scieee Open visual document viewer

Kriaunų parapijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai

Vitalija Maciejauskienė

Full text

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXII (1993) BALTŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI VITALIJA MACIEJAUSKIENĖ KRIAUNŲ PARAPIJOS XVII-XVIII a. ASMENVARDZIAI Lietuvių istorinė antroponimija dar tik pradedama tirti". Yra aptartas dvinario lietuvų įvardijimo formavimasis, nustatytas pavardės, svarbiausio to įvardijimo nario, atsiradimo laikas. Be to, jau yra panagrinėti kai kurie labai sudėtingos mūsų pavardžių stabilizacijos reiškiniai — pavardžių variantai, slavinimas, patroniminių priesagų numetimas bei pan., bendriausi lietuvių pavardžių kilmės, moterų įvardijimo raidos bruožai. Tai buvo padaryta ti- riant iš įvairių XIII— XVIII a. istorijos dokumentų surinktą antroponimiją, naudojant ją kaip vientisą, nedalomą visumą. To reikalavo ankstesnio darbo tikslas. Tačiau labai gausios ilgą laikotarpį apimančios medžiagos tyrimas leido padaryti nors ir nemaža, bet tik bendriausio pobūdžio išvadų, o neretai vien pastebėti vieną ar kitą reiškinį. Sukonkretinti (ar net pakoreguoti) jau padarytas išvadas ir išnagrinėti daugumą ty tik pastebėtų (ar visiškai naujų) problemų tegalima būtų ateityje atskirai tiriant konkrečių istorijos dokumentų antroponimiją. Tai turėtų būti bet kurios Lietuvos vietos konkretų laikotarpį — vienus, kelerius ar daugiau metų — apimantis šaltinis: administracinio juridinio pobūdžio (dvarų, seniū- nijų, dekanatų inventoriai, tėismų aktų knygos ir t.t.), bažnytinis (parapijų krikšto, jungtuvių bei mirties registracijos knygos) ar kitoks. Tokie darbai, be kita ko, atskleistų įvairių ‘Lietuvos vietų asmenvardžių darybos bei kilmės specifiką, konkrečių pavardžių ar jų variantų atsiradimo aplinkybes bei laiką, galbūt leistų patikslinti kai kurių dabartinių pavardžių lyčių autentiškumą, jų etimologijas ir t.t. Be to, kiekvienas toks tyrimas tikriausiai patvirtintų bei sukonkretintų, patikslintų bei papildytų tai, kas jau padaryta ir pasakyta tiriant istorinę lietuvių antroponimiją. Be Z.Zinkevičiaus monografijos“ bei M.Ramonienės disertacijos®, daugiau didesnių darbų, kuriuose būtų nagrinėjama konkretaus istorijos dokumento antroponimija, nėra. Taigi čia pateikiamas straipsnis turėtų papildyti jų są- rašą. Jame bus aptarta dviejų Kriaunų parapijos bažnytinių knygų (abi jos 1 Šios tematikos darbų apžvalgą zr: Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas. V., 1991. P. 7-8. 2Zinkeviéius z. Lietuvių antroponimika. V., 1977. SPamonene M. Jlurosckue danunujnuu koruna XVIII B. Asroped. mucc. Kana. OHJIOJI. H. Buasmoc, 1987. 34 i" saugomos Kriaunų bažnyčios archyve) antroponimija*. Pirmojoje knygoje yra įrišti 1678—1691 m. krikšto ir 1679—1693 m. jung- tuvių registracijos aktai. Knygos lapai buvo nenumeruoti. Išrašydamas as- menvardžius, juos sunumeravo Alf.Streikus. Kadangi truputį skiriasi krikšto bei jungtuvių registracijos įrašų metai, knygos lapai buvo sunumeruoti taip: 1678—1691 m. krikšto registracija nuo 1 iki 57 lapo, o 1679—1693 m. jung- tuvių — vėl nuo 1 iki 20 lapo. Taigi visa pirmoji knyga yra 77 lapų. Iš jos išrašyta apie 6100 asmenų įvardijimų (iš krikšto registracijos dalies — 4880, iš jungtuvių — 1220). Antrojoje knygoje jau įrišti 1691—1719 m. krikšto ir 1696—1719 m. jung- tuvių registracijos aktai. Šios knygos lapai sunumeruoti, iš viso jų 167 (nuo 1 iki 108 lapo — krikšto registracija, o 109—167 lapuose — jungtuvių). Iš jos išrašyta apie 9240 asmenų įvardijimų (iš krikšto registracijos dalies — 7960, iš jungtuvių — 1280). Abi Kriaunų parapijos knygos apima maždaug 40 metų laikotarpį (1678—1719 m.), iš jų išrašyta apie 15340 lietuvių įvardijimų. Svarbiausias straipsnio tikslas — panagrinėti šiuos įvardijimus, juos su- darančių asmenvardžių (ypač antrųjų) darybą bei kilmę; pasekti bent dalies asmenvardžių bei jų variantų atsiradimo kelius ir priežastis; aptarti šiuose šaltiniuose atsispindintį lietuvių asmenvardžių slavinimą; nustatyti tik šių šaltinių (t.y. ir šios konkrečios vietos — Kriaunų parapijos) asmenvardžiams būdingus darybos, kilmės ar kt. bruožus; pateikti kuo daugiau teiginius iliustruojančios medžiagos. . Jau buvo minėta, kad abiejose baznytinése knygose yra iristi ir krikšto, ir jungtuvių registracijos aktai. Be to, net toje pačioje knygoje skiriasi šių aktų įrašų datos. Todėl pateikiant pavyzdžius pasirinktos tokios tiriamų Kriaunų parapijos šaltinių nuorodos: la — 1678—1691 m. krikšto registracijos kny- ga, 2a — 1691—1719 m. krikšto registracijos knyga, 1b — 1679—1693 m. jungtuvių registracijos knyga, 2b — 1696—1719 m. jungtuvių registracijos knyga. Po minėtų nuorodų rašomas kablelis ir lapo numeris, pvz.: Margarita Giegielowa (1a, 19), Mathias Bartkus (2b, 137). Tai rodo, kad pirmasis įvardi- jimas yra 1678—1691 m. krikšto registracijos knygos 19-ajame lape, o antrasis 1696—1719 m. jungtuvių registracijos knygos 137-ajame lape ir t.t. Abi bažnytinės knygos, kaip įprasta tokio tipo šaltiniams, rašytos lotynų kalba. Matyti, kad buvo nusistovėjusi tam tikra krikšto bei jungtuvių regist- racijos įrašų formulė. Asmenvardžiai rašomi nevienodai: vardai — lotynų, o pavardės (ar jas pavadavę kiti asmenvardžiai) — lenkų kalba. Asmenų įvardijimas Tiriamų šaltinių įrašai daryti 1678—1719 m. Kaip liudija ankstesnė lie- tuvių istorinės antroponimijos analizė, XVII a. pabaigoje XVIII a. pradžioje jau nusistovėjęs dvinaris lietuvių įvardijimas bei susiformavusios dauguma _ * Asmenvardžiusiš jų išrašė ir Lietuvių kalbos institutui pateikė Alfonsas Streikus, jau daug metų itin kruopščiai dirbantis šį darbą. 35 pavardžių. Tebevyksta tolesnis jų formavimasis bei sudėtinga stabilizacija, įvairuoja moterų įvardijimas. Kiekviename konkrečiame istorijos dokumente vartotas asmenų įvardiji- mas, be abejo, dažniausiai liudija ir bendrą to laikotarpio padėtį, ir specifi- nius, ti“ šiam dokumentui (ar šio tipo dokumentams) būdingus bruožus. Vyrų įvardijimas. Jis tiriamuose šaltiniuose akivaizdžiai patvirtina šiuo laikotarpiu nusistovejus dvinarį lietuvių įvardijimą. Abiejose bažnytinėse knygose minimi krikštijamų kūdikių tėvai, krikšto tėvai, jaunikiai bei liu- dininkai užrašyti dviem asmenvardžiais, pvz.: Nicolai Abaris (la, 6), Ioanis Adamenas (2a, 164), Georgius Adamonis (1a, 35), Mathias Aulus (1b, 11), Christoforus Awgulis (2b, 137), Thomas Baiorelis (1b, 17), Matthei Balciu- nas (la, 50), Michael Baltufzko (2b, 129), Mathias Bindorius (1b, 5), Pauli Blawgie (2a, 17), losephi Brazelis (1a, 38), Casimirus Diwelis (la, 20), Ia- cobo Dobrega (1b, 11), Michael Eydynik ( 1b, 7), Bartholomeus Gaydelis (1b, 14), Stephanus Gaydis (2a, 92), Mattheus Garolis (2a, 7), Thomas Idas (1b, 11), Joannes lakubaytis (2a, 69), Samuel Iankow[ki (2a, 150), Georgius Kiszunas (1b, 18), Thomas Kulis (1b, 17), Iosephy Loszynski (1b, 18), Augus- tini Mikalanis (la, 27), Andreas Narbut (2b, 117), Stephani Nonis (2a, 16), Casimirus Osmolski (2b, 119), Michael Raszkowski (la, 41), Abrosius Szy- kilda (2b, 121), Stanislaus Trilupis (2b, 125), Christophori Walukas (1a, 29), Stephano Wancewicz (2b, 119), Petrus Warekala (1b, 8), Stephanus Warnele (2b, 129), Michaelis Zabecki (1a, 4G), Ambrosius Zegunis (1b, 10). Dviem asmenvardziais dažniausiai įvardyti ir kiti šaltiniuose minimi as- menys — vienuoliai, kunigai, bažnyčios vizitatoriai, pvz.: David Baltutowicz (2a, 84), Petro Bonifzko (2b, 142), Casimirus Czaykowski (2b, 139), Marinus Monirymowicz (2a, 39), Petrus Pokolniewicz (la, 18), Algidius Roginski (1a, 15), Michael Puzyna (1b, 17), Nicolaus Zilinski (1a, 15), Ioannes Woronowicz (1b, 11). į Nukrypimai nuo dvinario vyrų įvardijimo labai reti. Iš daugiau kaip 6800 abejose bažnytinėse knygose minimų vyrų ne dviem asmenvardžiais įvardy- ta tik 40 asmenų. Jie užrašyti tik vardu, pvz.: Bartholomeus (la, 50; 2a, 72), Christophori (la, 19), Ioanes (2a, 40), Casimiri (2a, 38), Petri (2a, 47), tik antruoju asmenvardziu, pvz.: Blaugianas (la, 1), dawinialis (la, 1), lurkiewicz (2a, 24), Iuszka (2a, 14), Kazuponas (2a, 10), Miežis (1a, 21), Pagiris (2a, 26), Raugas (la, 4), Rudak (1a, 101), Spurgius (1a, 8), Urbanonas (2a, 2), Wersaynski (2a, 106), Wisdewas (2a, 24), Zagielis (1a, 29), trimis as- menvardZiais — Ladislai Casimiri Kimbar (1a, 40), Marcianum Dominicum Kofiaracki (2a, 49), Petrus Cafimiro Bonifzko (2a, 158) (du vardai ir pavar- de ar ją pavaduojantis asmenvardis), Ademi Kalwis Garolis (2a, 11), Petri Cotynis Balulis (1a, 44), Joannes Krasewicz Kozemiaka (la, 44), Michaelis Ryndivid Mickiewicz (1a, 20) (vienas vardas ir du kiti asmenvardziai), arba kaip kitaip, pvz.: Marci Latwis alia Daratenas (1a, 47), Georgius Miciunas alias Pilkis (2b, 142), Petry, [tantunas alias Lala (2b, 114). Moterų įvardijimas. Jis {vairesnis nei vyrų, ir tai pirmiausia, matyt, lemia šaltinių, kuriuose raoterys minimos bei užrašomos, specifika. Krikšto registracijos įraše paprastai minima krikštijamo kūdikio motina ir krikšto motina (krikštamotė). Jy įvardijimai skiriasi. Abiejose ki ygose, 36 3 woah Mios sa dba žie m= ERY kurių antroponimija čia nagrinėjama, krikštijamų kūdikių motinos dažniau- siai užrašomos tik vardu, pvz.: Agatha (2a, 30), Barbara (la, 43), Cecilia (2a, 8), Dorothea (2a, 6), Elisabetha (2a, 8), Gertrudis (la, 47), Hedvigis (2a, 38), Helena (la, 52), Iuditha (2a, 6), Justina (2a, 27), Catharina (la, 8), Con[tancia (2a, 40), Chriftina (ia, 53), Lucia (2a, 29), Magdalena (2a, 2), Margareta (1a, 18), Marina (la, 54), Martha (2a, 2), Regina (2a, 6), Sophia la, 33). i 1678—1691 m. krikšto registracijos knygoje iš maždaug 1200 motinų 900 (t.y. 75 %) užrašytos tik vardu. Dar dažnesnis toks įvardijimas 1691—1719 m. krikšto registracijos knygoje. Čia iš 973 minimų motinų tik vardu už- rašytos net 817 (t.y. 83,96%). Nėra abejonės, kad tokį krikštijamų kūdikių motinų įvardijimą lėmė šiose bažnytinėse knygose vartota krikšto registraci- jos įrašo formulė, tam tikros nusistovėjusios taisyklės. Tačiau neaišku, kodėl ne visada buvo jų paisoma, nes pirmojoje knygoje 25%, o antrojoje apie 16% motinų įvardytos kitaip. Beveik be išimčių tai dvinariai įvardijimai, pvz.: Catharina Bernatowa (1a, 22), Marianna Buteykiowa (2a, 161), Catharina Dudaycia (la, 21), Catharina Girunaycia (2a, 70), Elizabeth Kaparicia (la, 25), Anna Kurkle- ticzia (2a, 145), Catharina Pagiricia (2a, 146), Agnetis Strakicie (2a, 62), Anna Szeykouna (2a, 143), Anna Szyrwin [ka (1a, 20), Anna Gieczewska (2a, 46), Dorothea Ufelenia (1a, 20). Vienintelė krikstijamo kūdikio motina uzra- Syta keturiais asmenvardziais — Catharina Helena Fitingoffowna Kimbarowa (1a, 40). Krikšto motinos, minimos krikšto registracijos įrašuose, ir nuotakos bei moterys liudininkės, užrašomos registruojant santuoką, dažniausiai yra įvar- dijamos dviem asmenvardžiais, pvz.: Chriftyna Augulicia (1b, 8), Anna Bal- ciunaycie (2b, 123), Elisabetha Balciunowa (1a, 50), Si Buywanaycia (2b, 110), Hedvigis Czebatorunowa (1a, 46), Sophia Degutycia (1b, 11), Agnes Dudazienciowa (1a, 40), Agneta Eydinikaycie (2b, 120), Catharina Giegielicia (2b, 122), Raina Iakubayticia (2a, 71), Anaftafia lafiulowa (la, 10), Mag- dalena loczenia (2a, 86), Sophia lokuboniowa (la, 44), Marianna Jurewi- czouna (2a, 96), Christina Kalwicia (2a, 70), Anna Kierdeykiowa (la, 32), Marina Klisionicia (1b, 17), Marianna Losinska (2a, 47), Elizabett Mateiucia (2a, 85), Zophia Meylowa (1a, 20), Anna Minska (2a, 4), Anna Moniotycia (la, 24), Catharina Murzowa (la, 21), Elena Narbutaycia (2b, 127), Zofia Nawikaycia (la, 1), Cecilia Pafawsiowa (la, 45), Elifabetha Pilkiowa (2b, 131), Anna Ramonaycia (1b, 18), Agnete Rymoniene (1b, 12), Chriftina Sta[zukaycia (la, 1), Anna Stankiewiczowa (2b, 135), Anaftafia Szermuk- szniowa (la, 22), Elisabetha [zesielgicia (1b, 14), Marianna Tarwidayezia (2b, 136), Dorothea Trylupaycie (la, 31), Elisabetha Uldukicia (2b, 110), Marina | Wenazindziowa (1a, 51). 1678-1691 m. krikšto registracijos knygoje iš 1230 minimų krikštamočių | dviem asmenvardžiais įvardytos 1206 (t.y. 98,04%), 1691—1719 m. krikšto | registracijos knygoje — iš 1799 taip įvardytos 1766 (t.y. 98,16%). Panaši situacija ir abiejose jungtuvių registracijos knygose. 1696—1719 m. iš 290 nuotakų 283 (t.y. 97,58%) užrašytos dviem asmenvardžiais, o iš 92 moterų liudininkių — 90 (t.y. 97,82%). 1679—1693 m. iš 320 nuotakų 312 (t.y. 37 97,5%) įvardijimai yra dvinariai. Ši statistika akivaizdžiai liudija, kad kitokie krikštamočių, nuotakų bei moterų liudininkiy įvardijimai tiriamose Kriaunų parapijos bažnytinėse kny- gose yra labai reti. Tai užrašymai tik vardu, pvz.: Anastazia (2a, 41), Elisa- betha (Za, 13), Catharina (2a, 81), Mariana (2a, 42), tik antruoju asmen- vardžiu, pvz.: Narbutowa (2a, 25), Puteykaycia (2b, 112), trimis asmen- - vardžiais, pvz.: Mariana Abariuczia Turkowa (2a, 150), Elisabeth Dilicia Paberziowa (2a, 74), Christina Eydinikaycia Mikalowa (2a, 74), Elisabetha Gigielowa Kowalowa (2a, 24), Christina Mateikucia Budrowa (1a, 88), Catha- rina Narkuycie Iociowa (2a, 65), Cristina Stanulieni Uldukowa (2b, 133), Christina Szimkaycie Adamaniowa, ar kaip kitaip, pvz.: Elisabetha Gigielowa uzor Casimiri Gigielis (2a, 32), Sophia uzor Petri Skwirbunas (2a, 39), Catha- rina Bartoszunowa vidua Mularzouma (1b, 8), Marina Bobrowska vidua Ey- dynikowa (1b, 18), Magdalena Isakoviczowa alias Alezandrowa Kotlarzowa (2a, 58), Margaritha lasianowa alias Brodawkiczia (2b, 137), Anna Iozayczia alias Berta[ziunayczia (2b, 140). Kitoks įvardijimas. Jis vartojamas 1691-1719 m. krikšto registraci- jos knygoje. Čia krikštijamų kūdikių tėvas ir motina palyginti dažnai (apie 800 atvejų iš 1760) paminimi bei užrašomi kartu. Tai atrodo taip: Petri et Christina Adamanis (51)°, Christophori et Christina Baiorelis (64), Stanislaj et Elisabet Balciunas (104), Georgius et Marianna Baltuszka (83), Casimiri et Agnetis Bartossewics (106), Georgius et Elisabetha Berniunas (57), Simo- nis et Elisabetha Brawszka (57), Ioannis et Edvigis Burdynski (99), Ioanis et Edvigis Dalibagas (90), Christophori et Martha Dawenis (86), Jacobi et Elisabetha Diewelis (79), Iosephi et Edvigis Dirda (69), Ioannis et Elisabeth Gienis (91), Agatha et Philippus Isakowicz (53), Iosephi et Magdalena Jocis (49), Alezandri et Anna Kibilda (103), Georgius et Margaritha Kukutis (56), Cristina et Iofephi Kurklietid (52), Stephani et Anna Laukis (60), Ioanis et Ana Matiekus (155), lacobi ‘et Christina Mezginas (49), Stanislai et Anna Murma (78), Michdelis et Hedvigis Narbutis (62), Iosephi et Elisabeth Pa- giris (91), Nicolai et Felicianna Pakalnis (83), Iosephi et Elisabeth Podzius (89), Iosephi et Elisabeth Rudak(91), Cafimiri et Hedvigis Skirbun (161), Ioa- nnis et Agnetis Strungis (51), Cafimiri et Elifabetha Szwedas (57), Ioannis et Agnetis Taloczka (64), Josephi et Elisabeth Ufelis (82), Stefani et Anna Warl:alis (97), Iacobi et Elisabeth Wekieris (75), Stanislai et Helena Zuklis (54). Tokie šio tipo ivardijimai yra dažniausi. Kaip matyti, pirmiausia uzra- šomas kūdikio tėvo vardas, po to jungtuku et prijungiamas motinos vardas ir užrašomas antrasis asmenvardis, kuris šiuo laikotarpiu dažniausiai jau gali būti vadinamas pavarde. Pasitaiko atvejų (tiesa, jie palyginti reti), kai tarp tėvo ir motinos vardo jungtukas et nerašomas, pvz.: Teorgius Anna Baiaras (47), Ioannis Zofia Brazunas (86), Stanislaus Elisabeth Dziukis (88), Christo- fori Eve Ianuszkayties, Petri Margaritha Iasanis (47), Stephani Anna Laukis i Kadangi visi pavyzdžiai iš 2a šaltinio, skliaustuose pateikiamas tik lapo nu- 38 (47), Petrus Zofia Murka (86), Stanislai Marianna Pagiris (49), Ioannis Eva Pakalnis (86), Joannes Anna Uselis (85). Vertinant šiuos įvardijimus (ir su jungtuku et, ir be jo), atkreipia dė- mesį du dalykai: 1) kad atskirti vyrų dvinarių įvardijimų asmenvardžiai, tarp jų įterpiant kūdikio motinos vardą ir 2) kad taip elgiantis nepateikiama vy- ro antrojo asmenvardžio daugiskaitos forma, kuri rodytų bendrą abiejų tėvų (šeimos) pavardę. Todėl priimtinesni atrodo tokie bendri krikštijamo kūdikio tėvų įvardiji- mai, kai pirmiausia užrašomas motinos vardas, o po to jungtuku et jungiami abu tėvo asmenvardžiai, pvz.: Cristina et Petri Adamanis (151), Elifabetha et Stanislai Awlius (149), Marianna et Andrea Baltakis (151), Cristina et Cafimiri Braziunas (152), Cristina et Mathia Kifzunas (149), Catharina et Chriftophori Kli[zanis (108), Agatha et Iofephi Miezis (108), Sophia et Ia- cobi Mikszis (149), Eli[abetha et Ioannis Pasaulis (108), Hedvigis et Cafimiri Skirbunas (154), Marianna et Iofephi Streykus (151), Marianna et lofephi Szlekas (152), Elena et Georgy Trylupis (154). Taip lyg ir nuosekliau islaiko- ma šio tipo dokumentams įprasta asmenų įvardijimo specifika — krikitijamy kūdikių motinas užrašyti tik vardu, o tėvus dviem asmenvardžiais. Tačiau tokie įvardijimai taip pat reti (jų yra tik apie 30 iš minėtų 800). Be to, pa- sitaikantys krikšto registracijos įrašai, kuriuose greičiausiai minimi tie patys asmenys", kartais lyg ir "atitaiso" pastaruosius įvardijimus, pakeisdami juos anksčiau aptartaisiais, pvz.: Sophia et Mathia Brazelis (149), bet Mathia et Sophia Braželis (155), Sophia et Chriftophori Iufzka (150), bet Christophori et Sophia Iuszka (89), Marianna et Petri La[zas (151), bet Petri et Marianna Lafzas (160), Magdalena et Cafimiri Masta (152), bet Cafimiri et Magdalena Masta (159), Anna et Petri Putra (152), bet Petri et Anna Putra (163). Kitokie bendri abiejų krikštijamo kūdikio tėvų įvardijimai tėra pavieniai, pvz.: Ioannes Anna (85) (tik vardai), Cafimiri et Anna (150) (vardai, su- jungti jungtuku et), Casimiri et Marianna Iociowa (60) (tėvo tik vardas, po kurio jungtuku et prijungti du motinos asmenvardžiai) ir Matthia et Ragina [itaykis et Galsarucia (74) (pirmiausia abiejų tėvų vardai, o po jų ir antrieji asmenvardžiai, sujungti jungtuku et). Asmenvardžių daryba Čia bus aptarta tik antrųjų dvinario įvardijimo asmenvardžių daryba (pir- mieji, kaip buvo matyti, be išimties krikšto vardai). Vyrų bei moterų asmen- vardžiai nagrinėjami atskirai. Vyrų asmenvardžiai. Kaip jau buvo minėta, ilgesnio laikotarpio baž- nytinėse knygose tas pats asmuo gali būti minimas keletą kartų — krikštijami keli to paties tėvo vaikai, tas pats žmogus būna ne vieno kūdikio krikštatėvis 6 Bažnytinėse, ypač krikšto registracijos, knygose, kuriose įrišti keliolikos ar daugiau metų įrašai, tie patys asmenys (krikštijamo kūdikio tėvai, krikšto tėvas bei motina) gali būti minimi keletą kartų. Tiesa, galimas ir atsitiktinis vardų bei antrųjų asmenvardžių sutapimas. 39 arba liudininkas ne vienose, o keliose jungtuvėse. Tad ir dalis vyrus įvardi- jančių asmenvardžių šaltinyje gaii būti užrašyta kelis ar net daugiau kartų. Antra vertus, net ir skirtingi asmenys gali turėti tuos pačius asmenvardžius (pavardes), atsiradusius bei paplitusius vienoje ar kitoje vietoje, šiuo atve- ju — Kriaunų parapijoje. Juk daugumos dabartinių mūsų pavardžių, kurias turi po keletą, keliolika ar daugiau lietuvių šeimų, paplitimo plotas būna gana apibrėžtas. Pasikartojantys antrieji asmenvardžiai (ypač įvardijantys tą patį asmenį) trukdytų susidaryti kiek galima tikslesnį jų darybos vaiz- dą. O jis svarbus dėl įvairių priežasčių — parodo konkrečios Lietuvos vietos 'asmenvardžių (pavardžių) darybos bruožus, atspindi konkretaus laikotarpio lietuvių asmenvardžių specifiką, j ji galima palyginti su bendru dabartinių mu sy pavardžių darybos kontekstu ir pan. Todėl buvo atrinkti tik skirtingi" pirmosios bei antrosios bažnytinės knygos antrieji asmenvardžiai, kurie ir bus čia aptarti. Pirmojoje knygoje (1678— —1691 m. krikšto ir 1679-1693 m. jungtuviy registracija) rasti 1044 skirtingi asmenvardžiai. Jie suskirstyti į dvi grupes: 1) asinenvardžiai su lietuviškomis (-ailis, -ūnas, -onis, -ėnas) bei slaviskomis (-ovičius, -evičius) patroniminėmis priesagomis, su mažybinėmis maloninė- mis priesagomis (-elis, -ė; -ėlis, -ė ir kt.) bei su vadinamosiomis -sk- tipo priesagomis (-ovskis, -evskis, -skis, -inskis ir kt.); 2) asmenvardžiai be šių priesagų. Tai, aišku; sąlyginis, tyrinėtojo pasirinktas skirstymas, kurį, be kita ko, lemia ir tyrimo tikslai. Pirmoji grupė gausesnė. Joje 604 (t.y. 57,8%), o antrojoje 440 (t.y. 42,14%) asmenvardžių. Daugiausia pirmosios grupės asmenvardžių (279) turi lietuviškas ar slaviš- kas patronimines priesagas. Asmenvardziai su jomis ¢ia pateikiami priesagy daznumo tvarka: į -ūnas — 92 asmenvardžiai (tai sudaro 8,81% visų šios bažnytinės knygos antrųjų asmenvardžių), pvz.: Abraiunas® (la, 15), Aleriunas (1a, 26), Alia- Įzunas (la, 3), Andreiunas (ib, 6), Balciunas (1b, 6), Bartafzunas (1a, 20), Belciunas (la, 31), Berciunas (la, 41), Berniunas (1b, 10), Braziunas (la, 28), Butkun (la, 8), Czabatorunas (1b, 7), Datkunas (la, 25), Dewinetunas (1b, 9), Eliosiunas (la, 43), Gadziunas (1b, 11), Gryciunas (1b, 1), Gri- galunas (la, 9), lankunas (1b, 13), loziunas (la, 11), Kawolunas (la, 57), Kiszunas (1b, 18), Krauciunas (la, 8), Krysiunas (1b, 17), Kwilunas (1a, 5), Macieiunas (la, 18), Maciunas (la, 23), Matieunas (1b, 2), Matieku- nas (la, 3), Matyiosiunas (1b, 12), Meylunas (1b, 2), Miciunas (la, 45), Sąvoka skirtingas asmenvardis, kai kalbama apie istorinę antroponimijs, yra iš tie reliatyvi. Daugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, ar tai skirtingas asmen- vardis, ar tik to paties varidūtas įgrafinis, su kitokia galūne ar priesaga ir pan.). Taigi tam tikra paklaida neišvengiama, ir to nereikia pamiršti, vertinant tyrimo rezultatus. Aptarus ir palyginti gausiai pailiustravus asmenų įvardijimą bei konstatavus, kad akivaizdžiai vyrauja asmenų užrašymas dviem asmenvardžiais, atrodė netik- slinga čia rašyti juos abu. Pateikiami tik antrieji asmenvardžiai. 40 Mikaloiunas (1a, 33), Morkunas (1a, 48), Paciunas (1b, 2), Pocziunas (la, 12), Podziunas (1a, 37), an 1 b, 2), Skirbunas (1a, 31), Stankunas (1a, 38), Stasiunas (1b, 18), Stafzkunaf (1a, 21), [teikunas (1a, 22), Szimelunas (1a, 10), Waycielunas (la, 24), Wayk-iunas (1a, 14), Waytekunas (1b, 6), Walenciunas (1b, 12), Weykniun (1b, 7), Wilunas (1a, 12); -onis — 90 asmenvardžių (t.y. 8,62% visų antrųjų šaltinio asmenvar- dziy), pvz.: Adomonis (la, 46), Baltaszanis (1b, 14), Balulonis (1a, 55), Bernatonis (1a, 15), Buytwidanies (1a, 11), Buteykonis (1a, 34), Cieponis (1b, 16), Ciesiulonis (1b, 17), Gaydzonis (1a, 42), Gasparonis (1a, 55), Girczonis (1a, 31), Gryganis (la, 1), Gudonis (1a, 25), Ilganis (1b, 7), Indronis (la, 27), Iwananis (1b, 5), Iakubonis (1a, 49), lakulanis (1a, 23), Iananis (1a, 5), Ianulonis (1b, 10), Jasonis (la, 52), Iafiulonis (1b, 5), Ionelonis (1b, 18), Iozoponis (la, 55), Iurgionis (1a, 43), Kli[zanis (1a, 9), Laurynonis (1a, 26), Lawronis (1b, 17), Lukanis (1a, 10), Martynonis (1b, 14), Matulonis (1a, 43), Melnikonis (1b, 16), Mikalonis (1a, 43), Motusonis (1b, 20), Palulanis (la, 10), Paulukanis (1b, 2), Pc uzkonis (1a, 57), Pawlanis (1a, 5), Petranis (1a, 7), Piworonis (1b, 14), Rukanis (1a, 20), Stanionis (1a, 40), Staniflawonis (1a, 26), Staniulonis (1b, 7), Stapulonis (1b, 20), Stasionis (1b, 10), Stafiukanis (1a, 6), Stasiulonis (1b, 13), Szymonis (1a, 32), Udelonis (1a, 46), Urbanonis (1a, 27), Wayéiulonis (1b, 13), Waytanis (1a, 2), Walukanis (1b, 2), Walulonis (1a, 41), Wenclawan (1a, 10), Zebrokonis (1b, 16), Zyrnanis (1b, 1); -evičius — 39 asmenvardžiai (t.y. 3,73%), pvz.: Balukiewicz (1b, 16), Bartoszewicz (la, 30), Blazewicz (la, 28), Budniewicz (1b, 2), Budrewicz (1a, 19), Butkiewicz (1b, 2), Dycewicz (la, 45), Dziukiewicz (la, 22), Gar niewicz (la, 10), Gigielewicz (la, 5), Gryncewicz (la, 43), lanuszkiewicz (1a, 5), Iateykiewicz (la, 22), Losiewicz (la, 40), Lukafzewicz (1a, 9), Mic- kiewicz (1a, 2), Minkiewicz (1a, 46), Miszkiewicz (1b, 20), Pielewicz (la, 8), Pokalniewicz (1a, 39), Putrewicz (1a, 39), Rodziewicz (1a, 37), Rosiewicz (la, 26), Rudziewicz (1a, 56), Stapewicz (1a, 39), Steykiewicz (la, 46), Trasewicz (1b, 9), Tumaszewicz (1a, 39), Wasilewicz (1a, 43), Wencewicz (1a, 43); -énas — 28 asmenvardžiai (t.y. 2,68%), pvz: Azienas (la, 31), Balulenas (1a, 54), Barzdenas (1a, 7), Ciefulenas (1b, 12), Daratenas (la, 56), lozu- penas (1b, 10), lurgienas (la, 34), Kie[teren (la, 22), Kluwenas (1b, 14), Kucenas (1b, 15), Lalwenas (1b, 13), Macziulenas (la, 27), Mastenas (la, 5), OZienas (1a, 31), Simonenas (la, 33), Sywenas (la, 3), [ianiulenas (1a, 39), Szymelenas (1b, 11), Szmelenas (1a, 27), Trumpenas (la, 55), Tume- nas (1b, 4), Urbonenas (1a, 46), Wayciulenas (1a, 32), Warkalenas (1b, 11), Warkienas (1b, 6), Zalenas (1b, 12); -oviéius (-avicius) — 18 asmenvardžių (t.y. 1,72%), pvz.: Alezandrowicz (1a, 9), Arnawicz (1a, 18), Dafzkowicz (1a, 46), Dubowicz (1b, 5), Eframo- wicz (la, 18), Fiedorowicz (la, 47), Hrehorowicz (1a, 12), Isakowicz (1a, 19), Ianuszkowicz (1a, 46), Lawrynowicz (la, 25), Lenkowicz (1a, 37), Linkowicz (1a, 25), Ufowicz (1a, 13), Woytowiz (1b, 9); -aitis — 12 asmenvardžių (t.y. 1,14%), pvz.: Adamaytis (la, 23), Boieykay- tis (1b, 7), Giedroye (1a, 20), lakubaitis (1a, 7), Janu[zkaytis (1a, 10), loku- baytis (1a, 43), Jont szkaytis (1a, 44), Meylukaytis (1a, 26), Minaytis (1a, 20), Tyiunaytis (1a, 50). 