LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXI
(1994)
KALBOS
NORMALIZACIJOS
KLAUSIMAI
SIMAS
KARALIONAS
KALBOTYROS
PASTABOS*
9.
Dial.
a iinas
A iinas
,kempé,
kempiné“
siau ai
a ojamas
(T ,
Dgl8,
Slk)
y ieciy
Zodis
(LKZ
F
261,
I?
323).
Siau és
aka y
bal a usiy
a més
u i
zapyn
,,kempiné,
kempé“,
edama
i§
*zopyn
i
siejama
su
sl.
*go é i
,,deg i“!
(dél
seman iniy
ySiy
plg.
ok.
Zunde
,,pin is,
kempé“
Salia
ziinden
,,uzdeg i,
iZieb i*).
IS
Gia
lie .
dial.
a iinas
i
bus
pasiskolin as
(dél
g-,
a iamo
spi an iSkai
[h],
nume imo
plg.,
p z.,
adynd
» alanda*
<
bal a .
2od:ina;
a ielka
,,deg iné*
<
bal a .
zopéaxa;
Gdnas
,, e as“
<
bal a .
2ddno ii).
10.
B ad a as,
B iaiinis
Vanden a dziai
B d a as
(upé,
Vilkija),
B a a -di is
(upé,
Ju ba kas,
Mi u os
.
deSinysis
in akas),
B a a -iiikas
(upé,
K aziai,
K aZan és
in .),
B a d -upis
(upé,
Laizu a,
Vadaks ies
kai ysis
in .)
i
B iaiinis
(eZ.,
SemeliSkés)
bei
B iaun-i kas
(ez.,
SemeliSkés)?,
kaip
a odo,
slepia
sa y
ienos
i$
gy ybinés
s a bos
seny
seniau-
sios
indoeu opieciy
sa okos
—
Sal inio
—
seny
seniausiga
pa adinima
ide.
*bh éy-
su
al e nuojanciu
m
kamienu
*bh éu-n-
(g .
gpéup,
-a og
<
p ag .
*op%
ap,
a m.
albiw ,
albew
,¥al inis“,
galbi
aip
pa
id. ai iy
ip a
,,al inis“,
jeigu
iS
s.
ai iy
* ip a
<
* o-ek’s-bh éuy,
gen.
sing.
ip a
<
* o-ek’s-bh éun- os).
B ia inis
kamienas
iksliai
su ampa
su
ide.
*bh éu-n-
(éu
bal y
kalbose
i o
iau),
be
u i
pakei es
Saknies
in onacija
(ide.
*bh éu-n-
>
bal .
*b idun-).
B d a as
i
k .
nuo
ide.
p oly és
*bh éy-y
ski iasi
okalizmo
laipsniais
—
nuliniu
Saknies
okalizmo
(*-éu-
:
*-au-
>
lie .
-ay-)
i
no maliuoju
kamiengalio
okalizmo
(*- -
:
*e -
>
lie .
a ).
Toks
Saknies
i
kamiengalio
okalizmo
laipsniy
pasidalijimas
su inka
su
seniausiam
ide.
a daZodZiy
ipui
E.
Ben enis e’o
nus a y u
désningumu,
kad
jeigu
kamiengalio
p iebalsis
u i
no maliojo
balsiy
kai os
laipsnio
okalizma,
Saknis
pa-
sizymi
nyks amojo
laipsnio
okalizmu,
i
a i kS iai®.
Ide.
Sal inio
pa adinimas,
kaip
ma y i,
y a
he e okli inio
linksnia imo,
ku iam
bu o
bidinga
ne ik
ski ingy
*
P adzia
Z .
Lie uyiu
a ealinés
ling is ikos
klausimai:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1977,
T.
17.
P.
207—209;
esinys:
Lie u iy
leksikos
i
e minologijos
p oblemos:
Lie u iu
kalbo-
y os
klausimai.
V.,
1991.
T..29,
P.
65—79,
'
S emasa i ne
cioyHik
GenapycKal
Mos .
