Kriaunų parapijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXII (1993) BALTŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI VITALIJA MACIEJAUSKIENĖ KRIAUNŲ PARAPIJOS XVII—XVIII a. ASMENVARDŽIAI Lietuvių istorinė antroponimija dar tik pradedama tirti1. Yra aptartas dvinario lietuvių įvardijimo formavimasis, nustatytas pavardės, svarbiausio to įvardijimo nario, atsiradimo laikas. Be to, jau yra panagrinėti kai kurie labai sudėtingos mūsų pavardžių stabilizacijos reiškiniai – pavardžių variantai, slavėjimas, patroniminių priesagų numetimas bei pan., bendriausi lietuvių pavardžių kilmės, moterų įvardijimo raidos bruožai. Tai buvo padaryta tiriant iš įvairių XIII—XVIII a. istorijos dokumentų surinktą antroponimiją, naudojant ją kaip vientisą, nedalomą visumą. To reikalavo ankstesnio darbo tikslas. Tačiau labai gausios ilgą laikotarpį apimančios medžiagos tyrimas leido padaryti nors ir nemažą, bet tik bendriausio pobūdžio išvadų, o neretai vien pastebėti vieną ar kitą reiškinį. Sukonkretinti (ar net pakoreguoti) jau padarytas išvadas ir išnagrinėti daugumą tų tik pastebėtų (ar visiškai naujų) problemų tegalima būtų ateityje atskirai tiriant konkrečių istorijos dokumentų antroponimiją. Tai turėtų būti bet kurios Lietuvos vietos konkrečių laikotarpių – vienus, kelerius ar daugiau metų – apimantis šaltinis: administracinio juridinio pobūdžio (dvarų, seniūnijų, dekanatų inventoriai, teismų aktų knygos ir t.t.), bažnytinis (parapijų krikšto, jungtuvių bei mirties registracijos knygos) ar kitoks. Tokie darbai, be kita ko, atskleistų įvairių Lietuvos vietų asmenvardžių darybos bei kilmės specifiką, konkrečių pavardžių ar jų variantų atsiradimo aplinkybes bei laiką, galbūt leistų patikslinti kai kurių dabartinių pavardžių lyčių autentiškumą, jų etimologijas ir t.t. Be to, kiekvienas toks tyrimas tikriausiai patvirtintų bei sukonkretintų, patikslintų bei papildytų tai, kas jau padaryta ir pasakyta tiriant istorinę lietuvių antroponimiją. Be Z.Zinkevičiaus monografijos2 bei M.Ramonienės disertacijos3, daugiau didesnių darbų, kuriuose būtų nagrinėjama konkretaus istorijos dokumento antroponimija, nėra. Taigi čia pateikiamas straipsnis turėtų papildyti jų sąrašą. Jame bus aptarta dviejų Kriaunų parapijos bažnytinių knygų (abi jos 1 Šios tematikos darbų apžvalgą žr.: Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas. V., 1991. P. 7-8. 2 Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika. V., 1977. 3 Р а м о н е н е М. Литовские фамилии конца XVIII в. Автореф. дисс. канд. филол. н. Вильнюс, 1987. 34 saugomos Kriaunų bažnyčios archyve) antroponimija4. Pirmojoje knygoje yra įrišti 1678—1691 m. krikšto ir 1679—1693 m. jungtuvių registracijos aktai. Knygos lapai buvo nenumeruoti. Išrašydamas asmenvardžius, juos sunumeravo Alf.Streikus. Kadangi truputį skiriasi krikšto bei jungtuvių registracijos įrašų metai, knygos lapai buvo sunumeruoti taip: 1678—1691 m. krikšto registracija nuo 1 iki 57 lapo, o 1679—1693 m. jungtuvių — vėl nuo 1 iki 20 lapo. Taigi visa pirmoji knyga yra 77 lapų. Iš jos išrašyta apie 6100 asmenų įvardijimų (iš krikšto registracijos dalies — 4880, iš jungtuvių — 1220). Antrojoje knygoje jau įrišti 1691—1719 m. krikšto ir 1696—1719 m. jungtuvių registracijos aktai. Šios knygos lapai sunumeruoti, iš viso jų 167 (nuo 1 iki 108 lapo — krikšto registracija, o 109—167 lapuose — jungtuvių). Iš jos išrašyta apie 9240 asmenų įvardijimų (iš krikšto registracijos dalies — 7960, iš jungtuvių — 1280). Abi Kriaunų parapijos knygos apima maždaug 40 metų laikotarpį (1678—1719 m.), iš jų išrašyta apie 15340 lietuvių įvardijimų. Svarbiausias straipsnio tikslas — panagrinėti šiuos įvardijimus, juos sudarančių asmenvardžių (ypač antrųjų) darybą bei kilmę; pasekti bent dalies asmenvardžių bei jų variantų atsiradimo kelius ir priežastis; aptarti šiuose šaltiniuose atsispindintį lietuvių asmenvardžių slavėjimą; nustatyti tik šių šaltinių (t. y. ir šios konkrečios vietos — Kriaunų parapijos) asmenvardžiams būdingus darybos, kilmės ar kt. bruožus; pateikti kuo daugiau teiginius iliustruojančios medžiagos. Jau buvo minėta, kad abiejose bažnytinėse knygose yra įrišti ir krikšto, ir jungtuvių registracijos aktai. Be to, net toje pačioje knygoje skiriasi šių aktų įrašų datos. Todėl pateikiant pavyzdžius pasirinktos tokios tiriamų Kriaunų parapijos šaltinių nuorodos: 1a — 1678—1691 m. krikšto registracijos knyga, 2a — 1691—1719 m. krikšto registracijos knyga, 1b — 1679—1693 m. jungtuvių registracijos knyga, 2b — 1696—1719 m. jungtuvių registracijos knyga. Po minėtų nuorodų rašomas kabelis ir lapo numeris, pvz.: Margarita Giegielova (1a, 19), Mathias Bartkus (2b, 137). Tai rodo, kad pirmasis įvardijimas yra 1678—1691 m. krikšto registracijos knygos 19-ajame lape, o antrasis 1696—1719 m. jungtuvių registracijos knygos 137-ajame lape ir t. t. Abi bažnytinės knygos, kaip įprasta tokio tipo šaltiniams, rašytos lotynų kalba. Matyti, kad buvo nusistovėjusi tam tikra krikšto bei jungtuvių registracijos įrašų formulė. Asmenvardžiai rašomi nevienodai: vardai — lotynų, o pavardės (ar jas pavadavę kiti asmenvardžiai) — lenkų kalba. Asmenų įvardijimas Tiriamų šaltinių įrašai daryti 1678—1719 m. Kaip liudija ankstesnė lietuvių istorinės antroponimijos analizė, XVII a. pabaigoje XVIII a. pradžioje jau nusistovėjęs dvinaris lietuvių įvardijimas bei susiformavusios dauguma 4 Asmenvardžius iš jų išrašė ir Lietuvių kalbos institutui pateikė Alfonsas Streikus, jau daug metų itin kruopščiai dirbantis šį darbą. 35 pavardžių. Tebevyksta tolesnis jų formavimasis bei sudėtinga stabilizacija, įvairuoja moterų įvardijimas. Kiekviename konkrečiame istorijos dokumente vartotas asmenų įvardijimas, be abejo, dažniausiai liudija ir bendrą to laikotarpio padėtį, ir specifinius, tik šiam dokumentui (ar šio tipo dokumentams) būdingus bruožus. Vyrų įvardijimas. Jis tiriamuose šaltiniuose akivaizdžiai patvirtina šiuo laikotarpiu nusistovėjusį dvinarį lietuvių įvardijimą. Abiejose bažnytinėse knygose minimi krikštijamų kūdikių tėvai, krikšto tėvai, jaunieji bei liudininkai užrašyti dviem asmenvardžiais, pvz.: Nicolai Abaris (1a, 6), Ioannis Adamenas (2a, 164), Georgius Adamonis (1a, 35), Mathias Aulus (1b, 11), Christoforus Augulis (2b, 137), Thomas Baiorelis (1b, 17), Matthei Balciunas (1a, 50), Michael Baltųzko (2b, 129), Mathias Bindorius (1b, 5), Pauli Blawgie (2a, 17), Iosephi Brazelis (1a, 38), Casimirus Diwelis (1a, 20), Iacobo Dobrega (1b, 11), Michael Eydynik (1b, 7), Bartholomeus Gaydelis (1b, 14), Stephanus Gaydis (2a, 92), Mattheus Garolis (2a, 7), Thomas Idas (1b, 11), Ioannes Jakubaytis (2a, 69), Samuel Iankowski (2a, 150), Georgius Kiszunas (1b, 18), Thomas Kulis (1b, 17), Iosephy Loszynski (1b, 18), Augustini Mikalanis (1a, 27), Andreas Narbut (2b, 117), Stephani Nonis (2a, 16), Casimirus Osmolski (2b, 119), Michael Raszkowski (1a, 41), Ambrosius Szykilda (2b, 121), Stanislaus Trilupis (2b, 125), Christophori Walukas (1a, 29), Stephano Wancewicz (2b, 119), Petrus Warekala (1b, 8), Stephanus Warmele (2b, 129), Michaelis Żabecki (1a, 40), Ambrosius Żegunis (1b, 10). Dviem asmenvardžiais dažniausiai įvardyti ir kiti šaltiniuose minimi asmenys — vienuoliai, kunigai, bažnyčios vizitatoriai, pvz.: David Baltutowicz (2a, 84), Petro Bonįzko (2b, 142), Casimirus Czaykowski (2b, 139), Marinus Montrymowicz (2a, 39), Petrus Pokolniewicz (1a, 18), Algirdus Roginski (1a, 15), Michael Puzyna (1b, 17), Nicolaus Zilinski (1a, 15), Ioannes Woronowicz (1b, 11). Nukrypimai nuo dvinar io vyrų įvardijimo labai reti. Iš daugiau kaip 6800 abe jose bažnytinėse knygose minimų vyrų ne dviem asmenvardžiais įvardyta tik 40 asmenų. Jie užrašyti tik vardu, pvz.: Bartholomeus (1a, 50; 2a, 72), Christophori (1a, 19), Ioanes (2a, 40), Casimiri (2a, 38), Petri (2a, 47), tik antruoju asmenvardžiu, pvz.: Blaugianas (1a, 1), dawnialis (1a, 1), Iurkiewicz (2a, 24), Iuszka (2a, 14), Kazup onas (2a, 10), Miežis (1a, 21), Pagiris (2a, 26), Raugas (1a, 4), Rudak (1a, 101), Spurgius (1a, 8), Urbanonas (2a, 2), Werszynski (2a, 106), Wisdewas (2a, 24), Żagielis (1a, 29), trimis asmenvardžiais — Ladis lai Casimiri Kimbar (1a, 40), Marcianum Dominicum Kofiaracki (2a, 49), Petrus Casimiro Bonįzko (2a, 158) (du vardai ir pavardė ar ją pavaduojantis asmenvardis), Adami Kalwis Garolis (2a, 11), Petri Cotynis Balulis (1a, 44), Ioannes Krasewicz Kozemiaka (1a, 44), Michaelis Ryndwid Mickiewicz (1a, 20) (vienas vardas ir du kiti asmenvardžiai), arba kaip kitaip, pvz.: Marci Latus alias Daronenas (1a, 47), Georgius Micunas alias Pilkis (2b, 142), Petro tan̨kunas alias Lala (2b, 114). Moterų įvardijimas. Jis įvairesnis nei vyrų, ir tai pirmiausia, matyt, lemia šaltinių, kuriuose moterys minimos bei užrašomos, specifika. Krikšto registracijos įraše paprastai minima krikštijamo kūdikio motina ir krikšto motina (krikštamotė). Jų įvardijimai skiriasi. Abiejose knygose, 36 kurių antroponimija čia nagrinėjama, krikštijamų kūdikių motinos dažniausiai užrašomos tik vardu, pvz.: Agatha (2a, 30), Barbara (1a, 43), Cecilia (2a, 8), Dorothea (2a, 6), Elisabetha (2a, 8), Gertrudis (1a, 47), Hedvigia (2a, 38), Helena (1a, 52), Juditha (2a, 6), Justina (2a, 27), Catharina (1a, 8), Constancia (2a, 40), Christina (1a, 53), Lucia (2a, 29), Magdalena (2a, 2), Margareta (1a, 18), Marina (1a, 54), Martha (2a, 2), Regina (2a, 6), Sophia (1a, 33). 1678–1691 m. krikšto registracijos knygoje iš maždaug 1200 motinų 900 (t.y. 75 %) užrašytos tik vardu. Dar dažnesnis toks įvardijimas 1691–1719 m. krikšto registracijos knygoje. Čia iš 973 minimų motinų tik vardu užrašytos net 817 (t.y. 83,96%). Nėra abejonės, kad tokį krikštijamų kūdikių motinų įvardijimą lėmė šiose bažnytinėse knygose vartota krikšto registracijos įrašo formulė, tam tikros nusistovėjusios taisyklės. Tačiau neaišku, kodėl ne visada buvo jų paisoma, nes pirmojoje knygoje 25%, o antrojoje apie 16% motinų įvardytos kitaip. Beveik be išimčių tai dvinarai įvardijimai, pvz.: Catharina Bernatowa (1a, 22), Marianna Buteykiowa (2a, 161), Catharina Dudaycia (1a, 21), Catharina Girunaycia (2a, 70), Elizabeth Kaparicia (1a, 25), Anna Kurkleticzia (2a, 145), Catharina Pagiricia (2a, 146), Agnetis Strakicie (2a, 62), Anna Szełkowna (2a, 143), Anna Szyrwin/ka (1a, 20), Anna Gieczewska (2a, 46), Dorothea Ujelena (1a, 20). Vienintelė krikštijamo kūdikio motina užrašyta keturiais asmenvardžiais – Catharina Helena Fitingofowna Kimbarowa (1a, 40). Krikšto motinos, minimos krikšto registracijos įrašuose, ir nuotakos bei moterys liudininkės, užrašomos registruojant santuoką, dažniausiai yra įvardijamos dviem asmenvardžiais, pvz.: Christyna Augulicia (1b, 8), Anna Balciunaycie (2b, 123), Elisabetha Balciunowa (1a, 50), Christina Buywanaycia (2b, 110), Hedwigis Czębatorunowa (1a, 46), Sophia Degutycia (1b, 11), Agnes Dudazienciowa (1a, 40), Agneta Eydinikaycie (2b, 120), Catharina Giegielicia (2b, 122), Raina Jakubaytycia (2a, 71), Anaſtalia Iaſiulowa (1a, 10), Magdalena Ioczėnia (2a, 86), Sophia Iokubon(i)owa (1a, 44), Marianna Iurewiczowna (2a, 96), Christina Kalwricia (2a, 70), Anna Kierdeykjowa (1a, 32), Marina Klisionicia (1b, 17), Marianna Losinska (2a, 47), Elisabeth Materucia (2a, 85), Żophia Meyłowa (1a, 20), Anna Minska (2a, 4), Anna Moniotycia (1a, 24), Catharina Murzowa (1a, 21), Eleno Narbutaycia (2b, 127), Zofia Nawikaycia (1a, 1), Cecilia Paſausiowa (1a, 45), Elisabetha Pilkiowa (2b, 131), Anna Ramonaycia (1b, 18), Agneta Rymoniene (1b, 12), Christina Staſzukaycia (1a, 1), Anna Stankiewiczowa (2b, 135), Anaſtaſia Szerznikowa (1a, 22), Elisabetha ſzesielgicia (1b, 14), Marianna Tarwidayczia (2b, 136), Dorothea Tryłtupaycie (1a, 31), Elisabetha Uldukicia (2b, 110), Marina Wenazindziowa (1a, 51). 1678–1691 m. krikšto registracijos knygoje iš 1230 minimų krikštamočių dviem asmenvardžiais įvardytos 1206 (t.y. 98,04%), 1691–1719 m. krikšto registracijos knygoje – iš 1799 taip įvardytos 1766 (t.y. 98,16%). Panaši situacija ir abiejose jungtuvių registracijos knygose. 1696–1719 m. iš 290 nuotakų 283 (t.y. 97,58%) užrašytos dviem asmenvardžiais, o iš 92 moterų liudininkių – 90 (t.y. 97,82%). 1679–1693 m. iš 320 nuotakų 312 (t.y. 37 97,5%) įvardijimai yra dvinarai. Ši statistika akivaizdžiai liudija, kad kitokie krikštamočių, nuotakų bei moterų liudininkių įvardijimai tiriamo­se Kriaunų parapijos bažnytinėse kny­gose yra labai reti. Tai užrašymai tik vardu, pvz.: Anastazia (2a, 41), Elisabetha (2a, 13), Catharina (2a, 81), Mariana (2a, 42), tik antruoju asmenvardžiu, pvz.: Narbutowa (2a, 25), Puteykaycia (2b, 112), trimis asmenvardžiais, pvz.: Mariana Abarucz­a Turkowa (2a, 150), Elisabeth Dilicia Paberziowa (2a, 74), Christina Eydinikaycia Mikalowa (2a, 74), Elisabetha Gigielowa Kowalowa (2a, 24), Christina Mateikucia Budrowa (1a, 88), Catharina Narkuycie Iociowa (2a, 65), Cristina Stanuleni Utdukowa (2b, 133), Christina Sżimkaycie Adamaniowa, ar kaip kitaip, pvz.: Elisabetha Gigielowa uxor Casimiri Gigielis (2a, 32), Sophia uxor Petri Skwirbunas (2a, 39), Catharina Bartoszunowa vidua Malarzowa (1b, 8), Marina Bobrowska vidua Eydynikowa (1b, 18), Magdalena Isakowiczowa alias Alexandrowa Kotlarzowa (2a, 58), Margaritha Iasianowa alias Brodawckiczia (2b, 137), Anna Iozayczia alias Bertfajuniczia (2b, 140). Kitoks įvardijimas. Jis vartojamas 1691–1719 m. krikšto registraci­jos knygoje. Čia krikštijamų kūdikių tėvas ir motina palyginti dažnai (apie 800 atvejų iš 1760) paminimi bei užrašomi kartu. Tai atrodo taip: Petri et Christina Adamani (51)5, Christophori et Christina Baierelis (64), Stanislaj et Elisabet Balčiūnas (104), Georgius et Marianna Baltuszka (83), Casimiri et Agnetis Bartoszewicz (106), Georgius et Elisabetha Berniunas (57), Simonis et Elisabetha Brawszka (57), Ioannis et Edvigis Burdynski (99), Ioannis et Edvigis Dalbagas (90), Christophori et Martha Dawenis (86), Iacobi et Elisabetha Diewelis (79), Iosephi et Edvigis Dinda (69), Ioannis et Elisabeth Gienis (91), Agatha et Philippus Isakowicz (53), Iosephi et Magdalena Iocis (49), Alexandri et Anna Kibilda (103), Georgius et Margaritha Kukutis (56), Cristina et Iosephi Kukhletis (52), Stephani et Anna Laukis (60), Ioannis et Ana Matiekus (155), Iacobi et Christina Mezginąs (49), Stanislai et Anna Murma (78), Michaelis et Hedvigis Narbutis (62), Iosephi et Elisabeth Pagiris (91), Nicolai et Felicianą Pakalnis (83), Iosephi et Elisabeth Podzius (89), Iosephi et Elisabeth Rudak (91), Cajimiri et Hedvigis Skirbun (161), Ioannis et Agnetis Strungis (51), Casimiri et Elisabetha Szwedas (57), Ioannis et Agnetis Taloczka (64), Iosephi et Elisabeth Ufelis (82), Stefani et Anna Warialis (97), Iacobi et Elisabeth Wekieris (75), Stanislai et Helena Zuklis (54). Tokie šio tipo įvardijimai yra dažniausi. Kaip matyti, pirmiausia užrašomas kūdikio tėvo vardas, po to jungtuku et prijungiamas motinos vardas ir užrašomas antrasis asmenvardis, kuris šiuo laikotarpiu dažniausiai jau gali būti vadinamas pavarde. Pasitaiko atvejų (tiesa, jie palyginti reti), kai tarp tėvo ir motinos vardo jungtukas et nerašomas, pvz.: Georgius Anna Baiaras (47), Ioannis Zofia Brazunas (86), Stanislaus Elisabeth Dziukis (88), Christofori Eve Ianuszakayties, Petri Margaritha Iasanis (47), Stephani Anna Laukis 5 Kadangi visi pavyzdžiai iš 2a šaltinio, skliaustuose pateikiamas tik lapo nu­meris. 38 (47), Petrus Zofia Murka (86), Stanislai Marianna Pagiris (49), Ioannis Eva Pakalnis (86), Ioannes Anna Uselis (85). Vertinant šiuos įvardijimus (ir su jungtuku et, ir be jo), atkreipia dėmesį du dalykai: 1) kad atskirti vyrų dvinarijų įvardijimų asmenvardžiai, tarp jų įterpiant kūdikio motinos vardą ir 2) kad taip elgiantis nepateikiama vyro antrojo asmenvardžio daugiskaitos forma, kuri rodytų bendrą abiejų tėvų (šeimos) pavardę. Todėl priimtinesni atrodo tokie bendri krikštijamo kūdikio tėvų įvardijimai, kai pirmiausia užrašomas motinos vardas, o po to jungtuku et jungiami abu tėvo asmenvardžiai, pvz.: Cristina et Petri Adamonis (151), Elisabetha et Stanislai Awilus (149), Marianna et Andrea Baltakis (151), Cristina et Casimiri Brazūnas (152), Cristina et Mathia Kizunas (149), Catharina et Christophori Kiżzanis (108), Agatha et Iosephi Miežis (108), Sophia et Iacobi Mikšzis (149), Elisabetha et Ioannis Pasaulis (108), Hedvigis et Casimiri Skirbunas (154), Marianna et Iosephi Streykus (151), Marianna et Iosephi Szlekas (152), Elena et Georgij Trylupis (154). Taip lyg ir nuosekliau išlaikoma šio tipo dokumentams įprasta asmenų įvardijimo specifika – krikštijamų kūdikių motinas užrašyti tik vardu, o tėvus dviem asmenvardžiais. Tačiau tokie įvardijimai taip pat reti (jų yra tik apie 30 iš minėtų 800). Be to, pasitaikantys krikšto registracijos įrašai, kuriuose greičiausiai minimi tie patys asmenys⁶, kartais lyg ir ”atitaiso” pastaruosius įvardijimus, pakeisdami juos anksčiau aptartaisiais, pvz.: Sophia et Mathia Brazelis (149), bet Mathia et Sophia Braželis (155), Sophia et Christophori Iuſzka (150), bet Christophori et Sophia Iuszka (89), Marianna et Petri Laſzas (151), bet Petri et Marianna Laſzas (160), Magdalena et Casimiri Masta (152), bet Casimiri et Magdalena Masta (159), Anna et Petri Putra (152), bet Petri et Anna Putra (163). Kitokie bendri abiejų krikštijamo kūdikio tėvų įvardijimai tėra pavieniai, pvz.: Ioannes Anna (85) (tik vardai), Casimiri et Anna (150) (vardai, sujungti jungtuku et), Casimiri et Marianna Iociowa (60) (tėvo tik vardas, po kurio jungtuku et prijungti du motinos asmenvardžiai) ir Matthia et Regina filaykis et Galsarucia (74) (pirmiausia abiejų tėvų vardai, o po jų ir antrieji asmenvardžiai, sujungti jungtuku et). Asmenvardžių daryba Čia bus aptarta tik antrųjų dvinario įvardijimo asmenvardžių daryba (pir- mieji, kaip buvo matyti, be išimties krikšto vardai). Vyrų bei moterų asmenvardžiai nagrinėjami atskirai. Vyrų asmenvardžiai. Kaip jau buvo minėta, ilgesnio laikotarpio bažnytinėse knygose tas pats asmuo gali būti minimas keletą kartų – krikštijami keli to paties tėvo vaikai, tas pats žmogus būna ne vieno kūdikio krikštatėvis 6 Bažnytinėse, ypač krikšto registracijos, knygose, kuriose įrišti keliolikos ar daugiau metų įrašai, tie patys asmenys (krikštijamo kūdikio tėvai, krikšto tėvas bei motina) gali būti minimi keletą kartų. Tiesa, galimas ir atsitiktinis vardų bei antrųjų asmenvardžių sutapimas. 39 arba liudininkas ne vienose, o keliose jungtuvėse. Tad ir dalis vyrų įvardijančių asmenvardžių šaltinyje gali būti užrašyta kelis ar net daugiau kartų. Antra vertus, net ir skirtingi asmenys gali turėti tuos pačius asmenvardžius (pavardes), atsiradusius bei paplitusius vienoje ar kitoje vietoje, šiuo atveju – Kriaunų parapijoje. Juk daugumos dabartinių mūsų pavardžių, kurias turi po keletą, keliolika ar daugiau lietuvių šeimų, paplitimo plotas būna gana apibrėžtas. Pasikartojantys antrieji asmenvardžiai (ypač įvardijantys tą patį asmenį) trukdytų susidaryti kiek galima tikslesnį jų darybos vaizdą. O jis svarbus dėl įvairių priežasčių – parodo konkrečios Lietuvos vietos asmenvardžių (pavardžių) darybos bruožus, atspindi konkretaus laikotarpio lietuvių asmenvardžių specifiką, jį galima palyginti su bendru dabartinių mūsų pavardžių darybos kontekstu ir pan. Todėl buvo atrinkti tik skirtingi7 pirmosios bei antrosios bažnytinės knygos antrieji asmenvardžiai, kurie ir bus čia aptarti. Pirmojoje knygoje (1678–1691 m. krikšto ir 1679–1693 m. jungtuvių registracija) rasti 1044 skirtingi asmenvardžiai. Jie suskirstyti į dvi grupes: 1) asmenvardžiai su lietuviškomis (-aitis, -ūnas, -onis, -ėnas) bei slaviškomis (-ovičius, -evičius) patroniminėmis priesagomis, su mažybinėmis maloninėmis priesagomis (-elis, -ė; -ėlis, -ė ir kt.) bei su vadinamosiomis -sk- tipo priesagomis (-ovskis, -evskis, -skis, -inskis ir kt.); 2) asmenvardžiai be šių priesagų. Tai, aišku, sąlyginis, tyrinėtojo pasirinktas skirstymas, kurį, be kita ko, lemia ir tyrimo tikslai. Pirmoji grupė gausesnė. Joje 604 (t.y. 57,8%), o antrojoje 440 (t.y. 42,14%) asmenvardžių. Daugiausia pirmosios grupės asmenvardžių (279) turi lietuviškas ar slaviškas patronimines priesagas. Asmenvardžiai su jomis čia pateikiami priesagų dažnumo tvarka: -ūnas — 92 asmenvardžiai (tai sudaro 8,81% visų šios bažnytinės knygos antrųjų asmenvardžių), pvz.: Abraitūnas8 (1a, 15), Aleziūnas (1a, 26), Abiazūnas (1a, 3), Andreiūnas (1b, 6), Balčiūnas (1b, 6), Bartajūnas (1a, 20), Belčiūnas (1a, 31), Berčiūnas (1a, 41), Bermūnas (1b, 10), Braziūnas (1a, 28), Butkun (1a, 8), Czabatorūnas (1b, 7), Dalkūnas (1a, 25), Dziemincūnas (1b, 9), Elosūnas (1a, 43), Gadžiūnas (1b, 11), Griciūnas (1b, 1), Grigalūnas (1a, 9), Iankūnas (1b, 13), Iozūnas (1a, 11), Kawolūnas (1a, 57), Kiszūnas (1b, 18), Krauciūnas (1a, 8), Krysiūnas (1b, 17), Kwilūnas (1a, 5), Macieūnas (1a, 18), Maciūnas (1a, 23), Matiejūnas (1b, 2), Matieku-nas (1a, 3), Matyjosūnas (1b, 12), Meytūnas (1b, 2), Miciūnas (1a, 45), ⁷ Sąvoka skirtingas asmenvardis, kai kalbama apie istorinę antroponimiją, yra šiek tiek reliatyvi. Daugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, ar tai skirtingas asmenvardis, ar tik to paties variantas (grafinis, su kitokia galūne ar priesaga ir pan.). Taigi tam tikra paklaida neišvengiama, ir to nereikia pamiršti, vertinant tyrimo rezultatus. ⁸ Aptarus ir palyginti gausiai paliustravus asmenų įvardijimą bei konstatavus, kad akivaizdžiai vyrauja asmenų užrašymas dviem asmenvardžiais, atrodė netikslinga čia rašyti juos abu. Pateikiami tik antrieji asmenvardžiai. 