41 Kaip matyti, tarp lietuviškų bei slaviškų patroniminių priesagų įtikinamai vyrauja lietuviškos -ūnas, -onts. Kita antrųjų asmenvardžių grupelė yra su vadinamosiomis mažybinėmis maloninėmis (deminutyvinėmis) priesagomis, kurios, sudarydamos asmenvar- džius, gali turėti ir patroniminę reikšmę. Atkreipia dėmesį labai nevienodas šių priesagų dažnumas. Pasitaikė tik 16 asmenvardžių (t.y. 1,53%) su priesa- ga -(i)ulis, pvz.: Augulis (la, 8), Auszkulis (1b, 4), Bafiulis (1a, 9), Bruzgulis (1b, 14), Didziulis (1a, 49), Dudulis (1b, 14), Garulis (1a, 44), Gigulis (1a, 6), Mayniulis (1a, 57), Manulis (1a, 6), Mikulis (1a, 22), Nagulis (1b, 2), Podziulis (1a, 41), [tarkulis (la, 13), Walulis (1a, 27), tik po 10 (t.y. po 0,95%) su priesagomis -(i)ukas, -utis, pvz.: Janukas (1b, 16), Lelukas (la, 43), Mi[ukas (1b, 12), Paulukas (1b, 12), Podziukas (1a, 26); Cibutis (1a, 5), Eybutis (1a, 19), Kilutis (1b, 3), Makutis (1b, 15), Palutis (1a, 22), Raugutis (1a, 6), Ubutis (1a,15), Walutis (1b, 8). Tačiau labai dažnos yra deminutyvinés priesagos -elis, -ė, -élis, -ė. Jy vedinių pirmojoje bažnytinėje knygoje surasta apie 209, ir tai sudaro apie 20% visų skirtingų antrųjų asmenvardžių. Šiek tiek dažnesnė yra priesaga -elis, -ė — 123 asmenvardžiai (11, 78%), pvz.: Banelis (1a, 31), Barželis (1b, 5), Bercielis (1a, 33), Biczelis (1b, 5), Bizdelis (1a, 25), Blaugiete (1a, 12), Blauzdelis (1a, 41), Blewgiela (1a, 20), Braw[zkialo (1b, 7), Brazelis (1a, 28), Burbiela (1a, 8), Czernelis (la, 54), Dagiala (1a, 2), didelis (1b, 4), Diewelis (la, 56), dygiala (1a, 3), Dylelis (1a, 55), Dyrdele (la, 49), Drusnelis (1b, 3), Dudele (la, 8), Dziawgiela (la, 56), Dziugielis (la, 10), Gaydelis (1a, 14), Galwelis (1a, 57), Gaucielis (la, 11), Gigelis (1a, 39), Grustelis (1a, 34), Grusnelis (1b, 3), Gudelis (1a, 15), Idelis (la, 52), Iakieta (la, 30), locielis (1a, 46), -furkiala (1a, 33), Iuryziale (1a, 13), Kalnelis (1a, 9), Kawkielis (1a, 25), Kirwelis (1b, 5), Krapelis (1b, 2), Krugielis (1a, 28), Kulelis (1a, 39), Kumpelis (1b, 10), Kuprelis (1a, 54), Laszelis (1a, 36), Laukiele (1b, 2), Lelelis (1a, 57), Losielis (1a, 2), Maryiclis (1a, 48), Meylelis (1a, 54), Mierkielis (1b, 5), Mieželis (1a, 35), Mingielis (1b, 8), Mukiela (1a, 39), Murkiela (la, 29), Murmele (1b, 2), Nakiala (1a, 21), Ozelis (1a, 43), Paknelis (1a, 10), Plikielis (1a, 52), Podzielis (la, 51), Pukielis (1a, 39), Purpela (1b, 12), Raugielis (1a, 14), Rogielis (1a, 5), Rukielis (1a, 23), Ruksztela (1b, 18), Sniegielis (la, 41), Stanelis (la, 23), Styrnele (la, 5), Strungielis (la, 41), Swierelis (la, 37), [zypelis (1b, 18), Szlakielis (1a, 1), Turkielis (1a, 21), Uselis (1a, 49), Waynelis (1a, 45), Warnele (1a, 9), Werksnelis (1a, 34), Wer/zelis (1a, 45), Wilelis (1b, 12), Wilkielis (1a, 11), Zilelis (1a, 47), Zuklelis (1a, 25). Įdomu tai, kad tarp antrųjų šaltinio asmenvardžių yra daugumos šių prie- sagos -elis, -ė vedinių atitikmenys be priesagų, pvz.: Bercis (la, 1), Bizdis (1a, 25), Blaugie (1a, 6), Blawzdzius (1a, 28), Brawszka (1b, 17), Dygia (1a, 23), Dylis (1a, 38), Dyrda (1a, 23), Duda (la, 45), Gaydis (1a, 37), Gauczys (1a, 4), Gudas (1a, 26), Idas (1a, 30), Iocis (1a, 26), Kawkie (1a, 52), Krapas (1b, 2), Krugas (la, 52), Kulis (1a, 44), Meylas (la, 44), Mierkis (la, 49), Miezis (1a, T), Murka (1a, 36), Murma (1a, 29), nakas (la, 2), Podzius (1a, 48), Purpa (1a, 13), Raugas (la, 14), Rukas t 10), [niegis (1a, 31), /tyrna (1a, 34), Strungis (1a, 49), Swieris (la, 4), [zlakas (1a, 54), Turkas (la, 7), Warna (la, 8), Werznis (1a, 13), Wilas (1a, 6), Wilkas (1a, 28), Zylis (1a, 42 30), Zuklis (1a, 52). 86 (t.y. 8,23%) asmenvardžiai turi priesagą -élis, -¢, pvz.: Ayswidelis (la, 33), Bagdonelis (1b, 5), Baiorelis (1a, 44), Balciunelis (1a, 12), Baltakielis (1b, 19), Bernetelis (1b, 5), Berunkielis (la, 53), Biclunelis (1a, 44), Brade- selis (la, 30), Cipiekielis (la, 46), Ciupikielis (1b, 6), Ciwunelis (1a, 48), Czepikielis (la, 31), Cziupikielis (1b, 5), Dabragiele (1a, 24), Degutelis (1a, 47), Didziagalwelis (1b, 19), Dudnikielis (la, 33), Fiederelis (1a, 28), Ga- cziunelis (1b, 7), Garolelis (la, 32), Gawenelis (1a, 15), Gotinelis (1a, 8), Grabawskielis (1a, 50), Igawnelis (1a, 23), Itkunelis (1b, 2), Iankunelis (1a, 40), Ilawgunelis (1a, 25), Jawidelis (1a, 21), Katinelis (1a, 15), Kazamiekielis (1b, 19), Kiesylelis (1a, 40), Kirdeykielis (1a, 30), Kifiunelis (1a, 22), Kry- siunelis (la, 47), Krysztapelis (1b, 18), Kubakielis (1a, 7), Kuderelis (1a, 25), Kurkletelis (1a, 54), Liciunelis (la, 28), Ligumiszkielis (1a, 49), Ma- ciunelis (1a, 18), Markunelis (1a, 55), Melnikielis (1b, 20), Miciunelis (1a, 8), Muczynelis (1a, 51), Narbutelis (1a, 54), Narwidelis (1b, 11), Nawikielis (1a, 35), Pagirelis (1a, 47), Petranelis (1a, 5), Petrikielis (1a, 42), Piworelis (1a, 35), Powawarelis (la, 5), [akalelis (1b, 4), Sargunelis (1a, 11), [piewakielis (1b, 1), [takunelis (1b, 15), [tankunelis (1b, 15), Stasiunelis (1b, 18), [za[zute- lis (1a, 28), [zesztokielis (1b, 17), [zyleykielis (1a, 39), Tyiunelis (la, 32), Uszkurelis (1a, 15), Walukielis (1a, 39), Wigienielis (1a, 5), Wilniszkielis (1a, 55), Wirbalelis (1b, 4), Wowerelis (la, 24), Zameytielis (la, 1), Zemaytelis (1a, 14), Zygunelis (1a, 49). . Dauguma asmenvardžių, iš kurių yra priesagos -élis, -ė vediniai, taip pat užrašyti šaltinyje, pvz.: Ayswidis (1a, 33), Batoras (la, 49), Balciunas (1a, 7), Baltakis (1a, 26), Bernatas (1b, 4), Bielunas (1a, 44), Bredefis (1a, 22), Cipikis (1a, 32), Ciupikis (1a, 13), Dabrega (1b, 14), Degutis (1a, 55), Didzia- galwis (1b, 19), Dobraga (1a, 28), Dudnikas (1b, 3), Garolis (1a, 54), Gawenas (1a, 23), Gotynis (1a, 19), Grabow[ki (1b, 6), Igawnis (1a, 56), Iankunas (1b, 13), Katinas (la, 24), Kazamiekas (1b, 13), Kiesilis (1a, 36), Kirdeykis (1a, 11), Kifiunas (1a, 27), Krysiunas (la, 37), Kudaras (la, 15), Kurklietis (1a, 8), Ligumiszkis (1b, 15), Maciunas (la, 23), Miciunas (la, 45), Muczynis (1a, 42), Narbut (1a, 24), Narwidis (1a, 40), Nawikas (la. 51), Pagiris (la, 29), Petranis (la, 7), Petrikas (la, 20), Sargunas (1b, 12), Spiewokas (la, 34), Stankunas (1a, 38), Stasiunas (1b, 18) Szyleyka (la, 41), Uszkuris (1a, 26), Walukas (1a, 50), Wigianis (1a, 20), Wilniszkis (1b, 21), Wirbaias (1a, 27), Woweris (1a, 30), Zameytis (1a, 1), Zemaitis (1a, 11), Zygunis (1a, 50). Kaip matyti, dalis jy jau turi vienokią ar kitokią priesagą (dažniau — -ūnas, rečiau — -onis, -auskas, -ukas, -utis ar pan.). Tiesa, pasitaiko, kad ir kitų priesagų vediniai turi šaltinyje bepriesaginius atitikmenis, pvz.: Bielunas (1a, 44) — Bielus (1b, 16), Blazeiunas (la, 3) — Blazey (la, 3), Butkun (la, 8) — Butkus (la, 25), Czabatorunas (1b, 7) — Czabataris (1a, 2), Dewinciunas (la, 8) — Dewincius (la, 48), Meytunas (1b, 2) — Meylas (1a, 44), Podziunas (1a, 37) — Podzius (1a, 48), Wincku- nas (la, 38) — Winckus (la, 10); Gaydzonis (la, 42) — Gaydis (la, 37), « Girezonis (la, 31) — Girczif (la, 13), Klifzanis (1a, 9), — Kliszys (1a, 40), Melnikonis (1b, 16) — Mielnik (1a, 7), Stanionis (1a, 40) — Stanis (1a, 33), Walukanis (1b, 2) — Walukas (1a, 50), Walulonis (1a, 41) — Walulis (1a, 43 27); Budniewicz (1b, 2) — Budnis (la, 11), Budrewicz (1a, 19) — Budris (1a, 10), Gigiclewicz (1a, 5) — Gigelis (1a, 39), Putrewicz (la, 39) — Putra (la, 29); [tarkulis (1a, 13) — Starkus (1b, 16); Warkalenas (1b, 11) — Warkalis (1b, 14) ir pan. Tačiau tokie atvejai nėra dažni. Dalis čia aptariamų pirmosios grupės asmenvardžių turi vadinamąsias -sk- tipo priesagas. Jos yra slaviškos kilmės. Nuo anksčiau minėtų lietuviškų bei slaviškų priesagų jos skiriasi tuo, kad buvo labai retos intensyviausio lietuvių pavardžių formavimosi laikotarpiu, t.y, XVI=XVII a. Taigi asmenvardžiai su jomis dažniausiai liudija galutinio mūsų pavardžių stabilizavimosi proce- sus — slavinimą, variantų atsiradimą, aišku, ir skolinimą bei pan. Pirmojoje bažnytinėje knygoje tokių asmenvardžių yra 75 (t.y. 7,18%), pvz.: Bardinfki (1a, 10), Belczynski (1a, 57), Bielicki (1b, 6), Blinski (la, 32), Budnickas (la, 2), Burdin[ki (la, 14), Ciemiew[ki (la, T), Czigunski (1b, 5), Czom[ki (la, 5), Daczewfki (la, 8), Ggsiewski (la, 51), Gerulski (1a, 50), Girulski (1a, 29), Grabow/[ki (1b, 6), Gulbinski (1a, 54), Gur[ki (1a, 5), lablon[ki (1a, 11), Iaczewski (1a, 1), Ianowski (1b, 7), Kibickas (1a, 55), Kiersnowski (1a, 33), Klofinski (1b, 2), Koszynski (1b, 15), Kowalewski (1b, 12), Kropiumicki (1a, 27), Kuszewski (1a, 37), Labecki (1b, 6), Laszew[ki (1b, 6), Laudanski (1b, 7), Lazow[ki (1a, 20), Ligucki (1b, 20), Lipski (1a, 24), Loszynski (1a, 44), Lupickas (1b, 6), Maranowski (1a, 53), Mafalfki (1a, 20), Michalow[ki (1a, 20), Narkowski (1a, 33), Naszlanski (1a, 53), Piotrow[ki (1b, 21), Pukniaw [kis (1a, 23), Raszkowski (1a, 44), Rybalfki (1a, 3), fadow[ki (1a, 22), Skarbinfki (1b, 4), [kardynski (la, 46), Stawski (ia, 45), [wietorzecki (1a, 20), Szelegow[ki (1a, 23), [zymanowski (1a, 45), [zyrwin[ki (1a, 20), Wierzbicks (1a, 54), Woronecki (1a, 41), Zabecki (1a, 50), Zablocki (1a, 2), Zylin[ki (1a, 10). | Dalis nagrinėjamų asmenvardžių (440, t.y. 42,14%) neturi nė vienos iš minėtų priesagų. Kai kurie jų jau buvo pateikti, nurodant vienos ar kitos priesagos vedinio bepriesaginius atitikmenis. Štai dar pluoštelis tokių asmen- vardžių: Abarus (la, 32), Alksnis (1a, 48), Apwalaynis (1b, 16), Aulus (la, 55), Baltrakis (1a, 21), Baltu[zka (1a, 2), Barzda (1a, 36), Bitinas (1a, 28), Bucza (1a, 42), Burbulas (1a, 56), Buta (la, 33), Buza (la, 47), Cizius (la, 41), Daynis (1b, 19), Darda (1b, 12), Daweynis (1a, 6), Deksnis (1b, 14), Dykis (1b, 8), Dirzis (la, 9), Drevinikas (1b, 5), Drifkus (12, 8), Dukis (la, 26), Gayzius (1b, 4), Galinis (la, 37), Gaurus (la, 5), Geywenis (la, 51), Genis (la, 34), Gilis (1a, 38), Gurklis (1a, 47), lagminas (la, 36), Iodeykis (1a, 2), lodgalwis (1b, 15), Iodis (1a, 13), Iodkalnis (1a, 11), Jowidis (1a, 29), Iuknas (1a, 25), Iufzka (1a, 28), Kadaras (1a, 5), Kibilda (1a, 19), Kibinkle (1a, 56), Kimbar (la, 2), Kirka (la, 24), Kiukis (1a, 15), Kliszys (la, 40), Kurmis (1b, 13), Lapienie (la, 11), Likas (1a, 6), Luksza (1a, 37), Mackun (1a, 11), Matekus (la, 50)y Medginis«'la, 52), Murza (la, 30), Narwaysis (1a, 49), Ofteyko (1a, 21), Paberzis (1a, 12), Pasausis (1a, 32), Pilkis (1a, 48), Pimpe (la, 54), Plonis (1b, 14), Raystinis (la, 40), Rep[zys (1a, 29), Sakapilwis (1a, 10), Syrwidis (1a, 25), Smalftis (1a, T), [wilpa (1a, 31), Szalna (1a, 24), [ziarmuksznis (1a, 27), Wayszwidis (1a, 47), Zwirblis (1a, 50). 44 ram A he į Ųli WEA šiai Antrojoje bažnytinėje knygoje (1691—1719 m. krikšto ir 1696—1719 m. jungtuvių registracija) surasta 1077 skirtingi antrieji dvinario įvardijimo as- menvardžiai. Patronimines, mažybines bei malonines ar -sk- tipo slaviškas priesagas turi 613 (t.y. 56,91%) asmenvardžių. Be minėtų priesagų yra 464 (t.y. 43,08%) asmenvardžiai. Ir čia pirmojoje grupėje dažniausi yra asmenvar- džiai su lietuviškomis ar slaviškomis patroniminėmis priesagomis. Jas pagal produktyvumą galima išdėstyti tokia eilės tvarka: -ūnas — kaip ir pirmojoje bažnytinėje knygoje, 92 asmenvadžiai (tai su- daro 8,54% visų aptariamų), pvz.“: Alesiun (2a, 40), Alkunas (2a, 102), Ambrozeiunas (2a, 23), Baltrunas (2a, 48), Biczkunas (2a, 62), Brazieiunas (2b, 123), Downiunas (2a, 97), Dryskiunas (2a, 148), Gafiunas (2b, 165), Giriunas (2a, 25), Iciunas (2b, 122), Iutkunas (2a, 98), Karnaczun (2a, 59), Katlorunas (2a, 36), Kiawrunas (2b, 129), Kuslunas (2b, 129), Lazieiunas (2a, 43), Lukafziunas (2a, 147), Maskaliunas (2a, 165), Mickunas (2b, 111), Minkunas (2b, 118), Mifsiunas (2a, 105), Narkunas (2a, 91), Paliunas (2b, 139), Pekariunas (2a, 70), Petrafzunas (2a, 159), Rymdziunas (2a, 153), [kwirbunas (2a, 29), [taczkunas (2a, 11), Starkunas (2b, 141), [tolorunas (2a, 6), Streykunas (2a, 59), [zymkunas (2a, 148), Unciunas (2b, 115), Undrunas (2a, 156), Wayciunas (2a, 99), Weyniunas (2a, 158), Werebiejunas (2a, 152), Winckunas (2b, 142); -onis — 68 asmenvardžiai (t.y. 6,31%), pvz.: Augustinonis (2a, 36), Bu- cianis (2b, 142), Gacionis (2a, 8), Gaydelonis (2b, 123), Jozanis (2b, 119), Iufzkanis (2a, 143), Kayrianis (2a, 157), Kasparanis (2a, 100), Keyranis (2a, 165), Kimelanis (2b, 133), Maczianis (2a, 148), Mingienanis (2a, 154), Mi[ikanis (2b, 136), Plikionis (2a, 57), Putranis (2b, 120), Simanis (2a, 71), Stalulonis (2a, 24), Tumonis (2b, 115); -énas — 48 asmenvardžiai (t.y. 4,45%), pvz.: Adamenas (2a, 42), Aw- gustinienas (2a, 51), Bicenas (2a, 164), Digienas (2a, 69). Dudenas (2a, 13), Gasparenas (2b, 117), Gotienas (2a, 43), Ionulenas (2a, 147), Kaziu- lenas (2a, 165), Kugienas (2b, 117), Kwapenas (2a, 107), Lawkienas (2a, 27), Matulenas (2a, 17), Mek[zenas (2a, 144), Mikienas (2a, 52), Motu- senas (2a, 34), Petrulenas (2a, 12), Pintenas (2a, 157), Plikie- nas (2a, 53), Simelenas (2a, 74), Simulenas (2b, 118), [tanislenas (2a, 8), Szymulenas (2a, 57), Szukienas (2a, 74), Tawrulenas (2b, 113), Ubagienas (2b, 115), Walulenas (2a, 21), Winclawenas (2a, 65), Zilenas (2a, 64), Zuklenas (2b, 133), Zwerblenas (2a, 74); -evidius — 41 asmenvardis (t.y. 3,8%), pvz.: Alifskiewicz (2a, 58), Am- brozewicz (2a, 162), Andruszkiewicz (2a, 68), Bankiewicz (2a, 99), Danielewicz (2a, 27), Dylewics (2a, 105), Juniewicz (2a, 151), Jufzkiewicz (2a, 162), Karko į “ Atsižvelgiant į tai, kad dalis asmenvardžių antrojoje bažnytinėje knygoje kar- tojasi (juk šaltinis yra tos pačios vietos, tik kitų metų), čia jų pateikiama šiek tiek mažiau, stengiantis atrinkti anksčiau nepateiktus ar pirmojoje knygoje neužrašytus. 45 sewicz (2a, 106), Keyrewicz (2a, 145), Lenkiewicz (2a, 17), Mackiewicz (2a, 39), Markiewicz (2a, 86), Matiaszewicz (2b, 125), Matufewicz (2a, 103), Narufzewicz (2a, 95), Pafzkiewicz (2a, 157), Prowadziewicz (2b, 139), Stac- kiewicz (2b, 140), Stankiewicz (2a, 100), [tafzkiewicz (2b, 139), Szymkiewic: (2a, 41), Trakniewicz (2a, 146), Wencewicz (2a, 22), Wazgilewicz (2a, TT), Woytkiewicz (2b, 139); : -ovičius' — 15 asmenvardžių (t.y. 1,39%), pvz.: Bogdanowicz (2a, 93), Gudanowic (2a, 106), Iafudowicz (2a, 58), Karpowicz (2a, 166), Kodlubowicz 2a, 92), Korkozowicz (2a, 100), Pawlowicz (2a, 144), Ropanowicz (2a, 31), a (2a, 8), Sadowics (2a, 104), Stefanovicz (2a, 156), Urbanowicz (2a, 156); -aštis — 8 asmenvardžiai (t.y. 0,74%), pvz.: Bajaraytis (2a, 102), Giedraytis (2a, 8). * Palyginus su pirmosios knygos asmenvardžiais matyti, kad antrojoje daž- nesnė lietuviška patroniminė priesaga -ėnas (po -ūnas, -onis), o retesnė sla- viška priesaga -evičius (po -ėnas). Asmenvardžių su mažybinėmis bei maloninėmis priesagomis antrojoje kny- goje šiek tiek mažiau (jų yra 213, o pirmojoje buvo 245). Ir čia retos priesagos -utis (17 asmenvardžių, t.y. 1,5%), pvz.: Balutis (2a, 72), lakubutis (2b, 119), Ilanusžkutis (2a, 105), Ionutis (2a, 35), Kiestutis (2a, 52), Pelutis (2a, 59), Pumputis (2a, 165), Seybutis (2a, 84), Wilutis (2a, 151), -(i)ulis (12 asmen- vardziy, t.y. 1,11%), pvz.: Baliulis (2b, 135), Kier[zulis (2a, 40), Kilulis (2a, 81), Rymžiulis (2b, 113), [ziuk[ztulis (2a, 166), -(i)ukas (10 asmenvardžių, t.y. 0,92%), pvz.: Eydukas (2a, 67), Ianiukas (2a, 39), Ioniukas (2b, 138), Stasiukas (2a, 56), Walukas (Ža, 45). 7 Dažniausios šio tipo priesagos, kaip ir pirmojoje knygoje, yra -elis, -ė, -ėlis, -ė (iš viso 174 asmenvardžiai, kurie sudaro 16,2% visų aptariamų). Prie- sagą -elis, -ė turi 107 asmenwardžiai (9,93%), pvz.: Azielis (2a, 90), Bikiale (2a, 81), Briedelis (2a, 165), Dapkelis (2b, 138), Dirzielis (2a, 50), Druczkelis (2b, 134), Galwele (2a, 75), Gilelis (2b, 129), Girczelis (2a, 147), Kalwelis (2a, 35), Kietelis (2b, 112), Kurmelis (2a, 103), Lauciele (2a, 54), Margielis (2a, 7), Marmele (2a, 90), Mazielis (2a, 24), Me[zkiele (2a, 98), Mikszelis (2a, 38), Murzela (2a, 21), Pilkielis (2a, 4), Ragielis (2a, 31), Rymelis (2a, 6), [inkiela (2a, 26), Skirelis (2a, 162), Stafzelis (2a, 164), [trokielis (2a, 7), Szweelis (2a, 93), Wirzielis (2a, 65), Zmekielis (2a, 106). Šaltinyje yra ir daugumos šių asmenvardžių atitikmenys be priesagos -elis, -ė, pvz.: Ažis (2a, 86), Dapkus (2a, 152), Dyrzis (2a, 36), Gilis (2b, 135), Girczis (2a, 152), Kietis (2a, 55), Kurmis (2a, 105), Mik[zis (2a, 99), Pilkis (2a, 143), Sinka (1a, 77), Skiras (2b, 123), ftafzys (2a, 5), [trokas (2a, 30), Szwedas (2a, 70), Wirzis (2a, 102), Zmekas (2a, €)). , Retesni yra priesagos -élis, -¢ vediniai. Jy suskaičiuota 67 (t.y. 6,22%), pvz.: Auguftinelis (2a, 25), Baiorelis (2a, 12), Bielunelis (2a, 8), Brodaselis (2a, 97), Braziunelis (2a, 27), Daratenelis (2a, 3), Datkunelis (2a, 11), Der- venelis (2a, 22), Dudulelis (2a, 1), Iwanelis (2a, 99), Iozupelis (2b, 134), Kaparelis (2a, 22), Kibickielis (22, 17), Kibildela (2b, 110), Matulonelis (2b, 128), Medginelis (2a, 46), Mikalonelis (2a, 35), Paliwoneli[ (2a, 20), Po- dziunelis (2a, 1), Rudokielis (2b, 110), Sapiegiela (2a, 26), [kardynskielis (2a, 46 5), Staniunelis (2a, 150), Starkunelis (2a, 44), Stepanelis (2a, 165), Szas- takielis (2b, 128%), [zepetelis (2a, 39), [zymonelis (2a, 26), Twerionelis (2b, 111), Urbanelis (2a, 56), Wayszwidelis (2a, 1), Weder=lis (2a, 6), Wiralelis (2a, 161), Zybolelis (2a, 1). Sie asmenvardžiai yra padaryti iš įvairių, neretai jau kitą priesagą turėjusių asmenvardžių, kurių dauguma taip pat užrašyti šaltinyje, pvz.: Awgustinas (2a, 68), Bielunas (2a, 18), Bradesis (2a, 77), Braziunas (2a, 148), Daratenas (2a, 12), Datkunas (2a, 33), Derwinis (2a, 91), Iwan (2a, 83), Kaparis (2a, 147), Kibickas (2a, 7), Kibilda (2a, 58), Ma- tulonis (2a, 8), Medzginas (2a, 17), Mikalanis (2a, 148), Paliwanas (2a, 145), Podziunas (2a, 59), Rudokas (2a, 40), [apiega (2a, 34), Skardin [kas (2b, 138), Szostak (2a, 99), [zepetis (2a, 30), [zymonif (2a, 39), Twerianis (2a, 150), Wayswidis (2a, 20), Wederas (2b, 138), Zibalis (2a, 43). Įdomu tai, kad priesaga -ėlis, -ė dedama ne tik prie patroniminiy (-ūnas, -onis, -ėnas) ar -sk- tipo priesagų, bet ir prie kitų mažybinių maloninių prie- sagų vedinių, pvz.: Giegielelis (2a, 43) — Giegielis (2a, 68), Idelelis (2a, 32) — Idelis (2a, 7) — Idas (2a, 17); Ionukielis (2a, 26) — Ionukas (2b, 109), Stasiukielis (2a, 67) — Stasiukas (2a, 56), Uldukielis (2a, 56) — Uldukas (2a, 92), Uldukis (2a, 99), Walukielis (2a, 3) — Walukas (2a, 45); Kukutelis (2a, 44) — Kukutis (2a, 158). Antrajame šaltinyje pastebimai padažnėja asmenvardžių su slaviškos kil- més -sk- tipo priesagomis. Čia jy rasta 122, t.y. 11,32% (pirmojoje knygoje jie sudarė 7,18% visų antrųjų asmenvardžių). Dauguma'jų pirmojoje baž- nytinėje knygoje užrašyti nebuvo, pvz.: Amalicki (2a, 151), Balczewski (2b, 132), Baranowfki (2a, 152), Bažynski (2a, 1), Bielinski (2a, 93), Borkowf[ki (2a, 164), Borow[ki (2a, 163), Buchowiecki (2b, 109), Bufzynfki (2b, 136), Cibarowski (2a, 82), Cymbarowfki (2a, 96), Czyrawski (2a, 86), Cizewski (2a, 65), Dgbrowski (2a, 74), Derpskas (2a, 81), Dylew[ki (2b, 139), Dolin [ki (2a, 164), Gadzialkowski (2a, 46), Gayzowski (2a, 2), Gerafzew[ki (2b, 136), Gigielewski (2a, 80), Grodicki (2a, 40), Gulow[ki (2a, 159), Iwanowski (2a, 45), Iankow[ki (2a, 155), lanuszkowski (2a, 77), Iurkowfki (2a, 95), Kak- nowski (2a, 103), Kamin [ki (2a, 144), Karwacki (2b, 140), Kasiaracki (2a, 71), Kaztawskis (2a, 26), Kyanowski (2a, 107), Klimanski (2a, 150), Kozlowski (2a, 43), Kriwickas (2a, 77), Kulicki (2a, 41), Laskowfki (2a, 108), Lipicki (2a, 91), Lisowski (2a, 155), Macieiew[ki (2b, 133), Maiewski (2a, 76), Mafilew[ki (2a, 144), Mikolaiewski (2a, 32), My[zkow[ki (2b, 139), Osmolfki (2a, 96), Oftrowski (2a, 17), Pacewski (2a, 2), Petrulski (2b, 113), Polubin [ki (2a, 163), Przegalinski (2a, 22), Puczynski (2a, 89), Radkowski (2a, 1), Rapkow/ki (2b, 130), Rewkow [ki (2a, 159), Roginski (2a, 11), Rogo[zyn [ki (2a, 166), Ro- manowski (2a, 46), Ruczkowski (2b, 136), Rudnicki (2a, 167), Sarnow[ki (2b, 136), Skardinskis (2a, 83), Skrupski (2a, 90), Sokolowfki (2a, 40), Suwin[ki (2a, 161), Szabalow([ki (2a, 146), Szaban[ki (2a, 150), [zakalinski (2a, 163), [zakalowski (2a, 31), Szydlowski (2a, 103), Szpakowski (2b, 122), Wafilew [ks (2a, 153), Wercinski (2a, 32), Wer[zynski (2a, 99), Werlynski (2a, 159), Witkow[ki (2a, 155), Wiwulski (2a, 54), Woyciechow [ki (2b, 139), Woynow/ki (2a, 157), Wolfki (2a, 166), Wroblew[ki (2a, 153), Zukow [ki (2b, 139). Asmenvardziai be čia aptarty priesagy antrojoje bažnytinėje knygoje jvai- rus. Dalis jy jau buvo pateikta. Štai dar pluostelis: Araminas (2a, 165), 47 Armala (2a, 85), Armanas (2a, 145), Auksztolis (2b, 127), Awksztakais (2a, 43), Bajoras (2a, 59), Banis (2a, 42), Bartkus (2b, 137), Braufzka (2a, 32), Budris (2a, 57), Buteykis (2b, 125), Czelkis (2b, 130), Czernius (2a, 97), Dagilis (2a, 147), Danis (2a, 159), Dulkie (2a, 147), Dziukis (2a, 40), Gindvilis (2a, 157), Iarmola (2a, 5), Kibirk[zlis (2a, 150), kieksztas (2a, 45), Kirdeykis (2a, 34), Kiszys (2a, 86), Kizkis (2b, 130), Kugauda (2b, 135), Kulbaka (2a, © 95), Kundrotas (2a, 77), Kupciunzyniis (2a, 6), Kuzma (2b, 134), Kwederas (2b, 130), Mikas (2a, 46), Miksztas (2a, 155), Mozeyko (2a, 56), Murka (2a, 4) Murklis (2a, 54), Namaiuszka (2a, 149), Niawkie (2a, 41), Pabaras (2a, 101), Pakalnis (2a, 70), Pilwis (2a, 101), Prufas (2a, 149), Puknius (2a, 81), Putra (2a, 3), Ramanas (2b, 111), Rudakis (2b, 134), Ruzgas (2a, 146), Skirsa (2a, 98), Skutas (2a, 156), Sniegis (2a, 101), Sroga (2a, 2), [tyra (2a, 32), Swilus (2a, 101), [zapalas (2a, 98), [zesztokas (2a, 32), [ziurszulas (2a, 157), Tarwidis (2b, 136), Tyhwikas (2a, 92), Tritupis (2a, 55), Trumpa (2a, 15), Wejbutis (2b, 118), Wowerius (2a, 159), Zylis (2a, 28), Ziogas (2a, 10), Zwieglis (2a, 98). Moterų asmenvardžiai. Jie aptariami šiek tiek kitaip nei vyrų. Vi- sų pirma, neatrodė tikslinga ar reikalinga atrinkti ir suskaičiuoti skirtingus moterų asmenvardžius, nes dauguma jų sudaryti iš šaltiniuose užrašytų vyrų asmenvardžių. Be to, atskirai čia bus nagrinėjama ne pirmosios ir antrosios bažnytinės knygos, o abiejų krikšto registracijos ir abiejų jungtuvių regist- racijos knygų moterų asmenvardžių daryba. Taip elgiamasi, norint atkreipti dėmesį į nevienodo turinio (krikšto ir jungtuvių registracija) šaltiniuose pa- stebėtus moterų asmenvardžių darybos skirtumus. 1678—1691 m. ir 1691—1719 m. krikšto registracijos knygose yra minimos krikštijamų kūdikių motinos bei krikšto motinos. Aptariant jų įvardijimą buvo pasakyta, kad kūdikių motinos dažniausiai užrašomos tik vardu. Dvinarių įvardijimų abiejuose šaltiniuose yra tik 456 (iš 2990!). Tai- gi tiek pat yra ir antrųjų moterų asmenvardžių, kurie sudaryti su įvairiomis priesagomis. Čia jos pateikiamos dažnumo tvarka: — -aiéia (-aycia, -aycie, -ayczia). Su šia lietuviškos kilmės priesaga sudaryti 143 moterų įvardijimų antrieji asmenvardžiai (t.y. 31,35%), pvz.: Adamaycia (1a, 19), Awksztakaycia (la, 20), Awlukaycie (2a, 70), Baiaraycia (2a, 73), Balciunaycia (1a, 26), Baranayczia (2a, 44), Bernotaycia (1a, 27), Bielunay- cia (1a, 18), Brau[zkayczia (2a, 146), Buynaycia (la, 22), Burdyn[kaycia (1a, 21), Ciepaycie (2a, 69), Dabragaycia (1a, 26), Digaycie (2a, 68), Dudaycia(la, 21), Dudnikaycia (1a, 24), Gaydaycia (1a, 18), Gawenaycia (1a, 26), Girunay- cia (2a, 70), Gudaycia (la, 25), Idaycia (la, 27), Iagminayczia (2a, 167), Iakubaycia (1a, 23), Iakubaytaycia (la, 25), Iufzkayczia (2a, 156), lanukay- cia (la, 26), lanujzkaycia (1a, 37), Jowidaycia (la, 24), Kasparanaycia (la, 22), Katinaycie (la, 25), Kazimierkaycia (1a, 23), Kaziemekayczia (2a, 143), Kazupaycia (1a, 20), Kibildaycia (la, 26), Kiebinkaycia (2a, 148), Kielaycia (1a, 26), Kiszaycia (2a, 71), Kruszynaycia (1a, 23), Kupnaycia (1a, 26), Kurk- lietayczia (2a, 156), Lapeykaycia (2a, 72), Lapienaycia (la, 23), Laszaycia (2a, 165), Ligumifkaycia (1a, 23), Lingunaycia (la, 27), Lupeykayczia (2a, 165), Magilayczia (2a, 147), Maftenaycia (1a, 24), Matioszaycia (1a, 27), Melday- cia (2a, 42), Melnikaycia (la, 26), Me[zkaycia (la, 21), Muralayczia (2a, 156), Murmaycia (1a, 27),- Namajuszkaycia (2a, 146), Nowikaycia (la, 27), 48 Plepikayczia (2a, 144), Putrayczia (2a, 164), Romanayce (1a, 23), Rawgay- cie (2a, 70), Sapiegayczia (2a, 144), Satkunaycia (2a, 147), Skiraycia (1a, 24), [tafiukaycia (1a, 26), Stafiunaycia (1a, 26), Styrnayczia (2a, 165), Stragaycia (1a, 24), Szarkaycia (1a, 18), Szykyldaycia (1a, 23), Szyleykayczia (2a, 146), Szipayczia (2a, 143), Szlakaycia (1a, 27), Szwedaycie (2a, 73), Szwilpaycia (1a, 23), Uldukaycia (2a, 71), Urbanaycia (1a, 23), Walkunayczia (2a, 165), Walukaycie (2a, 45), Warnaycie (2a, 71), Ziamaytaycia (la, 21), Ziogaycia (1a, 25), Zmekaycia (1a, 25). -yéia (-icia, -ycia, -icie, -iczia). Su šia priesaga sudaryti 137 asmenvar- džiai (t.y. 30,04%), pvz.: Adamanicia (1a, 24), Baiaricie (2a, 69), Balciuni- cie (2a, 69), Bartaszkicia (la, 26), Bawblicia (2a, 76), Bawk[zycia (1a, 26), Bizdycia (la, 25), Blawgiczia (2a, 143), Brodawkiczia (2a, 165), Brazicia (1a, 25), Bredeficia (1a, 23), Briedycia (1a, 26), Czelkicia (1a, 21), Dayniczia (2a, 163), Dewelicia (1a, 27), Dykicia (1a, 24), Dilicia (2a, 69), Dulkiczia (2a, 167), Dziukicia (1a, 27), Gaydycia (1a, 19), Garoliczia (2a, 148), Giegielicie (2a, 71), Gienicia Qs 21), Gindviliczia (2a, 145), Iakubayticia (2a, 71), Janycia (1a, 18), fanuficia (la, 23), Iarmalicia (2a, 72), Iucziczia (2a, 164), Jurgicia (1a, 23), Kabakszticia (2a, 71), Kalviczia (2a, 165), Kaparicia (1a, 25), Kar- welicia (1a, 25), Kaw/zeliczia (2a, 165), Kiericia (2a, 73), Klisicia (2a, 68), Krugielicia (1a, 28), Kurkleticzia (2a, 145), Lalicia (2a, 72), Laszycia (1a, 19), Maniulicia (1a, 24), Mazelicia (1a, 26). Meszkanagicie (2a, 72), Miezicie (2a, 69), Minioticia (1a, 23), Muralicia (1a, 22), Mufelicia (1a, 20), Narwoyszycie (2a, 67), Nemey[ziczia (2a, 143), Niaukiczia (2a, 146), Paberzicia (1a, 28), Pagiricia (2a, 146), Pakulniczia (2a, 160), Plapiczia (2a, 143), Plikicia (la, 28), Pocicia (la, 28), Puriufzkiczia (2a, 167), Ragaliczia (la, 12), Raplicia (1a, 18), Raugicia (1a, 25), Rudakicia (1a, 27), Rufnycie (1a, 27), [argunicia (1a, 25), Sarkanicia (la, 28), Srogiczia (2a, 145), Styrnicia (1a, 24), Straki- cie (2a, 69), Strangicia (la, 26), [zakaliczia (2a, 144), [zarkiczia (2a, 166), . Jzeleykicia (1a, 24), [zermuksznicia (2a, 42), Tataricia (1a, 25), Turkicia (1a, 28), Ulelicia (2a, 72), Warebieicia (1a, 23), Warkalicia (2a, 73), Warnicia (1a, 22), Werdyn/fkicia (la, 28), Wersielicia (2a, 71), Viluticzia (la, 12), Zaliczia (2a, 148), Zybalicia (la, 27), Zukiczia (2a, 156). -ova. Tai slaviška priesaga, vartojama sudaryti ištekėjusių moterų asmen- vardžiams (pavardėms) iš vyro pavardės (ar kito asmenvardžio). Su ja yra 108 asmenvardžiai (t.y. 23,68%), pvz.: Baybakowa (la, 22), Bernatowa (la, 22), Bielunowa (1a, 25), Bizdowa (la, 21), Bizdunowa (la, 26), Brodaukowa (la, 27), Buteykiowa (2a, 44), Czyzowa (1a, 28), Daratenowa (1a, 22), Datkunowa (1a, 19), Dilowa (1a, 20), Dirdowa (1a, 19), Dudowa (1a, 20), Garalowa (1a, 42), Girciowa (la, 25), Grygowa (1a, 21), Gruflowa (1a, 22), Idowa (la, 19), Igunowa (la, 8), Iagminowa (la, 26), Janukowa (la, 26), Jozephowiczowa (1a, 19), Jukniowa (la, 21), Juszkowa (la, 19), Kibildowa (1a, 20), Kirkowa (1a, 20), Kifzunowa (1a, 28), Klufiowa (la, 21), Kotlarzowa (la, 27), Kup- ciunowa (la, 20), Kurklowa (1a, 22), Lowczkowa (1a, 27), Maniulowa (la, 27), Mateykowa (la, 21), Matuzowa (la, 20), Meylowa (la, 23), Meylukowa (1a, 24), Mieziowa (la, 19), Miniatowa (la, 28), Murzowa (1a, 20), Nowikowa (1a, 28), Ozelowa (1a, 26), Pafawsiowa (1a, 23), Petrikowa (1a, 21), Plapowa (1a, 23), Plepikowa (la, 27), Plikianowa (1a, 20), Puteykiowa (la, 27), Raugowa 49 la, 27), Reymontowa (2a, 167), Ridikowa (1a, 22), Rymelowa (1a, 20), Ro- 2,27) (1a, 21), Rudakowa (1a, 26), Rukowa (1a, 22), [tankunowa (1a, 20), Stasiukowa (2a, 156), Semelowa (1a, 27), Ta[zlowa (1a, 21), Toloczkowa (1a, 21), Uldukowa (1a, 21), Warkalowa (2a, 45), Warninowa (12,19), Wingielowa (1a, 27); Zwirblowa (1a, 19). a Seid -ovna — taip pat slaviskos kilmes priesaga, vartojama sudaryti neistekeju- © sių moterų asmenvardziams iš tėvo vardo, pavardės ar kito asmenvardžio. Su ja sudaryti 34 asmenvardžiai (7,45%), pvz.: Andreiowna (la, 24), Aziowna (la, 11), Buczunowna (2a, 166), Butkiewiczowna (2a, 166), Butlerowna (1a, 21), Dawgilouna (2a, 41), Federouma (2a, 148), Gadziunayciowna (la, 3), - Galiniouna (1a, 19), lanufzowna (1a, 28), Iodowna (la, 24), Mateykowna (2a, 41), Melnikayciowna (la, 49), Miciunowna (la, 4), Miedziowna (la, 22), Narbutowna (2a, 144), Pawlowiczowna (1a, 49), Pietkiewiczowna (2a, 147), Romanowiczouwna (la, 26), Rudakowna (2a, 69), Stasiunouna (la, 18), Swilpouna (la, 22), Szeykowna (2a, 143). -(i)ūčia (-ucia, -uczia, -ucie) — lietuviška priesaga. Su ja sudaryta 19 (t.y. 4,16%) motery asmenvardziy, pvz.: Bindorucia (2a, 45), Czabatorucia (1a, 24), Eliafiucia (1a, 25), Kiefielucia (1a, 24), Kreypucia (1a, 25), Krysziucia (1a, 21), Kwiliuczia (2a, 145), Matiekuczia (2a, 143), Meyluczia (2a, 143), Podziuczia (2a, 167), Pukniuczia (2a, 144), Skirdziucia (1a, 26), Styrniucia (1a, 26), Wayciucie (2a, 68). 