LIETUVIY_KALBOTYROS
KLAUSIMAL,
Xxx
(1993)
PERIFERINES
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
Elena
GRINAVECKIENE
KAMOJQ
APYLINKIY
(BALTARUSIJOS
PASTOVIU
RAJ.)
BALTARUSIY
SNEKTOS
LITUANIZMAI
I.
[ adas
Iki
pas a ojo
laiko
kasme
ykdomi
lie u iy-bal a usiy
kalbinio
pa ibio
a miy
y inéjimai
nuola
duoda
naujy
y
kalby
kon ak y
duomeny,
juos
papildo
bei
pa ikslina
daugeliu
a eju
(ypaé
lokalizacijos
p asme)
pi ma
ka a
ose
ie ose
uZ aSy a
e inga
kalbine
medZiaga.
1989
m.
geguzés
mén.
kompleksiné
Lie u os
MA
Lie u iy
kalbos
i
i e a os
ins i u o,
Bal a usijos
MA
Kalbo y os
ins i u o
i
Lenkijos
Respublikos
Sla is ikos
ins i u o
kalbininky
dialek ologiné
ekspedicija,
di busi
Pas o iy!
ajone,
i
lie u iy
dialek ologijai
da é
kai
ka
nauja.
Kamoj j
2
baZny kaimyje,
esan iame
maZdaug
uz
11-13
km.
j
pie us
nuo
Lie u os
sienos
ies
Adu iskiu,
daugumas
ie iniy
gy en ojy
a pusa yje
kalbasi
bal a usiy
Snek a.
Pasuose
jie
isi
uZ aSy i
bal a usiais,
be ,
biidami
ka alikai,
laiko
sa e
lenkais.
LenkiSkai
daZniausiai
kalba
ik
po e ius
i
gieda
baZnyZioje.
Nemoka
jie
nei
bal a usiSky,
nei
lenkiSky
senujy
liaudies
dainy,
o
daZniausiai
dainuoja
pilie inio
ka o
usiSkas
dainas.
Vidu iné
mokykla
Ga
bal a usiSka.
A sikélusieji
Zn onés
kai
kas
kalba
bal a usi§kai,
no s
gana
daZnai
bu o
gi dima
i
usy
kalba.
Ta ybinio
ikio
aS inéje
dokumen acija
a koma
usi&kai,
i
miisy
bu imo
me u
joje
pe
ie os
siys u a
usiSkai
bu o
skelbiami
séjos
i
bul iy
sodinimo
empai
i
ezul a ai.
Kapy
an kapiy
uZ a8ai
i
epi a ijos
uZ aSy os
pap as ai
lenki8kai
(pasi aiko
i
usiSkomis
aidémis),
be
y a
bal a usisky
bei
usi&ky
j a3y.
Lo yny
abécélés,
ypa
aikai,
nemoka,
i
besimokan iesiems
lenkiSkai
ikéjimo
iesy
pa ys
kunigai
ka ekizma
pe aSinéja
usiskomis
aidémis?
.
Tau inis
Klausimas,
apsk i ai
iman ,
baZny kaimio
gy en ojams
pasi odé
maZai
ipimas,
isai
p igeses
dalykas,
o
lie u iy
kalba
1
O icialiai
bal a usiskai
ajonas
adinamas
[lac ésw,
aciau
i
senyjy
ie iniy
lie u iy,
gy enan iy
Adu iskio
(Lie u os
®),
Ramaskonigq
(BR,
Pamdmkasi y)
bei
Jii a o
‘BR,
Epsea,
8
km.
j
y us
nuo
Adi iskio)
apylinkése,
esame
gindéje
gy ai
a ojamas
lie u iSkas
ienaskai ines
jo
o mas
ene.
Pis a’ i's
~
Pas o is,
ns.
ill.
Pas a* in
~
Pas o in).
Aplinkiniy
apylinkiy
lie u iai
o icialiai
a ojamg
bazZn
kaimio
pa adinin
iq
Koman
a ia
Kaméjys
(Kamaji®).
Psi aike
iSgi s i
i
jo
dgs.
ill.
—
Rana
geinn
~
Kamojpsan
i
Kaméjis.
Visai
analogiskas
a ejis
neseniai
kons a uo as
i
Lie u oje,
S enzionéliy
pa apijoje.
Z .
MK,
24.
113
Ga
jau
isai
uZgesusi.
Lie u i8kai
uo
me u,
miisy
Ziniomis,
mokéjo
ik
88
me y
ie iné
gy en oja,
Romano
Klunduko
ligos
kankinama
Zmona.
Misy
kalbinama
lie u iskai
ji
iska
sup a o,
be
mums
nieko
nejs engé
a saky i
nei
lie u i8kai,
nei ki aip.
Vie iniai
gy en ojai
—
R.Klundi kas
(1902-1990),
Juze a
Rimia
(dain.
Piimmxa,
g.
1903),
Cesia
Buéél’
(g.
1928)
i
k .
—
saké,
kad
jy
mo inos
kalbéjusios
lie u i8kai‘
.
Zmonés
p isimena,
kad
seniau
Ga
daug
kas
kalbéjo
lie u iSkai.
Ypa
daug
lie u ybei
pasi a na es
kunigas
Bud a,
kuniga es
Ga
apie
1920
m.,
da
i
daba
isy
gi iamas
i
ge u
ZodZiu.minimas.
MaZdaug
7
km.
nuo
Kamojqjj
aka us
p ie
Lie u os
sienos
—
Ramagkoniij,
Sokiiny
(Caxyuw),
Cicig
(Yua5am)
i
g e imuose
kaimuose
lie u iSkai
da
kalba
ne
ik
y esniosios
ka os
ie os
gy en ojai,
be
i
dauguma
jaunesniyjy.
2.
Leksiniai
Snek os
li uanizmai
BazZny kaimyje
gausu
lie u ikos
kilmés
ie y
a dy,
pa a dziy;
daugumas
aplinkiniy
kaimy
a dy
aip
pa
subal a usin i
lie u iSki
a dai.
Snek os
y imo
me u
missy
i8gi s as
i
uzZ aSy as
nemaZas
pluoS as
lie u iSkos
kilmés
ZodZiy.
Daugumas
jy
a ojami
isu
Lie u os-Bal a usijos
pa ibiu,
i
jy
lie u iskumas
y a
ne
ka a
i
ne
ieno
y iné ojo
anks iau
nag iné as.
Pa eikiame
isus
Gia
miisy
uZ aSy us
lie u iSkos
kilmés
ZodZius
su
jy
o my
a ian ais
i
eikSmiy
niuansais.
aOp inaauua
‘a b igz i’
=
lie.
b indo is
‘b igz i’
(
Z .
6ppuays i,
p.
113).
agui a>
‘a od ékis’
(:
Y
aani y
Gansandy
pain)
<
lie.
a lyga
‘ :p.’
ax6ua
(be .
g.:
kamoyae
ax6us)
‘akuo ai’
<
lie.
akuGciai
‘kas
su
akuo ais’.
akcubi
‘padaigos’
<=
lie.
aks ys,
aks inai.
anixyna
‘bukagal is’
(:
Anikyna- o a
uayaasHix,
a0yOua,
Kponka
Tymb)
<=
lie.
apykula
‘ .p.’
apya
‘a uodas’
(:
Apyab
4b
3aceKi
-
TOe
Camae)
<=
lie.
a iodas.
acsep
(csep)
‘s i is’
<
lie.
s i é
‘ka is’,
plg.
da
s a as
‘s i is’.
amaxé
‘1.
a8akos;
2.
sélenos’
(:
Y
ci ug
muoha
aluaki;
3
amaxi
xicens
3po6im)
lie.
aSakos
‘g iidy
luk8 ai’.
a écn
<=
lie.
a asijos.
aTéxaub
<=
lie.
a m.
a aZalos.
-
Gananad
‘kiek iena
s iuba’
=
lie.
balanda
‘ okia
pik Zolé’.
6apndésy
“bé alinis’
=
lie.
bé alas.
4
Pagal
XIX
a.
idu io
s a is inius
duomenis
isa
Kamojy
pa apija
bu usi
lie u iska.
Ne
i
p ie’
Pi majj
pasaulinj
ka q
Ramee
bu o
sakomi
lie u iski
Pamoksla
i
giedama
lie u iskai.
Vokieciy
okupacijos
me ais
(nuo
1942
m.)
sea
ap
linkése
eikusios
12
lie u isky
mokykly,
i
lie u iais
Gia
pa e
eae
823
als ie iai
(lenky
ik
263).
Lie u isky
ie o a dZiy
Gia
uo
laiku
bi a
57,9
%.
Z .
5
Lie u iy
kalbai
biidingas
sp ogs amasis
g
ia
Zymimas
bal a usisku
2,
pa yzdZiy
bal a usiskas
puciamasis
g
pa eikiamas
lo yniska
aide
h.