40 Mikaloiunas (1a, 33), Morkunas (1a, 48), Paciunas (1b, 2), Pocziunas (1a, 12), Podziunas (1a, 37), Rymkunas (1b, 2), Skiburnas (1a, 31), Stankunas (1a, 38), Stasiunas (1b, 18), Stafzkuna (1a, 21), Steikunas (1a, 22), Szimelunas (1a, 10), Waycielunas (1a, 24), Wayk-iunas (1a, 14), Waytekunas (1b, 6), Walenczunas (1b, 12), Weykniun (1b, 7), Wilunas (1a, 12); -onis — 90 asmenvardžių (t.y. 8,62% visų antrųjų šaltinio asmenvardžių), pvz.: Adomonis (1a, 46), Baltaszanis (1b, 14), Balulonis (1a, 55), Bernatonis (1a, 15), Baytwardanies (1a, 11), Buteykonis (1a, 34), Cieponis (1b, 16), Ciesiulonis (1b, 17), Gaydzonis (1a, 42), Gasparonis (1a, 55), Girczonis (1a, 31), Grygonis (1a, 1), Gudonis (1a, 25), Igonis (1b, 7), Indmonis (1a, 27), Iwananis (1b, 5), Iakubonis (1a, 49), Iakulonis (1a, 23), Ianonis (1a, 5), Ianulonis (1b, 10), Iasonis (1a, 52), Iafjulonis (1b, 5), Ionelonis (1b, 18), Iozoponis (1a, 55), Iurgionis (1a, 43), Kli̇jzanis (1a, 9), Laurymonis (1a, 26), Lawronis (1b, 17), Lukanis (1a, 10), Martynonis (1b, 14), Matulonis (1a, 43), Melnikonis (1b, 16), Mikalonis (1a, 43), Motusonis (1b, 20), Palulanis (1a, 10), Paulukanis (1b, 2), Pcrzkonis (1a, 57), Pawlanis (1a, 5), Petranis (1a, 7), Piworonis (1b, 14), Rukanis (1a, 20), Stanionis (1a, 40), Staniflawonis (1a, 26), Staniulonis (1b, 7), Stapulonis (1b, 20), Stasionis (1b, 10), Stafukanis (1a, 6), Stasiulonis (1b, 13), Szymonis (1a, 32), Udelonis (1a, 46), Urbononis (1a, 27), Wayciulonis (1b, 13), Waytunis (1a, 2), Walukunis (1b, 2), Walulonis (1a, 41), Wenclawan (1a, 10), Zebronis (1b, 16), Zygmanis (1b, 1); -evičius — 39 asmenvardžių (t.y. 3,73%), pvz.: Balukiewicz (1b, 16), Bartoszewicz (1a, 30), Blazewicz (1a, 28), Budniewicz (1b, 2), Budrewicz (1a, 19), Butkiewicz (1b, 2), Dycewicz (1a, 45), Dziukiewicz (1a, 22), Garniewicz (1a, 10), Gigielewicz (1a, 5), Gryncewicz (1a, 43), Ianuszkiewicz (1a, 5), Iateykiewicz (1a, 22), Losiewicz (1a, 40), Lukajzewicz (1a, 9), Mickiewicz (1a, 2), Minkiewicz (1a, 46), Miszkiewicz (1b, 20), Pielewicz (1a, 8), Pokahiewicz (1a, 39), Putrewicz (1a, 39), Rodziewicz (1a, 37), Rosiewicz (1a, 26), Rudziewicz (1a, 56), Stapewicz (1a, 39), Stęykiewicz (1a, 46), Trasewicz (1b, 9), Tumaszewicz (1a, 39), Wasilewicz (1a, 43), Wencewicz (1a, 43); -enas — 28 asmenvardžiai (t.y. 2,68%), pvz.: Azienas (1a, 31), Balutėnas (1a, 54), Barzdenas (1a, 7), Cielunas (1b, 12), Dantenas (1a, 56), Iozupenas (1b, 10), Iurgienas (1a, 34), Kieltenas (1a, 22), Kluwenas (1b, 14), Kucenas (1b, 15), Latwenas (1b, 13), Macziutenas (1a, 27), Mastenas (1a, 5), Ožienas (1a, 31), Simonenes (1a, 33), Sywenas (1a, 3), Staniulenas (1a, 39), Szymelenas (1b, 11), Szmelენas (1a, 27), Trumpenas (1a, 55), Tumnenas (1b, 4), Urbोनenas (1a, 46), Wayciulenas (1a, 32), Warkalenas (1b, 11), Warkienas (1b, 6), Zalenas (1b, 12); -ovičius (-avičius) — 18 asmenvardžių (t.y. 1,72%), pvz.: Aleksandrowicz (1a, 9), Arnawicz (1a, 18), Dafzkowicz (1a, 46), Dubowicz (1b, 5), Eframowicz (1a, 18), Fiedorowicz (1a, 47), Hrehopowicz (1a, 12), Isakowicz (1a, 19), Iarnuszkowicz (1a, 46), Laurynowicz (1a, 25), Lenkowicz (1a, 37), Linkowicz (1a, 25), Ufowicz (1a, 13), Woytowiz (1b, 9); -aitis — 12 asmenvardžių (t.y. 1,14%), pvz.: Adamaytis (1a, 23), Boieykaytis (1b, 7), Giedroyc (1a, 20), Iakubaitis (1a, 7), Ianufzkaytis (1a, 10), Iokubaytis (1a, 43), Ioni zzkaytis (1a, 44), Meylukaytis (1a, 26), Minaytis (1a, 20), Tyjunaytis (1a, 50). 41 Kaip matyti, tarp lietuviškų bei slaviškų patroniminių priesagų įtikinamai vyrauja lietuviškos -ūnas, -onis. Kita antrųjų asmenvardžių grupelė yra su vadinamosiomis mažybinėmis maloninėmis (deminutyvinėmis) priesagomis, kurios, sudarydamos asmenvardžius, gali turėti ir patroniminę reikšmę. Atkreipia dėmesį labai nevienodas šių priesagų dažnumas. Pasitaikė tik 16 asmenvardžių (t.y. 1,53%) su priesaga -(i)ulis, pvz.: Augulis (1a, 8), Auszkulis (1b, 4), Bafjulis (1a, 9), Bruzgulis (1b, 14), Didžiulis (1a, 49), Dudulis (1b, 14), Garulis (1a, 44), Gigulis (1a, 6), Magnulius (1a, 57), Manulis (1a, 6), Mikulis (1a, 22), Nagulis (1b, 2), Podzilis (1a, 41), [tarkulis (1a, 13), Walu̇lis (1a, 27), tik po 10 (t.y. po 0,95%) su priesagomis -(i)ukas, -utis, pvz.: Ianukas (1b, 16), Lekukas (1a, 43), Miſukas (1b, 12), Paulukas (1b, 12), Podziukas (1a, 26), Čibutis (1a, 5), Eybutis (1a, 19), Kilutis (1b, 3), Makutis (1b, 15), Palutis (1a, 22), Raugutis (1a, 6), Ubutis (1a,15), Walutis (1b, 8). Tačiau labai dažnos yra deminutyvinės priesagos -ėlis, -ė, -ėlis, -ė. Jų vedinių pirmojoje bažnytinėje knygoje surasta apie 209, ir tai sudaro apie 20% visų skirtingų antrųjų asmenvardžių. Šiek tiek dažnesnė yra priesaga -elis, -ė - 123 asmenvardžiai (11, 78%), pvz.: Banelis (1a, 31), Barzelis (1b, 5), Berczelis (1a, 33), Biczcelis (1b, 5), Bizdelis (1a, 25), Blaugiete (1a, 12), Blauzdelis (1a, 41), Blewogieta (1a, 20), Brawżkialo (1b, 7), Brazelis (1a, 28), Burbiela (1a, 8), Czermelis (1a, 54), Dagiga (1a, 2), didelis (1b, 4), Diewelis (1a, 56), dygiala (1a, 3), Dylelis (1a, 55), Dyrdele (1a, 49), Drusnelis (1b, 3), Dudete (1a, 8), Dziawgi̇ela (1a, 56), Dziugielis (1a, 10), Gaydelis (1a, 14), Gałwelis (1a, 57), Gaucielis (1a, 11), Gigelis (1a, 39), Grustelis (1a, 34), Grusnelis (1b, 3), Gudelis (1a, 15), Idelis (1a, 52), Iakiela (1a, 30), Iocielis (1a, 46), Iurkiala (1a, 33), Iurżiale (1a, 13), Kalnelis (1a, 9), Kawktelis (1a, 25), Kirwelis (1b, 5), Krapelis (1b, 2), Krugielis (1a, 28), Kulelis (1a, 39), Kumpelis (1b, 10), Kuprelis (1a, 54), Laszelis (1a, 36), Laukiele (1b, 2), Lelelis (1a, 57), Losielis (1a, 2), Marygelis (1a, 48), Meytelis (1a, 54), Mierkelis (1b, 5), Mieżelis (1a, 35), Mingielis (1b, 8), Mukiela (1a, 39), Murkiela (1a, 29), Murmete (1b, 2), Nakiata (1a, 21), Ozelis (1a, 43), Paknelis (1a, 10), Plikielis (1a, 52), Podżelis (1a, 51), Pukielis (1a, 39), Purpela (1b, 12), Raugielis (1a, 14), Rogielis (1a, 5), Rukielis (1a, 23), Ruksztela (1b, 18), Sniegielis (1a, 41), Stanelis (1a, 23), Styrmele (1a, 5), Strungielis (1a, 41), Swierelis (1a, 37), [zypelis (1b, 18), Szlakielis (1a, 1), Turkielis (1a, 21), Uselis (1a, 49), Waynelis (1a, 45), Warnele (1a, 9), Werksnelis (1a, 34), Werſzelis (1a, 45), Witelis (1b, 12), Wilkielis (1a, 11), Żilelis (1a, 47), Zuktelis (1a, 25). Įdomu tai, kad tarp antrųjų šaltinio asmenvardžių yra daugumos šių priesagos -elis, -ė vedinių atitikmenys be priesagų, pvz.: Bercis (1a, 1), Bizdis (1a, 25), Blauģie (1a, 6), Blauzdius (1a, 28), Brawszka (1b, 17), Dygia (1a, 23), Dylis (1a, 38), Dyrda (1a, 23), Duda (1a, 45), Gaydis (1a, 37), Gaucżys (1a, 4), Gudas (1a, 26), Idas (1a, 30), Iocis (1a, 26), Kawkie (1a, 52), Krupas (1b, 2), Krugas (1a, 52), Kulias (1a, 44), Meytas (1a, 44), Mierkis (1a, 49), Miezis (1a, 7), Murka (1a, 36), Murma (1a, 29), nakas (1a, 2), Podżius (1a, 48), Purpa (1a, 13), Raugas (1a, 14), Rukas (1a, 10), [niegis (1a, 31), [tyrma (1a, 34), Strungis (1a, 49), Swieris (1a, 4), [żakas (1a, 54), Turkas (1a, 7), Warna (1a, 8), Wernis (1a, 13), Wilas (1a, 6), Wilkas (1a, 28), Żylis (1a, 42 30), Žuklis (1a, 52). 86 (t.y. 8,23%) asmenvardžiai turi priesagą -ėlis, -ė, pvz.: Ayswirdelis (1a, 33), Bagdonelis (1b, 5), Baionelis (1a, 44), Balciunelis (1a, 12), Baltakelis (1b, 19), Bermetelis (1b, 5), Berunkielis (1a, 53), Bielunelis (1a, 44), Bradeselis (1a, 30), Cipiekielis (1a, 46), Ciupikielis (1b, 6), Ciwunelis (1a, 48), Czepikielis (1a, 31), Cziupikielis (1b, 5), Dabragiete (1a, 24), Degutelis (1a, 47), Didziagalwelis (1b, 19), Dudnikielis (1a, 33), Fiederelis (1a, 28), Gaczunelis (1b, 7), Ganotelis (1a, 32), Gawenelis (1a, 15), Gotinelis (1a, 8), Grabawskielis (1a, 50), Igawnelis (1a, 23), Ilkunelis (1b, 2), Iankunelis (1a, 40), Iawgunelis (1a, 25), Jawidelis (1a, 21), Katinelis (1a, 15), Kazamiekielis (1b, 19), Kiesyelis (1a, 40), Kirdeykielis (1a, 30), Kijunelis (1a, 22), Krysiunelis (1a, 47), Kryszapelis (1b, 18), Kubakielis (1a, 7), Kudretelis (1a, 25), Kurkletelis (1a, 54), Licunelis (1a, 28), Ligumiszkelis (1a, 49), Maciunelis (1a, 18), Markunelis (1a, 55), Melnikielis (1b, 20), Miciunelis (1a, 8), Muczymelis (1a, 51), Narbutelis (1a, 54), Narwidelis (1b, 11), Nawikielis (1a, 35), Pagirelis (1a, 47), Petranelis (1a, 5), Petrikielis (1a, 42), Piwonelis (1a, 35), Powawanelis (1a, 5), Jakalelis (1b, 4), Sargunelis (1a, 11), jpiewakielis (1b, 1), Jtakunelis (1b, 15), Jtankunelis (1b, 15), Stasiunelis (1b, 18), Jzafzutelis (1a, 28), Jzesztokielis (1b, 17), Jzyleykielis (1a, 39), Tyiunelis (1a, 32), Uszkurelis (1a, 15), Walukelis (1a, 39), Wigienielis (1a, 5), Wilniszkielis (1a, 55), Wirbabelis (1b, 4), Wowerelis (1a, 24), Zameytelis (1a, 1), Zemaytelis (1a, 14), Żygnelis (1a, 49). Dauguma asmenvardžių, iš kurių yra priesagos -ėlis, -ė vediniai, taip pat užrašyti šaltinyje, pvz.: Ayswirdis (1a, 33), Baioras (1a, 49), Balciunas (1a, 7), Baltakis (1a, 26), Bernatas (1b, 4), Bielunas (1a, 44), Brede (1a, 22), Cipikis (1a, 32), Ciupikis (1a, 13), Dabrega (1b, 14), Degutis (1a, 55), Didziagalwis (1b, 19), Dobraga (1a, 28), Dudnikas (1b, 3), Garolis (1a, 54), Gawenas (1a, 23), Gotynis (1a, 19), Grabowfki (1b, 6), Igawnis (1a, 56), Iankunas (1b, 13), Katinas (1a, 24), Kazamiekas (1b, 13), Kiesilis (1a, 36), Kirdeykis (1a, 11), Kijunas (1a, 27), Krysiunas (1a, 37), Kudanas (1a, 15), Kurkletis (1a, 8), Ligumiszckis (1b, 15), Maciunas (1a, 23), Miciunas (1a, 45), Muczynis (1a, 42), Narbut (1a, 24), Narwidis (1a, 40), Nawikas (1a, 51), Pagiris (1a, 29), Petramis (1a, 7), Petrikas (1a, 20), Sargunas (1b, 12), Spiewokas (1a, 34), Stankunas (1a, 38), Stasiunas (1b, 18), Szyteyka (1a, 41), Uszkiris (1a, 26), Walukas (1a, 50), Wigianis (1a, 20), Wilniszkis (1b, 21), Wirbakas (1a, 27), Woweris (1a, 30), Zameytis (1a, 1), Żemaitis (1a, 11), Żugunis (1a, 50). Kaip matyti, dalis jų jau turi vienokią ar kitokią priesagą (dažniau – -ūnas, rečiau – -onis, -auskas, -ukas, -utis ar pan.). Tiesa, pasitaiko, kad ir kitų priesagų vediniai turi šaltinyje bepriesaginius atitikmenis, pvz.: Bielunas (1a, 44) – Bielus (1b, 16), Blazeiunas (1a, 3) – Blazey (1a, 3), Butkun (1a, 8) – Butkus (1a, 25), Czabatorunas (1b, 7) – Czabataris (1a, 2), Dewinciunas (1a, 8) – Dewincius (1a, 48), Meytunas (1b, 2) – Meytas (1a, 44), Podziunas (1a, 37) – Podzius (1a, 48), Winckunas (1a, 38) – Winckus (1a, 10); Gaydzonis (1a, 42) – Gaydis (1a, 37), Girczonis (1a, 31) – Girczij (1a, 13), Kljjzunis (1a, 9), – Kliszyis (1a, 40), Melnikonis (1b, 16) – Mielnik (1a, 7), Stanionis (1a, 40) – Stanis (1a, 33), Walukanis (1b, 2) – Walukas (1a, 50), Walulonis (1a, 41) – Walulis (1a, 43 27); Budniewicz (1b, 2) – Budnis (1a, 11), Budrewicz (1a, 19) – Budris (1a, 10), Gigelewicz (1a, 5) – Gigelis (1a, 39), Putrewicz (1a, 39) – Putra (1a, 29); Starkulis (1a, 13) – Starkus (1b, 16); Warkalenas (1b, 11) – Warkalis (1b, 14) ir pan. Tačiau tokie atvejai nėra dažni. Dalis čia aptariamų pirmosios grupės asmenvardžių turi vadinamąsias -sk- tipo priesagas. Jos yra slaviškos kilmės. Nuo anksčiau minėtų lietuviškų bei slaviškų priesagų jos skiriasi tuo, kad buvo labai retos intensyviausio lietuvių pavardžių formavimosi laikotarpiu, t.y. XVI–XVII a. Taigi asmenvardžiai su jomis dažniausiai liudija galutinio mūsų pavardžių stabilizavimosi procesus — slavinimą, variantų atsiradimą, aišku, ir skolinimą bei pan. Pirmojoje bažnytinėje knygoje tokių asmenvardžių yra 75 (t.y. 7,18%), pvz.: Bardinſki (1a, 10), Belczynski (1a, 57), Bielicki (1b, 6), Blinski (1a, 32), Budnickas (1a, 2), Burdinſki (1a, 14), Ciemiewſki (1a, 7), Czigunski (1b, 5), Czomſki (1a, 5), Daczewſki (1a, 8), Gąsiewski (1a, 51), Gerulski (1a, 50), Girulski (1a, 29), Grabowſki (1b, 6), Gulbinſki (1a, 54), Gurſki (1a, 5), Iablonſki (1a, 11), Iaczewski (1a, 1), Ianowski (1b, 7), Kibickas (1a, 55), Kiersnowski (1a, 33), Kloſinski (1b, 2), Koszynski (1b, 15), Kowalewski (1b, 12), Kropiwnicki (1a, 27), Kuszewski (1a, 37), Labecki (1b, 6), Laszewſki (1b, 6), Laudanski (1b, 7), Lazowſki (1a, 20), Ligucki (1b, 20), Lipski (1a, 24), Loszynski (1a, 44), Lupickas (1b, 6), Maranowski (1a, 53), Maſalſki (1a, 20), Michalowſki (1a, 20), Narkowski (1a, 33), Naszlanski (1a, 53), Piotrowſki (1b, 21), Pukniawſkis (1a, 23), Raszkowski (1a, 44), Rybalſki (1a, 3), Sadowſki (1a, 22), Skarbinſki (1b, 4), Skardynski (1a, 46), Stawski (1a, 45), Swietorzecki (1a, 20), Szelęgowski (1a, 23), Szymanowski (1a, 45), Szywinſki (1a, 20), Wierzbicki (1a, 54), Woronecki (1a, 41), Żabecki (1a, 50), Zablocki (1a, 2), Zylinſki (1a, 10). Dalis nagrinėjamų asmenvardžių (440, t.y. 42,14%) neturi nė vienos iš minėtų priesagų. Kai kurie jų jau buvo pateikti, nurodant vienos ar kitos priesagos vedinio bepriesaginius atitikmenis. Štai dar pluostelis tokių asmenvardžių: Abanus (1a, 32), Alksnis (1a, 48), Apvałkunis (1b, 16), Aulus (1a, 55), Baltrakis (1a, 21), Baltuźka (1a, 2), Barzda (1a, 36), Bitinas (1a, 28), Bucza (1a, 42), Burbulas (1a, 56), Buta (1a, 33), Buza (1a, 47), Cizius (1a, 41), Daynis (1b, 19), Darda (1b, 12), Dawevnis (1a, 6), Deksnis (1b, 14), Dykis (1b, 8), Dirzis (1a, 9), Drevinikas (1b, 5), Drifkus (1a, 8), Dukis (1a, 26), Gayzius (1b, 4), Galinis (1a, 37), Gaurus (1a, 5), Geywenis (1a, 51), Genis (1a, 34), Gilis (1a, 38), Gurklis (1a, 47), Iagminas (1a, 36), Iodeykis (1a, 2), Iodgalwis (1b, 15), Iodis (1a, 13), Iodkalnis (1a, 11), Jowidis (1a, 29), Iaknas (1a, 25), Iuſzka (1a, 28), Kadaras (1a, 5), Kibilda (1a, 19), Kibinkle (1a, 56), Kimbar (1a, 2), Kirka (1a, 24), Kiukis (1a, 15), Kliszyż (1a, 40), Kurmis (1b, 13), Lapienie (1a, 11), Likas (1a, 6), Luksza (1a, 37), Mackun (1a, 11), Malekus (1a, 50), Medźginis (1a, 52), Murza (1a, 30), Narwayśis (1a, 49), Oſteyko (1a, 21), Paberzis (1a, 12), Pazausis (1a, 32), Pilkis (1a, 48), Pimpe (1a, 54), Plonis (1b, 14), Raystinis (1a, 40), Repſzys (1a, 29), Sakapilwis (1a, 10), Syrwidis (1a, 25), Smaltis (1a, 7), Switpa (1a, 31), Szafna (1a, 24), Szarmuksznis (1a, 27), Wayszunids (1a, 47), Zwirblis (1a, 50). 44 Antrojoje bažnytinėje knygoje (1691—1719 m. krikšto ir 1696—1719 m. jungtuvių registracija) surasta 1077 skirtingi antrieji dvinarió įvardijimo asmenvardžiai. Patronimines, mažybines bei malonines ar -sk- tipo slaviškas priesagas turi 613 (t.y. 56,91%) asmenvardžių. Be minėtų priesagų yra 464 (t.y. 43,08%) asmenvardžiai. Ir čia pirmojoje grupėje dažniausi yra asmenvardžiai su lietuviškomis ar slaviškomis patroniminėmis priesagomis. Jas pagal produktyvumą galima išdėstyti tokia eilės tvarka: -ūnas — kaip ir pirmojoje bažnytinėje knygoje, 92 asmenvardžiai (tai sudaro 8,54% visų aptariamų), pvz.:9: Alesiūn (2a, 40), Alkunas (2a, 102), Ambrozeiunas (2a, 23), Baltrunas (2a, 48), Biczkūnas (2a, 62), Brazieūnas (2b, 123), Dowziūnas (2a, 97), Dryškiūnas (2a, 148), Galjūnas (2b, 165), Giriūnas (2a, 25), Ičiūnas (2b, 122), Lutkūnas (2a, 98), Karmacžun (2a, 59), Kallrunas (2a, 36), Kiawrunas (2b, 129), Kuslūnas (2b, 129), Lazieūnas (2a, 43), Lukafziūnas (2a, 147), Maskaliūnas (2a, 165), Mickūnas (2b, 111), Minkūnas (2b, 118), Mijūnas (2a, 105), Narkūnas (2a, 91), Paliūnas (2b, 139), Pekariūnas (2a, 70), Petrafzūnas (2a, 159), Rymdziūnas (2a, 153), [kuirbūnas (2a, 29), [taczkūnas (2a, 11), Starkūnas (2b, 141), [tolorūnas (2a, 6), Streybūnas (2a, 59), [žymkūnas (2a, 148), Unciūnas (2b, 115), Undrūnas (2a, 156), Wąciūnas (2a, 99), Weynūnas (2a, 158), Werebiejūnas (2a, 152), Winckūnas (2b, 142); -onis — 68 asmenvardžiai (t.y. 6,31%), pvz.: Augustinonis (2a, 36), Bucianis (2b, 142), Gacionis (2a, 8), Gaydėlonis (2b, 123), Iozanis (2b, 119), Iu[zkanis (2a, 143), Kayrianis (2a, 157), Kasparanis (2a, 100), Keyranis (2a, 165), Kimelanis (2b, 133), Maczianis (2a, 148), Mingienanis (2a, 154), Mi[jikanis (2b, 136), Plikionis (2a, 57), Putranis (2b, 120), Simanis (2a, 71), Stalulonis (2a, 24), Tumonis (2b, 115); -ėnas — 48 asmenvardžiai (t.y. 4,45%), pvz.: Adamenas (2a, 42), Awgustinienas (2a, 51), Bicenas (2a, 164), Digienas (2a, 69). Drudenas (2a, 13), Gasparenas (2b, 117), Gotienas (2a, 43), Ionuienas (2a, 147), Kaziu-lenas (2a, 165), Kugienas (2b, 117), Kw apenas (2a, 107), Law kienas (2a, 27), Matutėnas (2a, 17), Mek[zėnas (2a, 144), Mikienas (2a, 52), Motusen as (2a, 34), Petrulenas (2a, 13), Pintenas (2a, 157), Plikienas (2a, 53), Simelenas (2a, 74), Simulenas (2b, 118), [tanistenas (2a, 8), Szymulenas (2a, 57), Szukienas (2a, 74), Tawrulenas (2b, 113), Ubagienas (2b, 115), Walulenas (2a, 21), Winclawenas (2a, 65), Zūlenas (2a, 64), Žuklenas (2b, 133), Zwerblenas (2a, 74); -evičius — 41 asmenvardis (t.y. 3,8%), pvz.: Ali[jskiewicz (2a, 58), Ambroze wicz (2a, 162), Andruszkiewicz (2a, 68), Bankiewicz (2a, 99), Danielewicz (2a, 27), Dylewicz (2a, 105), Iuniewicz (2a, 151), Iu[z]kiewicz (2a, 162), Karko 9 Atsižvelgiant į tai, kad dalis asmenvardžių antrojoje bažnytinėje knygoje kartojasi (juk šaltinis yra tos pačios vietos, tik kitų metų), čia jų pateikiama šiek tiek mažiau, stengiantis atrinkti anksčiau nepateiktus ar pirmojoje knygoje neužrašytus. 45 zewicz (2a, 106), Keyrewicz (2a, 145), Lenkiewicz (2a, 17), Mackiewicz (2a, 39), Markiewicz (2a, 86), Matiaszewicz (2b, 125), Matuſewicz (2a, 103), Naruſewicz (2a, 95), Paſzkiewicz (2a, 157), Prowadźiewicz (2b, 139), Stackiewicz (2b, 140), Stanbiewicz (2a, 100), Stałkiewicz (2b, 139), Szymkiewicz (2a, 41), Trakieniewicz (2a, 146), Wancewicz (2a, 22), Wazgilewicz (2a, 77), Woytkiewicz (2b, 139); -ovičius — 15 asmenvardžių (t.y. 1,39%), pvz.: Bogdanowicz (2a, 93), Gudanowicz (2a, 106), Iaſudowicz (2a, 58), Karpowicz (2a, 166), Kodłubowicz (2a, 92), Korkozowicz (2a, 100), Pawłowicz (2a, 144), Roponowicz (2a, 31), Jabutowicz (2a, 8), Sadowicz (2a, 104), Stefanowicz (2a, 156), Urbanowicz (2a, 156); -aitės — 8 asmenvardžiai (t.y. 0,74%), pvz.: Bajaraytis (2a, 102), Giedraytis (2a, 8). Palyginus su pirmosios knygos asmenvardžiais matyti, kad antrojoje dažnesnė lietuviška patroniminė priesaga -ėnas (po -inas, -onis), o retesnė slaviška priesaga -evičius (po -enas). Asmenvardžių su mažybinėmis bei maloninėmis priesagomis antrojoje knygoje šiek tiek mažiau (jų yra 213, o pirmojoje buvo 245). Ir čia retos priesagos -utis (17 asmenvardžių, t.y. 1,5%), pvz.: Balutis (2a, 72), Iakubutis (2b, 119), Ianuſkutis (2a, 105), Ionutis (2a, 35), Kiesſutis (2a, 52), Pelutis (2a, 59), Pumputis (2a, 165), Seybutis (2a, 84), Włutis, -(-)ulis (12 asmenvardžių, t.y. 1,11%), pvz.: Balūlis (2b, 135), Kierſulis (2a, 40), Kilulis (2a, 81), Rymźulis (2b, 113), ſziukſtulis (2a, 166), -(-)ukas (10 asmenvardžių, t.y. 0,92%), pvz.: Eydūkas (2a, 67), Ianiukas (2a, 39), Ioniukas (2b, 138), Stasiukas (2a, 56), Walukas (2a, 45). Dažniausios šio tipo priesagos, kaip ir pirmojoje knygoje, yra -elis, -ė, -ėlis, -ė (iš viso 174 asmenvardžiai, kurie sudaro 16,2% visų aptariamų). Priesaga -elis, -ė turi 107 asmenvardžiai (9,93%), pvz.: Azielis (2a, 90), Bikale (2a, 81), Briedelis (2a, 165), Dapkelis (2b, 138), Dirzelis (2a, 50), Druczkeles (2b, 134), Gawele (2a, 75), Gilelis (2b, 129), Girczelis (2a, 147), Kabułelis (2a, 35), Kietelis (2b, 112), Kurmėlis (2a, 103), Lauciele (2a, 54), Margėlis (2a, 7), Marmele (2a, 90), Mazielis (2a, 24), Meſzkiele (2a, 98), Mikzelis (2a, 38), Murzeła (2a, 21), Pilkielis (2a, 4), Ragielis (2a, 31), Rymetis (2a, 6), ſinkieta (2a, 26), Skirelis (2a, 162), Staſzelis (2a, 164), ſtrokielis (2a, 7), Szwenelis (2a, 93), Wirzelis (2a, 65), Zmekelis (2a, 106). Šaltinyje yra ir daugumos šių asmenvardžių atitikmenys be priesagos -ėlis, -ė, pvz.: Azis (2a, 86), Dapkus (2a, 152), Dyrzis (2a, 36), Gilis (2b, 135), Girczis (2a, 152), Kietis (2a, 55), Kurmis (2a, 105), Mikſzis (2a, 99), Pilkis (2a, 143), ſinka (1a, 77), ſkirre (2b, 123), ſtałzus (2a, 5), ſtrokas (2a, 30), Szpedas (2a, 70), Wirzis (2a, 102), Zmekas (2a, 6). Retesni yra priesagos -ėlis, -ė vediniai. Jų skaičiuota 67 (t.y. 6,22%), pvz.: Augufſinelis (2a, 25), Baſorelis (2a, 12), Bielunelis (2a, 8), Brodaselis (2a, 97), Brazūnelis (2a, 27), Davatanelis (2a, 3), Dathunelis (2a, 11), Dervėnelis (2a, 22), Dudulelis (2a, 1), Iwanellis (2a, 99), Iozupelis (2b, 134), Kaparelis (2a, 22), Kibickielis (2a, 17), Kibildela (2b, 110), Matulonelis (2b, 128), Medginelis (2a, 46), Mikalonelis (2a, 35), Palwonelſ (2a, 20), Podziunelis (2a, 1), Rudokielis (2b, 110), Sapiegėta (2a, 26), ſkardynskielis (2a, 46 5), Stanunelis (2a, 150), Starkunelis (2a, 44), Stepanelis (2a, 165), Szastakielis (2b, 128a), zepetelis (2a, 39), zymonelis (2a, 26), Twerionelis (2b, 111), Urbanelis (2a, 56), Wayszwidelis (2a, 1), Wederelis (2a, 6), Wirzelis (2a, 161), Żybotelis (2a, 1). Šie asmenvardžiai yra padaryti iš įvairių, neretai jau kitą priesagą turėjusių asmenvardžių, kurių dauguma taip pat užrašyti šaltinyje, pvz.: Augustinas (2a, 68), Bielunas (2a, 18), Bradesis (2a, 77), Brazūnas (2a, 148), Darėnas (2a, 12), Datiūnas (2a, 33), Derwinis (2a, 91), Iwan (2a, 83), Kaparis (2a, 147), Kibickas (2a, 7), Kibūda (2a, 58), Matulonis (2a, 8), Medžinas (2a, 17), Mikalonis (2a, 148), Paliwanas (2a, 145), Podzianas (2a, 59), Rudokas (2a, 40), [apiega (2a, 34), Skardinſkas (2b, 138), Szostak (2a, 99), zepetis (2a, 30), zymonis (2a, 39), Twerionis (2a, 150), Waysuwidis (2a, 20), Wederas (2b, 138), Zibalis (2a, 43). Įdomu tai, kad priesaga -ėlis, -ė dedama ne tik prie patronimininių (-ūnas, -ontis, -ėnas) ar -sk- tipo priesagų, bet ir prie kitų mažybinių maloninių priesagų vedinių, pvz.: Giegelelis (2a, 43) – Giegielis (2a, 68), Idelelis (2a, 32) – Idelis (2a, 7) – Idas (2a, 17); Ionukėlis (2a, 26) – Ionukas (2b, 109), Stasiukėlis (2a, 67) – Stasiukas (2a, 56), Uldukėlis (2a, 56) – Uldukas (2a, 92), Uldukis (2a, 99), Walukėlis (2a, 3) – Walukas (2a, 45); Kukutėlis (2a, 44) – Kukutis (2a, 158). Antrajame šaltinyje pastebimai padažnėja asmenvardžių su slaviskos kilmės -sk- tipo priesagomis. Čia jų rasta 122, t.y. 11,32% (pirmojoje knygoje jie sudarė 7,18% visų antrųjų asmenvardžių). Dauguma jų pirmojoje bažnytinėje knygoje užrašyti nebuvo, pvz.: Amalicki (2a, 151), Balczewski (2b, 132), Baranowſki (2a, 152), Bażyński (2a, 1), Bielinſki (2a, 93), Borkowſki (2a, 164), Borowſki (2a, 163), Buchowiecki (2b, 109), Buſzynſki (2b, 136), Cbbarowski (2a, 82), Cymbarowſki (2a, 96), Czytawski (2a, 86), Cizewski (2a, 65), Dąbrowski (2a, 74), Derpskas (2a, 81), Dylewſki (2b, 139), Dolinſki (2a, 164), Gadźaikowski (2a, 46), Gayzonowski (2a, 2), Gerażewſki (2b, 136), Gigielewski (2a, 80), Grodicki (2a, 40), Gutowſki (2a, 159), Iwanowski (2a, 45), Iankowſki (2a, 155), Ianuszkowski (2a, 77), Iuſkowſki (2a, 95), Kaknowſki (2a, 103), Kamińſki (2a, 144), Karwacki (2b, 140), Kasiaracki (2a, 71), Kazławski (2a, 26), Kyanowski (2a, 107), Klimanſki (2a, 150), Kozłowski (2a, 43), Kriwickas (2a, 77), Kulicki (2a, 41), Laskowſki (2a, 108), Lipicki (2a, 91), Lisowski (2a, 155), Maciejewſki (2b, 133), Maiewski (2a, 76), Maſilewſki (2a, 144), Mikołajewski (2a, 32), Myſzkowſki (2b, 139), Osmolſki (2a, 96), Oſtrowski (2a, 17), Pacewski (2a, 2), Petrulski (2b, 113), Pokubinſki (2a, 163), Przegalinski (2a, 22), Puczyński (2a, 89), Radkowski (2a, 1), Rapkowſki (2b, 130), Rewkowſki (2a, 159), Roginski (2a, 11), Rogożynſki (2a, 166), Romanowski (2a, 46), Ruczkowski (2b, 136), Rudnicki (2a, 167), Sarnowſki (2b, 136), Skardinſkis (2a, 83), Skrupski (2a, 90), Sokołowſki (2a, 40), Suwinſki (2a, 161), Szablatowſki (2a, 146), Szabanſki (2a, 150), ſzakalinski (2a, 163), ſzakalowski (2a, 31), Saydowſki (2a, 103), Szpakowſki (2b, 122), Waſilewſki (2a, 153), Wercinski (2a, 32), Werzynſki (2a, 99), Werynſki (2a, 159), Witkowſki (2a, 155), Wiwulski (2a, 54), Woyciechowski (2b, 139), Woynowſki (2a, 157), Wolſki (2a, 166), Wroblewſki (2a, 153), Żukowſki (2b, 139). Asmenvardžiai be čia aptartų priesagų antrojoje bažnytinėje knygoje įvairūs. Dalis jų jau buvo pateikta. Štai dar pluoštelis: Araminas (2a, 165), 47 Armota (2a, 85), Armanas (2a, 145), Aukštolis (2b, 127), Aukštakaikis (2a, 43), Bajoras (2a, 59), Baris (2a, 42), Bartkus (2b, 137), Braufška (2a, 3), Budris (2a, 57), Butėkis (2b, 125), Czelkis (2b, 130), Czernius (2a, 97), Dagilis (2a, 147), Danis (2a, 159), Dulkie (2a, 147), Dziukis (2a, 40), Gindvilis (2a, 157), Iarmota (2a, 5), Kibirkštis (2a, 150), kiekštas (2a, 45), Kirdeykis (2a, 34), Kizys (2a, 86), Kizkis (2b, 130), Kugauda (2b, 135), Kulbaka (2a, 95), Kundrotas (2a, 77), Kupčiunžytis (2a, 6), Kuzma (2b, 134), Kvederas (2b, 130), Mikas (2a, 46), Mikšdas (2a, 155), Mozeyko (2a, 56), Murka (2a, 4), Murklis (2a, 54), Namaiuszka (2a, 149), Niauwkie (2a, 41), Pabaras (2a, 101), Pakalnis (2a, 70), Pilwis (2a, 101), Prujas (2a, 149), Puknius (2a, 81), Putra (2a, 3), Ramanas (2b, 111), Rudakis (2b, 134), Ruzgas (2a, 146), Skrsa (2a, 98), Skutas (2a, 156), Sniegis (2a, 101), Sroga (2a, 2), Styrna (2a, 32), Suwilus (2a, 101), Łapalas (2a, 98), Jęszttokas (2a, 32), Jznurszkutas (2a, 157), Tarunidis (2b, 136), Tylwikas (2a, 92), Tributis (2a, 55), Trumpa (2a, 15), Weybutis (2b, 118), Wowenius (2a, 159), Žylis (2a, 28), Žiogas (2a, 10), Zwieglis (2a, 98). Motery asmenvardžiai. Jie aptariami šiek tiek kitaip nei vyrų. Visų pirma, neatrodė tikslinga ar reikalinga atrinkti ir suskaičiuoti skirtingus moterų asmenvardžius, nes dauguma jų sudaryti iš šaltiniuose užrašytų vyrų asmenvardžių. Be to, atskirai čia bus nagrinėjama ne pirmosios ir antrosios bažnytinės knygos, o abiejų krikšto registracijos ir abiejų jungtuvių registracijos knygų moterų asmenvardžių daryba. Taip elgiamasi, norint atkreipti dėmesį į nevienodo turinio (krikšto ir jungtuvių registracija) šaltiniuose pastebėtus moterų asmenvardžių darybos skirtumus. 