7 asmenvardžiai (1,53%) turi -sk- tipo priesagas. Jie pakeitus galūnę su- daryti iš atitinkamų vyrų (tėvo ar vyro) asmenvardžių, pvz.: Dgbrowfka (2a, 148), Gieczewska (2a, 46), Ligucka (1a, 24), Macieiew[ka (2a, 166), Nargocka (2a, 159), Szaranowfka (1a, 23), Szyrwinfka (1a, 20). 3 asmenvardžiai (0,65%) sudaryti su lietuviška priesaga -iené: Brede- feni (1a, 19), Iakubaytienie (ja, 21), Ufelenia (1a, 20). 1 asmenvardis (0,21%) turi priesagą -anka — Montigaylanka (1a, 20). 4 krikštijamų kūdikių motinų antrieji asmenvardžiai visiškai sutampa su vyrų asmenvardžiais, pvz.: Catharina TIowidis (1a, 25), Eua Murma (la, 18), "Sophia Putra (1a, 15), Ceacilia Wiziela (1a, 24). : Taigi kūdikių motinų asmenvardžiai krikšto registracijos knygose dazniau- siai sudaromi su lietuviškomis priesagomis -aiéia, -yéia. Po jų pagal dažnumą yra slaviška priesaga -ova. Kitos lietuviškos bei slaviškos priesagos jau pa- stebimai retesnės. Tiesa, nevienodas minėtų trijų produktyviausių priesagų santykis 1678—1691 ir 1691—1719 m. krikšto registracijos knygose. Pirmo- joje jos išsidėsčiusios taip : -ova (103), -aičia (82), -yčia (74), o antrojoje : -yéia (63), -aičia (61), -ova (5). Moterų pavardžių darybos raidai yra svarbu pasekti, iš kokių vyrų as- menvardžių (su kokiomis galūnėmis) yra su viena ar kita priesaga sudaromi moterų asmenvardžiai. Ypač tai pasakytina apie lietuviškų priesagų vedinius. Kaip rodo abiejose bažnytinėse knygose užrašyti vyrų asmenvardžiai, prie- sagos -aičia vediniai dažniausiai yra padaryti iš asmenvardžių su galūnė- mis -a, -as, pvz.: Baioras (1a, 49), Balciunas (2a, 88), Bernatas (1b, 4), Bielunas (2a, 18), Brau[zka (2a, 33), Burdyn[skas (2a, 25), Dabraga (1a, 6), Duda (1a, 45), Dudnikas (1b, 3), Gawenas (1a, 23), Girunas (1a, 28), Gu- das (2a, 11), Idas (la, 30), Iagminas (1a, 36), Katynas (2a, 14), lanukas 50 (1b, 16), Kažemekas (2a, 13), Kibilda (2a, 58), Kupna (1a, 46), Mastenas (1a, 5), Murma (1a, 29), Namaiuszka (2a, 113), Plepikas (2a, 153), Putra (1a, 29), Ramanas (2b, 111), [apiega (1a, 41), Stasiukas (2a, 56), [tasiunas (1b, 18), Jtyrna (la, 34), [zwedas (1a, 12), Walukas (1a, 50), Warna (2a, 87), Žiogas (2a, 10), Zmekas (la, 31) ir t.t. Tačiau kai kurie su priesa- ga -aicia sudaryti moterų asmenvardžiai yra iš vyrų asmenvardžių su gali- ne -is, pvz.: Gaydaycia — Gaydis (2a, 16), lakubaytaycia — Iakubaitis (la, 7), Kasparanaycia — Kasparanis (2a, 100), Jowidaycia — Jowidis (1a, 29), Kurklietayczia — Kurklietis (2a, 151), Ligumifkaycia — Ligumiszkis (2b, 109), Uldukaycia — Uldukis (2a, 99), Ziamaylaycia — Zemaytis (2b, 98). Moterų asmenvardžiai su -yčia dažniausiai yra sudaryti iš vyrų asmenvar- dziy su galūne -is, pvz.: Adamanis (2a, 156), Bizdis (la, 25), Bredesis (2a, 17), Czelkis (2b, 130), Daynis (1b, 19), Dewelis (1a, 15), Dykis (1b, 8), Dilis (2a, 143), Dziukis (1a, 38), Gaydis (2a, 16), Garolis (2a, 12), Giegielis (la, 26), Genis (la, 34), Gind nlis (1b, 8), Iakubaitis (1a, T), Ianufzis (2a, 99), Iucis (2a, 94), Kaparis (la, 48), Kliszys (la, 40), Krugielis (2a, 14), Kurk- lietis (1a, 8), Manulis (la, 6), Miezis (1a, T), Miniotis (la, 47), Narwoyszys (1b, 8), Paberzis (1a, 12), Pagiris (1a, 29), Plapis (la, 14), Puriuszkis (la, 32), Ragielis (2a, 31), Rudakis (2b, 134), [arkanis (1a, 49), [rogis (2b, 127), Jtrungis (2b, 37), Szakalis (2b, 148), [ziarmuksznis (la, 27), Szyleykis (2a, 94), Uselis (2a, 165), Warkalis (1b, 14), Werfzelis (1a, 45), Wilutis (2a, 151), Zibalis (1b, 6). Tačiau dalis šios priesagos vedinių yra iš vyrų asmenvardžių su galūnė- mis -a, -aš, pvz.: Baiaricie — Baioras (la, 49), Balciunicie — Balciunas (2a, 88), Brodawkiczia — Bradawka (la, 13), Iarmalicia — Iarmola (2a, 5), Lalicia — Lala (1a, 37), Laszycia — Lafzas (la, 4), Raugicia — Raugas (la, 14), [argunicia — [argunas (2a, 33), Styrnicia — tyra (1a, 34), Turkicia — Turkas (2a, 107), Warnicia — Warna (2a, 87), Zukiczia — Zukas (2a, 22), o keletas — iš vyrų asmenvardžių su galūne -¢, pvz.: Blawgiczia — Blaugie (la, 6), Dulkiczia — Dulkie (2a, 147), Niaukiczia — Niawkie (2a, 41). Su lietuviška priesaga -uéia moterų asmenvardžiai dažniausiai, atrodo, sudaromi iš vyriškų su galūne -us, pvz.: Bendorius (la, 25), Bindorius (la, 55), Matiekus (2a, 165), Meytus (2a, 23), Podzius (la, 46), Puknius (2a, 81). Pasitaiko ir kitokių atvejų, pvz.: Kiefielucia — Kiesiclis (la, 24), Styrniucia — Styrna (2a, 32). | Moterų asmenvardžių daryba su slaviskomis priesagomis -ova, -ovna liudi- Ja lietuvių antroponimijos slavinima. Kaip žinoma, šiuo metu mūsų moterų pavardės su minėtomis priesagomis nėra sudaromos. Bažnytinėse knygose moterų asmenvardžiai su priesagomis -ova, -ovna paprastai sudaromi iš bet kokią galūnę turinčio vyro asmenvardžio. = Palyginti lietuviška krikšto registracijos knygose yra tik krikštijamų kū- dikių motinų antrųjų dvinario įvardijimo asmenvardžių daryba. Krikštamotės dažniausiai užrašytos su slaviškomis priesagomis sudary- tais asmenvardžiais. Ypač dažna priesaga -ova. Iš maždaug 3000 abiejose bažnytinėse knygose minimų krikštamočių 2164 antrieji asmenvardžiai turi šią priesagą. Tai sudaro 72,13% visų antrųjų krikštamočių asmenvardžių. Kaip jau buvo minėta, priesaga -ova buvo vartojama ištekėjusių moterų as- 51 menvardžių darybai iš vyro vardo, pavardės ar kito asmenvardžio. Tad toks jos dažnumas tiriamuose šaltiniuose, be kita ko, liudija ir tai, kad Kriaunų parapijoje krikštamotėmis įprasta buvo kviesti ištekėjusias moteris. Asmen- vardžiai su priesaga -ova įvairios kilmės, sudaryti iš daugumos parapijoje var- totų antrųjų vyrų asmenvardžių, o kartais, matyt, ir iš vyrų vardų, pvz.: Aba- riowa (1a, 45), Adamanowa (2a, 28), Alezandrowa (2a, 49), Auksztakoiowa “ (1a, 38), Baiarowa (2a, 63), Balciunowa (la, 27), Baltusskowa (2a, 106), Balulenowa (2a, 32), Balulowa (2a, 41), Bardin[kowa (1a, 5), Barta[zunowa (1a, 101), Berniunowa (2a, 76), Blawgiowa (2a, 18), Bradesiowa (2a, 47), Bradaukowa (2a, 81), Budrowa (2a, 101), Buywanowa (2a, 55), Burbulowa - (1a, 39), Ciabatarunelowa (2a, 11), Czepowa (la, 26), Czepulowa (la, 8), Daratenowa (2a, 39), Datkunowa (2a, 143), Deguciowa (2a, 27), Dewinciowa (2a, 6), Didziulowa (2a, 28), Dygielowa (la, 15), Digiowa (2a, 64), Dirdowa (1a, 20), Dirziowa (2a, 36), Driskiowa (2a, 18), Dundulowa (2a, 8), Dukazen- ciowa (2a, 22), Dulkiowa (2a, 167), Dziawgowa (1a, 32), Eybutowa (1a, 40), Eydynikowa (2a, 5), Eliafzunowa (1a, 45), Fronckiewiczowa (2a, 99), Gayde- lowa (1a, 54), Galiniowa (2a, 150), Gaudziunowa (2a, 67), Gaweniowa (la, 8), Gegelowa (2a, 98), Gieniowa (1a, 47), Giedroyciowa (2a, 157), Gilowa (2a, 67), Gindwilowa (2a, 154), Gudowa (2a, 162), Gumbiowa (2a, 153), Gurklowa (2a, 31), Idelowa (1a, 42), Igawnelowa (1a, 40), Ingauniowa (2a, 69), Iakubay- ciowa (1a, 29), Iantulanowa (2a, 157), lanukowa (2a, 51), Januszkayciowa (2a, 17), Kalwenowa (la, 33), Kierdeykiowa (1a, 32), Kifzunowa (2a, 153), Kli- sionelowa (2a, 35), Klifzowa (la, 13), Krzystophowa (1a, 10), Kuleliowa (2a, 44), Kuprowa (la, 41), Kurkleciowa (1a, 42), Kurmiowa (la, 51), Lapieniowa (2a, 25), Laszelowa (la, 49), iin Hh (2a, 150), Ligumiszkiowa (2a, 5), Lupeykowa (1a, 56), Macieiowa (la, 8), Mayniulowa (24, 14), Markunowa (2a, 86), Mazielowa (2a, 26),/ Medzginiowa (la, 45), Meylowa (1a, 20), Mel- nikowa (2a, 10), Mikolowa (1a, 40), Miniatowa (la, 10), Murmowa (2a, 87), Murzelowa (2a, 30), Narbutowa (la, 30), Narkiewiczowa (2a, 40), Narwi- dowa (2a, 12), Oziowa (2a, 26), Paberziowa (1a, 57), Pagrundziowa (la, 51), ‘Pakalniowa (1a, 35), Pafawsiowa (1a, 45), Petrowa (la, 23), Pilkiowa (2a, 89), Pokolniewiczowa (la, 57), Raugayciowa (2a, 47), Rudziewiczowa (la, 40), Simonowa (1a, 9), Skirbunowa (2a, 80), Sniegiowa (2a, 101), Staniulay- ciowa (1a, 2), [tapulancowa (2a, 22), [zermukszniowa (2a, 86), [zykildowa (1a, 29), Szymowa (la, 13), Tylindziowa (2a, 19), Trilupowa (1a, 13), Ufselowa (2a, 80), Way[zwidowa (la, 37), Walowa (2a, 64), Wanagiowa (1a, 52), We- nazindziowa (la, 30). Kitos krikštamočių asmenvardžių priesagos retos. Jy visų kartu vartoseną paliudija tik 836 įvardijimai (iš maždaug 3000). Pagal dažnumą jas galima pateikti tokia tvarka: -yčia. Su šia lietuviška priesaga sudaryta 200 asmenvardžių (t.y. 6,66%), pvz.:'® Baltuszkicia (2a, 85), Balulicia (2a, 102), Banicia (1a, 31), Budricie 19 Pavyzdžių čia pateikiama mažiau, stengiantis nekartoti ty, kurie buvo minėti aptariant krikštijamų kūdikių motinų antrųjų asmenvardžių darybą. 52 (2a, 50), Burbulicia (1a, 54), Cipikicia (1a, 48), Dalbagicia (2a, 3), Darateni- cia (1a, 24), Dawknicia (la, 24), Degucicia (2a, 25), Didziulicia (2a, 74), Driskicie (2a, 49), Dudycia (1a, 24), Gasparicia (2a, 21), Gawéicia (2a, 10), Gircicia (la, 22), Geneliczia (la, 147), Gotynicia (1a, 25), Igowniczia (2a, 85), Jurgionicia (la, 28), Katloricia (2a, 27), Ki[zkicia (2a, 98), Ki[zkielicia (2a, 13), Knezicia (2a, 15), Kulicia (1a, 52), Kuprelica (2a, 19), Kiebinklicia (1a, 35), Kukuticzia (la, 12), Kulbakicia (1a, 14), Kuliczia (2a, 152), Lapinicia (1a, 28), Latwicia (2a, 42), Lawkicia (2a, 13), Lukicia (1a, 28), Luksjticia (la, 18), Margielicia (2a, 31), Meylicia (1a, 11), Melnikicia (la, 42), Pagrundi- cia (2a, 20), Pakalnicia (1a, 48), Plepikicia (2a, 165), Puteykicia (la, 27), [apiegicia (2a, 16), Spiewokicia (1a, 40), [taniulicia (1a, 24), [tasiukicia (2a, 21), [zepeticia (1a, 50), Tumelicia (1a, 11), Uldukicia (2a, 20), Walukicia (2a, 49), Wienzindicia (2a, 102), Wilkicia (2a, 10), Wirzicia (2a, 34), Wowerycia (2a, 24), Ziemaytycia (2a, 38). Sie moterų asmenvardžiai dažniausiai sudaryti iš šaltiniuose taip pat už- rašytų vyrų asmenvardžių su galūne -is, -ys, pvz.: Balulis (2b, 13), Banis (1a, 25), Budris (1a, 10), Budrys (1b, 8), Cipikis (1a, 32), Degutis (1a, 55), Didziulis (1a, 49), Drifkis (1a, 19), Gauczys (1a, 4), Girezif (1a, 13), Go- tynis (la, 19), Igaumis (la, 56), Jurgionis (1a, 43), Kifzkis (2b, 130), Kulis (1a, 44), Lapinis (2a, 86), Lawkis (2a, 6), Margielis (1a, 48), Pagrundis (2a, 42), Pakalnis (1a, 34), Puteykis (1a, 46), [zepetis (2a, 30), Tumelis (2a, 14), Uldukis (1a, 55), Wienazindis (1a, 39), Wirzis (2a, 102), Woweris (la, 30), Zemaitis (la, 11). Nors dalis priesagos -ycia vedinių turi šaltiniuose tik vyrų asmenvardžių atitikmenis su galūne -a, -as, pvz.: Baltufzka (1a, 2), Burbula (1b, 3), Dalbogas (1a, 57), Daratenas (1a, 56), Duda (1a, 45), Plepikas (2a, 153), [apiega (1a, 41), [piewokas (1a, 34), Stasiukas (2a, 56), Walukas (1a, 50), Wilkas (1a, 28). Iš asmenvardžių Meyla (la, 27), Meylas (1a, 44), Meyle (1a, 22), Meylus (la, 34) gali būti sudaryta Meylicia. -aičia. Su šia lietuviška priesaga yra sudaryti 177 asmenvardžiai (t.y. 5,9%), pvz.: Barto[zkaycia (1a, 26), Bradawkaycia (1a, 38), Ciabatorunay- cia (2a, 23), Czekayczia (2a, 159), Ciupikaycia (la, 24), datkunaycia (la, 4), Didelaycie (2a, 65), Dylaycia (1a, 1), Eybutaycia (2a, 7), Eydynikaycia (2a, 11), Gindvilaycie (2a, 78), Gotinaycia (la, 11), Gudonaycie (la, 64), Iafaycia (1a, 2), Iocinaycia (1a, 22), Ionaycia (1a, 53), Iu[zkaycia (1a, 1), Kiszunayczia (2a, 156), Krugaycia (2a, 93), Kulikaycia (la, 24), Kuraycia (la, 38), Maciunaycia (2a, 46), Medginaycia (la, 46), Meszkinikaycia (1a, 25), Miciunaycia (la, 2), Mikaycia (la, 24), Minaycia (la, 24), Minotay- cia (1a, 27), Narbutaycie (2a, 57), Narwidaycia (2a, 83), Petraycia (ia, 8), Pilataycie (2a, 68), Piragaycia (2a, 102), Piwowaraycia (la, 3), Puteykay- cia (1a, 25), Rayftynaycia (2a, 14), Rydykaycia (1a, 24), Rukaycia (1a, 25), Ruzgeycia (2a, 62), Seybutayczia (2a, 164), [imanaycie (2a, 50), Skutaycie (2a, 63), Spiewokaycia (1a, 49), [kwirbunaycia (2a, 39), [rogaycia (2a, 26), Staniulaycia (1a, 3), Stankunaycia (1a, 27), Strawpaycia (la, 27), [zalnaycia (2a, 32), [zymonaycia (2a, 39), Talaczkaycia (2a, 27), Trylupaycie (la, 31), trumpaycie (2b, 59), Werbaycia (1a, 18), Zygunayéia (2a, 37), Zukaycie (2a, 42), Zwieglaycie (1a, 77). 53 Šaltinyje užrašyti vyrų asmenvardžiai rodo, kad su priesaga -gi¢ia mote- rų asmenvardžiai yra sudaryti: a) iš asmenvardžių su galūne -a, -as, pvz.: Bradawka (12, 13), Czebatorunas (1a, 40), Datkunas (1a, 25), Eydinikas (2a, 11), Jonas (1b, 4), Iufzka (1a, 28), Kisžunas (1a, 52), Krugas (la, 52), Maciu- nas (1a, 23), Medzginas (2a, 17), Miciunas (1a, 45), Mikas (2a, 46), Narbutas (2a, 63), Pilotas (la, 12), Rydikes (1a, 10), Rukas (1a, 10), Ruzgas (1b, 14), Skutas (2a, 156), Skwirbunas (2a, 63), Spiewokas (la, 34), Sroga (1a, 43), Stankunas (1a, 38), Szalna (1a, 24), Talaczka (1a, 32), Trumpa (1a,21); b) iš asmenvardžių su galūne -is, pvz.: Ciupikis (1a, 13), didelis (1b, 4), Dylis (1a, 38), Eybutis (2a, 21), Gindvilis (1b, 8), Gotynis (1a, 19), Gudonis (1a, 25), Kuris (1a, 14), Miniotis (1a, 47), Narwidis (1a, 40), Puteikis (1a, 46), Raysti- nis (la, 40), Seybutis (2a, 84), Szymonis (1a, 32), Trilupis (la, 8), Zygunis (1a, 50), Zwieglis (1a, 54). Pastarieji darybos atvejai yra retesni. -ovna. Slaviska priesaga, su kuria sudaryti 134 {vardijimy antrieji as- menvardiiai (t.y. 4,46%), pvz.: Abarowna (2a, 105), Adamanowna (la, 29), Balciunowna (2a, 104), Baliunayciouna (la, 53), Ballrouna (la, 14), Bizdziowna (2a, 2), Boiarouma (2a, 95), Buszouwna (2a, 79), Daratanowna (1a, 28), Dygiowna (2a, 30), Dylowna (1a, 33), Dorotowna (la, 5), Dziukouna (2a, 104), Gaydelouna (la, 37), Gauciowna (ia, 5), Giedroyciowna (2a, 46), Gindwilowna (la, 56), Gotynayciowna (la, 53), Gudayeiouna (la, 5), Idouma (1a, 12), Igawniouna (2a, 30), Iakubayciowna (la, 3), Iodgalwiowna (la, 37), Iuknowna (la, 32), Iurewiczowna (2a, 79), Jurgialouna (1a, 21), Kibildowiczowna (2a, 86), Kimbarowna (2a, 48), Klifianowna (1a, 35), Kuku- ciowna (1a, 53), Kurkleciowna (2a, 150), Laukiowna (1a, 6), Margielowna (la, 38), Podsiowna (2a, 105), Pogyrowna (la, 41), Pofaufiowna (la, 7), Pulrowna (2a, 20), Repfzouma (2a, 98), Rukayciowna (la, 33), Sniegouna (2a, 101), Staniowna (la, 10), ftarkielėwna (la, 30), Stasiukayciowna (la, 45), Szy- kildouna (1a, 5), Szwedowna (2a, 105), Tyiunelowna (la, 33), Zemayciouna (2a, 26). jf -ienė (-ieniė, -ienia, -ieni, -enie, -ene, -enia, -eny). Su šia lietuviška prie- saga sudaryta 130 krikštamočių įvardijimo asmenvardžių (t.y. 4,33%), pvz.: Abarenia (la, 3), Andrunienia (1a, 28), Agurkienia (la, 28), Baiorenia (la, 18), Bakanienia (la, 3), Balciunienia (la, 3), Banieni (2a, 42), Bielinienia (1a, 24), Blawgiene (2a, 57), Bragienie (2a, 101), Brawskieni (2a, 43), Cie- siuleny (2a, 48), Czabatarenia (2a, 85), Dalibagiene (2a, 147), Degulienie (2a, 101), Deyniene (2a, 101), dewanienia (la, 3), Deweriene (2a, 98), Didziu- leny (2a, 41), Dzukienie (1a, 25), Eybutienie (2a, 146), Gadziunienia (1a, 3), Caydene (2a, 2), Garolenie (2a, 100), Gerwenia (1a, 10), Gieguziene (1a, 45), Gigieleni (2a, 68), Gindvilenie (2a, 155), Grodiene (2a, 49), Gulczynienia (1a, 1), Idelenia (1a, 20), Idiene (la, 18), Igaunieni (2a, 107), Jociene (2a, 69), Ionienie (2a, 59), Kalweny (2a, 49), K-parieny (2a, 80), Kaziemiekienia (2a, 40), Kielecziunienie (2a, 151), Klusienie (2a, 108), Kluwienienie (1a, 2), Ku- kitiene (la, 7), Kulbakienie (2a, 32). Kulenie (2a, 98), Kurkleteny (2a, 106), Kwilenienia (2a, 48), Lafzienia (1a, 27), Lik[zienie (2a, 163), Maniulenie (1a, 39), Matulenia (1a, 19), Micienia (1a, 22), Miezienia (1a, 21), Mik[zie e (2a, 98), Pelutiene (2a, 99), Pilkienia (1a, 4), Pilotienia (1a, 27), Pilwienia (1a, 4), 54 Pogiriene (2a, 103), Putrenia (1a, 19), Rawgieni (2a, 43), Ruzgiene (2a, 108), Sabutienie (2a, 50), [kutienie (2a, 164), Snibzlene (2a, 77), Srogienie (2a, 39), Staniuleny (2a, 58), [2akalene (2a, 68), Szykildienia (1a, 23), [zlakiene (2a, 5), Tyiunene (la, 44), Tilindiene (2a, 102), Trylupienie (1a, 23), Uldukienie (1a, 41), Wedarienie (2a, 159), Werfelenie (1a, 12), Zybolenie (la, 41), Zurzienia (1a, 19), Zwiegliene (la, 13). Asmenvardis Streykuoviene (2a, 156) rodo, kad buvo žinoma ir lietuviška priesaga -uviené, kuri dabar vartojama ištekėjusių moterų pavardéms suda- ryti iš dviskiemenių vyrų pavardžių su galūne -us. Minėtas asmenvardis gali būti sudarytas iš asmenvardžio Streykus (2a, 143). Dažnesni ir krikštamočių asmenvardžiai su slaviškomis -sk- tipo priesa- gomis. Pirmojoje bažnytinėje knygoje jų surasta 38, o antrojoje - 71. Taigi bendras skaičius 109 (t.y. 3,63%), pvz.: Baranowfka (la, 23), Byczkowska (1a, 35), Burdyn [ka (2a, 166), Czyrska (2a, 88), Girulska (1a, 55), lankowf[ka (2a, 107), Kalinow[ka (2a, 145), Kaminska (2a, 92), Kizanowfka (la, 5), Kosiaracka (2a, 80), Kor-alew[ka (2a, 24), Kropiwnicka (la, 43), Lasinska (2a, 75), Ligucka (2a, 32), Lipfka (1a, 28), Mafalska (2a, 15), Minska (2a, 4), Or[zewska (2a, 103), Oftrowfka (1a, 26), Pawlow[ka (1a, 10), Ratkowska (1a, 39), Skardynfka (2a, 148), Sokolow[ka (2a, 147), [zakalin[ka (2a, 143), [zakalowska (2a, 32), Wasilewska (2a, 146), Wercinska (2a, 13), Wiwulska (2a, 55), Woronecka (2a, 84), Wroblewska (2a, 3), Zablocka (1a, 10), Zawacka (2a, 166), Ziocka (2a, 153). : -(i)ūčia. - Su šia priesaga sudaryti 27 asmenvardžiai (t.y. 0,9%), pvz.: Auluczia (2a, 149), Berniucia (1a, 23), Brodefiucia (1a, 15), Driskiucia (2a, 71), Girciucie (2a, 52), Katlorucia (2a, 35), Mateykucia (la, 28), Mateiu- cia (2a, 85), Rawgucia (2a, 62), [zeykuczia (2a, 145), [zymkuczia (2a, 95), Wargialiucia (1a, 22), Wowerucia (2a, 18). Dažniausiai jie sudaryti iš vyrų asmenvardžių su galūne -us: Aulus (2a, 34), Driskius (2a, 128), Gircius (la, 38), Matickus (2a, 165), Szeykus (2a, 152), Wawerius (2a, 159), nors salti- nių asmenvardžiai liudija ir kitokius darybos su priesaga -ūčia atvejus, pvz.: Brodefiucia — Bradesis (2a, 77) ir Rawgucia — Rawgas (la, 14). 9 asmenvardžiai (t.y. 0,2%) sudaryti su slaviška priesaga -anka, pvz.: Montygaylanka (1a, 25), Oftrowczanka (1a, 5), Rimsianka (2a, 75). 4 asmenvardžiai (t.y. 0,13%) turi priesagą -ynia, -inia'!: Bridinia (la, 4), larmolina (1a, 26), Moytigaylina (1a, 20), paberczyna (la, 1). 10 krikštamočių antrieji asmenvardžiai sutampa su vyrų asmenvardžių for- momis, pvz.: Barbara Dylis (1a, 45), fophia Gruslis (2a, 27), Marina Iocis (2a, 12), Sophia Kawalunas (2a, 72), Catharina Kulelis (la, 31), Ursula Rudokas (1a, 40), fophia Tylindis (2a, 7), Christina Wayszwidis (1a, 25). 7 asmenvardžius būtų galima vertinti kaip vyrų asmenvardžių kilmininko linksnio formą, pvz.: Marianna Boiaruna (1a, 18), Christina Digia (1a, 22), Krystyna Dygiela (1a, 18), Catarina Kuleina (1a, 15), Magdalena Mastawa (1a, 49), Marianna Miesuycia (2a, 106), Agnes Paucia (la, 9). Antrasis šių 11 Plačiau apie šią priesagą žr: Maciejauskienė V. Min. veik. P. 273. 55 moterų asmenvardis lyg ir galėtų nurodyti, kieno ji duktė ar žmona. Nors šių asmenvardžių kilmė gali būti ir kitokia, pavyzdžiui — iš vyrų asmenvardžių, pakeitus pastarųjų galūnę moteriškos giminės galūne -(i)a. Panašiai, tik su galūne -ė (rašoma -e, -ie), gali būti sudaryti ir tokie krikštamočių asmenvar- džiai: Berunkie (1a, 13), Gudamarte (1a, 18), Ligumiszkie (1a, 51), Urbanonie (1a, 18). Plg. vyrų asmenvardžius Berunkis (2a, 143), Ligumiszkis (2b, 109), _ Urbanonis (ia, 64). Ypač įdomus yra asmenvardis Gudamarte, sudarytas iš asmenvardžio Gudas — plg. Martini Gudas (1a, 26), Ioannis Gudas (2a, 11) — ir bendrinio žodžio marti, t.y. Gudo marti. Vyrų asmenvardžiai su antruoju komponentu žentas XVI—XVII a. dokumentuose nebuvo reti. Yra jų ir tiriamuose šaltiniuose (žr. skyrelyje " Asmenvardžių kilmė"). Galbūt iš kokios šeimos moteris kilusi, parodo tokie antrieji krikštamočių asmenvardžiai : Eduige Iakubayciow (2a, 85), Elizabeth Kurklow (1a, 20). Tokių čia aptartų ne visai aiškios ar įvairiai galimos interpretuoti darybos krikštamočių asmenvardžių abiejose bažnytinėse knygose labai nedaug. Jų suskaičiuota apie 25, t.y. 0,83%. 1679—1693 m. Kriaunų parapijos jungtuvių registracijos kny- goje iš moterų minimos tik nuotakos (jų užrašyta 320), o 1696—1719 m. knygoje minima 290 nuotakų ir 90 moterų liudininkių. Iš abiejose bažny- tinėse knygose minimų 610 nuotakų 595 yra užrašytos dviem asmenvardžiais. Taigi čia bus aptarta 595 antrųjų nuotakų įvardijimo asmenvardžių daryba. Įdomu tai, kad čia vėl vyrauja lietuviškos priesagos (plg. krikštijamų kūdikių motinų ir krikštamočių asmenvardžių darybą). Pagal vieną ar kitą priesagą turinčių asmenvardžių skaičių galima būtų sudaryti tokią priesagų dažnumo eilę: -yčia. 202 asmenvardžiai, (t.y. 33,94%), pvz.'’: Augulicia (1b, 8), Auksztakoicia (1b, 5), Aulicia/ (1b, 19), Balulonicia (2b, 138), Berčicia (1b, 15), Berunkicia (1b, 8), Bieridorycia (1b, 8), Ciesulicia (1b, 11), Dyrdiéia (1b, 11), Gaweniéia (1b, 16), Gogicia (1b, 3), Gudelicia (1b, 13), Gudicia (1b, 10), Ianuszkaytycia (2b, 109), Iodagalwicia (1b, 15), Iudošičia (1b, 16), lurgialicia (1b, T), Kaziemiekicia (1b, 13), Kirwelicia (1b, 12), Kiukicia (1b, 21), Klisionicia (1b, 17), Klisicia (2b, 118), Krugicia (2b, 115), Kumpulicia (1b, 8), Kurmicia (2b, 113), Kurelicia (1b, 4), Masticia (2b, 119), Matu- sonicia (1b, 20), Mingialicia (1b, 6), Narwidycia (1b, 11), Ozycia (2b, 115), Padaricia (2b, 122), Paliwenicia (1b, 19), Palulonicia (1b, 17), Pasawsiéia (1b, 15), Piworycia (1b, 14), Rukicia (1b, 8), [tankicia (1b, T), [tarkicia (1b, 7), Jtasulonicia (1b, 18), [zesielgicia (1b, 14), [zymanonicia (1b, 18), [zukicia (1b, 17), Tarkicia (1b, 11), Tyiunelicia (1b, 11), Tilindicia (2b, 126), Tray- niczia (2b, 136), Waykuticie (2b, 129), Weblicia (1b, 3), Zaguniczia (2b, 142), Zmiakicia (1b, 16), Zuneglicia (1b, 13). ; Šie asmenvardžiai, matyt, sudaryti iš analogiškų knygose užrašytų vyrų asmenvardžių: a) su galūne -is, -ys, pvz.: Augulis (1a, 8), Awksztakais (2a, Čia bus pateikiami tik iki šiol neminėti asmenvardžiai, sudaryti | =yčta bei kitomis. ; | sipgrnajonų 2 56 43), Balulonis (1a, 55), Bercis (1a, 1), Berunkis (2a, 143), Ciesiulis (2a, 72), Gogis (2a, 95), Gudelis(1a, 15), Janu [zkaytis (1a, 10), Kirwelis (1a, 5), Kiukis (1a, 15), Klifzanis (1a, 9), Kliszys (1a, 40), Kurmis (1b, 13), Mingielis (1b, 8), Narwidis (1a, 40), Ozis (2a, 20), Palulanis (1a, 10), Pasausis (1a, 32), Stasiulonis (1a, 39), Tyiunelis (1a, 32), Tilindis (1a, 29), Waykutis (2b, 129), Zagunis (1a, 25), Zwieglis (1a, 54) (tokie atvejai yra dažniausi); b) su galūne -a, -as, pvz.: Dyrda (la, 23), Gawenas (1a, 23), Gudas (1a, 26), Kazamiekas (1a, 13), Krugas (1a, 52), Masta (2a, 91), Padakfza (1a, 11), Paliwonas (1b, 19), Rukas (1a, 10), Tarkas (2b, 133), Zmekas (1a, 11); c) su galūne -(3)us, pvz.: Aulus (la, 55), Bendorius (1a, 25), Tarkus (2a, 72). =aičia. 