || ir | ir in to“ || dv'e'jetu' vaikū' tūri v'irasn'ė"* || būvo" paprasta igg'i tévu' | s'end'v'iška kab* būs | sk'i.rta || t'ėp | * ir Es wird Il schon bald dunkel sein, und es || werden Atolle sein, und | es werden Katzen sein, und es werden Vögel sein, und es werden Tiere sein. || po Ak'im'i Yetbo's* ka'bo" kap | pas man'i a'nas jaū atlaid'ė“* || b'indz'ino's* a'pšv'iet'ė'* mani v'isaipd'* || papūoOlu. Ich habe das Gefühl, dass | es mir geholfen || hat. ca | ir ¢'ik pūsm' tabl'etik'é's n'egal'ū || aš apn'e'šč'* kvapūr galū tvo'rū' gūl'i II rākn'is kat n'esuvuOstau al'e* sivuOdz'u || tasai sa'ko" | || | Viga to'j kaprisna* ši'mėt* da" || n'ec'ieku* sūvuOdz'u n'elaizdz'in'ėju* kat prisp'ė't* || aš s'Ė'kla iš* valo's | vaikšč'o'ju mdZa* lašun'ūr al'e* lašun'ai || labai sū'ru's n'eg/irdz'ū || | || ir aš || 1. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 2. Ich bin ein Mann, der in meinem || Herzen wohnt. 3. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 4. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 5. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 6. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 7. | Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 8. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 9. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 10. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 11. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 12. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 13. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 14. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 15. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 16. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 17. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 18. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 19. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. 20. Ich bin ein Mann, der in meinem Herzen wohnt. Zuntas | Der nächste Kra'pšto' | Kra'što" kap* padoodz'i | val'g'i'c' iš kitas v'iršaūs | va'lgo' kitas pre' kaul'ūko" v'čima* || aš va v'ėimu ko ir n'erandū || pav'i'zd'ė'k* | kur pad'ėjjai šaukštu" || pasv"i'zd'ė'- k* pac kuf pazd'ėjai || teguli tegul’i teguli | taukūoc'i n'esplauna || nd’ g lašun'ū' da n'ė' v'ienas n‘enum’ire’ | n'iekas n'eg'elto'nūoja || mūr'su' kaim'i v'is'i s'en'i | tai kaprisnu's* | pav'i'du's ll padari'k ir tadū g'ėrk n'ega'l'i suslaik'i'c' v'irdam'i g'e'r'a a'nas* kap* paslaiko'* tai pava'lgo' g'er'aū | | || | ir | o' t'ėp tai neva'lgo' ir šard'ku'* || audz'a lind’ pa'kulu' | iš asnava* ir juOda | juodai pakvarbavė'- ta* | o" paauzdz'in'ėja* žulū* | to“ k'ais pala'l'ais* iSeido* || tai šarč'kas || s'ū'davo" k’éI'nes v'iramu | s'ū'davo' sakuc'ūs* v'iramu | is sto'rūl'u"* paklo't'ės auzdavom Il c'a k'č"tur'o's n'i'c'i's || sto'viis* adav'au* dūkre'mu* | po'pus'au* rasp'jė'v'au* ll c'ik dzv'in'i'c'is | c'ik p'ėrringdz'i'- c'* reik'a | tai adb'iranko'- s* || pajem'ei to'k'i" pagal'ūku" ir žūrrai* | kad bū't v'iršūj | s'u'lūku' pak'el'i | tadū ažd'ė'dz'in'ėjji* šn'u'rūs* | kap* pripranc'i | n'ereik'a ir Vipc tais'i'c' sto'vu' || paci n'emo'k'Ėjau | o' itu* juost'elė'tu- '* tai ir aud'au || asnava* juOda | o" audm'enai* g'eltė'n'i || n'en'ešėjju | t'epagūl'i da' || p'ikta* šal'is* ca | o' c'a g'era šal'is || a'nas* g'i blo'g'ickas* susn'ešė'jo" | 0 ito'j* praba'lc'inta* || c'a itai* tūl'ai* in* luggūr | o' €'a medalis* kolū'k'i" aždž'i.rptas* || c'iemu | kurigj v'etera'nai vaind's* | tai v'is'iemu dūoda || ručn'ikai* n'eba'l'c'inc'i | ause'i ma'to's || itas* šul'k'in'ais* s'ū'lais austas sv'eikata nuv'e'j* se'dz'ies ausc' susn'ervuji* susrigkdo'* kru'vo'n vele'dam’i pabrizg'i. 156