114
6pas yu
‘skambalai,
papuoalai
an
pakink y’;
6
6uxi
‘skambaliu-
kai,
papuoSalai
an
pakink y’
<
lie.
b azgiinai
ie
ia
Opéds3enb
<
lie.
b adinys.
Opyu a
( y .
i
mo .
g.:
Opyu a
asepapénu
i
a3Be
OpyuTH)
=
lie.
a m.
b u i as
‘b ank as‘;
6pyu auxi
‘pailgi
pagaliukai
ie oj
sagy’
<
lie.
a m.
b u i as
“b ank as’
+
b .
-agki.
Op inan
‘a b izgos’
<=
lie.
b indos
(z .
6punayni,
p.
113).
6yp6anxa
‘o o
pislé
lyjan ’
lie.
bu balas
+
b .
-ka;
Gyp6ynandus
‘gu gé i
(upeliui)’;
‘bu blen i
(Zmogui)’
=
lie.
bu buli io i
‘ .p’
6y4
—
lie.
budius.
anyab
(uinys,
uinynéuax)
‘ ik
isi i es
i8 iukas’
(:
Maé
Bu
uanysi,
Bu
BH
Masiaqsia,
CKakdiTe,
yxxS
népauki
pac yus
—
TonbKa
Aiikami
#
Bac,
naHoy,
Ha
Oyay
kapmius;
Llinyni
maé,
uinynenpxi,
Kya
Tw
cK4uom,
ax
Bu
pacmycuixi:
He
camAUé
y
uamié,
—
x6youya
3seménbKi
BaM
nakandup,
He
CKaKdiiTe,
Maé
aseui)
=
lie.
capiilis,
cipulis
‘ .p.’
aynbka
‘dulkés,
kylandios
minan
linus’
(:
Aynpxi
naxpa dnacs
i
kAmom)
=
lie.
dilkés
‘smulkios
nuo upos,
k isleliai’.
asé aulb
‘1.
degu as;
2.
ais ai
iS
degu o’
(:
Asé uam
nauwii
ag
pabakay)
<
lie.
degu as.
asippiu
=
lie.
di onas.
ib
‘bimbalas’
=
lie.
gyl s
‘ -p.’;
inanius
=
lie.gyli io i.
ipea
( ipc4)
‘di sés’
<=
lie.
a m.
gi sa
‘di sé’.
pSunonbKa
‘pasiu polké’
<lie.
g ei polké
‘ .p.’
yn a
‘kiaulés
kinis”
=
lie.
gil a
‘gulima
ie a’.
ixced
‘ iks a‘
(:
Ikcs4
pSaxnub
pyKi
ak
HaxK6M,
a
Managyio
éni
KOHI)
<
lie.
iks a.
in ip iunix
<=
lie.
ingia ks é.
wapa
‘liny
i
mieZiy
pik Zolé’
<
lie.
jud a
‘liny
pik Zolé’.
Kakapa4xi/kyxapSuxi
(:
Céna
wa
Kxakapayk6x/Ha
kykapSuki
‘p i ipé
an
kulniuky’)
<
lie.
ka ka as
+
b .
-ayxi/-Suxi.
kacuiuki
‘kaspinéliai’
<
lie.
kasnykas
+
b .
-iuki.
Kén3aup
‘Zabo i’
=
lie.
(ap)gel2 i
(plg.
LLT,
56).
KaTypka
‘ y isky
kelniy
uZsegimas’
<
lie.
ke i ka
‘ .p.’
kinasiox
(knyua3i0K,
Kinm6x)
‘skilandis,
s o a
deS a,
p ikimS a
j
kiaulés
piisle
a
sk andj’
=
lie.
skilandZi kas
(Z .
LLT,
56-58).
xipénna
(kipénnixa,
kapnéna
—
pas a asis
dél
me a ezés)
‘kas
ne angus,
apsileides’
(:
Kipinna
nawdy
ui xi;
xipdnnixa
wa
aOm iup
cam
ceOd;
I
xda3inp.
ax
_
kapndna)
&
lie.
ke épla
‘ -p.’
knim
‘ éZio
kojos’,
ku ima
‘iSkli$élis,
kas
kli8omig
kojomis’
=
lie.
klisé
‘k ei a,
kli8a
koja;
ézio
Znyplés’,
KliSis,
-é
‘kli8as
Zmogus’.
xu aSup
‘knibzdé i’
=
lie.
kneZé i
’ .p.’
Koy
<=
lie.
kduSas.
pia
‘Selmuo’
¢
lie.
k eikas,
k aikas
‘ .p.’
xpyuina
‘akmeny
k i a
galulaukéje’
<=
lie.
k iisné
‘ -p.’
115
kykyup
‘pa giukas’
(:
Kycyus
TH
Manéuayxi,
TH
pacui,
Oyasb
aaapdsexbKl:
yx6
TBaé
Ba ikae)
=
lie.
kiki is
‘ .p.’
Kysb
=
lie.
kilys.
kymmay6x
‘ iiky as
kiaulienos
kumpis’
©
lie.
kumpis
+
b .
-#496K.
Kypméns
‘g izlys;
neiZauga’
<
lie.
ku m i
‘ aus i’;
ki mis
(plg.
da
Laum.,
97-98;
Zink.,
259).
na aci
‘gels osios
usnys’
<
lie.
a m.
lagésiai,
bk.
legésiai
‘ -p.’
nanéyuixi
‘giesmininkai
po
langais
pe
Velykas,
uz
giesmes
gaunan ys
do any’
©
lie.
laldunykai
‘ .p.’
nanunox
(nj.
nanuyx)
‘ oks
g ybas;
i8 izélis,
kas
pasengs’
<=
lie.
lepSi ikas
‘ p.’
wayx6
‘k i a
malky
(pap as ai
midke)’
<
lie.
lduZas
‘k i a’.
ayn
‘a épusios
s o os
lipos
(pap as ai
a klio)’
©
lie.
ldpos,;
nyna H
‘s o liipis’
<
lie.
Idpos'+
b .
-é w
(0
gal
i8
lie.
lapd as);
kpupanynu
‘k ei alipis’,
pig.
lie.
lépa,
kaO inins
nynu
‘ okie
algomi
g ybai
(lie u iSkai
jie
adinami
ka és/jaudio
lieZu iais)’,
plg.
lie.
lépa.
mayKaup
‘kniauk i’
<
lie.
miaOk i
(miduko i).
Min a
‘Su in y
a iziniy
mil y
kukulis’
<
lie.
mil ai.
Mymul
‘u élés’
<=
lie.
miimai
‘ .p.’
( aiky
kalboje).
HaliMysdius
‘nu in i
(kulng)’
<
lie.
Smolin i
‘ in i’,
Smulas
‘glo nas;
be
agu,
be
ainiko’,
(plg.
Jlayy.
35,
136).
Hémapacup
‘ne imas is’
=
lie.
né imas is
(dél
me a ezés).
ndxyaa
‘pakulos;
pakulinis’
=
lie.
pakulos.
napco46K
‘pa siukas’
=
lie.
pa Sas
+
b .
-1046K.
nac ka
‘spas ai’
=
lie.
pas kai
‘ .p.’
nimO w
‘ ik
i8si i e
i8ciukai’
=
lie.
pyliGiai
‘ ik
i8si i e
an iukai’.
niack6ui
(nuackaui)
‘pleiskanés’
<
lie.
a m.
plaiskanés,
bk.
pleiskanés
(plg.
da
pleiskénés
‘ .p.’).
né icaub
‘nudauzy i
akuo us’
(:
Auméub
né icaious
wa
ManaTapui)
=
lie.
paisy i
‘epe
:
némap
=
lie.
paga as.
a6x4p aub
‘apZe g i,
uZsisés i
(an
d i adio)’,
nepaxSp aub
‘pe Ze g i
(
pe
o a,
bala
i
pan.)’
©
lie.
Ze g i,
apZe g i,
pé ze g i.
npnicnipéuak
‘p ies i nis’
<
lie.
p ies i nis;
caipan
=
lie.
s i nas.
npk yua
‘pi ies
p iemené’
<
lie.
a m.
p y ené
(p ie ené)
‘p iemené’.
ny pa
‘ i s a
s iuba’
=
lie.
pu a
‘ .p.’
pa i
‘ andens
laSy
ie és
pe
lango
s ikla;
p akai o
s o és’
=
lie.
dug is
( idug is)
‘niauk is’.
pd yui
‘ ogu és’
=
lie.
a m.
agu és.
pay éna
=
lie.
augiéné.
pé ic
=
lie.
ais ai.
pds ini
<=
lie.
ézginés.
pyxuKkil
=
lie.
u ikeliai.
116
cuimOyp
‘s iebas,
s aga as
( ig8 yniy,
dilgéliy,
bu oky)’
<
lie.
s émbu as
‘ko as,
s aga as,
s iebas’.
cxpapc a
(ckeapc 4,
mo .
g.)