180 asmenvardžių (t.y. 30,25%), pvz.: Adomonaycia (2b, 111), Anciunaycia (2b, 115), Baltuszkaycia (1b, 13), Barawikaycia (2b, 109), Ber- niunaycia (1b, 6), Bradawkaycia (1b, 14), Buywanaycia (2b, 110), Danilayczia (2b, 139), Daratenaycia (1b, 7), Drawinikaycia (2b, 126), Dudulaycia (1b, 18), Dulinaycia (1b, 14), Gadziunaycia (1b, 7), Iciunaycie (2b, 122), Iokubonaycia (1b, 15), lozupanaycia (1b, 6), Karunzaycia (1b, 18), Kaszponaycia (1b, 13), Kibickaycia (1b, 13), Kiepalaycia (1b, 16), Krifiunayczia (2b, 136), Kumay- cia (2b, 129), Lawrynaycia (2b, 112), Ligumayéia (1b, 13), Martinaycia (1b, 2), Michatawskaycia (1b, 16), Mikienaycia (1b, 10), Murzaycia (2b, 131), Nakaycia (2b, 117), Narszenaycia (2b, 112), Pagiraycia (2b, 111), Paysiu- naycia (2b, 112), Palonaycia (2b, 112), Petrafzkaycia (2b, 131), Petronaycie (2b, 124), Puzynaycia (1b, 6), Rymaycia (2b, 138), [kardynfkaycia (1b, T), Jzapowalaycia (1b, T), Tarwidayczia (2b, 136), Teterayczia (2b, 129), Tyiu- naycta (2b, 111), Twerianaycia (2b, 124), Wadeykaycia (2b, 112), Waytku- nayczia (2b, 135), Waleniynaycia (1b, 12), Weckunaycie (2b, 120), Werbic- kayéia (2b, 114), Wilkaycia (1b, 21), Zidayczia (2b, 140). Asmenvardis Kurklayte (2b, 115) yra vienintelis sudarytas su priesaga -aité, kuri dabar vartojama bendrinėje kalboje neistekéjusiy moterų pavar- dėms sudaryti iš tėvo pavardės su galūne -a, -as. Moterų asmenvardžiai su priesaga -aičia sudaryti iš vyriškų: a) su galūne -a, -as, pvz.: Baltufzka (1a, 2), Berniunas (1a, 48), Bradawka (1a, 13), Daratenas (2b, 12), Drevinikas (1b, 5), Gadziunas (1a, 40), Iciunas (2b, 122), Kafzponas (1a, 32), Kibickas (1a, 55), Krysiunas (la, 37), Mikienas (2a, 52), Murza (1a, 30), nakas (la, 2), Paysiunas (2b, 112), Pictraszko (2a, 90), Puzynas (2a, 98), Twarianas (2a, 107), Wadeyka (2a, 22), Wilkas (1a, 28); b) su galūne -is (rečiau), pvz.: Buiwenis (la, 3), Dudulis (1b, 14), Iakubonis (1a, 49), Iozoponis (1a, 55), Pagiris (1a, 39), Petranis (1a, 7), Skardinskis (2a, 83), Tarwidis (2b, 136). -ova. 95 asmenvardziai (t.y. 15,96%), pvz.: Berciowa (2b, 118), Cziekiowa (2b, 130), Dabragowa (2b, 134), Gaydziowa (2b, 132), Gudanowa (1b, 14), lurgiancowa (1b, 18), Iurkielowa (2b, 132), Kapliowa (2b, 140), Kazemakowa (1b, 4), Klisionowa (1b, 16), Krysiukaniowa (2b, 134), Krugowa (2b, 113), Kurelowa (1b, 5), Lelukowa (1b, 19), Matulenowa (2b, 113), Margielowa (1b, 6), Nartkunowa (2b, 114), Palulenowa (1b, 20), Putrowa (2b, 135), Ry- mowa (1b, 5), [piewakowa (1b, 13), [tanelowa (1b, 15), Staniulowa (2b, 126), Styrmowa (2b, 132), Strungiowa (2b, 112), [zepeciowa (1b, 18), Szyrwiowa (2b, 133), Wekierowa (1b, 10), Urbaniowa (2b, 137), Wederelowa (2b, 114), 57 Werszelowa (2b, 114), Zibalowa (1b, 6), Zemayciowa (1b, 15), Zwieglowa (2b, 114). Tai, kad nuotakų asmenvardžiai sudaromi su priesaga -ova, kuri papras- tai vartojama istekéjusiy moterų pavardems sudaryti is vyro pavardes, galima paaiskirti dvejopai: 1) nuotakos gali būti našlės, antrą kartą tekančios mote- rys, todėl yra įvardytos pagal buvusį vyrą; 2) kartais gali būti supainiojama slaviškų priesagų -ova bei -ovna vartosena. -ovna. 62 asmenvardžiai (t.y. 10,42%), pvz.: Baiorunowna(1b, 9), Berna- towna (2b, 110), Bielunowna (1b, 3), Berziowna (2b, 130), Blaugowna (1b, 2), Delenkiewiczowna (2b, 131), Dewenowna (2b, 131), Dewinciowna (1b, 9), Gaiweniouna (1b, 4), Gaweniowna (1b, 5), Gigielowna (1b, 10), Kup- ciunouna (1b, 19), Lafzouna (2b, 2), Malunowna (1b, 3), Melnikouna (1b, 3), Murmouna (2b, 129), Pawlukayciowna (1b, 8), Pogrundziouna (2b, 140), Puteykowna (1b, 2), Reynaytowna (1b, 3), Skirowna (1b, 2), Skrebunowna (2b, 120), Szeszkielowna (2b, 135), Szymkiewiczowna (1b, 2), Urbanowna (1b, 2), Werbeiowna (1b, 2), Wirbalowna (1b, 9), Zylowna (1b, 15), Zwieglouna (1b, 3), Zwirblayciouna (1b, 10). = -(i)ūčia. 40 asmenvardžių (t.y. 6,72%), pvz.. Adamuniucia (2b, 110), Baiorucia (1b, 10), Bartasiucia (2b, 127), Bieluéia (1b, 14), Blagucia (1b, 4), Dawkniucia (1b, 13), Kiszucia (2b, 112), Klisiucia (2b, 119), Kopcziucia (1b, 5), Margielucia (1b, 4), Radysiucia (1b, 21), [aladziuéia (1b, 16), Skwirbucia (2b, 109), Starkucia (2b, 141), Warkalucia (1b, 8). Šaltiniuose užrašyti asmenvardžiai rodo, kad šie moterų įvardijimo nariai su priesaga -(i)ūčia gali būti sudaryti iš vyrų asmenvardžių: 1) su galūne -us, pvz.: Bartafzius (2a, 165), Bielus (2b, 129), Kiszus (2a, 18), Starkus (1b, 16); 2) su galūne -is, -ys, pvz.: Adamonis (la, 26), Kliszys (1a, 40), Margielis (1a, 48), Radifzis (2b, 136); 3) sy galūne -as — Baioras (la, 49); 4) su galūne -¢ — Blagie (2a, 6). O asmenvardis Warkalucia gali būti sudarytas iš vyriškų Warkala (1a, 34), Warkale (1a, 44), Warkalis (1b, 14). 10 nuotakas jvardijanéiy asmenvardžių turi -sk- tipo priesagas (t.y. 1,68%), Pre Gree (1b, 5), Kibicka (2b, 110), Me[zkow[ka (2b, 115), Wierbicka 1b, 14). = -ienė. Su šia lietuviška priesaga sudaryti 6 asmenvardžiai (t.y. 1%), pvz.: Czekutieni (2b, 133), Iodelienia (2b, 136), Labienie (1b, 13), Melnikienie (1b, 9), Rymoniene (1b, 12). Taip greičiausiai įvardytos antrą kartą tekančios moterys, buvusios našlės (plg. asmenvardžius su slaviška priesaga -ova). 1696—1719 m. jungtuvių registracijos knygoje be nuotakų dar minima 90 moterų liudininkių, kurios įvardytos dviem asmenvardžiais. 88 antrie- J» šių moterų asmenvardžiai, t.y. 97,77%, yra sudaryti su slaviška priesaga -ova, pvz.: Aulowa(133)'*, Braziunowa (132), Czabatorowa (141), Cziupikowa (135), Czulkowa (140), Dabragowa (134), Dukiowe (136), Iaczelowa (133), [6] o or 13 Ir čia pateikiami tik iki šiol neminėti su šia pri sudaryti asmenvardziai. Kadangi jie visi iš 2b šaltinio, skliaustuose nurodomas tik lapo numeris. | 58 Iocziowa (135), Iodeykowa (134 , lozanowa (115), Kaparowa ai)! Kazy- panowa (142), Kieciowa (132), Krugowa ( +A) ikulowa (136), Milakniowa (140), Minginianiowa (134), Niaukiowa (133), Paliunowa (139), Puru[zkiowa (133), Ruzgowa (136), Skieyriowa (136), [zeszkowa (140), Szypowa (140), [zlekowa (139), Tarkowa (133), Tumulianiowa (140), Zwiraneliowa (134). 1 asmenvardis sudarytas su priesaga -iené: Idenia (115) ir 1 turi -sk- ti- priesagą — Wiezbicka (136). Abu jie sudaro 2,22% visų antrųjų moterų fiudininkių asmenvardžių. Asmenvardžių kilmė Čia nebus atskirai aiškinama kiekvieno abiejose bažnytinėse knygose už- rašyto asmenvardžio kilmė. Tai labai išplėstų straipsio apimtį. Antra vertus, visų šaltiniuose esančių asmenvardžių etimologijos galėtų būti ir kito, visai savarankiško, straipsnio objektas. Juolab kad etimologizuoti istorinį antro- ponimą nėra lengva. Šį darbą sunkina įvairios priežastys. Svarbiausia — ne visada galima nustatyti autentišką etimologizuojamo asmenvardžio lytį, nes dauguma jų nelietuvių kalba rašytuose dokumentuose yra įvairiai pakeisti. Dalį tokių asmenvardžių įmanoma rekonstruoti, pasitelkus į pagalbą foneti- nius kalbų (lietuvių ir lenkų) sąveikos dėsningumus, dažnai pasikartojančius šaltiniuose tų pačių asmenvardžių variantus ar pan. Kartais padeda lygi- nimas su dabartinėmis pavardėmis. Tačiau dalies asmenvardžių autentiškos iytys lieka nenustatytos arba, tai taip pat visiškai įmanoma, nustatomos ne- tikslios. Taigi kai kurių istorinių antroponimų etimologija gali būti susijusi su tam tikra paklaida, kurią reikia turėti omenyje vertinant tokio tyrimo rezultatus. Šiaip jau asmenvardžių, užrašytų XVII—XVIII a. istorijos do- kumentuose, kilmės aiškinimai yra labai reikalingi. Jie, be kita ko, padėtų patikslinti ir kai kurias jau pateiktas dabartinių mūsų pavardžių etimologijas. Šiame skyrelyje, kaip jau minėta, nepateikiamos visų asmenvardžių eti- mologijos, o aptariamas bendras abiejų bažnytinių knygų skirtingų asmen- vardžių (kaip jie atrinkti, buvo aiškinta nagrinėjant asmenvardžių darybą kilmės vaizdas. Svarbiausia buvo nustatyti: 1) kokia asmenvardžių kilmė, 2 koks skirtingos kilmės asmenvardžių kiekybinis santykis. Pagal kilmę galima skirti dvi pagrindines asmenvardžių grupes: 1) lietu- viškos kilmės; 2) nelietuviškos kilmės. Tačiau ne visi aptariami asmenvardžiai gali būti priskirti vienai ar kitai grupei. Tai lemia minėti istorinių antroponi- mų autentiškų formų nustatymo taigi ir kilmės išaiškinimo sunkumai. Be to, net ir neabejojant asmenvardžio autentiškumu ne visada įmanoma išaiškinti jo kilmę arba galima ne viena lygiavertė to paties asmenvardžio etimologi- nė interpretacija. Todėl be dviejų pirmųjų (pagrindinių), skiriamos dar dvi asmenvardžių grupės: 3) be kitokios, gali būti ir lietuviškos kilmės ir 4) ne- aiškios kilmės. Beveik visi pastarųjų grupių asmenvardžiai ir teoriškai, ir praktiškai gali papildyti lietuviškos arba nelietuviškos kilmės asmenvardžių grupes. Tereikia išaiškinti jų kilmę. 1. Tarp 1044 skirtingų pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžių 464 (t.y. 44,44%) yra lietuviškos kilmės, pvz.!* : Ayswidelis (1a, 33), Ayswidis 14 Trumpumo sumetimais čia pateikiami ne visi šie asmenvardžiai, o tik jų dalis. Taip elgiamasi aptariant ir kitokios kilmės asmenvardžius. , 59 (la, 33), Alksninis (la, 12), Alksnis (la, 48), Apwalaynis (1b, 16), Afzkinis (1a, 5), Augulis (1a, 8), Azienas (1a, 31), Balciunas (la, 7), Balciunelis (ia 12), Baltakielis (1b, 19), Baltakis (1a, 26), Baltaszanis (1b, 14), Barzda (1a, 36), Barzdenas (la, 7), Berniunas (la, 48), Berunkielis (la, 53), Bitinas (la, 28), Bizdelis (la, 25), Blauzdelis (1a, 41), Blauzdzius (la, 28), Brawszka (1b, 17), Bruzgulis (1b, 14), Budrewicz (la, 19), Budris (la, 10), Buytwidanies (la, 11), Burbiela (1a, 8), Buta (1a, 33), Buteykonis (la, 34), Butkieuncz (1b, " 2), Butkus (1a, 25), Ciupikielis (1b, 6), Cizius (1a, 41), Dagiala (1a, 2), Day- nis (1b, 19), Darda (1b, 12), Dauiotis (la, 45), Daweynis (la, 6), Dawenis (1a, 57), Degutelis (1a, 47), Degutis (1a, 55), Deksnis (1b, 14), Dewinciunas (1a, 8), Dewincius (la, 48), didelis (1b, 4), Didziagalwelis (1b, 19), Didzia galwis (1b, 19), Dygia (1a, 49), dygiala (1a, 3), Dyrda (la, 23), Dyrdele (la, 49), Dirzis (la, 9), Dowenis (la, 42), Drevinikas (1b, 5), Drifkis (1a, 19), Dziawgiela (1a, 56), Eybutis (la, 19), Gaydelis (1a, 14), Gaydzonis (la, 42), Gayzius (1b, 4), Galinis (1a, 37), Galwelis (la, 57), Gamiewicz (la, 10), Gaurius (1a, 5), Gawenas (1a, 23), Gawenelis (la, 15), Gents (la, 34), Gerul- ski (la, 50), Giedroyc (la, 20), Gilis (la, 38), Gindwilis (1b, 8), Girunas (la, 28), Gudelis (1a, 15), Gudonis (1a, 25), Gulbinski (la, 54), Gurklis (la, 47), Itganis (1b, T), Iignelis (1b, 7), Iagminas (la, 36), lateykiewicz (1a, 22), Jawidelis (1a, 21), lodeykis (la, 2), lodgalwis (1b, 15), Iodis (1a, 13), Iod- kalnis (la, 11), Jowidis (1a, 29), Kalnelis (la, 9), Katinas (la, 24), Kawkia (la, 29), Kiauki[zkis (1a, 15), Kibinkle (1a, 56), Kimbar (la, 2), Kirdeykielis (la, 30), Kirdeykis (la, 11), Kirwelis (1b, 5), Kiszunas (la, 52), Kiukis (la, 15), Klifzanis (la, 9), Kliszys (la, 40), Koniygaylo (la, 12), Krapas © (1b, 2), Kumpelis (1b, 10), Kuprelis (la, 54), Kurkletelis (1a, 54), Kurmis (1b, 13), Labas (1a, 15), Lapiene (la, 11), Lafzas (la, 4), Lafzinis (la, 4), Latwenas (1b, 13), Laukie (1a, 12), Lawzynie (la, 25), Ligmiszkis (la, 43), Ligumiszkielis (la, 49), Lynkjzintis (la, 47), Linka (la, 13), Lupeyka (la, 34), Mayniulis (la, 57), Margielis (1a, 48), Medeyka (1a, 22), Medginis (la, 52), Meylas (la, 44), Meylukaytis (la, 26), Meylunas (1b, 2), Mieželis (la, 35), Miezius (la, 5), Milius (1a, 20), Minaytis (1a, 20), Mingielis (1b, 8), Mi- niotis (la, 47), Montygailo (12, 52), Murka (1a, 36), Murma (la, 28), Murza ‘(1a, 30), Nagulis (1b, 2), Narbut (1a, 24), Narbutelis (1a, 54), Narwaysis (la, 49), Narwidelis (1b, 11), Narwidis (1a, 40), Narwilis (1a, 14), Oszkinis (la, 44), Ozienas (la, 31), Paberzis (la, 12), Pagirelis (1a, 47), Pakalnis (1a, 34), Paki[zkis (1a, 23), Pakulnia (1a, 22), Pasausis (1a, 32), Pilkis (2a, 48), Pimpe (2a, 54), Plapis (la, 14), Plikielis (1a, 52), Plonis (1b, 14), Podziukas (1a, 26), Podziulis (1a, 41), Podziunas (la, 37), Podzius (la, 48), Puteykis (la, 46), Putra (1a, 29), Putrewicz (1a, 39), Ragine (1b, 18), Raystinis (1a, 40), Ray/zis (1a, 6), Raugas (la, 14), Rep[zys (la, 29), Rymkunas (1b, 2), Rudak (la, 21), Rukani[ (la, 20), Rukszteta (1b, 18), Ruzgas (1b, 14), [akalelis (1b, 4), Sakapilwis (1a, 10), Sargunas (1b, 12), Syrwidis (1a, 25), Skiras (1a, 8), Skir- bunas (1a, 31), Sniegelis (1a, 41), Sroga (1a, 43), [tarkulis (1a, 13), [tyrna (1a, 34), [trungielis (la, 41), Szalna (la, 24), [zesztokielis (1b, 17), [ziarmuksznis (1a, 27), Szyleyka (1a, 41), Szwilpela (1a, 21), Uzkurelis (1a, 15), Wayszwidis (1a, 47), Warakale (1a, 10), Warkalenas (1b, 11), Warna (1a, 8), Weykniun (1b, 7), Werksnelis (1a, 34), Wer[zelis (la, 45), Wienazetis (la, 23), Wie- nazindis (la, 39), Wilkas (1a, 28), Wilniszkielis (1a, 55), Wirbalas (1a, 27), Wirbalelis (1b, 4), Wolungis (la, 41), Wowerelis (1a, 24), Zalenas (1b, 12), 60 Zameytielis (1a, 1), Žylis (1a, 30), Žyrnanis (16, 1), Žuklis (1a, 52), Žwieglis (la, 54), Zwirblis (1a, 50). : 2. Nelietuviskos kilmės asmenvardžių pirmojoje bažnytinėje knygoje yra 335, t.y. 32% visų skirtingų šaltinio asmenvardžių. Jie įvairūs. Daž- niausi yra iš krikšto vardų kilę asmenvardžiai. Jų yra 225, ir tai sudaro 21,55% visų tiriamų asmenvardžių, pvz.: Adamaytis (1a, 23), Adomonis (1a, 46), Alezandrowicz (la; 9), Andreiunas (1b, 6), Bagdonelis (1b, 5), Banelis (1a, 31), Bartafzunas (1a, 20), Bernatonis (1a, 15), Blazey (la, 3), Brazelis (la, 28), Braziunas (la, 28), Cieponis (1b, 16), Ciesiulonis (1b, 17), Darate- nas (la, 56), Eliosiunas (la, 43), Gasparonis (la, 55), Gryciunas (1b, 1), Grigalunas (1a, 9), Gryncewicz (la, 43), Isakowicz (1a, 19), Jaczewski (1a, 1), lakieta (1a, 30), Jakubaitis (1a, 7), lakubonis (1a, 49), lakulanis (1a, 23), Iananis (la, 5), fankunas (1b, 13), Tanowski (1b, T), lanukas (1b, 16), Ja- nuksztys (la, 18), lanulonis (1b, 10), lanufzkaytis (la, 10), lenuszkiewicz (1a, 5), Jafiulonis (1b, 5), Iasonis (la, 52), Ioéielis (la, 46), loziunas (la, 11), Iozupenas (1b, 10), Jurgialo (1a, 20), Iurgienas (1a, 34), Iirkiala (la, 33), Kadaras (la, 5), Krysiunas (la, 37), Krysziapelis (1b, 18), Laurynonis (1a, 26), Lawrynowicz (la, 25), Lukanis (la, 10), Lukafzewicz (1a, 9), Ma- cieiunas (la, 18), Maciunas (la, 23), Mackun (la, 11), Macziulenas (1a, 27), Markunelis (la, 55), Martynonis (1b, 14), Matekus (1a, 50), Matiekunas (ta, 3), Matyiostunas (la, 43), Matulenas (la, 55), Matus (1b, 3), Michalonis (Ta, 19), Miciunas (la, 45), Mickiewicz (1a, 2), Miczunas (la, 1), Mierkielis (1b, 5), Mikaloiunas (la, 33), Mikieniszkis (1a, 31), Mikolis (1a, 24), Mikdlis (la, 22), Mifukas (1b, 12), Mifus (1b, 4), Paciunas (1b, 2), Palulanis (1a, 10), Palutis (la, 22), Paulukanis (1b, 2), Pawlanis (la, 5), Petranelis (1a, 5), Petranis (la, 7), Petrikas (la, 20), Petrikielis (1a, 42), Pilunas (1a, 13), Poszkaytis (1b, 11), Simanis (la, 7), Simonenas (la, 33), [takunelis (1b, 15), Stanelis (la, 23), [tanionis (la, 40), Stanis (la, 33), Stans flawonis (1a, 26), [taniutenas (la, 39), Stankunas (la, 38), Stapewicz (la, 39), [tapulonis (1b, 20), [tafiukanis (1a, 6), Stafiukunas (la, 18), Stasiunelis (1b, 18), Sta[zkunas (la, 21), [zymanowski (la, 45), [zymelenas (1b, 11), Szimelunas (la, 10), Szymonis (la, 32), Tumenas (1b, 4), Undreyka (la, 30), Urbanonis (la, 27), Urbonenas (la, 46), Waycielunas (la, 24), Wayciulenas (1a, 32), Wayteku- nas (1b, 6), Walasius (la, 37), Walenciunas (1b, 12), Walukanis (1b, 2), Walukas (1a, 50), Walulis (1a, 27), Wasilewicz (1a, 43), Wencewicz (1a, 43), Wenclawan (1a, 10), Winckunas (1a, 38), Winckus (1a, 10). g 99 nelietuviškos kilmės asmenvardžiai yra atsiradę iš įvairių slavų kalbų apeliatyvų (jie sudaro 9,48% visų skirtingų pirmosios bažnytinės knygos ant- roponimų), pvz.: Bednarz(la, 32), Bielicki (1b, 6); Ciapla(la, 48), Czabataris (1a, 2), Czabatorunas (1b, 7), Czernelis (1a, 54), Dabraga (la, 6), Dabragiele (1a, 24), Dabrega (1b, 14), Dubowicz (1b, 5), Gasiewski (la, 51), Grabawskielis (la, 50), Grabowfki (1b, 6), Gur[ki (la, 5), Iablon[ki (la, 11), Karkazas (1b, 12), Kawolunas (la, 57), Kazamiekas (1b, 13), Kezamiekielis (1b, 19), Konewolas (la, 25), Kotlarz (la, 27), Kowalewski (1b, 12), Krasiewiez (la, 47), Krauciunas (la, 8), Kropiwnicki (la, 27), Kulboki (la, 23), Kulesz (la, 31), Kupciun (1a, 20), Mafalfki (1a, 20), Melnikielis (1b, 20), Meinikonis (1b, © 16), Mielnik (ia, 7), Mularz (1b, 12), Murawecki (1a, 22), Oftrow[ki (1a, 19), Paliwonas (1b, 19), Piekarz (la, 22), Piworelis (la, 35). Piworonis (1b, 14), Podrezas (1a, 51), Powawarelis (la, 5), Puczkiela (1a, 53), Rybalfki (1a, 3), 61. Rybskiewicz (la, 42), Rosiewicz (1a, 26), Rofkowfki (1b, 3), Skarbin[ki (1b, 4), Skrinik (1b, 4), [piewakielis (1b, 1), Spicwokas (la, 34), Stawski (1a, 45), Szelegow[ki (1a, 23), [zemiot (1a, 6), Talaczka (la, 32), Waytanis (la, 2), Woytowicz (1b, 9), Woronecki (1a, 41), Vronowski (la, 18), Zabecki (1a, 50), Zablocki (1a, 2). Pasitaikée 8 germaniskos kilmės asmenvardžiai, pvz.: Busz (la, 49), — Dikman (la, 5), Freyz (la, 29), Plater (la, 40), Reynard (la, 26), Reynat (la, 32), ir 3 latviskos kilmės, pvz.: Igawnelis (1a, 23), Igawnie (1b, 11), asmenvardžiai (jie sudaro apie 1% visų skirtingų šaltinio asmenvardžių). 3. Trečiojoje grupėje yra asmenvardžiai, kurių kilmė, be kitokios, gali būti ir lietuviška. Atskirai juos pateikti atrodė tikslinga tam tikro moksli- nio preciziškumo sumetimais. Mat beveik neabejojant daugumos jų lietuviška kilme negalima visiškai išleisti iš akių ir kitokios kilmės galimybių. Nors pas- tarosios visame pavardžių raidos kontekste neretai mažiau įtikimos. Tokių asmenvardžių suskaičiuota 85 (t.y. 8,14%), pvz.: Abaris (la, 35), Aytonelis (1b, 9), Baltu[zka (1a, 2), Balukiewicz (1b, 16), Bradawka (1a, 13), Bradeselis (1a, 30), Bucza (la, 42), Budniewicz (1b, 2), Budnis (1a, 11), Chwilun (1a, 41), Dakielnis (1a, 9), Dylelis (1a, 55), Dylewski (1b, 10), Dylis (la, 38), Drusnelis (1b, 3), Dukis (1a, 26), Gacziunelis (1b, 7), Garulis (1a, 44), Gieyweris (1b, 10), Gircius (la, 38), Girczif (la, 13), Girczonis (la, 31), Indronis (la, 27), Kiersnowski (1a, 33), Kilutis (1b, 3), Klikas (1a, 52), Klusas (1a, 27), Kudaras (la, 15), Kuderelis (1a, 25), Kurelis (la, 52), Kuris (la, 14), Lipski (la, 24), Losielis (la, 2), Losiewicz (la, 40), Loszynski (la, 44), Makutis (1b, 15), Manulis (la, 6), Minkiewicz (la, 46), Miszkiewicz (1b, 20), Nukiele (1b, 5), Pielewicz (la, 8), Pupeykis (la, 41), Rymelis (la, 9), Rodziewicz (la, 37), Rombalfki (1b, Nfs (la, 33), [teykiewicz (la, 46), fteykunas (la, 22), Szekialis (1a, 13), zykilda (1a, 52), Thowiansk: (1a, 25), .Waywidis (la, 15), Webas (la, 35), Wederas (1a, 49), Wegminas (la, 8), Wilas (la, 6), Wilelis (1b, 12), Wilunas (la, 12), Wittan (la, 47), Woydecki (1a, 27), Zagas (1a, 3), fois (1a, 44), Žagunis (la, 25), Zaguras (la, 14), Zibalis (1b, 6), Zylin[ki a, 10). | 4. 160, t.y. 15,32%, pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžių priskirta prie neaiškios kilmės. Čia pateko tokie asmenvardžiai, apie kuriy kilmę dėl įvairių (dažnai ir ekstralingvistinių) priežasčių niekc aiškaus pasakyti ne- galima. Be to, šioje grupėje pateikiami antroponimai, kurių kilmė gali būti aiškinama įvairiai, ir sunku surasti įtikimiausią interpretaciją. Štai dalis ket- virtosios grupės asmenvardžių: aplunas (la, 1), Dardinfki (la, 10), Bartaj (la, 8), Berkie[žewicz (1a, 20), Bindans (la, 5), Birdarz (la, 28), Blaugie (1a, 6), Blewgiela fis 20), Blinski (la, 32), Breniukiela (1b, 21), Burdin [ki (la, 14), Ciemiew[ki (la, 7), Ciotykas (la, 56), Czalyka (la, 28), Czigunski (Ib, 5), Czynkunas (la, 1), Czom[ki (la, 5), dabaygunas (la, 1), Datkunas (la, 25), Digieskriewa (1b, 6), Duniz (1b, 19), Fasci[zewsks (1a, 25), Garrek (1a, 23), Garolelis (1a, 32), Gotinelis (1a, 8), Gotynis (1a, 19), Hematey (la, 22), Ilermowicz (1a, 3), Ibercelis (la, 12), Itkunelis (1b, 2), Kagialis (1a, 18), Kaparis (la, 48), Kapazonaf (la, 20), Karziupanas (1b, 2), Ka[zponas (la, 32), Kaziemielis (la, 44), Kiebil[kis (la, 27), Kiesielis (la, 24), Kiesylelis (la, 0), Kie[teren (la, 22), Kie[zylis (1a, 24), Kirka (1a, 24), Koloczka (1b, 4), Kuceyn (la, 20), Kulbufka[ (1b, 6), Kuparis (1b, 5), Kupna (la, 46), Kuszewski (1a, 37), Lauge (1a, 12), Liczys (la, 3), Liesis (1a, 36), Mazwele 62 - (1a, 14), Maranowski (la, 53), Merszkis (la, 21), Nakiala (la, 21), Namca (1a, 1), Padak[za (1a, 11), Paknelis (1a, 10), Paranis (1a, 22), Pauzkonis (la, 57), Puldukis (la, 19), Rarala (la, 22), Reszkowski (ia, 39), [adow[ki (1a, 22), [apiega (la, 41), [apkunas (1b, 18), Skingun (la, 21), Sraralis (la, 26), Sraszionis (la, 19), Stadlanis (la, 15), Szymakifzunas (la, 19), Szmelenas (1a, 27), Szolalis (1a, 14), Szwypela (1a, 19), Tereyra (1b, 12), Terera (la, 11), Tumanin (la, 20), Udelonis (1a, 46), Werbicius (la, 37), Wolyniec (la, 46), Wortibis (1b, 6), Wowa (1b, 4), Zayris (1b, 5). Zegundis (la, 19), Zynkiela (1a, 32), Zunka (1a, 55). ; Į tokias pat keturias grupes suskirstyti ir 1077 skirtingi antrosios bažny- tinės knygos asmenvardžiai. 1. Lietuviškos kilmės jų yra 435 (t.y. 40,38%), pvz.!>: Aukfztolis (2b, 127), Awksztakais (2a, 43), Azielis (2a, 90), Azis (2a, 86), Bajaraytis (2a, 102), Bajoras (2a, 59), Berunkis (2a, 143), Bizdis (2a, 2), Briedelis (2a, 165), Buywenis (2a, 3), Burba (2a, 94), Burbulas (2a, 38), Butkunas (2a, 8), Bulra (2a, 73), Czeknis (2a, 155), Czypas (2a, 98), Cirpas (2a, 44), Dagilis (2a, 147), Derwenelis (2a, 22), Derwinis (2a, 91), Dewenis (2a, 92), Deweta (2a, 10), Digienas (2a, 69), Dirzielis (2a, 50), Dryskiunas (2a, 148), Dulkie (2a, 147), Eydinikas (2a, 11), Eydukas (2a, 67), Eyswidis (2a, 87), Gaydelonis (2a, 123), Gayzowski (2a, 2), Galinis (2a, 104), Gaucis (2a, 94), Gawcielis (2a, 11), Gegelis (2a, 97), Geguzie (2a, 98), Gelazinas (2a, 94), Gilelis (2b, 129), Gruslelis (2a, 13), lafudowicz (2a, 58), lawoy[z (2a, 25), Iudogolis (2a, 42), Kayrianis (2a, 157), Kalwelis (2a, 35), Karnaczius (2a, 161), Katinelis (2b, 120), Kiawrunas (2b, 129), Kibickas (2a, T), Kibickielis (2a, 17), Kibilda (2a, 58), Kibirk [ztis (2a, 150), kieksztas (2a, 45), Kier[zulis (2a, 40), Kiestutis (2a, 52), Kietelis (2b, 112), Kietis (2a, 55), Ki[zkis (2b, 130), Kuikis (2b, 126), Kukutelis (2a, 44), Kukutis (2a, 158), Kwapenas (2a, 107), Lawkienas (2a, 27), Lelukas (2a, 34), Lykszie (2b, 133), Makutis (2a, 5), Marmele (2a, 90), Mazielis (2a, 24), Medginelis (Ža, 46), Meyniotis (2a, 3), Me[zkiele (2a, 98), Mingienanis (2a, 154), Mink[ztautis (2b, 137), Mozeyko (2a, 56), Murklis (2a, 54), Namaiuszka (2a, 149), Narkunas (2a, 91), Narufzewicz (2a, 95), Niawkie (2a, 41), Nik[zlas (2a, 143), Pabaras (2a, 100), Pagrundis (2a, 42), Pakercis (2a, 54), Pilwis (2a, 101), Pinlenas (2a, 157), Plikienas (2a, 53), Plikionis (2a, 57), Pukielis (2a, 6), Puknius (2a, 81), Pumputis (2a, 165), Puriufzkis (2a, 157), Purpa (2a, 29), Purpela (2a, 5), Rymdziunas (2a, 153), Rytinis (2a, 154), Skardinfkas (2b, 138), Skirsa (2a, 98), Skreb (2a, 147), [tulpeyka (2a, 22), Swilus (2a, 101), Szakalinski (2a, 163), Szakalis (2a, 148), Szyrwinski (2a, 63), [ziuk[ztulis (2a, 166), [ziurszulas (2a, 157), Szlakas (2a, 55), [zlakielis (2a, 28), Szlekas (2a, 153), [zlekielis (2a, 16), [zukiclis (2a, 48), Szukienas (2a, 74), Szupinis (2a, 102), Szwedas (2a, 70), Szwedelis (2a, 93), Tarwidis (2b, 136), Tawralenas (2a, 35), Tawrele (2b, 136), Tilindis (2b, 115), Tylwikas (2a, 92), Trakniewicz (2a, 146), Trilupis (2a, 55), Trumpa (2a, 15), Tunelis (2a, 105), Ubagienas (2b, 115), Uldukielis (2a, 56), Urwinis (2a, 156), Wadeyka (2a, 22), Wayszundelis (2a, 1), Wanagas (2a, 100), Warlis (2a, 157), Warnelis (2a, 6), Wazgilewicz (2a, 77), Wejbutis (2b, 118), Wilulis (2a, 151), Wiralelis (2a, 161), Wirzielis (2a, 65), Wirzis (2a, 102), Ziogas (2a, 10), Zuklenas (2b, 133), Zwerblenas (2a, 74), Zwiranelis (2b, 134). 15 Pateikiami tik neminėti aptariant pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžius. 63 2. Tarp nelietuviškos kilmės asmenvardžių dažniausi yra atsiradę iš įvairių krikšto vardų. Jų yra 270 (t.y. 25,06%), pvz.: Adamenas (2a, 42), Alesiun (2a, 40), Alifskiewicz (2a, 58), Ambrozeiunas (2a, 23), Andreyka (2a, 4), Andruszkiewicz (2a, 103), Auguftinelis (2a, 25), Augustinonis (2a, 36), Baliulis (2b, 135), Balirunas (2a, 48), Blazeiunas (2b, 131), Bogdanouwicz (2a, 93), Braziunelis (2a, 27), Danielewicz (2a, 27), Danis (2a, 159), Iwanowski (2a, 45), lakowicz (2a, 39), Iakubutis (2b, 119), Jankow[ki (2a, 155), larmola (2a, 5), Jonulenas (2a, 147), lozanis (2b, 119), lozupelis (2b, 134), /urgio- nis (2a, 35), lurkow/[ki (2a, 95), Karpowicz (2a, 166), Kasparenis (2a, 100), Kazenelis (2a, 22), Kaziulenas (2a, 165), Klimanski (2a, 150), Luka[ziunas (2a, 147), Macanis (2b, 133), Macieiew[ki (2b, 133), Markiewicz (2a, 86), Matulonelis (2a, 128), Matufewicz (2a, 103), Mickunas (2b, 111), Mikas (2a, 46), Mikolaiewski (2a, 32), Mifikanis (2b, 136), Pacewsks (2a, 2), Paliunas (2b, 139), Pafzkiewicz (2a, 157), Peirafzunas (2a, 159), Petrosius (2a, 34), Petrulenas (2a, 13), Petrulski (2b, 113), Ramanas (2b, 111), Ramoszkis (2b, 110), Romanowski (2a, 102), Sabutowicz (2a, 8), [akien (2a, 8), Sarafinas (2a, 90), Simelenas (2a, 74), Stackiewicz (2b, 118), [tanislenas (2a, 8), [taniulelis (2a, 23), Staniunelis (2a, 150), Stankiewicz (2a, 100), Stasiukas (2a, 56), Sta- siukielis (2a, 67), Stasiunas (2b, 119), Slafzelis (2a, 164), Stafzianis (2b, 141), Stafzys (2a, 5), [ta[zkiewicz (2b, 139), Stefanowicz (2a, 156), Stepa- nelis (2a, 165), Stepulanis (2a, 94), [tunkunas (2a, 20), [zczesnelis (2a, 95), [zymanelis (2a, 31), [zymkiewicz (2a, 41), Szymkunas (2a, 148), [zymulenas (2a, 57), Tarafsewicz (2a, 31), Ty[zkiewicz (2a, 160), Tumelis (2a, 14), Tu- montis (2b, 115), Unciunas (2b, 115), Undrunas (2a, 156), undruszka (2a, 42), Urbanelis (2a, 56), Urbanowicz (2a, 156), Wayciunas (2a, 99), Wa/ilew[k (2a, 153), Weckielis (2a, 21), Winclawenas (2a, 65), Woyciechow/[ki (2b, 139), Woytkieuncz (2b, 139). 3 į Iš slaviškų apeliatyvų atsirade 133 (t.y. 12,34%) asmenvardžiai, pvz.: Atkaciunas (2a, 58), Baranoui/ki (2a, 152), Biczkunas (2a, 62), Bielinski (2a, 93), Bielunelis (2a, 8), Borkow[ki (2a, 164), Borow[ki (2a, 163), Buchowiecki (2b, 109), Czernis (2a, 95), Dgbrowski (2a, 74), Dolinfki (2a, 164), Gulow[k (2a, 159), Halawacz (2a, 146),- Kaminfki (2a, 144), Karafa (2a, 96). Kal- lorunas (2a, 36), Kazlawskis (2a, 26), Kriwickas (2a, 77), Laskow[ki (2a, 108), Lipski (2a, 93), Lisowski (2a, 155), Lofin[ki (2b, 131), Magila (2a, 77), Malec (2b, 141), Maskaliunas (2a, 165), Mogila (2a, 90), Osmolfks (2a, 96), Peka- riunas (2a, 70), Pielnikas (2a, 164), Pieluch (2b, 140), Prowadzewicz (2b, 139), Pustnikas (2a, 166), Rapkow[ki (2b, 130), Slosarz (2b, 120), Re (2a, 160), Sokolewski (2a, 51), Spiewakanas (2a, 47), [tolorunas (2a, 6), Sza- powal (2a, 102), Szydlowski (2a, 103), Szostak (2a, 99), Szpakowski (2b, 122), Tkaczunas (2a, 20), Werebieius (2a, 153), Veryha (2a, 75), Wolfki (2a, 166), Wroblew [ki (2a, 153), Zawisza (2b, 127), Zelasko (2a, 144), Zukas (2a, 22), Zukow[ki (2b, 139). Tarp nelietuviskos kilmės asmenvardžių pasitaikė latviškų bei germanisky. Visi jie tesudaro 0,85% skirtingų antrosios bažnytinės knygos antroponimy, pvz.: Ciepla (2a, 3), Cieplunas (2a, 35), Igaunis (2a, 22); Bryling (2a, 166), Krugas (2a, 48), Krugielis (2a, 14), Sleyderis (2a, 105). Visi šio šaltinio nelietuviskos kilmės asmenvardžiai sudaro 38,25%. Jy yra 412. (8: 64 3. 