|| || ir | ir || || iš pa'kulu' ūržvalko's* || ca b'ejo'k'ū' jau margūmu' | Ich's' da' || tur'ū dro'ė'b'ė- 's pasl'ik'i. || dūkre** pafv'eže' mano’ austu' m'e'tė** jau ir n'ereikal'i.0ga | kap mūma* s'en'iemu || g'erei šmagū* dusc’ barzda tai min’ ir pac'iška kab* || dzv'i n'ed'ėl'as* || at'n'ešėju* skutū || | Il oi nub’égo šmag/ai* tel'ilkas | šmagūs* arkl'is v'iras | šmag'i | mo'k'ittė'ja* p'er macnai* || kv'ė'p'a passkuta* barzdu' || pat'epa baltu ko:k'ū | t'epl'ėjas'i* | || Zundai raudė'm'i buvo" kap || kadū pac savi' ir n‘em’i'lejau v'inaž žū.ndas man’ || sė'pa žū.ndu abū žū.ndu kap* man' patrauk'a* || pasak'i'c' | t'ep* pasakaū kab || greic'aū pas'eina* in* m'inc'is p'elūnas | d'edū kap* ir mūlas* | n'eė'd'ė'* dar n'epaė'd'ė'* kap* tri'dė'le** p'erei* || p'elū'no's ndrg ito"* | kap val'g'i'c' n'esndė'ris kap* | ir k'ifm’éle'ris vaika'mu kap || kas pripaZii'sta® || dažnai g'/č'r'a v'isa* ir n'epag'ėrs'i* sū'k'ė" t'eb | daraū da" n'epaė'd'ė" dūkre's* | n'ėjimasa sa'ko" n'ereik'a || mūma* m'il'in‘u* lo'p'in'ūr* tai ir | || ir ir || | | | - Ich bin nicht allein. * Die Kinder || gehen in die Schule* * und die | Prinzessin | kommt zu tū uns* * und wir gehen in die Schule* * || und die Prinzessin kommt zu | uns* va ir Il Sulk’in’is* lo'p’in‘i's pado'vanė'tas dūkre's* || mė'ša do'vanėj kap | krikšč'ijo: anū'k'i: b'ijaū pra'ma* kat || n'eaždūsc'au* nam'ič kap jira t'ėp | pradusai* p'igk'el'ū"* || m'ė'tu" m'ire’ b'išk'i* pasmū'č€ino'* | | ir vé II | | Yep n'ieko" || aps'isuka* ir v'ė' gūla ma'tės'i | kat jaū | ana sp'ėja* kap* vuOgele' jū" daugaū || paZuno* man'i jau pažuna | ir vė nepaZu'sta || tėp tai n'egule'jo" vaiksco jo | ifig'i* paskuic'in'- o“* || sto'vuosa* stoc'i'vo's* dzv'i dzv'i jūosto's* apac'ū'* || dzvi per v'iduri' kad iš laikitu's'i ir stoc'i'vos stov'ėt | | I'i'gai to'sa || jūosto'sa kl'i'nūkai*ažusva'- ro'* vėlanas in* kur'o' asnava* || s'ūtlai vientara* velan’é lis kur audeklas sūkas'i* muštūvai kuf | sk'ičtas d'e'das'i | tadū n'icd'i's | II rat'ael'ai | kuf n'i'c'i's kab'inas'i | pakėjo's | kuf spaudz'a* rVic'is | šaudz'i'kle'* | kur | 0" šaudo" | audmenais* | šeivo's | kuf šaudz'i'kle'n || d’&das’i su s'ū'lais || apriec’au* sni.iku* | g'i k'eturi kumpai || apm’é'sc’ in* snū.iku' plirmu’ s'ū'lu" | nog činu'* pagal'ūkai* du invarita* p'er s'ienu' ll in to' k'ecv'ifto" kumpo’ riši pl'e'tn'i"* s'ū'lu" || itai* s'iena v'iena | Zunai | k'iek s'ienu' apriet'ei || paaud'ei kab'i.ndam'i itu'* šakal'ūku'* || jimam ir ma'stom | ir n'et galait dama'stom* | surišam ir asnava* || d'e*dam dzv'i ri'kšt'elas | kur is'isk'i'ri. asnava pū'gal itu’ pagal'ūku" v'elano' iš jimam || lazduk’i inlaista 6'nan | ir ižd'edam* itu“ asna'vu' ir razlaidz'am* p'er v'isu' v'e"lanu: || tas ri'kšt'elas varom? ifigi* šu ir v'Clanu" sūka || pasta'to" n'iekdc'u" ir n'iekė' don sud’eda asnd'vu* ar paso'dz'ina vaiku" | kat sc'ipr'aū* matd-tu's’i* | ir vera nicisna | sk'ietan || padaro" iš šakal'ūko" to'k'i" krukūc'i"* | iš šiūoto'ž ža'garo'* || m’edz’agin’i- ** sk'iCtu" d'¢"da muštuvuosna | la"zdu'" pre" td's jūosto's* pakab'ina in* v'irvūk'ė's v'irvūk'i" apmatéija® v'elanėtT'o" nu ir tadū pal’igkma* tu’ la'zdu' ir riša asna"vu'* pre" (o's lazdo's | sk'ir'a po'smūkais || jira v'irvūk'ė's pre" n'i'c'u" | riša pre“ pakėjju“ ir spaudz'a* | ir n'f-c'i's k'ilė'jas'i || šaudzi'klu* šaudo" | kru'kū* palaidz'a p'er v'ifnu ragūc'i'* ir vė“ ir to pruspaudz'a* || pag'iso'* in ma* p'@&us II ir pac'i nuv'ejaū kapsc'i'c'is* | nuv'ejaū rė'dz'i'c' || pusafitaro'* rūbl'o' | pustré'c’o’ | pusk'ecv'ifto" | pusp’ifkto’ | puša'što" | pus’epc’ifito’ | pusaštuūto' | puzd’evifito’ | puzd'ešumto" | pusv'ifnūol'ikto' | puzdzv'i'Tikto" | pustri''ikto'- «| pusk’eturélikto | pusp'igk'6'T'ikto" | pušašė'Tikt157
o" | pus'epc'i'n'6'- Tikto" | pusadtu®n’élikto’ | puzd'ev'i'rn'- ė'T'ikto" Il ar še'rei paršūs || n'eba'gas* | jau a'nas* n 'ega'l'i n'ieko' || ak'ė'c'ū" rd"mai* m'edz'ag'in'ai* | dantai* g'elažūn'ai | v'i'c'i's Il jo's dazdaire* s'esuva* | ir prizdaire" || n'edakū.lta* ja'vas || pl'iek'aū p'er nagūs | pargruvaū || v'isu' v'i.rc'in'i" žuvū' vaikas pafn'eše' || kuč* ko v'i.re'in'ė" ga'li bac’ || b'evu0d'e'gis Suva | labéta* karv'ė' || purslė' pask’éle* | av'irinau* ūkrapu* Il dz'i-ko's* k'aūle's bū.lbo'sa* | no's bu.l'bo'sna lafida ir raūs'a | knšis'o'ja paršūkai || eik po c'ičs'ai* ša'l'ai* || c'ies'd'j ranka | kair'6'j ranka ll eik po kairei || gūdas* | kuris prasc'o'kas || a'nas gūdas | Vietūv'iškai n'emė'ka | kdc* ir g'i'v’é'na l'i€tuvd’j | pumpuc’usa* b'ijū'nas ll c'ik v’i®nas pumpuc'i's | daugaū n'ėra | v'isūs pumpuc'ūs nusk’i'n’é | raūs ir iš šakn'ūr || p’érZegkc’ p'ef tvo'ru' || abžerg'ė'* rovaru* || tė'j