1678—1691 m. ir 1691—1719 m. krikšto registracijos knygose yra minimos krikštijamų kūdikių motinos bei krikšto motinos. Aptariant jų įvardijimą buvo pasakyta, kad kūdikių motinos dažniausiai užrašomos tik vardu. Dvinarių įvardijimų abiejuose šaltiniuose yra tik 456 (iš 2990!). Taigi tiek pat yra ir antrųjų moterų asmenvardžių, kurie sudaryti su įvairiomis priesagomis. Čia jos pateikiamos dažnumo tvarka: -aičia (-ayčia, -ayčie, -ayczia). Su šia lietuviškos kilmės priesaga sudaryti 143 moterų įvardijimų antrieji asmenvardžiai (t.y. 31,35%), pvz.: Adamaycia (1a, 19), Aukszłakaycia (1a, 20), Atwłukaycie (2a, 70), Bairaycia (2a, 73), Balčiunaycia (1a, 26), Baranayczia (2a, 44), Bernotaycia (1a, 27), Bielunaycia (1a, 18), Braufzkayczia (2a, 146), Buynaycia (1a, 22), Burdynjkaycia (1a, 21), Ciepaycie (2a, 69), Dabragaycia (1a, 26), Digaycie (2a, 68), Dudaycia (1a, 21), Dudnikaycia (1a, 24), Gaydaycia (1a, 18), Gawenaycia (1a, 26), Girunaycia (2a, 70), Gudaycia (1a, 25), Idaycia (1a, 27), Lagminayczia (2a, 167), Iakłubaycia (1a, 23), Iakubaytaycia (1a, 25), Iufzkayczia (2a, 156), Ianukaycia (1a, 26), Ianufzkaycia (1a, 37), Iowidoycia (1a, 24), Kaspartanaycia (1a, 22), Katinaycie (1a, 25), Kazimierkaycia (1a, 23), Kaziemekayczia (2a, 143), Kazupaycia (1a, 20), Kibildaycia (1a, 26), Kiebinkaycia (2a, 148), Kielaycia (1a, 26), Kiszaycia (2a, 71), Kruszynaycia (1a, 23), Kupnaycia (1a, 26), Kurklietayczia (2a, 156), Lapeykaycia (2a, 72), Lapienaycia (1a, 23), Laszaycia (2a, 165), Ligumijkaycia (1a, 23), Lingunaycia (1a, 27), Lupeykayczia (2a, 165), Magitlaycia (2a, 147), Maftenaycia (1a, 24), Matioszaycia (1a, 27), Meld aycia (2a, 42), Melnikaycia (1a, 26), Meſzkaycia (1a, 21), Muralayczia (2a, 156), Murm aycia (1a, 27), Namajusz kaycia (2a, 146), Nowihaycia (1a, 27), 48 Plepikayczia (2a, 144), Putrayczia (2a, 164), Romanayce (1a, 23), Rawgaycie (2a, 70), Sapiegayczia (2a, 144), Satkunaycia (2a, 147), Skiraycia (1a, 24), Jafunkaycia (1a, 26), Stafkunaycia (1a, 26), Stymayczia (2a, 165), Stragaycia (1a, 24), Szarkaycia (1a, 18), Szykildaycia (1a, 23), Szyleykayczia (2a, 146), Szipayczia (2a, 143), Szlakaycia (1a, 27), Szwedaycie (2a, 73), Szwiłpaycia (1a, 23), Udukaycia (2a, 71), Urbanaycia (1a, 23), Walłunagayczia (2a, 165), Walukaycie (2a, 45), Warnaycie (2a, 71), Ziamaytaycia (1a, 21), Ziogaycia (1a, 25), Zmekaycia (1a, 25). -yčia (-icia, -ycia, -icie, -iczia). Su šia priesaga sudaryti 137 asmenvardžiai (t.y. 30,04%), pvz.: Adamanicia (1a, 24), Baiaricie (2a, 69), Balciunicie (2a, 69), Bartaszkiecia (1a, 26), Bawblicia (2a, 76), Bawkfzycia (1a, 26), Bizdycia (1a, 25), Blaugiczia (2a, 143), Brodawliczia (2a, 165), Brazicia (1a, 25), Bredejicia (1a, 23), Briedycia (1a, 26), Czelkicia (1a, 21), Dayniczia (2a, 163), Dewelicia (1a, 27), Dykicia (1a, 24), Dilicia (2a, 69), Dulkiczia (2a, 167), Dziukicia (1a, 27), Gaydycia (1a, 19), Garoliczia (2a, 148), Giegielicie (2a, 71), Gienicia (1a, 21), Ginduliczia (2a, 145), Jakubayticia (2a, 71), Jamycia (1a, 18), Janulicia (1a, 23), Jarmolicia (2a, 72), Juciczia (2a, 164), Turycia (1a, 23), Kabakszticia (2a, 71), Kalviczia (2a, 165), Kaparicia (1a, 25), Karwelicia (1a, 25), Kawfzeliczia (2a, 165), Kiericia (2a, 73), Klisicia (2a, 68), Krugielicia (1a, 28), Kurkleticzia (2a, 145), Lalicia (2a, 72), Laszycia (1a, 19), Maniulicia (1a, 24), Mazelicia (1a, 26), Meszkanagie (2a, 72), Miezicie (2a, 69), Miloticia (1a, 23), Muralicia (1a, 22), Muselicia (1a, 20), Narwoyszycie (2a, 67), Nemeyfczia (2a, 143), Niaukliczia (2a, 146), Paberzicia (1a, 28), Pagiricia (2a, 146), Pakulniczia (2a, 160), Plapiczia (2a, 143), Plikicia (1a, 28), Pocicia (1a, 28), Puriufzkiczia (2a, 167), Rayaliczia (1a, 12), Raplicia (1a, 18), Raugycia (1a, 25), Rudakicia (1a, 27), Rufnycie (1a, 27), Jargunicia (1a, 25), Sarkania (1a, 28), Srogiczia (2a, 145), Styrmicia (1a, 24), Strakicie (2a, 69), Strangicia (1a, 26), fzakaliczia (2a, 144), fzarkiczia (2a, 166), fzeleykiczia (1a, 24), fzermukszniczia (2a, 42), Tataricia (1a, 25), Turkicia (1a, 28), Ufelicia (2a, 72), Warebieicia (1a, 23), Warkalicia (2a, 73), Warnicia (1a, 22), Werdynf kicia (1a, 28), Wersielicia (2a, 71), Vihuticzia (1a, 12), Zaliczia (2a, 148), Zybalicia (1a, 27), Zukiczia (2a, 156). -ova. Tai slaviška priesaga, vartojama sudaryti ištekėjusių moterų asmenvardžiams (pavardėms) iš vyro pavardės (ar kito asmenvardžio). Su ja yra 108 asmenvardžiai (t.y. 23,68%), pvz.: Baybakowa (1a, 22), Bernatowa (1a, 22), Bielunowa (1a, 25), Bizdowa (1a, 21), Bizdunowa (1a, 26), Brodawkowa (1a, 27), Buteykiowa (2a, 44), Czyzowa (1a, 28), Daratenowa (1a, 22), Datkunowa (1a, 19), Dilowa (1a, 20), Dirudowa (1a, 19), Dudowa (1a, 20), Garalowa (1a, 42), Girciowa (1a, 25), Grygowa (1a, 21), Gruflowa (1a, 22), Idowa (1a, 19), Janowa (1a, 8), Jagminowa (1a, 26), Janukowa (1a, 26), Jozepbowiczowa (1a, 19), Jufniowa (1a, 21), Juszkowa (1a, 19), Kibitowa (1a, 20), Kirkowa (1a, 20), Kifzunowa (1a, 28), Klufowa (1a, 21), Kotlarzowa (1a, 27), Kupciunowa (1a, 20), Kurklowa (1a, 22), Lowczkowa (1a, 27), Maniulowa (1a, 27), Mateykowa (1a, 21), Matuzowa (1a, 20), Meyłowa (1a, 23), Meylukowa (1a, 24), Mieziówna (1a, 19), Miniatowa (1a, 28), Murzowa (1a, 20), Nowikowa (1a, 28), Ozelowa (1a, 26), Pafausiowa (1a, 23), Petrikowa (1a, 21), Plapowa (1a, 23), Plepikowa (1a, 27), Plikianowa (1a, 20), Puteykiowa (1a, 27), Raugowa 49 (1a, 27), Reymontowa (2a, 167), Ridikowa (1a, 22), Rymelowa (1a, 20), Romanowa (1a, 21), Rudkowa (1a, 26), Rukowa (1a, 22), Stankanna (1a, 20), Stasiakowa (2a, 156), Sznelowa (1a, 27), Tołzłowa (1a, 21), Tokłoczowa (1a, 21), Ulukowa (1a, 21), Warkolowa (2a, 45), Warminowa (1a, 19), Wingielowa (1a, 27), Zwirblowa (1a, 19). -ovna – taip pat slaviškos kilmės priesaga, vartojama sudaryti neįsteikėjusių moterų asmenvardžiams iš tėvo vardo, pavardės ar kito asmenvardžio. Su ja sudaryti 34 asmenvardžiai (7,45%), pvz.: Andreiówna (1a, 24), Aziowna (1a, 11), Buczunowna (2a, 166), Butkiewiczowna (2a, 166), Butlerowna (1a, 21), Dawgilowna (2a, 41), Federowna (2a, 148), Gadziunayciowna (1a, 3), Galiniowna (1a, 19), Ianufzowna (1a, 28), Iodowna (1a, 24), Mateykowna (2a, 41), Meńnikayciowna (1a, 49), Micinowna (1a, 4), Miedziowna (1a, 22), Narbutowna (2a, 144), Pawłunczowna (1a, 49), Pietkiewiczowna (2a, 147), Romanowiczowna (1a, 26), Rudakowna (2a, 69), Stasiunowna (1a, 18), Suripowna (1a, 22), Szeļkowna (2a, 143). -(i)ūčia (-učia, -ucżia, -ucie) – lietuviška priesaga. Su ja sudaryta 19 (t.y. 4,16%) moterų asmenvardžių, pvz.: Bindorucia (2a, 45), Czabatorucia (1a, 24), Eliafutcia (1a, 25), Kiełielucia (1a, 24), Kreypucia (1a, 25), Krysiucia (1a, 21), Kwilucia (2a, 145), Matiekucia (2a, 143), Meyłucia (2a, 143), Podziucia (2a, 167), Pułtniucia (2a, 144), Skirdziucia (1a, 26), Styrrniucia (1a, 26), Wayciucie (2a, 68). 7 asmenvardžiai (1,53%) turi -ski- tipo priesagas. Jie pakeitus galūnę sudaryti iš atitinkamų vyrų (tėvo ar vyro) asmenvardžių, pvz.: Dobrow[s]ka (2a, 148), Gieczewska (2a, 46), Ljoucka (1a, 24), Mociejew[s]ka (2a, 166), Nargocka (2a, 159), Szaranow[s]ka (1a, 23), Szyrwińka (1a, 20). 3 asmenvardžiai (0,65%) sudaryti su lietuviška priesaga -ienė: Brede-feni (1a, 19), Iakubaytienie (1a, 21), Uſelenia (1a, 20). 1 asmenvardis (0,21%) turi priesagą -anka – Montigaylanka (1a, 20). 4 krikštijamų kūdikių motinų antrieji asmenvardžiai visiškai sutampa su vyrų asmenvardžiais, pvz.: Catharina Iowidis (1a, 25), Eua Murrma (1a, 18), Sophia Pultra (1a, 15), Ceacilia Wiziela (1a, 24). Taigi kūdikių motinų asmenvardžiai krikšto registracijos knygose dažniausiai sudaromi su lietuviškomis priesagomis -aičia, -yčia. Po jų pagal dažnumą yra slaviška priesaga -ovna. Kitos lietuviškos bei slaviškos priesagos jau pastebimai retesnės. Tiesa, nevienodas minėtų trijų produktyviausių priesagų santykis 1678–1691 ir 1691–1719 m. krikšto registracijos knygose. Pirmojoje jos išsidėsčiusios taip: -ova (103), -aičia (82), -yčia (74), o antrojoje: -yčia (63), -aičia (61), -ova (5). Moterų pavardžių darybos raidai yra svarbu pasekti, iš kokių vyrų asmenvardžių (su kokiomis galūnėmis) yra su viena ar kita priesaga sudaromi moterų asmenvardžiai. Ypač tai pasakytina apie lietuviškų priesagų vedinius. Kaip rodo abiejose bažnytinėse knygose užrašyti vyrų asmenvardžiai, priesagos -aičia vediniai dažniausiai yra padaryti iš asmenvardžių su galūnėmis -a, -as, pvz.: Baioras (1a, 49), Balčiunas (2a, 88), Bernatas (1b, 4), Bieclanas (2a, 18), Brauſzke (2a, 33), Burdynſkas (2a, 25), Dabraga (1a, 6), Duda (1a, 45), Dudnikas (1b, 3), Gawenas (1a, 23), Girunas (1a, 28), Gudas (2a, 11), Idas (1a, 30), Iagminas (1a, 36), Katynas (2a, 14), Iamukas 50 (1b, 16), Kažemekas (2a, 13), Kibilda (2a, 58), Kupna (1a, 46), Masten as (1a, 5), Murma (1a, 29), Namaiuszka (2a, 119), Plepikas (2a, 153), Putra (1a, 29), R a m a n a s (2b, 111), J apiega (1a, 41), Stasiukas (2a, 56), J tasiunas (1b, 18), J tyrna (1a, 34), J zwedes (1a, 12), Walukas (1a, 50), Warna (2a, 87), Žiogas (2a, 10), Žmekas (1a, 31) ir t.t. Tačiau kai kurie su priesaga -aičia sudaryti moterų asmenvardžiai yra iš vyrų asmenvardžių su galūne -is, pvz.: Gaydayčia — Gaydis (2a, 16), Jakubaytayčia — Jakubailis (1a, 7), Kasparanayčia — Kasparanis (2a, 100), Iowidayčia — Iowidis (1a, 29), Kurklietayčia — Kurklietis (2a, 151), Lignunij kayčia — Lignunizkis (2b, 109), Uldukayčia — Uldukis (2a, 99), Žiamaytayčia — Žemaytis (2b, 98). Moterų asmenvardžiai su -yčia dažniausiai yra sudaryti iš vyrų asmenvardžių su galūne -is, pvz.: Adomnis (2a, 156), Bizdis (1a, 25), Bredesis (2a, 17), Czelkis (2b, 130), Daynis (1b, 19), Dewelis (1a, 15), Dykis (1b, 8), Dilis (2a, 143), Dzukis (1a, 38), Gaydis (2a, 16), Garolis (2a, 12), Giegielis (1a, 26), Genis (1a, 34), Gindžilis (1b, 8), Jakubaitis (1a, 7), Ianus jis (2a, 99), Iucis (2a, 94), Kaparis (1a, 48), Klizys (1a, 40), Krugielis (2a, 14), Kurklietis (1a, 8), Manulis (1a, 6), Miezis (1a, 7), Miniotis (1a, 47), Narwoyszys (1b, 8), Paberžys (1a, 12), Pagiris (1a, 29), Plapis (1a, 14), Puriuzskis (1a, 32), Ragielis (2a, 31), Rudakis (2b, 134), J arkanis (1a, 49), J frogis (2b, 127), J strungis (2b, 37), Szakalis (2b, 143), J žaurnukzemis (1a, 27), Szygėkis (2a, 94), Uselis (2a, 165), Warkalis (1b, 14), WerJ zebis (1a, 45), Wibutis (2a, 151), Žibalis (1b, 6). Tačiau dalis šios priesagos vedinių yra iš vyrų asmenvardžių su galūnėmis -a, -as, pvz.: Baiaricie — Baionas (1a, 49), Balciunicie — Balciūnas (2a, 88), Brodawkicžia — Bradawka (1a, 13), Iarmalcia — Iarmola (2a, 5), Lalicia — Lala (1a, 37), Laszycia — LaJzas (1a, 4), Raugicia — Raugas (1a, 14), J argunicicia — J argunas (2a, 33), Styrniccia — J tyrna (1a, 34), Turkicia — Turkas (2a, 107), Warnicia — Warna (2a, 87), Žukicžia — Žukas (2a, 22), o keletas — iš vyrų asmenvardžių su galūne -ė, pvz.: Blaugicžia — Blaugie (1a, 6), Dulkicžia — Dulkie (2a, 147), Niaukicžia — Niaukie (2a, 41). Su lietuviška priesaga -učia moterų asmenvardžiai dažniausiai, atrodo, sudaromi iš vyriškų su galūne -us, pvz.: Bendorius (1a, 25), Bindorius (1a, 55), Matiekus (2a, 165), Meytus (2a, 23), Podžius (1a, 46), Pahnius (2a, 81). Pasitaiko ir kitokių atvejų, pvz.: KieJielucia — Kiesielis (1a, 24), Styrrucia — Styrna (2a, 32). Moterų asmenvardžių daryba su slaviškomis priesagomis -ova, -ovna liudija lietuvių antroponimijos slavimą. Kaip žinoma, šiuo metu mūsų moterų pavardės su minėtomis priesagomis nėra sudaromos. Bažnytinėse knygose moterų asmenvardžiai su priesagomis -ova, -ovna paprastai sudaromi iš bet kokią galūnę turinčio vyro asmenvardžio. Palyginti lietuviška krikšto registracijos knygose yra tik krikštijamų kūdikių motinų antrųjų dvinaro įvardijimo asmenvardžių daryba. Krikštamotės dažniausiai užrašytos su slaviškomis priesagomis sudarytais asmenvardžiais. Ypač dažna priesaga -ova. Iš maždaug 3000 abiejose bažnytinėse knygose minimų krikštamotių 2164 antrieji asmenvardžiai turi šią priesagą. Tai sudaro 72,13% visų antrųjų krikštamočių asmenvardžių. Kaip jau buvo minėta, priesaga -ova buvo vartojama ištekėjusių moterų as- 51 menvardžių darybai iš vyro vardo, pavardės ar kito asmenvardžio. Tad toks jos dažnumas tiriamuose šaltiniuose, be kita ko, liudija ir tai, kad Kriaunų parapijoje krikštamotėmis įprasta buvo kviesti ištekėjusias moteris. Asmenvardžiai su priesaga -ovų įvairios kilmės, sudaryti iš daugumos parapijoje vartotų antrųjų vyrų asmenvardžių, o kartais, matyt, ir iš vyrų vardų, pvz.: Abanowa (1a, 45), Adamanowa (2a, 28), Alexandrowa (2a, 49), Auksztekojowa (1a, 38), Basiarowa (2a, 63), Balcinowa (1a, 27), Baltuszkowa (2a, 106), Balutenowa (2a, 32), Balulowa (2a, 41), Bardin[j]kowa (1a, 5), Barta[ž]unowa (1a, 101), Berniunowa (2a, 76), Blawgiowa (2a, 18), Bradesiowa (2a, 47), Bradaukowa (2a, 81), Budrowa (2a, 101), Buywanowa (2a, 55), Burbulowa (1a, 39), Ciabatarunelowa (2a, 11), Czepowa (1a, 26), Czepulowa (1a, 8), Daratenowa (2a, 39), Datkunowa (2a, 143), Deguciowa (2a, 27), Dewinciowa (2a, 6), Didžiulowa (2a, 28), Dygielowa (1a, 15), Digiowa (2a, 64), Dirdowa (1a, 20), Dirziowa (2a, 36), Driskowa (2a, 18), Dundulowa (2a, 8), Dukazenciowa (2a, 22), Dukliowa (2a, 167), Dziagowa (1a, 32), Eubutowa (1a, 40), Eydymikowa (2a, 5), Elia[ž]unowa (1a, 45), Frankiewiczowa (2a, 99), Gaydelowa (1a, 54), Galiniowa (2a, 150), Gaudziunowa (2a, 67), Gawen iowa (1a, 8), Gegelowa (2a, 98), Gieniowa (1a, 47), Giedroyciowa (2a, 157), Gilowa (2a, 67), Gindwilowa (2a, 154), Gudowa (2a, 162), Gunbiowa (2a, 153), Gurklowa (2a, 31), Idelowa (1a, 42), Igaunelowa (1a, 40), Ingawriowa (2a, 69), Jakubayciowa (1a, 29), Ianiudanowa (2a, 157), Ianukowa (2a, 51), Ianuszkayciowa (2a, 17), Kalwenowa (1a, 33), Kierdeykiowa (1a, 32), Ki[z]unowa (2a, 153), Klisionelowa (2a, 35), Klijzowa (1a, 13), Krzyszophowa (1a, 10), Kuleliowa (2a, 44), Kuprowa (1a, 41), Kurleciowa (1a, 42), Kurmiowa (1a, 51), Lapien iowa (2a, 25), Laszelowa (1a, 49), Leli[z]unowa (2a, 150), Ligumiszkiowa (2a, 5), Lupeykowa (1a, 56), Macieiowa (1a, 8), Mayniulowa (2a, 14), Markunowa (2a, 86), Mazielowa (2a, 26), Medzgin iowa (1a, 45), Meytowa (1a, 20), Melnikowa (2a, 10), Mikolowa (1a, 40), Miniatowa (1a, 10), Murmowa (2a, 87), Murzelowa (2a, 30), Narbutowa (1a, 30), Narkiewiczowa (2a, 40), Narwidowa (2a, 12), Oziowa (2a, 26), Paberziowa (1a, 57), Pagrundziowa (1a, 51), Pakalniowa (1a, 35), Pałausiowa (1a, 45), Petrowa (1a, 23), Pilkiowa (2a, 89), Pok olkiewiczowa (1a, 57), Raugayciowa (2a, 47), Rudzie wiczowa (1a, 40), Simonowa (1a, 9), Skirbunowa (2a, 80), Sniegiowa (2a, 101), Stanilayciowa (1a, 2), [s]tapulancowa (2a, 22), [z]ermukszniowa (2a, 86), [z]ykildowa (1a, 29), Szymowa (1a, 13), Tylindziowa (2a, 19), Tribupowa (1a, 13), Ujselowa (2a, 80), Way[z]widowa (1a, 37), Walowa (2a, 64), Wanagiowa (1a, 52), We-nazindziowa (1a, 30). Kitos krikštamočių asmenvardžių priesagos retos. Jų visų kartu vartoseną paliudija tik 836 įvardijimai (iš maždaug 3000). Pagal dažnumą jas galima pateikti tokia tvarka: -yčia. Su šia lietuviška priesaga sudaryta 200 asmenvardžių (t.y. 6,66%), pvz.:10 Baltuszkicia (2a, 85), Bahllicia (2a, 102), Banicia (1a, 31), Budricie 10 Pavyzdžių čia pateikiama mažiau, stengiantis nekartoti tų, kurie buvo minėti aptariant krikštijamų kūdikių motinų antrųjų asmenvardžių darybą. 52 (2a, 50), Burbulicia (1a, 54), Cipikicia (1a, 48), Dalbогиcia (2a, 3), Darateni-cia (1a, 24), Dawkпicia (1a, 24), Degucicia (2a, 25), Didziulicia (2a, 74), Driskicie (2a, 49), Dudycia (1a, 24), Gasparicia (2a, 21), Gawčia (2a, 10), Gircicia (1a, 22), Genelicizia (1a, 147), Gotymicia (1a, 25), Igowniczia (2a, 85), Jurgionićia (1a, 28), Katloricia (2a, 27), Kiżkicia (2a, 98), Kiżkielicia (2a, 13), Knezicia (2a, 15), Kulicia (1a, 52), Kuprelica (2a, 19), Kiebinklicia (1a, 35), Kukuticzia (1a, 12), Kulbakicia (1a, 14), Kuliczia (2a, 152), Lapinicia (1a, 28), Lalwicia (2a, 42), Lawkicia (2a, 13), Lukicia (1a, 28), Lukszicia (1a, 18), Margielicia (2a, 31), Meylicia (1a, 11), Melkicia (1a, 42), Pagrundicia (2a, 20), Pakalnicia (1a, 48), Pleпkicia (2a, 165), Puteykicia (1a, 27), fapiegicia (2a, 16), Spiewokicia (1a, 40), Jtanulicia (1a, 24), Jtasiukicia (2a, 21), Jzepeticia (1a, 50), Tumelicia (1a, 11), Uldukicia (2a, 20), Walukicia (2a, 49), Wienzindicia (2a, 102), Wilkicia (2a, 10), Wirzicia (2a, 34), Wowerycia (2a, 24), Žiemaytycia (2a, 38). Šie motery asmenvardžiai dažniausiai sudaryti iš šaltiniuose taip pat užrašytų vyrų asmenvardžių su galūne -is, -ys, pvz.: Balulis (2b, 13), Banis (1a, 25), Budris (1a, 10); Budrys (1b, 8), Čipikis (1a, 32), Degutis (1a, 55), Didžiulis (1a, 49), Driškis (1a, 19), Gaučys (1a, 4), Girčis (1a, 13), Gotynis (1a, 19), Igawmis (1a, 56), Jurgionis (1a, 43), Kižkis (2b, 130), Kulis (1a, 44), Lapinis (2a, 86), Lawkis (2a, 6), Margielis (1a, 48), Pagrundis (2a, 42), Pakalnis (1a, 34), Puteykis (1a, 46), Jzepetis (2a, 30), Tumelis (2a, 14), Uldukis (1a, 55), Wienazindis (1a, 39), Wirzis (2a, 102), Woweris (1a, 30), Žemaitis (1a, 11). Nors dalis priesagos -yčia vedinių turi šaltiniuose tik vyrų asmenvardžių atitikmenis su galūne -a, -as, pvz.: Baltuška (1a, 2), Burūla (1b, 3), Dalbogas (1a, 57), Daratenas (1a, 56), Duda (1a, 45), Pleпikas (2a, 153), fapiega (1a, 41), Jpiewokas (1a, 34), Stasiukas (2a, 56), Walukas (1a, 50), Wilkas (1a, 28). Iš asmenvardžių Meyla (1a, 27), Meytas (1a, 44), Meyle (1a, 22), Meylus (1a, 34) gali būti sudaryta Meylica. -ačią. Su šia lietuviška priesaga yra sudaryti 177 asmenvardžiai (t.y. 5,9%), pvz.: Bartofzkaycia (1a, 26), Bradaukaycia (1a, 38), Ciabatorunay-cia (2a, 23), Czekayczia (2a, 159), Činpikaycia (1a, 24), dakunaycia (1a, 4), Didelaycie (2a, 65), Dylaycia (1a, 1), Eybutaycia (2a, 7), Eydunaycia (2a, 11), Gindvilaycie (2a, 78), Gotinaycia (1a, 11), Gudonaycie (1a, 64), Iafaycia (1a, 2), Iocinaycia (1a, 22), Ionaycia (1a, 53), Iuſzkaycia (1a, 1), Kisžunaycia (2a, 156), Krugaycia (2a, 93), Kulikaycia (1a, 24), Kuraycia (1a, 38), Maciunaycia (2a, 46), Medginaycia (1a, 46), Meszkinikaycia (1a, 25), Miciunaycia (1a, 2), Mikaycia (1a, 24), Minaycia (1a, 24), Minotay-cia (1a, 27), Narbutaycie (2a, 57), Narwidaycia (2a, 83), Petraycia (1a, 8), Pilataycie (2a, 68), Piragaycia (2a, 102), Piwowaraycia (1a, 3), Puteykay-cia (1a, 25), Rafjtynaycia (2a, 14), Rydykaycia (1a, 24), Rukaycia (1a, 25), Ruzgaycia (2a, 62), Seybutaycia (2a, 164), Jimaraycie (2a, 50), Skutaycie (2a, 63), Spiewokaycia (1a, 49), Jkwirbunaycia (2a, 39), Jrogaycia (2a, 26), Staniulaycia (1a, 3), Stankunaycia (1a, 27), Strawapaycia (1a, 27), Jzdahaycia (2a, 32), Jzmonaycia (2a, 39), Talackaycia (2a, 27), Trytupaycie (1a, 31), trumpaycie (2b, 59), Werbaycia (1a, 18), Žygunaycia (2a, 31), Zukaycie (2a, 42), Zwieglaycie (1a, 77). 