82 asmenvardžių (t.y. 7,61%) kilmė, be kitokios, gali būti ir lietuviška, pvz.: Alkunas (2a, 102), Armanas (2a, 145), Balinikas (2a, 1), Balulenas (2a, 8), Balulis (2a, 13), Balulonis (2a, 25), Bikiale (2a, 81), Dukul (2a, 147), Gacionis (2a, 8), Gogis (2a, 95), Grodicki (2a, 40), Kwilunas (2a, 98), Lafzas (2a, 156), Lafzelis (2a, 101), Lipicki (2a, 91), My[zkow[ki (2b, 139), Radifzis (2b, 136), Radkowski (2a, 1), [kineykis (2a, 40), Skrupsks (2a, 90), Skutas (2a, 156), Šlikas (2a, 76), Stalulonis (2a, 24), Straykunas (2a, 103), Streykunas (2a, 59), Streykus (2a, 143), Tarkas (2b, 133), Tarkus Qa, 72), Wederelis (2a, 6), Wersinski (2a, 27), Zybolelis (2a, 1). 4. Prie neaiškios kilmės teko priskirti 148 asmenvardžius (t.y. 13,74%), pvz.: Bel[zynfki (2a, 24), Bicanas (2a, 158), Blifzkus (2b, 133), Bogs (2a, 22), Braga (2a, 94), Brinczis (2a, 145), Cibarowski (2a, 82), Dalinas (2b, 129), Dapkelis (2b, 138), Dapkus (2a, 152), Derpskas (2a, 81), Dunilis (2b, 111), Gafiunas (2a, 165), Gawza (2a, 149), Gibtans (2a, 57), Gidzialis (2a, 73). Gieyweris (2a, 90), Gilo[zman (2a, 48), Kasiaracks (2a, 71), Kyanowsk (2a, 107), Klosinski (2a, 90), Kodhubowicz (2a, 92), Kosiaracki (2a, 88), Kulaukis (2a, 60), Lauciele (2a, 51), Lazietunas (2a, 43), Leykas (2a, 63), Ligucks (2a, 89), Meyriszkis (2a, 86), Midzgunas (2b, 110), Miginanis (2b, 131), Milaknis 2a, 156), Mucinis (2a, 15), Mufzyra (2a, 163), Nawgikiehs (2a, 11), Odeyka ize, 68), Plagie (2b, 122), Przegaliniec (2a, 50), Przegalinski (2a, 22), Puczyn- ski (2a, 89), Reymelis (2a, 94), Ropanowicz (2a, 31), [abkiewicz (2a, 20), [iepelis (2a, 129), Skuntunaf (2a, 25), Suwinfki (2a, 161), [zalik (2a, 7), Szy- pas (2b, 139), [zmey[zelis (2a, 147), Tokaldis (2b, 138), Twarianas (2a, 107), Wagniunas (2a, 1), Werbekas (2b, 131), Wiwulski (2a, 54), Zmelis (2a, 40). Palyginus pirmosios bei antrosios bažnytinės knygos asmenvardžių kil- mę, matyti, kad pirmojoje yra daugiau lietuviškos kilmės asmenvardžių. Jie sudaro 44,44%, tuo tarpu antrajame šaltinyje — 40,389b. Sumažėja (tiesa, nežymiai) antrojoje knygoje ir tokių asmenvardžių, kurių kilmė, be kitokios, gali būti ir lietuviška. Jie sudaro 7,61% (pirmajame šaltinyje — 8,14%). Be to, antrojoje bažnytinėje knygoje padaugėja asmenvardžių, kilusių iš slaviš- ky apeliatyvy. Cia jie sudaro 12,34%, o pirmajame šaltinyje — 9,48%. Šie duomenys, be kita ko, galėtų liudyti ir stiprėjančią lietuvių asmenvardžių sla- vinimo tendenciją. Nors šiaip jau lietuviškos kilmės asmenvardžių abiejose bažnytinėse knygose yra palyginti daug. Jie sudaro apie 42,38% skirtingų abiejų šaltinių asmenvardžių. Tuo tarpu tarp visų dabartinių lietuvių pavar- džių lietuviškos kilmės pavardės, manoma, sudaro 3094'*, Asmenvardžių variantai Palyginti plačiai yra aptarti XVIII a. lietuvių pavardžių variantai !7. Todėl čia nebus kartojamasi, aiškinant tiriamų šaltinių asmenvardžių varian- tų atsiradimo aplinkybes, priežastis bei kelius. Tai greičiausiai yra bendra visai istorinei antroponimijai. Tik būtina atkreipti dėmesį į tai, kad bažny- E Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. V., 1982. P. 64. "Maciejauskiené V. Min. veik. P. 118—151. tinių knygų specifika neleidžia tiksliai nustatyti, kada to paties asmenvar- džio variantais yra įvardytas tas pats asmuo (nors nėra jokių abejonių, kad tokio tipo šaltinyje tas pats asmuo gali būti paminėtas keletą kartų), o ka- da — skirtingi asmenys. Taigi neįmanoma atskirti vadinamųjų tikrųjų varian- tų nuo spėjamų. Pastarieji, įvardijantys skirtingus asmenis, kartais gali būti ne to paties asmenvardžio variantai (dažniausiai atsiradę dėl įvairių ekstra- lingvistinių aplinkybių), bet savarankiškai susiformavę bei parapijoje vartoti asmenvardžiai. Taigi, nors ir turint omenyje tam tikrą galimą paklaidą, čia bus kartu pa- teikiami visi būdingesni abiejose bažnytinėse knygose pastebėti asmenvardžių variantai. Sudėtinga juos suklasifikuoti, nes variantais galintys būti asmen- vardžiai paprastai skiriasi ne vienu, o keliais požymiais. Todėl pasirenkant vieną kurį (galūnės, šaknies ar kamieno bei pan.) skirtumą, kiti, ypač fone- tiniai bei grafiniai, laikinai lyg ir lieka nuošalyje. Ir tik vėliau pateikiami ir šių skirtumų turintys asmenvardžių variantai. Skiriasi asmenvardžių variantų galūnės: Abaras (2a, 150) — Abaris (1a, 35; 2a, 108) — Abarius (2a, 159) — Abarus (la, 32). Plg. dabartines pvd. Abaris, Abarys, Abdrius'®. Awlis (2b, 122) — Awlius (2a, 165) — Aulus (la, 55). Plg. dabartinę pvd. Adlas. Bizdis (1a, 25) — Byzdys (1a, 38). Dabar tokios pvd. nežinomos. Brau[zka (2a, 33) — Brau[zkus (2a, 39). Dabar tokios pvd. nežinomos. Braziuna (2b, 128) — Braziunas (2a, 148). Plg. dabarting pvd. Braziūnas. Cipikas (2a, 2) — Cipikis (2a, 70). Dabar tokios pvd. nežinomos. Czupikas (1a, 25) — Cziupikis (1b, 8). Plg. dabartinę pvd. Čiūpikas. Digia (2a, 77) — Digie (2a, 89) — Digis (2a, 82). Plg. dabartinę pvd. Djgas. Drifkis (1a, 19) — Driskius (2b, 128) — Drifkus (1a, 8). Plg. dabartinę pvd. Driskius. Gawena(1b, 18) — Gawenas(la, 23). Plg. dabartines pvd. Gavėnas, Gavėniė, Gavėnis, Gavėnius. : - Girczif (1a, 13) — Gircius (2a, 17). Plg. dabartines pvd. Giréas, Giréys, Giréius. Igawnie (1b, 11) — Igawnis (1a, 56). Plg. dabarting pvd. Igaunis. Ianuka (1b, 4; 2a, 49) — lanukas (1b, 16; 2a, 69). Šiuo metu žinoma tik pvd. Janukas. Toczis (2a, 163) — Joczys (2a, 87). Plg. dabartines pvd. Jėčis, Jocys. lurkiata (1a, 33) — Iurkiale (1a, 14). Dabar tokios pvd. nežinomos. Karafa (2a, 96) — Karasas (2a, 66). Plg. dabartines pvd.: Karasas, Karasis, Karosa, Kardsas, Karosis. Kawkie (1a, 52) — Kawkia (1a, 29). Plg. dabartines pvd. Kaūkas, Kaūkus. 18 Dabartinės pavardės ir jų kilmės aiškinimas pateikiama iš " Lietuvių pavardžių žodyno" (T: 1. V., 1985; T: 2. V., 1989). 66 Ra I i ia ras Ly Sat i mis a + Th i ska ee Ni ai ot die 0 EI Kao St ind skt M o P nt nn ins Kailiai ibinkle (la, 56) — Kiebinklis (1a, 42). Dabar tokios pvd. nežinomos. iszys (2a, 86) — Kiszus (2a, 18). Dabar tokios pvd. nežinomos. ulbaka (2a, 95) — Kulbakas (2a, 55) — Kulbokus (2a, 70). Plg. dabartines vd. Kulboka, Kulbokas. apienie (2a, 24) — Lapieni (2a, 63) — Lapienis (2a, 101). Plg. dabartines vd. Lapienas, Lapiénis, Lapienius. awkie (2a, 90) — Lawkis (2a, 6). Plg. dabartines pvd. Laukas, Laukis, ukys. la (1b, 5) — Lelis (1a, 9). Plg. dabartines pvd. Lélis, Leljs, Lelius. edzginas (2a, 17) — Medzginis (2b, 112). Dabar tokios pvd. nežinomos. eyla (1a, 27) — Meylas (la, 44) — Meyle (1a, 22) — Meylus (1a, 53). Plg. abartines pvd. M¢ila, Meilas, M¢éilé, Meilis, Meilius, Meilus. iezis (la, 9) — Miezys (la, 19) — Miezius (la, 5). Plg. dabartines pvd. iėžis, Miezys. iniotis (la, 47) — Miniotys (la, 56). Plg. dabartines pavardes Miniota, iniotas. arbutas (2a, 63) — Narbutis (2b, 121). Plg. dabartines pavardes Ndrbula, Ndrbutas, Narbutis. Paberzis (1a, 12; 2a, 150) — Paberzys (la, 20; 2b, 112). Plg. dabartinę pvd. Pabérzis. Pagiris (1a, 29) — Pagirys (1a, 51). Plg. dabartines pvd. Pagiris, Pagirys. Rudakas (2a, 53) — Rudakis (2b, 134). Plg. dabartines pvd. Rudakas, Rudakzs. Skardin [kas (2b, 138) — Skardinskis (2a, 83), Plg. dabartinę pvd. Skardins- as. Skiras (1b, 7) — [kirus (1a, 51). Plg. dabartines pvd. Skirgs, Skirius. Smalstis (1b, 9) — Smalstys (1b, 10). Plg. dabartinę pvd. Smalstys. Sroga (la, 43; 2a, 2) — Srogis (1a, 2), frogis (2b, 127). Plg. dabartines pvd. Sriioga, Sruogis, Sriogius. turaf (1a, 22) — [turys (1a, 55). Plg. dabartines pvd. Sturas, Sturis, Stirs. ta[zko (2a, 144) — Sta[zkus (2a, 147). Plg. dabartines pvd. Staska, Staskus. wieris (1a, 4) — fwierys (1b, 11). Plg. dabartines pvd. Sveris, Svérgs. zeykas (2a, 93) — Szeykus (2a, 152). Plg. dabartines pvd. Seika, Séikis, eikus. zyleyka (2a, 15) — Szyleykis (2a, 152). Plg. dabartines pvd. Siléika, Šileikis. Tarkas (2b, 133) — Tarkus (2a, 72). Dabar šios pvd. nežinomos. Tilinde (la, 1) — Tilindis (1a, 29). Plg. dabartinės pvd. Tilinidé, Tilindis. Turkas (1a, 7) — Turkus (la, 6). Plg. dabartines pvd. Turkas, Turkus. Uldukas (2a, 92) — Uldukis (2b, 117). Plg. dabartines pvd. Uldukas, Uldūkis. Walukas (1b, 4) — Waluka (la, 3). Plg. dabartines pvd. Valiikas, Vakhikas. Warkala (2a, 3) — Warkalis (2a, 39). Plg. dabartines pvd. Varkald, Varkalas, Virkalis, Varkalys. Warna (2a, 87 yo Warnas (2b, 137). Plg. dabartines pvd. Varna, Vafnas. /agura (1a, 42) — Zoguras (1a, 12). Dabar tokios pvd. nežinomos. uklias (2a, 100) — Zuklis (2b, 111). Pig. dabartines pvd. Zuklija, Žuklys. 67 Dabar galima tik spėlioti, ar Kriaunų parapijoje buvo susiformavę šie asmenvardžiai su nevienodomis galūnėmis, ar dėl raštininkų neatidumo, ne- rūpestingumo atsirado to paties asmenvardžio variantai, turintys skirtingas galūnes. Galėjo būti ir vienaip, ir antraip. O asmenvardžių, vėliau virtu- sių pav“rdėmis, galūnių variantai, be abejo, turėjo įtakos į ir dabartinių mūsų pavardžių formų autentiškumui. Jau asmenvardžių su nevienodomis galūnėmis variantuose, be pagrindi- nio, pasitaikė ir įvairių fonetinių bei grafinių skirtumų. Tokie asmenvardžių variantai ypač dažni. Juose persipynę ir mūsų asmenvardžių slavinimas, ir vietos tarmės fonetinės ypatybės, ir šiaip įvairūs atsitiktiniai asmenvardžių iškraipymai bei netikslumai. Štai pluoštelis dėl fonetinių bei grafinių skirtumų atsiradusių asmenvardžių variantų: Adamonis (1a, 26; 2a, 31) — Adomonis (1a, 45; 2a, 39). Plg. dabartines pvd. Adamėnis, Adomonis. Afzkinis (1a, 5) — Oszkinis (1a, 44). Plg. dabartines pvd. Aškinis, Ožkinis. Aulus (1a, 55; 2a, 34) — Awlus (1b, 6; 2a, 19) — Owlus (la, 27). Plg. dabartinę pvd. Atlas. Augulis (la, 8) — Awgukis (1a, 21). Plg. dabartinę pvd. Augulis. Azienas (la, 31) — Ozienas (ten pat). Plg. dabartinę pvd. Ozénas. Azis (2a, 86) — Ozis (2a, 20). Plg. dabartinę pvd. OZzys. Balciunas (1a, 7; 2a, 88) — Balcziunas (2b, 130) — Balczunas (2b, 133). Plg. dabartines pvd. Balcitinas, Balčiūnas. Baiaras (2a, 51) — Baioras (2a, 5) — Bajaras (2a, 153) — Boiaras (2a, 95). Plg. dabartines pvd. Bajaras, Bajoras. Baiorelis (1a, 44) — Beiorelis (1a, 7) — Boiarelis (1b, 7). Dabar tokios pa- vardės nežinomos. / Balciunas (la, 7) — Belciurjas (1a, 31). Plg. dabartines pvd. Balctūnas, Balčiūnas. Bercis (2a, 4) — Berczis (2a, 98). Plg. dabartines pvd. Bercéviéius, Beréas, -Beréys, Beféius. Bizdis (la, 25) — Byzdys (la, 38). Dabar tokios pvd. nežinomos. Blaugia(1a, 8) — Blawgie (1b, 14; 2a, 14) — Blowgie (1b, 6; 2b, 124) — Blouge (2a, 100). Dabar tokios pvd. nežinomos. Baltakis (1a, 26) — Boltakis (1a, 55). Plg. dabartines pvd. Baltakis, Baltakys. Bradauka (2a, 54) — Bradawka (la, 13; 2a, 47) — Brodawka (1b, 7; 2a, 26). Dabar tokios pvd. neZinomos. Brawszka (1b, 17) — Brow[zka (1b, 7; 2b, 141) — Brau[zka (2a, 33). Dabar tokios pvd. nežinomos. "iabatariunas (2a, 86) — Ciabatorunas(2a, 15) — Czabatarunas (la, 3) — Cza- batorunas (1b, 7) — Czebatariunas (2a, 52) — Czebatorunas (1a, 56) — Czeba- turunas (1a, 35). Plg. dabartines pvd. Cebataritinas, Cebatarinas, Cebatorti- nas, Cebotariiinas. Ciesiulonis (1b, 17)-— Ciesulonis (la; 39) — Czefulonis (1a, 23) — Cze[iulanis (1a, 9). Plg. dabartines pvd. Cesitlis, Cesiulévicius, Česūlis. Dabraga (1a, 6) — Dabrega (1b, 14) — Dobraga (1a, 6) — Dobrega (1b, 11). Plg. dabartines pvd. Dabrega, Dabréga, Dobrega, Dolréga. ės uu ima ias O ul asa iaas iui ia Si Dauiatis (1a, 15) — Dauiotis (1a, 54) — Dawiocis (la, 35). Plg. dabartines pvd. Ddujatas, Daūjota, Daujotas, Daiijotis. Drevinikas (1b, 5) — Drewnikas (la, 41). Plg. dabartinę pvd. Drevinisikas. Eydynik (2b, 114) — Eydinikas (2b, 112; la, 50) — Haydinikas (1a, 2). Plg. dabartinę pvd. FEidininkas. Garolis (1a, 54) — Garulis (1a, 44) — Gorolis (1a, 14). Plg. dabartines pvd. Garalis, Garolis, Garulis. Ianukas (2a, 69) — laniukas (2a, 39) — Jonukas (2b, 109) — Ioniukas (2b, 138). Plg. dabartinę pvd. Janukas. Iocis (1b, 7) — loczys (1b, 7; 2a, 86). Plg. dabartines pvd. Jėcis, Jocys, Joéis, Joéys. Iakubonis (la, 49) — Iokubonis (1a, 47). Plg. dabartines pvd. Jakubdnis, Jokubėnis. Iakubaytis (2a, 99) — Iokubaytis (1a, 9; 2a, 37) — Iakubeytis (2a, 146). Plg. dabartines pvd. Jakubditis, Jakubditis, Jokubaitis, Jokubdilis. Ianu[zkaytis (1a, 10), lanuszkaytis (2a, 19) — Ionuszkaytis (1b, 15), Ionu[z- kaytis (2a, 22). Pig. dabartines pvd. Januskditis, Jonuška. Iuchna (2b, 114) — Iukna (2b, 115). Plg. dabartines pvd. Juchna, Jukna, Juchnius, Juknius. Iankunas (2a, 18) — Funkunas (2b, 117). Plg. dabartines pvd. Jankūnas, Junkiinas. Kawalunas (2a, 73) — Kawolunas (2a, 32). Plg. dabartines pvd. Kavaliinas, Kavoliūnas. Kaziponas(1b, 13) — Kazuponas (la, 52) — Kaziuponas (1b, 10) — Kazipanas (2a, 143) — Kazypanas (2a, 167). Dabar tokios pavardės nežinomos. Kazamekas (2a, 3) — Kazamiekas (1b, 13) — Kazemiakas (2a, 14) — Kazemie- kas (la, 29) — Kaziemiekas (2a, 29) — Kozemiakas (2a, 41) — Koziamekas (1a, 14). Plg. dabartines pvd. Kažemėkas, Kažemėkas, Kazemiikas. Kibinkle (1a, 56) — Kiebinkle (1a, 35). Plg. dabartines pvd. Kébas, Kibas. Kifiunas (la, 27) — Kiszunas (la, 52). Plg. dabartines pvd. Kisévicius, Kisiunas, Kišūnas. Klisionis (2a, 21) — Klisonis (2b, 115) — Kli[zonis (2a, 84). Plg. dabartines pvd. Klišas, Kisionis. Kra[ewicz (1a, 15) — Krafzewicz (1b, 17). Plg. dabartines pvd. Krasduskas, Kulbaka (2a, 95) — Kulbokus (2a, 79) — Kulboki (la, 23). Plg. dabartinę pvd. Kulbokas. Lasielis (2a, 80) — Laszelis (1a, 36), Lafzelis (2a, 165) — Loszelis (1a, 5). Plg. dabartines pvd. Lasduskas, Losas, Losévicius, Lašas, Loséviéius, Losys. Laurynonis (la, 26) — Lawrynonis (1b, 14). Plg. dabartines pvd. Lau- rynénis, Lavrinditis. Licis (1a, 45; 2a, 73) — Lyeis (2a, 24) — Liczis (2b, 130) — Liczys (la, 3). Plg. Licas, Licus, Licas, Licgs. Laukie (1a, 12) — Zowkia (la, 27). Plg. dabartines pvd. Laūkis, Laukys, Lovkis. 69 Lofinfki (2b,131) — Loszynski (2a, 2). Plg. dabartines pvd. Losinskas, Lošinskas. Mer[kis (1a, 6) — Merszkis (1a, 21). Dabar tokios pvd. nežinomos. Mikalonis(1a, 43) — Mikolonis (1a, 47; 2a, 4). Plg. dabartines pvd. Mikalėnis, Mikoliūnas. Miksis (2a, 82) — Mik[zis (2a, 99). Plg. dabartines pvd. Miksys, Mikšis, Mikšys. Magila (2a, 77) — Mogila (2a, 90). Pig. dabartines pvd. Magila, Magyla, Mogila, Mogyla. : Miniatis (1a, 26) — Miniotis (1a, 47; 2a. 16). Plg. dabartinės pvd. Miniatas, Miniotas. Macieiunas (1a, 18) — Matieiunas (1b, A) — Močieiunas (1a, 43) — Moteiunas (1a, 37). Plg. dabartinės pvd. Maciejūnas, Matiejūnas, Mociejūnas, Motiejūu- nas. Mučinis (la, 57) — Muczynis (la, 42). Pig. dabartinę pvd. Mudinis. Morkunas (1a, 39) — Murkunas (la, 8). Plg. dabartines pvd. Morkinas, Murkinas. Narwaysis (1a, 49) — Narwoyszys (1b, 8) — Norawaysis (1a, 24). Plg. da- bartines pvd. Narvaisis, Nérvaiias, Norvaisis. Nawikas (1a, 51; 2b, 120) — Nowikas (la, 51; 2a, 38). Plg. dabartines pvd. Navikas, Novikas. Pilatas (la, 15; 2a, 78) — Pilotas (la, 12; 2a, 32). Plg. dabartines pvd. Pilatūvičius, Pilota, Pilotas. Paulukas (1b, 12) — Pawlukas (1a, 41). Plg. dabartines pvd. Pauliūkas, Pavliukėnis. Raugas (la, 14) — Rawgas (1a, 26). Plg. dabartinę pvd. Rdugas. [apieha (1b, 8), Sapieha (2a, 43) — [apiega (la, 41; 2a, 23). Plg. dabartinę pvd. Sapiega. : | [iepetis (2a, 73) — [zepetis (2a, 30). Plg. dabartines pvd. Sepetkd, Sepetis, Sepetys. Slekas (2a, 48) — Szlakas (1b, 17; 2a, 55) — [zlekas (1a, 29; 2a, 153). Plg. dabartines pvd. Slekas, Slakditis, Slékas. Stankunas (1b, 38) — Stunkun (la, 9). Plg. dabartines pvd. Stankūnas, Stunkéviéius. ~ Szlakielis (1a, 1) — [zlekielis (1a, 36). Plg. dabartines pvd. Slakditis, Slékas, Slekys. Talaczka (la, 32) — Taloczka (2a, 12) — Toloczka (1b, 11; 2a, 17). Plg. dabartines pvd. Talačka, Taloéka, Tolacka, Tolocka. į Twarianas (2a, 12) — Twerianis (2a, 150) — Twerionas (2b, 110) — Tworian (2a, 146). Plg. dabartines pvd. Tvarijanas, Tvarijonas, Tvarionas, Tverija- nas, Tverijonas. Tyiunelis (2a, 17) — Tiwunelis (2a, 11). Plg. dabartinę pvd. Tijūnėlis. Wayciulenas (2b, 113) — Waycziulenas (2a, 96). Plg. dabartines pvd. Vaiciulévidius, Vaiciulenas. 70 ee a Walukas (1b, 4) — Wolukaf (ia, 19). Plg. dabartines pvd. Valiūkas, Valukas, Volukūvičius. Woyciakowski (2a, 108) — Woyciechowfki (2b, 129). Plg. dabartines pvd. Vaicekauskas, Vaiciekduskas, Vaicechduskas, Voicechduskas, Voiciechduskas, Voicekduskas. Wersielis (1b, 14; 2a, 4) — Wer/zelis (1b, 3; 2a, 150). Plg. dabartines pvd. Versackas, Versélis. Zameytis (la, 1) — Zemaitis (la, 11) — Ziemaytis (la, 25) — Ziamaytis (la, 27). Plg. dabartinę pvd. Žemaitis. Zameitielis (la, 1) — Zemaytelis (1a, 14). Plg. dabartines pvd. Žemaailelis, Žemaitėlis. ‘ Zagura (1a, 42) — Zoguras (1a, 12). Dabar tokios pvd. nežinomos. Kaip matyti, asmenvardžių variantų fonetiniai bei grafiniai skirtumai la- bai įvairūs. Desningai ir nedėsningai vienos balsės pakeičiamos kitomis (a—0,0—4aa-—earbae—a,i-— yarba y — tir pan.), dvibalsis au kartais pakeičiamas av arba ov, 0 ai — oi, nors neretai jie išlieka lietuviški, nesusla- vinti. Įvairuoja asmenvardžių variantuose ir priebalsės ¢ — ¢& s — §, ¢ — I, ch — k, nors ir čia jokio pakaitos nuoseklumo, dėsningumo pastebėti negali- ma. Kaip tik tai, be jokios abejonės, lėmė tokį fonetinių bei grafinių variantų gausumą. Ne skirtingų asmenvardžių, kaip galėtų pasirodyti, neįsigilinus į visą jų užrašymo Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose kontekstą, o būtėnt skirtingų to paties asmenvardžio variantų. Dalį jų, kaip buvo matyti, galima sutapatinti su skirtingomis, savarankiškai funkcionuojančiomis dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Taigi pastarųjų atsiradimo šaltinis, be kitų, neretai gali būti ir XVII— XVIII a. dokumentuose įprastu buvęs lietuvių asmenvardžių variantiškumas. Čia pravartu būtų prisiminti K.Būgos žodžius, parašytus studijoje ” Apie lietuvių asmens vardus": "Senobės vardo, užrašyto ruso, jo kalbos dvasia, lie- tuviškoji lytis nebus sunku susekti, jei mes kaip reikiant pažįsime tas taisyk- les, kurių pasigaudami XIII-XV šimtmečio rusai rusino (taikino prie jiems paprastosios fonetikos) lietuviškus vardus"'*, Kitoje studijos vietoje kalbi- ninkas teigia, kad lietuvių vardai rusų raštininkų buvo užrašinėjami gana gerai, kad "XIII, XIV, XV ir, dalimi, XVI šimtmečio rusų raštininkai, tar- dami arba rašydami lietuvišką žodį, lietuviškus garsus, svetimus jų ausiai, pakeizdavo tam tikrais, artimiausiais lietuviškiems, savais garsais. Ta garsų pakaita (substitutio) nebuvo daroma aklai, bet' pagal tam tikrų taisyklių“*?. Lietuvių asmenvardžių rašymo vėlesnių amžių istorijos dokumentuose būk- lė akivaizdžiausiai liudija, kad nuosekliai nebuvo laikomasi jokių mūsų as- menvardžių perrašos slavų (lenkų, rusų) kalbomis taisyklių. Įsigalėjęs sti- chiškumas, nenuoseklumas, atsitiktinis, sakytum, lyg "pagal tarimą" lietuvių asmenvardžių fiksavimas nelietuvių kalba rašomuose istorijos šaltiniuose ne- galėjo neturėti įtakos daugelio mūsų pavardžių lyčių autentiškumui. 1 Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958. T. 1. P. 232—233. 20 Ten pat. P. 226—227. 71 Tai buvo matyti iš jau pateiktų Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose užrašytų asmenvardžių variantų. Įvairūs asmenvardžių iškraipymai paliudyti ir kitokio pobūdžio variantuose, kuriuos vadinti tik fonetiniais ar grafiniais nebūtų visiškai tikslu. Neretai jie gerokai skiriasi vienas nuo kito, todėl galėtų būti vertinami ir kaip savarankiški asmenvardžiai. Tačiau bendras bažnyti- nių knygų asmenvardžių (susiformavusių apibrėžtoje konkrečioje aplinkoje) kontekstas bei jau anksčiau iš įvairių XVIII a. dokumentų surinkti labai vie- nas nuo kito besiskiriantys tos pačios pavardės variantai“ skatina ir žemiau pateikiamus asmenvardžius vadinti variantais**. Bartasiunas (2a, 106) — Bariasaunas (2a, 69), Barlafzunas (la, 20) — Bar- tofzunas (1b, 5) — Bartussunas (2a, 105) — Bertasiunas (2a, 82) — Berta- szunas (2a, 5). Rekonstravus šiuos variantus galimi tokie asmenvardžiai: * Bartasiūnas, * Bartašiūnas, * Bartošiūnas, * Bartušiūnas, * Bertasiūnas ir * Bertašiūnas. Dėl jų plg. dabartines pvd. Bartastūnas, Bartašiūnas, Barto- šiūnas, Bartūšis, Bertasius, Bertūšius. Bednarz(la, 32; 2a, 21) — Bednorius(la, 24) — Bendarz(1a, 19) — bendo- rus (2a, 145) — Bendorius (la, 25) — Bindar (1b, 8) —. Bindarius (2a, 84) — Bindoris (2a,26) — Bindorius (1b, 5) — Bindorus (1b, 10; 2a, 10). Pameginus rekonstruoti šiuos asmenvardžius būtų įmanomi tokie variantai: * Bednaržas, * Bednorius ar * Biednorius, * Bendaržas, * Bendorius, * Bindaris, * Bindoris, * Bindorius. Juose atsispindi ir fonetinis slavinimas (o ir a kai- ta), ir vietos tarmės ypatybės (o ir a, en ir in kaita), ir kiti nevienodumai bei iškraipymai. Toliau plg. dabartines pvd. Bednarzas, Bendarūvičius, Bendorius, Bindarius, Biridorius. Blagie (2a, 6) — Blaugia (la, 8) — Blaugie (1a, 6; 2a, 36) — Blawgie (1b, 14; 2a, 14) — Blawgis (la, 51) — Blouge (2a, 100) — Blowgia (1b, 6) — Blowgie (1b, 6; 2b, 124) + Bleuge (1a, 12) — Blewgia (la, 28) — Blewgie (1b, 5). Rekonstruoti sie asmenvardžiai galėtų atrodyti taip: * Blagé, * Blauge ar * Bliaugé, * Blaugis ar * Bliūugis. Šiuo metu tokios pavardės nežinomos: Bradesis (2a, 80) — Bredesis (2a, 3), Bredefis (1a, 11) — Bredesus (la, 34). Šiuos asmenvardžius galima rekonstruoti taip: *Bradesis, * Bredesis, * Bredesius. Plg. dabartines pvd. Bradditis, Bradulis ir Bredulis. Cipikas (la, 38; 2a, 2) — Cipikis (1a, 32; 2a, 70) — Ciupikas (la, 25) — Czupikas (la, 26) — Cziupikis (1b, 8). Asmenvardziai po rekonstrukcijos ga- léty būti tokie: * Cipikas, * Cipikis, * Ciupikas, * Ciupikas, * Ciupikis. Plg. da- bartines pvd. Cypa, Cipkus, Ciupkévidius ir Čipas, Cipkus, Čiūpas, Citpikas. Dalbogas (1a, 15; 2a, 14) — Dalibagas (2a, 145) — Dalybogas (1a, 54) — De- albaga (1a, 28) — Deibagas (1b, 15). Rekonstruoti šiuos asmenvardžių varian- tus galima būtų taip: * Dalbogas, * Dalibagas, * Dalibogas, * Delbaga, * Deibagas ws pan. Plg. dabartines pvd. Dalbégas, Dalibigas, Dalibogas, Delbogas. Dauiatis (1a, 15) — Dauiotis (1a, 45) — Dawiocis (1a, 35) ir galbūt Daweta 21 Plg. Maciejauskienė V. Min. veik. P. 134—135. 22 Vienu kitu atveju, be abejo, galima ir paklaida, kurią reikia turėti omenyje vertinant šiuos variantus. 72 TI (1b, 13) — Deweta (1b, 18). Plg. dabartines pvd. Ddujatas, Daujėtis. Dawenis (1a, 50; 2a, 13) — Datweynis (1a, 6) — Dewenis (2a, 92) — Dowe- nis (1a, 42). Rekonstruoti šiuos variantus galima taip: * Davenis, * Daveinis, * Devenis ir * Dovenis. Plg. dabartines pvd. Davénis, Daveinis, Deveinis, Dovas, Dovéika. Eybudis (2a, 42) — Eybutis (2a, 21). Tai galėtų būti asmenvardžiai * Eibudis ir * Eibutis. Plg. dabartinę pvd. Fibūtis. Gierul[ki (2b, 136) — Gerulski (2a, 38) — Girulski (2a, 26). Rekonstruoti šiuos variantus galima būtų kaip * Gerulskis ir * Girulskis. Plg. dabartines pvd. Gerūlskis, kuri; manoma, yra suslavinta iš Gerūlis, ir Girūlskas. Pas- taroji greičiausiai suslavinta iš Girūlis. Taigi dvi skirtingos kilmės pavardės, galėjusios atsirasti ir iš vieno asmenvardžio. Gegelis (la, 12) — Giegielis (1b, 1; 2b, 121) — Gigelis (1a, 39; 2b, 115) — Gigialis (1a, 1) — Gigielis (1b, 13; 2a, 34). Iš šių variantų galima būtų atstatyti tokius asmenvardžius: * Gegelis, * Giegelis, * Gigelis. Pastarieji gali būti sutapatinami su ski-tingos kilmės dabartinėmis lietuvių pvd. Gegélis, Giėgelis ir Gigėlis. | Gaydis (2a, 30) — Geydis (2a, 158). Rekonstruoti asmenvardžiai būtų *Gaidis ar * Gaidys ir * Geidis: Pirmieji kildintini iš liet. gaidys, plg. dabar- ting pvd. Gaidijss. Antrojo šaknis geid- sietina su liet. geidūs "geidulingas, godus; pageidaujamas, malonus" ar pan., plg. dabartinę pvd. Geidūtis, Grigalunas (1a, 9) — Grigulunas (la, 7). Iš šių variantų galima rekonst- ruoti patronimus, su priesaga -ūnas sudarytus iš skirtingų krikšto vardo ly- čių: * Grigaliūnas (iš ilgosios formos Grigalius) ir * Griguliūnas (iš trumpinio Grigas mažybinės priesagos -ulis vedinio Grigulis). Plg. dabartines pvd. Grigaliūnas ir Grigulis, Grigulėvičius. Kairianis (2a, 157) — Keyranis (2a, 165). Rekonstruoti asmenvardžiai * Kairionis ir * Keironis sietini su dabartinėmis pvd. Kairys, Kairionis ir Keira, Keiris, Keirys. Pastarosios, turinčios šaknį keir-, sietinos su lat. ketris "kairys", keire "kairė ranka". Kibalda (la, 12) — Kibilda (1a, 19). Dėl rekonstruotų asmenvardžių *Kibalda ir * Kibilda plg. dabartines pvd. Kibilda, Kibildis. Lapienie (2a, 24) — Lapienis (2a, 101) — Lapinis (2a, 86). Rekonstruo- tus asmenvardžius * Lapienė, * Lapienis ir * Lapinis plg. su dabartinėmis pvd. Lapienė, Lapiénis, Lapinis. Ligmeszkis (1a, 29) — Ligmiszkis (1a, 43) — Ligumiszkis (1b, 15) — Lingu- ni[zkis (1b, 7). Pirmuosius du variantus galima būtų rekonstruoti į * Lygmiskis ir vertinti šį asmenvardį kaip sudurtini iš liet. lygūs ir miškas. Trečiasis va- riantas rekonstruotinas kaip * Lygumiškis. Asmenvardis būtų tos pat kilmės kaip ir * Lygmiškis. Ketvirtąjį pateiktą variantą galima atstatyti * Lingūnišk.; ir kildinti iš liet. lingė "aukštas, laibas žmogus, kuris eidamas linguoja" ar pan.; plg. dabartines pvd. Lingis, Lingis, Lingditis, Lingėvičius. Tačiau as- menvardžio daryba, tame pačiame šaltinyje užrašytas variantas Ligumiszkis (bei pirmieji du pateikti), pagaliau abejose bažnytinėse knygose nepasitaikęs daugiau nei vienas asmenvardis, turintis šaknį ling- ar kamieną lingūn-, — tai priežastys, skatinančios asmenvardį Linguni[zkis vertinti kaip raštininko ge- 73 rokai pakeistą, iškreiptą asmenvardžių Ligmiszkis, Ligumiszkis variantą. Mayniulis (1a, 57) — Manulis (1a, 6), — Maniulis (1a, 21). Rekonstruotus asmenvardžius * Mainiulis, * Manulis ir * Maniulis galima sieti su dabartine- mis pvd. Mainélis, Mainidnis, Mainius ir su Manas, Maniūkas, Maniėonis, Manulėvičius bei panašiomis. Šaknis main- yra kildinama iš liet. mainius "mainininkas", mainėlis "maineiva, mainininkas", o man- iš liet. manyti "galvoti, mąstyti; suprasti, suvokti, žinoti", manus "geros atminties; suma- nus", Medginis (1a, 52) — Medzginas (1b, 14; 2a, 17) — Medzginis (1b, 16; 2b, 112) — Meginas (la, 57) — Meginis (1b, 10) — Mezginas (2a, 156) — Mezginis (la, 52; 2a, 38). Abiejų bažnytinių knygų asmenvardžių kontekstas lyg ir liu- dija, kad šie gerokai vienas nuo kito besiskiriantys asmenvardžiai vertintini kaip vieno asmenvardžio variantai. Juos rekonstravus matyti, kad kai kurie, pvz., * Medginis, * Medzginas, " Medzginis, jokių atitikmenų tarp dabartinių pavardžių neturi. Asmenvardžiai * Meginas i ir * Meginis tapatintini su dabar- tinėmis pvd. Mėginas, Mėginis, Mėginis, Mėginis, užrašytomis ir Svėdasuose, Rokiškyje, Pandėlyje, Kupiškyje, t.y. Kriaunų parapijos teritorijoje ar netoli jos. Pavardžių kilmė nėra aiški. Jų šaknis meg-, mėg- mėginama kildinti iš mieg- ir sieti su liet. mi€ginas "mieguistas", miégas, miegoti ir pan. Varian- tai * Mezginas bei * Mezginis tapatintini su apie Obelius, Rokiškį, Svėdasus (t.y. Kriaunų parapijos teritorijoje bei netoli jos) užrašytomis dabartinė- mis pvd. Mezginas, Mezginis. Pastarųjų kilmė taip pat nėra aiški. Tad ar negalėtų būti minėtų dabartinių pavardžių lytys Mėginas, Mėginis, Mėginis bei Mezginas, Mezginis neautentiškos, dėl užrašymo klaidų gerokai nutolu- sios nuo tikrųjų, autentiškų savo lyčių? O pastarosios galėjo būti * Medginas, *Medginis ar pan., t.y. tie ih aptariami variantai, kurie neturi jokių ati- tikmenų tarp dabartinių pavardžių. Asmenvardžiai * Medginas ar * Medginis yra aiškios kilmės — tai dvikafnieniai asmenvardžiai, kurių pirmasis kamienas med- kildinamas iš liet. mėdžsas, mėd-ė "giria, miškas; medžioklė", o antrasis gin- iš liet. gin-ti "užstoti", gina? Pokalniewicz (la, 39) — Pokulniewicz (1a, 35). Varijavima liudija ir is šių asmenvardžių atsiradę moterų {vardijimai, pvz.: Pokalniewiczowa (2a, 8) — Pokolniewiczowa (1a, 44; 2a, 23), Pokolniewiczouna (1a, 27) — Pokulnie- wiczowa (la, 39; 2a, 22), Pokulniewiczowna (1a, 33). Taigi būtų du skirtingos kilmės asmenvardžiai * Pakalnevicius ir * Pakulnevicius, sietini su liet. pakalnė 'žema vieta kalno papėdėje, slėnys" ir pakulné "vieta palei kulnus; bato pa- aukštinimas, kulnas". Plg. dabartines pvd. Pakalnis, Pakalniškis, Pakulnis, Pakulnevičius. Nedarant kokių nors kategoriškų išvadų vis dėlto galima būtų teigti, kad viena kita lietuvių pavardė Pakulnis yra atsiradusi iš Pakalnis. Arba atvirkščiai. Puriszkis (2b, 110) — Puriuszkis (1a, 32), Puriu[zkis (2a, 157) — Purufzkis 23 Plg. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. V., 1987. P. 267. p 74 la, 1; 2b, 133). Šie asmenvardžiai rekonstruoti atrodytų taip: * Puriškis, Puriuškis ir * Puruškis. Mūsų dienas pasiekė pavardės variantas Puriūškis. Raszkowski (la, 44) — Reszkowski (1b, 13). Rekonstruotus asmenvar- zius * Raškovskis (ar * Raškauskis) ir * Reškovskis (ar * Reskauskis) plg. su abartinėmis pvd. Raskduskas, Raškėlis, Raškėvičius, Raskinis, Raskys ir eškėvičius. Jikilda (2a, 27) — Sikida (1a, 13) — [zykilda (1a, 43; 2a, 35) — Skykilda 2b, 117). Rekonstruoti šiuos asmenvardžius galima būtų * Sikilda, * Sikida, Šikilda ir * Skikilda. Plg. dabartines pvd. Sikas, Sikėckas, Šikas, Šikūtis ir kikas. Kaip matyti, nė vienas šaltinyje esantis šio asmenvardžio variantas ikslaus atitikmens tarp dabartinių pavardžių neturi. Skieyry (1b, 19), Skieyrys (1b, 19) — Skieras (la, 35) — Skiras (1b, 7), kirus (1a, 51), Skirs (1b, 8). Rekonstruotus asmenvardziy variantus * Skeiris, Skeirys, * Skieras ir * Skiras, * Skirius galima sieti su dabartinėmis pavarde- is Skeiris, Sketrys, kurios greičiausiai atsiradusios iš liet. skeiris "našlys" rba skertriotis "skersomis, piktai žiūrėti, šnairuoti", Skieris, Skiérus (jų kil- ė nėra aiški) ir Skirius, kurios šaknis skir- sietina su liet. skirti "skaidyti į alis, dalyti; skilti, plyšti, trūkti ir kt.”. Šių dabartinių pavardžių paplitimas iudija, kad apie Kriaunas šiandien žinoma pavardė Skeirys. Skirbunas (2a, 143) — Skirwunas (2a, 47) — [kwirbunas (2a, 29). * Skirbi- as, * Skvirbunas — šiuos grieciausiai iš vieno asmenvardžio atsiradusius va- ardzio Skirbutas (skir- iš liet. skirti, bui- iš liet. būti, būtis, būtas, pr. būton "būti") trumpinio. Pavardė Skvirba greičiausiai yra pravardinės kilmės, atsi- adusi iš liet. skvirbėti "be perstojo krutéti, nenustygti” ar pan. Vidurinysis ariantas rekonstruotinas *Skirviinas. Šiuo metu tokia ar kitokios darybos, et tos pačios kilmės pavardė nėra žinoma. Sakapilwis (1a, 10) — Szakapilwis (la, 19). Abu rekonstruoti iš šių va- iantų asmenvardžiai * Sakapilvis ir * Šakapilvis yra sudurtiniai, kurių antrasis andas kilęs is liet. pilvas. Pirmieji sandai skirtingos kilmės. Sak- galima sie- i su liet. sakai "sutirštėję ar sukietėję kai kurių medžių gyvasakiai, medžių erva” arba su krikšto vardo Isakijus trumpiniu Sakas (pastarasis siejimas ažiau įtikimas). Šaknis šak- greičiausiai kilusi iš liet. šaka "stiebo išauga; tskira linija, išsišakojimas ir kt.”. Šiuo metu žinoma tik pvd. Sakapilvis, zradyta apie Obelius, t.y. Kriaunų parapijoje. Szwilpela (1a, 21) — Szwypela (1a, 19). Rekonstruotus asmenvardžio va- iantus *Svilpelé ir * Svypelé (ar * Svipelé) galima sieti su skirtingos kilmes abartinémis lietuvių pavardėmis. Tai Švilpa, kildinama iš liet. švilpti, ir vipas, kurios kilmė neaiški. Trilipis (1a, 12) — Trilupis (1a, 22), Trylupis (1a, 41). Rekonstruoti as- envardžiai * Trilipis ir * Trilūpis (ar * Trilupis) būtų sudurtiniai. Pirmasis 75 sandas tri- sietinas su liet. skaitvardžiu trys. Antrieji variantų kamienai — lip- ir lup- (ar lūp-) — būtų skirtingos kilmės. Šiuo metu Lietuvoje žinoma tik pvd. Trilupditis, kuri, manoma, su priesaga -aitis sudaryta iš * Trilūpis. Pas- tarasis asmenvardis kildinamas iš liet. trilūpis "su perskilusia lūpa". Waykniunas (1a, 14), Waykniun (la, 21) — Weykniun (1b, 7). Rekonst- ruoti asmenvardžiai * Vaikniunasir * Vetknitinas neturi tikslių atitikmeny tarp dabartinių pavardžių. Tačiau yra pavardė Veiknijs, kuri kildinama iš liet. veikti, lat. veikne. Ji užrašyta ir Obeliuose. Waykutis (2b, 129) — Weykutis (2b, 113). Abu rekonstruoti asmenvardžio variantai — * Vaikutis ir * Veikutis — turi tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių. Tai pvd. Vaikūtis ir Veikūtis. Pirmoji yra kildinama iš liet. vaikas, nors pastebimas ir jos galimas ryšys su pavarde Veikūtis, kuri siejama su liet. včikus "greitas, skubus; stiprus, tvirtas, smarkus". Įdomu tai, kad prie Obeliuose užrašytos pavardės Vaikuiis yra pastaba — žmonės vadina ir Veikūtis. Taigi beveik prieš tris šimtus metų istorijos dokumente užfiksuotas asmenvardžio varijavimas atėjo iki mūsų dienų. Waynius (2a, 147) — Weynius (2a, 147). Dėl rekonstruotų variantų * Vainius ir * Veinius plg. dabartines pvd. Vainius ir Veineikis. Pirmoji siejama su liet. vaina "yda, kaltė, priežastis“, vaindis "barti, kaltinti; peik- ti, niekinti".. Ji užrašyta ir Obeliuose bei kitose Kriaunų parapijos vietose. Veineikis siejama su Vaineikis, kuri yra tos pačios kilmės kaip Vainius. Wayszwidis (1a, 47), Woyszwidis (1a, 27), Wayswidis (la, 46) — Waywidis (la, 15) — Waszwidis (1b, 6). Kaip matyti, labai įvairūs senojo dvikamie- nio lietuvių asmenvardžio Vaisvydis variantai. Greta fonetinių bei grafinių * Vaišvidis, * Voišvidis, * Vaisvidis užfiksuoti ir tokie, kuriuose iškreiptas pir- masis dvikamienio asmenvardžio sandas. Tai * Vaividis ir * Vašvidis. Nė vie- nas iš čia paminėtų asmenvandzio varianty atitikmeny tarp dabartiniy pavar- dziy neturi. Wercinski (2a, 32) — Wersinski (2a, 27) — Wertynski (2a, 159) — Wer- [zynski (2a, 99). Rekonstruoti šiuos spéjamus vieno asmenvardžio varian- tus reikėtų taip: * Vercinskis, * Versinskis, * Vertinskis ir * Verdinskis. Dėl jy plg. dabartines liet. pvd. Vercinskas, Versackas, Verséckas, Vertinskas, Versinskas. Zagunis (1a, 2; 2a, 105) — Ziagunis (2a, 49) — Ziegunis (2a, 84), Ziegunis (1a, 55) — Zegunif (la, 19), Zegunis (2a, 6) — Zigunis (2a, 16) — Zygunis (1a, 50; 2a, 37). Vienoda šių asmenvardžių daryba (visi baigiasi -unis) verčia įtarti, kad tai iš tiesų yra vieno kurio nors parapijoje paplitusio antroponimo variantai. Dėl jų plg. dabartines pvd. Zagunas, Žagunas, Žagūnas, Žagūnis, Zegūnas, Žegūnis, Žegūnis ir Žigis, Zjgis, Žigis, Žijgus, kurios užrašytos jvai- riose Lietuvos vietose. Kai kurių jų lyčių autentiškumas kelia abejonių. Warebiey (1a, 23) — Werbeius (1a, 45; 2a, 8), Werbieias (1b, 12), Wer- bieius (1a, 34, 46), Werbiey (1a, 12), Wierbicy (1b, 3) — Werebieius (2a, 153), Werebicy (1a, 25; 1b, 5), Wieriebiey (1a, 26). Šiuos greičiausiai vieno asmen- vardzio variantus galima būtų rekonstruoti taip: * Variabiejus, * Verbéjus, * Verbiejus, * Verebiejus ar pan. Dėl jy plg. dabartines pvd. Verbéjus, Verbiéjus ir galbūt Vorobejus, Vorobéjus. Viena šių pavardžių, t.y. Verbiéjus, 76 paplitusi Kriaunų parapijoje ir aplinkinėse vietose — Jūžintuose, Obelinose, Rokiškyje, Utenoje ir kt. Todėl, matyt, kaip tik šioje pavardėje yra susilie- ję visi minėti XVII a. asmenvardžio variantai. Ji kildinama iš baltarusių Bepabeil, Bopobetl, taigi vertinama kaip skolinta pavardė. Neneigiant šios galimybės, nes tam padaryti reikia argumentuotų įrody- mų, vertėtų atkreipti dėmesį į kito šaltinio asmenvardžio taip pat palyginti dažnus ir įvairius variantus. Tai: Warkala (1a, 2, 34; 1b, 8), Warkale (1a, 44), Warkalis (1b, 14, 18; 2a, 8) — Warakale (1a, 10), Warekala (1b, 8), Warekalo (1b, 6) — Warekulis (1b, 18), kuriuos rekonstruoti galima taip — * Varkala, * Varkalé, * Varkalis, * Varakale, * Variakala, * Varekulis. Yra keletas dabar- tiniy pavardžių, kurias galima tapatinti su šiais asmenvardziais — Varkala, Varkalas, Vdrkalis, Varkalys ir Varkulis, Varakulis. Jos užrašytos ivairio- se Lietuvos vietose. Arčiausiai Kriaunų parapijos — apie Kupiškį, Rokis- ki, Skapiski — paplitusi pavardė Varkaljs, kilusi iš profesijos pavadinimo varkalys "varinių daiktų dirbėjas, kaléjas; varininkas”. Pateikty varianty palyginimas su dabartin'mis pavardėmis rodo, kad kai kurių jy lytys ga- li būti neautentiSskos. Pirmiausia tai pasakytina apie neaiškios kilmės pa- vardes Varkulis, Varakulis, galéjusias atsirasti, iškreipus jy autentiškas lytis * Varkalis, * Varkalys ar * Variakalis, * Variakalys. Palyginus bei įvertinus visus baznytinése knygose uzfiksuotus šių dviejų asmenvardžių variantus kyla minčių dėl galimo, atrodytų, visiškai skirtin- gos kilmės dabartinių pavardžių ryšio. Ar negali būti pavardė Verbiėjts atsiradusi iš Varkalys?** Tai galėjo atsitikti antrąjį sudurtinio asmenvar- džio * Varkalis ar kito panašaus kamieną kal-, kildinamą iš liet. kalti, iš- vertus į lenkų ar rusų kalbą (plg. lenkų bic "mūšti, plakti, pliekti; kalti ir kt."?*“, rusų 6ums "mūšti, daužyti, daūžti, plakti, kūlti, kirsti, kalti ir kt.729). Pirmojo kamieno var- virtimas ver- visiškai įmanomas, turint omenyje visą lietuvių asmenvardžių rašymo istorijos dokumentuose situaciją ir jų fiksa- vimo čia aptariamose bažnytinėse knygose kontekstą. Tokį spėjimą (jokiu būdu ne teigimą) galima būtų pagristi dar ir šiais pastebėjimais. Pirma, abu asmenvardžiai paplitę toje pačioje parapijoje, t.y. palyginti apibrėžta- me plote, abu yra dažni. Tai, be kita ko, liudija ir gausūs bei įvairūs jų variantai. Iš profesijos pavadinimo atsiradusio lietuviškos kilmės asmenvar- džio * Varkalis dažnumas galbūt ir neatkreiptų dėmėsio. Tokie asmenvardžiai įprasti XVI-XVII a. istorijos dokumentuose. Kitas dalykas skolinto nelie- tuviškos kilmės asmenvardžio * Verebiejus ar * Verbiejus dažnumas. Slaviški ar kitoki svetimos kilmės asmenvardžiai (išskyrus, aišku, iš krikšto vardų susidariusius) palyginti reti aptariamo laikotarpio dokumentuose. Minimi šaltinyje vieną kitą kartą, jie paprastai užrašomi vienodai, jų lytys nevari- juoja. Tuo tarpu, pavyzdžiui, 1678—1691 m. Kriaunų parapijos krikšto re- 24 Tokio ryšio tarp šių asmenvardžių galimybę minėjo ir Alfonsas Streikus, pateikdamas iš bažnytinių knygų išrašytą medžiagą. Byaitkeviviate V. Lenky— lietuvių kalbų žodynas. V., 1979. P. 37. 2 Lemchenas Ch. Rusy—lietuviy kalbų žodynas. V., 1982. T. 1. P. 100. TT gistracijos knygoje daugiau nei dešimt kartų užrašyto asmenvardžio * Verebie- jus ar * Verbiejus lytys įvairuoja — Werbeius, Verbias, Werbiey, Werbietus, Werebiey ir pan. Taip pat yra ir 1679—1693 m. jungtuviy registracijos knygoje. Suprantama, kad nelietuvių kalba rašytuose dokumentuose neleng- va galėjo būti užrašyti lietuviškos kilmės bei darybos asmenvardį. Tačiau, atrodytų, neturėjo sukelti sunkumų skolinto slaviškos kilmės asmenvardžio užrašymas. Todėl jo variantus ir galima būtų vertinti kaip naujo, suslavinus lietuvišką asmenvardį * Varkalys ar pan. atsiradusio, asmenvardžio galutinės bei nuolatinės išraiškos ieškojimo rezultatą. Antra, tokį spėjimą iš dalies patvirtina ir abiejų asmenvardžių variantų palyginimas. Pavyzdžiui, variantas Warebiey, rekonstruotinas kaip * Variabie- jus (ar * Varebiejus?), gali būti tapatinamas su Warekala, kurio dabartinė lytis atrodytų * Variakala ar pan. Taigi skiriasi tik antrieji sudurtinių asmenvar- džių kamienai, ir šį skirtumą galima motyvuoti slavinimu, t.y. lietuviškos kilmės kamieno išvertimu į lenkų ar rusų kalbą. Tiesa, variantas Warebiey tėra užfiksuotas tik vieną kartą. Be to, atkreipia dėmesį, kad abieju asmenvardžių variantai turi bendrų da- rybos požymių — yra su jungiamuoju balsiu tarp kamienų, pvz.: Warebiey, Werebieius, Werebiey, Wieriebiey — Warakale, Warekala, Warekalo, arba be jo, pvz.: Werbeius, Werbieias, Werbieius, Werbiey, Wierbiey — Warkala, Warkale, Warkalis. Tai neturėtų būti vien atsitiktinis sutapimas. Dabartinės pavardės Verbiėjus ir Varkalys (ar kitos iki mūsų dienų at- ėjusios jų lytys) bei abiejų jų variantų paplitimas aptariamuose šaltiniuose galėtų liudyti, kad : 1) spėjamasis suslavinimas pakeitė tik dalį parapijoje vartotų lietuviškos kilmės asmenvardžių * Varkalis, * Varkalys; 2) kaip tik šei- mų, kurių narius įvardijantys asmenvardžiai dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo suslavinti, palikuonys iki šių dienų gyvena Kriaunų parapijoje ir turi pavardę Verbiėjus (taip manyti skatina jau minėti jos paplitimo duomenys); 3) apie Kupiškį, Rokiškį, Skapiškį paplitusios pavardės Varkalijs savininkai taip pat galėtų būti Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose minimų asme- nų palikuonys (jų pavardės, atsiradusios iš lietuviškos kilmės asmenvardžio Varkalys ar kito panašaus, nebuvo suslavintos; 4) turint omenyje, kad ryšys tarp dabartinių pavardžių Verbiėjus ir Varkalijs tėra tik spėjamas, negali- ma atmesti tikimybės, kad tai yra savarankiškai susiformavusios ir skirtingos kilmės (lietuviška ir skolinta slaviška) pavardės. Įdomūs dar vieno asmenvardžio spėjami variantai. Tai: Wienazindis (1a, 39, 45, 55 ir kt.), Wienazyndis (la, 23, 27, 31; 1b, 7) — Wienzindis (2a, 103) — Wiezindis (1a, 31). Juos papildo moters įvardijimas Wenezindziowa (2a, 99) ir galbūt asmenvardis Wienazetis (1a, 23). Pirmieji keturi varian- tai rekonstruotini taip: * Vienažindis, * Vienžindis ir * Viežindis. Pastarasis greičiausiai atsiradęs raštininkui praleidus raidę n, t.y. iš * Vienžindis. Mo- ters įvardijime galima būtų manyti esant asmenvardį * Vienažindis. Šiuos du variantus galima sieti su dabartinėmis pavardėmis Vienažindis, Vienažindis, Vienažindys ir Vienžindis, Vienžinidis, užrašytomis įvairiose Lietuvos vietose (dabartiniuose Jonavos, Kauno, Panevėžio, Širvintų rajonuose). Arčiausiai Kriaunų parapijos yra užrašyta pavardė Vienažindys (9 šeimos Dusetose), greičiausiai susiformavusi iš bažnytinėse knygose užrašyto asmenvardžio va- 78 rianto su jungiamuoju balsiu — * Vienažindis. Kaip tik su šiuo asmenvardžiu reikia sieti ir dabartines pavardes Vienožiriskas bei Vienožinskis, kurios už- rašytos Kriaunų parapijoje ar netolimose nuo jos vietose. Tai, kad tokios pavardės nepasitaikė nė vienoje bažnytinėje knygoje, liudija, jog jos suslavin- tos (pridėjus priesagą -sk-) vėliau nei buvo rašytos šios knygos, t.y. jau po 1719 m. Manoma, kad visos minėtos dabartinės pavardės yra sudurtinės, atsiradu- sios iš pravardinės kilmės asmenvardžių * Vienažindis ar * Vienžindis, kurių pirmasis kamienas siejamas su lietuvių kalbos skaitvardžiu vienas, -4, o ant- rasis — su liet. žįsti (žinda, žindo) "traukti lūpomis; čiulpti". Neatmetant tokios pavardžių, užrašytų įvairiose Lietuvos vietose, kilmės galimybės, norė- tysi pasamprotauti apie Kriaunų parapijoje arba netoli jos paplitusių dabar- tinių pavardžių kilmę. Tai būtų Vienažindys ir greičiausiai iš jos suslavinus atsiradusios pavardės Vienozinskes, Vienožinskis. || Atkreipė dėmesį bažnytinėse knygose užrašytas (tiesa, tik vieną kartą) as- menvardis Wienazgtis — Andreas Wienazętis (1a, 23). Vėliau, t.y. tolesniuose lapuose, greičiausiai tas pats asmuo jau užrašomas Andreas Wienazyndis (1a, 27, 31). Iš pateiktų variantų buvo matyti, kad parapijoje vartojama kaip tik pastaroji lytis, atėjusi iki mūsų dienų. Ar negalėjo pravardinės kilmės as- menvardis * Vienažindis atsirasti iš * Vienažentis (taip atrodo rekonstruotas 1678—1691 m. krikšto registracijos knygos 23 lape užrašytas asmenvardis)? Tokį spėjimą galima pagrįsti šiais argumentais: 1. Kriaunų parapijos tarmės plote en visuotinai verčiamas į in, tai- gi ir žentas ištariama žintas. Vadinasi, ir * Vienažentis buvo tariama kaip * Vienažintis. 2. To meto asmenvardžių rašymo dokumentuose kontekstas leidžia kaip visiškai įmanomą pripažinti ir t virtimą į d: * Vienažintis ar * Vienažindis — iš- girsti bei užrašyti lenkų kalba buvo galima ir vienaip, ir kitaip. Vėliau lytį su antruoju kamienu žind-, be kita ko, galėjo padėti įtvirtinti ir siejimas su liet. žįsti (žinda, žindo). 3. Pirmojoje bažnytinėje knygoje pasitaiko ir daugiau asmenvardžių su antruoju kamienu žent-, kurio užrašymas varijuoja. Vartojamos bendrinės kalbos ir tarminio tarimo lytys, pvz.: Agnes Dudazienciowa (1a, 40), Eleza- beta Dukazenciowa (2a, 22) ir Nicolaus Dalibogzyntas (1a, 29), Nicolai Kup- ciunzyniis (2a, 6), Michaelis Lynkazintis (1a, 47), Matthiae Tiunozintis (2a, 90). 4. XVI ir ypač XVII a. antroponimija liudija, kad sudurtiniai asmen- vardziai su antruoju kamienu žent- buvo įprasti šių šimtmečių dokumentuo- se, pvz.: Balžentis, Dundulžentis, Kibeikožentis, Blazozencis, Gaydzientis, Giedrazęntis, Gudzietys, Kasperozencis, Kawlakazencis, Kikilazencis, Miel- nikazencis, Olksnianozencis, Rymkazentis, Stanaliazencis, Witozęntys ir pan. 27 Plačiau apie tokius asmenvardžius žr. Maciejauskienė V. Min. veik. P. 28—39. 79 Taigi negalima visiškai atmesti galimybės, kad pavardė VienaZindys gali būti atsiradusi iš asmenvardžio * Vienažentis. Asmenvardžių slavinimas Jau buvo matyti, kad tai problema, neatsiejama nuo asmenvardžių va- riantiškumo. Nemaža dalis pateiktų variantų akivaizdžiai liudijo ir fonetinį lietuvių asmenvardžių slavinimą pakeičiant vienus garsus kitais. Bent kiek griežčiau klasifikuoti bei aptarti tokios pakaitos atvejus trukdo tai, kad baž- nytines knygas rašę asmenys nesilaikė kokių nors fonetinio slavirimo dėsnin- gumų. Lietuvių asmenvardžiai čia slavinami nenuosekliai, galima sakyti, net stichiškai. Vadinasi, dažniausiai tai lėmė ne lingvistiniai (kalbų — lietuvių ir lenkų — sąveikos), bet ekstralingvistiniai faktoriai. Dėl šių aplinkybių atsisakyta išsamios fonetinio slavinimo analizės. Apsi- ribojama tik kai kurių dėl asmenvardžių slavinimo atsiradusių požymių ap- tarimu. Tai galūnių bei lietuviškų patroniminių priesagų rašymas, slaviškų -ovié, -evič bei -sk- tipo priesagų vartosena, galimas asmenvardžių šaknų (kamienų) vertimas ir pan. 1. Abiejose bažnytinėse knygose asmenvardžiai rašomi ir su galiinėmis; ir be jų. Taip elgiamasi užrašant skirtingus asmenvardžius, pvz.: Alksninis (la, 12), Apwalaynis (1b, 16), Barta[zius (2a, 165), Bartkus (2b, 137), Bizdelis (2b, 121), Buleykis (2b, 125), Degutelis (2a, 24), Drifkus (1a, 8), Narwaysis (la, 49), Skieyrys (1b, 19), bet Awgustin (2a, 68), Burbul(2a, 157), Iakusz (1a, 25), Kaszyc (2a, 4), Kimbar (1a, 2), Reyner (la, 22), Ryk (1a, 40), Skardyn (1b, 2). Galima pastebėti, kad dažniausiai tokie asmenvardžiai rašomi su galūnėmis. : Nevienodai (ir su galūnėmis, ir be jy) rašomi tie patys asmenvardžiai, pvz.: Eydinikas (2b, 112) — Eydynik (2b, 114), Garolis (la, 54) — Garol (la, 38), Gigielis (1b, 13; 2a, 34) — Gigiel (la, 29; 2b, 128), Gindvilis (2a, 160) — Gindwsl (2a, 151), Gotynis (la, 19) — Gotin (la, 8), Iagmi- nas (la, 36) — fagmin (la, 26), Klusas (ia, 27) — Klus (la, 21), Narbutas (2a, 63) — Narbut (2b, 116), Narwidis (1a, 40) — Narwid (la, 31), Nowikas (1a, 51) — Nowik (la, 27), Pilatas (la, 15), Pilatas (2a, 78) — Pilat (la, 7; 2a, 62), Reinotas (la, 44) — Reynat (la, 32), Syrwidis (1a, 25) — Syruid (1a, 21), Twarianas (2a, 107) — Tworian (2a, 146). Ir šiuo atveju dažniau asmenvardžiai užrašomi su galūnėmis. Vienodi asmenvardžiai tokio tipo šaltinyje, koks yra bažnytinės knygos, gali įvardyti ir tą patį, ir skirtingus asmenis. Tada, kai šiais asmenvardžiais, besiskiriančiais tik tuo, kad vienas yra su galūne, o kitas be jos, kelis kartus "Žrašytas tas pats asmuo, įrašai bažnytinėse knygose greičiausiai daryti ne vieno, o kelių žmonių, skirtingai vertinančių lietuvių asmenvardžius: Vieni juos rašė tiksliau, kiti slavino, nepridėdami lietuviškų galūnių“* Tais atvejais, kai asmenvardžiai su galūne ir be jos įvardija skirtingus aa 28 Apie tokį lietuvių asmenvardžių slavinimo būdą žr.: Maciejauskie nė V. Kaip slavintos lietuvių pavėrdės/ /Kalbos kultūra. V., 1989. Sąs. 5€. P. 67. 80 asmenis, be kita ko, galima kalbėti ir apie tikslingą tik kai kurių asmenvar- džių slavinimą arba jau anksčiau suslavintų lycių užrašymą. Ir vienu, ir kitu atveju šitaip jie buvo išskiriami iš kitų vienodų asmenvardžių tarpo. Tai galima pasakyti ir apie tokias vienodų asmenvardžių poras: Bal- tuszka (2a, 32) — Baltufzko (2a, 95), Iurkiala (la, 33) — Iurkialo (la, 7), Turkiela (2a, 27) — lurkielo (2a, 33), Iufzka (la, 28; 2a, 98, 156) — Iufzko (1a, 24; 2a, 151), Kirka (la, 45; 1b, 19) — Kirko (la, 28; 1b, 3, 6), Lawczka (la, 44) — Lowczko (la, 56), Lupeyka (1a, 46) — Lupeyko (la, 37), Mukiela (1a, 39) — Mukialo (1a, 24), [apiega (2a, 23) — [apiego (2a, 29), Toloczka (1b, 11; 2a, 10) — Toloczko (1a, 33; 2a, 41). Kaip matyti, varijuoja asmenvardžių galūnės -a ir -o. Pastaroji, be jokios abejonės, yra slavinimo rezultatas. Kai kurie knygose pasitaikę asmenvardžiai liudija, kad slaviška galūnė -o galėjo pak.isil ne tik lietuvišką galūnę -a, bet ir -is, pvz.: Staupeyka (1a, 5), Staw- peyka (2a, 86), Staupeykis (2a, 103) — Stawpeyko (2a, 63); Szyleyka (la, 41; 2a, 15), Szyleykis (2a, 94) — Szyleyko (2a, 155) ir pan. Tai pastebėta ir kai kuriuose XIX a. dokumei.tuose®®. Asmenvardžių galūnių neraSymas arba vienų keitimas kitomis negalėjo neturėti įtakos dalies dabartinių pavardžių lytims. 2. Nevienodos ir asmenvardžių, turinčių lietuviškas patronimines ar kito- kias priesagas, formos. Jie bažnytinėse knygose taip pat rašomi su galūnėmis ir be jų. Pastebimai dažnesnės lytys su galūnėmis. Įvairuoja ir priesagų rašymas. Palyginti taisyklingai abiejuose šaltiniuose pateikiami asmenvaržiai su Kriaunų parapijoje produktyviausia patronimine priesaga -ūnas, pvz.: Ber- niunas (la, 11; 1b, 10; 2a, 8; 2b, 112), Datkunas (2a, 107), Gadziunas (1b, 11; 2b, 133; 2a, 26), Grigalunas (1a, 9), loziunas (1a, 11), Karalunas (la, 7; 1b, 5), Karolunas (2b, 122), Kawolunas (la, 57; 2b, 122), Miciunas (1a, 50), Mikaloiunas (la, 33), Petrafzunas (2b, 129), Podziunas (2a, 52), Rymdziu- nas (2a, 148), Stafzkunas (1a, 21), [zymkunas (2b, 113), Wilunas (1a, 12), Weykniunas (2a, 107). Suslavintos tik šią priesagą turinčių asmenvardžių, užrašytų be galūnių, lytys, pvz.: Berniun (la, 5), Bernun (1b, 14), Gadziun (1a, 7), Iuntkun (la, 6), Kwilun (la, 22), Mackun (la, 11), Skirbun (2a, 76), Stankun (1b, T), Waykniun (1a, 22). Taip pakeisti asmenvardžiai palyginti reti abiejose baz- nytinėse knygose. Pasitaikė tik du atvejai, kai priesaga -ūnas suslavinta stip- riau: Bieluniec (1a, 3) ir farguniec (1a, 53). Abiejuose šaltiniuose užrašytas ir nesuslavintas pirmojo asmenvardžio variantas — Bielunas (1a, 44; 1b, 5), Bieliunas (2b, 142). | Antroji pagal dažnumą lietuviška patroniminė priesaga -onis rašoma tre- jopai. Abiejose bažnytinėse knygose įprasta yra visai nesuslavinta šios priesa gos forma, pvz.: Bernatonis (la, 15), Gaydzonis (1a, 42), Girczonis (1a, 31), lafiulonis (1b, 5), Iurgionis (2b, 110), Klisionis (2b, 109), Michalonis (1a, 19), 29 Ten pat. 81 Įtaniulonis (2a, 4), Staniflawonis (1a, 26), Urbanonis (1a, 21), Walulonis (1b, 6). Tik šiek tiek rečiau ši priesaga šaltiniuose rašoma -anis, pvz.: Bernianis (1a, 18), Gudanis (2b, 139), Ionanis (2b, 117), Klifzianis (2a, 155), Minge- nianis (2b, 134), Stalulanis (2a, 49), Waytanis (la, 2). Nesunku pastebėti, kad tos pačios kilmės, t.y. vienodą šaknį turintys as- menvardžiai; yra pateikti su abiem priesagos -onis variantais, pvz.: Adamonis (1b, 8; 2b, 111) -- Adamanis (1b, 12; 2b, 120), Jakubonis (1a, 21) — Jakubanis (1a, 20), Iurgionis (2b, 110) — Jurgianis (2b, 130), Klisionis (la, 38; 2b, 109) — Klisianis (2b, 132), Kliszanis (2b, 132), Kli[zianis (2b, 130), Lauryno- nis (la, 26), Lawrynonis (la, 37) — Laurinanis (la, 14), Matulonis (la, 43) — Matulanis (1a, 10), [tanulonis (1b, 17), Staniulonis (2b, 114) — Stanula- nis (2b, 127), [taniulanis (1b, T), Stafionis (1b, 6) — [tasianis (1b, 2), Walu- lonis (1a, 41) — Walulanis (1a, 8). Bažnytinių knygų antroponimijos specifika neleidžia nustatyti, kokie as- menys — tje patys ar skirtingi — yra įvardyti tokiais asmenvardžių variantais. Todėl, kaip ir galūnių rašymo ar nerašymo atveju, sunku tiksliai apibrėžti priesagos -onis suslavinimo priežastis. Atkreipia dėmesį tai, kad visi asmenvardžiai, turintys priesagos variantus -onis ir -anis, nuosekliai rašomi su galūnėmis. Be jų yra tik labai stipriai suslavinta lietuviškos priesagos -onis forma -aniec, pvz.: Gudaniec (la, 53; 2a, 5), lozepaniec (1b, 8), Jurgianiec (1a, 20), Pakelaniec (la, 1), Staniulaniec (1a, 6), [tasiulaniec (1a, 22), Walulaniec (1a, 10). Tokie asmenvardžiai labai reti. Beveik visi jie turi atitikmenis su nesuslavinta priesaga — Gudonis (1a, 25), lozoponis (la, 55), Iurgionis (1b, 7), [taniulonis (2b, 114), [tasiulonis (1b, 13), Walulonis (1b, 6). k . [vairiai baznytinése knygose rašoma ir priesaga -aitis. Pasitaiko asmenvar- dziy (tiesa, jie labai reti), turinčių ja visiškai raštininkų nepakeista: Jakubaitis (1a, 7, 11), Ilanufzkaitis (la, 11). O dažniausiai priesagos i keičiamas į y, pvz.: Adamaytis (1a, 23), Iakubaytis (1b, 17; 2b, 119), fonufzkaytis (1b, 15), Meylukaytis (la, 26), Minaytis (1a, 20), Tyiunaytis (1a, 50). Kartais (taip pat retai) priesagos a pakeičiamas į e: Jakubeytis (2b, 130). Įdomu tai, kad šis asmenvardis net tais atvejais, kai įvardija skirtingus asmenis, rašomas su priesaga -eytis: Christophory Iakubeytis (1a, 1), Nicolaus Iakubeytis (1a, 4), Pauli Jakubeytis (1a, 3). Nors šaltiniuose yra užfiksuotos ir jo lytys su kitais priesagos -aitis variantais — Jakubaitis, Jakubaytis. Tik vienas asmenvardis turi stipriai suslavintg šios priesagos variantą -oyc — Giedroyc (2a, 166).Pirmojoje bažnytinėje knygoje juo įvardyti trys skirtingi asmenys — Jeorgius Giedroyc (la, 20), Ioannes Giedroyc (la, 52), Staniflai Giedroyc (1a, 7). Galima būtų spėti, kad minimi vienos šeimos (giminės) nariai ir šaltinyje fiksuojama jau anksčiau suslavinta jų įvardijimo antrojo asmenvardžio (greičiausiai jau pavardės) lytis. 3. Aiškų slaviškos darybos požymį turi asmenvardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Jie, beje, kaip ir visos dabartinės pavardės su šiomis priesago- mis, gali būti atsiradę įvairiu būdu. Nemaža jų dalis susiformavo iš patroni- mų, kurie jau nuo XV a. itin dažnai buvo sudaromi su šiomis priesagomis. Ir lėmė tai ne sąmoninga lietuvių asmenvardžių slavinimo tendencija, o pati 82 to meto Lietuvos valstybės kalbinė situacija. Kaip žinoma. oficiali raštų (ne šnekamoji) kalba buvo kanceliarinė slavų kalba®®. Taigi viskas, kas istorijos dokumentuose buvo fiksuojama raštu, turėjo paklusti šios kalbos dėsniams bei reikalavimams. Todél ir patronimy darybai buvo teikiamos bei varto- jamos kanceliarinėje slavų kalboje iprastos priesagos -ovič, -evié. Taip vos tepradėjus formuotis dvinariam lietuvių įvardijimui buvo suslavinta didelė dalis įvairios kilmės mūsų asmenvardžių. Jie buvo paplitę visu pavardžių formavimosi laikotarpiu ir dauguma pamažu jomis virto. Tačiau kaip liudija visa istorinė antroponimija, ne vien su kanceliarinei slavų kalbai būdingomis priesagomis -ovič, -evič sudaryti patronimai pateko į įvairius dokumentus. Juose palyginti gerai atsispindi ir lietuvių kalboje šiam reikalui buvusių priesagy vartosena (ypač dažniausių - -aitis, -onis, -ūnas). Dauguma su lietuviškomis priesagomis sudarytų patronimų taip pat virto pavardėmis. Prie iš patronimų atsiradusių pridėjus pavardes, susidariusias iš nepatroniminės kilmės asmenvardžių (senųjų dvikamienių, įvairiausių pravar- dinių ir kt.), būtų apypilnis viso lietuvių pavardžių formavimosi rezultatas. Tačiau jį jau XVII, o dar stipriau XVIII a. ir vėliau vėlgi gerokai pakeitė slavinimas, kurį nebūtų tikslu visiškai tapatinti su anksčiau minėtu. Šiuo atveju asmenvardžių, dažniausiai jau susiformavusių pavardžių, lie- tuviškos priesagos buvo keičiamos slaviškomis -ovič, -evič. Pastarosios būda- vo pridedamos ir prie patroniminių priesagų neturėjusių pavardžių. Tai su- detingas ir dar mažai tirtas reiškinys“". Iki šiol sukaupti duomenys rodo, kad jo priežastys galėjo būti įvairios. Svarbiausios, matyt, buvo dvi. Tai bend- ra visų lietuvių asmenvardžių slavinimo tendencija, realizuota dokumentus rašiusių raštininkų ir neretai priklausiusi nuo jy uolumo. Ir antroji — pa- čių dokumentuose minimų (užrašomų) asmenų noras susislavinti lietuviškos kilmės bei darybos pavardes, taip pabrėžiant savo socialinį statusą. Dalis asmenvardžių su priesagomis -ovič, -evič gali būti ne susiformavę - Lietuvoje, o įvairiu laiku skolinti iš kitų kalbų, iš slavų tautų asmenvardžių fondo. Juos vadinti suslavintais paprasčiausiai būtų netikslu. Visa, kas čia pasakyta apie asmenvardžių su priesagomis -ovič, -evié atsi- radimo lietuvių vardyne būdus, negali padėti įvertinti kiekvieno tokio asmen- vardžio. Tai tėra teoriniai pastebėjimai, pagrįsti įvairių šimtmečių antropo- nimijos tyrimu. Juos nuolat derėtų turėti omenyje ne tik aptariant istorijos dokumentų asmenvardžius, bet ir vertinant dabartines pavardes. Aptariant asmenvardžių darybą buvo minėta, kad priesagų -ovič, -evié vediniai abiejose bažnytinėse knygose yra reti. Jų pasitaikė tik 113 tarp 2121 skirtingo asmenvardžio. Nespėliojant, kokiu būdu kiekvienas šių asmenvar- džių galėjo atsirasti Kriaunų parapijoje, į vieną kitą norėtųsi atkreipti dė- mesį. Tai tokie, kuriuos atsižvelgiant į visą bažnytinių knygų antroponimi- jos kontekstą galima įtarti esant neseniai suslavintais, o ne skolintais ar kaip 30 Pla. Zinkevičius Z. Min. veik. P. 12—13. A Plačiau apie tai žr: Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas, P. 191—197. 83 nors kitaip atsiradusiais. Pavyzdžiui, Bartoszewicz (1a, 30; 2a, 69) greta pa- rapijoje vartojamų tos pačios kilmės, bet lietuviškos darybos asmenvardžių Barta[zius (2a, 165), Bartaszunas (2a, 69). Plg. dar ir Bartufzanas (1a, 27). Blazewiczx (la, 28) — Blazey (la, 3), Blazeiunas (1a, 3). Cas“miry Budniewicz (1b, 2) — Casimiri Budnis (la, 11). Čia sutampa ir asmenų vardai. Tačiau turint omenyje tai, kad kai kurie krikšto vardai šiuo laikotarpiu buvo labai dažni, negalima teigti, kad minimas tas pats asmuo. Budrewicz (1a, 19) — Budris (1a, 10), Budrys (1b, 8). Iacobus Butkiewicz (1b, 2) — Iacoby Butkun (1a, 8), Iacobi Butkus (1a, 25). Dylewics (2a, 105) — Dilelis (2a, 10), Dylelis (1a, 55), Dilis (2a, 143), Dylis (1a, 38; 2a, 2). Dziukiewicz (la, 22) — Dziukis (1a, 38). Gigielewicz (1a, 5) — Gigielis (2a, 40), Gigelis (1a, 39), Giegielis (2a, 68). Gudanowics (2a, 106) — Gudanis (2a, 90), Gudas (2a, 11), Gudelis (2a, 70). ; Ianu[zkiewicz (2a, 47), lanuszkowicz (la, 46) — Ianuszkaytis (1a, 10; 2a, 36), lanuszkanis (2a, 93), lanusskutis (2a, 105), Jonuszkaytis (2a, 4). Iufzkiewicz (2a, 162) — Iufzka (2a, 164), Iufzkanis (2a, 143). Keyrewicz (2a, 145) — Kayrianis (2a, 157), Keyranis (2a, 165). Kiszewicz (1a, 41) — Kiszunas (1a, 52). Krapowicz (1b, 5) — Krapelis (1b, 2), Krapas (1b, 2). Luka[zewicz (1a, 9) — Lukafziunas (2a, 147). Minkiewicz (la, 46; 2a, 65) — Minkunas (2b, 118). Putrewicz (la, 39) — Putra (1a, 29). [teykiewicz (1a, 46) — [teykunas (1a, 20). Szymkiewicz (2a, 41) — Sgymkunas (2a, 148). Ioannes Szynkiewicz (2a, 148) — loannes [zynka (2b, 109). Urbanowicz (2a, 156) — Urbanonis (2a, 64), Urbanelis (2a, 56). Apie kity šios darybos asmenvardžių, pvz.: Amawicz(1b, 18), Balukiewicz (1b, 16), Bogdanowicz (2a, 93), Danielewicz (2a, 27), Garniewicz (la, 10), Gryncewicz (1a, 43), Linkiewicz (2a, 1), Pa[zkiewicz (2a, 157), Pokulniewicz (2a, 41) ar pan., atsiradima nieko konkretaus pasakyti negalima. 4. Lietuvių asmenvardžiai, turintys slaviškas -sk- tipo priesagas, gali būti atsiradę tik dvejopai. Dalis jų, be abejo, yra skolinti iš slavų kalbų vardyno. Kiti — mūsų asmenvardžių slavinimo rezultatas. Tai tinka ir dabartinėms lietuvių pavardėms. Intensyviausio jų formavimosi laikotarpiu (XVI—XVII a.),-sk- tipo priesagos buvo retos ir pastebimesnės įtakos pavardžių lytims tikrai negalėjo padaryti. Slavinamos pridedant priesagas -ovski, -inski, -ski, -ackiar kt. panašias buvo jau susiformavusios lietuvių pavardės. Tačiau vėlgi neįmanoma visas pavardes, turinčias minėtas priesagas, suskirstyti į skolintas ir suslavintas. Pavyzdžiui, pavardę Kazlauskas Lietuvoje turi virš pusantro tūkstančio šeimų. Ir labai sunku nustatyti, kurių pavardės yra skolintos (plg. lenkų Kozlowski, baltarusių Kaanroijaxi, rusų Kozaoecxuir), o kurių suslavin- tos, pridėjus priesagą -auskas (plg. dabartines pvd. Kazla, Kazlas, Kazlys), pakeitus ja kokią nors lietuvišką priesagą (plg. pvd. Kazlėnas) arba išvertus lietuviškos kilmės pavardę Ožėlis, Ozys, Ožiūnas ar kitą panašią. Kar*ais tai 84 padaryti gali bet kurios šią pavardę turinčios šeimos nariai, pasitelkę į pa- galbą prosenelių asmens dokumentus ar kruopščiai ištyrę įrašus konkrečiuose istorijos šaltiniuose. Kriaunų parapijoje asmenvardžiai su -sk- tipo priesagomis nėra dažni. Iš viso jų užrašyta 197. Atkreipia dėmesį tai, kad antrojoje bažnytinėje knygoje jų beveik dvigubai daugiau nei pirmojoje. Tai greičiausiai liudija stiprėjantį bei intensyvėjantį lietuvių asmenvardžių slavinimą. ' Dažniausiai negalima suklysti teigiant, kad tik suslavinti gali būti -sk- tipo priesagas turintys lietuviškos kilmės asmenvardžiai, pvz.: Gayzowski (2a, 2), plg. pvd. Gaižys, Gaižius, siejamas su liet. gaižūs "negardžiai rūgštus, kartus, aitrus, gailus ir kt."; Gulbinski (la, 54), pig. pvd. Gulbinas, kildi- namą iš liet. gulbinas "gulbės patinas"; Kibickas (la, 55; 2a, T), plg. pvd. Kibas, kuri greičiausiai yra iš liet. kibė "priekabė", kibis "kas prikimba”; Kiersnowski (1a, 33), plg. baltiškos kilmės pvd. Kirsnis, Kirsnys; Naszlanski (1a, 53), plg. pvd. Naslas, Našlėnas, kurios iš liet. našlys, -ė; Pukniaw [kis (1a, 23), plg. Pukngs, Puknius, kurios iš liet. pukndti "klampoti”, pūknyti "pukšėti, murmeéti, bartis ir kt.” ar pan.; Szyrwinski (2a, 63), plg. pvd. Sifvis, Sirv{s, kurios iš liet. širvis, sifvis, širvijs "širmis". Greičiausiai slavinimą pridedant -sk- tipo priesagas ar pakeičiant jomis lietuviškas liudija ir tie atvejai, kai skiriasi bažnytinėse knygose užrašytų tos pačios kilmės asmenvardžių daryba (vieni turi -sk- tipo priesagas, o kiti yra su lietuviškomis arba be jokių), pvz.: Balczewski (2b, 132) ir Balciunas (1a, 7; 2a, 88), Balciunelis (la, 12). Taip sugretinti galima ir kitus aptariamos darybos asmenvardžius: Bufzyn[ki (2b, 136) — Busz (2b, 119). Dylew[ki (2b, 139) — Dilis (2a, 143), Dilelis (2a, 10), Dylis (2a, 2), Dylelis (1a, 55). Plg. dar jau minėtą asmenvardį Dylewics (2a, 105). Girulski (2a, 26) — Girunas (2a, 18). Gigielewski (2a, 80) — Gigelis (la, 39), Gigielis (2a, 40). Plg. dar Gigielewicz (1a, 5). : Twanowski (2a, 45) — Iwan (2a, 83), Iwanelis (2a, 99), Iwonelis (2a, 28). laczewski (1a, 1) — Joczysz (1a, 19). lankowjki (2a, 155) — Iankunas (la, 18). lanowski (1b, 7) — Iananis (la, 5). į lanuszkowski (2a, 77) — Ianuszkaytis (la, 10; 2a, 36), lanuszkanis (2a, = lanusskutis (2a, 105), Ionuszkaytis (2a, 77). Plg. dar lanufzkiewicz (2a, 47). Turkow[ki (2a, 95) — Iurkiela (2a, 38). Kowalewski (1b, 12; 2a, 22) — Kawalis (2a, 108), Kawalunas (2a, 73). Kawolunas (la, 57; 2a, 32). = Kulicki (2a, 41) — Kulis (2a, 145), Kulelis (2a, T). Labecki (1b, 6) — Labas (1a, 15). : Zoe (1b, 6), Loszynski (1a, 44; 2a, 2) — Laszas (la, 4), Laszelis (1a, 6). Cafimirus Lupickas (1b, 6) — Casimiri Lupeyka (1a, 34). Mikolaiewski (2a, 32) — Mikas (2a, 46), Mikolonis (2a, 4), Mikalonelis (2a, 35), Mikienas (2a, 52). Narkowski (1a, 33) — Narkialo (la, 21). Petrulski (2b, 113) — Peirulenas (2a, 13). Rudnicki (2a, 167), Rudziewicz (1a, 56; 2a, 7) — Rudokas (2a, 40), Rudakas (2a, 53). [kardynski (1a, 46) — Skardyn (1b, 2). [zakalinski (2a, 163), [zakalowski (2a, 31) — Szakalis (2a, 148). Jzymanowski (1a, 45) — [zymonis (1a, 32). Wer [zynski (2a, 99) — Wer[zelis (2a, 16). Woronecki (1a, 41; 2a, 92), Vronowski (la, 18) — Warne (2a, 87), Warnas (2b, 137), Warnele (2a, 92), Warnelis (2a, 6). Zylin[ki (1a, 10) — Zylis (1a, T), Zylis (1a, 30), Zilelis (1a, 47). Zabecki (1a, 50) — Zabas (1a, 4). Zukow[ki (2b, 139) — Zukas (2a, 22). Kurie šių asmenvardžių su -sk- tipo priesagomis yra suslavinti jas pri- dedant ar jomis pakeičiant kitas, o kurie skolinti — nustatyti praktiškai ne- įmanoma. Tikslių duomenų šio tipo išvadoms bažnytinių knygų antroponimija suteikti negali. Tik tų pačių asmenų užrašymai skirtingų metų istorijos do- kumentuose įrodo tikrąjį asmenvardžių suslavinimo vienu ar kitu būdu faktą. Tačiau visas Kriaunų parapijos antroponimijos kontekstas taip pat gali būti bent dalinis pateiktų asmenvardžių suslavinimo galimybės įrodymas. Sun- ku patikėti, kad greta parapijoje vartoto asmenvardžio be -sk- tipo priesagos galėjo skolinimo būdu atsirasti tos pačios kilmės (neretai — baltiškos) asmen- vardis su tokia priesaga. . Beveik nieko tikslaus negalima pasakyti apie asmenvardžių su įvairiomis slaviškomis priesagomis atsivadimga tais atvejais, kai parapijoje nėra tos pa- čios kilmės, bet skirtingos darybos jų atitikmenų, pvz.: Borow[ki (2a, 163), Cymbarowf[ki (2a, 96), Czyrawski (2a, 86), Gera[zewski (2b, 136), Grabowski (2a, 47), Gurfki (1a, 5), Iablonfki (1a, 11), Kamin [ki (2a, 144), Ligucki (1b, 20; 2a, 89), Lipicki (2a, 91), Lipski (la, 24; 2a, 93), Lisowsk: (2a, 155), Szpakowsk: (2b, 122), Woynow/ki (2a, 157), Zablocki (1a, 2) ir pan. Belikty pripažinti, kad visi jie skolinti. Bet ar tikrai taip yra? 5. Z. Zinkevičius, tirdamas XVII a. pradžios Vilniaus antroponimija, įtikinamai įrodė lietuvių asmenvardžių vertimo.i lenkų kalbą faktą, pvz., Geležela — Zelafka, Bepirftis — Belfpalcžik ir pan.** Dauguma pateiktų konkrečių tokio asmenvardžių slavinimo atvejų tikrai nekelia jokių abejonių. Nors yra užfiksuoti ir ne itin dėkingame tokiam tyrimui šaltinyje, t.y. baž- nytinėse knygose, kur nelengva nustatyti minėtais asmenvardžiais įvardytų asmenų tapatumą. Asmenvardžių, kuriuos sugretinus galima įtarti slavinima verčiant. į len- kų (ar rusų) kalbą, pasitaiko ir Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose. Štai keliolika tokių paralelių: 32 Zinkevičius Z. Min. veik. P. 105—111. 86 Borowski (2a, 163) — [zyleyka (2a, 15), Szyleykis (2a, 94). Pastarieji as- menvardziai gali būti tapatinami su dabartinėmis pavardėmis Siléika, Sileika, Šileikis, kurios greičiausiai kilusios iš liet. šilas "smėlynuose augantis spyg- | liuočių miškas, žalgiris; kaimas esantis šiluose ir kt.” Plg. lenkų bér "žilas, miškas"**, rus. 6op "šilas, žalgiris, spygliuččių miškas, pušynas"**, Czernis (2a, 95), Czernius (2a, 97), Czernelis (1a, 54) — lodis (1a, 13), lodeykis (la, 2), Iodeyko (2a, 149), Jodele (2a, 160). Plg. dabartines pvd. Juodis, Juodeika, Juodeikis, Juodéié bei kt., kildinamas iš liet. jūodas, -a, ir lenkų czarny, rusų wepnud "jūodas"35, | Gurfki (1a, 5) — Kalnelis (1a, 9). Plg. dabartines pvd. Kalnélis, Kalnius, siejamas su liet. kalnas ar kalnius "kalno gyventojas, kalnénas”. Dėl slaviško asmenvardžio Gurfki plg. lenkų géra, rusų zopa "kalnas". Halawacz (2a, 146) — Galwele (2a, 75), Galwelis (2a, 14). Plg. dabarti- nes pvd. Galvėlė, Galvėlis, kurios kilusios iš liet. galva, ir lenk. glowa, rus. zoaoea "galva". Kaztawskis (2a, 26), Kozlowski (2a, 43) — Ažis (2a, 86), Azielis (2a, 90), Azienas (la, 31), A[zkinis (1a, 5), Ozis (2a, 20), Ozelis (1a, 43), Ozienas (la, 31), Oszkinis (1a, 44). Plg. dabartines pvd. Azélis, Askinis, QOzjs, Qzélis, Ozkinis bei kt., siejamas su liet. 0Zjs, ožka, ir lenk. koziol, rus. x02. "ožys". Krulewic (2a, 42) — Karalunas (la, 7; 2a, 20), Karalus (la, 51). Plg. dabartines pvd. Karaliinas, Karūlius, kurios greičiausiai yra iš liet. karalius “valdovo, monarcho titulas kai kuriuose kraštuose“, ir lenkų krél, rus. xopoas "karalius". Lisowski (2a, 155) — Plikielis (1a, 52), Plikialis (2a, 95), Plikianis (2a, 105), Plikienas (2a, 53), Plikionis (2a, 57). Plg. dabartines pvd. Plikėlis, Plikiénis bei kt., kurios kildinamos iš liet. plikas, plikis, ir lenk. lysy, rus. ascends "plikas". Mathiae Tumanin (la, 20) — Mathaey Rukas (1a, 10), Chriftophori Ruka- nis (la, 20). Plg. dabartinę pvd. Rūkas, kuri, be kito įmanomo ki! -: in- terpretavimo, gali būti kilusi ir iš liet. rūkas "migla, ūkas". Vertimo atveju galėjo atsirasti asmenvardis Tumanin, sietinas su rusų myman "rūkas, ūkas, ukana, migla". dis ii Rybalfki (1a, 3), Rybskiewicz (1a, 42) — Zuklenas (2b, 133), Žuklias (1a, 100), Zuklis (2b, 111), Zuklis (1a, 52), Zuklelis (1a, 25). Plg. dabartines pvd. Zuklija, Zuklys, Žūklija, atsiradusias iš liet. žūklijas "žūklys", žūklijs "žvejys, žvejotojas, žuvautojas", ir lenk. ryba "žuvis", rybacki "žvėjo, žvejų", rus. pubax "žvejys, žūklautojas". Wroblewfki (2a, 153) — Zwirblis (1a, 50; 2a, 1), Zwerblenas (2a, 74). Plg. Vaitkevičiūtė V. Min. veik. P.45. 3, Lemcehenas Ch. Min. veik. P. 119. ; Ir toliau naudojamasi 25 ir 26 iSnaSose nurodytais lenkų bei rusų kalbų žodynais. 81 dabartines pvd. Žvirblis, Žvirblija, kildinamas iš liet. žvirblis, ir lenk. wrdbel "žvirblis", rus. eopobeil "žvirblis". Atkreipia dėmesį dar viena asmenvardžių grupelė. Jau buvo pateikta Balczewski (2b, 132) ir Balciunas (2a, 88), Balciunelis (1a, 12), kaip galimo suslavinimo lietuviškas priesagas pakeičiant slaviška -evski atvejis. Abiejose bažnytinėse knygose dar yra tokie asmenvardžiai: Bielicki (1b, 6), Bielinski (2a, 93), Biėlunas (1a, 44; 2a, 18), Bielunelis (1a, 44; 2a, 8), Bielus (1b, 16; 2b, 129) ir Balciunas (la, 7; 2a, 88), Balciunelis (la, 12). Pastarieji du gali būti siejami su dabartinėmis pvd. Balčius, Balčiūnas ir kitomis, kilusiomis iš liet. baltas, -ū. Negalima atmesti tikimybės, kad asmenvardžiai su šakni- mi biei- yra suslavinti juos išverčiant (plg. lenkų bialy "baltas", rusų bean "baltas"). Įmanomas ryšys ir tarp asmenvardžių [piewokas (1a, 34; 2a, 27), [piewa- kielis (1b, 1), Spiewakanas (2a, 47), kildintiny iš lenk. Spiewak "daiaininkas", ir Daynis (1b, 19). Pastarasis sietinas su dabartinėmis pavardėmis Dainija, Dainius, kurios iš liet. daings, dainius "dainininkas". Kaip buvo matyti iš pateiktų asmenvardžių, verčiant lietuvišką šaknį įprasta pridėti ir slavišką, dažniausiai -sk- tipo, priesagą. 6. Dauguma fonetinio bei kitokio slavinimo apraiškų atsispindėjo aptar- tuose asmenvardžių variantuose. Kartais jie liudija nevienodo intensyvumo siavinimą. Pavyzdžiui, Rudak(1la, 21; 2b, 128) — Rudakas(2a, 53) — Rudokas (2a, 40). Siejant šiuos asmenvardžius su dabartine pavarde Rudokas, matyti, kad labiausiai suslavintas pirmasis jo variantas Rudak. Jis be galūnės ir lie- tuvių o pakeista | a. Antrajame variante išlikusi tik ši fonetinė garsų pakaita. Štai dar pora panašių atvejų: Pilat (2a, 62) — Pilatas (2a, 78) — Pilotas (2a, 32), plg.-dabartine pvd. Pilotas, Pilétas. Spiewak (1b, 8, 7; 2a, 43)/— [piewakas (2a, 29) — [piewokas (1b, 16; 2a, 36). Šiuo metu tokia pvd. nežinoma. Aptarti pastebimesni įvairaus slavinimo atvejai liudija, kaip galėjo būti pakeisti kai kurie lietuvių asmenvardžiai. Tuo metu, kai buvo rašomos baž- nytinės knygos (XVII a. pabaiga—XVIII a. pradžia), dauguma jų jau turėjo būti virtę pavardėmis. Tad akivaizdi yra slavinimo įtaka ne tik dalies tuome- tinių Kriaunų parapijos, bet ir iki mūsų dienų atėjusių dabartinių pavardžių lyčių autentiškumui. Pavardžių formavimosi situacija Tuo metu, kai buvo rašomos aptariamos bažnytinės knygos, t.y. XVII a. pabaigoje—XVIII a. pradžioje, dauguma lietuvių pavardžių jau buvo susifor- mavusios**. Ši išvada padaryta, ištyrus lietuvių įvardijimus XV—XVIII a. istorijos dokumentuose. Vadinasi, visus Kriaunų parapijos antruosius dvinario įvardijimo asmen- 3 Maciejauskienė V. Min. veik. P. 112. 88 vardžius (ar bent jau didžiąją jų daugumą) galima būtų vadinti pavardėmis. Ar tikrai šie asmenvardžiai jau įgiję svarbiausias pavardžių savybes — yra paveldimi ir bendri visiems vienos šeimos asmenims? Bažnytinių knygų antroponimija nėra itin dėkinga medžiaga pavardžių formavimosi tyrimui. Čia nėra asmenvardžių paveldimumui nustatyti reika- lingų greta užrašytų dvinarių tėvo ir vaikų įvardijimų (nurodomas tik krikšti- jamo kūdikio — berniuko ar mergaitės — vardas). Be to, labai dažni kūdikių motinų įvardijimai tik vardu neleidžia jų antrųjų asmenvardžių palyginti su kūdikių tėvų (t.y. minimų moterų vyrų) antraisiais asmenvardžiais. Todėl daugeliu atvejų negalima daryti išvados ir apie asmenvardžio bendrumą vi- siems vienos šeimos nariams. Krikštamočių bei krikštatėvių, kurie gali būti ir nesusieti jokiais giminystės ryšiais, įvardijimai taip pat ne ką tegali pasakyti apie pavardžių buvimą ar nebuvimą. Galimybė surasti duomenų apie pavar- džių formavimąsi jungtuvių registracijos knygose dar mažesnė. Čia užrašomi nuotaka ir jaunikis nėra susiję giminystės ryšiais, taigi ir negali turėti kokio nors bendro asmenvardžio. Liudininkais, aišku, kartais galėjo būti ir vyras su žmona, brolis su seserimi ar pan., tačiau to nustatyti negalima. Nors bažnytinės knygos rašytos ilgai — apie 40 metų — ir jose tikrai gali būti minimi skirtingų tos pačios šeimos (giminės) kartū asmenys, palyginti jų įvardijimų negalima. Priežastis labai paprasta — neįmanoma nustatyti net ir vienodus antruosius asmenvardžius turinčių asmenų šeimos, giminystės ry- šių.Be to, tokiais asmenvardžiais, be jokios abejonės, gali būti įvardyti ir ne vienos šeimos ar giminės žmonės. Taigi norint atsakyti į klausimą, ar bažnytinėse knygose užrašyti antrieji asmenis įvardijantys asmenvardžiai jau virtę pavardėmis, ar dar ne, belieka juos palyginti su dabartinėmis pavardėmis, t.y. pasekti, ar jie atėjo iki mūsų dienų. Tai ir buvo padaryta. Lyginimo rezultatai tokie. Iš 1044 skirtingų pirmosios bažnytinės knygos, rašytos 1678—1693 m., asmenvardžių tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių turi 588 (t.y. 56,3%). Dalis šių dabartinių pavardžių, be kitų Lietuvos vietų, yra už- rašytos apie Kriaunas, Obelius, Rokiškį ar kitur netoli nuo parapijos. Jų yra 235 (t.y. 22,5%), pvz.: Abdris, Abūrius, Adamėnis, Aleksandrūvičius, Aleksiūnas, Apvalainis, Augūlis, Bajoras, Baltakis, Baltuska, Bangs, Barzdė, Bendėrius, Berniūnas, Beliūnas (Bieliūnas), Bitinas, Blažėvičius, Bruzgūlis, Budrėvičius, Budrijs, Čeponis, Dabregė, Dainis, Datkiinas; Degūtis, Deksnys, Didziagalvis, Dilys, Dirda, Driskius, Duda, Dikas, Dziugélis, Gaidys, GaiZius, Galinis, Galvėlis, Garolis, Gauéys, Gavenas, Gegélis, Genys, Giedraitis, Gy- ljs, Gindwlis, Giréjs, Giritinas, Grabauskas, Grigénis, Grincévidius, Gudas, Gudélis, Gudonis, Gulbinskas, Gurklijs, ldas, Įgaunis, Jagminas, Jakubénis, Jondnis, Jankūnas, Janulidnis, Janūšis, Januskévidius, Jasiulionis, Joéys, Jūodis, Jokubonis, Jukna, Juška, Karaliūnas, Karalius, Karosa, Kašpėnas, Kavoliūnas, Kažemėkas, Kibilda, Kiseiis, Kiškis, Kietis, Kistinas, Kiukys, Klišionis, Klisys, Kavaliduskas, Krūpas, Krisiinas, Kuljs, Kupčiūnas, Kurk- liétis, Kurmis, Kviliunas, Lapiénis, Lūšas, Latvenas, Liauddnskas, Laukys, Laurindvidius, Lelis, Ličijs, Likas, Likia, Lukosévicius, Lukšijs, Maciinas, 89 Matičkus, Matiejūnas, Matulénas, Médzelas, Méginis, Mezginas (Mezginis), Mickévicius, Merkys, Miežis, Mikalajūnas, Minkėvičius, Motiejūnas, Morkū- nas, Mūrma, Nakas, Narbutas, Navikas, Pabėržis, Pagiris, Pakalnis, Palivo- nas, Paliulionis, Pauliūkas, Petrėnis, Pimpė, Petrauskas, Plepys, Plikélis, Puodželis, Puriūškis, Rdišis, Rdugas, Repsys, Rimélis, Radzéviéius, Ragélis, Rudokas, Sakapilvis, Sirvydis, Skardinskas, Skeirys, Smalstys, Stanélis, Stan- kūnas, Starkus, Stasiulidnis, Slastinas, Strungys, Sermuksnis, Širvinskas; Šlėkas, Šlūmas, Štūras, Švėdas, Talačka, Tijūnėlis, Trūmpa, Tumėnaš, Uldū- kis, Usélis, Uskurelis, Vaitekūnas (Vaitiekūnas), Valiūkas, Valiūlis, Varkalys, Varna, Vedeika, Virbalas, Verbiéjus, Vigélis, Vilis, Vilkas, Vingelis, Virbalas, Zairijs, Žemaitis, Zibolis, Žilinskas, Zilys, Zylys, Žuklys, Zunka, Žvirblis ir kt. Taigi galima teigti, kad šios Rokiškio rajone paplitusios dabartinės pa- vardėš jau buvo susiformavusios XVII a. pabaigoje. Atsirado jos iš Kriaunų parapijoje XVII a. ar anksčiau vartotų asmenvardžių. Kitos dabartinės pavardės, tiksliai sutampančios su Kriaunų parapijos asmenvardžiais, užrašytos toliau, įvairiose Lietuvos vietose. Jų yra 353 (t.y. 33,8 %). Tokios pavardės gali būti susiformavusios XVII a. pabaigoje kaip tik Kriaunų parapijoje ir tik vėliau nukeliavo į kitas vietas. Tačiau jos gali būti atsiradusios ir kitose Lietuvos vietose iš ten vartotų asmenvardžių. 