an'i'tta v'isa* abZefgi. laiko" | n'ičko n'edūOda | n'ieko n'eprislaidz'- a* || vaikai gal'in'ūOjas* || prad'ė'j gal'in'ūOc'is ir gal'in’d'vo's’i || c'ieg daūk k'irm'inū' | kat n'et kn'ibžda || pauc'ični'* kap* k'e'pa | pap'jausto'* lašun'ū spirgūc'ais ar sp'irgais | musa k'aušus* ir kė'pa || praskvėrrija* ir ko'šu' || prad'ėj aūšč' | aūšara* at'eido* | jaū aūšta || c'i'V'6'ja* su paūtais* per v'el'ikas | ric'ina k'aušus || lalauto'jai* g'i€da g'iesm'i' vasėdl'inu'* linksma dz'iena || pėl'ku'" šmag'ai* pašo'gdz'in'ėja* | val'su' Žžunksn'ūodam'i || kardbačkos* eina v'iendn pusen | aps'isuka | eina k'iton || obafku'* suk'el'ėjas'i* greit sukc'in'i" ratai šė'ka kadril'u' eina ratū v'is'i stov'i v'ienaš || || | L 36'ka | pana sto" | o' Kaval'ičrus ragka* kap || kardbačku" sūs'jima 36° ka | raškom suk'el'6'dam'is'i gal'opas* dar || — "Ich will dich sehen" "Ich ir will dich sehen" "Ich || will dich sehen" "Ich will dich | sehen" "Ich will dich sehen" "Ich | will dich sehen" "Ich will dich ir sehen" "Ich will dich sehen" "Ich will dich sehen" "Ich will dich sehen" "Ich will dich sehen" "Ich will dich sehen" | o' k'el'i b'ė'g'6'ja nuv'e'j || gū'šč'audam'i* buz ger'aū | ar n'esutvark'is'u n'ė' v'i€nd's || išaug'ino" mani mo'c'in'ė'le" išn'ešdė'jo" in* || baltū' ragk'žė'lūr kap* jėjau per | ža'l'u' giraelu: nus'ilauž'au puc’ino’ I aš | Sak’z lw ir Suk’iftau Zu. Der Kegel fiel über den Kopf || ir und machte einen Kegel aus dem || Schachbretu tt. || Ich würde es nicht tun. || Da’ kap* n'ebūv'i. 10. Ich will dich | sehen, ich will dich aš sehen, ich | will dich sehen, ich Il ir will dich sehen, ich ir will dich sehen, ich will dich || sehen, ich will dich sehen, ich will dich sehen, ich ir will dich sehen, ich will dich sehen, ich will dich sehen, ich will dich sehen, ich will dich sehen, ich will dich sehen, ich will dich sehen, ich will dich sehen, ich will dich sehen, ich will dich sehen. || aš karv'ės lauki neldidz'i's'u za'ra* | aždaris* v'ėlai adaris* ir sun'erva'vo'* tai namo: || plė'še's* | Zu'ré'c'* to" kv'ito“ || ir su Mumifizierung Zmén'e's k'int'ėjo" || žmo'gūs tūri bū'c' žmo'gūs k'iekv'ienas až* ačlaimo“* || nuvė'jj kaz'ul'udsna a'nas* šmag'ė'sn'is* || c'ik p'igki m’&tai | v'iduc'in"an* v'iek'i* tai nieko | | o" iš 10.000 Jahre ar lang haben wir uns | gegenseitig geliebt, und wir haben uns || niemals getrennt. Il | | || Der Name || des Ortes leitet sich von den || Wörtern „König“ und 158
„Kind“ ab, (32) wobei „Kind“ das Kind bedeutet, „Kind“ das in Kind. (2) Puten-Ifigi 1. į; 2. bis; ifigi Zéme dolů inleisdiné | ti, -ja, -jo entlassen inléi sti, -dZia, -dé | entlassen inme sti, -fa, -tė werfen | inmyg lt, -a, eindrücken insi klifiti, -klifina, -kliūvo -o einklemmen | insiséd | &ti, -i, -ėjo įsigyventi insi vérti, -veria, | -véré jsiverti insi vésti, -veda, -vedé | isiveisti instik Gehen, -a, wickeln -ė über die Karte invar |$ti, -o, inhaftie- -ė ren entkom- | men ti, -ja, -jo entflieh1. en; 2. Fliegen i8bir I ti, -a, -o auswählen iš 1. Auflage, 1999, S. 10. Die į Maschinen der Zeit. 2. Auflage, -0 erweiterte Auflage. |$ti, -o, -ė 1. Verlasse2. n; Auswurf; 3. können ausschrecken (1) Erkrankung durch Angst ausglüm lyti, -ija, -ijo ausmindžioti ausgražin Iti, -a, -o ausromyti iš |griūti, -griūna, -griūvo iškaft iš pradžių išken | téti, -cia, -téjo uZsikesti iSlakst | ti, -o, -ė prilakstyti išlėi | sti, -dZia, -ė paleisti išlieč yti, -ija, -ijo hibr. | Heilung iš |lästi, -lenda, -liūdo aus dem Kleinen aus dem Kleinen i3pjausdiné | ti , -ja, -jo schneiden rifikti, iš | -renka, -rifiko iSgriebti ausmolke molkas (1) išsi|krėsti, -krečia, -krėtė išbirti išsilaid |yti, -o, izmelzti -ė ausgelefik ti, -ia, | verdreht auslöp -ė Iti, -a, susisukti -ė išsimyž|ti, -a, nusišlapinti -ė i8simfi& yti, -ija, -ijo | hibr. išsikankinti iššdk ti, -sta, | išbėgti; Es wird -o wieder regnen, -ė (1) išsižiojėlis istek ti, -a, | -ėjo patekėti ištrauk ti, -ia, išrauti iš valios 1. | pamažu; 2. von den -ė letzten ausvef | sti, -cia, -té ausveždínalti, ja, -jo ausvedžioti italas, -a (2) Dieses; Das ist jatschka J (1) S. Der junge Mann, der sich in der (2) Nähe aufhält, hört die Stimme des jungen Mannes, der ihn anruft, (4) und hört die Stimme des jungen Mannes, der sich in der Nähe aufhält. (1) beweglicher Gurt (1) Querstreifen der Maschine | as, -a (1) gestreifter Sie lis, -ė (1) Ihr išbirti K Kachar (1) br. 2) Br. Antisemitismus; -Ohr (2) hibr. Ente, dass wenn kaladka (2) br. 1. Holzhammer; 2. Naben-Kletterer (1) Br. Schmied (3) Schmied (2) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Schmied (1) Mischfutter Kamefi wo 165