53 Šaltinyje užrašyti vyrų asmenvardžiai rodo, kad su priesaga -aičia moterų asmenvardžiai yra sudaryti: a) iš asmenvardžių su galūne -a, -as, pvz.: Braducka (1a, 13), Czebatorunas (1a, 40), Dalkunas (1a, 25), Eydinikzas (2a, 11), Jonis (1b, 4), Jufzka (1a, 28), Kisziunas (1a, 52), Krugas (1a, 52), Maciunas (1a, 23), Medziginas (2a, 17), Miczunas (1a, 45), Mikas (2a, 46), Narbutas (2a, 63), Pilotas (1a, 12), Rudikas (1a, 10), Rukas (1a, 10), Ruzgus (1b, 14), Skutas (2a, 156), Skwirbunas (2a, 63), Spiewokas (1a, 34), Sroga (1a, 43), Stankunas (1a, 38), Szalna (1a, 24), Talaczka (1a, 32), Trumpa (1a, 21); b) iš asmenvardžių su galūne -is, pvz.: Čiupikis (1a, 13), didelis (1b, 4), Dylis (1a, 38), Eybutis (2a, 21), Gindvilis (1b, 8), Gotynis (1a, 19), Gudonis (1a, 25), Kuris (1a, 14), Miniotis (1a, 47), Narurdis (1a, 40), Putekis (1a, 46), Raysztinis (1a, 40), Seybutis (2a, 84), Szymonis (1a, 32), Trilupis (1a, 8), Žygunis (1a, 50), Žwieglis (1a, 54). Pastarieji darybos atvejai yra retesni. -ovna. Slaviška priesaga, su kuria sudaryti 134 įvardijimų antrieji asmenvardžiai (t.y. 4,46%), pvz.: Abarowna (2a, 105), Adamanowna (1a, 29), Balciunowna (2a, 104), Baliunayciowna (1a, 53), Baltrowna (1a, 14), Bizdziowna (2a, 2), Boiarowna (2a, 95), Buszowna (2a, 79), Daratanowna (1a, 28), Dygjowna (2a, 30), Dylowna (1a, 33), Dorotowna (1a, 5), Dziukowna (2a, 104), Gaydelowna (1a, 37), Gauciowna (1a, 5), Giedroyciowna (2a, 46), Gindvilowna (1a, 56), Gotynayciowna (1a, 53), Gudayciowna (1a, 5), Idouna (1a, 12), Igawziowna (2a, 30), Jakubayciowna (1a, 5), Idogalowna (1a, 37), Iuknowna (1a, 32), Iurewiczcowna (2a, 79), Jurgialowna (1a, 21), Kibilowiczowna (2a, 86), Kimbarowna (2a, 48), Klijianowna (1a, 35), Kukuc iowna (1a, 53), Kurkleciowna (2a, 150), Laukiowna (1a, 6), Margielowna (1a, 38), Podziowna (2a, 105), Pogyr owna (1a, 41), Posaujowna (1a, 7), Putrowna (2a, 20), Reprzowna (2a, 98), Rukayciowna (1a, 33), Sniegowna (2a, 101), Staniowna (1a, 10), Starkielowna (1a, 30), Stasiukayciowna (1a, 45), Szy-kildowna (1a, 5), Szwedowna (2a, 105), Tynunelowna (1a, 33), Žemayciowna (2a, 26). -ienė (-ienė, -ienia, -ieni, -enie, -ene, -enia, -eny). Su šia lietuviška priesaga sudaryta 130 krikštamočių įvardijimo asmenvardžių (t.y. 4,33%), pvz.: Abarenia (1a, 3), Andrunienia (1a, 28), Agurkienia (1a, 28), Batoren ia (1a, 18), Bakanienia (1a, 3), Balciunienia (1a, 3), Barieni (2a, 42), Bielinienia (1a, 24), Blaw giene (2a, 57), Brogienie (2a, 101), Brawskieni (2a, 43), Ciesiuleny (2a, 48), Czabatarenia (2a, 85), Dabkagiene (2a, 147), Degutienie (2a, 101), Deyniene (2a, 101), dewzenia (1a, 3), Dewerenie (2a, 104), Didziun leny (2a, 41), Dziukienie (1a, 25), Eybutienie (2a, 146), Gadzunienia (1a, 3), Caydene (2a, 2), Garolenie (2a, 100), Gerwenia (1a, 10), Gieguziene (1a, 45), Gigieleni (2a, 68), Gindvilenie (2a, 155), Grodiene (2a, 49), Gulczynienia (1a, 1), Idelenia (1a, 20), Idiene (1a, 18), Igaunieni (2a, 107), Iociene (2a, 69), Ionienie (2a, 59), Katweny (2a, 49), K parieny (2a, 80), Kaziemiekienia (2a, 40), Kieleczunienie (2a, 151), Klusienie (2a, 108), Kluwienienie (1a, 2), Kukitiene (1a, 7), Kulbokienie (2a, 32), Kulenie (2a, 98), Kurkleteny (2a, 106), Kurklenienia (2a, 48), Lafzienia (1a, 27), Likfzienie (2a, 163), Maniulenie (1a, 39), Matulenia (1a, 19), Miczenia (1a, 22), Miezienia (1a, 21), Mikfzie e (2a, 98), Pchubiene (2a, 99), Pilkienio (1a, 4), Pikotenia (1a, 27), Piluwienia (1a, 4), 54 Pogirene (2a, 103), Putrenia (1a, 19), Rawgiene (2a, 43), Ruzgiene (2a, 108), Sabutiene (2a, 50), Jutienė (2a, 164), Snibzliene (2a, 77), Srogiene (2a, 39), Staniuleny (2a, 58), Jzakalene (2a, 68), Szyldzidenia (1a, 23), Jzlakiene (2a, 5), Tyjunene (1a, 44), Tilindiene (2a, 102), Trylupiene (1a, 23), Utdutkiene (1a, 41), Wedariene (2a, 159), Werfeliene (1a, 12), Żybolenie (1a, 41), Zurzienia (1a, 19), Zwiegliene (1a, 13). Asmenvardis Streyk(u)oviene (2a, 156) rodo, kad buvo žinoma ir lietuviška priesaga -uvienė, kuri dabar vartojama ištekėjusių moterų pavardėms sudaryti iš dviskiemenių vyrų pavardžių su galūne -us. Minėtas asmenvardis gali būti sudarytas iš asmenvardžio Streykus (2a, 143). Dažnesni ir krikštamųjų asmenvardžiai su slaviškomis -sk- tipo priesagomis. Pirmojoje bažnytinėje knygoje jų surasta 38, o antrojoje - 71. Taigi bendras skaičius 109 (t.y. 3,63%), pvz.: Baranowfka (1a, 23), Byczkowska (1a, 35), Burdynfka (2a, 166), Czyrska (2a, 88), Giruszka (1a, 55), Jankowfka (2a, 107), Kalinowfka (2a, 145), Kaminska (2a, 92), Kizanowfka (1a, 5), Kosiarucka (2a, 80), Koraleufka (2a, 24), Kropiwnicka (1a, 43), Lasinska (2a, 75), Ligucka (2a, 32), Lipfka (1a, 28), Małalska (2a, 15), Minska (2a, 4), Orfzewska (2a, 103), Ofłrowfka (1a, 26), Pawłowfka (1a, 10), Ratkowska (1a, 39), Skardynfka (2a, 148), Sokołowfka (2a, 147), Jzakałinfka (2a, 143), Jzakałowska (2a, 32), Wasilewska (2a, 146), Wercinska (2a, 13), Wiwulska (2a, 55), Woronęcka (2a, 84), Wroblewska (2a, 3), Zabłocka (1a, 10), Zawacka (2a, 166), Złocka (2a, 153). -(i)čia. Su šia priesaga sudaryti 27 asmenvardžiai (t.y. 0,9%), pvz.: Aukužia (2a, 149), Berničia (1a, 23), Brodefiucia (1a, 15), Driskiucia (2a, 71), Girčiucie (2a, 52), Katłorucia (2a, 35), Mateykłucia (1a, 28), Mateiu-čia (2a, 85), Rawgucia (2a, 62), Jezukłucia (2a, 145), Jzumkłucia (2a, 95), Wargaliucia (1a, 22), Wowerucia (2a, 18). Dažniausiai (1a, 35) asmenvardžiai su šia priesaga sudaryti iš vyrų asmenvardžių su galūne -us: Aulus (2a, 34), Driskius (2a, 128), Gircius (1a, 38), Matiekus (2a, 165), Sze ykus (2a, 152), Wawerius (2a, 159), nors šaltinių asmenvardžiai liudija ir kitokius darybos su priesaga -čičia atvejus, pvz.: Brodefiucia — Bradesis (2a, 77) ir Rawgucia — Rawgas (1a, 14). 9 asmenvardžiai (t.y. 0,2%) sudaryti su slaviška priesaga -anka, pvz.: Montygałanka (1a, 25), Ofłrowczanka (1a, 5), Rimzianka (2a, 75). 4 asmenvardžiai (t.y. 0,13%) turi priesagą -ynia, -inia¹¹: Bridinia (1a, 4), Tarmolina (1a, 26), Moytigayiłina (1a, 20), paberćzyna (1a, 1). 10 krikštamųjų antieji asmenvardžiai sutampa su vyrų asmenvardžių formomis, pvz.: Barbara Dylis (1a, 45), Jophia Grausis (2a, 27), Marina Iocis (2a, 12), Sophia Kauralumas (2a, 72), Catharina Kulelis (1a, 31), Ursula Rudokas (1a, 40), Jophia Tylindis (2a, 7), Christina Wayszuwidis (1a, 25). 7 asmenvardžius būtų galima vertinti kaip vyrų asmenvardžių kilmininko linksnio formą, pvz.: Marianna Bojaruna (1a, 18), Christina Digia (1a, 22), Krystyna Dygiela (1a, 18), Catarina Kuleina (1a, 15), Magdalena Mastawa (1a, 49), Marianna Miezuyčia (2a, 106), Agnes Paucia. Antrasis šių 11 Plačiau apie šią priesagą žr.: M a c i e j a u s k i e n ė V. Min. veik. P. 273. 55 moterys asmenvardis lyg ir galėtų nurodyti, kieno ji duktė ar žmona. Nors šių asmenvardžių kilmė gali būti ir kitokia, pavyzdžiui — iš vyrų asmenvardžių, pakeitus pastarųjų galūnę moteriškos giminės galūne -(i)a. Panašiai, tik su galūne -ė (rašoma -e, -ie), gali būti sudaryti ir tokie krikštamočių asmenvardžiai: Berunkė (1a, 13), Gudamartė (1a, 18), Ligumanskė (1a, 51), Urbanonė (1a, 18). Plg. vyrų asmenvardžius Berunkis (2a, 143), Ligumanskis (2b, 109), Urbanonis (1a, 64). Ypač įdomus yra asmenvardis Gudamartė, sudarytas iš asmenvardžio Gudas — plg. Martini Gudas (1a, 26), Ioannis Gudas (2a, 11) — ir bendrinio žodžio marti, t.y. Gudo marti. Vyrų asmenvardžiai su antruoju komponentu žentas XVI–XVII a. dokumentuose nebuvo reti. Yra jų ir tiriamuose šaltiniuose (žr. skyrelyje ”Asmenvardžių kilmė”). Galbūt iš kokios šeimos moteris kilusi, parodo tokie antrieji krikštamočių asmenvardžiai: Eduige Jakubayciow (2a, 85), Elizabeth Kurklow (1a, 20). Tokių čia aptartų ne visai aiškios ar įvairiai galimos interpretuoti darybos krikštamočių asmenvardžių abiejose bažnytinėse knygose labai nedaug. Jų suskaičiuota apie 25, t.y. 0,83%. 1679–1693 m. Kriaunų parapijos jungtuvių registracijos knygoje iš moterų minimos tik nuotakos (jų užrašyta 320), o 1696–1719 m. knygoje minima 290 nuotakų ir 90 moterų liudininkių. Iš abiejose bažnytinėse knygose minimų 610 nuotakų 595 yra užrašytos dviem asmenvardžiais. Taigi čia bus aptarta 595 antrųjų nuotakų įvardijimo asmenvardžių daryba. Įdomu tai, kad čia vėl vyrauja lietuviškos priesagos (plg. krikštijamų kūdikių motinų ir krikštamočių asmenvardžių darybą). Pagal vieną ar kitą priesagą turinčių asmenvardžių skaičių galima būtų sudaryti tokią priesagų dažnumo eilę: -yčia. 202 asmenvardžiai (t.y. 33,94%), pvz.¹²: Augulicia (1b, 8), Auksztakoicia (1b, 5), Aubicia (1b, 19), Balutonica (2b, 138), Berčicia (1b, 15), Berunkicia (1b, 8), Bietodrucia (1b, 8), Ciesulicia (1b, 11), Dyrdicia (1b, 11), Gawenicia (1b, 16), Gogicia (1b, 3), Gudelicia (1b, 13), Gudicia (1b, 10), Ianuzkaytycia (2b, 109), Iodagalurcia (1b, 15), Iudosícia (1b, 16), Iurgialicia (1b, 7), Kaziemeckicia (1b, 13), Kirwelicia (1b, 12), Kiukicia (1b, 21), Klisionicia (1b, 17), Klisicia (2b, 118), Krugicia (2b, 115), Kumpulicia (1b, 8), Kurmic ia (2b, 113), Kurelicia (1b, 4), Masticia (2b, 119), Matusonicia (1b, 20), Mingialicia (1b, 6), Narwidycia (1b, 11), Ozycia (2b, 115), Padencia (2b, 122), Paliwonicia (1b, 19), Palulonica (1b, 17), Pasawscia (1b, 15), Paworycia (1b, 14), Rukicia (1b, 8), ſtankicia (1b, 7), ſtarkicia (1b, 7), ſtasslonicia (1b, 18), Iesielgecia (1b, 14), Izymanomicia (1b, 18), Izukicia (1b, 17), Tarkicia (1b, 11), Tyvinelicia (1b, 11), Tilindicia (2b, 126), Trayniczia (2b, 136), Waykuticia (2b, 129), Weblicia (1b, 3), Žagunicia (2b, 142), Žmiaukicia (1b, 16), Žwegelicia (1b, 13). Šie asmenvardžiai, matyt, sudaryti iš analogiškų knygose užrašytų vyrų asmenvardžių: a) su galūne -is, -ys, pvz.: Augulis (1a, 8), Auksztakis (2a, 12 Čia bus pateikiami tik iki šiol neminėti asmenvardžiai, sudaryti su priesaga -yčia bei kitomis. 56 43), Balutonis (1a, 55), Bercis (1a, 1), Berunėlis (2a, 143), Čiesiulis (2a, 72), Gogis (2a, 95), Gudelis (1a, 15), Ianuzkaitis (1a, 10), Kirvelis (1a, 5), Kiukis (1a, 15), Klizantis (1a, 9), Klizys (1a, 40), Kuzmis (1b, 13), Mingeilis (1b, 8), Narūdis (1a, 40), Ozis (2a, 20), Pakulnis (1a, 10), Pasiukis (1a, 32), Stasiulonis (1a, 39), Tyunelis (1a, 32), Tilindis (1a, 29), Waykutis (2b, 129), Žągūnis (1a, 25), Žwieg lis (1a, 54) (tokie atvejai yra dažniausi); b) su galūne -a, -as, pvz.: Dyrda (1a, 23), Gawenas (1a, 23), Gudas (1a, 26), Kazamickas (1a, 13), Krugas (1a, 52), Masta (2a, 91), Padakjza (1a, 11), Paliwonas (1b, 19), Rukas (1a, 10), Tarkas (2b, 133), Žmekas (1a, 11); c) su galūne -(i)us, pvz.: Aulus (1a, 55), Bendoritis (1a, 25), Tarkus (2a, 72). -aičia. 180 asmenvardžių (t.y. 30,25%), pvz.: Adomonaycia (2b, 111), Anciunaycia (2b, 115), Baltuszkaycia (1b, 13), Barauikaycia (2b, 109), Berniunaycia (1b, 6), Bradawkaycia (1b, 14), Buywanaycia (2b, 110), Danitayczia (2b, 139), Daratenaycia (1b, 7), Drawinickaycia (2b, 126), Dudulaycia (1b, 18), Dulinaycia (1b, 14), Gadzunaycia (1b, 7), Ičiunaycie (2b, 122), Iokubonaycia (1b, 15), Iozupanaycia (1b, 6), Karunžaycia (1b, 18), Kaszponaycia (1b, 13), Kibickaycia (1b, 13), Kiepalaycia (1b, 16), Krifunauzcia (2b, 136), Kumaycia (2b, 129), Laurynaycia (2b, 112), Ligumayčia (1b, 13), Martinaycia (1b, 2), Michaławkaycia (1b, 16), Mikienaycia (1b, 10), Murzaycia (2b, 131), Nakaycia (2b, 117), Narszenaycia (2b, 112), Pagiraucia (2b, 111), Pausiunaycia (2b, 112), Palonaycia (2b, 112), Petražkaycia (2b, 131), Petronaycie (2b, 124), Puzynaycia (1b, 6), Rymaycia (2b, 138), Skardynkaycia (1b, 7), Szapowalaycia (1b, 7), Tarwidaycia (2b, 136), Teteryczia (2b, 129), Tyiu-naycia (2b, 111), Twerianaycia (2b, 124), Wadeykaycia (2b, 112), Waytku-naycia (2b, 135), Walentynaycia (1b, 12), Węckunaycie (2b, 120), Werbickaycia (2b, 114), Wilkaycia (1b, 21), Židayczia (2b, 140). Asmenvardis Kurklayte (2b, 115) yra vienintelis sudarytas su priesaga -aitė, kuri dabar vartojama bendrinėje kalboje neištekėjusių moterų pavardėms sudaryti iš tėvo pavardės su galūne -a, -as. Moterų asmenvardžiai su priesaga -aicia sudaryti iš vyriškų: a) su galūne -a, -as, pvz.: Baltužka (1a, 2), Berniunas (1a, 48), Bradawka (1a, 13), Daratenas (2b, 12), Drevinckas (1b, 5), Gadzunas (1a, 40), Ičiunas (2b, 122), Kafzponas (1a, 32), Kibičkas (1a, 55), Krysiunas (1a, 37), Mikienas (2a, 52), Murza (1a, 30), nakas (1a, 2), Pasiunas (2b, 112), Pietraszko (2a, 90), Puzynas (2a, 98), Twerianas (2a, 107), Wadeyka (2a, 22), Wilkas (1a, 28); b) su galūne -is (rečiau), pvz.: Buiwenis (1a, 3), Dudulis (1b, 14), Labułonis (1a, 49), Iozponis (1a, 55), Pagiris (1a, 39), Petranis (1a, 7), Skardinskis (2a, 83), Tarwids (2b, 136). -ova. 95 asmenvardžiai (t.y. 15,96%), pvz.: Berciowa (2b, 118), Cziekiowa (2b, 130), Dabrogowa (2b, 134), Gawdziowa (2b, 132), Gudanowa (1b, 14), Iuryiancowa (1b, 18), Iurkielowa (2b, 132), Kapliowa (2b, 140), Kazemakowa (1b, 4), Klisionowa (1b, 16), Krysiukanowa (2b, 134), Krugowa (2b, 113), Kurelowa (1b, 5), Lelukowa (1b, 19), Matulenowa (2b, 113), Margielowa (1b, 6), Nartkunowa (2b, 114), Palulenowa (1b, 20), Putrowa (2b, 135), Rymowa (1b, 5), Spiewakowa (1b, 13), Stanelowa (1b, 15), Stanizulowa (2b, 126), Styrynowa (2b, 132), Strung iowa (2b, 112), Szepciowa (1b, 18), Szytwiowa (2b, 133), Wekierowa (1b, 10), Urban iowa (2b, 137), Wederelowa (2b, 114), 57 Werszelowa (2b, 114), Żibalowa (1b, 6), Żemayciowa (1b, 15), Żwiegłowa (2b, 114). Tai, kad nuotakų asmenvardžiai sudaromi su priesaga -ova, kuri paprastai vartojama ištekėjusių moterų pavardėms sudaryti iš vyro pavardės, galima paaiškinti dvejopai: 1) nuotakos gali būti našlės, antrą kartą tekančios moterys, todėl yra įvardytos pagal buvusį vyrą; 2) kartais gali būti supainiojama slaviškų priesagų -ova bei -ovna vartosena. -ovna. 62 asmenvardžiai (t.y. 10,42%), pvz.: Baiorunowna (1b, 9), Bernatowna (2b, 110), Biełunowna (1b, 3), Berzionwa (2b, 130), Błazgowna (1b, 2), Delenkiewiczowna (2b, 131), Dewenowna (2b, 131), Dewinciowna (1b, 9), Gaiweniowna (1b, 4), Gaweniowna (1b, 5), Gigelowna (1b, 10), Kupciunowna (1b, 19), Laƒzowna (2b, 2), Malunowna (1b, 3), Melnikowna (1b, 3), Murtnowna (2b, 129), Pawłukayciowna (1b, 8), Pogrundziowna (2b, 140), Puleykowna (1b, 2), Reynaytowna (1b, 3), Skirowna (1b, 2), Skrebunowna (2b, 120), Szeszkielowna (2b, 135), Szymkiewiczowna (1b, 2), Urbanowna (1b, 2), Werbełowna (1b, 2), Wirbałowna (1b, 9), Żyłowna (1b, 15), Zwięgłowna (1b, 3), Żwirblayciowna (1b, 10). -(i)ūčia. 40 asmenvardžių (t.y. 6,72%), pvz.: Adamuniucia (2b, 110), Baiorucia (1b, 10), Bartašiucia (2b, 127), Bielućia (1b, 14), Błagucia (1b, 4), Dawkniucia (1b, 13), Kiszucia (2b, 112), Kliszucia (2b, 119), Kopczucia (1b, 5), Margiełucia (1b, 4), Radysiućia (1b, 21), Łagadzućia (1b, 16), Skwirbućia (2b, 109), Starkucia (2b, 141), Warkalucia (1b, 8). Šaltiniuose užrašyti asmenvardžiai rodo, kad šie moterų įvardijimo nariai su priesaga -(i)ūčia gali būti sudaryti iš vyrų asmenvardžių: 1) su galūne -us, pvz.: Bartalzis (2a, 165), Bielus (2b, 129), Kiszus (2a, 18), Starkus (1b, 16); 2) su galūne -is, -ys, pvz.: Adamonis (1a, 26), Kliszys (1a, 40), Margielis (1a, 48), Radiƒzis (2b, 136); 3) su galūne -as — Baioras (1a, 49); 4) su galūne -ė — Blagie (2a, 6). O asmenvardis Warkalucia gali būti sudarytas iš vyriškų Warkała (1a, 34), Warkałe (1a, 44), Warkalis (1b, 14). 10 nuotakas įvardijančių asmenvardžių turi -sk- tipo priesagas (t.y. 1,68%), pvz.: Grabowska (1b, 5), Kibicka (2b, 110), Meƒzkowƒka (2b, 115), Wierobicka (1b, 14). -ienė. Su šia lietuviška priesaga sudaryti 6 asmenvardžiai (t.y. 1%), pvz.: Czekutienė (2b, 133), Iodelienė (2b, 136), Labienė (1b, 13), Melnikienė (1b, 9), Rymonienė (1b, 12). Taip greičiausiai įvardytos antrą kartą tekančios moterys, buvusios našlės (plg. asmenvardžius su slaviška priesaga -ova). 1696–1719 m. jungtuvių registracijos knygoje be nuotakų dar minima 90 moterų liudininkių, kurios įvardytos dviem asmenvardžiais. 88 antroje šių moterų asmenvardžiai, t.y. 97,77%, yra sudaryti su slaviška priesaga -ova, pvz.: Aulowa (133)13, Braziunowa (132), Czabatorowa (141), Czupikowa (135), Czulkowa (140), Dąbrowa (134), Dukciowa (136), Iaczełowa (133), 13 Ir čia pateikiami tik iki šiol neminėti su šia priesaga sudaryti asmenvardžiai. Kadangi jie visi iš 2b šaltinio, skliaustuose nurodomas tik lapo numeris. 58 Iocziowa (135), Iodeykowa (134), lozanowa (115), Kaparowa (141), Kazypanowa (142), Kieciowa (132), Krugowa (134), Mikulowa (136), Miłakniowa (140), Mingininaitowa (134), Miaukiowa (133), Palinowa (139), Purułzkiowa (133), Ruzgowa (136), Skieyriowa (136), Jęszkowa (140), Szyprowa (140), Jzlekowa (139), Tarkowa (133), Tumuliariowa (140), Zwiraneliowa (134). 1 asmenvardis sudarytas su priesaga -ienė: Idenia (115) ir 1 turi -sk- tipo priesagą – Wiezbicka (136). Abu jie sudaro 2,22% visų antrųjų moterų liudininkių asmenvardžių. Asmenvardžių kilmė Čia nebus atskirai aiškinama kiekvieno abiejose bažnytinėse knygose užrašyto asmenvardžio kilmė. Tai labai išplėstų straipsnio apimtį. Antra vertus, visų šaltiniuose esančių asmenvardžių etimologijos galėtų būti ir kito, visai savarankiško, straipsnio objektas. Juolab kad etimologizuoti istorinį antroponimą nėra lengva. Šį darbą sunkina įvairios priežastys. Svarbiausia — ne visada galima nustatyti autentišką etimologizuojamo asmenvardžio lytį, nes dauguma jų nelietuvių kalba rašytuose dokumentuose yra įvairiai pakeisti. Dalį tokių asmenvardžių įmanoma rekonstruoti, pasitelkus į pagalbą fonetinius kalbų (lietuvių ir lenkų) sąveikos dėsningumus, dažnai pasikartojančius šaltiniuose tų pačių asmenvardžių variantus ar pan. Kartais padeda lyginimas su dabartinėmis pavardėmis. Tačiau dalies asmenvardžių autentiškos lytys lieka nenustatytos arba, tai taip pat visiškai įmanoma, nustatomos netiksliai. Taigi kai kurių istorinių antroponimų etimologija gali būti susijusi su tam tikra paklaida, kurią reikia turėti omenyje vertinant tokio tyrimo rezultatus. Šiaip jau asmenvardžių, užrašytų XVII–XVIII a. istorijos dokumentuose, kilmės aiškinimai yra labai reikalingi. Jie, be kita ko, padėtų patikslinti ir kai kurias jau pateiktas dabartinių mūsų pavardžių etimologijas. Šiame skyrelyje, kaip jau minėta, nepateikiamos visų asmenvardžių etimologijos, o aptariamas bendras abiejų bažnytinių knygų skirtingų asmenvardžių (kaip jie atrinkti, buvo aiškinta nagrinėjant asmenvardžių darybą) kilmės vaizdas. Svarbiausia buvo nustatyti: 1) kokia asmenvardžių kilmė, 2) koks skirtingos kilmės asmenvardžių kiekybinis santykis. Pagal kilmę galima skirti dvi pagrindines asmenvardžių grupes: 1) lietuviškos kilmės; 2) nelietuviškos kilmės. Tačiau ne visi aptariami asmenvardžiai gali būti priskirti vienai ar kitai grupei. Tai lemia minėti istorinių antroponimų autentiškų formų nustatymo taigi ir kilmės išaiškinimo sunkumai. Be to, net ir neabejojant asmenvardžio autentiškumu ne visada įmanoma išaiškinti jo kilmę arba galima ne viena lygiavertė to paties asmenvardžio etimologinė interpretacija. Todėl be dviejų pirmųjų (pagrindinių), skiriamos dar dvi asmenvardžių grupės: 3) be kitokios, gali būti ir lietuviškos kilmės ir 4) neaiškios kilmės. Beveik visi pastarųjų grupių asmenvardžiai ir teoriškai, ir praktiškai gali papildyti lietuviškos arba nelietuviškos kilmės asmenvardžių grupes. Tereikia išaiškinti jų kilmę. 1. Tarp 1044 skirtingų pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžių 464 (t.y. 44,44%) yra lietuviškos kilmės, pvz. Ayswidėlis (1a, 33), Ayswidis 14 Trumpumo sumetimais čia pateikiami ne visi šie asmenvardžiai, o tik jų dalis. Taip elgiamasi aptariant ir kitokios kilmės asmenvardžius. 59 (1a, 33), Auksninis (1a, 12), Alksnis (1a, 48), Apwalaynis (1b, 16), Afkinis (1a, 5), Augulis (1a, 8), Azienas (1a, 31), Balciunas (1a, 7), Balciunelis (1a, 12), Baltakietis (1b, 19), Baltakis (1a, 26), Baltaszonis (1b, 14), Barzda (1a, 36), Barzdenas (1a, 7), Berniu̇nas (1a, 48), Bernukelis (1a, 53), Bitinas (1a, 28), Bizdelis (1a, 25), Blauzdelis (1a, 41), Blauzdzius (1a, 28), Brawszka (1b, 17), Bruzulis (1b, 14), Budrewicz (1a, 19), Budris (1a, 10), Buytvidanies (1a, 11), Burbieta (1a, 8), Buta (1a, 33), Buteykonis (1a, 34), Butkiewicz (1b, 2), Butkus (1a, 25), Ciupikelis (1b, 6), Cizius (1a, 41), Dagiala (1a, 2), Daynis (1b, 19), Darda (1b, 12), Dauiotis (1a, 45), Dawejnis (1a, 6), Dauenis (1a, 57), Degutelis (1a, 47), Degutis (1a, 55), Deksnis (1b, 14), Dewinciunas (1a, 8), Dewincius (1a, 48), didelis (1b, 4), Didzialgawelis (1b, 19), Didzia galus (1b, 19), Dugia (1a, 49), dygiala (1a, 3), Dyrda (1a, 23), Dyrdete (1a, 49), Dirzis (1a, 9), Dowenis (1a, 42), Drevinikas (1b, 5), Drijkis (1a, 19), Dziawgiela (1a, 56), Eybutis (1a, 19), Gaydelis (1a, 14), Gaydzonis (1a, 42), Gayzius (1b, 4), Galinis (1a, 37), Gahwelis (1a, 57), Garniewicz (1a, 10), Gaunius (1a, 5), Gawenas (1a, 23), Gawenelis (1a, 15), Genis (1a, 34), Gerulski (1a, 50), Giedroyc (1a, 20), Gilis (1a, 38), Gindvilius (1b, 8), Girunas (1a, 28), Gudelis (1a, 15), Gudonis (1a, 25), Gulbinski (1a, 54), Gurkis (1a, 47), Iganis (1b, 7), Itgenelis (1b, 7), Iagminas (1a, 36), Iateykiewicz (1a, 22), Jawdelis (1a, 21), Iodeykis (1a, 2), Iodgalwis (1b, 15), Iodis (1a, 13), Iod- kalnis (1a, 11), Jowidis (1a, 29), Kalnelis (1a, 9), Katinas (1a, 24), Kawlia (1a, 29), Kiaukijzkis (1a, 15), Kibinkle (1a, 56), Kimbar (1a, 2), Kirdeghielis (1a, 30), Kirdeykis (1a, 11), Kirwelis (1b, 5), Kiszunas (1a, 52), Kizikis (1a, 15), Klijzanis (1a, 9), Kliszys (1a, 40), Kondugawto (1a, 12), Krapas (1b, 2), Kumpelis (1b, 10), Kuprelis (1a, 54), Kurkle telis (1a, 54), Kurmis (1b, 13), Labas (1a, 15), Lapiene (1a, 11), Lafzas (1a, 4), Lafzinis (1a, 4), Latwenas (1b, 13), Laukie (1a, 12), Lawzynie (1a, 25), Ligmizskis (1a, 43), Ligumiszkelis (1a, 49), Lynkizintis (1a, 47), Linka (1a, 13), Lupeylka (1a, 34), Maynulis (1a, 57), Margielis (1a, 48), Medeyka (1a, 22), Medynis (1a, 52), Meylas (1a, 44), Meylukaytis (1a, 26), Meytunas (1b, 2), Miezielis (1a, 35), Miezzius (1a, 5), Milius (1a, 20), Minajutis (1a, 20), Mingielis (1b, 8), Minio tis (1a, 47), Montygailo (1a, 52), Mur ka (1a, 36), Murma (1a, 28), Murz a (1a, 30), Nagulis (1b, 2), Narbut (1a, 24), Narbutelis (1a, 54), Narwatsis (1a, 49), Narwidellis (1b, 11), Narwidis (1a, 40), Narwilis (1a, 14), Oszkinis (1a, 44), Ożienas (1a, 31), Paberzis (1a, 12), Pagirelis (1a, 47), Pakalnis (1a, 34), Pakijzkis (1a, 23), Pakulnia (1a, 22), Pasawis (1a, 32), Pilkis (2a, 48), Pimpe (2a, 54), Plapis (1a, 14), Plikelis (1a, 52), Plonis (1b, 14), Podziukas (1a, 26), Podziulis (1a, 41), Podziunas (1a, 37), Podzius (1a, 48), Puteikis (1a, 46), Putra (1a, 29), Putrewicz (1a, 39), Ragine (1b, 18), Raystinis (1a, 40), Rayzis (1a, 6), Raugas (1a, 14), Repjzys (1a, 29), Rymkunas (1b, 2), Rudak (1a, 21), Rukanis (1a, 20), Ruksz tela (1b, 18), Ruzgas (1b, 14), Sakatelis (1b, 4), Sakapilwis (1a, 10), Sargunas (1b, 12), Syrwidis (1a, 25), Skiras (1a, 8), Skirbunas (1a, 31), Smiegelis (1a, 41), Sroga (1a, 43), Starkulis (1a, 13), Syrma (1a, 34), Strungelis (1a, 41), Szucha (1a, 24), Szesztokielis (1b, 17), Sziarmuksznis (1a, 27), Szyleyka (1a, 41), Szubipeta (1a, 21), Ukturelis (1a, 15), Wayzunidis (1a, 47), Warakale (1a, 10), Warkatenas (1b, 11), Worna (1a, 8), Weyknunas (1b, 7), Werksnelis (1a, 34), Werfzelis (1a, 45), Wienazetis (1a, 23), Wienazindis (1a, 39), Wilkas (1a, 28), Wilniszkielis (1a, 55), Wirbalas (1a, 27), Wirbatalis (1b, 4), Wohungis (1a, 41), Wowenelis (1a, 24), Žalenas (1b, 12), 60 Zameytelis (1a, 1), Žylis (1a, 30), Žymanis (1b, 1), Žuklis (1a, 52), Žviegžda (1a, 54), Žvirblis (1a, 50). 