Minck,
1985.
T.
3.
C.
65.
®
Lie u os
TSR
upiy
i
eZe y
a dynas.
V.,
1963.
P.
21,
22,
—
B d a as,
B a d -upis
i
k .
siejimas
su
sla izmu
b a o as,
b a a as
,,spi i o
a ykla
a
alaus
da ykla“®
(Vanagas
A.
Lie u iy
hid onimy
e imologinis
Zodynas.
V.,
1981.
P.
69)
y a
liaudies
e imologija.
*
Bensenuc
9.
UAnnoesponeiickoe
uMeHHOe
cnoBoobpazonane.
M.,
1955.
C.
50,
205
. .
125
kamiengalio
p iebalsiy
( /n)
al e nacija,
be
aip
pa
balsiy
kai a
i
ki io
Sokinéji-
mas
pa adigmoje
(*bh éu-
/
*bh ay-6
:
*bh éu-n-).
18
Sia
paaiskéja’
ki io
ie os
s y a imas
lie u iy
kalboje:
B d a as
/
B a a -upis.
Jeigu
Sie
samp o a imai
eisingi,
lie u iy
kalba
u é y
uzkonse a usi
indoeu o-
pie i8kaji
Sal inio
pa adinima,
i
bal y
pokalbés
leksinei
sis emai
galé ume
ekons-
uo i
*b ay-d
/
*b éu-n-
,Sal inis“,
nes
ak ualieji
Sal inio
pa adinimai
Sal inis,
§al ings,
Sal ynas
(:
Sdl as),
e déné,
e smé
<
* e d-smé
(: la .
e dé
,, yk8 i,
kunkuliuo i®)
y a
palygin i
ély i.
11.
Dial.
gulbé
Vilniaus
Ziniose“
(1905.
N .
279)
pa a o as
Zodis
gulbé
,,8au u o
buozé“
LKZ
IIL
705:
,,...
mes,
amsuoliai,
muSéme
juos
kumS iais
i
Sau u y
guibémis“.
F,
Ku -
Sai is
sa o
.,Vokie iy—lie u iy
kalby
Zodyne“
(1874
m.)
duoda
j-gibin i
,,idé i
Sau u a
i
mediio
ap aisa
(schii en
eine
Flin e)“
(II
146).
gulbé
,.8au u o
buozé~
su
sa o
ediniu
j-gilbin i,
aip
pa
,,Lie u iSkoje
enci-
klopedijoje“
(V
1326)
nu ody as
gulbé
,,dailidziy
da bo
j ankis,
kal u as“
eikiausiai
y a
lie u iy
kalbos
di oje
apki e
ge manizmai.
Daugelyje
a miy
a ojamas
kulbé
,,nupjau as
as o
gabalas;
kilé,
pliik u as;
(Sau u o)
d ii galys,
buozé...“
LKZ
VI
820
(ku is
y a
gau as
i$
ok.
Kolbe
..(Sau u o)
buozé...“4,
plg.
da
lie .
-
dial,
kélba
LKZ
VI
307)
dél
ska dumo
asimiliacijos
(kK—b
>
g—b)
nesunkiai
galéjo
i s i
gulbé.
Tokiu
biidu
ie oj kiilba
,,dézé,
uzdedama
an
ogiy“
(i§
o
pa ies
ok.
Kolbe)
gali
bi i
a si ades
Rad ili8kio
i
Bi zu
gulba
,,kulba“.
P iebalsio
&-
i ima
g-
leng ino
a
aplinkybé,
kad
lie u iy
kalboje
pasi aiko
a yeju,
ku
giminingy
a
Siaip
seman iSkai
a imy
ZodZiy
Saknies
p adZioje
s y uo-
ja
ska dieji
i
duslieji
p iebalsiai®,
plg.,
p z.,
gaii ai
:
ka i ai,
gu bas
,,pin iné,
k ep-
Sys“
:
ku?bas
,, .
p.“,
guoga
»pagalys,
kuoka
su
s o u
galu“
:
k oka
,, .
p.“,
g iai-
nos
:
k iaiinos.