kansomdlka (1) S. Kidaus-Hühner der Lehorn-Ralas, -a (4) le. Viereck, jeder las, -a (3): jeder mé& übergewichtig kap 1. Tag, kap Nacht und Tag und Nacht kaprislas (2) launisch; -nlas, -a kyvolti, ja, -no sl. aus allen Kräften ke- (4) II -n| ūs, -i (4) launisch kapst | §tis, -osi, -ėsi sich mit Nichts zu beschäftigen Zwergkäfer (2) Zwergkäfer (2) Zwergkäfer -klyniikas (2) hybrid. (2) Metall- (1) sl. Ein solcher Tanz war karvaldtas (2) br. Spinnrad Karvalatienė hibr. (1) ratelių arbeitete Frau karvalčtišk lis, -ė hibr. (1) Die Haushälte- ; rin des Radmeisters Karzinka (1) S. Flechtwerk auf den Markt Kasse (4) Abkömmling, aus dem Blätter wachsen täglich täglich kasnyk (2) Band kašik Kataraktmaske (1) Kataraktmaske (1) S. Kuosa-Haken (2) Bl. Schmied, -ė (2) Schmieds Hausfrau, -ios (4) vier kétveria: ifigi kčtveria in vier Teile kiafilin lis, -ė (1): Schweinefleisch krukūtis Schweinefleisch Ei kiblti, -sta, -0 kabinėtis tai kasmet kilometras (1) kilometras kiškiabaravykis (1) bitteris baravykas kiškienė (1) haškė liant sūpuoti klast|$ti, 166 sse kantav (3) wenn; 2. Kader; 3. als ob, als ob; 4. wenn: 5. kuo; kap mal so; kap oder Kunststofftank mit schmalem Hals kėčiikūč sl. Obwohl kardbačka -0, -ė brukti klast§tuvé (1) bruktuvė klėtkūtė (2) hibr. Feld knatai sl. tragen, in den Laden bringen was jede (4) 1.) 2.) 3.) 4.) 5.) 6.) 7.) 8.) 9.) 10.) 11.) 12.) (3b) br. Geflochtene 13.) 14.) 15.) 16.) 17.) 18.) 19.) 20.) 21.) 22.) 23.) 24.) 25.) 26.) 27.) 28.) 29.) Gewebe kdZn ias, -a (4) Bl. : Kätzchen ein jeder krük ti, -ia, kurkti krankėčius (2) Käfer, Schwarzschwanz kreka kaimas krekla (2) genė kremsliūkas Schwanzspitze bis zum Haaranfang krimstis, kremtasi, krimtosi kauen -ė krinyč (2) (2) ia (2) Br. Quelle; -Eine (2) Hühnerhündin. Springer (2) Brust Kreuz sl. (2) Butterschmalz Mentor auf dem Kamin |is (1) 1. Haufen von Steinen; 2. Sauna Schultern; -ūkė (2) akmenų krūvelė krūglick | as, -a (3b) hibr: apvalus krūkas kablys audeklui atleisti vąšelis skietą verti kruopūkėm taškeliais kubizdelis pumpotaukšlis (2) kučničrius sl. (2) į
(1) (2) Der Pelzschmie- -a d, Br. (1) Magere Torfwie- (1) se, umgeben von Wasser (2) kuksa fingerlos (2) kūlčkas sl. Die Kultur der (32) Flachsköpfe wird von der Faustkultur aus Holz abgeschla- (2) gen. Scheiben, die mit dem Holz geschnit- | ten (2) werden; -Gitikas (2) kreiukas kūšlas, ; apželtkojis -a (4) kušlėtyna apželtkojis (1) kvajin lis, -ė (2) Hibr. Kiefernquaste (2) Bl. Pušis kvaraba (2) br. 4. Auflage, Bd. Farbe Weizen br. (2) Blume Quark (4) S. Farbe L lopfgtė Drücken Sie den Auslöser (2) herunter. pasileidélis ldisv las, -a (3) nicht arbeitender Regierungsarbeiter le. (2) Alt zu Hause dévimas Kleidung laldator wer lauft (1) über Osterlamm Buchsta- (3) be landžio ti, -ja, -jo | gleiten; Replioti 1. 2. 14nd2 lassen, -iauna, -iavo gleiten, laufen lafikena droZtuvas (1) lafik ytis, -osi, -ėsi | linguotis latudka br. (2) Ton ar Holzschüssel 14uZ ytis, | -osi, -ési: lduZytis spricht kalbéti anders als jprasta ledin lis, -ė (2) glänzend, eisern leisdiné ti, -ja, -jo leisti lencifigas I (2) Ja, das ist es. Kette lep3 ys, | -ė(4) Stiel leZdnka (1) Bl. Schulterschmerzen (1) Arzneimittel für (2) die Leber br. kopėčios lieti, Iėja, lėjo 1. laistyti, pilti; liechtensteinisch 2. | as, -a (4) br.aufgeschlossen lietuv | §s, -ė (33) litauisch - liežūvis (2) Sprache likd | $tis, -osi, -ėsi bleiben, schaffen, abnehmen bleiben, lifikma, liko likti limp lus, -i (4) klebrig liūksm | as, -a (4) hell Igti, Jija, lio 1. Geschlecht; 2. Schmelzschmelze (1) 1. großer dicker Späne; 2. apsileidėlis, liurbis lopeta (32) priekinis kumpis, petys lopinys (33) skarelė lūbos (4): in lubū ant aukšto (1) hibr. 6. Auflage, 1. Auflage (1. Aufl.) lūkšt lyti, -0, -ė aižyti lūpėtlas, -a (1) storalūpis lūplti, -a, -ė draskyti mano macė le. M ma (2) jėga macn las, -a (4) le. stark; -a stark maddlis (2) Medaille mdistra (1) br. Tischlermeisterin (1) hibr. Tischlermeister, -in (2) hibr. Zimmerfrau Hausfrau majav | as, -a (4) S. : Majava-Schnecke Karpfenschnecke Makaweik (2) na br. Silberbarsch manandrka (1) br. Mantel mein (4) Mann, selbst braun (2) Majoran (blüht weiß) maslidnkos (2) S. Die Buchstaben sind: A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z. 167