2. Nelietuviškos kilmės asmenvardžių pirmojoje bažnytinėje knygoje yra 335, t.y. 32% visų skirtingų šaltinio asmenvardžių. Jie įvairūs. Dažniausi yra iš krikšto vardų kilę asmenvardžiai. Jų yra 225, ir tai sudaro 21,55% visų tiriamų asmenvardžių, pvz.: Adomaitis (1a, 23), Adomonis (1a, 46), Aleksandrowicz (1a, 9), Andreiunas (1b, 6), Bagdonelis (1b, 5), Banelis (1a, 31), Barta[z]unas (1a, 20), Bernatonis (1a, 15), Blazey (1a, 3), Brazelis (1a, 28), Braziunas (1a, 28), Cieponis (1b, 16), Ciesiulonis (1b, 17), Darate-nas (1a, 56), Elios iunas (1a, 43), Gasparonis (1a, 55), Gryciunas (1b, 1), Grigalunas (1a, 9), Gryncewicz (1a, 43), Isakowicz (1a, 19), Jaczewski (1a, 1), Jakiela (1a, 30), Jakubaitis (1a, 7), Jakubonis (1a, 49), Jakulatis (1a, 23), Janonis (1a, 5), Jankunas (1b, 13), Janowski (1b, 7), Janukas (1b, 16), Janukstys (1a, 18), Janulonis (1b, 10), Janulzkuty[t]is (1a, 10), Januszewicz (1a, 5), Jalulionis (1b, 5), Jasonis (1a, 52), Iocėlis (1a, 46), Ioz iunas (1a, 11), Iozupenas (1b, 10), Jurgialo (1a, 20), Jurgienas (1a, 34), Jurkiala (1a, 33), Kadaras (1a, 5), Krysiunas (1a, 37), Krysztapelis (1b, 18), Laurynonis (1a, 26), Laurynowicz (1a, 25), Lukanis (1a, 10), Lukazewicz (1a, 9), Macie iunas (1a, 18), Maciunas (1a, 23), Mackun (1a, 11), Macziulewicz (1a, 27), Markunelis (1a, 55), Martynonis (1b, 14), Matekus (1a, 50), Matiekunas (1a, 3), Matygosiunas (1a, 43), Matutėnas (1a, 55), Matus (1b, 3), Michalonis (1a, 19), Miciunas (1a, 45), Mickiewicz (1a, 2), Miczunas (1a, 1), Mierkėlis (1b, 5), Mikalojunas (1a, 33), Mikieniszkis (1a, 31), Mikolis (1a, 24), Mikulis (1a, 22), Mifukas (1b, 12), Mifus (1b, 4), Paciunas (1b, 2), Palulonis (1a, 10), Palutis (1a, 22), Paulukanis (1b, 2), Pawtanis (1a, 5), Petranelis (1a, 5), Petranis (1a, 7), Petrikas (1a, 20), Petrikeitis (1a, 42), Pikunas (1a, 13), Poszkaytis (1b, 11), Simanis (1a, 7), Simonenas (1a, 33), Stakunelis (1b, 15), Stanelis (1a, 23), Stanioris (1a, 40), Stanis (1a, 33), Stani[t]awonis (1a, 26), Staniuenas (1a, 39), Stankunas (1a, 38), Stapewicz (1a, 39), [t]apulonis (1b, 20), [t]afukanis (1a, 6), Stafjukunas (1a, 18), Stasiunelis (1b, 18), Sta[z]kunas (1a, 21), [z]ymanowski (1a, 45), [z]ymelenas (1b, 11), Szimelunas (1a, 10), Szymonis (1a, 32), Tumenas (1b, 4), Undreyka (1a, 30), Urbanonis (1a, 27), Urbonenas (1a, 46), Waycielunas (1a, 24), Wayciulenas (1a, 32), Waytekunas (1b, 6), Watas ius (1a, 37), Walenc iunas (1b, 12), Walukanis (1b, 2), Walukas (1a, 50), Walulis (1a, 27), Wasilewicz (1a, 43), Wencewicz (1a, 43), Wenclawan (1a, 10), Winckunas (1a, 38), Winckus (1a, 10). 99 nelietuviškos kilmės asmenvardžiai yra atsiradę iš įvairių slavų kalbų apeliatyvų (jie sudaro 9,48% visų skirtingų bažnytinės knygos antroponimų), pvz.: Bednarz (1a, 32), Bielicki (1b, 6), Ci apla (1a, 48), Czabat aris (1a, 2), Czabatorunas (1b, 7), Czernelis (1a, 54), Dabraga (1a, 6), Dabragiete (1a, 24), Dabrega (1b, 14), Dubowicz (1b, 5), Gąsiewski (1a, 51), Grabawskelis (1a, 50), Grabowski (1b, 6), Gur ski (1a, 5), Jablonski (1a, 11), Karkazas (1b, 12), Kawohunas (1a, 57), Kazamiekas (1b, 13), Kazamieckelis (1b, 19), Konewolas (1a, 25), Kotlarz (1a, 27), Kowalewski (1b, 12), Krasiewicz (1a, 47), Krac iunas (1a, 8), Kropiwnicki (1a, 27), Kultboki (1a, 25), Kulesza (1a, 31), Kupc iun (1a, 20), Małafki (1a, 20), Mendikeitis (1b, 20), Melnikonis (1b, 16), Mielnik (1a, 7), Mularz (1b, 12), Mur awecki (1a, 22), O[t]row[s]ki (1a, 19), Paliwonas (1b, 19), Piekarz (1a, 22), Piworelis (1a, 35), Piworonis (1b, 14), Podrezas (1a, 51), Powaw arelis (1a, 5), Puczkiela (1a, 53), Rybal[s]ki (1a, 3), 61. Rybskiewicz (1a, 42), Rosiewicz (1a, 26), Ro[kou]ki (1b, 3), Skarbin[ki (1b, 4), Skrinik (1b, 4), [piewakielis (1b, 1), Spiewokas (1a, 34), Stawski (1a, 45), Szelegow[ki (1a, 23), [zemiot (1a, 6), Talaczka (1a, 32), Waytanis (1a, 2), Woytowicz (1b, 9), Woronecki (1a, 41), Vronowski (1a, 18), Žabecki (1a, 50), Zablotski (1a, 2). Pasitaikė 8 germaniskos kilmės asmenvardžiai, pvz.: Busz (1a, 49), Dikman (1a, 5), Freyz (1a, 29), Plater (1a, 40), Reynard (1a, 26), Reynat (1a, 32), ir 3 latviškos kilmės, pvz.: Igawnelis (1a, 23), Igawnie (1b, 11), asmenvardžiai (jie sudaro apie 1% visų skirtingų šaltinio asmenvardžių). 3. Trečiojoje grupėje yra asmenvardžiai, kurių kilmė, be kitokios, gali būti ir lietuviška. Atskirai juos pateikti atrodė tikslinga tam tikro mokslinio preciziškumo sumetimais. Mat beveik neabejojant daugumos jų lietuviška kilmė negalima visiškai išleisti iš akių ir kitokios kilmės galimybių. Nors pastarosios visame pavardžių raidos kontekste neretai mažiau įtikimos. Tokių asmenvardžių suskaičiuota 85 (t.y. 8,14%), pvz.: Abaris (1a, 35), Aytonelis (1b, 9), Baltu[z]ka (1a, 2), Balukiewicz (1b, 16), Bradawka (1a, 13), Bradeselis (1a, 30), Bucza (1a, 42), Budniewicz (1b, 2), Budnis (1a, 11), Chuvlun (1a, 41), Dakielnis (1a, 9), Dylelis (1a, 55), Dylewski (1b, 10), Dylis (1a, 38), Drusnelis (1b, 3), Dukis (1a, 26), Gaczunelis (1b, 7), Garulis (1a, 44), Gieweris (1b, 10), Gircius (1a, 38), Girczi (1a, 13), Gircžonis (1a, 31), Iudronis (1a, 27), Kiersnowski (1a, 33), Kilutis (1b, 3), Klikas (1a, 52), Klusas (1a, 27), Kudaras (1a, 15), Kuderelis (1a, 25), Kurelis (1a, 52), Kuris (1a, 14), Lipski (1a, 24), Losielis (1a, 2), Losiewicz (1a, 40), Loszynski (1a, 44), Makutis (1b, 15), Manulis (1a, 6), Minkiewicz (1a, 46), Miszkiewicz (1b, 20), Nukiele (1b, 5), Pielewicz (1a, 8), Pupeykis (1a, 41), Rymelis (1a, 9), Rodziewicz (1a, 37), Rombal[ki (1b, 5), [taionis (1a, 33), [teykiewicz (1a, 46), [teykunas (1a, 22), Szekalis (1a, 18), [zykitda (1a, 52), Thowianski (1a, 25), Waywidis (1a, 15), Webas (1a, 35), Wederas (1a, 49), Wegminas (1a, 8), Wilas (1a, 6), Witelis (1b, 12), Wihuns (1a, 12), Wittan (1a, 47), Woydecki (1a, 27), Zagas (1a, 3), Žagielis (1a, 44), Žagunis (1a, 25), Žaguras (1a, 14), Žibalis (1b, 6), Zylin[ki (1a, 10). 4. 160, t.y. 15,32%, pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžių priskirta prie neaiškios kilmės. Čia pateko tokie asmenvardžiai, apie kurių kilmę dėl įvairių (dažnai ir ekstralingvistinių) priežasčių nieko aiškaus pasakyti negalima. Be to, šioje grupėje pateikiami antroponimai, kurių kilmė gali būti aiškinama įvairiai, ir sunku surasti įtikinamiausią interpretaciją. Štai dalis ketvirtosios grupės asmenvardžių: apłunas (1a, 1), Bardin[ki (1a, 10), Bartoł (1a, 8), Berkie[zewicz (1a, 20), Bindans (1a, 5), Birdarz (1a, 28), Blaugie (1a, 6), Blaugiela (1a, 20), Blinski (1a, 32), Breniukiela (1b, 21), Burdin[ki (1a, 14), Czempel[ki (1a, 7), Cioty[kas (1a, 56), Czalyka (1a, 28), Czigunski (1b, 5), Czynkunas (1a, 1), Czom[ki (1a, 5), dabagynunas (1a, 1), Dakunas (1a, 25), Digieskriewa (1b, 6), Dunix (1b, 19), Fasci[zewski (1a, 25), Garrek (1a, 23), Garolelis (1a, 32), Gotinelis (1a, 8), Gotynis (1a, 19), Hematley (1a, 22), Hermowicz (1a, 3), Ibercelis (1a, 12), Itkunelis (1b, 2), Kagialis (1a, 18), Kaparis (1a, 48), Kapazonaf (1a, 20), Karziupanas (1b, 2), Ka[zponas (1a, 32), Kazemielis (1a, 44), Kiebil[ki (1a, 27), Kiesielis (1a, 24), Kiesytelis (1a, 0), Kjefteren (1a, 22), Kieżylis (1a, 24), Kirka (1a, 24), Kotoczka (1b, 4), Kuceyn (1a, 20), Kulbulka (1b, 6), Kuparis (1b, 5), Kupna (1a, 46), Kuszewski (1a, 37), Lauge (1a, 12), Licžus (1a, 3), Liesis (1a, 36), Macwele 62 (1a, 14), Maranowski (1a, 53), Merszkis (1a, 21), Nakiata (1a, 21), Namca (1a, 1), Padaj[z]a (1a, 11), Paknelis (1a, 10), Paranie (1a, 22), Pauzkonis (1a, 57), Puldutkis (1a, 19), Ranala (1a, 22), Reszkowski (1a, 39), Jadow[s]ki (1a, 22), Japiega (1a, 41), Japkumas (1b, 18), Skiringum (1a, 21), Sraralis (1a, 26), Sraszionis (1a, 19), Stadlanis (1a, 15), Szymag[?]tunas (1a, 19), Szmetenas (1a, 27), Szolalis (1a, 14), Szwy pela (1a, 19), Tereyra (1b, 12), Terera (1a, 11), Tumanen (1a, 20), Udelonis (1a, 46), Werbieius (1a, 37), Wohyniec (1a, 46), Wortibis (1b, 6), Wowa (1b, 4), Zayris (1b, 5), Zegundis (1a, 19), Żynkiela (1a, 32), Żunka (1a, 55). Į tokias pat keturias grupes suskirstyti ir 1077 skirtingi antrosios bažnytinės knygos asmenvardžiai. 1. Lietuviškos kilmės jų yra 435 (t.y. 40,38%), pvz.15. Auk[z]tolis (2b, 127), Auk[s]ztakais (2a, 43), Aželis (2a, 90), Ažis (2a, 86), Bajaraytis (2a, 102), Bajorus (2a, 59), Bernutkis (2a, 143), Bizdis (2a, 2), Briedelis (2a, 165), Buvvenis (2a, 3), Burba (2a, 94), Burbutas (2a, 38), Butkunas (2a, 8), Butra (2a, 73), Czeknis (2a, 155), Czypas (2a, 98), Cirpas (2a, 44), Dagilis (2a, 147), Derwenelis (2a, 22), Derwinis (2a, 91), Dewenis (2a, 92), Deweta (2a, 10), Digienas (2a, 69), Dirzialis (2a, 50), Dryskiunas (2a, 148), Dulkie (2a, 147), Eydzinikas (2a, 11), Eydulkas (2a, 67), Eyswodis (2a, 87), Gaydelonis (2a, 123), Gayzowski (2a, 2), Galinis (2a, 104), Gaucis (2a, 94), Gawcelis (2a, 11), Gegelis (2a, 97), Geguzie (2a, 98), Gelazinas (2a, 94), Gilelis (2b, 129), Grustelis (2a, 13), Iafudowicz (2a, 58), Iawoyf[z] (2a, 25), Iudogolis (2a, 42), Kayrianis (2a, 157), Kahwelis (2a, 35), Karnaczius (2a, 161), Katinelis (2b, 120), Kiawrunas (2b, 129), Kibickas (2a, 7), Kibickielis (2a, 17), Kibztda (2a, 58), Kibink[z]tis (2a, 150), kiekstzas (2a, 45), Kierfzul[s] (2a, 40), Kiestutis (2a, 52), Kietelis (2b, 112), Kietis (2a, 55), Kiz[k]is (2b, 130), Kukis (2b, 126), Kukutelis (2a, 44), Kukutus (2a, 158), Kuwapenas (2a, 107), Lawkienas (2a, 27), Lelukas (2a, 34), Lykszie (2b, 133), Makutis (2a, 5), Marmele (2a, 90), Mazielis (2a, 24), Medginelis (2a, 46), Meyniotis (2a, 3), Me[z]kiele (2a, 98), Mingienanis (2a, 154), Mink[z]autis (2b, 137), Mozeyko (2a, 56), Murklis (2a, 54), Namaiuszka (2a, 143), Narkunas (2a, 91), Nar[u]zewicz (2a, 95), Niaukie (2a, 41), Nik[z]tas (2a, 143), Pabara (2a, 100), Pagirmundis (2a, 42), Pakeris (2a, 54), Pilwis (2a, 101), Pintenas (2a, 157), Plikienas (2a, 53), Plikionis (2a, 57), Pukielis (2a, 6), Puknius (2a, 81), Punputis (2a, 165), Puriu[z]kis (2a, 157), Purpa (2a, 29), Purpela (2a, 5), Rymdziunas (2a, 153), Rytinis (2a, 154), Skardin[z]kas (2b, 138), Skirsa (2a, 98), Skreb (2a, 147), Jtulpeyka (2a, 22), Switus (2a, 101), Szakalinski (2a, 163), Szakalis (2a, 148), Szyrwunski (2a, 63), [z]uk[z]tulis (2a, 166), [z]iur[z]ulas (2a, 157), Szlakas (2a, 55), [z]lakielis (2a, 28), Szlekas (2a, 153), [z]lekielis (2a, 16), [z]ukielis (2a, 48), Szukienas (2a, 74), Szupinis (2a, 102), Szuwedas (2a, 70), Szuwedelis (2a, 93), Tarwidis (2b, 136), Tawratenas (2a, 35), Tawrele (2b, 136), Tilindis (2b, 115), Tylwikas (2a, 92), Tralniewicz (2a, 146), Trikupis (2a, 55), Trumpa (2a, 15), Tunselis (2a, 105), Ubagienas (2b, 115), Uldukelis (2a, 56), Urwinis (2a, 156), Wadeyka (2a, 22), Wayszuwidelis (2a, 1), Wangoras (2a, 100), Warlis (2a, 157), Warmelis (2a, 6), Wazgilewicz (2a, 77), Weybutis (2b, 118), Wilutis (2a, 151), Wiralelis (2a, 161), Wirzelis (2a, 65), Wirzis (2a, 102), Żiogas (2a, 10), Żuklenas (2b, 133), Zwerblenas (2a, 74), Zwiranelis (2b, 134). 15 Pateikiami tik neminėti aptariant pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžius. 63 2. Tarp nelietuviškos kilmės asmenvardžių dažniausiai yra atsiradę iš įvairių krikšto vardų. Jų yra 270 (t.y. 25,06%), pvz.: Adamenas (2a, 42), Alesiun (2a, 40), Aliszkiewicz (2a, 58), Ambrozeviunas (2a, 23), Andreyk[a] (2a, 4), Andruszkiewicz (2a, 103), Augustinelis (2a, 25), Augustinonis (2a, 36), Baliulis (2b, 135), Baltrunas (2a, 48), Blazevunas (2b, 131), Bogdanowicz (2a, 93), Brazunelis (2a, 27), Danilewicz (2a, 27), Danis (2a, 159), Iwanowski (2a, 45), Jakubicz (2a, 39), Jakubitis (2b, 119), Jankowski (2a, 155), Jarmola (2a, 5), Jonutėnas (2a, 147), Iozanis (2b, 119), Iozupelis (2b, 134), Iurgionis (2a, 35), Jurkowski (2a, 95), Karpowicz (2a, 166), Kasparonis (2a, 100), Kazenetis (2a, 22), Kaziulenas (2a, 165), Klimanski (2a, 150), Lukaszunas (2a, 147), Macanis (2b, 133), Maciejewski (2b, 133), Markiewicz (2a, 86), Malulonelis (2a, 128), Malusewicz (2a, 103), Mickunas (2b, 111), Mikas (2a, 46), Mikolaiewski (2a, 32), Mifkunis (2b, 136), Pacewski (2a, 2), Palunas (2b, 139), Paszkiewicz (2a, 157), Petra[s]zunas (2a, 159), Petrosius (2a, 34), Petra[s]enas (2a, 13), Petrul[s]ki (2b, 113), Ramanas (2b, 111), Ramoszkis (2b, 110), Romanowski (2a, 102), Sabutowicz (2a, 8), Sakien (2a, 8), Sarafinas (2a, 90), Simelenas (2a, 74), Stackiewicz (2b, 118), Stanislėnas (2a, 8), Staniulelis (2a, 23), Staniunelis (2a, 150), Stankiewicz (2a, 100), Stasiukas (2a, 56), Stasiukelis (2a, 67), Stasiunas (2b, 119), Staszelis (2a, 164), Staszianis (2b, 141), Stasys (2a, 5), Staszkiewicz (2b, 139), Stefanowicz (2a, 156), Steponelis (2a, 165), Stepulonis (2a, 94), Stankunas (2a, 20), Szczesnelis (2a, 95), Szymanelis (2a, 31), Szymkiewicz (2a, 41), Szymkunas (2a, 148), Szymutėnas (2a, 57), Tanaszewicz (2a, 31), Tuflewicz (2a, 160), Tunelis (2a, 14), Tumonis (2b, 115), Unciunas (2b, 115), Undrunas (2a, 156), undruszka (2a, 42), Urbelis (2a, 56), Urbanowicz (2a, 156), Wayciunas (2a, 99), Wasilewski (2a, 153), Węckielis (2a, 21), Winclawenas (2a, 65), Woyciechowski (2b, 139), Woytkiewicz (2b, 139). Iš slaviškų apeliatyvų atsiradę 133 (t.y. 12,34%) asmenvardžiai, pvz.: Atkaciunas (2a, 58), Baranowski (2a, 152), Biczkūnas (2a, 62), Bielinski (2a, 93), Bielunelis (2a, 8), Borkowski (2a, 164), Borowski (2a, 163), Buchowicki (2b, 109), Czernis (2a, 95), Dąbrowski (2a, 74), Doliński (2a, 164), Gulowski (2a, 159), Halawacz (2a, 146), Kaminski (2a, 144), Kangla (2a, 96), Kaltorunas (2a, 36), Kazlawuskis (2a, 26), Kriunickas (2a, 77), Lastowski (2a, 108), Lipski (2a, 93), Lisowski (2a, 155), Lofinski (2b, 131), Magila (2a, 77), Malec (2b, 141), Maskaliunas (2a, 165), Mogila (2a, 90), Osmol[s]ki (2a, 96), Pekarunas (2a, 70), Pielnikas (2a, 164), Pietuch (2b, 140), Prowadziewicz (2b, 139), Pustnikas (2a, 166), Rapkowski (2b, 130), Slosarz (2b, 120), Śnieżko (2a, 160), Sokolewski (2a, 51), Spiewakanas (2a, 47), Stolorunas (2a, 6), Szapowal (2a, 102), Szydtowski (2a, 103), Szostak (2a, 99), Szpakowski (2b, 122), Tkaczunas (2a, 20), Wierebiewicz (2a, 153), Veryha (2a, 75), Wolski (2a, 166), Wroblewski (2a, 153), Zawisza (2b, 127), Zelasko (2a, 144), Žukas (2a, 22), Žukowski (2b, 139). Tarp nelietuviškos kilmės asmenvardžių pasitaikė latviškų bei germaniškų. Visi jie tesudaro 0,85% skirtingų antrosios bažnytinės knygos antroponimų, pvz.: Ciepla (2a, 3), Cieplunas (2a, 35), Igawnis (2a, 22); Bryling (2a, 166), Krugas (2a, 48), Krugielis (2a, 14), Sleyderis (2a, 105). Visi šio šaltinio nelietuviškos kilmės asmenvardžiai sudaro 38,25%. Jų yra 412. 64 3. 82 asmenvardžių (t.y. 7,61%) kilmė, be kitokios, gali būti ir lietuviška, pvz.: Akūnas (2a, 102), Armanas (2a, 145), Balinikas (2a, 1), Balutėnas (2a, 8), Balulis (2a, 13), Balutonis (2a, 25), Bikialė (2a, 81), Dulūl (2a, 147), Gaconis (2a, 8), Gojis (2a, 95), Grodickis (2a, 40), Kuvilunas (2a, 98), Laznas (2a, 156), Lazelis (2a, 101), Lipicki (2a, 91), Mylzkonovski (2b, 139), Radžižis (2b, 136), Radkowski (2a, 1), Skineykis (2a, 40), Skrupski (2a, 90), Skutas (2a, 156), Slikas (2a, 76), Stalulonis (2a, 24), Straykunas (2a, 103), Streykunas (2a, 59), Streyklus (2a, 143), Tarkas (2b, 133), Tarkus (2a, 72), Wederelis (2a, 6), Wersznski (2a, 27), Zyboelis (2a, 1). 4. Prie neaiškios kilmės teko priskirti 148 asmenvardžius (t.y. 13,74%), pvz.: Belžynski (2a, 24), Bicanas (2a, 158), Bijžkus (2b, 133), Bogis (2a, 22), Braya (2a, 94), Brinczas (2a, 145), Cibarowski (2a, 82), Dalinas (2b, 129), Dapkelis (2b, 138), Dapkus (2a, 152), Derpskas (2a, 81), Durinis (2b, 111), Galinas (2a, 165), Gauza (2a, 149), Gibtars (2a, 57), Gidzialis (2a, 73), Giežveris (2a, 90), Glozman (2a, 48), Kasiaracki (2a, 71), Kyanowski (2a, 107), Kłosinski (2a, 90), Kodhłubowicz (2a, 92), Kogianacki (2a, 88), Kulautis (2a, 60), Lauciele (2a, 54), Lazienunas (2a, 43), Leykas (2a, 63), Ligućki (2a, 89), Meyriszkis (2a, 86), Mizdynas (2b, 110), Mignanis (2b, 131), Milaitis (2a, 156), Mucinis (2a, 15), Mužyra (2a, 163), Naugonielis (2a, 11), Odeyka (2a, 65), Plagė (2b, 122), Przegaliniec (2a, 50), Przegaliński (2a, 22), Puczyński (2a, 89), Reymelis (2a, 94), Ropanowicz (2a, 31), Jabkiewicz (2a, 20), Jiepelis (2a, 129), Skuntunas (2a, 25), Suwinski (2a, 161), Szalík (2a, 7), Szypas (2b, 139), Szneyzelis (2a, 147), Tokaldis (2b, 138), Twaranas (2a, 107), Wagnunas (2a, 1), Werbekas (2b, 131), Wiwulski (2a, 54), Znelis (2a, 40). Palyginus pirmosios bei antrosios bažnytinės knygos asmenvardžių kilmę, matyti, kad pirmojoje yra daugiau lietuviškos kilmės asmenvardžių. Jie sudaro 44,44%, tuo tarpu antrojoje šaltinyje — 40,38%. Sumažėja (tiesa, nežymiai) antrojoje knygoje ir tokių asmenvardžių, kurių kilmė, be kitokios, gali būti ir lietuviška. Jie sudaro 7,61% (pirmajame šaltinyje — 8,14%). Be to, antrojoje bažnytinėje knygoje padaugėja asmenvardžių, kilusių iš slaviškų apeliatyvų. Čia jie sudaro 12,34%, o pirmajame šaltinyje — 9,48%. Šie duomenys, be kita ko, galėtų liudyti ir stiprėjančią lietuvių asmenvardžių slavinimo tendenciją. Nors šiaip jau lietuviškos kilmės asmenvardžių abiejose bažnytinėse knygose yra palyginti daug. Jie sudaro apie 42,38% skirtingų abiejų šaltinių asmenvardžių. Tuo tarpu tarp visų dabartinių lietuvių pavardžių lietuviškos kilmės pavardės, manoma, sudaro 30%16. Asmenvardžių variantai Palyginti plačiai yra aptarti XVIII a. lietuvių pavardžių variantai 17. Todėl čia nebus kartojamasi, aiškinant tiriamų šaltinių asmenvardžių variantų atsiradimo aplinkybes, priežastis bei kelius. Tai greičiausiai yra bendra visai istorinei antroponimijai. Tik būtina atkreipti dėmesį į tai, kad bažny- 16 Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. V., 1982. P. 64. 17 Maciejauskienė V. Min. veik. P. 118–151. 65 tinių knygų specifika neleidžia tiksliai nustatyti, kada to paties asmenvardžio variantais yra įvardytas tas pats asmuo (nors nėra jokių abejonių, kad tokio tipo šaltinyje tas pats asmuo gali būti paminėtas keletą kartų), o kada – skirtingi asmenys. Taigi neįmanoma atskirti vadinamųjų tikrųjų variantų nuo spėjamų. Pastarieji, įvardijantys skirtingus asmenis, kartais gali būti ne to paties asmenvardžio variantai (dažniausiai atsiradę dėl įvairių ekstralingvistinių aplinkybių), bet savarankiškai susiformavę bei parapijoje vartoti asmenvardžiai. Taigi, nors ir turint omenyje tam tikrą galimą paklaidą, čia bus kartu pateikiami visi būdingesni abiejose bažnytinėse knygose pastebėti asmenvardžių variantai. Sudėtinga juos suklasifikuoti, nes variantais galintys būti asmenvardžiai paprastai skiriasi ne vienu, o keliais požymiais. Todėl pasirenkant vieną kurį (galūnės, šaknies ar kamieno bei pan.) skirtumą, kiti, ypač fonetiniai bei grafiniai, laikinai lyg ir lieka nuošalyje. Ir tik vėliau pateikiami ir šių skirtumų turintys asmenvardžių variantai. Skiriasi asmenvardžių variantų galūnės: Abarus (2a, 150) — Abaris (1a, 35; 2a, 108) — Abarius (2a, 159) — Abarus (1a, 32). Plg. dabartines pvz. Abãris, Abarỹs, Abãrius18. Atwis (2b, 122) — Atwius (2a, 165) — Atlus (1a, 55). Plg. dabartinį pvz. Atūlas. Bizdis (1a, 25) — Byzdys (1a, 38). Dabar tokios pvz. nežinomos. Brau[s]ka (2a, 33) — Brau[s]kus (2a, 39). Dabar tokios pvz. nežinomos. Brazūna (2b, 128) — Brazūnas (2a, 148). Plg. dabartinę pvz. Brazūnas. Cipikas (2a, 2) — Cipikis (2a, 70). Dabar tokios pvz. nežinomos. Czupikas (1a, 25) — Cziupikis (1b, 8). Plg. dabartinę pvz. Čiūpikas. Digia (2a, 77) — Digie (2a, 89) — Digis (2a, 82). Plg. dabartinę pvz. Dỹgas. Driškis (1a, 19) — Driskus (2b, 128) — Driškus (1a, 8). Plg. dabartinę pvz. Driskus. Gawera (1b, 18) — Gawenas (1a, 23). Plg. dabartines pvz. Gavėnas, Gavėnia, Gavėnis, Gavėnius. Girczi (1a, 13) — Gircius (2a, 17). Plg. dabartines pvz. Girčas, Girčys, Girčius. Igaunie (1b, 11) — Igaunis (1a, 56). Plg. dabartinę pvz. Įgaunis. Ianuka (1b, 4; 2a, 49) — Ianukas (1b, 16; 2a, 69). Šiuo metu žinoma tik pvz. Jānukas. Ioczis (2a, 163) — Ioczys (2a, 87). Plg. dabartines pvz. Jõčis, Jočys. Iurkiata (1a, 33) — Iurkiale (1a, 14). Dabar tokios pvz. nežinomos. Karafa (2a, 96) — Karasas (2a, 66). Plg. dabartines pvz. Karasas, Karasis, Karosà, Karõsas, Karõsis. Kawkie (1a, 52) — Kawkia (1a, 29). Plg. dabartines pvz. Kaukàs, Kaukùs. 18 Dabartinės pavardės ir jų kilmės aiškinimas pateikiama iš ”Lietuvių pavardžių žodyno” (T: 1. V., 1985; T: 2. V., 1989). 66 Kibinkle (1a, 56) — Kiebinklis (1a, 42). Dabar tokios pvd. nežinomos. Kiszy s (2a, 86) — Kiszus (2a, 18). Dabar tokios pvd. nežinomos. Kulboka (2a, 95) — Kulbakas (2a, 55) — Kulbokas (2a, 73). Plg. dabartinės pvd. Kūlboka, Kūlbokas. Lapienie (2a, 24) — Lapieni (2a, 63) — Lapienis (2a, 101). Plg. dabartinės pvd. Lapienas, Lapienis, Lapienius, Lapienius. Lawkie (2a, 90) — Lawkis (2a, 6). Plg. dabartinės pvd. Laukas, Laukis, Laukys. Lela (1b, 5) — Lelis (1a, 9). Plg. dabartinės pvd. Lėlis, Lelys, Lėlius. Medzgin as (2a, 17) — Medzginis (2b, 112). Dabar tokios pvd. nežinomos. Meyla (1a, 27) — Meytas (1a, 44) — Meyle (1a, 22) — Meylus (1a, 53). Plg. dabartinės pvd. Mėila, Meilas, Mėilė, Meilis, Meilius, Meilus. Miezis (1a, 9) — Miezys (1a, 19) — Miez ius (1a, 5). Plg. dabartinės pvd. Miežas, Miežys. Miniotis (1a, 47) — Miniotys (1a, 56). Plg. dabartinės pavardės Miniota, Miniotas. Narbutas (2a, 63) — Narbutis (2b, 121). Plg. dabartinės pavardės Nárbuta, Nárbutas, Narbutis. Paberzis (1a, 12; 2a, 150) — Paberzys (1a, 20; 2b, 112). Plg. dabartinė pvd. Pabėržis. Pagiris (1a, 29) — Pagirys (1a, 51). Plg. dabartinės pvd. Pagiris, Pagirijs. Rudakas (2a, 53) — Rudakis (2b, 134). Plg. dabartinės pvd. Rudakas, Rudakis. Skardinſkas (2b, 138) — Skardinſkis (2a, 83). Plg. dabartinę pvd. Skardinskas. Skiras (1b, 7) — ſkirus (1a, 51). Plg. dabartinės pvd. Skirys, Skirius. Smalstis (1b, 9) — Smalstys (1b, 10). Plg. dabartinę pvd. Smalstys. Sroga (1a, 43; 2a, 2) — Srogis (1a, 2), ſrogis (2b, 127). Plg. dabartinės pvd. Srióga, Sruogis, Sruógius. Sturaſ (1a, 22) — ſturys (1a, 55). Plg. dabartinės pvd. Stūras, Stūris, Stūris. Staſzko (2a, 144) — Staſzkus (2a, 147). Plg. dabartinės pvd. Staška, Staškus. Swerens (1a, 4) — ſwererys (1b, 11). Plg. dabartinės pvd. Svėris, Svėrys. Sze ykas (2a, 93) — Sze ykus (2a, 152). Plg. dabartinės pvd. Šeika, Šeikis, Šeikus. Szyteyka (2a, 15) — Szyteykis (2a, 152). Plg. dabartinės pvd. Šileika, Šileikis. Tarkas (2b, 133) — Tarkus (2a, 72). Dabar šios pvd. nežinomos. Tilinde (1a, 1) — Tilindis (1a, 29). Plg. dabartinės pvd. Tilindė, Tilindis. Turkas (1a, 7) — Turkus (1a, 6). Plg. dabartinės pvd. Turkas, Turkus. Uldukas (2a, 92) — Uldukis (2b, 117). Plg. dabartinės pvd. Uldukas, Uldukis. Walukas (1b, 4) — Wahaka (1a, 3). Plg. dabartinės pvd. Valiukas, Valukas. Warkala (2a, 3) — Warkalis (2a, 39). Plg. dabartinės pvd. Varkalà, Varkalas, Várkalis, Varkalys. Warna (2a, 87) — Warnas (2b, 137). Plg. dabartinės pvd. Várna, Várnas. Żagura (1a, 42) — Żogurus (1a, 12). Dabar tokios pvd. nežinomos. Żukias (2a, 100) — Żukis (2b, 111). Plg. dabartinės pvd. Žukija, Žuklys. 