‘ske s u és’
<
lie.
ske s i és
(nuliné
me a ezé
—
dél
- -
skiemens
eg esy aus
nukélimo
j
ZodZio
p adZios
skiemenj).
c oup
hanap i
(hib .)
‘s adiagal iais’
<
lie.
s aGiai
+
b .
hanapa".
mak
<=
lie.
S85kas.
mapka
(be .
g.)
‘ilgi
y iSki
ap auk i
kailiniai’
(:
Up4pxa
wa
Kaxayxy
anu HaHaa)
=
lie.
S a kas
‘liemenj
dengian i
kos iumo
dalis‘,
la.
s a ki
‘du inys,
udiné’.
wkmo
‘plaGaSmenis
aSymo
ki is’;
kumpanosis
<
lie.
skli as
‘ aSymo
ki is’.
mya
(be .
g.)
lie.
Silas.
wypnu
(ypniki)
‘ okios
eislés’
(pasiSiauSusiomis
plunksnomis)
iS os
(
Kypw
wypnu,
wypnixi
—
cxpyyannia
nepa
y
py6y,
i
x6a3aus
Takia)
—
lie.
Si pa
“ p;
mypnduexbKi
‘apauges
umpais
dygliukais’
(¢:
Kmbuuxi
‘ ak aZolés’
aa
cdi,
sic éuxi
wypnduexbKia)
<
lie.
Siu pd as,
Siu pé as
‘ -p.’
apna
(mo .
g.)
‘klojimo
Saliné’
<
lie .
a pas
‘e d é
a p
ko’.
Ba dub
‘kaup i
pligu’
<
lie.
ago i
‘ .p.’
si ena
<=
lie.
égélé.
;
panna
(Banna)
‘ épla’
<
lie.
épla;
sannapi n
(Bannapi u)
‘pa epes’
=
lie.
épla
+
b .
-ATH.
sipuina
(sapuind)
‘pap as ai
j
aS uoniuke
su anguo a
i u é’
<
lie.
i iné
‘kas
an
ko
su e a’.
sion
‘ okios
Zu ys;
okios
kamba inés
gélés,
ku ios
ejasi’
lie.
ijanai
“ okios
Zu ys’,
plg.
da
lie.
Y is
‘ ies is,
ai y is’.
3ypsa
‘zu zlys’
&
lie.
zi za;
syps ub
=
lie.
zu z i;
3yp3miB
‘ku is
zu zia’
=
lie.
zu zlius
+
b .
-ipu.
xwa aph
=
lie.
Zaga ai.
xS inui
=
lie.
Zaginiai.
xpipox
‘Z y iukas’
<
lie.
Z y as
+
b .
-6«
i
k .
Ka u
pas ebé ina,
kad
Ga
uZ a’y as
i
ienas
ki as
ki u
bal a usiy
Snek ose
iki
Siol
nenugi s as,
e esnis
a
ki y
nep ipazjs amas
li uanizmas,
jo
eik&mé
a
neZinoma
anks iau
a pazin o
lie u iskos
kilmés
Zodzio
o ma.
I§
okiy
miné ina:
acdxi
‘padaigos’
(:
Ac&xi
ac asouua
y
Kypax).
Pas ebé ina,
kad
Si
leksema
a ojama
Salia
ki o
os
pa
eikSmés
jy
jp as inio
(be
abejo,
i
senesnio)
li uanizmo
axcu
‘padaigos’
(¢
lie.
aks ina
‘ .p.’).
Zodis
acaxi
kildin as
i8
lie.
Sakos,
o
jo
eikSmé
dél
ak inio
leksemy
lie.
4Sakos
[LKZ
12
333]
i
b .
axcus
“padaigos’
(plg.
da
lie.
aks inai
‘padaigos,
smulk is
Zu y
kaulai’
{LKZ
12
85})
eikmiy
panaSumo
kon aminacijos
keliu
pe im a
i8
axcuii.
Taigi
acixi
skolinyje
u imas
ély ojo
lie u iy
subs a o
a ejis,
odan is,
kad
i iamojoje
Snek oje
da
ne
isai
uZmi s a
lie u iy
kalba
i
kaip
ka u
su
kalbos_
p a adimu
117

p a andamas
i
y3ys
a p
ZodZio
o mos
i
jo
eikSmés.
Li uanizmo
o ma
né a
galu inai
subal a usin a:
iSlaiky a
lie u iy
kalbai
bidinga
daugiskai a.
Gana
‘plepys,
niek auza’
(:
Banad
—
xa épu
TpSmius
a3WKOM).
Iki
pas a ojo
me o
bal a usiy,
usy,
uk ainieziy
Snek ose
su inkama
leksema
6anaa
‘plepys,
bas iinas,
k éSa;
kuoka,
ézdas,
didelis
kijis’
(ans,
42;
CPHI,
2,
79;
CBI’,1,
57;
PBC,
43]
ieni
e imologai
spéja
esan
skoliniu
i§
iu ky
kalby
6an a
‘ki is’
(SCP,
114],
élesnieji
mégina
uo
abejo i
i
links a
p ipaZin i
sa u
y y
sla y
daugia eikimiu
‘p iesagos
-da
ediniu,
susijusiu
su
uk .
64na
‘ ézdas,
s uob ys®
[Ilanc.,
34;
9CBM,
292],
e i
jos
kilmés
Klausima
laiko
galu inai
nei&sp es u,
o
jos
eik&mes
‘plepys,
bas iinas,
k ai8a‘
bei
‘kuoka,
didelis
kijis’
negiminingomis
i
pagal
ai
i&ski ia
du
homoniminius
Oana
lizdus
[ECYM,
126].
Neabejo inais
Sanaa
giminaidiais
p ipazjs ame
i
b .
Snek y
Ganasiup
‘kalbé i,
saky i’,
Gauasc
‘iSsiZiojélis,
inginys’,
OanaSc,
GanaScixa,
OanasciuKa,
GanaScina,
Sanadcimua,
Onnayina,
Sanayi,
aOanayina
‘iSsiZiojélis’
[Baux.,
81;
3
Hapoa.
cnoyu.,
287;
Hapoa.
cnosa s.,
156;
IOpy.,
49].
NedZi i in
sa o
komplikuo umo,
u imi
e imologiniai aiSkinimai
é a
ik
spéjimai
i
y y
sla y
6anaa
kilmés
p oblemos
ak iSkai
neiSsp endZia,
kadangi
isai
nesiima
j ody i
a
nuneig i,
a
3i
leksema
iu kizmas,
a
ji
sla ikas
Zodis,
na aliai
iSauges
sla y
di oje,
sa o
eikSme,
aiSka
bei
da yba
aki aizdZiai
susijes
su
ki ais
sla y
ZodZiais.
Né a
im o
pama o,
miisy
nuomone,
i
abi
Gana
eikSmes
—
‘plepys,
bas iinas,
k éSa‘
bei
‘kuoka,
ézdas,
didelis
kijis’
—
laiky i
homoniminémis
jau
ien
dél
o,
kad
jos
y a
gana
aki aizdZiai
mo y uo os
ienos
pag indinés
eikSmés
—
u i
bend a
komponen a.
O
as
bend asis
jy
eikimés
komponen as
—
gana
nesunkiai
jZ elgiamas
—
ai
jy
Zymindiy
objek y
eiksmo
skleidZiamas
am
ik as
ga sas,
susijes
su
baldymusi,
ankymusi,
iukSmu
(plg.
plepys
‘kas
daug
i
ne eikalingai
kalba’,
bas iinas
‘kas
bas osi,
dauZosi’,
k ésa
‘kas
niekus
zaunija’,
kijis
‘j ankis,
su
ku iuo
ga siai
kalama’,
kuoka
‘s o a
lazda
kam
mu8 i,
dauZy i’
i
pan.).
I
ai
eikia
p ipazin i
Siy
eikSmiy
sasaja,
jy
jungikliu,
ik
eikSmé
‘plepys,
bas iinas,
k éSa’
y a
naujesné,
me a o iSkai
mo y uo a
senesnés
(be
abejo,
pi minés)
‘kijis,
kuoka,
ézdas’.
IS
Ga
iSei y,
kad
isos
leksemos
6anaa_
eikSmés
g eidiausiai
giminiSkos,
o
jy
aiSkos
o ma
bend a,
I
ai
kaip
ik
i
y a
iena
i
pag indiniy
e imologinio
iden i ika imo
salygy.
Teiginys,
kad
kiek ieno
ZodZio
kilmés
aiSkinime
ypaé
s a bu
jo
pag indiné
eikSmé,
leidZia
ealiau
i
pa ikimiau
ak uo i
i
sla y
6anaa
bei
duoda
galimybe
mégin i
j es i
jq
j
bal y
kalby
kon eks qa.