Gal-Maschine (1) S. mésmalé matigkin lis, -é (1) Matthäus, seine Kinder Seimynykstis matė | tis, -jasi, -josi sl. vyniotis maZick | as, -a (3b) mažas mažiūlk as, | -a (1) Hibr. 1. maZutis, klein; 2. dünnes Holz (2) Stäbchen, Holzspäne (1) 1. Holz; 2. Zagrés Brett medZiagin lis, -ė (2) hölzerner HolzZiagélé vedega medZias (2) Wald meékyna (2) br. pelai mélyn las, -a (1) blauer ménas (1) 1. ménuo; 2. (2) Ménulis werfen (4) pustyklé, Holzmesser Mefidlis (2) Bl. 2. Die Frau, die nicht weiß, was sie tun soll (2. Auflage). čempės mieg | 6ti, -a (-ti; -ma), -ėjo miegoti myl lėti, -i, -ėjo mylin lis, -ė (2) vilnonis mind lyti, -o, -ė 1. befruchten; 2. minti mynėja linų mynėja minuta (2) minutė mif ti, -ia, mirti mokytėja mokytoja (2) molys (3) molis moma motina motka (4) sl. : Biene motka Bienenhaus moza sl. (3) | -ė (1) (4) gal möglich sl. Mögliche Lehm br. (2) Kandys Muma uns Mimim 168 uns; mumis musia musė (2) musiémeris (1) musmiris mūs lis, -ė (2) mūsų nebagas sl. N (1) vargšas, vargdienis nechdjlinekdjlinekij br. Möge es nicht wieder regnen, -ė (1) Hibr. Der Verlierer hat nicht getrunken Iti, -a, -ė hibr. sein unerfreulich nedafigi wenig kap : nedafigj so wenig nedélia sl. (1) 1. Woche; 2. Sonntag nedidsk as, | -a (4) Kleine unmögliche sl. Sie können ne nicht sowohl ne nicht kommen, als auch nicht nachlassen, -ė (1) Br. Toter nič ničko ne nešpatný nikde: aus dem Nichts ničko bez důvodu nie je. Niemals niedriger Finger (1) hibr. landuonis ndg 1. aus; 2. von; 3. uz nésis (1): ndsin ūtaryti šnekėti per nosis nil: pd nil dieénai lig šio dienos nuder lėti, -ia, -ėjo užderėti nu |dėti, -deda, -dėjo paslėpti nuduodiné | ti, -ja, -jo pristatyti valdžiai nu leiti, -eina, -ėjo 1. verschwinden, untergehen; 2. gekürzt; 3. fliegen; 4. zu machen; nueiti stambudsna išvirsti žyduoliais nugar6kaulis nugarkaulis nuimdiné ti, -ja, -jo nulupti, nuimti; Spaten 1 (1) | 1. 2.
I$ti, -o, abnehm- -ė en |čti, -a, -ėjo užkalbėjimu išgydyti nukapėlti, ja, -jo nukirsti lkifsti, -kerta, -kifto nuspirti nu nusi plauti, -plduna, -pl6vé nutekéti nusiramin ti, | -a, negirdėti nurinkd | -0 | §ti, -0, -ė nurinkti nu I svilti, -svela, -svilo nusvilinti nu | 8lifiti, -šliūna, -šliūvo nukrypti, nuvirsti nutdp lyti, -ija, -ijo hibr. numynioti nutrduk | ti, -ia, -ė 1. Entwöhn2. ung; Ziehen Sie die 3. Hitze ab; BetrügeO n, betrügen Oberk (1) Ja, das ist es. Ein solcher Tanz (1) dzina br. Schlange Ziege (4) Schlittenhalter gewebt P Du, -ja, -no kühlst den Dampf ab Isti, -džia, -dė atausti pabég ti, -a, -0 nuskristi pabūd | ti, -o, -ė pabūti pa |bfiti, -būna, -būvo palaukti pacūkas (2) br. Die Ratte zeigte eine hybride Reaktion. wie jetzt padabn las, -a (4) Bl. Ähnliches padavolnia (2) Bl. ilgakotė šakė padeid | §ti, -o, -ė hibr. artintis padédiné Iti, -ja, -jo padėti paldéti, -deda, dėjo paguldyti pad$glti, -sta, -o išdygti padldgas (2) Bl. Fußboden gemauert (2) br. Grundlage für die Verzweigung, -sta, hibr. -o sustingti, pasidaryti kaip mediniam, nelanksčiam pač|sti, -da, -dé sukapoti pagal dėl pagal | js (3b) langsam; - Neffe. (2) 1. Grenzwe2. rt; Spalte pagéud regnen, -¢ -o, iSgaudyti palgéuti, -gduna, 1. -gdvė 2. gefangen; Gefangen zu nehmen, um zu geben, -0, -ė Geboren mittrinken, -drinken, 1. -getrunken ein 2. wenig zu trinken; | austrinken pagif sti, -sta, -do erhören palgisti, -gysta, -giso ausschal- | ten pagričb ti, -ė -ia, nehmen | paie3ké ti, -ja, -jo suchen paiSraust | §ti, -0, -ė ausrauti pai3 rifikti, | -renka, -rifiko iSrankioti paidveZ iti, -a, išvežioti : jail sti, -čia, -tė pajusti -ė pakapė ti, -ja, -jo | sukapoti pakertuvai kartes pakeldiné ti, -ja, -jo | pakelti palkėlti, -kelia, -kélé iškelti aukštyn (1) paklė ti, -ja, -jo | patiesti pakulo tis, -jasi, -jotis plūšotis pakuralas I | (34b) prakuras pakvarbavėlti, -ja, -jo hibr. Siehe auch: Liste der I Städte in der Slowakei. (2) (2) Hinterer Rücken (3b) Angina paliaukeés eine solche (1) Ferkelkrankheit palietūviškai hibr. Litauisch palikd |$ti, -o, palikti -ė pallikti, -liūkma, -liko palikti palčtos sl. (2) 1. Waschbec2. ken; Bretter zwischen Balken für Getreide in der -a (3) Scheune palšlas, gelblich grau -ė pamaiš|$ti, -o, stören | pamif tl, -šta, stirti -ė pamė Isti, 169