67 Dabar gal:ima tik spelioti, ar Kriaunų parapijoje buvo susiformavę šie asmenvardžiai su nevienodomis galūnėmis, ar dėl raštininkų neatidumo, nerūpestingumo atsirado to paties asmenvardžio variantai, turintys skirtingas galūnes. Gajėjo būti ir vienaip, ir antraip. O asmenvardžių, vėliau virtusių pavardėmis, galūnių variantai, be abejo, turėjo įtakos ir dabartinių mūsų pavardžių formų autentiškumui. Jau asmenvardžių su nevienodomis galūnėmis variantuose, be pagrindinio, pasitaikė ir įvairių fonetinių bei grafinių skirtumų. Tokie asmenvardžių variantai ypač dažni. Juose persipynę ir mūsų asmenvardžių slavinimas, ir vietos tarmės fonetinės ypatybės, ir šiaip įvairūs atsitiktiniai asmenvardžių iškraipymai bei netikslumai. Štai pluoštelis dėl fonetinių bei grafinių skirtumų atsiradusių asmenvardžių variantų: Adamónis (1a, 26; 2a, 31) — Adomónis (1a, 45; 2a, 39). Plg. dabartines pvd. Adamónis, Adomónis. A[zk]nis (1a, 5) — Oszknis (1a, 44). Plg. dabartines pvd. Aškinis, Ožkinis. Aukls (1a, 55; 2a, 34) — Awklus (1b, 6; 2a, 19) — Owklus (1a, 27). Plg. dabartine pvd. Aūlas. Aūgulis (1a, 8) — Awgulis (1a, 21). Plg. dabartine pvd. Augu̇lis. Azienas (1a, 31) — Ozienas (ten pat). Plg. dabartinę pvd. Ožėnas. Ažis (2a, 86) — Ozis (2a, 20). Plg. dabartine pvd. Ožūs. Balciunas (1a, 7; 2a, 88) — Balczunas (2b, 130) — Balczunas (2b, 133). Plg. dabartines pvd. Balčiūnas, Balčiūnas. Baiaras (2a, 51) — Baionas (2a, 5) — Baj aras (2a, 153) — Boiaras (2a, 95). Plg. dabartines pvd. Bájaras, Bajóras. Baiarelis (1a, 44) — Beiorelis (1a, 7) — Boiarelis (1b, 7). Dabar tokios pavardės nežinomos. Balciunas (1a, 7) — Belcūnjas (1a, 31). Plg. dabartines pvd. Balčiūnas, Balčiūnas. Bercis (2a, 4) — Berczis (2a, 98). Plg. dabartines pvd. Bercėvičius, Berčas, Berčys, Berčius. Bizdis (1a, 25) — Byzdys (1a, 38). Dabar tokios pvd. nežinomos. Blaugia (1a, 8) — Blaugie (1b, 14; 2a, 14) — Blowgie (1b, 6; 2b, 124) — Blouge (2a, 100). Dabar tokios pvd. nežinomos. Baltakis (1a, 26) — Bottakis (1a, 55). Plg. dabartines pvd. Báltakis, Baltakys. Bradauka (2a, 54) — Bradawka (1a, 13; 2a, 47) — Brodawka (1b, 7; 2a, 26). Dabar tokios pvd. nežinomos. Brawszka (1b, 17) — Brow[zk]a (1b, 7; 2b, 141) — Brau[z]ka (2a, 33). Dabar tokios pvd. nežinomos. Tiabatarunas (2a, 86) — Ciabatorunas (2a, 15) — Czabatarunas (1a, 3) — Czabatorunas (1b, 7) — Czebatariunas (2a, 52) — Czebatorunas (1a, 56) — Czebaturunas (1a, 35). Plg. dabartines pvd. Čebatariūnas, Čebatarūnas, Čebatoriūnas, Čebotariūnas. Ciesiulonis (1b, 17) — Ciesulonis (1a, 39) — Cze[jul]onis (1a, 23) — Cze[jul]anis (1a, 9). Plg. dabartines pvd. Cesiulis, Cesulėvičius, Česulis. Dabraga (1a, 6) — Dabrega (1b, 14) — Dobroga (1a, 6) — Dobrega (1b, 11). Plg. dabartines pvd. Dabregà, Dabrėgà, Dobrėgà, Dotrėgà. 68 Daujatis (1a, 15) – Daujotis (1a, 54) – Daviocis (1a, 35). Plg. dabartines pvd. Daujatas, Daujota, Daujotas, Daujotis. Drevinikas (1b, 5) – Drewnikas (1a, 41). Plg. dabartinę pvd. Drevininkas. Eydynik (2b, 114) – Eydinikas (2b, 112; 1a, 50) – Haydinikas (1a, 2). Plg. dabartinę pvd. Eidininkas. Garolia (1a, 54) – Garulis (1a, 44) – Gorolis (1a, 14). Plg. dabartines pvd. Gāralis, Gārolis, Gārulis. Ianukas (2a, 69) – Ianiukas (2a, 39) – Ionukas (2b, 109) – Ioniukas (2b, 138). Plg. dabartinę pvd. Jānukas. Iocis (1b, 7) – Ioczys (1b, 7; 2a, 86). Plg. dabartines pvd. Jōcis, Jocȳs, Jōčis, Jočys. Iakubonis (1a, 49) – Iokubonis (1a, 47). Plg. dabartines pvd. Jakubōnis, Jokubōnis. Iakubaytis (2a, 99) – Iokubaytis (1a, 9; 2a, 37) – Iakubeytis (2a, 146). Plg. dabartines pvd. Jakubāitis, Jakubāitis, Jakubāitis, Jokubāitis. Ianu[z]kaytis (1a, 10), Ianuszkaytis (2a, 19) – Ionuszkaytis (1b, 15), Ionu[z-kaytis (2a, 22). Plg. dabartines pvd. Januškaitis, Jonuška. Iuchna (2b, 114) – Iukna (2b, 115). Plg. dabartines pvd. Juchnā, Juknā, Jūchnius, Jūktnius. Iankunas (2a, 18) – Iunkunas (2b, 117). Plg. dabartines pvd. Jankūnas, Junkūnas. Kawalunas (2a, 73) – Kawolunas (2a, 32). Plg. dabartines pvd. Kavalūnas, Kavolūnas. Kaziponas (1b, 13) – Kazyponas (1a, 52) – Kaziyponas (1b, 10) – Kazipanas (2a, 143) – Kazypanas (2a, 167). Dabar tokios pavardės nežinomos. Kazamekas (2a, 3) – Kazamiekas (1b, 13) – Kazemiakas (2a, 14) – Kazemiekas (1a, 29) – Kazemiekas (2a, 29) – Kozemikas (2a, 41) – Koziamekas (1a, 14). Plg. dabartines pvd. Kažemēkas, Kažemēkas, Kažemiākas. Kibinkle (1a, 56) – Kiebinkle (1a, 35). Plg. dabartines pvd. Kēbas, Kības. Kifūnas (1a, 27) – Kiszunas (1a, 52). Plg. dabartines pvd. Kiševicius, Kišūnas, Kišūnas. Klisionis (2a, 21) – Klisonis (2b, 115) – Klijzonis (2a, 84). Plg. dabartines pvd. Klžas, Kišionis. Krafzewicz (1a, 15) – Krajzewicz (1b, 17). Plg. dabartines pvd. Krasāuskas, Kraševičius. Kulbaka (2a, 95) – Kulbokas (2a, 79) – Kulboki (1a, 23). Plg. dabartinę pvd. Kūlbokas. Ląszelis (2a, 80) – Laszelis (1a, 36), Laſzelis (2a, 165) – Loszelis (1a, 5). Plg. dabartines pvd. Lasāskas, Losas, Loševičius, Lāšas, Loševičius, Lošys. Laurunonis (1a, 26) – Laurynonis (1b, 14). Plg. dabartines pvd. Laurynonis, Lavrinaitis. Lėcis (1a, 45; 2a, 73) – Lycis (2a, 24) – Liczis (2b, 130) – Liczys (1a, 3). Plg. Licas, Licus, Lėčas, Lėčys. Laukie (1a, 12) – Lowkia (1a, 27). Plg. dabartines pvd. Laukis, Laukys, Loukis. 69 Losinski (2b, 131) – Loszymski (2a, 2). Plg. dabartines pvd. Losinskas, Lošinskas. Merskis (1a, 6) – Merszkis (1a, 21). Dabar tokios pvd. nežinomos. Mikalonis (1a, 43) – Mikolonis (1a, 47; 2a, 4). Plg. dabartines pvd. Mikalonis, Mikoliūnas. Mikšis (2a, 82) – Mikšzis (2a, 99). Plg. dabartines pvd. Mikšys, Mikšis, Mikšys. Magita (2a, 77) – Mogita (2a, 90). Plg. dabartines pvd. Magilā, Magylā, Mogilā, Mogylā. Miniatis (1a, 26) – Miniotis (1a, 47; 2a, 16). Plg. dabartines pvd. Miniatas, Miniotas. Macieūnas (1a, 18) – Matieūnas (1b, 4) – Mocieūnas (1a, 43) – Moteiūnas (1a, 37). Plg. dabartines pvd. Macieūnas, Matiejūnas, Mociejūnas, Motiejūnas. Mucinis (1a, 57) – Muczynis (1a, 42). Plg. dabartinę pvd. Mucinis. Morkūnas (1a, 39) – Murkunas (1a, 8). Plg. dabartines pvd. Morkūnas, Murkūnas. Narwayzis (1a, 49) – Narwoyszys (1b, 8) – Norawaysis (1a, 24). Plg. dabartines pvd. Narvaišis, Nórvaišas, Norvaišis. Nawikas (1a, 51; 2b, 120) – Nowikas (1a, 51; 2a, 38). Plg. dabartines pvd. Naukas, Novikas. Pilatas (1a, 15; 2a, 78) – Pilotas (1a, 12; 2a, 32). Plg. dabartines pvd. Pilatavičius, Pilota, Pilótas. Paulukas (1b, 12) – Pawlukas (1a, 41). Plg. dabartines pvd. Pauliūkas, Pavliukonis. Raugas (1a, 14) – Rawgas (1a, 26). Plg. dabartinę pvd. Raugas. Sapieha (1b, 8), Sapieha (2a, 43) – Sapiega (1a, 41; 2a, 23). Plg. dabartinę pvd. Sapiega. Šiepetis (2a, 73) – ſzepetis (2a, 30). Plg. dabartines pvd. Sepetka, Šepetis, Šepetys. Slekas (2a, 48) – Szlakas (1b, 17; 2a, 55) – ſzlekas (1a, 29; 2a, 153). Plg. dabartines pvd. Slekas, Šlakaitis, Šlekas. Stankunas (1b, 38) – Stunkun (1a, 9). Plg. dabartines pvd. Stankūnas, Stunkēvičius. Szlakielis (1a, 1) – ſzlekielis (1a, 36). Plg. dabartines pvd. Šlakaitis, Šlekas, Šlekys. Talaczka (1a, 32) – Taloczka (2a, 12) – Toloczka (1b, 11; 2a, 17). Plg. dabartines pvd. Talačka, Taločka, Tòlačka, Toločka. Twarianas (2a, 12) – Twerianis (2a, 150) – Twerionas (2b, 110) – Tworian (2a, 146). Plg. dabartines pvd. Tvarijanas, Tvarijonas, Tvarionas, Tverijanas, Tverijonas. Tyjunelis (2a, 17) – Tiunelis (2a, 11). Plg. dabartinę pvd. Tijūnėlis. Wayciulenas (2b, 113) – Waycziulenas (2a, 96). Plg. dabartines pvd. Vaičiulevičius, Vaičiulėnas. 70 Walukas (1b, 4) — Wolukaſ (1a, 19). Plg. dabartines pvd. Valiūkas, Valukas, Volukavičius. Woyciakowski (2a, 108) — Woyciechowſki (2b, 139). Plg. dabartines pvd. Vaicekauskas, Vaiciekauskas, Vaicechāuskas, Voicechāuskas, Voicechāuskas, Voicekāuskas. Wersielis (1b, 14; 2a, 4) — Werſzelis (1b, 3; 2a, 150). Plg. dabartines pvd. Versačkas, Veršėlis. Žameytis (1a, 1) — Žemaitis (1a, 11) — Ziemaytis (1a, 25) — Ziamaytis (1a, 27). Plg. dabartinę pvd. Žemaitis. Žameitelis (1a, 1) — Žemaytelis (1a, 14). Plg. dabartines pvd. Žemaitelis, Žemaitėlis. Žagura (1a, 42) — Žoguras (1a, 12). Dabar tokios pvd. nežinomos. Kaip matyti, asmenvardžių variantų fonetiniai bei grafiniai skirtumai labai įvairūs. Dėsningai ir nedėsningai vienos balsės pakeičiamos kitomis (a — o, o — a, a — e arba e — a, i — y arba y — i ir pan.), dvibalsis au kartais pakeičiamas av arba ou, o ai — oi, nors neretai jie išlieka lietuviški, nesuslavinti. Įvairuoja asmenvardžių variantuose ir priebalsės c — č, s — š, c — t, ch — k, nors ir čia jokio pakaitos nuoseklumo, dėsningumo pastebėti negalima. Kaip tik tai, be jokios abejonės, lėmė tokį fonetinių bei grafinių variantų gausumą. Ne skirtingų asmenvardžių, kaip galėtų pasirodyti, įsigilinus į visą jų užrašymo Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose kontekstą, o būtent skirtingų to paties asmenvardžio variantų. Dalį jų, kaip buvo matyti, galima sutapatinti su skirtingomis, savarankiškai funkcionuojančiomis dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Taigi pastarųjų atsiradimo šaltinis, be kitų, neretai gali būti ir XVII—XVIII a. dokumentuose įprastu buvęs lietuvių asmenvardžių variantiškumas. Čia pravartu būtų prisiminti K. Būgos žodžius, parašytus studijoje ”Apie lietuvių asmens vardus”: ”Senobės vardo, užrašyto ruso, jo kalbos dvasia, lietuviškoji lytis nebus sunku sus eksti, jei mes kaip reikiant pažinsime tas taisykles, kurių pasigaudami XIII—XV šimtmečio rusai rusino (taikino prie jiems paprastosios fonetikos) lietuviškus vardus”19. Kitoje studijos vietoje kalbininkas teigia, kad lietuvių vardai rusų raštininkų buvo užrašinėjami gana gerai, kad ”XIII, XIV, XV ir, dalimi, XVI šimtmečio rusų raštininkai, tardami arba rašydami lietuvišką žodį, lietuviškus garsus, svetimus jų ausiai, pakeisdavo tam tikrais, artimiausiais lietuviškiems, savais garsais. Ta garsų pakaita (substitutio) nebuvo daroma aklai, bet pagal tam tikrų taisyklių”20. Lietuvių asmenvardžių rašymo vėlesnių amžių istorijos dokumentuose būklė akivaizdžiausiai liudija, kad nuosekliai nebuvo laikomasi jokių mūsų asmenvardžių perrašos slavų (lenkų, rusų) kalbomis taisyklių. Įsigalėjęs stichiškumas, nenuoseklumas, atsitiktinis, sakytum, lyg ”pagal tarimą” lietuvių asmenvardžių fiksavimas nelietuvių kalba rašomuose istorijos šaltiniuose negalėjo neturėti įtakos daugelio mūsų pavardžių lyčių autentiškumui. 19 Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958. T. 1. P. 232—233. 20 Ten pat. P. 226—227. 71 Tai buvo matyti iš jau pateiktų Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose užrašytų asmenvardžių variantų. Įvairūs asmenvardžių iškraipymai paliudyti ir kitokio pobūdžio variantuose, kuriuos vadinti tik fonetiniais ar grafiniais nebūtų visiškai tikslu. Neretai jie gerokai skiriasi vienas nuo kito, todėl galėtų būti vertinami ir kaip savarankiški asmenvardžiai. Tačiau bendras bažnytinių knygų asmenvardžių (susiformavusių apibrėžtoje konkrečioje aplinkoje) kontekstas bei jau anksčiau iš įvairių XVIII a. dokumentų surinkti labai vienas nuo kito besiskiriantys tos pačios pavardės variantai21 skatina ir žemiau pateikiamus asmenvardžius vadinti variantais22. Bartasiunas (2a, 106) — Bartasžunas (2a, 69), Barlažunas (1a, 20) — Barto[z]unas (1b, 5) — Bartasusnas (2a, 105) — Bertasūnas (2a, 82) — Berta- szunas (2a, 5). Rekonstravus šiuos variantus galimi tokie asmenvardžiai: * Bartasiūnas, * Bertašiūnas, * Bartošiūnas, * Bartašiūnas, * Bertasiūnas ir * Bertašūnas. Dėl jų plg. dabartines pvd. Bartašiūnas, Bartašūnas, Bartošūnas, Bartūšis, Bertasius, Bertašius. Bednarz (1a, 32; 2a, 21) — Bednorius (1a, 24) — Bendarz (1a, 19) — bendorus (2a, 145) — Bendorius (1a, 25) — Bindar (1b, 8) — Bindarius (2a, 84) — Bindoris (2a, 26) — Bindorius (1b, 5) — Bindorus (1b, 10; 2a, 10). Pamėginus rekonstruoti šiuos asmenvardžius būtų įmanomi tokie variantai: * Bednaržas, * Bednorius ar * Biednorius, * Bendaržas, * Bendoris, * Bindaris, * Bindoris, * Bindorius. Juose atsispindi ir fonetinis slavinimas (o ir a kaita), ir vietos tarmės ypatybės (o ir a, en ir in kaita), ir kiti nevienodumai bei iškraipymai. Toliau plg. dabartines pvd. Bednaržas, Bendaravičius, Bendorius, Bindarius, Bindorius. Blagie (2a, 6) — Blaugia (1a, 8) — Blaugie (1a, 6; 2a, 36) — Blaugie (1b, 14; 2a, 14) — Blawgis (1a, 51) — Blounge (2a, 100) — Blowgia (1b, 6) — Blowgie (1b, 6; 2b, 124) — Bleuge (1a, 12) — Blewgia (1a, 28) — Blewgie (1b, 5). Rekonstruoti šie asmenvardžiai galėtų atrodyti taip: * Blagė, * Blaugė ar * Bliaugė, * Blaugis ar * Bliaugis. Šiuo metu tokios pavardės nežinomos. Bradesis (2a, 80) — Bredesis (2a, 3), Bredežis (1a, 11) — Bredesus (1a, 34). Šiuos asmenvardžius galima rekonstruoti taip: * Bradesis, * Bredesis, * Bredesius. Plg. dabartines pvd. Bradaitis, Bradulis ir Bredulis. Cipikas (1a, 38; 2a, 2) — Cipkis (1a, 32; 2a, 70) — Ciupikas (1a, 25) — Czupikas (1a, 26) — Cziupikis (1b, 8). Asmenvardžiai po rekonstrukcijos galėtų būti tokie: * Cipikas, * Cipikis, * Ciupikas, * Čiupikas, * Čiupikas. Plg. dabartines pvd. Cypà, Cipkus, Ciupkevičius ir Čipas, Čipkus, Čiupas, Čiupikas. Dalbogas (1a, 15; 2a, 14) — Dalibagas (2a, 145) — Dalybogas (1a, 54) — Delbaga (1a, 28) — Deibagas (1b, 15). Rekonstruoti šiuos asmenvardžių variantus galima būtų taip: * Dalbogas, * Dalibagas, * Dalibogas, * Delbaga, * Deibagas ir pan. Plg. dabartines pvd. Dalbogas, Dalibagas, Dalibogas, Delbėgas. Daužiatis (1a, 15) — Dauiotis (1a, 45) — Dauiocis (1a, 35) ir galbūt Daweta 21 Plg. M a c i e j a u s k i e n ė V. Min. veik. P. 134—135. 22 Vienu kitu atveju, be abejo, galima ir paklaida, kurią reikia turėti omenyje vertinant šiuos variantus. 72 (1b, 13) – Deweta (1b, 18). Plg. dabartines pvd. Dūjotas, Daujotis. Dawenis (1a, 50; 2a, 13) – Dawewnis (1a, 6) – Dawenis (2a, 92) – Dowenis (1a, 42). Rekonstruoti šiuos variantus galima taip: *Dawenis, *Dawenis, *Devenis ir *Dovenis. Plg. dabartines pvd. Davenis, Davenis, Deveinis, Dōvas, Dovėika. Eybudis (2a, 42) – Eybutis (2a, 21). Tai galėtų būti asmenvardžiai *Eibudis ir *Eibutis. Plg. dabartinę pvd. Eibūtis. Gierul)ki (2b, 136) – Gerulski (2a, 38) – Girulski (2a, 26). Rekonstruoti šiuos variantus galima būtų kaip *Gerulskis ir *Girulskis. Plg. dabartines pvd. Gerūlskis, kuri, manoma, yra suslavinta iš Gerūlis, ir Girūlskas. Pastaroji greičiausiai suslavinta iš Girūlis. Taigi dvi skirtingos kilmės pavardės, galėjusios atsirasti ir iš vieno asmenvardžio. Gegelis (1a, 12) – Giegelis (1b, 1; 2b, 121) – Gigelis (1a, 39; 2b, 115) – Gigialis (1a, 1) – Gigielis (1b, 13; 2a, 34). Iš šių variantų galima būtų atstatyti tokius asmenvardžius: *Gegelis, *Giegelis, *Gigelis. Pastarieji gali būti sutapatinami su skirtingos kilmės dabartinėmis lietuvių pvd. Gegėlis, Giėgelis ir Gigėlis. Gaydis (2a, 30) – Geydis (2a, 158). Rekonstruoti asmenvardžiai būtų *Gaidis ar *Gaidys ir *Geidis. Pirmieji kildintini iš liet. gaidys, plg. dabartinę pvd. Gaidys. Antrojo šaknis geid- sietina su liet. geidùs „geidulingas, godus; pageidaujamas, malonus“ ar pan., plg. dabartinę pvd. Geidùtis. Grigalunas (1a, 9) – Grigūlunas (1a, 7). Iš šių variantų galima rekonstruoti patronimus, su priesaga -ūnas sudarytus iš skirtingų krikšto vardo lyčių: *Grigalūnas (iš ilgosios formos Grigalius) ir *Grigulūnas (iš trumpinio Grigulis). Plg. dabartines pvd. Grigalūnas ir Grigulis, Grigulėvičius. Kairianis (2a, 157) – Keyranis (2a, 165). Rekonstruoti asmenvardžiai *Kairionis ir *Keironis sietini su dabartinėmis pvd. Kairius, Kairionis ir Keirà, Keiris, Keirys. Pastarosios, turinčios šaknį keir-, sietinos su lat. ķeiris „kairys“, ķeire „kairė ranka“. Kibalda (1a, 12) – Kibilda (1a, 19). Dėl rekonstruotų asmenvardžių *Kibalda ir *Kibilda plg. dabartines pvd. Kibilda, Kibildis. Lapienie (2a, 24) – Lapiensis (2a, 101) – Lapinis (2a, 86). Rekonstruotus asmenvardžius *Lapienė, *Lapienis ir *Lapinis plg. su dabartinėmis pvd. Lapienė, Lapėnis, Lapinis. Ligmeszkis (1a, 29) – Lygmiszkis (1a, 43) – Ligumiszkiš (1b, 15) – Lingu-ni)zkis (1b, 7). Pirmuosius du variantus galima būtų rekonstruoti į *Lygmiškis ir vertinti šį asmenvardį kaip sudurtinį iš liet. lygùs ir miškas. Trečiasis variantas rekonstruotinas kaip *Lygumiškis. Asmenvardis būtų tos pat kilmės kaip ir *Lygmiškis. Ketvirtąjį pateiktą variantą galima atstatyti *Linguinišk- ir kildinti iš liet. lingė „aukštas, laibas žmogus, kuris eidamas linguoja“ ar pan.; plg. dabartines pvd. Lingis, Lingys, Lingaitis, Lingėvičius. Tačiau asmenvardžio daryba, tame pačiame šaltinyje užrašytas variantas Ligumiszkiš (bei pirmieji du pateikti), pagaliau abejose bažnytinėse knygose nepasitaikęs daugiau nei vienas asmenvardis, turintis šaknį ling- ar kamieną linguin-, – tai priežastys, skatinančios asmenvardį Linguini)zkis vertinti kaip raštininko ge- 73 rokai pakeistą, iškreiptą asmenvardžių Lagmiškis, Ligumiškis variantą. Manuilis (1a, 57) — Manulis (1a, 6) — Manuilis (1a, 21). Rekonstruotus asmenvardžius *Mainiulis, *Manulis ir *Manuilis galima sieti su dabartinėmis pv. Mainėlis, Mainionis, Mainius ir su Mánas, Maniu̇kas, Maniózis, Manulėvičius bei panašiomis. Šaknis main- yra kildinama iš liet. mainius „mainininkas“, mainėlis „maineiva, mainininkas“, o man- iš liet. manyti „galvoti, mąstyti; suprasti, suvokti, žinoti“, manùs „geros atminties; sumanus“. Medginis (1a, 52) — Medžginas (1b, 14; 2a, 17) — Medžginis (1b, 16; 2b, 112) — Meginas (1a, 57) — Meginis (1b, 10) — Mežginas (2a, 156) — Mežginis (1a, 52; 2a, 38). Abiejų bažnytinių knygų asmenvardžių kontekstas lyg ir liudija, kad šie gerokai vienas nuo kito besiskiriantys asmenvardžiai vertintini kaip vieno asmenvardžio variantai. Juos rekonstruavus matyti, kad kai kurie, pvz., *Medginis, *Medzginas, *Medzginis, jokių atitikmenų tarp dabartinių pavardžių neturi. Asmenvardžiai *Meginas ir *Meginis tapatintini su dabartinėmis pv. Mėginas, Mėginis, Mėginis, Mėginis, užrašytomis ir Švedasuose, Rokiškyje, Pandėlyje, Kupiškyje, t.y. Kriaunų parapijos teritorijoje ar netoli jos. Pavardžių kilmė nėra aiški. Jų šaknis meg-, mėg- mėginama kildinti iš miẽg- ir sieti su liet. mieginas „mieguisas“, miegas, miegóti ir pan. Variantai *Mežginas bei *Mežginis tapatintini su apie Obelius, Rokiškį, Švedasus (t.y. Kriaunų parapijos teritorijoje bei netoli jos) užrašytomis dabartinėmis pv. Mezginas, Mezgini̇s. Pastarųjų kilmė taip pat nėra aiški. Tad ar negalėtų būti minėtų dabartinių pavardžių lytys Mėginas, Mėginis, Mėginis bei Mežginas, Mežginis neautentiškos, dėl užrašymo klaidų gerokai nutolusios nuo tikrųjų, autentiškų savo lyčių? O pastarosios galėjo būti *Medginas, *Medginis ar pan., t.y. tie čia aptariami variantai, kurie neturi jokių atitikmenų tarp dabartinių pavardžių. Asmenvardžiai *Medginas ar *Medginis yra aiškios kilmės — tai dvikampiniai asmenvardžiai, kurių pirmasis kamienas med- kildinamas iš liet. med̃žias, mẽd-ė „giria, miškas; medžioklė“, o antrasis gin- iš liet. gin-ti „užstoti“, ginಳ. Pokalniewicz (1a, 39) — Pokulniewicz (1a, 35). Variavimą liudija ir iš šių asmenvardžių atsiradę moterų įvardijimai, pvz.: Pokalniewiczowa (2a, 8) — Pokolniewiczowa (1a, 44; 2a, 23), Pokolniewiczówna (1a, 27) — Pokulniewiczowa (1a, 39; 2a, 22), Pokulniewiczówna (1a, 33). Taigi būtų du skirtingos kilmės asmenvardžiai *Pakalnevičius ir *Pakulnevičius, sietini su liet. pakalnė „žema vieta kalno papėdėje, slėnys“ ir pakulnė „vieta palei kulnus; bato paaukštinimas, kulnas“. Plg. dabartines pv. Pakalnis, Pakalniškis, Pakulnis, Pakulnevičius. Nedarant kokių nors kategoriškų išvadų vis dėlto galima būtų teigti, kad viena kita lietuvių pavardė Pakulnis yra atsiradusi iš Pakalnis. Arba atvirkščiai. Puriszkis (2b, 110) — Puriuszki̇s (1a, 32), Puriu̇szkis (2a, 157) — Puru̇szkis ²³ Plg. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. V., 1987. P. 267. 74 (1a, 1; 2b, 133). Šie asmenvardžiai rekonstruoti atrodytų taip: * Puriškis, * Puruškis ir * Puruškis. Mūsų dienas pasiekė pavardės variantas Puriškis. Pavardė paplitusi Kriaunų parapijos teritorijoje — apie Kamajus, Obelius, Rokiškį. Prie Kamajuose užrašytos pavardės yra pastaba — žmonės vadina ir Puruškis. Raszkowski (1a, 44) — Reszkowski (1b, 13). Rekonstruotus asmenvardžius * Raškowskis (ar * Raškauskis) ir * Reškauskis (ar * Reškauskis) plg. su dabartinėmis pvd. Raškauskas, Raškėlis, Raškevičius, Raškinis, Raškys ir Reškevičius. Šikilda (2a, 27) — Sikilda (1a, 13) — Įzykilda (1a, 43; 2a, 35) — Skykilda (2b, 117). Rekonstruoti šiuos asmenvardžius galima būtų * Šikilda, * Sikilda, * Šikilda ir * Skikilda. Plg. dabartines pvd. Šikas, Šikockas, Šikas, Šikutis ir Škikas. Kaip matyti, nė vienas šaltinyje esantis šio asmenvardžio variantas tiksliaus atitikmens tarp dabartinių pavardžių neturi. Skiery (1b, 19), Skiegrys (1b, 19) — Skieras (1a, 35) — Skieras (1b, 7), Skirus (1a, 51), Skirs (1b, 8). Rekonstruotus asmenvardžių variantus * Skeris, * Skeirys, * Skieras ir * Skiras, * Skirius galima sieti su dabartinėmis pavardėmis Skeris, Skeirys, kurios greičiausiai atsiradusios iš liet. skeir̃s „prašlys“ arba skeiriotis „skersomis, piktai žiūrėti, šnairuoti“, Skieris, Skierius (jų kilmė nėra aiški) ir Skirius, kurios šaknis skir- sietina su liet. skirti „skaidyti į dalis, dalyti; skilti, plyšti, trūkti ir kt.“. Šių dabartinių pavardžių paplitimas liudija, kad apie Kriaunas šiandien žinoma pavardė Skeirys. Skirbūnas (2a, 143) — Skirvūnas (2a, 47) — Įkwirbūnas (2a, 29). * Skirbūnas, * Skirbūnas — šiuos greičiausiai iš vieno asmenvardžio atsiradusius variantus galima sieti su skirtingos kilmės dabartinėmis pavardėmis Skirba, Skirbys ir Skvirba. Pirmosios dvi galėtų būti kilusios iš dvikamienio asmenvardžio Skirbutas (skir- iš liet. skirti, but- iš liet. būti, būtis, būtas, pr. būton „būti“) trumpinio. Pavardė Skvirba greičiausiai yra pravardinės kilmės, atsiradusi iš liet. skvirbėti „be perstojo krutėti, nenustygti“ ar pan. Vidurinysis variantas rekonstruotinas * Skirvūnas. Šiuo metu tokia ar kitokios darybos, bet tos pačios kilmės pavardė nėra žinoma. Sakapilvis (1a, 10) — Szakapilvis (1a, 19). Abu rekonstruoti iš šių variantų asmenvardžiai * Sakapilvis ir * Šakapilvis yra sudurtiniai, kurių antrasis sandas kilęs iš liet. pìlvas. Pirmieji sandai skirtingos kilmės. Sak- galima sieti su liet. sakai „sutištėję ar sukietėję kai kurių medžių gyvasakiai, medžių derva“ arba su krikšto vardo Isakijus trumpiniu Sakas (pastarasis siejimas mažiau įtikinamas). Šaknis šak- greičiausiai kilusi iš liet. šaka „stiebo išauga; atskira linija, išsišakojimas ir kt.