12.
*Is ymas,
*is in i
LKZ
IV
153
duoda
is ymas
.gydymas*
i
is in i
,gydy i*.
Be
i§
,,Naujojo
ke-
lei io*
(1881.
N .
5.
P.
27)
paim uose
ilius aciniuose
sakiniuose
isu
y a
pais y-
mas
i
pais in i,
ku iuos
LKZ
au o iai
aiSkina
,,pagydymas“
i
,,pagydy i“.
Tad
dél
okio
skaidymo
mo emomis
(p ieSdélis
pa-
i
Saknis
is -)
kyla
pag is y
abejoniy.
Kad
i8
ik yju
cia
esama
pais ymas
,,gydymas“
i
pais in i
,,gydy i*,
aigi
Saknies
pais -,
aiskiai
ma y i
i
A.
Ju8kos
Zodyno
,S ownik
polsko—li ewski*
ank aS yje
andamy
pais y i
(-o,
-é)
,gydy i,
ais y i“
i
pais as
» ais as“.
I§
pas a ojo
eiks-
maZodZio
su
p iesaga
-mas
i
y a
pasida y as
»Naujojo
kelei io“
pais ymas.
Kaip
dis y i
(-0)
,gydy i“,
dis as
<
* aid-(s) -
ski iami
ZodZiy
p .
waidimai
mes
Zinome“,
s.
sl.
édé i
,Zino i*
i
galy
gale
lie .
iS- ys i
(- ydo)
,,.pama y i“,
4
F ischbie
H.
P eussisches
Wé e buch.
Os -
und
Wes p eussische
P o inzialismen
in
alphabe ische
Folge.
Be lin,
1882.
Bd.
1.
S.
403.
>
Pla iau
—
Baga
K.
Rink iniai
aS ai.
V.,
1958.
T.
1.
P.
448.
126
eizdé i
( éizdi)
,,Zi é i,
ieSko i*
Sakniai,
aip
i
pais in i,
pais y i,
pais as,
ma y ,
oliau
y a
susije
su
pdis y i
(-o)
,,niekus
kalbé i,
plepé i,
sapalio i;
gal o i,
mas y i;
k eip i
démesj,
paisy i...“,
pdisy i
(-o)
,,k eip i
démesj,
eaguo i;
Zi é i,
s ebé i;
s eng is
su ok i,
sup as i“.
Ta
p oga
eiké y
p isimin i
da
peis io i
(- ioja,
-d o)
,,. ekomenduo i,
pa iipin i*
i
pies io i
(- oja,
-Gyo)
,, .
p.“
J
(LKZ
1X
748,
927)
kaip
galimus
Sios
Saknies
a s o-
us.
13,
Ké é
Ké é
,,pap as as
liesas
gy ulys;
kuinas“
(auk8 .),
ké inas,
ké inas
,,p as as
a klys,
kuinas“
Vks
(Biga
RR
I
310;
II
820;
LKZ
V
672,
677)
eikiau
y a
bend aSakniai
su
ké alas,
ké elas
,,kiau as,
lukS as;
g ido
lukS as,
aSaka“,
ké e as,
ké a as
,,kiau-
as,
lukS as“
kaip
pasiskolin i
i8
lybiy
kalbos
ké
,,kumelé“*,
—
semasiologiSkai
plg.
s.
isl.
skjd a
em.
,,sudZii usi
oda;
p as as,
ne ikes
daik as;
liesa
a is,
liesas
a klys“
Salia
s.
isl.
skjd
masc.,
skjd
em.
,,pe ma oma
oda
( a ojama
langams
ie-
oj
s iklo)“,
no .
skjaa
,,pe ma oma
oda,
pléyé“?.
Dél
k-
la .
ké e,
ké e
,,kumelé*
laiky ini
skoliniais
—
g ei iausiai
i§
lie uyiy
kalbos
a miy.