-ta, -tė verlassen, sich helfen | kélti, -kelia, -kélé 1. ausspringen pantio Itis, -jasi, -josi mischen pasiklapat | 9b, 10b, 11b, 12b, 13b, 14b, 15b, 16b, 17b, 18b, 19b, 34b, 35b, 36b, 37b, 38b, 39b, 40b, 41b, 42b, 43b, 44b, 45b, 46b, 47b, 48b, 49b, 50b, 51b, 52b, 53b, 54b, 55b, 56b, 57b, 58b, 59b, 60b, 61b, 62b, 63b, 64b, 65b, 66b, 67b, 68b, 69b, 70b, 71b, 72b, 73b, 74b, 75b, 76b, 77b, 78b, 79b. pakrosné pa | pilti, -pilia, -pylé 1. paberti; 2. laden Eier, ausbrüten schneiden | yti, -0, -ė schneiden ausbreiten Iti, -a, -o ausbreiten gewöhnlich gudisch paprast | as, -a (3b) gerades, ungeteilte papri | déti, -deda, -déjo prikrauti papri | gyti, -gyja, -gijo prigyti papripeckas (1) hibr. paprieZdys papririš iti, -a, -ė priraidyti pa | angriffen, -piola, -puolė machen parasoniukas (2) hibr. Regenschirm par | griduti, -griduna, -gri6vé zerstören; parversti lrifikti, -renka, -rifiko sugrébti; 1. Auflage, Bd. 1. 2. pa | -ė (2) pumpuré par3 | Gotis, -tivjasi, -dvosi parSiuotis parts Iti, -ia, ¢ partempti parQk | ¢ti, -ia, ¢ parrūkyti parvaZ liGoti, -idoja, -idvo parjoti pasaujl po saują paséd | ti, -i,-ėjo patupėti pasidair | ti, -o, -ė pasižiūrėti pasidraibst | ti, -o, -¢ išdribti pasieid | $ti, -o, -ė artėti; Iti, -ja, -jo sprechen taipasi | gehen, -gehen, -gingen 1. gehen; 2. zu kommen; Gehen Sie auf den Weg 3. Iti, -ja, -jo paeiti pasikeldiné | ti, -ja, -jo: pasikeldinéti ifigi kūmelius (veršiūs), bégtis (apie kumelg, karvę) pykti pasikočiė ti, -ja, -jo hibr. 170 aufstehen; vergessen | ti, -ja, -jo vergessen 2. sich auflehnen; 3. yti, -ija, -ijo hibr. 3b, 4b, 5b, 6b, 7b, 8b, 20b, 21b, 22b, 23b, 24b, 25b, 26b, 27b, 28b, 29b, 30b, 31b, 32b, 33b, | pasivolioti pasilaik | $ti, -o, -ė pasisaugoti pasi |likti, -lifikma, -liko likti pasimūč | yti, -ija, -ijo hibr. pasikankinti pasi |pūsti, -pučia, -pūtė padidėti pasiskiliné ti, -ja, -jo suskirsti pasiski | sti, -ta, -té nusiskusti pasifigé Iti, ja, -jo paaugti pasi | | vyzdéti, -véima, -vyzdėjo pasiieškoti pasiZén lyti, -ija, -ijo hibr. Geführte Schnecken (2) hibr. pagrandukas paskū paskui, vėliau paskutin lis, -ė (1) 1. die letzte; 2. der jüngste paspjaud lyti, -o, -ė nusispjauti pastyrius br. (2) Schäferhunde (2) br. Seile zur Verbindung von Seilzügen mit einem su Seilzug §ti, -o, -ė panešoti pa ltinti, -tina, -tyné paplakti kantis patrauk Iti, -ia, ¢ pavykti paltrinti, Irina, -Irfnė: die Nase reiben verfolgen paūkštė vogel pavažč (3b) pavaza (2)
pavieni po vieną pal vyzdéti, -véima, -vyzdéjo paieškoti; pažinti, -Zjsta (-Žina), -weiß zu erkennen; zu wissen; norėti 1. pečiadefigstė (2) 2. krosniada3. ngtė pečiai strėnos pelūdnykas peludė penkel li, (4) -ios (1) (3b) fünf über tis, -isi, -Ėjosi | ristis pérleidiné Iti, -ja, -jo perpardavinėti pėrpa | Der Name des Ortes leitet sich von den Wörtern „Stein“, „Steinberg- -ė “, „Stein“ und „Brücke“ ab, wobei | „Brücke“ die Bezeichnung für die Brücke ist. atrajoti petrišk lis, -ė (2) Peters Hausfrau pič 1. über; 2. über piéniné (1) Löwenzahn pičsk (2) S. Sand südländisch | is, -ė (1) südlicher pyhi pyhi br. leben leben (über pempe) piktlas, -a (4) umgekehrt pilti, pilia, pylė 1. krėsti; 2. in die Molkerei geben; 3. berti piltis, piliasi, pylėsi piltis Bauch Magen pirmulidusia zuerst pifštas ražas; siūlo šaka plakti, -a, paisyti, mušti plaskdinios pleiskanės plécas br. (4) (2) 1. 2. -ė (1) (2) Flächenkleber (2) hibr. Fleck, taSkiukas plés ti, -ia, rauti | plés tis, -iasi, -ėsi -ė verztis, smelktis | plétné br. (2) Pyne plezdkas (2) sl. Gekochte Kartoffeln, Rübenmeir hl Pfannkuchen pliek | ti, -ia, kulti -ė ply3iti, -ta, suduzti -o plususnia pleiskana (2) plénick as, | -a (32) thin thin liz, -ė (2) Freiheit, -a (4) br. Flachpflug | ti, -ja, -jo le. gesammelte Plüschblätter Ia (1) 1. Feder; 2. Schweiß; -Mitglied (2) plunksnelé unter gu podzelianidnka (1) br. Halbschwanz-Popusidu über ein halbes Paar (1) für zwei, über zwei Posen (2) le. Die pd Unterseite ist dunkelbraun, die Oberseite hellbraun, die Unterseite ist weißlich, die Oberseite ist dunkelbraun, die Unterseite ist weißlich. Versuchen Sie, zu atmen, den Atem zurückzugewinnen vergangen |$ti, -o, -ė vergehen vergehen lis, -ė (2) vergangen praléi | sti, -džia, -dé loslassen verlassen (2) br. šėma, Zibutés spalvos (apie karve) praluk3tén Iti, -a, -0 pralupti prama br. stačiai, tiesiog prapuldinėlti, -ja, -jo pradėti prasidėdinėlti, -ja, -jo pradėti prasilefik | ti, -ia, -ė išlinkti prasišlaist| ti, -o, -ė prasivalkioti prasitamp | $ti, -o, prasirgti -ė praskvėr lieti, -ija, -ijo br. gefiederte Sprossen, -a (4) Br. tiesus prašalimas (2) peršalimas pra Išalti, -šąla, -šalo peršalti pravar | §ti, -o, -ė i. pri |byrėti, -bira, -byrėjo: pribyrėti iš dangaus gauti už dyka pribrifik | ti, -sta, -0 išbrinkti pričina (2) br. Anhänger prič: an den Daumen Zeigefinger; an den kleinen Enkel namenlos (über die Finger) priég an; vor priepuolis (32) Angriff prišš: vor dičn švintant vordičn auštant, 171
paryčiais priešė (1) vorakys priešpilis (1) priešpilnis prigim IH, -sta, -ė gimti priičius (2) užkurys priimd I$ti, -o, -ė priimti pri limti, -ima, -ėmė 1. begegnen; 2. sein zugesperrt prikabin ti, -a, pririšti prikibti, -sta, -o priekabiauti pri | Klifiti, -kliūna, -kliūvo prilipti pundyla (2) pampla, drucké pri | krdsti, -krečia, -krété priversti prilduZ ti, | -ia, -ė priskinti -o primat6 | ti, -ja, -jo hibr. privynioti primyZ ti, -a, -ė prišlapinti dai primné (4) priemenė primusdi- -pilia, -pylé pripilti priprasdiné | ti, 4a, -jo prisiprapūšlyti, -ija, -ijo br. (3b) Putzrauch für Bienen rauchen pririnkd | $ti, -o, -ė prirankioti, pririnkti pririš | ti, -a, -ė pririšti R prirfig | suriigti prisidair | $ti, -o, -é prisiZitiréti prisieid | §ti, -o, -ė sutikti prisiglaū | sti, -dZia, -dé 1. sich aufschwingen; 2. priglusti prisi | krduti, -krduna, -krévé prisivilkti lyti, -ija, -ijo hibr. pasipiisti prisodin ti, -a, pridėti prispé | I -o Iti, -ja, br. -o pribresti, prinokti prist6 ti, -ja, -jo | priminti prisfid yti, -o, pastidyti pri I -¢ | B4lti, -šąla, -šalo sušalti 172 pri | Bilt, -3yla, -šilo įkaisti priterli6 ti, -ja, -jo primétyti pritrduk | lyti, -o, -ė priplésti privfčka (1) sl. Gewohnheit priziariné | ti, -ja, seine Aufsicht protivn las, -a (4) Br. Vorwärts pstrong le. (4) Forelle Putschkute (2) hibr. Ei-Hohlraum Puppen (2) Puppe, Puppe Puppe (2) Vogel Puppe (2) Knospe; Kätzchen Knospen (4) Knospe— Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knoné | ti, ja, -jo prikalti pripilti, spe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knoti, -sta, -o spe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) prisiléi sti, -dZia, -dé vertrauen prisimūč prisikankinti prisi | plisti, -pucia, -piité Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Kno- | spe (2) Knospen-Kno- -o spe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Kno- (2) spe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) | Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) Knospen-Knospe (2) (2) 1. Werkzeugspindelkopfzähne; 2. Ernte Band Verbindung Narbe (2) Narbe ramin ti, -a, tilden; įkalbėti rasdiné | tis, -jasi, -josi atsirasti raudonagalvis raudonviršis razaugdiné Iti, 4a, jo hibr. 3. Aufl., Bd. ištuštinti raz késti, -kecia, -kété hibr. Die Nebenformen sind: ich, wir, ihr, ihr, ihr, ihr, ihr, ihr, ihr, ihr. Spreizen razkraudiné In: HYBR. Das erste Wort ist