“. Šiuo metu žinoma tik pvd. Sakapilvis, užrašyta apie Obelius, t.y. Kriaunų parapijoje. Šuripėta (1a, 21) — Šurypėta (1a, 19). Rekonstruotus asmenvardžio variantus * Šūrpėlė ir * Šūypėlė (ar * Šūipėlė) galima sieti su skirtingos kilmės dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Tai Šurpa, kildinama iš liet. šuripti, ir Šūpas, kurios kilmė neaiški. Trilpis (1a, 12) — Trilupis (1a, 22), Trylupis (1a, 41). Rekonstruoti asmenvardžiai * Trilpis ir * Trilūpis (ar * Trilupis) būtų sudurtiniai. Pirmasis 75 sandas tri- sietinas su liet. skaitvardžiu trýs. Antrieji variantų kamienai — lip- ir lup- (ar lūp-) — būtų skirtingos kilmės. Šiuo metu Lietuvoje žinoma tik pvd. Trilupītis, kuri, manoma, su priesaga -aitis sudaryta iš Trilūpis. Pastarasis asmenvardis kildinamas iš liet. trilūpis ”su perskilusia lūpa”. Wayknūnas (1a, 14), Waykniun (1a, 21) — Weykniun (1b, 7). Rekonstruoti asmenvardžiai *Vaikniūnas ir *Veikniūnas neturi tikslių atitikmenų tarp dabartinių pavardžių. Tačiau yra pavardė Veiknys, kuri kildinama iš liet. veikti, lat. veikne. Ji užrašyta ir Obeliuose. Waykutis (2b, 129) — Weykutis (2b, 113). Abu rekonstruoti asmenvardžio variantai — *Vaikutis ir *Veikutis — turi tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių. Tai pvd. Vaikutis ir Veikutis. Pirmoji yra kildinama iš liet. vaikas, nors pastebimas ir jos galimas ryšys su pavarde Veikutis, kuri siejama su liet. veiklas ”greitas, skubus; stiprus, tvirtas, smarkus”. Įdomu tai, kad prie Obeliuose užrašytos pavardės Vaikutis yra pastaba — žmonės vadina ir Veikutis. Taigi beveik prieš tris šimtus metų istorijos dokumente užfiksuotas asmenvardžio varijavimas atėjo iki mūsų dienų. Waynius (2a, 147) — Weynius (2a, 147). Dėl rekonstruotų variantų *Vainius ir *Veinius plg. dabartines pvd. Vainius ir Veinékis. Pirmoji siejama su liet. vaina ”yda, kaltė, priežastis”, vainóti ”barti, kaltinti; peikti, niekinti”. Ji užrašyta ir Obeliuose bei kitose Kriaunų parapijos vietose. Veinékis siejama su Vaineikis, kuri yra tos pačios kilmės kaip Vainius. Wayszundis (1a, 47), Woyszwudis (1a, 27), Waysundis (1a, 46) — Waywudis (1a, 15) — Waszwidis (1b, 6). Kaip matyti, labai įvairūs senojo dvikamienio lietuvių asmenvardžio Vaišvydis variantai. Greta fonetinių bei grafinių *Vaišvydis, *Vasvydis, *Vaisūdis užfiksuoti ir tokie, kuriuose iškreiptas pirmasis dvikamienio asmenvardžio sandas. Tai *Vaiudis ir *Vasūdis. Nė vienas iš čia paminėtų asmenvardžio variantų atitikmenų tarp dabartinių pavardžių neturi. Wercinski (2a, 32) — Wersinski (2a, 27) — Wertyński (2a, 159) — Werłzynski (2a, 99). Rekonstruoti šiuos spėjamus vieno asmenvardžio variantus reikėtų taip: *Vercinskis, *Versinskis, *Vertinskis ir *Veršinskis. Dėl jų plg. dabartines liet. pvd. Vercinskas, Veršackas, Versečkas, Vertinskas, Veršinskas. Zagunis (1a, 2; 2a, 105) — Ziagūnis (2a, 49) — Ziegūnis (2a, 84), Žiegūnis (1a, 55) — Zeguni (1a, 19), Žegūnis (2a, 6) — Žigūnis (2a, 16) — Žygūnis (1a, 50; 2a, 37). Vienoda šių asmenvardžių daryba (visi baigiasi -unis) verčia įtarti, kad tai iš tiesų yra vieno kurio nors parapijoje paplitusio antroponimo variantai. Dėl jų plg. dabartines pvd. Zagunas, Žagunas, Žagūnas, Žagūnis, Žegūnas, Žegūnis, Žegūnis ir Žigis, Žygis, Žigys, Žygus, kurios užrašytos įvairiose Lietuvos vietose. Kai kurių jų lyčių autentiškumas kelia abejonių. Warebiey (1a, 23) — Werbeius (1a, 45; 2a, 8), Werbžieas (1b, 12), Werbieūus (1a, 34, 46), Werbiey (1a, 12), Wierbiey (1b, 3) — Werebėcius (2a, 153), Werebiecy (1a, 25; 1b, 5), Wieriebiey (1a, 26). Šiuos greičiausiai vieno asmenvardžio variantus galima būtų rekonstruoti taip: *Variabieju, *Verbėjus, *Verbiejus, *Verbėjus ar pan. Dėl jų plg. dabartines pvd. Verbėjus, Verbėjus ir galbūt Vorobėjus, Vorobėjus. Viena šių pavardžių, t.y. Verbėjus, 76 paplitusi Kriaunų parapijoje ir aplinkinėse vietose – Jūžintuose, Obeliuose, Rokiškyje, Utenoje ir kt. Todėl, matyt, kaip tik šioje pavardėje yra susilieję visi minėti XVII a. asmenvardžio variantai. Ji kildinama iš baltarusių Верабей, Воробей, taigi vertinama kaip skolinta pavardė. Neneigiant šios galimybės, nes tam padaryti reikia argumentuotų įrodymų, vertėtų atkreipti dėmesį į kito šaltinio asmenvardžio taip pat palyginti dažnus ir įvairius variantus. Tai: Warkala (1a, 2, 34; 1b, 8), Warkale (1a, 44), Warkalis (1b, 14, 18; 2a, 8) – Warakale (1a, 10), Warekala (1b, 8), Warekalo (1b, 6) – Warekulis (1b, 18), kuriuos rekonstruoti galima taip – * Varkala, * Varkalė, * Varkalis, * Varakale, * Variakala, * Varekulis. Yra keletas dabartinių pavardžių, kurias galima tapatinti su šiais asmenvardžiais – Varkalà, Varkalas, Várkalis, Varkalįs ir Varkulis, Varakulis. Jos užrašytos įvairiose Lietuvos vietose. Arčiausiai Kriaunų parapijos – apie Kupiškį, Rokiškį, Skapiškį – paplitusi pavardė Varkalys, kilusi iš profesijos pavadinimo varkalys ”varinių daiktų dirbėjas, kalėjas; varininkas”. Pateiktų variantų palyginimas su dabartinėmis pavardėmis rodo, kad kai kurių jų lytys gali būti neautentiškos. Pirmiausia tai pasakytina apie neaiškios kilmės pavardes Varkulis, Varakulis, galėjusias atsirasti, iškreipus jų autentiškas lytis * Varkalis, * Varkalys ar * Variakalis, * Variakalys. Palyginus bei įvertinus visus bažnytinėse knygose užfiksuotus šių dviejų asmenvardžių variantus kyla minčių dėl galimo, atrodytų, visiškai skirtingos kilmės dabartinių pavardžių ryšio. Ar negali būti pavardė Verbėjus atsiradusi iš Varkalys24? Tai galėjo atsitikti antrąjį sudurtinio asmenvardžio * Varkalis ar kito panašaus kamieno kal-, kildinamą iš liet. kálti, išvertus į lenkų ar rusų kalbą (plg. lenkų bić ”mušti, plakti, pliek­ti; kálti ir kt.”25, rusų бить ”mušti, daužyti, daužti, plàkti, kùlti, kirsti, kálti ir kt.”26). Pirmojo kamieno var- virtimas ver- visiškai įmanomas, turint omenyje visą lietuvių asmenvardžių rašymo istorijos dokumentuose situaciją ir jų fiksavimo čia aptariamose bažnytinėse knygose kontekstą. Tokį spėjimą (jokiu būdu ne teigimą) galima būtų pagrįsti dar ir šiais pastebėjimais. Pirma, abu asmenvardžiai paplitę toje pačioje parapijoje, t.y. palyginti apibrėžtame plote, abu yra dažni. Tai, be kita ko, liudija ir gausūs bei įvairūs jų variantai. Iš profesijos pavadinimo atsiradusio lietuviškos kilmės asmenvardžio * Varkalis dažnumas galbūt ir neatkreiptų dėmesio. Tokie asmenvardžiai įprasti XVI–XVII a. istorijos dokumentuose. Kitas dalykas skolinto nelietuviškos kilmės asmenvardžio * Verebiejus ar * Verbiejus dažnumas. Slaviški ar kitoki svetimos kilmės asmenvardžiai (išskyrus, aišku, iš krikšto vardų susidariusius) palyginti reti aptariamo laikotarpio dokumentuose. Minimi šaltinyje vieną kitą kartą, jie paprastai užrašomi vienodai, jų lytys nevarijuoja. Tuo tarpu, pavyzdžiui, 1678–1691 m. Kriaunų parapijos krikšto re- 24 Tokio ryšio tarp šių asmenvardžių galimybę minėjo ir Alfonsas Streikus, pateikdamas iš bažnytinių knygų išrašytą medžiagą. 25 Vaitekėnaitė V. Lenkų–lietuvių kalbų žodynas. V., 1979. P. 37. 26 Lemchenas Ch. Rusų–lietuvių kalbų žodynas. V., 1982. T. 1. P. 100. 77 gistracijos knygoje daugiau nei dešimt kartų užrašyto asmenvardžio *Ver ebie-jus ar *Verbiejaus lyt ys įvairuoja — Werbeius, Werbias, Werbiey, Werbieius, Werebiey ir pan. Taip pat yra ir 1679—1693 m. jungtuv ių registracijos knygoje. Suprantama, kad nelietuvių kalba rašytuose dokumentuose nelengva galėjo būti užrašyti lietuviškos kilmės bei darybos asmenvardį. Tačiau, atrodytų, neturėjo sukelti sunkumų skolinto slaviškos kilmės asmenvardžio užrašymas. Todėl jo variantus ir galima būtų vertinti kaip naujo, suslavinus lietuvišką asmenvardį *Varkalys ar pan. atsiradusio, asmenvardžio galutinės bei nuolatinės išraiškos ieškojimo rezultatą. Antra, tokį spėjimą iš dalies patvirtina ir abiejų asmenvardžių variantų palyginimas. Pavyzdžiui, variantas Warebiey, rekonstruotinas kaip *Variobie-jus (ar *Varebiejus?), gali būti tapatinamas su Warekala, kurio dabartinė lytis atrodytų *Variakala ar pan. Taigi skiriasi tik antrieji sudurtinių asmenvardžių kamienai, ir šį skirtumą galima motyvuoti slav inimu, t.y. lietuviškos kilmės kamieno išvertimu į lenkų ar rusų kalbą. Tiesa, variantas Warebiey tėra užfiksuotas tik vieną kartą. Be to, atkreipia dėmesį, kad abiejų asmenvardžių variantai turi bendrų darybos požymių — yra su jungiamuoju balsiu tarp kamienų, pvz.: Warebiey, Werebieius, Werebiey, Wieriebiey — Warakale, Warekala, Warekalo, arba be jo, pvz.: Werbieius, Werbieias, Werbieius, Werbiey, Wierbiey — Warkala, Warkale, Warkalis. Tai neturėtų būti vien atsitiktinis sutapimas. Dabartinės pavardės Verbiejus ir Varkalys (ar kitos iki mūsų dienų atėjusios jų lytys) bei abiejų jų variantų paplitimas aptariamuose šaltiniuose galėtų liudyti, kad: 1) spėjamasis suslavinimas pakeitė tik dalį parapijoje vartotų lietuviškos kilmės asmenvardžių *Varkalis, *Varkalys; 2) kaip tik šeimų, kurių narius įvardijantys asmenvardžiai dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo suslavinti, palikuonys iki šių dienų gyvena Kriaunų parapijoje ir turi pavardę Verbiejus (taip manyti skatina jau minėti jos paplitimo duomenys); 3) apie Kupiškį, Rokiškį, Skapiškį paplitusios pavardės Varkalys savininkai taip pat galėtų būti Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose minimų asmenų palikuonys (jų pavardės, atsiradusios iš lietuviškos kilmės asmenvardžio Varkalys ar kito panašaus, nebuvo suslavintos); 4) turint omenyje, kad ryšys tarp dabartinių pavardžių Verbiejus ir Varkalys tėra tik spėjamas, negalima atmesti tikimybės, kad tai yra savarankiškai susiformavusios ir skirtingos kilmės (lietuviška ir skolinta slaviška) pavardės. Įdomūs dar vieno asmenvardžio spėjami variantai. Tai: Wienazindis (1a, 39, 45, 55 ir kt.), Wienazyndis (1a, 23, 27, 31; 1b, 7) — Wienzindis (2a, 103) — Wiezindis (1a, 31). Juos papildo moters įvardijimas Wenezindziowa (2a, 99) ir galbūt asmenvardis Wienažetis (1a, 23). Pirmieji keturi variantai rekonstruotini taip: *Vienazindis, *Vienžindis ir *Viežindis. Pastarasis greičiausiai atsiradęs raštininkui praleidus raidę n, t.y. iš *Vienžindis. Moters įvardijime galima būtų manyti esant asmenvardį *Vienazindis. Šiuos du variantus galima sieti su dabartinėmis pavardėmis Vienazindis, Vienažindis, Vienažindys ir Vienžindis, užrašytomis įvairiose Lietuvos vietose (dabartiniuose Jonavos, Kauno, Panevėžio, Širvintų rajonuose). Arčiausiai Kriaunų parapijos yra užrašyta pavardė Vienažindys (9 šeimos Dusetose), greičiausiai susiformavusi iš bažnytinėse knygose užrašyto asmenvardžio va- 78 rianto su jungiamuoju balsiu — * Vienažindis. Kaip tik su šiuo asmenvardžiu reikia sieti ir dabartines pavardes Vienožiškas bei Vienožiškis, kurios užrašytos Kriaunų parapijoje ar netolimose nuo jos vietose. Tai, kad tokios pavardės nepasitaikė nė vienoje bažnytinėje knygoje, liudija, jog jos suslavintos (pridėjus priesagą -sk-) vėliau nei buvo rašytos šios knygos, t.y. jau po 1719 m. Manoma, kad visos minėtos dabartinės pavardės yra sudurtinės, atsiradusios iš pravardinės kilmės asmenvardžių * Vienažindis ar * Vienžindis, kurių pirmasis kamienas siejamas su lietuvių kalbos skaitvardžiu vienas, -a, o antrasis — su liet. žįsti (žinda, žindo) ”traukti lūpomis; čiulpti”. Neatmetant tokios pavardžių, užrašytų įvairiose Lietuvos vietose, kilmės galimybės, norėtųsi pasamprotauti apie Kriaunų parapijoje arba netoli jos paplitusių dabartinių pavardžių kilmę. Tai būtų Vienažindys ir greičiausiai iš jos suslavinus atsiradusios pavardės Vienožinškas, Vienožinškis. Atkreipė dėmesį bažnytinėse knygose užrašytas (tiesa, tik vieną kartą) asmenvardis Wienazetis — Andreas Wienazetis (1a, 23). Vėliau, t.y. tolimesniuose lapuose, greičiausiai tas pats asmuo jau užrašomas Andreas Wienazyndis (1a, 27, 31). Iš pateiktų variantų buvo matyti, kad parapijoje vartojama kaip tik pastaroji lytis, atėjusi iki mūsų dienų. Ar negalėjo pravardinės kilmės asmenvardis * Vienažindis atsirasti iš * Vienažentis (taip atrodo rekonstruotas 1678—1691 m. krikšto registracijos knygos 23 lape užrašytas asmenvardis)? Tokį spėjimą galima pagrįsti šiais argumentais: 1. Kriaunų parapijos tarmės plote en visuotinai verčiamas į in, taigi ir žentas ištariama žintas. Vadinasi, ir * Vienažentis buvo tariama kaip * Vienažintis. 2. To meto asmenvardžių rašymo dokumentuose kontekstas leidžia kaip visiškai įmanomą pripažinti ir tvirtimą į d: * Vienažintis ar * Vienažindis — išgirsti bei užrašyti lenkų kalba buvo galima ir vienaip, ir kitaip. Vėliau lytį su antruoju kamienu žind-, be kita ko, galėjo padėti įtvirtinti ir siejimas su liet. žįsti (žinda, žindo). 3. Pirmojoje bažnytinėje knygoje pasitaiko ir daugiau asmenvardžių su antruoju kamienu žent-, kurio užrašymas varijuoja. Vartojamos bendrinės kalbos ir tarminio tarimo lytys, pvz.: Agnes Dudazencziowa (1a, 40), Eleuzabeta Dukazenciowa (2a, 22) ir Nicolaus Dalibozgentus (1a, 29), Nicolai Kupciunzyntis (2a, 6), Michaelis Lynkazintis (1a, 47), Matthiae Tinnožintis (2a, 90). 4. XVI ir ypač XVII a. antroponimija liudija, kad sudurtiniai asmenvardžiai su antruoju kamienu žent- buvo įprasti šių šimtmečių dokumentuose, pvz.: Balžentis, Dundilžentis, Kibeikožentis, Blazožentis, Gaydžientis, Giedražentis, Gudžėtys, Kasperozencis, Kawlakazencis, Kikilazencis, Mielnikazencis, Ołksnianozencis, Rymkazentis, Stanaliazencis, Witožentys ir pan.27 27 Plačiau apie tokius asmenvardžius žr. M a c i e j a u s k i e n ė V. Min. veik. P. 28—30. 79 Taigi negalima visiškai atmesti galimybės, kad pavardė Vienažandys gali būti atsiradusi iš asmenvardžio *Vienažentis. Asmenvardžių slav inimas Jau buvo matyti, kad tai problema, neatsiejama nuo asmenvardžių variantiškumo. Nemaža dalis pateiktų variantų akivaizdžiai liudijo ir fonetinį lietuvių asmenvardžių slav inimą pakeičiant vienus garsus kitais. Bent kiek griežčiau klasifikuoti bei aptarti tokios pakaitos atvejus trukdo tai, kad bažnytines knygas rašę asmenys nesilaikė kokių nors fonetinio slav inimo dėsningumų. Lietuvių asmenvardžiai čia slav inami nenuosekliai, galima sakyti, net stichiškai. Vadinasi, dažniausiai tai lėmė ne lingvistiniai (kalbų – lietuvių ir lenkų – sąveikos), bet ekstralingvistiniai faktoriai. Dėl šių aplinkybių atsisakyta išsamios fonetinio slav inimo analizės. Apsiribojama tik kai kurių dėl asmenvardžių slav inimo atsiradusių požymių aptarimu. Tai galūnių bei lietuviškų patroniminių priesagų rašymas, slaviškų -ovič, -evič bei -sk- tipo priesagų vartosena, galimas asmenvardžių šaknų (kamienų) vertimas ir pan. 1. Abiejose bažnytinėse knygose asmenvardžiai rašomi ir su galūnėmis, ir be jų. Taip elgiamasi užrašant skirtingus asmenvardžius, pvz.: Auksnis (1a, 12), Apwalayn(i)s (1b, 16), Bartafzius (2a, 165), Bartkus (2b, 137), Bizdelis (2b, 121), Buleykz (2b, 125), Degutelis (2a, 24), Drnjkus (1a, 8), Narwaysis (1a, 49), Skieyrys (1b, 19), bet Awgustin (2a, 68), Burbul (2a, 157), Iakus(z) (1a, 25), Kaszyc (2a, 4), Kimbar (1a, 2), Reymer (1a, 22), Ryk (1a, 40), Skardyn (1b, 2). Galima pastebėti, kad dažniausiai tokie asmenvardžiai rašomi su galūnėmis. Nevienodai (ir su galūnėmis, ir be jų) rašomi tie patys asmenvardžiai, pvz.: Eydinikas (2b, 112) – Eydynik (2b, 114), Garolis (1a, 54) – Garol (1a, 38), Gigelis (1b, 13; 2a, 34) – Gigel (1a, 29; 2b, 128), Gindvilis (2a, 160) – Gindwil (2a, 151), Gotynis (1a, 19) – Gotin (1a, 8), Iagminas (1a, 36) – Iagmin (1a, 26), Klusas (1a, 27) – Klus (1a, 21), Narbutas (2a, 63) – Narbut (2b, 116), Narwidzis (1a, 40) – Narwid (1a, 31), Nowikas (1a, 51) – Nowik (1a, 27), Pilatas (1a, 15), Pitatas (2a, 78) – Pitat (1a, 7; 2a, 62), Reinotas (1a, 44) – Reynat (1a, 32), Syrwidis (1a, 25) – Syrwud (1a, 21), Twor ianas (2a, 107) – Tworian (2a, 146). Ir šiuo atveju dažniau asmenvardžiai užrašomi su galūnėmis. Vienodi asmenvardžiai tokio tipo šaltinyje, koks yra bažnytinės knygos, gali įvardyti ir tą patį, ir skirtingus asmenis. Tada, kai šiais asmenvardžiais, besiskiriančiais tik tuo, kad vienas yra su galūne, o kitas be jos, kelis kartus užrašytas tas pats asmuo, įrašai bažnytinėse knygose greičiausiai daryti ne vieno, o kelių žmonių, skirtingai vertinančių lietuvių asmenvardžius. Vieni juos rašė tiksliau, kiti slavino, nepridėdami lietuviškų galūnių28. Tais atvejais, kai asmenvardžiai su galūne ir be jos įvardija skirtingus 28 Apie tokį lietuvių asmenvardžių slav inimo būdą žr.: Maciejauskienė V. Kaip slavintos lietuvių pavardės//Kalbos kultūra. V., 1989. Sąs. 56. P. 67. 80 asmenis, be kita ko, galima kalbėti ir apie tikslingą tik kai kurių asmenvardžių slavininimą arba jau anksčiau suslavintų lyčių užrašymą. Ir vienu, ir kitu atveju šitaip jie buvo išskiriami iš kitų vienodų asmenvardžių tarpo. Tai galima pasakyti ir apie tokias vienodų asmenvardžių poras: Baltuszka (2a, 32) – Baltużko (2a, 95), Irukiata (1a, 33) – Irukiato (1a, 7), Iurkieta (2a, 27) – Iurkielo (2a, 33), Iułzka (1a, 28; 2a, 98, 156) – Iułzko (1a, 24; 2a, 151), Kirka (1a, 45; 1b, 19) – Kirko (1a, 28; 1b, 3, 6), Lawczka (1a, 44) – Lowczko (1a, 56), Lupeyka (1a, 46) – Lupeyko (1a, 37), Mukieta (1a, 39) – Mukiato (1a, 24), Japiega (2a, 23) – Japiego (2a, 29), Tolochka (1b, 11; 2a, 10) – Tolochko (1a, 33; 2a, 41). Kaip matyti, varijuoja asmenvardžių galūnės -a ir -o. Pastaroji, be jokios abejonės, yra slav inimo rezultatas. Kai kurie knygose pasitaikę asmenvardžiai liudija, kad slaviška galūnė -o galėjo pakeisti ne tik lietuvišką galūnę -a, bet ir -is, pvz.: Staupeyk a (1a, 5), Slaupeyka (2a, 86), Staupeykis (2a, 103) – Staupeyko (2a, 63); Szyleyka (1a, 41; 2a, 15), Szyleykis (2a, 94) – Szyleyko (2a, 155) ir pan. Tai pastebėta ir kai kuriuose XIX a. dokumentuose²⁹. Asmenvardžių galūnių nerašymas arba vienų keitimas kitomis negalėjo neturėti įtakos dalies dabartinių pavardžių lytims. 2. Nevienodos ir asmenvardžių, turinčių lietuviškas patronimines ar kitokias priesagas, formos. Jie bažnytinėse knygose taip pat rašomi su galūnėmis ir be jų. Pastebimai dažnesnės lytys su galūnėmis. Įvairuoja ir priesagų rašymas. Palyginti taisyklingai abiejuose šaltiniuose pateikiami asmenvardžiai su Kriaunų parapijoje produktyviausia patronimine priesaga -ūnas, pvz.: Berniunas (1a, 11; 1b, 10; 2a, 8; 2b, 112), Dalkūnas (2a, 107), Gadžiūnas (1b, 11; 2b, 133; 2a, 26), Grigalūnas (1a, 9), Ioziūnas (1a, 11), Karalūnas (1a, 7; 1b, 5), Karolūnas (2b, 122), Kavolūnas (1a, 57; 2b, 122), Miciūnas (1a, 50), Mikaloiūnas (1a, 33), Petraiūnas (2b, 129), Podžiūnas (2a, 52), Rymdziūnas (2a, 148), Stažkunas (1a, 21), Zymkunas (2b, 113), Wilunas (1a, 12), Weykniunas (2a, 107). Suslavintos tik šią priesagą turinčių asmenvardžių, užrašytų be galūnių, lytys, pvz.: Berniun (1a, 5), Bernun (1b, 14), Gadziun (1a, 7), Iuntkun (1a, 6), Kwllun (1a, 22), Mackun (1a, 11), Skirbun (2a, 76), Stankun (1b, 7), Waykniun (1a, 22). Taip pakeisti asmenvardžiai palyginti reti abiejose bažnytinėse knygose. Pasitaikė tik du atvejai, kai priesaga -ūnas suslavinta stipriau: Bieluniec (1a, 3) ir Jarguniec (1a, 53). Abiejuose šaltiniuose užrašytas ir nesuslavintas pirmojo asmenvardžio variantas – Bielunas (1a, 44; 1b, 5), Bieliunas (2b, 142). Antroji pagal dažnumą lietuviška patroniminė priesaga -onis rašoma trejopai. Abiejose bažnytinėse knygose įprasta yra visai nesuslavinta šios priesagos forma, pvz.: Bernatonis (1a, 15), Gaydžonis (1a, 42), Girzonis (1a, 31), Jašulonis (1b, 5), Iurgionis (2b, 110), Klisionis (2b, 109), Michatonis (1a, 19), ²⁹ Ten pat. 81 stanulonis (2a, 4), Staniſławonis (1a, 26), Urbanonis (1a, 21), Walulonis (1b, 6). Tik šiek tiek rečiau ši priesaga šaltiniuose rašoma -anis, pvz.: Bermianis (1a, 18), Gudanis (2b, 139), Ionanis (2b, 117), Kliſzianis (2a, 155), Mingenianis (2b, 134), Stalulanis (2a, 49), Waytanis (1a, 2). Nesunku pastebėti, kad tos pačios kilmės, t.y. vienodą šaknį turintys asmenvardžiai, yra pateikti su abiem priesagos -onis variantais, pvz.: Adamonis (1b, 8; 2b, 111) — Adamanis (1b, 12; 2b, 120), Jakubonis (1a, 21) — Jakubanis (1a, 20), Iurgionis (2b, 110) — Iurgianis (2b, 130), Klistonis (1a, 38; 2b, 109) — Klisanis (2b, 132), Kliszanis (2b, 132), Kliſzianis (2b, 130), Laurynonis (1a, 26), Laurynonis (1a, 37) — Laurinonis (1a, 14), Matulonis (1a, 43) — Matulanis (1a, 10), ſtanulonis (1b, 17), Staniulonis (2b, 114) — Stanulonis (2b, 127), ſtanulanis (1b, 7), Staſionis (1b, 6) — ſtanianis (1b, 2), Walulonis (1a, 41) — Walulanis (1a, 8). Bažnytinių knygų antroponimijos specifika neleidžia nustatyti, kokie asmenys — tie patys ar skirtingi — yra įvardyti tokiais asmenvardžių variantais. Todėl, kaip ir galūnių rašymo ar nerašymo atveju, sunku tiksliai apibrėžti priesagos -onis suslavinimo priežastis. Atkreipia dėmesį tai, kad visi asmenvardžiai, turintys priesagos variantus -onis ir -anis, nuosekliai rašomi su galūnėmis. Be jų yra tik labai stipriai suslavinta lietuviškos priesagos -onis forma -aniec, pvz.: Gudaniec (1a, 53; 2a, 5), Iozepaniec (1b, 8), Iurgianiec (1a, 20), Pakelaniec (1a, 1), Staniulaniec (1a, 6), ſtanulaniec (1a, 22), Walulaniec (1a, 10). Tokie asmenvardžiai labai reti. Beveik visi jie turi atitikmenis su nesuslavinta priesaga — Gudonis (1a, 25), Iozoponis (1a, 55), Iurgionis (1b, 7), ſtanulonis (2b, 114), ſtasiulonis (1b, 13), Walulonis (1b, 6). Įvairiai bažnytinėse knygose rašoma ir priesaga -aitis. Pasitaiko asmenvardžių (tiesa, jie labai reti), turinčių ją visiškai raštininkų nepakeistą: Jakubaitis (1a, 7, 11), Ianųzkaitis (1a, 11). O dažniausiai priesagos i keičiamas į y, pvz.: Adamaytis (1a, 23), Jakubaytis (1b, 17; 2b, 119), Ionuſzkaytis (1b, 15), Meylukaytis (1a, 26), Minaytis (1a, 20), Tyżunaytis (1a, 50). Kartais (taip pat retai) priesagos a pakeičiamas į e: Jakubeytis (2b, 130). Įdomu tai, kad šis asmenvardis net tais atvejais, kai įvardija skirtingus asmenis, rašomas su priesaga -eytis: Christophory Jakubeytis (1a, 1), Nicolaus Jakubeytis (1a, 4), Pauli Jakubeytis (1a, 3). Nors šaltiniuose yra užfiksuotos ir jo lytys su kitais priesagos -aitis variantais — Jakubaitis, Jakubaytis. Tik vienas asmenvardis turi stipriai suslavintą šios priesagos variantą -oyc — Giedroyc (2a, 166). Pirmojoje bažnytinėje knygoje juo įvardyti trys skirtingi asmenys — Jeorgius Giedroyc (1a, 20), Ioannes Giedroyc (1a, 52), Stanislai Giedroyc (1a, 7). Galima būtų spėti, kad minimi vienos šeimos (giminės) nariai ir šaltinyje fiksuojama jau anksčiau suslavinta jų įvardijimo antrojo asmenvardžio (greičiausiai jau pavardės) lytis. 