Tokiq
nuomone
iS
esmés
palaiko
g eidiausiai
neabejo ini
jos
o mos
i
eikSmés
gausiis
giminaidiai,
a ojami
bal y
kalbose,
p z.;
lie.
balda
‘baldymasis,
ankymasis’,
baldas
‘azda
a
smaigas
Zu ims
baidy i‘,
sa o
bdldu
‘sa o
p o u’,
bdldy i(s)
‘ anky i(s),
slankio i,
alkio is’,
baldikas,
bildikas
‘kas
ankosi,
bilda;
6
; ;
aan
ee
; :
Uk .
6ana
adiau,
aip
pa
abejojan
siejama
ai
su
uk .
6ana
‘ auSkalai’,
ai
kildinama
i
iu k
Gana
‘be niukas'
ECYM
I2ip
ee
118
kaukas,
kipSiukas’,
baldi s
‘k a us’,
balsas
“ga sas;
Zinia,
gandas’,
baldaS a as
‘didelis
Zmogus’,
balduonis
‘nak ibalda’
bels i(s)
‘dundin i;
ga siai
i
gy ai
papasako i,
kalbé i;
su
iukému
dangin is’,
byla
‘kalba;
ga sas,
balsas’,
bilda
‘iSsiské élis,
ke épla,
Zioplys’,
bildas
“kas
bilda’,
bylo i
Sneké i
saky i’
[LKZ
12
589,
591,
592,
601, 739, 741,
815,
816, 817,
820];
la.
baldzina
‘apkalbé i’,
baldu é
‘ iukSmau i’,
bals i
‘mu i’,
balziéns
‘s ip us
smiigis’,
be zins
‘p ie aisas
mu8 i’,
belz
‘mu i,
suduo i’,
belzé
‘balado is’,
bils
‘saky i,
kalbé i’
[ME
253, 278,
296];
p .
billi
‘kalbé i,
saky i’
[SV
151].
Nuomonei,
kad
okia
giminys é
a p
Oanaé
i
bal y
bal(d)-/bel(d)-/bil(d)-
Saknies
ZodZiy
jmanoma
i
isai
galima,
o maliy
i
seman iniy
kliidiy,
misy
sup a imu,
né a.
O
ai
gana
nesunkiai
leidzia
pag is i
min j,
kad
3ie
giminiSki
ZodZiai
jeina
j
e imologiskai
ien isa
bal i8kos
kilmés
leksikos
g upe.
Opunayni
‘uZdZi i e
a sikise
méSly
lui ai
an
ka és
Sony’
(:
Bpnnaysi
pic us
y
kap6su
x4na
xsac é).
Zodis
y a
aiSkiausias
li uanizmas,
e imologiskai
p iklausan is
lie.
b ind-,
b end-,
b and-
Saknies”
Seimai,
plg.
b anda
‘b anka;
iSdZi i imas’,
b andin i
‘dzio in i,
kie in i’,
b andis,
b end s
‘sausas,
kie as’,
b éndé i
‘pamp i,
piis is,
b ink i,
b is i,
b es i‘,
b és i
‘dZii i,
sausé i,
s o é i’,
b indos
‘s o os
kie os
si ilés,
né iniai,
aukdiai;
pil o
aukiné’
[LKZ
12
993,
995,
1029,
1030,
1031,
1050-1051,
1059],
plg.
da
ki us
os
pa ios
Saknies
b .
li uanizmus,
iSsaugojusius
pag indine
lie.
b ind-,
b end-,
b and-
eikime,
p z.,
Opauayuixa
‘spa a’
(ji
pap as ai
iSsipi usi),
Opanadna
‘plepé’,
Opanadnius
‘plepé i’,
Op inaa,
Op inaana,
aOp inaana,
Opwua
‘dykinas,
inginys,
apsileidélis‘,
Op inaaus,
Opsiuasins
‘dykiné i,
alkio is’,
G6p iuan,
Op iHaxKH,
Opiuxu
‘né iniai,
auk iai,
a b izgos,
pla ios
Klos és,
suply3e
d abuiiai;
alkiojimasis;
i8siské e
neSiojami
ka S u ai’,
6pnuasionbKa
‘sijono
apacios
ap adas’,
Opuuayni
‘né iniai‘,
6pyuazani
‘ska malai’
[Bansx.
92-93;
Cuaue.
1972,
60;
3
napos.
cnoYx.
293;
Hapoa.
nexc.
40,
170,
193;
2Kue.
cnosa
60;
Hapog.
cnosa s.
7,
41,
86-87,
1Ops.
62;
CB
1
212-213,
228].
7
CB
1228
ki
ibiniy
b .
Snek y
os pa
eikimés
6punayni
isai
pag is ai
lyginami
su ienu
i8
gausaus
lie.
ace
end-,
b and-
Saknies
eae
ankséiau
a paZin u
li uanizmu
ean
‘a b izgos,
né iniai‘
i
pan.
¢
lie.
b indos
‘ .p.’
[LT 168-169],
a¢iau
Sis
li uanizmas
laikomas
nepakankamai
a gumen uo u
dél
u.
duomeny
nepanaudojimo
i
ySio
a p
jo
eikSmiy
‘ alka a’,
‘pil o
aukiné’,
ee
neiSaiskinimo
[Jay
738),
Heenan
papildymas
miisy
iS ados
nea me a,
o
ja
pal
.
Tai
ge ai
ma y i
is
u.
i
lie.
Sios
Saknies
leksemy
eikSmiy
sug e inimo.
ReikSmiy
y3ys
(0
ai
s a biausia)
a p
“ alka a’,
‘pil o
aukiné’,
‘mezginiai‘
u imas,
jis
aiskus
i
nesunkiai
jZ elgiamas.
Bend as
isoms
joms
komponen as
y a
iSsipii imas,
iSsiplé imas,
iSakijimas, iS iZimas,
iSpliu imas.
I
ai
neabejo ina
jy
eikSmés
sasaja,
jy
jungiklis,
p z.,
pil o
aukiné
—
ai
isa
papil és
e me
ap ieian i
aky a
auky
pale ina;
Pieagiial
—
ai
pasipu e,
aky i
pinikai
p ie
d abuZio
a
audinio
k aS y;
alka a
—
ai
iSk ikusj
Sy enima
enan is
asmuo,
nesilaikan is
isuo inai
jp as y
do o iniy
a
mo aliniy
‘kliy,
a dan is
jas.
Sis
lie.
b ind-
eikSmiy
bend asis
komponen as
aiskus
i
u.
6pHHA
Saknies
odbiucse
Sakysim,
u.
[Jam
133;
CPHI
3
218-219]
5p
wma
eikSmés
‘ inginé’,
aip
pa
jai
giminiSky
Opsinaa s,
Gpana
Ou s
‘dykiné i,
alkio is
be
ikslo’
neabejo ini
lie.
a liepiniai
—
b inda
ay
ais,
ay
ukélis’,
b indzai is
(su
jsp aus u
nee imologiniu
z,
plg.
susizg ib i
‘susig ib i’)
4
ys‘;
‘pasileidélé’,
aip
pa
Opiiam
‘placios
S en inio
d abuzio
anko és,
ie
i
oe
e kian ’
iesioginiai
lie.
a liepiniai
b inda
‘ka és
pakaklés
kaban i
oda’,
b indos
‘nemokanéio
dalgi
plak i
imus as
aimeny
papla éjimas’,
mezginiai,
aukéiai,
ee
il o
aukiné,
liipos’,
b indzios
anko iy
a
sijono
Tak
',
b indo as
‘su
iebaly
ie émis
apli
‘,
apsib andeé i
‘apsmuk i
ma Skiniams
ligi
keliy’,
b (s i
‘skis i,
da y is
palaidam’;
Opium eik3més
‘kas
kap izingas,
pasipii es’
bei
‘kap izin is’,
aip
pa
6panaux
‘pasipi élis’,
Gpunayx
‘su ings
pi s as’
i
k .
u imi
negindij
lie.
a liepiniai
b js i
‘pamp i,
pis is,
s o é i,
pee,
in i’,
b anda
‘b anka’,
b andin i
‘kie in i,
didin i’,
sub éndé i
‘sus ing i,
sus i i’,
sub js i,
uzb js i
‘iSsipis i’.
Visa
ai,
miisy
nuomone,
neabejo inai
pa ikimi
i
i i
sla y
Opsmu-
ediniy
lie u iskumo
a gumen ai.
119
6yp a
‘gabalas’
(:
[snyw
Gyp y
c4ia
agpaniy).
B ., u.,
uk .
Snek ose
u imi
ZodZiai
6yp ,
6yp a
‘k i a,
kaupas,
Sasnis,
pylimas,
ie u é’
[Jan
144;
Cuamx.
1972
63;
CB
1
244;
Bansx.
95]
e imology
iki
Siol
su a inai
laikomi
ge manizmais,
a éjusiais
pe
lenkus
(
=
ok.
Bo e,
Bo d
“b iauna,
ap adas,
pak aS ys’
[9CPA
1
247;
9CBM
420;
SCYM
304].
Taciau
oks
kildinimas
ak iSkai
nejmanomas:
am
p ieS a auja
seman ika
—
6yp ,
6yp a
is
ik o
Zymi
ne
ko
‘b iauna,
pak a& j,
ap ada’,
o
pa ia
‘daik y
k ii a,
kaupa,
jy
gausa,
ien iso
daik o
gabala’
i
uo
biidu
seman i8kai
nieko
bend a
su
ok.
Bo e,
Bo d
u é i
negalé y.
Teigian
okj
e imologinj
y3j,
bi ina
j ody i
bei
pag is i
8iq
seman ikos
ans o macija,
adiau
né
iena
e imologija
o
neda o.
I i§
ik o
ai
sunku
pada y i.
Taigi
pa eikiamasis
6yp ,
6yp a
kilmés
Sal inis
ik ai
ne
as.
B .
6yp a
laikoma
jy
bk.
Zodziu
[BPC
2041,
o
jy
a mése
Si
leksema
a ojama
da
keliomis
eik’mémis,
p z.:
‘bul iy,
bu oky
kaupas,
kelniy
k ii a,
didelis
ko
gabalas,
ilkelis
( oks
Zaislas)
(CBI
1
244;
Cuamx.
1983
69]
i
u i
nemaza
ki y
sa o
da ybiniy
giminaigiy,
p z.:
Oyp asdus
‘k au i
j
kaupa’,
6yp aym4anik
‘kas
j
kaupa
k auja’,
6yp auka,
Oyp ka,
Oyp yydx
‘mediné
pailga
ke u kampé
saga’,
6yp yub
‘didelis
s o as
ki minas’,
Oyp yai
‘Slapiy
d abuZiy
k i a‘,
Oyp yK
‘gi ny
suku is’
i
k .
[CBI
1
244;
Hapog.
cnosa
107;
Hapoa.
nexc.
15;
lOps.
66;
BPC
204].CB
1
244
6yp ,
6yp a
pag is ai
lyginamas
su
lie.
bu a
‘ke u kampis
medZio
gabalas’.
Tokiam
lyginimui,
o
ka u
i
Siy
leksemy
p ipaZinimui
neabejo inais
li uanizmais
né
kiek
nekliudo
nei
ZodZio
seman ika,
nei
jo
one ika.
Lie.
bu a,
u édama
gausy
sa o
Saknies
lizda
(p z.,
ba ys
‘minia,
k ii a‘,
bu i
‘ elk i
;
k i a;
na plio i;
s aidy i;
spa dy i’,
ba iaa
‘gausiau’,
bi ys é
‘daugybé’,
bi y is
‘bi iuo is,
debesuo is,
ni 3 i‘,
bii i io i(s)
“ elk i(s)
j
bi j,
niauks y is’,
bu élé,
bu iké
‘lapelis
su
am
ik u
eks u’,
bu ena
‘su el y
si ily
ku kolas’,
bu ikas
‘a pjau as
gabalas’,
bu o as
‘g ums uo as’,
bu uo as
‘languo as’,
bu uklis,
bu ukslis
‘kas
iebus’
i
k .
(LKZ
12
1185-1188,
1200-1201,
1203]
kaip
ik
i
y a
a
leksema,
ku iq
u i
pasiskoline
ne
ik
giminiSkos
la iy
Snek os,
p z.:
bii a
‘k ii a,
kaupas’,
bi is
‘daugybé,
k ii a’
[ME
358],
be
i
isi
y y
sla ai.
6yxanki
(xyxanki)
‘buozgal iai’
(;
byxanki
ax
xHexdus
y
Oandue;
Ky
xanki
susdssays
%x46w).
G e imoje
Miegdny
(b .
.
Ma yun)
apylinkéje
xyxanki
jau
i
eiSkia
‘ a liukus‘[(Cb
2
154],
0
T aky apylinkiy
bal a usiy
Snek oje
u imas
i
ecias
buozgal iy
pa adinimas
—
yxanxi
[CBI
1
498].
Tu bi
klaidinga
bi y
many i,
kad
Sie
ys
o
pa ies
objek o,
galima
saky i,
lygiag eGiai
a ojami
ski ingos
ne egulia ios
one ikos
i
labai
pana%iai
skamban ys
pa adinimai
a pusa yje
nebi y
giminaiciai,
.y.
ieno
i
o
pa ies
Zodzio
iSk aipy os
o mos.
O
nedésningus
o my
k aipymus
isais
a ejais
sukelia
ySio
p a adimas
a p
o mos
skambéjimo
i
jos
eikSmés
(dél
o
i
kendia
o ma).
AiSkiausias
i§
jy
i
maZiausiai
iSk aipy as
—
6yxanki,
ku iam
p adziq,
emian is
i§
esmés
jo
seman ika
( am
né
kiek
nep ieS a auja
jo
geog a ija
i
mo ologija)
i
skambéjimo
panaSumu,
g eiGiausiai
u éjo
duo i
lie.
buozgal iai.
Bal a usédami
pi miausia
jie
bus
jgije
sla iskqa
maZybine
p iesaga
120
“ki
(plg.
analogiska
a ejj:
lie.
me i é=>
b .
ManTémKa
i
pan.).
Véliau
jau
6y6x ansKi
oliau
sla édamas
sla y
kalboms
nelabai
jp as us
-xI-
i
-NBK-
p iebalsiy.
junginius
dél
leng umo
a i
iS e é
j
-x-
i
-nK-,
0
nejp as a
d ibalsj
su ienbalsino
j
y
[plg.
LKB
128].
I
okiu
bidu
lie.
biozgal iai
adap uodamiesi
bal a usiy
kalbos
s uk i oje
bus
pa i e
bal a usiSkais
6yxanxi.
PanaSiai
bus
a si ike
i
su
b .
yamanki
<
lie.
buoZgal iai
[
Z .
LKB
128].
Be
abejo,
u éjo
bi i
pana’i
i
nag inéjamujy
xYxanki
aida
i8 lie.
biioggal iai,
ik
a,
galimas
daik as,
jy
p adinis
5—
galéjo
bi i
nedésningai
pakeis as
j
x
dél
eg esy inés
an ojo
skiemens
-x-
asimiliacijos,
o
gal
i
dél
ki y
p ieZasziy.
6yx4xa
‘me alinis
dalgio
gal os
j a as’
(:
Byxska
—
y
uSna
—
Tam
1
poMeHb,
npsignaua
uanaya).
Tai
e as
li uanizmas,
kiles
i5
os
pa
eikSmés
lie.
buozakys
‘g andelé,
ku ia
dalgj
j e ia’
[LKZ.12
1169]
i
igijes
daba ine
sa o
o ma
b .
Snek os
di oje.
Dél
lie.
Saknies
buoz-
=
6yx-
Z .
LKB
128.
uéynana
‘Zioplys,
éplys,
k éSa’
(:
Uéynana
au4,
uacypdsina,
nawa nemKa)
—
lie.
Gaupa
‘i8 epélis,
i8siZiojélis,
Zioplys’,
plg.
da
Giadpyné
(Gdupyné),
Giaup iné
‘kas
nuola
Giauposi,
aiposi’,
ciaup is
‘ aipy is’.
y ans
( y yns,
y én )
‘di inis
asi iklis
kol
da
a poje’.
Tai
ly ys,
g eidiausiai
a si adusios
kon aminuojan is
lie.
gigélis
(gegélis)
‘asi iklis
kol
a poje’
i
b .
kykanb
(xyxyns,
xyx6ns)
‘ augé’
[CBT
2
561]
Zodziams.
Kon aminacija
Gia
jmanoma.
Abi
ealijos
pas a uoju
me u
dél
ag okul i os
paZangos
spa iai
i
a osenos
aukiasi
(a
pasi auké)
i
ie iniy
Zmoniy
(ypaé
jaunesniy)
maZai
bé a
zinomos
a
gi dé os.
Ka u
su
ealijy
nykimu
pagal
skambéjima
gana
panagiis
lie.
gigélis
i
b .
xykanb
jy
pa adinimai
bus
liejgsi
{
iena:
gigélis
jam
bus
pe eikes
sa o
eikSme
i
abu
lie u iskus
ska dZiuosius
Baknies
g
(pagal
ku iuos
pas a asis
i
gali
bi i
e imologizuojamas).
I
aip
a si ado
abiem
ealijoms
bend as
nejp as as
naujas,
jau
bal a usiSkas
Zodis
y anb
( y yap),
aiskiai
p aplé es
sa o
u inj,
igijes
abiejy
ealijy
eikSmes
—
‘ auge’
(:
Ty an
—
3apki
sépHna,
saani e;
Ty ém
36ipani
na
x a
y
an oxy;
T'y yns
simnésum
usineus)
i
‘asi iklj’
(:
Ty an
pacu6a
—
andéyKa
Taxda
—
apéuKi
aayub;
Ty ynb
w imaiKkami
pacuéup;
Ty énb
epi
pacuéub,
a
nasHéi
—
énauxa).
Tai
aki aizdziai
odo,
kad
bal a usiy
i
lie u iy
Snek y
kon ak ai
Sioje
e i o ijoje
bu o
labai
ak y iis,
umpi,
aiSkiai
u in ys
bal a usi8ka
k yp j
i
i iamojoje
Snek oje
su o ma o
maZai
ku
gi dé us
naujus
kon aminacinius
elemen us.
nanyuxi
‘iS
si ily
megz os
cempés’
(:
Tanyuxi
—
anagKi
aséuam
3
Hi ak).
Palygin i
e as
deminu y inis
edinys
su
p iesaga
-ki-
=
b .
nanyul
‘Slepe és
is
Siaudy,
si ily’
i
pan.
B .
nanyul
daba
kiek
daZniau
pasi aiko
pa ibinése
su
Lie u a
&nek ose
[CBI
3
466].
Sen.
u.
k.
uZ iksuo a
ly is
nénys
‘apa as’,
kildinama
i8
u ky
papué
‘ba as’
[OCPA
3
203],
one iSkai
negalé y
bi i
b .
nanyui,
nanyuxi
giminai e
( u.
-4-
b .
iSlaikomas,
ik
sukie inamas
[PHB
406,
408].
Neabejo ini
b .
leksemy
nanyui,
nanyuxi
giminai iai
y a
lie.
Snek y
papiiai,
papi és
‘8
si ily
a
i eliy
megz os
Slepu és’
[LKZ
9
391]
«
pa ip i,
i&nykus
Saknies
nosiniam,
plg.
os
pa
kilmés
lie.
papas
[LEW
536].
121
kaip
en),
p z.,
Kpau nu
sc .
Tai
odo
okio
lie u iy
kalbai
bidingo
i imo
isuo inuma:
an,
en»
un,
in
désnis
eiké
ne
ik,
kol
@ia
kalbéjo
lie u iskai,
be
i
éliau.
P iebalsis
/
p ieS
e
ipo
balsius
cia
a ojamuose
li uanizmuose
(kaip
i
ki u
y y
aukS aidiy
lie u iy
Snek ose)
y a
kie as,
o
e
iS i es
ja,
p z.,
na aci
€
lie.
a m.
lagés’ai
~legésiai,
nnack6ui
(nnackani)
=
lie.
a m.
plaiskdnes
~
pleiskanés,
aip
pa
JI u yns
<
lie.
a m.
Lu i upi's
=
lie.
a m.
La i upis
(plg.
g e imy
y y
dziiky Snek os
lsdas
~lédas,
aip
pa
lo‘ks’
~
léksiu,
ka ls"
~kiaalé,
dzi.dels'
~didelé
—
LKT
353,
354,
394).
P iebalsis
n
(kie asis
i
minkS asis),
eidamas
p ied
gomu inius
,
g,
kaip
i
isoje
lie u iy
kalboje,
ia
a iamas
su
aiSkiu
gomu iniu
a spal iu
( a
a spal j
u i
i
isi
sla iski
Zodziai,
p z.,
GéneubKi
*bal u is’,
uénenbKkaa
‘liesu é’,
xOxneupkaa
‘sudZi i u e’,
in ip iunix
‘ ingia yké é’,
KapouenbKi
‘ umpu is’,
xanéubxi
‘na iukai
(p z.,
Siaudy)’,
kpécuenbKia
‘ audoniukai’,
Jli siuxi
‘kaimo
a das’,
pwixouki
‘ udu is’,
pyuKin i
‘ unkeliai’,
cn4a3eubki
‘saldu is’,
mypnduenbKia
‘Siu kS is’,
paneppinka
(saponi uxa)
‘ ale ijonai’,
Bia pa
‘upés
a das’,
3aap6seubKi
‘s eiku is‘,
xana3iuKa
‘geleziné
gy a e’,
wh
pHeHKIA
“ iebudiai’
i
k .
Toks
p iebalsio
n
a imas
odo,
kad
daba inés
bal a usiy
Snek os
subs a as
ik ai
bu o
lie u iy
kalba,
da
plg.
Tu ska
75,
90,
94-95,
108,
111,
215-216,
2
193-194.
Snek os
li uanizmy
one inéje
sis emoje
gana
neblogai
a sispindi
i
Cia
iSnykusios
lie u iy
Snek os
pi moji
dz ika imo
ypa ybé
—
a ika y
&
dZ>c,
dz
p ieS
a,
u
ipo
okalizma
—
bidinga
g e imoms
lie u iy
y y
dziky
Snek oms
(plg.
LKT
352, 353,
394;
LKA
94-96,
Zemél.
80).
Tokie
li uanizmai,
kaip
ax6us
“akuo ai’,
Byuasiu
‘kaimo
a das’,
uéynana
‘ épla’,
Asiasacém
‘DidZiasalis’,
[say yun
‘kaimo
a das’,
'p6asa
p6sapa,
Camaniua
‘pelkés
a das’,
Csinudun,
c ouapas
‘muS i
kiaudinius
i8
a im iniy’
i
k .
odo,
kad
jie
u éjo
a si as i
is
ie inés lie u iy
Snek os
a o yjy
lygiy
“akudcai,
*Bu.ca iec‘ai,
“c’a ipala,
*Dz‘aug inai,"G iiodz’a’
aZe as,
°
Samanic‘a,
"
S incdni’s,
“s ac’ ioc
i
K ,
ku ios
bal a usédamos
ilgainiui
pa i o
daba inémis.
An oji
lie u iy
dziika imo
ypa ybé
—
&
dZ>c,
dz
p ieS
i,
ie
—
isnykusioje
lie u iy
Snek oje,
be
jokios
abejonés,
i gi
bus
bu usi
( q
miisy
y imy
duomenimis
pa i ina
jai
g e imy
lie u i8ky
Ji a o
i
RamaSkoni j
Snek y
duomenys,
p z.,
pajilguoci
‘pailgi‘’,
scipinai
‘s ipinai’,
sédzi
‘sédi,
upi‘,
da
plg.
LKT
394),
aciau
i8
u imy
li uanizmy
one ikos
nieko
apie
ai
sp es i
nejmanoma
dél
su apimo
su
bal a usiy
kalbai
bidingu
Sio
ipo
dzika imu.
IS
akcen ologiniy
lie u ybiy
bi ina
paminé i
Snek os
li uanizmuose
aiSkiai
gi dima
jy
mi8 iyjy
d iga siy
lie u iSkq
i ap ade
p iegaide.
Cia,
kaip
i
g e imose
lie u iy
Snek ose,
pi masis
okiy
d iga siy
sandas
pailgéjes,
p z.,
Lw6y.necKi
p d.,
ay.apKa
‘dulkés’,
Jli si.uxi
‘kaimo
a das’,
Mi.pxnimxi
‘kaimo
a das’,
My-auasiun
‘kaimo
a das’,
Pii.mma
‘p d.’,
Pa.mmuxa
‘p d.’,
Cai.pxi
“kaimo
pa adinimas
Lie u oje’,
plg.
lie.
a m.
s i. ka’s
~
S i kos,
Bi.u pa
“upés
a das’
i
k .
Li uanizmy
i agalés
p iegaidés
skiemenyse
analogiSko
an ojo
sando
pailginimo
negi dé i,
p z.,
Bpyu a,
OypOanxi,
JIsuu ynp
i
k .
128

G eiGiausiai
dél
lie u iy
kalbos
j akos
eje as
Snek os
daik a a dziy
y a
os
pa ios
giminés
a
o
pa ies
skaidiaus
kaip
i
a i inkami
lie u iy
kalbos
ZodZiai,
p z.,
pa6ens,
plg.
lie.
g éblys,
ki y
b .
Snek y
i
jy
lk.
hpa6ai;
néyani,
plg.
lie.
képenys,
ki y
b .
Snek y
i
jy
lk.
néyanp;
Teicaun
(apa,
y .
g.),
pig.
lie.
iks an is,
b .
icasa.
Ig
lie u iy
kilmés
sin aksés
elemen y
miné inos
Ga
gy ai
a ojamos
kai
ku ios
lie u iSkos
kons ukcijos,
ku iy
ki ose
bal a usiy
Snek ose
i
jy
lk.
neZinoma..
Tai
isy
pi ma
lie u iSkas
dalies
kilmininkas,
p z.,
Mayexa
apéyak
kynina;
[p6u ui
ho
shasay
Gund;
Bou
y
maué
wacyKannux
ui ax,
plg.
lie.
Pi ko
a id,
b .
Kynina
apéuxi.
Biidinga
Siai
Snek ai
i
neapib éZ o
kiekio
kilmininko,
ku io
objek as
ibojamas
laiko
ukmés
( umpam),
kons ukcija,
p z.,
Mas iup
mae
kasécay;
Jai
MHe
Hax4.
Si
kons ukcija
sla y
kalboms,
apsk i ai
iman ,
a odo,
neZinoma.
Ja
isais
a ejais
jose
pakei ia
galininkas,
p z.,
b .
Tlas iup
mHe
cyKéuky.
TaCiau
ji
isai
analogi8ka
y y
Lie u oje
plagiai
a ojamai
kons ukcijai,
ipo
Pask6link
man
peilio
(a klio,
ki io),
plg.
LKG
24-25.
Va ojamas
Sioje
Snek oje
i
aiSkiai
lie u iSkos
kilmés
siekimo
kilmininkas,
p z.,
Mpwméy
xaud;
Mpwéxay
OuuKd
(kapésw,
cans),
plg.
lie.
A azid o
bil iy,
b .
[ppmoy
wa
Kani
(3a
xaném)
i
k .
Palygin i
Ga
gy ai
a ojamos
eiksmaZodZiy
bii ojo
sudu inio
laiko
kons ukcijos,
sakinyje
ykdandios
a dinés
a inio
dalies
unkcijas,
p z.,
A
sacuyyu
Guy;
Buy
naméymu
y
wxdény;
Mpwpémn
Ony
aswudx;
And
Ownd
npwpémn
nays
Kins;
Ta a
Owy
ababiymm
cxypai
i
k .
Kons ukcijos
g ei¢iausiai
pe im os
i§
dia
iSnykusios
lie u iy
Snek os.
Jos
i
daba
lie u iy
kalboje
gy ai
a ojamos,
o
sla y
kalbose
jas
y a
pakei usios
eiksly
o mos.
Kad
jos
i8
ik o
y a
a i inkamy
lie u iSky
kons ukcijy
e iniai,
galé y,
miisy
nuomone,
pa i in i
i
Ga
iSgi s as
pasakymas
A
payxd
ne
Bisseyuu,
a
mauka
TO
—
Biasena:
ak
Ko ,
ku is
y a
paskiemeninis
g ynai
lie u i8ko
sakinio,
misy
uZ aSy o
i
lie u iskame
Ji a o
kaime
Vilka’
a3
neasii
ma'‘ ’us,
a
Se5ku’
ma ’ad
—
kap
kacinas
paka ojimas
[plg.
da
Bal .
63].
Snek oje
iSlike
li uanizmai
né a sus inge.
Jie
nuola
kin a,
bal a uséja,
i8
lé o
da osi
nejaudiama,
dyla
i
k aipoma
jy
seman ika,
li uanizmy
mazéja.
Bal a usiams
s e imas
d ibalsis
uo
Gia
daZniausiai
iS e s as
j
o(:Mpéa3a
BO3apa,
ax6ua),
pasi aiko
i
j
y
(
apya,
6yxanxa,
Gyx5xa);
lie u iy
au
—j
oy
(Jl6yxica
py ap i),
j
a
(Kaxapauxi)
a
j
¥
(Kykap$4Ki);
d ibalsis
ai
—
ja
(:
yacxan{,
naack6us);
ei
—
j
9
(:
pSunonbxa)
i
pan.
Sla iSkos
one ikos
eikiami
kie éja
kai
ku ie
p iebalsiai
(Byuasius,
Caipanu,
pdiic u).
Salia
leksemos
Ka im
idu iniosios
ka os
a s o ai
sako
i
kn ima,
g e a
Banna,
panu apdTH,
Bipuind,
nanwyx
a
ik
ne
daZniau
isgi s i
sakan
pana,
BamiabaTH,
Bapulnd,
nanwyK
i
pan.
Lie u iSka
kaimo
a da
Ma yuu,
kai
kas
jau
a ia
susla in a
Mahyuu,
o
iks a,
ingia ks e
spds us
Cia
isuo inai
adina
ik
ixce4,
in ippunix,
ndc ka.
IS
d iejy
ski ingy
lydiy
i
eikSmiy
leksemy
ka ais
susi o muoja
iena
su
abiejy
eikSmémis
( y am
< i én
i
xyKanb),
pasi aiko,
kai
uZmi S ama
129
leksemos
nuosa a
eik8mé
i
ji
jgyja
ki o
ZodZio
eikSme
(acixi
<
lie.
4Sakos
a ojama
eikSme
‘padaigos’)
i
k .
Visa
ai
odo,
kad
aip
a édami
p ie
bal a usiy
kalbos
sis emos,
ie
Snek os
skoliniai
kuo
oliau,
uo
labiau
ols a
nuo
sa o
pi minio
Sal inio,
labiau
silps a
a
isai
nu iiks a
ySys.
7.
T ados
S aipsnyje
iskel osiosios
Kamojij
apylinkiy
bal a usiy
Snek os
ypa ybés
li uanis ikai
s a bios
keliais
apsek ais.
1,
Cia
a ojamoji
lie u igkos
kilmés
leksika
y a
glaudiiausiai
susijusi
su
g e imy
_lie u iSky
e i o ijy
als ie iy
gy enimu,
jy
gamyba,
bui imi,
pap o iais,
kul ii a.
Neabejo inai
isa
ji
y a
os
bal a usiy
Snek os
i
g e imy
lie u iy
Snek y
bend osios
leksikos
dalis.
Ji
i§
esmés
papli usi
isoje
lie u iy-
bal a usiy
kalbinio
pa ibio
sla i8ky
Snek y
zonoje
i
y a
gy as
liudininkas,
pa i inan is
lie u iSkqa
y
e i o ijy
daba iniy
Snek y
subs a inj
pama a.
Ka u
Gia
i8kel a
kele as
naujy
li uanizmy,
ki u
pa ibinése
su
Lie u a
bal a usiy
Snek ose
neuzZ iksuo y.
Tai
acdxi
‘padaigos’,
6pyuayni
‘uzdZi i e
méély
lui ai
an
ka és
Sony‘,
6yp a
‘gabalas’,
6yxanki
‘buozgal iai’,
6yxSxa
‘me alinis
dalgio
gal os
j a as’,
uéynana
‘ éplys’,
nanyui
‘i8
si ly
megz os
cempés’,
namaiinémka
‘kas
pa’iepiamas’,
c a6a4
‘misa’,
mHinéus
‘Enypé i’,
xYyxanki
“buoZgal iai’
i
k .
Visa
ai
odo,
kad
i iamoji
bal a usiy
Snek a
dia
susi o ma o
an
lie u iSko
subs a o
pama o.
2.
Snek oje
uzZ aSy ieji
leksiniai
i
seman iniai
lie u iSkos
kilmés
e iniai,
Pp z.,
némbKa
c
péukamm
‘polka
su
agudiais’,
xanazduxa
‘geleZiné
gy a é’,
upiuéys
‘Zydé i
(ja ams)’,
xigdus
‘mé y i
(bul es);
mas i
(dan is)’,
nanycui
‘plauké i
(ja ams)
i
k .,
a spindin ys,
be
ki a
ko,
e nog a inius
Zmoniy
gy enimo
b uoZus,
pa i ina
lie u iSko
subs a o
pédsakus.
3.
Nemaza
dalis
Ga
a ojamy
ie y
a dai
—
anden a dziy,
kaimy
a dy,
smulkiosios
oponimikos,
aip
pa
an oponimikos,
p z.,
Raynu
‘kaimo
a das’,
Tipsigu
‘Iauko
a das’,
JI6yxica
$y api
‘lauko
a das’,
Kapa
‘g io io
a das‘,
Camaniua
‘miSko
a das’
i
k .,
odo,
kad
ia
gy en a
lie u iy.
5)
eiginj
pa i ino
i
kai
ku ie
3nek os
in o man ai,
p ipazine,
kad
jy
é ai,
seneliai
i
p oseneliai
kalbéje
lie u i8kai.
4,
Snek os
one inéj
sis emoj
iki
iol
i8like
kai
ku iy
lie u iy
kalbos
one ikai
biidingy
elemen y.
Taigi
Gia
iSlikes
s eikas
bal y
ilgasis
4
ZodZio
kamieno
d iga siy
an,
en>
un,
in
bei
p iebalsio
n
p ieS
k,
g_lie u i8kas
gomu inis
a imas
ne
ik
li uanizmuose,
be
i
sla iSkuose
Zodziuose.
Li uanizmuose
aiskiai
gi dima
mi8 iyjy
d iga siy
i ap adé
p iegaidé,
pailginan i
pi majj
jy
sanda,
kai
ku ie
lie u i8kos
mo ologijos
i
sin aksiniy
kons ukcijy
likudiai.
Visa
ai
neabejo inai
odo,
kad
Sioje
e i o ijoje
asimiliuo oji
lie u iy
Snek a
p iklausé
y y
auké aidiy
pun ininky
Zadininky
y y
dziiky
Snek ai.
130
Li e a i a
LLT
Tpunasenxene
9.
H.,
Manxesua
10.0.
Hexo opne
HeoO une
MHKpOCHCTeMH
B
AMANeXTHOM
C pyk ype
Genopyccxo o
opopa
oxpec uoc ei
Onca
//
Bal is ica,
1979.
T.
15
(1).
P.
52-65.
benapycxa-pycxi
cnoynix.
Muncx,
1988.
T.
1.
Biiga
K.
Rink iniai
aS ai.
V.,
1961.
T.
3.
Bauxesiy
LK.
Kpaésn
cnoyuix
ycxomnai
Ma inéyu um.
Miucx,
1970.
Nass
B.
Tonxoswi
cnosaps
x Bo o
pemMKo o
pyccko o
s3uka.
Mocxea,
1955.
T.
1.
O mana i an
cnoyxix
Genapycxaii
Mosu.
Mixcx,
1978.
T.
1.
@acmep
M.
S umono mueccni
cnogapspyocko o
suka.
T.
1.
M.,
1964;
T.
3.
M.,
1971.
O masa iwu i
cnosuix
yxpalucsxol
moan.
Kui,
1982.
T.
1.
WOpyanxa
I'.©.
Hapomiae
su sopxae
cnopa.
A—JI.
Mincx,
1981.
Ka owicz
J.,
K y iski
A.,
Nied&wieds-
ki
W.
S ownik
jezyka
polskiego.
Wa szawa,
1902.
T.
2;
1915.
T.
6.
Lie u os
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s ymo
Zinynas.
V.,
1976.
D.
2.
Jlayso e
10.A.
Cnosaps
6an 3mos
B
CnaBAHCKHX
sauKax.
Jlenuu pas,
1982.
Laumane
B.
Zi ju
nosaukumi
la ie3u
aloda.
Riga,
1973.
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch.
Heidelbe g-Go ingen,
1955-1962.
Lie u iy
kalbos
a lasas.
V.,
1982.
T.
2.
G ina eckiené
E.,
Macke i
J.
Kai
ku ios
bal a usiy
li uanizmy
one ikos
ypa ybés
//Lie u iy
kalba
i
biling izmas.
V.,
1988.
P.
123-131.
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
V.,
1976.
T.
3.
Lie u iy
kalbos
a més
(Ch es oma ija).
V.,
1970.
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
T.
12.
V.,
1968;
T.
9.
V.,
1973.
G ina eckiené
E.
Bui ydziy
apylinkiy
(Vilniaus
aj.)
lenky
Snek os
li uanizmai
//
131
LT
Hapoa.
nexc.
Hapog.
cnoga
Hapoa.
cnopa s.
—
PBC
PAB
ca .
CPH
Cum.
1983
SV
TCBM
Tu ska
3
napos.
cnoyH.
Kus.
cnoga
132
Lie u iy
leksikos
i
e minologijos
p oblemos.
V.,
1991.
P.
47-64.
Lie u iy
pa a dziy
Zodynas.
T.
1.
V.,
1985;
TAQSV
7)
1989.
Tpunaseuxene
9.,
Manxesus
10.0.,
Pomanosws
E.M.,
Ye6epyx
E.H.
Bu osas
JIEKCHKa
AMTOBCKONO
NPOMCXOAACHHA
B
3aMa
AHO
Benopyccum.
/
/Lie u iy
e minologija.
V.,
1975.
P.
163-202.
Mixpa ananimia
Benapyci.
Minck,
1974.
Miilenbachs
K.
La ie3u
alodas
a dnica.
Papildinajis,
edigéjis,
u pinajis
J.Endzelins.
Riga,
1923.
T.
1.
Miisy
kalba.
V.,
1989.
Sas.
5.
K iklys
B.
Misy
Lie u a.
Lie u iy
enciklopedijos
leidykla.
Cikaga,
1964.
Hapoguan
nexcixa.
Mincx,
1977.
Hapoguae
cnosa.
Miucx,
1976.
Hapoguaa
cnosa sopyacus.
Mincx,
1979.
Tlomcxue
opopy.
Munck,
1973.
T.
1-2.
Pycocxo-Genopyccxui
cnopapp.
Muucx,
1982.
T.
1.
Pyocxuii
sank
B
Benopyccum.
Munck,
1985.
Cnoynix
Genapycxix
apopak
nayHowa—3ax0qHAK
Benapyci
i
ae
na pani a.
Miucx,
1979-1986.
T.
1-5.
Cnosaps
pycckux
Hapogunx
osopos.
JleHHx pas,
1966.
Bun.
2;
1968.
Bun.
3.
Cusmxosia
T.0.
Ma opuan
ga
cnoyuixa
Tpogsencxa
po6nacui.
Mincx,
1972.
Cusam«osia
T.©.
Cnoynix
Mpossencxan
po6nacui.
Mixncx,
1983.
Endzelins
J.
Senp iSu
aloda.
Riga,
1943.
Iancxaa
H.M.
u
ap.
Kpa xui
o umono ueckhi
cnopapb
pyccko o
asnika.
M.,
1971.
Tnymayanban
cnoyHix
Genapycxai
Mosu.
Mincx,
1977-1984.
T.
1-5.
Tu ska
H.
O
pows aniu
polskich
obsza éw
jezykowych
na
Wile iszczyZnie.
Wilno,
1939.
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
kalbos
kilmé.
V.,
1984.
T.
1.
3
wapogna a
cnoyuixa.
Mincx,
1975.
2Kuoe
cnogza,
Mincx,
1978.
JIATYAHH3Mbl
B
BEJIOPYCCKOM
TOBOPE
OKPECTHOCTEA
KOMAM
NIOCTABCKOYO
P-HA
BEJIOPYCCHU
Pex ome
1.
B
osope
yno peOimeman
neKcuka
NMTOBCKOTO
NPOHCXOKACHHA
ABIACTCA
HEOTBEMJICMOH
YACTbIO
JIEKCMKH
COCeAHMX
JIMTOBCKHX
TOBOPOB,
HAXOAAIUMXCA
Kak
Ha
Teppu opum
Jiu sw,
ax
u
Benopyccum.
Ona
TecHo
caa3aHa
C
2H3HbI0,
OnTOM,
OObMaaMM
M
KYJIbTYpOM
BOCTOWHO-AyKITAaHTCKO O
NMTOBCKOTO
Cena
H,
KpoMe
mpoye o,
TOBOpHT
©
TOM,
4TO
ASHKOBaA
CHCcTeMa
MCcneayemo o
GenopyccKo o
oBopa
34eCb
o6pa30namacb
Ha
OCHOBe
JHTOBCKO O
Cy6c paTa.
2.
B
c aTse
w3y4aeMble
IMTOBCKME
JIeXCHYeCKHe
M
CeMaHTMYeCKMe
KasIbKM
TOBOpa.
OTpaxkaloT
TaKXe HEOCHOpHMHe
CleaW
MTOBCKO O
cy6c pa a.
3.
Hemanaa
yac b
uccneayemux
coOcTBeHHHX
MMeH
-
Ha3BaHM
AepeBHeH,
TMAPOHMMOB,
YPOUMI,
TaKxe
GaMWJIMH
HOCHTeNeH
TOBOpa
-
ABIAIOTCA
JIMTOBCKOTO
MPOMCXOX%ACHHA
M
NOATBEPXAAaIOT
MHEHME
O
TOM,
ITO
Ha
HCCIeAyeMOM
TeppHTOPHK
CPaBHMTeNbHO
B
HeAaBHOM
NpOWOM
xMAM
MHTOBUN.
JlaHHOe
monoxeHHE
NOATBEPAAAeT
VM
HEKOTOPHeE
MECTHHE
MHGOPMaHTH
TOBOpa,
NpH3HaloMlMe,
ITO
NPOARMBEABLINE
3ACCh
HX
OTU,
ACAB
VM
NpasesAH
TOBOPHNIK
NO
JMTOBCKH.
4.
B
a3bikopoii
cuc eme
opopa
40
CMX
Op
COXpaHWIMCh
TAKE
H
HEKOTOpHe
QNCMCHTH
JIMTOBCKOH
QOHETHKH,
aKUeHTYalMH,
MOpPOIO MH
MW
CMHTAKCHCa.
Ha
ocHope
wccneayemo o
Go aTo o
MaTepHana
B
CTATLE
AeMAeTCA
NpeAMONOKeHHe,
ITO
’
cyOc pa auii
mmTopcKui
opop,
Ha
OCHOBe
KOTOpo O
CopMMpoBAICA
HCCHeAyeMBIA
Genopyccxui
osop,
Osi
WHTOBCKMA
TOBOP
BOCTOYHO-aYKIITaHTOB
NYHTHHMHKOB
2KANUHHHKOB
A3YKOB.
LITUANISMEN
IN
DER
BELORUSSISCHEN
MUNDART
DER
GEGEND
VON
KAMOI
(BEZIRK
PASTAVI,
BELORUSLAND)
Zusammen assung
Es
we den
die
in
de
Munda
on
Kamoi
o liegenden
lexikalischen
bzw.
seman ischen
Ube se zungslehnwo e
sowie
einige
phone ische
und
g amma ische
Elemen e
li auische
He kun
un e such .
Sie
zeugen
da on,
daB
diese
Munda
als
Subs a
de
li auische
os auks ai ische
Dialek
(de
de
Pun ininkai
-
Zadininkai
-
Dziikai)
zug unde
lieg .
133