La iy
kalbos
di oje
i
ju
susida é
ediniai
ké ene,
ké ene,
ké éna,
ké éns,
ké éns
,maza
liesa
kumelé“,
ké ine
,,(jauna)
kumelé“
(malonybinis
deminu y as
i§
ké e),
ké ele
,,(niekinamai)
kumelé“.
14.
La .
ku s s
La .
ku s s?
,,miSkelis,
gi ai é
(meZa
pudu i is,
ein
Waldchen)“
EH
I
679
i
s.
ok.
auk& .
ho s ,
hu s
masc.
,,k iimai“,
id.
ok.
Zem.
ho s ,
hu s
,, .
p.“,
s.
ang.
hy s
masc.
,,.miSkas*,
no .
dial.
us
,,gi ai é,
miSkelis“
su ampa
iek
o ma
(i8-
sky us
kai
ku iy
ge many
kalby
ZodZiu,
p z.,
s.
ang.
hy s ,
kamiengalius),
iek
eikSme.
A
Gia
esama
senos
Siu
ZodZiy
giminys és
(U e wand scha ),
a
la iy
kalbos
leksema
skolin a
i
ge many
kalby,
uo
a pu
pasaky i
a gu
a
galima.
Klausimo
sp endima
sunkina
da
a
aplinkybé,
kad
ide.
skiemeniniai
sonan ai
J,
Ts
m,
Q,
ge many
kalbose
i o
ul,
u ,
um,
un,
bal y
kalbose
jie
pasikei é
j
i/,
i ,
im,
in,
e iau,
kai
ku iy
y iné ojy
nuomone, po
gomu iniy
p iebalsiy’,
u/,
u ,
wm,
un,
Nag inéjamame
Zodyje
y
kaip
ik
i
bu o
po
gomu inio
p iebalsio.
Tad
giminys és
a eju
Siu
ZodZiu
egulia i
one iné
aida
bal y
i
ge many
kalbose
da é
a
pa j
ezul a a.
®
F aenkel
E.
Li auisches-e ymologisches
Wé e buch.
Heidelbe g—Gé ingen.
1962.
Bd.
1.
S.
248;
Sabaliauskas
A.
Bal y
kalby
naminiy
gy uliy
pa adinimai
//
Bal y
i
sla y
kalby
ySiai:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1968.
T.
10. P.
158.
7
Dél
s.
islandy
kalbos
Zodziy
i
eikSmiy
Z .
Johannesson
A.
Islindisches
e ymologisches
Wo e buch.
Be n,
1956.
§.809.
®
Ku y owicz
J.
O
jednoSsci
jezykowej
bal o-s owia skiej
//
BPTJ.
1957.
T.
16. S.
81—94;
Kypuxosuy
UM.
O
Oan o-cnossucKoM
s3bIkKOBOM
equucTBe
//
Bompoce
CilaBAHCKOTO
s3bIKO-
sHanus,
1958,
T,
3,
C.
23-24.
127
15.
Dial.
s ynas
Siau inése
dounininky
(T 8,
Akm,
L%,
T k,
MZk)
i
pazemai és
aukS ai¢iy
(Skn)
a mése
kiauliy
migiui
adin i
ya ojamas
keis as
Zodis
syynas
LKZ
XIV
363.
Ji
andame
A.
JuSkos
ank aS iniame
Zodyne.
Siaip
jau,
bidamas
siau as
dialek iz-
mas,
y iné ojy
liko
nepas ebe as,
odél
sup an ama,
kad
i
jo
kilmé
neZinoma.
Is o ine-lyginamaja
plo me
apib ézZ i
$j
Zodj
leidzia
a
aplinkybé,
kad
lie .
dial.
s ynas
iksliai
su ampa
su
ge many
kalby
kiaulés
pa adinimu:
go .
swein,
s.
isl.
s in,
s.
ang.
swin
(ang.
swine),
s.
izy,
s.
saksy
swin
(olandy
zwijn),
s.
ok.
auks .
swin
( ok.
Schwein)
<
ge m.