3. Aiškų slaviškos darybos požymį turi asmenvardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Jie, beje, kaip ir visos dabartinės pavardės su šiomis priesagomis, gali būti atsiradę įvairiu būdu. Nemaža jų dalis susiformavo iš patronimų, kurie jau nuo XV a. itin dažnai buvo sudaromi su šiomis priesagomis. Ir lėmė tai ne sąmoninga lietuvių asmenvardžių slavinimo tendencija, o pati 82 to meto Lietuvos valstybės kalbinė situacija. Kaip žinoma, oficiali raštų (ne šnekamoji) kalba buvo kanceliarinė slavų kalba30. Taigi viskas, kas istorijos dokumentuose buvo fiksuojama raštu, turėjo paklusti šios kalbos desniams bei reikalavimams. Todėl ir patronimų darybai buvo teikiamos bei vartojamos kanceliarinėje slavų kalboje įprastos priesagos -ovič, -evič. Taip vos tepradėjus formuotis dvinariam lietuvių įvardijimui buvo suslavinta didelė dalis įvairios kilmės mūsų asmenvardžių. Jie buvo paplitę visų pavardžių formavimosi laikotarpiu ir dauguma pamažu jomis virto. Tačiau kaip liudija visa istorinė antroponimija, ne vien su kanceliarinei slavų kalbai būdingomis priesagomis -ovič, -evič sudaryti patronimai pateko į įvairius dokumentus. Juose palyginti gerai atsispindi ir lietuvių kalboje šiam reikalui buvusių priesagų vartosena (ypač dažniausių - -aitis, -onis, -ūnas). Dauguma su lietuviškomis priesagomis sudarytų patronimų taip pat virto pavardėmis. Prie iš patronimų atsiradusių pridėjus pavardes, susidariusios iš nepatroniminės kilmės asmenvardžių (senųjų dvikamienių, įvairiausių pravardinių ir kt.), būtų apypilnis viso lietuvių pavardžių formavimosi rezultatas. Tačiau jį jau XVII, o dar stipriau XVIII a. ir vėliau vėlgi gerokai pakeitė slavinimas, kurį nebūtų tikslu visiškai tapatinti su anksčiau minėtu. Šiuo atveju asmenvardžių, dažniausiai jau susiformavusių pavardžių, lietuviškos priesagos buvo keičiamos slaviškomis -ovič, -evič. Pastarosios būdavo pridedamos ir prie patroniminių priesagų neturėjusių pavardžių. Tai sudėtingas ir dar mažai tirtas reiškinys31. Iki šiol sukaupti duomenys rodo, kad jo priežastys galėjo būti įvairios. Svarbiausios, matyt, buvo dvi. Tai bendra visų lietuvių asmenvardžių slavinimo tendencija, realizuota dokumentus rašiusių raštininkų ir neretai priklausiusi nuo jų valumo. Ir antroji — pačių dokumentuose minimų (užrašomų) asmenų noras susislavinti lietuviškos kilmės bei darybos pavardes, taip pabrėžiant savo socialinį statusą. Dalis asmenvardžių su priesagomis -ovič, -evič gali būti ne susiformavę Lietuvoje, o įvairiu laiku skolinti iš kitų kalbų, iš slavų tautų asmenvardžių fondo. Juos vadinti suslavintais paprasčiausiai būtų netikslu. Visa, kas čia pasakyta apie asmenvardžių su priesagomis -ovič, -evič atsiradimo lietuvių vardyne būdus, negali padėti įvertinti kiekvieno tokio asmenvardžio. Tai tėra teoriniai pastebėjimai, pagrįsti įvairių šimtmečių antroponimijos tyrimu. Juos nuolat derėtų turėti omenyje ne tik aptariant istorijos dokumentų asmenvardžius, bet ir vertinant dabartines pavardes. Aptariant asmenvardžių darybą buvo minėta, kad priesagų -ovič, -evič vediniai abiejose bažnytinėse knygose yra reti. Jų pasitaikė tik 113 tarp 2121 skirtingo asmenvardžio. Nespėliojant, kokiu būdu kiekvienas šių asmenvardžių galėjo atsirasti Kriunų parapijoje, į vieną kitą norėtųsi atkreipti dėmesį. Tai tokie, kuriuos atsižvelgiant į visą bažnytinių knygų antroponimijos kontekstą galima įtarti esant neseniai suslavintais, o ne skolintais ar kaip 30 Plg. Zinkevičius Z. Min. veik. P. 12–13. 31 Plačiau apie tai žr.: Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas. P. 191–197. 83 nors kitaip atsiradusiais. Pavyzdžiui, Bartoszewicz (1a, 30; 2a, 69) greta parapijoje vartojamų tos pačios kilmės, bet lietuviškos darybos asmenvardžių Bartašius (2a, 165), Bartašūnas (2a, 69). Plg. dar ir Bartu̇žanas (1a, 27). Blazewicz (1a, 28) — Blazey (1a, 3), Blazėjus (1a, 3). Casimirų Budniewicz (1b, 2) — Casimiri Budnis (1a, 11). Čia sutampa ir asmenų vardai. Tačiau turint omenyje tai, kad kai kurie krikšto vardai šiuo laikotarpiu buvo labai dažni, negalima teigti, kad minimas tas pats asmuo. Budrewicz (1a, 19) — Budris (1a, 10), Budrus (1b, 8). Iacobus Butkiewicz (1b, 2) — Iacoby Butkun (1a, 8), Iacobi Butkus (1a, 25). Dylewicz (2a, 105) — Dėlelis (2a, 10), Dylelis (1a, 55), Dilis (2a, 143), Dylis (1a, 38; 2a, 2). Dziukiewicz (1a, 22) — Dziukis (1a, 38). Gigielewicz (1a, 5) — Gigelis (2a, 40), Gigelis (1a, 39), Giegėlis (2a, 68). Gudanowicz (2a, 106) — Gudanis (2a, 90), Gudas (2a, 11), Gudelis (2a, 70). Janųzkiewicz (2a, 47), Januszkowicz (1a, 46) — Januszkaytis (1a, 10; 2a, 36), Januszkānis (2a, 93), Januszkutis (2a, 105), Jonuszkaytis (2a, 4). Jųzkiewicz (2a, 162) — Jųzka (2a, 164), Jųzkanis (2a, 143). Keyrewicz (2a, 145) — Kayrianis (2a, 157), Keyranis (2a, 165). Kiszewicz (1a, 41) — Kiszunas (1a, 52). Krapowicz (1b, 5) — Krapelis (1b, 2), Krapas (1b, 2). Lukązewicz (1a, 9) — Lukąziunas (2a, 147). Minkiewicz (1a, 46; 2a, 65) — Minkunas (2b, 118). Patrewicz (1a, 39) — Putra (1a, 29). Jteykiewicz (1a, 46) — Jteykunas (1a, 20). Szymkiewicz (2a, 41) — Szymkunas (2a, 148). Ioannes Szymkiewicz (2a, 148) — Ioannes Jųznka (2b, 109). Urbanowicz (2a, 156) — Urbanonis (2a, 64), Urbanelis (2a, 56). Apie kitų šios darybos asmenvardžių, pvz.: Arnawicz (1b, 18), Balukiewicz (1b, 16), Bogdanowicz (2a, 93), Danielewicz (2a, 27), Gamiewicz (1a, 10), Gryncewicz (1a, 43), Linkiewicz (2a, 1), Pązkiewicz (2a, 157), Pokulniewicz (2a, 41) ar pan., atsiradimą nieko konkretaus pasakyti negalima. 4. Lietuvių asmenvardžiai, turintys slaviškas -sk- tipo priesagas, gali būti atsiradę tik dvejopai. Dalis jų, be abejo, yra skolinti iš slavų kalbų vardyno. Kiti — mūsų asmenvardžių slavinimo rezultatas. Tai tinka ir dabartinėms lietuvių pavardėms. Intensyviausio jų formavimosi laikotarpiu (XVI—XVII a.) -sk- tipo priesagos buvo retos ir pastebimesnės įtakos pavardžių lytims tikrai negalėjo padaryti. Slavinamos pridedant priesagas -owski, -inski, -ski, -acki ar kt. panašias buvo jau susiformavusios lietuvių pavardės. Tačiau vėlgi neįmanoma visas pavardes, turinčias minėtas priesagas, suskirstyti į skolintas ir suslavintas. Pavyzdžiui, pavardę Kazlauskas Lietuvoje turi virš pusantro tūkstančio šeimų. Ir labai sunku nustatyti, kurių pavardės yra skolintos (plg. lenkų Kozłowski, baltarusių Казлоўскі, rusų Козловский), o kurių suslavintos, pridėjus priesagą -auskas (plg. dabartines pvd. Kazlà, Kãzlas, Kazlỹs), pakeitus ją kokią nors lietuvišką priesagą (plg. pvd. Kazlėnas) arba išvertus lietuviškos kilmės pavardę Ožėlis, Ožys, Ožiūnas ar kitą panašią. Kartais tai 84 padaryti gali bet kurios šią pavardę turinčios šeimos nariai, pasitelkę į pagalbą prosenelių asmens dokumentus ar kruopščiai ištyrę įrašus konkrečiuose istorijos šaltiniuose. Kriau­nų parapijoje asmenvardžiai su -sk- tipo priesagomis nėra dažni. Iš viso jų užrašyta 197. Atkreipia dėmesį tai, kad antrojoje bažnytinėje knygoje jų beveik dvigubai daugiau nei pirmojoje. Tai greičiausiai liudija stiprėjantį bei intensyvėjantį lietuvių asmenvardžių slavinimą. Dažniausiai negalima suklysti teigiant, kad tik suslavinti gali būti -sk- tipo priesagas turintys lietuviškos kilmės asmenvardžiai, pvz.: Gayzowski (2a, 2), plg. pvd. Gaižys, Gaižius, siejamas su liet. gaižùs ”negardžiai rūgštus, kartus, aitrus, gailus ir kt.”; Gulbinski (1a, 54), plg. pvd. Gulbinas, kildinamą iš liet. gulbìnas ”gulbės patinas”; Kibickas (1a, 55; 2a, 7), plg. pvd. Kibus, kuri greičiausiai yra iš liet. kibà ”priekabė”, kìbis ”kas prikimba”; Kiersnowski (1a, 33), plg. baltiškos kilmės pvd. Kirsnis, Kirsnys; Naszlanski (1a, 53), plg. pvd. Našlas, Našlėnas, kurios iš liet. našlỹs, -ė; Pukniawski (1a, 23), plg. Puknys, Puknius, kurios iš liet. puknóti ”klampoti”, pùknyti ”pūkšėti, murmėti, bartis ir kt.” ar pan.; Szyrwinski (2a, 63), plg. pvd. Širvis, Širvys, kurios iš liet. širvis, širvùs, širvùs ”širmis”. Greičiausiai slavinimą pridedant -sk- tipo priesagas ar pakeičiant jomis lietuviškas liudija ir tie atvejai, kai skiriasi bažnytinėse knygose užrašytų tos pačios kilmės asmenvardžių daryba (vieni turi -sk- tipo priesagas, o kiti yra su lietuviškomis arba be jokių), pvz.: Balczewski (2b, 132) ir Balciūnas (1a, 7; 2a, 88), Balčiūnelis (1a, 12). Taip sugretinti galima ir kitus aptariamos darybos asmenvardžius: Buſzynſki (2b, 136) – Busz (2b, 119). Dylewſki (2b, 139) – Dilis (2a, 143), Ditėlis (2a, 10), Dylis (2a, 2), Dytelis (1a, 55). Plg. dar jau minėtą asmenvardį Dylewicz (2a, 105). Gimulski (2a, 26) – Girunas (2a, 18). Gigielewski (2a, 80) – Gigelis (1a, 39), Gigielis (2a, 40). Plg. dar Gigielewicz (1a, 5). Iwanowski (2a, 45) – Iwan (2a, 83), Iwanelis (2a, 99), Iwonelis (2a, 28). Iaczewski (1a, 1) – Joczysz (1a, 19). Iankowſki (2a, 155) – Iankunas (1a, 18). Ianowski (1b, 7) – Iananis (1a, 5). Ianuszkowski (2a, 77) – Ianuszkaytis (1a, 10; 2a, 36), Ianuszkanis (2a, 93), Ianuszkutis (2a, 105), Ionuszkaytis (2a, 77). Plg. dar Ianuzkiewicz (2a, 47). Iurkowſki (2a, 95) – Iurkiela (2a, 38). Kowalewski (1b, 12; 2a, 22) – Kawalis (2a, 108), Kawalūnas (2a, 73), Kawolunas (1a, 57; 2a, 32). Kulicki (2a, 41) – Kulis (2a, 145), Kutelis (2a, 7). Labecki (1b, 6) – Labas (1a, 15). Laszewſki (1b, 6), Loszynski (1a, 44; 2a, 2) – Laszas (1a, 4), Laszelis (1a, 36). Caſimirus Lupickas (1b, 6) – Casimini Lupeyka (1a, 34). 85 Mikolajewski (2a, 32) – Mikas (2a, 46), Mikotonis (2a, 4), Mikalonelis (2a, 35), Mikienas (2a, 52). Narkowski (1a, 33) – Narkialo (1a, 21). Petrulski (2b, 113) – Petrulenas (2a, 13). Rudnicki (2a, 167), Rudziewicz (1a, 56; 2a, 7) – Rudokas (2a, 40), Rudakas (2a, 53). Skardynski (1a, 46) – Skardyn (1b, 2). Szakalinski (2a, 163), Szakalowski (2a, 31) – Szakalis (2a, 148). Szymanowski (1a, 45) – Szymonis (1a, 32). Werszynski (2a, 99) – Werszelis (2a, 16). Woronecki (1a, 41; 2a, 92), Vronowski (1a, 18) – Warna (2a, 87), Warnas (2b, 137), Warnele (2a, 92), Warnelis (2a, 6). Zylin[s]ki (1a, 10) – Zylis (1a, 7), Žylis (1a, 30), Žilelis (1a, 47). Žabecki (1a, 50) – Žabas (1a, 4). Žukow[s]ki (2b, 139) – Žukas (2a, 22). Kurie šių asmenvardžių su -sk- tipo priesagomis yra suslavinti jas pridedant ar jomis pakeičiant kitas, o kurie skolinti — nustatyti praktiškai neįmanoma. Tikslių duomenų šio tipo išvadoms bažnytinių knygų antroponimija suteikti negali. Tik tų pačių asmenų užrašymai skirtingų metų istorijos dokumentuose įrodo tikrąjį asmenvardžių suslavinimo vienu ar kitu būdu faktą. Tačiau visas Kriaunų parapijos antroponimijos kontekstas taip pat gali būti bent dalinis pateiktų asmenvardžių suslavinimo galimybės įrodymas. Sunku patikėti, kad greta parapijoje vartoto asmenvardžio be -sk- tipo priesagos galėjo skolinimo būdu atsirasti tos pačios kilmės (neretai — baltiškos) asmenvardis su tokia priesaga. Beveik nieko tikslaus negalima pasakyti apie asmenvardžių su įvairiomis slaviškomis priesagomis atsiradimą tais atvejais, kai parapijoje nėra tos pačios kilmės, bet skirtingos darybos jų atitikmenų, pvz.: Borow[s]ki (2a, 163), Cymbarow[s]ki (2a, 96), Czurauskis (2a, 86), Geraje[s]ki (2b, 136), Grabows[s]ki (2a, 47), Gur[s]ki (1a, 5), Jablon[s]ki (1a, 11), Kamin[s]ki (2a, 144), Ligucki (1b, 20; 2a, 89), Lipicki (2a, 91), Lipski (1a, 24; 2a, 93), Lisowski (2a, 155), Szpakowski (2b, 122), Woynow[s]ki (2a, 157), Zablocki (1a, 2) ir pan. Beliktų pripažinti, kad visi jie skolinti. Bet ar tikrai taip yra? 5. Z. Zinkevičius, tirdamas XVII a. pradžios Vilniaus antroponimiją, įtikinamai įrodė lietuvių asmenvardžių vertimo į lenkų kalbą faktą, pvz., Getežela — Žela[s]ka, Bepirštis — Be[s]pal[c]ik ir pan.32 Dauguma pateiktų konkrečių tokio asmenvardžių slavėjimo atvejų tikrai nekelia jokių abejonių. Nors yra užfiksuoti ir ne itin dėkingame tokiam tyrimui šaltinyje, t.y. bažnytinėse knygose, kur nelengva nustatyti minėtais asmenvardžiais įvardytų asmenų tapatumą. Asmenvardžių, kuriuos sugretinus galima įtarti slavėjimą verčiant į lenkų (ar rusų) kalbą, pasitaiko ir Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose. Štai keliolika tokių paralelių: 32 Zinkevičius Z. Min. veik. P. 105—111. 86 Borowski (2a, 163) – [zyteyka (2a, 15), Szyteykis (2a, 94). Pastarieji asmenvardžiai gali būti tapatinami su dabartinėmis pavardėmis Šiležka, Šileška, Šileikis, kurios greičiausiai kilusios iš liet. šilas ”smėlynuose augantis spygliuočių miškas, žalgiris; kaimas esantis šiluose ir kt.” Plg. lenkų bór ”šilas, miškas”³³, rus. бор ”šilas, žalgiris, spygliuočių miškas, pušynas”³⁴. Černis (2a, 95), Czernius (2a, 97), Czernelis (1a, 54) – lodis (1a, 13), lodeykis (1a, 2), lodeyko (2a, 149), lodele (2a, 160). Plg. dabartines pvd. Juodis, Juodeika, Juodeikis, Juodėlė bei kt., kildinamas iš liet. juodas, -a, ir lenkų czarny, rusų чёрный ”juodas”³⁵. Gurlſki (1a, 5) – Kalnelis (1a, 9). Plg. dabartines pvd. Kalnėlis, Kalnius, siejamas su liet. kálnas ar kalnius ”kalno gyventojas, kalnėnas”. Dėl saviško asmenvardžio Gurlſki plg. lenkų góra, rusų гора ”kalnas”. Halawaga (2a, 146) – Galwete (2a, 75), Galwelis (2a, 14). Plg. dabartines pvd. Galvėlė, Galvėlis, kurios kilusios iš liet. galva, ir lenk. głowa, rus. голова ”galva”. Kazłauskis (2a, 26), Kozłowski (2a, 43) – Ažis (2a, 86), Azielis (2a, 90), Azienas (1a, 31), Aſzkinis (1a, 5), Ozis (2a, 20), Ozelis (1a, 43), Ožienas (1a, 31), Oszkinis (1a, 44). Plg. dabartines pvd. Ažėlis, Aškminis, Ožys, Ožėlis, Ožkinis bei kt., siejamas su liet. ožys, ožka, ir lenk. kozioł, rus. козёл ”ožys”. Krulewicz (2a, 42) – Karalunas (1a, 7; 2a, 20), Karalus (1a, 51). Plg. dabartines pvd. Karaliūnas, Karalius, kurios greičiausiai yra iš liet. karalius ”valdovo, monarcho titulas kai kuriuose kraštuose”, ir lenkų król, rus. король ”karalius”. Lisowski (2a, 155) – Plikielis (1a, 52), Plikialis (2a, 95), Plikžanis (2a, 105), Plikienas (2a, 53), Plikionis (2a, 57). Plg. dabartines pvd. Plikėlis, Plikionis bei kt., kurios kildinamos iš liet. plikas, plikis, ir lenk. łysy, rus. лысый ”plikas”. Mathiae Tumanin (1a, 20) – Mathaey Rukas (1a, 10), Christophori Rukanis (1a, 20). Plg. dabartinę pvd. Rūkas, kuri, be kito įmanomo kilmės interpretavimo, gali būti kilusi ir iš liet. rūkas ”migla, ūkas”. Vertimo atveju galėjo atsirasti asmenvardis Tumanin, sietinas su rusų туман ”rūkas, ūkas, ūkana, migla”. Rubalſki (1a, 3), Rybskiewicz (1a, 42) – Žuktenas (2b, 133), Žukklos (1a, 100), Žuklis (2b, 111), Žuklis (1a, 52), Žukelis (1a, 25). Plg. dabartines pvd. Žuklija, Žuklys, Žuklys, atsiradusias iš liet. žūklija ”žūklys”, žūklys ”žvejys, žvejotojas, žuvautojas”, ir lenk. ryba ”žuvis”, rybaczyć ”žvejo, žvejų”, rus. рыбак ”žvejys, žūkliautojas”. Wroblewſki (2a, 153) – Žwirblis (1a, 50; 2a, 1), Zwierzblenas (2a, 74). Plg. ³³ Vaškevičiūtė V. Min. veik. P. 45. ³⁴ Lemchenas Ch. Min. veik. P. 119. ³⁵ Ir toliau naudojamasi 25 ir 26 išnašose nurodytais lenkų bei rusų kalbų žodynais. 87 dabartines pvd. Žvirblis, Žvirblįs, kildinamas iš liet. žvirblis, ir lenk. wróbel "žvirblis", rus. воробей "žvirblis". Atkreipia dėmesį dar viena asmenvardžių grupelė. Jau buvo pateikta Balczewski (2b, 132) ir Balciunas (2a, 88), Balciunelis (1a, 12), kaip galimo suslavinimo lietuviškas priesagas pakeičiant slaviška -evski atvejis. Abiejose bažnytinėse knygose dar yra tokie asmenvardžiai: Bielicki (1b, 6), Bielinski (2a, 93), Bielūnas (1a, 44; 2a, 18), Bielunelis (1a, 44; 2a, 8), Bielus (1b, 16; 2b, 129) ir Balciunas (1a, 7; 2a, 88), Balciunelis (1a, 12). Pastarieji du gali būti siejami su dabartinėmis pvd. Balčius, Balčiūnas ir kitomis, kilusiomis iš liet. baltas, -a. Negalima atmesti tikimybės, kad asmenvardžiai su šaknimi biel- yra suslavinti juos išverčiant (plg. lenkų biały "baltas", rusų белый "baltas"). Įmanomas ryšys ir tarp asmenvardžių [spiewokas (1a, 34; 2a, 27), [spiewa-kielis (1b, 1), Spiewakanas (2a, 47), kildintinų iš lenk. śpiewak "dainininkas", ir Dainis (1b, 19). Pastarasis sietinas su dabartinėmis pavardėmis Dainys, Dainius, kurios iš liet. dainys, dainius "dainininkas". Kaip buvo matyti iš pateiktų asmenvardžių, verčiant lietuvišką šaknį įprasta pridėti ir slavišką, dažniausiai -sk- tipo, priesagą. 6. Dauguma fonetinio bei kitokio slav(inimo) apraiškų atsispindėjo aptartuose asmenvardžių variantuose. Kartais jie liudija nevienodo intensyvumo slav(inimą). Pavyzdžiui, Rudak (1a, 21; 2b, 128) – Rudakas (2a, 53) – Rudokas (2a, 40). Siejant šiuos asmenvardžius su dabartine pavarde Rudõkas, matyti, kad labiausiai suslavintas pirmasis jo variantas Rudak. Jis be galūnės ii lietuvių o pakeista į a. Antrajame variante išlikusi tik ši fonetinė garsų pakaita. Štai dar pora panašių atvejų: Pilat (2a, 62) – Pilatas (2a, 78) – Pilotas (2a, 32), plg. dabartinę pvd. Pilotàs, Pilótas. Spiewak (1b, 8, 7; 2a, 43) – [spiewakas (2a, 29) – [spiewokas (1b, 16; 2a, 36). Šiuo metu tokia pvd. nežinoma. Aptarti pastebimesni įvairaus slav(inimo) atvejai liudija, kaip galėjo būti pakeisti kai kurie lietuvių asmenvardžiai. Tuo metu, kai buvo rašomos bažnytinės knygos (XVII a. pabaiga–XVIII a. pradžia), dauguma jų jau turėjo būti virtę pavardėmis. Tad akivaizdi yra slav(inimo) įtaka ne tik dalies tuometinių Kriaunų parapijos, bet ir iki mūsų dienų atėjusių dabartinių pavardžių lyčių autentiškumui. Pavardžių formavimosi situacija Tuo metu, kai buvo rašomos aptariamos bažnytinės knygos, t.y. XVII a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje, dauguma lietuvių pavardžių jau buvo susiformavusios36. Ši išvada padaryta, ištyrus lietuvių įvardijimus XV–XVIII a. istorijos dokumentuose. Vadinasi, visus Kriaunų parapijos antrosios dvinar(io) įvardijimo asmen- 36 Maciejauskienė V. Min. veik. P. 112. 88 vardžius (ar bent jau didžiąją jų daugumą) galima būtų vadinti pavardėmis. Ar tikrai šie asmenvardžiai jau įgiję svarbiausias pavardžių savybes — yra paveldimi ir bendri visiems vienos šeimos asmenims? Bažnytinių knygų antroponimija nėra itin dėkinga medžiaga pavardžių formavimosi tyrimui. Čia nėra asmenvardžių paveldimumui nustatyti reikalingų greta užrašytų dvinarų tėvo ir vaikų įvardijimų (nurodomas tik krikštijamo kūdikio — berniuko ar mergaitės — vardas). Be to, labai dažni kūdikių motinų įvardijimai tik vardu neleidžia jų antrųjų asmenvardžių palyginti su kūdikių tėvų (t.y. minimų moterų vyrų) antraisiais asmenvardžiais. Todėl daugeliu atvejų negalima daryti išvados ir apie asmenvardžio bendrumą visiems vienos šeimos nariams. Krikštamočių bei krikštatėvių, kurie gali būti ir nesusieti jokiais giminystės ryšiais, įvardijimai taip pat ne ką tegali pasakyti apie pavardžių buvimą ar nebuvimą. Galimybė surasti duomenų apie pavardžių formavimąsi jungtuvių registracijos knygose dar mažesnė. Čia užrašomi nuotaka ir jaunikis nėra susiję giminystės ryšiais, taigi ir negali turėti kokio nors bendro asmenvardžio. Liudininkais, aišku, kartais galėjo būti ir vyras su žmona, brolis su seserimi ar pan., tačiau to nustatyti negalima. Nors bažnytinės knygos rašytos ilgai — apie 40 metų — ir jose tikrai gali būti minimi skirtingų tos pačios šeimos (giminės) kartų asmenys, palyginti jų įvardijimų negalima. Priežastis labai paprasta — neįmanoma nustatyti net ir vienodus antruosius asmenvardžius turinčių asmenų šeimos, giminystės ryšių. Be to, tokiais asmenvardžiais, be jokios abejonės, gali būti įvardyti ir ne vienos šeimos ar giminės žmonės. Taigi norint atsakyti į klausimą, ar bažnytinėse knygose užrašyti antrieji asmenis įvardijantys asmenvardžiai jau virtę pavardėmis, ar dar ne, belieka juos palyginti su dabartinėmis pavardėmis, t.y. pasekti, ar jie atėjo iki mūsų dienų. Tai ir buvo padaryta. Lyginimo rezultatai tokie. Iš 1044 skirtingų pirmosios bažnytinės knygos, rašytos 1678–1693 m., asmenvardžių tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių turi 588 (t.y. 56,3%). Dalis šių dabartinių pavardžių, be kitų Lietuvos vietų, yra užrašytos apie Kriaunas, Obelius, Rokiškį ar kitur netoli nuo parapijos. Jų yra 235 (t.y. 22,5%), pvz.: Abaris, Abarius, Adamonis, Aleksandravičius, Aleksūnas, Apvalainis, Augulis, Bajoras, Baltakys, Baltuška, Banys, Barzdą, Bendorius, Bermiūnas, Belūnas (Bielūnas), Bitinas, Blaževičius, Bruzgėlis, Budrėvičius, Budrys, Čėponis, Dabregą, Dainys, Daktūnas, Degutis, Deksnys, Didžiagalvis, Dilys, Dirda, Driskius, Dūda, Dūkas, Džiugelis, Gaidys, Gaižus, Galinis, Galvelis, Gārolis, Gaučys, Gavėnas, Gegėlis, Genys, Giedraitis, Gylis, Gindūlis, Girčys, Girūnas, Grabauskas, Grigōnis, Grincevičius, Gūdas, Gudelis, Gudōnis, Gulbinskas, Gurklys, Idas, Igaunis, Jāgminas, Jakubonis, Jonōnis, Jankūnas, Januōnis, Janušas, Januškevičius, Jasiulionis, Jocys, Jūodis, Jokubonis, Jukna, Juška, Karalūnas, Karalius, Karosą, Kašpōnas, Kavoliūnas, Kažemėkas, Kibilda, Kisielis, Kiškis, Kietis, Kižiūnas, Kiukys, Klišonis, Klišys, Kavaliauskas, Krāpas, Krisiūnas, Kulys, Kupčiūnas, Kurklėčius, Kūrmė, Kviliūnas, Lapienis, Lāsas, Latvēnas, Liaudōnskas, Laukys, Laurinavičius, Lėlis, Ličys, Likas, Likša, Lukosevičius, Lukšys, Maciūnas, 89 Matėkus, Matiejūnas, Matulėnas, Medželas, Mėginis, Mezginąs (Mezginis), Mickevičius, Merkys, Miežys, Mikalaūnas, Minkevicius, Motiejūnas, Morkūnas, Mūrma, Nākas, Nārbutas, Navikas, Pabėržis, Pagirys, Pakalnis, Paliuvonas, Paliulionis, Pauliūkas, Petrōnis, Pimpe, Petrauskas, Plepys, Plikėlis, Puōdzėlis, Puriuškis, Rāšis, Rāugas, Repšys, Rimėlis, Radzevičius, Ragėlis, Rudōkas, Satapluvis, Sirvydis, Skardinskas, Skeirys, Smalstys, Stanėlis, Stankūnas, Starkus, Stasiulionis, Stasiūnas, Strungys, Šermūkšnis, Širvinskas, Šlekas, Šlamas, Štāras, Švėdas, Talačka, Tijūnėlis, Trūmpa, Tumėnas, Uldūkis, Usėlis, Užkūrelis, Vaitekūnas (Vaitiekūnas), Valiūkas, Valiūlis, Varkalys, Vārma, Vedeikà, Virbalas, Verbiejus, Vigėlis, Viliys, Vilkas, Viņgelis, Virbalas, Zairys, Žemaitis, Žibōlis, Žilinskas, Žilys, Žylỹs, Žuklys, Žunka, Žvirblis ir kt. Taigi galima teigti, kad šios Rokiškio rajone paplitusios dabartinės pavardės jau buvo susiformavusios XVII a. pabaigoje. Atsirado jos iš Kriaunų parapijoje XVII a. ar anksčiau vartotų asmenvardžių. Kitos dabartinės pavardės, tiksliai sutampančios su Kriaunų parapijos asmenvardžiais, užrašytos toliau, įvairiose Lietuvos vietose. Jų yra 353 (t.y. 33,8 %). Tokios pavardės gali būti susiformavusios XVII a. pabaigoje kaip tik Kriaunų parapijoje ir tik vėliau nukeliavo į kitas vietas. Tačiau jos gali būti atsiradusios ir kitose Lietuvos vietose iš ten vartotų asmenvardžių. 456 iš visų skirtingų pirmojoje bažnytinėje knygoje užrašytų asmenvardžių neturi tikslių atitikmenų tarp dabartinių pavardžių. Tai sudaro 43,5 %. Reikėtų daryti išvadą, kad dalis Kriaunų parapijoje vartotų asmenvardžių XVII a. pabaigoje dar nebuvo virtę pavardėmis. Kokie jie? Pirmiausia minėtini 116 (t.y. 11,1 %) asmenvardžių, kurie turi tos pačios kilmės, bet skirtingos darybos atitikmenis tarp dabartinių pavardžių. Pastarosios paplitusios Kriaunų parapijoje ir netoli jos, pvz.: Bagdonėlis (1b, 5) – Bagdōnas, Baiorelis (1a, 44) – Bajōras, Balčiunėlis (1a, 12) – Balčiūnas, Baltakėlis (1b, 19) – Baltakys, Bielunėlis (1a, 44) – Belūnas, Bieliūnas, Dabagnėle (2a, 24) – Dabregà, Degutelis (1a, 47) – Degūtis, Didžiagaluwelis (1b, 19) – Didžiagalvis, Dytelis (1a, 55) – Dilys, Dyrdele (1a, 49) – Dirda, Garotelis (1a, 32) – Gārolis, Gaucielis (1a, 11) – Gaučys, Gawenelis (1a, 15) – Gaičnas, Grabawskielis (1a, 50) – Grabāuskas, Idelis (1a, 52) – Īdas, Igaunelis (1a, 23) – Īgaunis, Jakieba (1a, 30) – Jākas, Iankunelis (1a, 40) – Jankūnas, Iočielis (1a, 46) – Jocỹs, Kazamieķielis (1b, 19) – Kazėmėkas, Krapelis (1b, 2) – Krāpus, Krysiūnelis (1a, 47) – Krisūnas, Kutelis (1a, 39) – Kulys, Kurkletelis (1a, 54) – Kurkliėtis, Laszelis (1a, 36) – Lāsas, Laukiete (1b, 2) – Laukūs, Letelis (1a, 57) – Lėlis, Maciunelis (1a, 18) – Maciūnas, Markunelis (1a, 55) – Markūnas, