Leksinės gudų lietuvybės

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS Vytautas RIMSA LEKSINĖS GUDŲ LIETUVYBES K.Būga, išnagrinėjęs Gudijos vietovardžius, padarė išvadą, kad abartinėje Gudijoje prieš dregovičių ir krivičių atėjimą gyveno baltail. Knygoje "Aukštutinės Padneprės lingvistinė analizė" V.Toporovas ir O.Trubačiovas taip pat padarė išvadą, kad nuo seniausių omų baltai buvo pagrindinis Aukštutinės Padneprės etninis komponentas?. V.Sedovas teigia, kad dauguma Dnepro ir Dauguvos aukštupių gyventojų — nutautinti baltai, o ne atvykusių slavų palikuonys“. Valdajaus — Aukštutinės Padneprės antropologinis kompleksas, kuriam priklauso rytų lietuviai, gudai ir Aukštutinės Padneprės rusai, iš esmės sutampa su Pabaltijo kompleksu, lokalizuojamu rytiniame Baltijos jūros pakraštyje, t.y. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir senovės prūsų žemėje. V.Sedovo teigimu, gudų etnografiniame plote aptikta daugiau kaip 1000 baltiškos kilmės vandenvardžių. Senovės rusų rašto paminkluose dauguma gudų upėvardžių yra baltiškos kilmės. Rasta keli tūkstančiai baltiškos kilmės gudų asmenvardžių. Gudų kalboje nemaža fonetikos, morfologijos, sintaksės ypatybių, nebūdingų kitoms slavų kalboms, bet turimų baltų kalbose. Be to, yra daug gudų ir baltų tautotyros, archeclogijos ir kitokių bendrybiy. Sedovas taip apibrėžė gudų tautybės susidarymo priežastį: "vienalytis baltų substratas visoje gudų teritorijoje". Taigi patvirtinama nuomonė, kad gudai iš esmės yra suslavinti baltai. Ypač daug baltybių randama ir dar turi būti rasta šiaurės vakarų Codie (daugiausia Gardino ir Minsko srityse), kur baltai buvo suslavinti neseniai. Siose srityse aptinkamos baltybés daZniausiai laikomos neabejotinomis lietuvybémis. Daugelis kalbininkų, ypač tiriančių bendrinius baltiškos kilmės gudų žodžius, visiškai pagrįstai lietuvybėmis laiko iš esmės visas gudų baltybes. Mat daugelis gudų baltybių turi tokias ypatybes, kurios iš žinomų baltų kalbų būdingos tik lietuvių kalbai, pavyzdžiui, turi garsus š, Ž, kuriuos kitose baltų kalbose atitinka s,z ir pan. Tokių lietuviško tipo baltybiy nemaža netgi Pamaskvėje, yra Pavolgio kalbose ir kitur. Taigi galima manyti, kad plačioje rytinių baltų teritorijoje anksčiau gyveno lietuviai. 1 yom k Rinktiniai raštai. V., 1958-1961. T. 1. P. 526; T. 3. P. 499, 729-730. 1963, Ę Tonopce B. H., Tpy6avee O. H. JIMHIBHCTHIECKHA HAND THApOHHMOB Bepxuero TMoanenposba. M., 3 Cesoe B. B. Crassue Bepxuero Tlomienpossa u Moasuusa. M., 1970. C. 5. 4 Ten pat. P. 192. ; 110 Istorikas K. Jablonskis nustatė apie tris šimtus seniausių lietuvybių, aptiktų gudų rašto kalboje, vartotoje Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje“. Gausu baltiškos arba lietuviškos kilmės bendrinių žodžių ir dabartinėje gudų kalboje. Vertingi ir G. Cychūno, E. Grinaveckienės, M. Grynblato, J. Karskio, J. Laučiūtės, V. Martynovo, A. Nepokupno, J. Otkupščikovo, V. Sedovo, V. Toporovo, V. Urbučio, A. Vanago, A. Veržbovskio, A. Vidugirio bei kitų mokslininkų baltiškos kilmės gudų bendrinių žodžių tyrimai. J. Laučiūtė nurodo apie 1000 baltiškos kilmės gudų žodžių lizdų. Šiame straipsnyje aptariamos tik kai kurios bendrinės gudų kalbos leksinės lietuvybės, patekusios į "Gudų-rusų žodyną". Gudų (g.) 6oyasz-ira "žioplys, mulkis", plg. tarmių 6oy-43-i-1a "smaigas, kuriuo varomos žuvys į tinklą" (: lie. bal-d-as "tokia lazda ar smaigas žuvims baidyti", bdl-d-yti "belsti, trankyti", bėl-s-ti; plg. dar bal-d-uonis "kas baldosi, naktibalda" ir kt; lietuviškos kilmės ir gudų priesaga -iza, plg. lie. -ila); g. 6pdsz-aus "braškėti, traškėti", plg. lie. bražg-inti "braškinti, traškinti", br4zg-inti "t.p." ir kt; g. Gpasax-dus, plg. lie. brazd-ėti ir kt.; g. 6puns-ays "braidyti, šlepsėti" (lie. brefid-a, bris-ti); g. Opwuc-ųi (lie. bris-ti); g. Gpun-Aus (lie. brin-k-ti); g. 6yp-A-ius "kunkuliuoti", plg. lie. buf-l-yti "burbuliuoti, įkišus snukį; purlyti, turlyti", bur-l-ioti "valgyti laistant, tepti, murzinti", bur-J-ūs "kuris lengvai teršiasi", bur-l-iufigé "1. skystas purvas; 2. prasta sriuba", bur-l-ėkt (kritimui į vandenį žymėti), bur-I-ėnti "burlenti, mekenti", bur-I-ys "kas burlena (ppr. apie aviną)" ir kt.; g. eape-dAb, edpe-ans (: lie. varv-al-is, varv-el-is "lydyti banginio ar ruonio taukai", varv-ėti, plg. vafv-al-as, varv-én-ti, vafv-in-ti, vafv-as "lašas" ir kt); g. eių-in-a (: lie. vy-t-in-ė "vytis, rykštė", vy-t-is "t.p.", vy-t-i "sukant gaminti (virve)"; g. 2p361-iew "neapvažus, graikStus; pasipiitéliskas" (: lie. grebl-ys "greblas žmogus; šveplys", grebl-tioti "greblai kalbėti, švepluoti", gréb-ti "griebti": gréb-ti; dėl g. žodžio reikšmės plg. grėbl-idti "negražiai grabalioti; nenoromis grėbti; grėbstyti"); g. 2p3O1-x (: lie. grébl-ius "supiltas kelias per raistą; pylimas", gréb-ti), g. 2p36-ųi (lie. gréb-ti), a6-2p36-ųi (: lie. ap-gréb-ti, ap-gréb-styti); g. zyz-eas "riestainis" (: lie. gug-ti "linkti", plg. gug- &lis "1. susukti plaukai ant kaklo; 2. kepurės snapas" ir kt); g. xeX-x-ayub "čepsėti", plg. lie. žvan-g-s-ėti, žvan-g-ėti, Zvén-g-ti); g. xy4-d "baisybė, klaikybė" (lie. Žžud-yti); g. 3a-apwn-a "murzius, nevala", 3a-4pufn-ayub ""nuvalkioti, nudėvėti" (: lie. drib-ti "glebti, tižti, smukti", plg. drib-s-a "apsileidėlis, tinginys", drib-k-us "kas sudribęs, drimba; apsileidėlis" ir kt.); g. 30-KdYyx-aybs (: lie. kaūkėti, plg. už-kaūk-ti); g. KaKa-1dw-Ka "neriamasis virbalas" (: lie. kakl-as, plg. kakl-is "prietaisas sunkumams, kroviniams kiloti", kakl-iūk-as ir kt.); g. xa1-4-u6dy» "šlubčioti" (: lie. kul-d-ūoti, plg. Ei tu, šlubi, kur kuldioji?!; kul-d-ūnkšt "buldu, baldu", kūl-ti); g. xa1-ėwu» "šalti", plg. la. at- kal-a "lijundra, apšalas", ap-kal-a "t. p.", lie. kal-ėnti (sušalus dantimis); g. kéy- 5 Jablonskis K. Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje. K., 1941. D. 1. 6 Jlayweome IO. A. Cnosaps Ganmvamos B CaBaKCKHx s3bikax. JI, 1982. 7 Benapycxa-pycxi croyuix (nox pax. K. K. Kpanisu). M., 1962. 111 3-aup "tepti, teršti, murzinti", plg. lie. kiau-ž-alai "puvėsiai, šlamštas", kiau-2-01 "1. darytis išgaubtam; 2. akyti, darytis puriam, trupiam®, kiati-z-eris Zioplys, neiSmanélis", kiau-z-is "pagalys, buožė", kiau-l-ioti "bjauroti, teršti" ir kt.; 8 Kix-1-dū "apsnūdėlis", plg. lie. kéZ-I-ys "1. neūžauga, keZas; 2. ištiža, vėpla", kéZ-1-6ti "kėz-linti", kiž-as "žmogus, kuris pyksta dėl niekų" ir kt.; g. KiA-3-dųups "(į)žaboti, kamanoti", plg. lie. įsi-kil-p-auti; g. xiut-34s5 "knibždėti, kuždėti, kušėti", plg. lie. kuš-ėti, kiš-ti, kiš-inys "kas kimšte prikimšta" ir kt.; g. Kzik-yn (: lie. klyk-Ūūn-as "rėksnys", klyk-ti); g. xasfz-ays "Šlubčioti", plg. lie. klig-žti "klibti", klig-ždėti "1. nesilaikyti pritvirtinimo vietoje, klibėti (ppr. apie peilį); 2. netvirtai eiti" ir kt.; g. x18fn-ayps (: lie. klyp-ūoti, klyp-ti); g. KAunu-a-udei (: lie. kliš-a-kėjis, antrasis gudų žodžio dėmuo išverstas; kliš-as); g. kpy-w-na (: lie. krū-s-n-is "Akmenų krūva", plg. šio lie. žodžio reikšmę "ko nors sudėta, suversta krūva"; krii-3-a "1. krūva, daugybė, 2. susigrūdimas, kamšatis"; krdu- ti, plg. krū-v-a ir kt.). Dauguma gudų lietuvybių laikytina substratinėmis. Visos čia pateiktos lietuvybės jau yra tapusios gudų literatūrinės kalbos nuosavybe. JIMMTYAHH3MhHI B bEJIOPYCCKOM Afi3bIKE Peziome B crarbe npHBOJHTCA HECKOJIbKO JIHTYaHM3MOB B COBpeMeHHOM GejiOpyCCKOM nuTepaTypHOM sasuke. /(eniaeTCA BuBOA, 4TO GONBIIMHCTBO H3 HHX B GejiOpyCCKOM A3HKE SIBIAIOTCA CyOCTpaTHHMM. LITUANISMEN DER BELORUSSISCHEN SPRACHE Zusammenfassung Im Artikel werden einige Lituanismen vorgelegt, die in der gegenwirtigen belorussischen Literatursprache gebraucht sind. Es wird Schlubfolgerung gezogen, dab viele Lituanismen in der belorussischen Sprache substratischer Herkunft sind. | 112