das gleiche wie das letzte Wort. Verteilung der Verwirrung, -0, -ė Hibr. Vermischen | razmifk ti, -sta, -0 hibr. Razmi3 eingeweicht In: A, B, C, D, E, F, G, -ė H, I, J, K, L, M, N, O, P, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z. Zerlegen razpyliné| du, -er, -es hibr. sukristi raz | pjdutl, -pjduna, -pjévé hibr. Spaltspalte In: A, B, C, D, E, F, G, -0 H, I, J, K, L, M, N, O, P, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z. 100 mg | $ti, -o, hibr. -ė Papasakoti-Rasak | §ti, -o, hibr. -¢ Papasakoti razsiklodiné In: HYBR. pasiskleisti razsiléi | sti, -dZia, -dé hibr. Absteigen razsiskirdiné ti, -ja, -jo | hibr. trennen, teilen raz | trennen, -trennen, -trennen hibr. Verbreiten razvesdiné Iti, ja, -jo hibr. verdünnen, löschen raz | kochen, -vérda, -viré hibr. 2. Auflage, Bd. 2. Auflage (2 Bde.) Eisenring Stapel (32) ungeschnittener Holzhaufen rifikt, refika, rifiko 1. aus lauskarvada (3b) Bl. gebratene Ko; 2. Auswahl; Trennen Band (3b) Ped Verbindung rollt, -ė (1) morgendlicher ritin | ti, -a, -o ratschliessen, -a (4) Br. Hellbraun rd | 2. Aufl., Bd. paarti dm | as (2) Br. Rahmen; -&lis hibr. (2) Lango rémelis rona sl. (4) Schließt die (1) Türen. Fahrradgriff SL. (2) Griff rückwär- (2) ts br. Handtuch im Herbst (3b) ruduo ruduška (2) hibr. Eichhörnchen-Rik | ¢ti, -ia, rūkkyti -ė besorgt, besorgnisvo- -a (1) ller Kröte Kröte Arten Arten (2) Säuerlinge Säuerlinge (4) Rudutys (3b) Nuss rutulié (2) tis, -jasi, -josi ritinétis | S sa Ihr Wort (2) hibr. Kurze Herrenjacke Sonnenbrille (1) Sonnenbrille sausavét | as, -a (1) hibr. apysausis sėd lėti, -i, -ėjo 1. sich hinsetzen; 2. Bruten; 3. zu züchten, nicht zu wachsen; 4. dort wohnen, wo der Hof sek | tis, -asi, -ėsi können, können sembertas ribentas sesuva (3b) Schwester sėlti, -ja, -jo streuen siaūrick | as, -a (3P) schmaler siečka (2) bl. Schneidsieb (2) Bl. (3) Netzwerk-- Schnurrbart hibr. (2) Teich Schals (4) Wäsche Traversen (2) Loch in der Schweinehaut Plot (4) Br. Keller Schneidmaschine (1) br. Sklerose (2) Schwalbenschwanz (2) 1. Mühlkasten; 2. Inkilas skryp It, -ia, -ė girgZdéti skubavétai hibr. apyskubiai skūpū sl. Klein, geringfügig unterschiedlich (4) Br. Rinde, Haut slidick | als, -a (3b) rutschiger Schliff (2) br. Gleivés slob as, -a (4) br. schwach, schwache Sprünge (1) Lindenpflanzen schmal (4) Bl. : Bienenschmalz Schmalz (2) br. Sockelschmiede (1) hibr. mit fettarmer Hopfencreme (2) S. grietinė, grietinėlė su |būsti, -burida, -budo pabusti smilginė (3b) smilkinys smurglys (3) nesubrendėlis si | dyti, -dZia, -dé sūdyti snafidé (2) snaudalé, tokia pievų žolė sniegai (4) sniego pusnis snūika 173
(1) br. mestuvai sukeli | tis, -jasi, -josi sukinétis sodin Iti, -a, -0 tupdyti perėti su | krdsti, -krecia, -krété supurtyti, sopulys (32) 1. skausmas; 2. Gels sdZelka (1) S. 4. Der Flügel (4) der Flügel drückt Isti, -džia, -dė minti, kilnoti suk | tis, -asi, -ėsi riestis spėlti, -ja, -jo sl. (vor dem Tod) schmecken sulėaš|ti, -o, -ė sulašinti spjaudulas (32) spjaudalas spragelas Gedankenstrich; 2. Säule Tisch (3b) Nr. Stahlbearbeitung (1) hibr. staliaus pati stali@rius (2) S. Holzschnitzer Holzschnitzerisch | is, -ė (2) hibr. Iti, -ja, jo 1. stifiburas (3b) stimbiras stipriai 1. hart, angespannt; stimpa, stipo kalti; gewoben (4) Bl. stirta, Kegel stor las, -a (3) 1. groß; 2. breit; -ai grobiai storūl lis, -ė (2) dick; storasis storūlk | as, -a (1) hibr. dick stdė | tis, -jasi, -josi Station werden (2) br. Maschinenwand stuvai (2) -na, -ging sudėti sfidas (2) Bl. teismas sugré | ti, -ja, -jo sudvilpti, sucypti suguldiné | ti, ja, -jo uZgulti sukeli6 | ti, -ja, -jo sukinėti sumusti sukryZavé | ti, -ja, -jo hibr. Veränderung 174 (2) br. stipinas spjaudiné | ti, -ja, -jo spjaudyti (3b) spragilas stači | as, -id (4) nelinkstantis stajokas (2) sl. 1. festziehen; Seimynyk3tis stat yti, -o, -ė dėti supykla (2) liūno paversmis 2. stark, fest starkick | as, -a (3b) fest stark | iis, -i (4) fest stimpi, Maschinen stov | &ti, -i, -ging leben straublė (4) Regenbogen stukter | ti, - Ich will nicht. -ė 1. Rühren; 2. Malz; 3. Wickeln; sūkti, ūodegą slėpti sūlstis (1) der Geschlechtsorgane sultys: sūlstis nog mésds rasalas sumenč liūoti, -itioja, -idvo pagaląsti sumuddiné | ti, -ja, -jo suplūkti sunerv | ūoti, -tioja, -avo sunervinti sunkavėtlas, -a (1) hibr. sunkokas sunk | us, -i (4) blogas, prastas 2. sumaišyti suply3 ti, -ta, sutrūkti sup | tis, -asi, -ési linguotis sūrav | as, -a (4) br. Leinen, ungebleicht (2) br. Übersetzungen von as, -a | as, -a (1) hibr. stirokas surinkdiné -o ti, -ja, -jo sammeln, kaufen surinkd | §ti, -o, -ė 1. sammeln; 2. zusammensetzen suriddiné | ti, -ja, -jo 1. verbinden; 2. suraiSieben, binden |