456 iš visų skirtingų pirmojoje bažnytinėje knygoje užrašytų asmenvar- džių neturi tikslių atitikmenų tarp dabartinių pavardžių. Tai sudaro 43,5 %. Reikėtų daryti išvadą, kad dalis Kriaunų parapijoje vartotų asmenvar- džių XVII a. pabaigoje dar nebuvo virtę pavardėmis. Kokie jie? Pirmiausia minėtini 116 (t.y. 11,1 %) asmenvardžių, kurie turi tos. pačios kilmės, bet skirtingos darybos atitikmenis tarp dabartinių pavardžių: Pastarosios papli- tusios Kriaunų parapijoje ir rietoli jos, pvz.: Bagdonelis (1b, i Bagdonas, Baiorelis (1a, 44) — Bajoras, Balciunelis (1a, 12) — Balčiūnas, Baltakielis (1b, 19) — Baltakys, Bielunelis (1a, 44) — Beliūnas, Bieliūnas, Dabragiele (2a, 24) — Dabrega, Degutelis (1a, 47) — Degūtis, Didziagalwelis (1b, 19) — Didzia- galvis, Dylelis (1a, 55) — Dilys, Dyrdele (1a, 49) — Dirda, Garolelis (1a, 32) — Garolis, Gaucielis (ia, 11) — Gaučys, Gawenelis (1a, 15) — Gawnas, Grabawskielis (1a, 50) — Grabduskas, Idelis (1a, 52) — Idas, Igawnelis (1a, 23) — Įgaunis, Iakiela (1a, 30) — Jakas, lankunelis (1a, 40) — Jankūnas, Iocielis (1a, 46) — Jočis, Kazamiekielis (1b, 19) —- Kažemėkas, Krapelis (1b, 2) — Kripas, Krysiunelis (la, 47) — Krisitinas, Kulelis (1a, 39) — Kuljs, Kurkletelis (la, 54) — Kurkliétis, Laszelis (1a, 36) — Lasas, Laukiele 1b, 2) — Laukys, Lelelis (1a, 57) — Lélis, Maciunelis (la, 18) — Macitinas, Markunelis (1a, 55) — Markūnas, Murmele (1b, 2) — Mirma, Nakiala (1a, 21) — Nakas, Narbutelis (1a, 54) — Narbutas, Nawikielis (1a, 35) — Navikas, Pagirelis (la, 47) — Pagirgs, Paknelis (1a, 10) — Paknys, Petranelis (la, 5) — Petrénis, Puczkiela (1a, 53) — Puckad, Sargunelis (la, 11) — Sarginas, Jtankunelis (1b, 15) — Stankūnas, Stasiunelis (1b, 18) — Stasiūnas, [trungielis (1a,41) — Strunggs, [zyleykielis (1a, 39) — Šileikis, [zlekielis (1a, 36) — Slékas, Waynelis (1a, 45) — Vainius, Walukielis (1a, 39) — Valitkas, Wilelis (1b, 90 12) — Vilijs, Wirbalelis (1b, 4) — Virbalas, Zameytielis (1a, 1) — Žemaitis, Zaukiele (1b, 4) — Zduka, Zaukė, Zilelis (la, 47) — Žilijs, Zuklelis (la, 25) — Žuklys. Er, Kaip matyti, XVII a. asmenvardžiai turi mažybineęs priesagas -élis, -¢, -elis, -ė, o dabartinės pavardės jų neturi. Aptariant asmenvardžių darybą bu- vo pastebėta, kad greta daugumos priesagų -ėlis, -ė, -elis, -ė vedinių yra pa- plitę ir tos pačios kilmės asmenvardžiai be priesagų, pvz.: Baioras, Balciunas, Baltakis, Dabrega, Didziagalwis, Dylis, Dyrda, Garolis, Gawenas, Grabowf[ki ir t.t. Pastarieji beveik visi virto pavardėmis ir atėjo iki mūsų dienų. Tuo tarpu iš minėtų priesagų vedinių, užrašytų tiriamose bažnytinėse knygose, su- sidariusių pavardžių yra nedaug (plg. anksčiau pateiktas Galvélis, Gudélis, Plikėlis, Puédzelis, Rimélis, Ragélis, Stanélis, Tijūnėlis, Usėlis, Uškurėlis, Vigelis, Vingelis). Visa tai liudija, kad dauguma Kriaunų parapijoje vartotų ir į bažnytines knygas patekusių asmenvardžių su priesagomis -elis, -ė, -ėlis, -ė tebuvo tik laikini. Ir dažniausiai jie, matyt, atspindėjo neoficialųjį asmenų įvardijimą“". Tai, kad panašus reiškinys buvo pastebėtas ir kitose bažnytinėse knygose, verčia manyti, kad šio pobūdžio šaltiniuose galima aptikti daugiau tokio įvardijimo apraiškų nei administraciniuose juridiniuose dokumentuose. Greičiausiai patroniminių priesagų numetimą liudija tokios šaltinių as- menvardžių ir dabartinių pavardžių poros: Barczanas (la, 18) — Barėčįs, Bernianis (la, 18) — Bernius, Bertasiunas (ia, 52) — Bertasius, Buytwida- nies (la, 11) — Buitvidas, Buitvydas, Buteykonis (1a, 34) — Buteikis, Gay- dzonis (la, 42) — Gaidjs, Girczonis (la, 31) — Giréjs, Grigulunas (1a, 7) — Grigulis, lakulanis (1a, 23) — Jakilis, Kudiunas (1b, 19) — Kūčas, Macziulenas (1a, 27) — Mačiūlis, Matiekunas (1a, 3) — Matiékus, [apkunas (1b, 18) — Sapkd, Simonenas (1a, 33) — Simdnis, Stafiukunas (1a, 18) — Sta- siūkas, Trumpenas (1a, 55) — Trimpa, Urbonenas (1a, 46) — Urbonas, Walu- lonis (la, 41) — Valiulis, Warkalenas (1b, 11) — Varkalgs, Weykniun (1b, 7) — Veikngs. Siuos asmenvardzius su priesagomis -énas, -onis, -unas, vartotus XVII a. pabaigoje, aišku, galima vertinti dvejopai: 1) tai buvo pavardėmis dar nevirte patronimai (todėl ir nėra šiandien Kriaunų parapijoje tokių pavardžių); 2) tai galėjo būti jau susiformavusios pavardės vėliau, pavyzdžiui, XVIII a., nete- kusios patroniminių priesagy®® (pastarosios jų lytys ir atėjo iki mūsų dienų). Abu vertinimai liudija, kad XVII a. pabaigoje tebevyksta lietuvių pavardžių formavimasis, keičiasi, įvairiai varijuodamos, jau susidariusių pavardžių lytys. Tai, matyt, atspindi ir kitos Kriaunų parapijos asmenvardžių bei dabar- tinių pavardžių poros, pvz.: Dylewski (1b, 10) — Dilis, Laszew[ki (1b, 6) — Lasas, Loszynski (la, 44) — Lūšas, Pukniawfkis (1a, 23) — Puknys, Pūknius, Putrewicz (la, 39) — Putra, Daczewfki (1a, 8) — Dačinskas, Krasie- 37 Plačiau apie tai žr.: Maciejauskienė V. Min. veik. P. 88—89. Plačiau apie pu roniminiy priesagų numetima ir: Maciejauskiene V. Min. veik. P. 151-169. 91. wicz (la, 47) — Krasduskas. Arba: Blazeiunas (1a, 3) — Blažiūnas, Ionelonis (1b, 18) — Jonénas, Ioziunas (1a, 11) — Juozėnas, Kilutis (1b, 3) — Kilius, Kilas, Klas, Labas(la, 15) — Labéikis, Labeikis, Liciunelis (1a, 28) — Liéys, Mayniulis (1a, 57) — Mainélis, Mikieniszkis (la, 31) — Mikénas, Mikolis (1a, 24) — Mikas, Piworonis (1b, 14) — Pivoritinas, Raugutis (la, 8) = Rdugas, — Jipelis (1b, 16) — Sipavicius, Skardyn (1b, 2) — Skardis, Skardinskas, Skiras (la, 8) — Skirdnskis, [tarkulis (1a, 13) — Starkus, Wigianis (la, 20) — Vigélis. Kiti pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžiai, kurie turi tos pačios kil- mės, bet skirtingos darybos atitikmenis tarp dabartinių pavardžių, nuo ką tik 116 aptartųjų beveik niekuo nesiskiria. Jų yra 150, t.y. 14,3% visų skir- tingų šaltinio asmenvardžių. Tačiau dabartinės pavardės, su kuriomis jie tapatinami, užrašytos ne Kriaunų parapijoje ar netoli jos, o įvairiose kitose, tolimesnėse ar artimesnėse, Lietuvos vietose. Tad jos ir gali būti susidariu- sios iš šiose vietose, o ne Kriaunų parapijoje XVII a. vartotų asmenvardžių. Todėl nuo detalesnio tokių pavardžių ir XVII a. pabaigos bažnytinių knygų asmenvardžių lyčių lyginimo atsisakyta. Net tais atvejais, kai šaltinio asmenvardžiai turi tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių, bet pastarosios paplitusios tolimose nuo Kriaunų pa- rapijos vietose, išvados apie tų asmenvardžių virtimą pavardėmis tegalimos tik su tam tikra paklaida. Pavyzdžiui, šaltinio asmenvardis Dudele tapati- namas su dabartinėmis pvd. Dudėlė, Dūdėlė, kurios užrašytos Batakiuose, Modžiūnuose ir Varėnoje. O Rokiškio rajone šiuo metu yra pavardė Dūda. Visiškai įmanoma, kad ji atsiradusi iš XVII a. asmenvardžio Dudete, kuris tuo metu dar nebuvo virtęs pavarde (plg. minėtas dažnas šaltinio asmenvardžių su mažybinėmis priesagomis /ir dabartinių pavardžių be jų poras). Tokių atvejų galima surasti ir daugiau, pvz.: Garniewicz (la, 10) — Garnėvičius (dabartinė pvd., užrašyta nė Kriaunų parapijoje ar netoli jos) — Garnėlis (dabartinė pvd., paplitusi Kriaunų parapijoje ar netoli jos), Garulis (la, 44) — Garulis — Garolis, Ienczunaf (1a, 20) — Jančiūnas — Jančis, Katinas . (2a, 24) — Katinas — Katinduskas, Kuprelis (1a, 54) — Kuprélis — Kuprius, Labecki (1b, 6) — Labéckas — Labéikis, Labeikis, Margielis (1a, 48) — Margé- lis — Margis, Matulonis (la, 43) — Matuliénis — Matulis, Mikulis (1a, 22) — Mikūlis — Mikas, Miszkiewicz (1b, 20) — Miskévicius — Miškinis, Raugielis (1a, 14) — Raugélis — Rdugas, Tyiunaytis (1a, 50) — Tijunditis — Tijunas, Walukanis (1b, 2) — Valiukonis, Valiukonis — Valitikas, Warnele (la, 9) — Varnélé — Varna, Wilkielis (1a, 11) — Vilkélis — Vilkas, Wilunas (1a, 12) — Vilūnas — Viljs, Zemaytelis (1a, 14) — Zemaitelis — Žemaitis. Dalis pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžių neturi jokių atitikmenų tarp dabartinių pavardžių. Tai išnykę lietuvius XVII a. įvardiję asmenvar- džiai. Kai kurie jų, matyt, buvo dar pavardėmis nevirtę, taigi ir nepaveldimi, antrieji dvinario įvardijimo nariai. Kiti galbūt jau buvo susiformavusios pa- vardės, per tuos XVII a. pabaigą ir šiandieną skiriančius 300 metų išnykusios dėl įvairių priežasčių. Tokių asmenvardžių yra 153 (14,6%). Štai dalis jų: Aytonelis (1b, 9), 92 Auszkulis (1b, 4), Baltrakis (1a, 21), Bednorius (1a, 24), Berkie[zewicz (1a, 20), Bizdelis (la, 25), Bizdis (la, 25), Byzdys (ia, 38), Blaugie (la, 6), Blaugiele (1a, 12), Blewgia (1a, 28), Blewgicla (1a, 20), Boieykaytis (1b, 7), Brawszka (1b, 17), Brawfzkialo (1b, 7), Breniukicia (1b, 21), Ciotykas (1a, 56), Czalyka (1a, 28), dabaygunas (1a, 1), Dakielnis (1a, 9), Dalibogzyntis (1a, 29), Dewinciunas (la, 8), Dewincius (1a, 48), Dewintis (la, 45), Digieskriewa (1b, 6), Dudnikas (1b, 3), Dudnikielis (1a, 33), Drusnelis (1b, 3), Fasci[zewski (1a, 25), Freyz (1a, 29), Gamulgis (1a, 40), Gieyweris (1b, 10), Ibercelis (1a, 12), Iignelis (1b, 7), Itkunelis (1b, 2), Jawidelis (1a, 21), Jaw[zka (1a, 19), Iodkalnis (1a, 11), Ioduminas (1a, 33), Jowidis (1a, 29), Iuntkun (1a, 6), Ka- paris (la, 48), Kapazona/ (1a, 20), Karziupanas (1b, 2), Kaziponas (1b, 13), Kazuponas (1a, 52), Kibalda (la, 12), Kibinkle (la, 56), Kiebil[kis (1a, 27), Kiebinklis (1a, 42), Kiedynelis (1a, 23), Kieska (1a, 52), Kluwenas (1b, 14), Koloczka (1b, 4), Kontygaylo (1a, 12), Kropiunicki (1a, 27), Kupna (1a, 46), Kusmas (1a, 24), Ligmiszkis (1a, 43), Ligumiszkielis (1a, 49), Ligumiszkis (1b, 15), Lingumiszkielis (1b, 4), Linguni[zkis (1b, 7), Lynkazintis (1a, 47), Litis (1b, 6), Luciper (1a, 5), Maranowski (1a, 53), Medginis (1a, 53), Medzginas (1b, 14), Medzginis (1b, 16), Mer[kis (1a, 6), Merszkis (1a, 21), Migiejtis (1b, 5), Moyciunas (la, 18), Montygaylo (la, 52), Namca (la, 1), Nawkiela (1a, 21), Nukiele (1b, 5), Padak[za (1a, 11), Pakifzkis (1a, 23), Paranis (1a, 22), Pawawarelis (1a, 5), Purpa (1a, 13), Purpela (1b, 12), Rarala (1a, 22), Reyner (Ia, 22), Reysztynis (1a, 18), Ryk (1a, 40), Rombalfki (1b, 5), Rofkowfki (1b, 3), Sikida (la, 13), Skalamedys (la, 28), Skingun (la, 21), Skircis (ia, 23), Skrinik (1b, 4), [piewakielis (1b, 1), Spiewokas, (1a, 34), Stadlanis (1a, 15), Stangretonis (1a, 26), Staupeyka (1a, 5), Szakapilwis (la, 19), [zesiuta (1a, 50), [zykilda (1a, 52), Szymakifzunas (1a, 19), Szmelenas (1a, 27), Szolaks (1a, 14), Tereyra (1b, 12), Terera (la, 11), Trilipis (1a, 12), Udelonis (1a, 46), Waykniunas (la, 14), Wayszwidis (1a, 47), Waywidis (1a, 15), Warakale (1a, 10), Waszwidis (1b, 6), Wegminas (1a, 8), Wienazetis (la, 23), Wizde- was (la, 54), Wortibis (1b, 6), Wowa (1b, 4), Zagura (1a, 22), Zaguras (1a, 14), Zarnaytel (1b, 4), Zegundis (1a, 19), Zmekas (1a, 31), Zmekas (1a, 11), Zwieglis (1a, 54), Zvilunas (1a, 24), Zwunkiela (1a, 46). Dalis šių asmenvardžių, be kita ko, gali būti ir raštininkų stipriai iškreipti. Todėl jų neįmanoma tiksliai rekonstruoti ir palyginti su šaltinio bei dabarti- nėmis pavardėmis. Beje, nuo 37 pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžių rekonstrukcijos atsisakyta. Jie labai suslavinti ar kitaip iškreipti, ir nusta- tyti jų autentišką lytį be didesnės paklaidos praktiškai neįmanoma. Tokie asmenvardžiai sudaro 3,5% visų skirtingų. Antrojoje bažnytinėje knygoje yra 1077 skirtingi asmenvardžiai. Tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių turi 687, t.y. 63,7 %. Ši knyga rašyta 1691—1719 m. Taigi galima buvo tikėtis, jog daugiau šio laikotarpio asmen- vardžių jau buvo virtę pavardėmis. Nors palyginus su pirmosios bažnytinės knygos duomenimis pastebimi tam tikri poslinkiai — ten tokie asmenvardžiai sudarė 56,3%. Iš minėtų 687 asmenvardžių 325 (t.y. 30,1%) turi tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių, kurios, be kitų vietų, paplitusios ir Kriaunų parapijoje 93 ar netoli jos (pirmojoje knygoje tokie asmenvardžiai sudarė 22,5% visų skir- tingų). Štai dalis jų (nekartojami jau minėti, pasitaikę pirmojoje knygoje): Adamenas (2a, 42) — Adomėnas, Andruszkiewicz (2a, 68) — Andruškėvičius, Araminas (2a, 165) — Araminas, Atkaciunas (2a, 58) — Atkočiūnas, Auk- sztolis (2b, 127) — Aukštuėlis, Awguslinas (2a, 68) — Augustinas, Awks: takais (2a, 43) — Aukštakėjis, Balciunas (2a, 88) — Balčiūnas, Baliulis (2b, 135) — Baliūlis, Baltrunas (1a, 48) — Baltrinas, Baranow[ki (2a, 152) — Ba randuskas, Bar[zis (2a, 162) — Barsys, Bartkus (2b, 137) — Bartkus, Borow/[- ki (2a, 163) — Barduskas, Braga (2a, 94) — Broga, BraZelis (2a, 21) — Brazélis Braziunas (2a, 148) — Braziūnas, Buteykis (2b, 125) — Butetkis, Butkus (2a, 146) — Butkus, Czelkis (2b, 130) — Célkis, Czernis (2a, 95) — Černis, Czernius (2a, 97) — Černius, Czypas (2a, 98) — Cypas, Dgbrowski (2a, 74) — Dambrduskas, Danis (2a, 159) — Danys, Dapkus (2a, 152) — Dapkus, Dewenis (2a, 92) — Devénis, Dyrzis (2a, 36) — Diržys, Dogis (2a, 42) — Dagys Dulkie (2a, 147) — Dulké, Gacionis (2a, 8) — Gaciénis, Grygalunas (2a, 30) — Grigaliūnas, Iakowicz (2a, 39) — Jakūvičius, Iankow [ki (2a, 155) — Jan- kduskas, Iawoy[z (2a, 25) — Jovaiša, lodele (2a, 160) — Juodėlė, Iokubaytis (2a, 29) — Jokubditis, Tuchna (2b, 114) — Jukna, Turkiewicz (2a, 39) — Jurké vičius, Iurkow[ki (2a, 95) — Jurkauskas, Iufzkiewicz (2a, 162) — Juskéviéius, Kalwelis (2a, 35) — Kalvélis, Kaminfki (2a, 144) — Kaminskas, Karna czius (2a, 161) — Karnécius, Karpowicz (2a, 166) — Karpavicius, Kawalu- nas (2a, 73) — Kavaliinas, Kazlawskis (2a, 26) — Kazlauskas, Keleczius (2b, 142) — Kelécius, Kefilis (2a, 143) — Kesylis, Kier[zulis (2a, 40) — Kersulis, Kiestutis (2a, 52) — Kestutis, Kriwickas (2a, TT) — Krivickas, Kuzma (2b. 134) — Kuzma, Kwederas (2b, 130) — Kvéderas, Leykas (2a, 63) — Leikus Lelis (2a, 14) — Lelis, Loszynéki (2a, 2) — Lasinskas, Luka [ziunas (2a, 147) — Lukosiiinas, Mackiewicz (2a, 139) — Mackéviéius, Magila (2a, TT) — Magylė Maiewski (2a, 76) — Majduskas, Mainele (2a, 151) — Mainélis, Maletas (2a, 104) — Maleta, Markiewicz (2a, 86) — Markévidius, Mafilewfki (2a, 144) — Masiliduskas, Matulenas (2a, 17) — Matulénas, Matu[ewicz (2a, 103) — Matusévicius, Mazielis (2a, 24) — Mazélis, Meytus (2a, 23) — Meilus, Mek|ze- nas (2a, 144) — Mekienas, Mefzkiele (2a, 98) — Meskélé, Mickunas (2b, 111) — Mickunas, Mierkis (2a, 26) — Miérkis, Mierkys, Mikienas (2a, 52) — Mikėnas, Mik[zis (2a, 99) — Miksys, Mitaknis (2a, 156) — Milaknis, Mi[siuna: (2a, 105) — Misiūnas, Namaiuszka (2a, 149) — Namajuskda, Narkunas (2a, 91) — Narkiinas, Nieni[zkis (2a, 158) — Nentskis, Puknius (2a, 81) — Pūknius, Pumputis (2a, 165) — Pumpūtis, Puteykis (2a, 15) — Puteikis, Putra (2a, 2) — Putra, Roginski (2a, 11) — Raginiskas, Romanowski (2a, 46) — Rama- nduskas, [erafin (2b, 128) — Serapinas, Skreb (2a, 147) — Skreba, Skrebis, Skrupski (2a, 90) — Skrupskis, Stankiewicz (2a, 100) — Stankévicius, Sia- siukielis (2a, 67) — Stasiuielis, Sta[z lis (2a, 164) — Stasélis, [tafzys (2a. | 5) — Stasys, fta[zkiewicz (2b, 139) — Staskéviéius, Streykus (2a, 143) — Strei- | | kus, Swilus (2a, 101) — Svilas, Szabe..fki (2a, 150) — Sabdnskas, Szakalis (2a, 148) — Sakalys, Szydlowski (2a, 103) — Šidlauskas, Szuleykis (2a, 94) — Silei- 94 kis, [zymkunas (2a, 148) — Šimkūnas, [zypas (2b, 139) — Šipas, [ziuk[ziulis (2a, 166) — Šiūkštulis, [zupinis (2a, 102) — Šiupinys, Tarwidis (2b, 136) — Tarvydis, Tawrele (2b, 136) — Taurélé, Tiunas (2a, 95) — Tijūnas, Towian [ki (2a, 161) — Taujdnskas, Tumonis (2b, 115) — Tumdnis, Urbanowicz (2a, 156) — Urbanavicius, Wayciunas (2a, 99) — Vaičiūnas, Waykutis (2b, 129) — Vaikutis, Waynius (2a, 143) — Vainius, Wanagas (2a, 100) — Vanagas, Wafilew[ki (2a, 153) — Vasiliduskas, Waszkielis (2a, 65) — Vaskélis, Wer ze- lis (2a, 16) — Versélis, Wilutis (2a, 151) — Vilutis, Witkow[ki (2a, 155) — Vit- kduskas, Wittan (2a, 7) — Vitonis, Woyciakowski (2a, 108) — Vaicekduskas, Woytkiewicz (2b, 139) — Vaitkévidius, Wolfki (2a, 166) — Valskys, Wroblew|- ki (2a, 153) — Vrubliduskas, Zawisza (2b, 127) — Zaviša, Zgrunda (2a, 144) -- Zgrunda, Žukas (2a, 22) — Zikas, Zukow[ki (2b, 139) — Zukduskas, Zurza (2a, 42) — Zurza. Sie šaltinio asmenvardžiai 1691— 1719 m. jau buvo virtę pavardėmis. Taigi minėtų dabartinių pavardžių susiformavimo laikas yra XVII a. pabaiga. Asmenvardžių, kurie turi tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių, tačiau jos paplitusios įvairiose kitose Lietuvos vietose, yra 353. Jie sudaro 33,6% visų skirtingų antrosios bažnytinės knygos asmenvardžių. Atitikmeny tarp dabartinių pavardžių neturi 390 (t.y. 35,9%) antrosios bažnytinės knygos asmenvardžių. Dalis jų gali būti sutapatinami su tos pa- čios kilmės, bet skirtingos darybos pavardėmis. Pastarosios paplitusios ir Kriaunų parapijoje ar netoli jos. Tokių asmenvardžių yra 104, t.y. 9,6%. Ir tarp jų pasitaiko nemaža mažybinių maloninių ar patroniminių priesagų vedinių, vėliau, matyt, netekusių šių priesagų. Tai liudija dabartinės para- pijoje bei netoli jos paplitusios pavardės, pvz.: Augustinas — Auguftinelis (2a, 25), Awgustinienas (2a, 51), Augustinonis (2a, 36), Baliūlis — Balulenas (2a, 8), Bražiūnas — Braziunelis (2a, 27), Daralénas — Daratenelis (2a, 3), Daunys — Downiunas (2a, 97), Driskius — Dryskiunas (2a, 148), Giréys — Girczelis (2a, 147), Karnééius — Karnaczun (2a, 59), Laūkis, Laukys — Law- kienas, Palivonas — Paliwonelif (2a, 20), Plepjs — Plepikas (2a, 153), Skardinskas — [kardynskielis (2a, 5), Staniūlis — [taniulelis (2a, 23), Strei- kus — Streykunas (2a, 59) ir t.t. Tokios asmenvardžių paralelės, be kita ko, liudija XVIII a. pradžioje tebevykusi Kriaunų parapijos pavardžių formavimąsi, galutinių jų lyčių nu- sistovėjimo raidą. Asmenvardžių, kurie turi tos pačios kilmės, bet skirtingos darybos atitik- menis tarp dabartinių pavardžių, užrašytų toliau nuo Kriaunų parapijos, yra 128 (t.y. 11,8%). | Asmenvardžių, kuriuos galima vadinti išnykusiais, antrojoje bažnytine- je knygoje yra 126 (t.y. 11,6%), pvz. (nekartojami jau minėti pirmojo šaltinio asmenvardžiai): Blefzkus (2a, 150), Blifzkus (2b, 133), Boni[zko (2a, 154), Brinczis (2a, 145), Buira (2a, 73), Buza (2a, 7), Dabunis (2a, 105), Derpskas (2a, 81), Dilawga (2a, 107), Eybudis (2a, 42), Gawza (2a, 149), Gerafzew[ki (9b, 136), Gibtaris (2a, 57), Gilo[zman (2a, 48), Kaparelis (2a, 22), Kasiaracki (2a, 71), Kazieponelis (2a, 73), Kiawrunas (2b, 129), 95 Kuikis (2b, 126), Kulaukis (2a, 60), Kuparis (2a, TT), Kupciunzyntis Ši 6), Medginelis (2a, 46), Midzgunas (2b, 110), Minginanis (2b, 131), Minkfztautis (2b, 137), Murklis (2a, 54), Mufzyra (2a, 163), Niawkie (2a, 41), Osmolfki (2a, 96), Pabaras (2a, 101), Pakercis (2a, 54), Pekariunas (2a, 70), Pielnikas (2a, 164), Plagie (2b, 122), Prowadziewicz (2b, 139), Purpsis (2a, 105), Pust- nikas (2a, 106), Reymelis (2a, 94), Rytmelis (2b, 135), Ruczkowski (2b, 136), Skykilda (2b, 117), Skirwunas (2a, 47), Smegis (2a, 52), Spiewakanas (2a, 47), Suwinfki (2a, 161), Szapowal (2a, 102), [zypelelis (2a, T), [ziurszulas (2a, 157), [zmey[zelis (2a, 147), Tiunozintis (2a, 90), Tokaldis (2b, 138), Wagniunas (2a, 1), Wayszwidelis (2a, 1), Wejbutis (2b, 118), Weykierys (2a, 25), Werbekas (2b, 131), Wiralelis (2a, 161), Wisdewas (2a, 24), Wiwulski (2a, 54), Zelasko (2a, 144), Zmekielis (2a, 106). 32 (t.y. 2,9%) antrojo šaltinio asmenvardžiai, kurių lytys labai neaiškios, nebuvo palyginti su dabartinėmis pavardėmis. Apibendrinamosios pastabos 1. Kriaunų parapijos dviejų bažnytinių knygų, rašytų 1676—1719 m., ant- roponimijos tyrimas liudija, kad šiuo laikotarpiu dvinaris vyrų įvardijimas yra tapęs norma. Iš 6800 abiejuose šaltiniuose minimų vyrų tik 40 įvardyti ne dviem asmenvardžiais. Pirmasis dvinario įvardijimo narys yra vardas. Šiuo metu vartojami tik krikščioniški vardai. Antrasis narys — pavardė ar kitas ją pakeitęs asmenvardis. Moterų įvardijimas buvo įvairesnis. Tai lėmė šaltinių, t.y. bažnytinių knygų, specifika. Jose, matyt, buvo priimtas tam tikras įrašo formulavimas. Todėl krikštijamų kūdikių motinos dažniausiai įvardytos tik krikšto vardu. Pirmojoje bažnytinėje knygoje taip užrašyta 75%, antrojoje — 83,96% moti- nų. Kiti jų įvardijimai yra dvinariai. | Dviem asmenvardžiais dažniausiai yra užrašytos krikšto motinos, o regist- ruojant santuoką — nuotakos ir liudininkės. Abiejose bažnytinėse knygose taip įvardyta apie 98% šių moterų. 2. Bažnytinių knygų asmenvardžių daryba liudija, kad vyrų asmenvar- džiai iš esmės niekuo nesiskiria nuo dabartinių pavardžių. Pasitaiko visos šiandien žinomos lietuviškos ir slaviškos patroniminės bei kitokios priesagos. Lietuviškų patroniminių priesagų -onis, -ūnas, -ėnas dažnumas abiejose bažnytinėse knygose rodo jų paplitimą kaip tik šiaurrytinėje Lietuvos dalyje. Tai, be kita ko, patvirtina ir ankstesnių tyrimų rezultatus®®. Neįprastai dažnos asmenvardžių mažybinės priesagos -elis, -ė, -ėlis, -ė. Tai, kad dauguma šių priesagų vedinių abiejuose šaltiniuose turi ir nepriesa- „inius atitikmenis, galėtų liudyti apie dar nepasibaigusį dalies šios parapijos pavardžių formavimąsi ar galutinių jų lyčių nusistovéjima. Moterų asmenvardžių daryba iš esmės skiriasi nuo dabartinių jų pavar- 39 pig. Maciejauskienė V. Lietuvių asmenvardžių priesagų paplitimas XVII a. 7 Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1977. T. 17. P. 159—168. 96 džių darybos. Šiandien visiškai nevartojamos slaviškos priesagos -ova, -ovna, kurios labai dažnos abiejose bažnytinėse knygose (kaip žinoma, vyrų asmen- vardžiai į dabartinę vartoseną "atsinešė" visus per kelis šimtmečius įgytus slaviškos darybos elementus). Bendrinėje kalboje nevartojamos i. dažnos abiejuose šaltiniuose lietuviš- kos priesagos -yčia, -ūčia bei kitos. Dabar jos žinomos tik tarmėse. Bažnytinėse knygose vartota lietuviška priesaga -ienė (ir labai retai -uvienė) sieja XVII—XVIII a. Kriaunų parapijos moterų asmenvardžių da- rybą su dabartine. Priesagų reikšmė, vartosena bei dažnumas rodo, kad ištekėjusių moterų (krikšto motinų, liudininkių) asmenvardžiai dažniau sudaromi su slaviškomis, o neištekėjusių (kūdikių motinų, kurios paprastai įvardijamos pagal tėvą, ir nuotakų) — su lietuviškomis priesagomis. Antrojoje bažnytinėje knygoje padažnėjusios slaviškos priesagos — vyrų asmenvardžių -sk- tipo, o moterų -ova. Tai greičiausiai liudija intensyvėjantį lietuvių asmenvardžių slavinimą. 3. Asmenvardžių kilniės tyrimas rodo, kad 44,44% pirmosios ir 40,38% antrosios bažnytinės knygos asmenvardžių yra lietuviškos kilmės. Tokių da- bartinių pavardžių, manoma, yra 3094. Tarp nelietuviškos kilmės asmenvardžių dažniausi yra susidarę iš krikšto vardų. Pirmojoje knygoje jie sudaro 21,55%, o antrojoje 25,06% visų skirtin- gų asmenvardžių. Kiti dažniausiai kilę iš įvairių slavų kalbų apeliatyvų. Tai 9,48% pirmojo ir 12,34% antrojo šaltinio asmenvardžių. | Dalies asmenvardžių kilmė yra neaiški arba įmanoma interpretuoti įvai- riai. 4. Lingvistinės, o dažniau, matyt, ekstralingvistinės aplinkybės lėmė as- menvardžių variantiškumą. Abiejuose šaltiniuose pasitaikiusių įvairių varian- tų aptarimas įtikinamai liudija šio reiškinio įtaką daugumos lietuvių pavar- džių lyčių autentiškumui. Tiesa, bažnytinių knygų specifika neleidžia tiksliai nustatyti, ar pateikti variantai tikrai atsiradę iš tų pačių bei tą patį asmenį įvardijančių asmenvardžių. Todėl vertinant variantų tyrimą nereikia išleisti iš akių ir tam tikros galimos paklaidos. 5. Bažnytinių knygų antroponimija liudija ir kai kuriuos lietuvių asmen- vardžių slavinimo šiuo laikotarpiu reiškinius. Atkreipia dėmesį įvairus fonetinis slavinimas. Tačiau jis nėra dėsningas. Varijuoja asmenvardžių lytys su galūnėmis ir be jų. Dalis ąsmenvardžių abie- juose šaltiniuose yra užrašyti be galūnių. Pasitaiko suslavintų lietuviškų pa- troniminių priesagų -ūnas, -onis, -aitis. Jos pakeistos -uniec, -anis ir -aniec, -oyc. Visas bažnytinių knygų antroponimijos kontekstas leido kai kuriuos šal- tinių asmenvardžius, turinčius priesagas -ovič, -evič ar su -sk-, vertinti kai- palyginti neseniai suslavintus, panaudojant minėtas priesagas. Be to, paste- bėta ir keliolika galimų slavinimo atvejų išverčiant asmenvardžių šaknis bei kamienus. 6. Palyginus abiejų bažnytinių knygų skirtingus asmenvardžius su dabar- tinėmis pavardėmis, matyti, kad pirmajame šaltinyje 56,3, % o antrajame, rašytame vėliau, 62,7% asmenvardžių turi tikslius atitikmenis tarp dabarti- 97 nių pavardžių. Vadinasi, dalis Kriaunų parapijoje XVII a. pabaigoje—XVIII a. pradžioje vartotų asmenvardžių jau galėjo būti virtę pavardėmis. Kiti tebuvo laikini, nepaveldimi ir dažnai, matyt, atspindėjo į bažnytines knygas patekusį neoficialųjį asmenų įvardijimą. Ypač tai pasakytina apie palyginti dažnus mažybinių maloninių priesagų -elis, -ė, -ėlis, -ė vedinius. Dalis as- menvardžių, vartotų aptariamuoju laikotarpiu, yra visiškai išnykę. Minėto "šaltinių asmenvardžių lyginimo su dabartinėmis pavardėmis rezultatai verčia daryti išvadą, kad XVII a. pabaigoje—XVIII a. pradžioje Kriaunų parapijo- je pavardžių formavimasis bei galutinis jų lyčių stabilizavimasis dar nebuvo pasibaigęs. DIE PERSONENNAMEN IN DER PFARREI VON KRIAUNOS Zusammenfassung Nach der Analyse der Antroponymie in zwei Kirchenbiichern von Kriaunos, geschrieben in den Jahren 1676 —1719, werden im Artikel folgende wichtigste Ergeb- nisse vorgelegt: 1. In dieser Periode ist die zweiglicdrige Benennung Norm geworden. In bei- den Quellen sind von 6800 Personen nur 40 Manner mit einem Namen benannt. Das erste Glied einer zweigliedrigen Benennung ist der Vorname, das zweite ist ein Familienname oder ein anderer jkn vertretender Personennamen. Die Frauenbenennung war vielfaltiger. Die Spezifik der Quellen, d.h. der Kir- chenbūcher, hat das bestimmt. Die Mūtter von Sauglingen sind mit einem Na- men, die Taufpatinnen mit zwei Personennamen aufgezeichnet. In den Registrie- rungseintragungen der EheschlieBung sind die Benennungen der Braute und der Zeugen zweigliedrig. 2. Die Bildung der Personennamen in den Kirchenbūchern zeugt davon, daš die mannlichen Personennamen sich wesentlich nicht von den heutigen Familiennamen unterscheiden. į ; Die Bildung der weiblichen Personennamen aber unterscheidet sich grundlegend von der gegenwartigen Bildung! der weiblichen Familiennamen. Heute werden die slawischen Suffixe -ova, -ovna ūberhaupt nicht mehr gebraucht, die in den bei- den Kirchenbūchern oft vorkommen. In der Standartsprache werden die oft in den Quellen vorkommenden litauischen Suffixe -yčia, -ūčia, -aičia u. a., die nur in den Dialekten bekannt sind, nicht mehr gebraucht. Das in den Kirchenbūchern gebrauchte litauische Suffix -iené (sehr selten -uvienė) verbindet die Bildung der weiblichen Personennamen des 17.—18. Jh. in der Pfarrei Kriaunos mit der Gegen- wart. 3. Die Untersuchung der Herkunft von Personennamen zeigt, daB 44,44% der Personennamen im 1. Buch und 40,38% im 2. Buch litauischer Herkunft ist. Zur Zeit gibt es etwa 30% solche Familiennamen. 4. Die linguistischen, oft auch extralinguistischen Grinde haben die Varibilitat der Personennamen bestimmt. Die in den beiden Quellen vorkommenden verschiede- nen Varianten haben, gewiB, eine bestimmte Wirkung auf der Authentizitat der Formen der meisten litauischen Familiennamen ausgeubt. 5. In den Kirchenbiichern sind manche Erscheinungen der Slawisierung der litauischen Personennamen zu bemerken. Bemerkenswert ist die verschiedene pho- netische Slawisierung. Sie ist aber nicht regelmaBig. Es variieren die Formen der Per- sonennamen mit und ohne Endungen. Es kommen slawisierte litauische patronymi- sche Suffixe -ūnas, -onis, -ulis vor. Si.’sind in -uniec, -anis oder -aniec, -oyc verwandelt. Der ganze anthroponymische Kontext der Kirchenbiichern erlaubt manche Per- sonennamen dieser Quellen mit den Su.fixen -ovič, -evič oder mit -sk- als unlangst slawisierte Namen zu betrachten. Es wurde einige Falle der Slawisierung der Namen 98 emerkt, wo die litauischen Wurzeln ūbersetzt wurden. 6. Beim Vergleich der verschiedenartigen Personennamen in beiden Kirchenbū- hern mit den Familiennamen der Gegenwart kann m n bemerken, dal 56,3% der ersonennamen in der 1. Quelle und 63,7% in der 2. Quelle genaue Entsprechun- en mit den gegenwirtigen Familiennamen haben. Daraus ist zu schlieBen, da so iel Personennamen in der Pfarrei von Kriaunos Ende des 17. Jh. und Anfang es 18. Jh. zu Familiennamen geworden sein konnten. Andere Personennamen aren provisorisch, nicht ererbt, die keine offizielle Benennung der Personen in den irchenbiichern darstellten. Folglich war die Formierung sowie die endgiiltige Sta- ilisierung der Formen der Familiennamen in dieser Zeit in der Pfarrei von Kriaunos och nicht abgeschlossen. 99