Leksinės gudų lietuvybės

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS Vytautas RIMŠA LEKSINĖS GUDŲ LIETUVYBĖS K.Būga, išnagrinėjęs Gudijos vietovardžius, padarė išvadą, kad dabartinėje Gudijoje prieš dregovičių ir krivičių atėjimą gyveno baltai1. Knygoje "Aukštutinės Padneprės lingvistinė analizė" V.Toporovas ir O.Trubačiovas taip pat padarė išvadą, kad nuo seniausių laikų baltai buvo pagrindinis Aukštutinės Padneprės etninis komponentas2. V.Sedovas teigia, kad dauguma Dnepro ir Dauguvos aukštupių gyventojų — nutautinti baltai, o ne atvykusių slavų palikuonys3. Valdajaus — Aukštutinės Padneprės antropologinis kompleksas, kuriam priklauso rytų lietuviai, gudai ir Aukštutinės Padneprės rusai, iš esmės sutampa su Pabaltijo kompleksu, lokalizuojamu rytiniame Baltijos jūros pakraštyje, t.y. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir senovės prūsų žemėje. V.Sedovo teigimu, gudų etnografiniame plote aptikta daugiau kaip 1000 baltiškos kilmės vandenvardžių. Senovės rusų rašto paminkluose dauguma gudų upėvardžių yra baltiškos kilmės. Rasta keli tūkstančiai baltiškos kilmės gudų asmenvardžių. Gudų kalboje nemaža fonetikos, morfologijos, sintaksės ypatybių, nebūdingų kitoms slavų kalboms, bet turimų baltų kalbose. Be to, yra daug gudų ir baltų tautotyros, archeologijos ir kitokių bendrybių. Sedovas taip apibrėžė gudų tautybės susidarymo priežastį: "vienalytis baltų substratas visoje gudų teritorijoje"4. Taigi patvirtinama nuomonė, kad gudai iš esmės yra suslavinti baltai. Ypač daug baltybių randama ir dar turi būti rasta šiaurės vakarų Gudijoje (daugiausia Gardino ir Minsko srityse), kur baltai buvo suslavinti neseniai. Šiose srityse aptinkamos baltybės dažniausiai laikomos neabejotinomis lietuvybėmis. Daugelis kalbininkų, ypač tiriančių bendrinius baltiškos kilmės gudų žodžius, visiškai pagrįstai lietuvybėmis laiko iš esmės visas gudų baltybes. Mat daugelis gudų baltybių turi tokias ypatybes, kurios iš žinomų baltų kalbų būdingos tik lietuvių kalbai, pavyzdžiui, turi garsus š, ž, kuriuos kitose baltų kalbose atitinka s,z ir pan. Tokių lietuviško tipo baltybių nemaža netgi Pamaskvėje, yra Pavolgjo kalbose ir kitur. Taigi galima manyti, kad plačioje rytinių baltų teritorijoje anksčiau gyveno lietuviai. 1 Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958-1961. T. 1. P. 526; T. 3. P. 499, 729-730. 2 Топоров В. Н., Трубачев О. Н. Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья. М., 1962, С. 232. 3 Седов В. В. Славяне Верхнего Поднепровья и Подвинья. М., 1970. С. 5. 4 Ten pat. P. 192. 110 Istorikas K. Jablonskis nustatė apie tris šimtus seniausių lietuvybių, aptiktų gudų rašto kalboje, vartotoje Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje⁵. Gausu baltiškos arba lietuviškos kilmės bendrinių žodžių ir dabartinėje gudų kalboje. Vertingi ir G. Cychūno, E. Grinaveckienės, M. Grynblato, J. Karskio, J. Laučiūtės, V. Martynovo, A. Nepokupno, J. Otkupščikovo, V. Sedovo, V. Toporovo, V. Urbučio, A. Vanago, A. Veržbovskio, A. Vidugirio bei kitų mokslininkų baltiškos kilmės gudų bendrinių žodžių tyrimai. J. Laučiūtė nurodo apie 1000 baltiškos kilmės gudų žodžių lizdų⁶. Šiame straipsnyje aptariamos tik kai kurios bendrinės gudų kalbos leksinės lietuvybės, patekusios į „Gudų-rusų žodyną“⁷. Gudų (g.) боўдз-іла "žioplys, mulkis", plg. tarmių боў-дз-і-ла "smaigas, kuriuo varomos žuvys į tinklą" (: lie. bal-d-as "tokia lazda ar smaigas žuvims baidyti", bál-d-yti "belsti, trankyti", bél-s-ti; plg. dar bal-d-uonis "kas baldo­si, naktibalda" ir kt.; lietuviškos kilmės ir gudų priesaga -ила, plg. lie. -ila); g. бразг-аць "braškėti, traškėti", plg. lie. bražg-inti "braškinti, traškinti", brážg-inti "t.p." ir kt.; g. браздж-ыць, plg. lie. brazd-ėti ir kt.; g. брынд-аць "braidyti, šlepsėti" (:lie. brend-a, bris-ti); g. брыс-ці (lie. bris-ti); g. брын-яць (lie. brin-k-ti); g. бур-л-іць "kunkuliuoti", plg. lie. bur-l-yti "burbuliuoti, įkišus snukį; purlyti, turlyti", bur-l-ióti "valgyti laistant, tepti, murzinti", bur-l-ùs "kuris lengvai teršiasi", bur-l-iùngė "1. skystas purvas; 2. prasta sriuba", bur-l-ėkt (kritimui į vandenį žymėti), bur-l-énti "burlenti, mekenti", bur-l-ỹs "kas burlena (ppr. apie aviną)" ir kt.; g. варв-оль, ворв-ань (: lie. várv-al-is, várv-el-is "lydyti banginio ar ruonio taukai", varv-ėti, plg. vaŕv-al-as, varv-én-ti, vaŕv-in-ti, vaŕv-as "lašas" ir kt.); g. віц-ін-а (: lie. vy-t-in-ė "vytis, rykštė", vy-t-is "t.p.", vý-t-i "sukant gaminti (virvę)"); g. грэбл-ень "neapvaizus, graikštus; pasipūtėliškas" (: lie. grebl-ys "greblas žmogus; šveplys", grebl-uóti "greblai kalbėti, švepluoti", grėb-ti "griebti": gréb-ti; dėl g. žodžio reikšmės plg. grėbl-ióti "negražiai grabalioti; nenoromis grėbti; grėbstyti"); g. грэбл-я (: lie. grėbl-ius "supiltas kelias per raistą; pylimas", gréb-ti), g. грэб-ці (lie. gréb-ti), аб-грэб-ці (: lie. ap-gréb-ti, ap-gréb-styti); g. гуг-ель "riestainis" (: lie. gùg-ti "linkti", plg. gug-ėlis "1. susukti plaukai ant kaklo; 2. kepurės snapas" ir kt.); g. жваг-к-аць "čepsėti", plg. lie. žvan-g-s-ėti, žvan-g-ėti, žvén-g-ti); g. жуд-а "baisybė, klaikybė" (lie. žud-ýti); g. за-дры́н-а "murz(i)us, nevala", за-дрын-аць "nuvalkioti, nudėvėti" (: lie. drib-ti "glebti, tižti, smukti", plg. drib-s-ą "apsileidėlis, tinginys", drib-k-us "kas sudribęs, drimba; apsileidėlis" ir kt.); g. за-kăuk-аць (: lie. kaúk-ti, plg. už-kaúk-ti); g. какл-юц-ка "neriamasis virbalas" (: lie. kăkl-as, plg. kăkl-is "prietaisas sunkumams, kroviniams kiloti", kakl-iùk-as ir kt.); g. кал-д-юбаць "šlubčioti" (: lie. kul-d-uóti, plg. Ei tu, šlubi, kur kuldóji?!; kul-d-ùnkst "buldu, baldu", kùl-ti); g. кал-ёць "šalti", plg. la. at-kal-a "lijundra, apšalas", ap-kal-a "t. p.", lie. kal-énti (sušalus dantimis); g. kėy- 5 Jablonskis K. Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje. K., 1941. D. 1. 6 Лакуните Ю. А. Словарь балтизмов в славянских языках. Л., 1982. 7 Беларуска-рускі слоўнік (под ред. К. К. Крапівы). М., 1962. 111 3-ацә "terti, teršti, murzinti", plg. lie. kiau-ž-alai "puvėsiai, slamštas", kiau-ž-óti "1. darytis išgaubtam; 2. akyti, darytis puriam, trupiam", kiaũ-z-eris "žioplys, neišmanėlis", kiau-z-is "pagalys, buožė", kiau-l-joti "bjauroti, teršti" ir kt.; g. киж-л-аи "apsnūdelis", plg. lie. kėž-l-ỹs "1. neūžauga, kežas; 2. ištįza, vėpla", kež-l-óti "kež-linti", kiž-as "žmogus, kuris pyksta dėl niekų" ir kt.; g. кил-з-дуб "(i)žaboti, kamanoti", plg. lie. isi-kil-p-auti; g. kiu-зуб "knibždėti, kuždėti, kušėti", plg. lie. kuš-ėti, kiš-ti, kiš-inys "kas kimšte prikimšta" ir kt.; g. klik-ýн (: lie. klyk-ūn-as "rėksnys", klỹk-ti); g. клыг-ацъ "šlubčioti", plg. lie. klig-žti "klibti", klig-ždėti "1. nesilaikyti pritvirtinimo vietoje, klibėti (ppr. apie peilį); 2. netvirtai eiti" ir kt.; g. клыг-ацъ (: lie. klyp-úoti, klỹp-ti); g. клиш-а-ноги (: lie. kliš-a-kõjis, antrasis gudų žodžio dėmuo išverstas; kliš-as); g. krų́-ш-ня (: lie. krú-s-n-is "akmenų krūva", plg. šio lie. žodžio reikšmę "ko nors sudėta, suversta krūva"; krų-š-ą "1. krūva, daugybė, 2. susigrūdimas, kamšatis"; kráu-ti, plg. krū-v-ą ir kt.). Dauguma gudų lietuvybių laikytina substratinėmis. Visos čia pateiktos lietuvybės jau yra tapusios gudų literatūrinės kalbos nuosavybe. ЛИТУАНИЗМЫ В БЕЛОРУССКОМ ЯЗЫКЕ Резюме В статье приводится несколько литуанизмов в современном белорусском литературном языке. Делается вывод, что большинство из них в белорусском языке являются субстратными. LITUANISMEN DER BELORUSSISCHEN SPRACHE Zusammenfassung Im Artikel werden einige Lituanismen vorgelegt, die in der gegenwärtigen belorussischen Literatursprache gebraucht sind. Es wird Schlußfolgerung gezogen, daß viele Lituanismen in der belorussischen Sprache substratischer Herkunft sind. 112