*swinam.
I
bal i8kasis,
i
ge mani8kasis
Zodis
u i
il-
gaji
Saknies
balsj
—
bal y,
be
o,
akii ini
—
i
o
kamieng.
Ski iasi
jie
gimine
—
bal i8-
kasis
y a
masculinum,
ge maniskasis
neu um
—
i
kiek
eik&me
(,.kiauliy
migis*
:
,kiaulé“).
A
nebus
ik
lie u iy
kalba
ZodZiu
s ynas
uzZkonse a usi
senaji,
iesa,
dialek inj
kiaulés
pa adinima
ide.
*su-ino-?
Reik&més
poslinkis
(,,kiauleé“
>
»kiau-
lés
migis“)
bi y
isai
sup an amas,
Zinan ,
kad
lie u iy
kalboje
am
eikalui
isi y-
a o
naujada as
kiaiilé,
p adZioje,
ma y ,
Zyméjes
duola,
be agi
gy uli
apsk i ai,
kaip
a odo
i8
jo
e imologiniy
a i ikmeny
pie y
sla y
kalbose
i
uk ainie iy
Ka -
pa y
a mése:
slo n.
Gla
.kiaulé,
mei élis“,
se b.-cho .
éilla
,,a is
mazomis
ausi-
mis;
a is
be
ausy“,
bulg.
dial.
ia
a is
mazomis
ausimis“,
416
»gy ulys
be
ausu“,
uya
,ku is
nupjau a
ausimi™,
uk .
dial.
wyiauii
,,ku is
be
ausy
a
su
maZomis
ausi-
mis
(apie
gy ulius);
ku is
be
agy
a
su
maZais
agais“
(<
p asl.
*kjaul-
<
ide.
*keul-).
Pas ebé a,
kad
daugeliu
a ejy
senosios
leksemos
eikSme
pe ima
o
pa ies
seman inio
lauko
leksema
naujada as,
0
senoji
leksema,
kad
iSlik y,
pakei ia
sa o
eik’me.
Nag inéjamasis
a ejis
kaip
ik
su inka
su
Sia
bend aja
Ieksiniy-seman i-
niy
ki imy
endencija.
Reik&més
poslinkis
i
bus
suda es
salygas
kalbamajam
Zo-
diiui
iSlik i
maZame
lie u iy
kalbos
plo o
lopinelyje.
Nieka oji
giminé
(neu um),
kaip
zinoma,
ignyko
y iniy
bal y
kalbose,
ku
ji
buyo
pakeis a
daugiausia
y iSkaja
gimine
(masculinum),
plg.,
p Z.,
p .
assa an,
s.
sl.
jeze o
neu .
:
lie .
@Ze as,
dial.
dZe as,
la .
eze s,
eza s
masc.;
suomiy
heind
sienas,
Zolé“
<
bal .
*Seina
neu .,
sl.
*séno
:
lie .
Siénas,
la .
siens
masc.
Todél
i
ie oj
anks iau
bu usio
bal .
*syina(n)
,,kiaulé“
neu .
(=
ge m.
*swinam)
daba
egulia iai
u ime
s yynas
masc.
Vadinasi,
nag inéjamo
ZodZio
leksinés
i
g ama i-
nés
eik¥més
aidos
ypa ybés
ka u
su
iksliu
bal i8kojo
i
ge maniSkojo
ZodzZio
o -
mos
su apimu
da o
pa ikimg
p ielaida,
kad
lie .
dial.
s ynas
,,kiauliy
migis*
y a
ikslus
ge m.
*swinam
,,kiaulé™
e imologinis
a i ikmuo,
o
d auge
i
senasis
dialek-
inis
ide.
kiaulés
pa adinimas,
bidingas
ge many
i
sla y
kalboms,
be
miné yu
ge many
kalby
Zodziu,
da
plg.
s.
sl.
s inija,
se b.-cho .
s inja
(plu .
s inje),
éeky
s iné,
lenky
Swinia,
us.
caunba
i
k .,
ku ie
ik iausiai
y a
senojo
mo e iSkos
giminés
daik a a dZio
*s ini
,,kiaulé“
pe di biniai’.
Sios
bal y,
ge many
i
sla u
kalby
izoleksos
ekskliuzy inis
pobiidis
ypaé
iS ySkéja
u in
gal oje,
kad
kiaulés
pa adinimas
minimose
kalbose
a si ado
subs an y izuojan
bid a di
*su-ino-
(lo .
suinus
,,kiauliy,
kiauliSkas™,
s.
sl.
s ino
.. .
p.“,
la .
s ins
,,pu inas,
su e S as“),
®
Macmep
M.
S amono meckui
COBapb
PyCCKOTO
ABbIKA.
M.,
1987.
T.
3.
C.
579.
128
su
o man u
*-ino-
pasida y a
i§
ide.
kiaulés
pa adinimo
*si7-/*su-
(a .
hus,
g .
be,
lo .
sis,
s.
ok,
auk8 .
sé,
och.
B
suwo<
*si1-0),
Ide.
*sa-
y a
i8laikiusi
aip
pa
la iy
kalba,
ik
p idéjusi
p ie
jo
p iesaga
*-éno-
i
dél
o kiek
pakei usi
eikSme:
la .
dial.
su éns
,,pa 8as“,
ku is
didZiumoje
a miy
one i$kai
(uy
>
i )"
i o
si éns,
y a
kiles
i8
p oly és
*si-éno-,
ki aip
sakan ,
u i ide.
*sa-
,,kiaulé“
i
p iesaga
-éno-
kaip,
p z.,
eléns,
é séns
Galia
e/§
,, elias“,
é sis
,, e Sis*).
Lie u iy
kalboje ap ikus
senajj
dialek inj
ide.
kiaulés
pa adinimg,
d asiau
ga-
lima
kaip
seno és
eldinius
ak uo i
i
a i inkamus
p isy
kalbos
duomenis,
ku ie,
iesa
sakan ,
gana
neaiSkis.
P .
swin ian
»kiaulé“,
ku j
no ima
laiky i
pasiskolin u
i8
kaSuby
s indq
,,kiaulé“!,
o
pas a uoju
me u
i
i8
ge many
kalby!’,
eikiau
sa y
u i
*s in(a)-
(=
lie .
s ynas)
i
am
ik a
o man a
- ian,
éliau
p idé a,
ma y ,
pa s ian
,,pa Siukas“
i
we s ian
e siukas*
pa yzdZiu™.
Jeigu
-ew-
ie oj
laukiamo
-uw-
bii y
a8an
pakliu es
i8
okie iy
sews al
kiaulidé“*®,
p .
seweynis
,,kiaulidé“
galé y
slép i
ide.
*sa-
,,kiaulé“?®
i
u é i
p iesaga
-eynis’,
Zymin ia
ie a
(plg.,
p z.,
lie .
bu einé,
,biinamoji,
gy enamoji
ie a;
sodybos
ie a“)
i
p idé a
p ie
*si-
,,kiaulé*
okiu
pa
bidu
kaip,
p z.,
suda an * ie y
a dus
Clyn eyne,
Zan-
seynen
(:clyn h
,,ka é“,
sansy
yeasis
*)*,
Jeigu
oks
p iisy
kalbos
duomeny
aiSkinimas
eisingas,
p iisy
kalboje
bii y
uzZsi-
like
abu
ide.
kiaulés
pa adinimai
—
*si-
i
*suina-.
La iy
kalba
u é y
iSlaikiusi
*si-
,,kiaulé“
i
i
jo
pasida y q
biid a dj
s ins
»pu inas,
su e S as“
(<
*su-ino-),
o
gy oji
lie u iu
kalba
—
ik
s yjnas
wkiauliy
migis*
(<*,,kiaulé“).
LINGUISTIC
NOTES
Summa y
Li h.
dial,
a dinas
“ inde ”
is
e iden ly
a
loanwo d
om
Bela usan.
The
Li huanian
hyd onyms
B a a as,
B a a -upis
and
B iaiinis
a e
supposed
o
be
con inua ions
o
IE.
*bh éy-
|
*bh éu
-n-
“sp ing”.
Li h.
dial,
gulbé
“bu -s ock”
wi h
i s
de i a i e
j-galbin i
“p o ide wi h
a
sha ”
is
1”
Poko ny
J.
Indoge manisches
e ymologisches
W6 e buch.
Be n
und
Miinchen,
1959.
§.
1038;
F aenkel
E.
Op.
ci .
S.
255.
“
Endzelins
J.
La ieSu
alodas
g ama ika.
Riga,
1951.
50.
Ipp.
12
Le in
J.
F.
The
Sla ic
Elemen
in
he
Old
P ussian
Elbing
Vocabula y.
Be keley—Los
Angeles—London,
1974.
P.
106
(su
li e a ii a).
13
CéMounnpcKui
B.
QapOuu cKnli
chopapp:
9McHTAUMH,
YTeHAA
HM
STHMOMOTHE
//
Bas o-
cnapancKue
uccnenonanna
1987.
M.,
1989.
C.
39.
Cu.
28.
M
Pilg,
Endzelins
J.
Senp aSu
aloda.
Riga,
1943,
260,
Ipp.
—
Todél
p .
swin ian
aisy i
i
*syini an
i
kildin i
i$
id.
ok.
Zem.
swin
,,kiaulé*
isai
ne eikia.
W.
R.
Schmals iegas
(S udies
in
Old
P ussian.
Uni e si y
Pa k
and
London,
1976.
P.
25)
mano,
kad
okie is
aS ininkas
Siuose
Zodziuose,
ge ai
jy
nesup asdamas,
aidémis
s¢
bus
pa aSes
onema
§,
kas
aip
pa
ne eikalinga.
18
Endzelins
J.
Op.
ci .
246.
Ipp.
16
W.
Smoczy iskis
p .
sew-
laiko
pasiskolin u
iS
yokie iy
a miy
(Z .
CMounnpcknii
B.
Yxa3.
cou.
C.
38—40).
1?
Endzelins
J.
Op.
ci .
46.
Ipp.
18
Todél
a gu
a
eikia
-eynis
aisy i
i
*cynis
(plg.
lie .
kinis
,,gy ulio
(pp .
kiaulés)
guolis,
mi-
gis“),
kaip
da o
W.
Smoczy skis,
sekdamas
A.
Bezzenbe ge iu
(Z .
CMounnpckui
B.
Yxa3.
cou.
C.
38—40).
9,
Lie u iy
kalbo y os
klausimal,
XXXI
129

bo owed
om
Ge m.
Kolbe
“bu -s ock”.
*s ymas
“(medical)
ea men ”
and
*és in i
“cu e”
appea ed
in
he
“Dic iona y
o
he
Li huanian
Language”
(IV
153)
h ough
misunde s anding
o
pais ymas
“(medical)
ea men ”
and
pais in i
“cu e”,
The
ac
ha
Li h.
ké é
“jade,
w e ched
nag”,
ké inas,
ké inas
“id.”
a e
a he
cogna e
wi h
ké alas,
ké elas
“shell”,
ké a as,
ké e as
“shell;
ind,
peel”
han
bo owings
om
Li ian
ke
“ma e”
is
suppo ed
by
a
seman ic
pa allel
o
Ole.
skjd a
“d y
skin,
hide;
poo
hing;
lean,
meag e,
sheep
o
ho se”.
I is
now
ha dly
poss-
ible
o
decide
whe he
La .
ku s s
“wood”
and
OHG
ho s ,
hu s
“bush”
a e
old
cogna es
o
he
o me
bo owed
om
he
la e .
Li h.
dial.
s yas
“co e ,
hole
o
a
pig”
mos
likely
con inues
IE.
dialec al
(Ge manic
and
Sla onic)
denomina ion
o
a
swine.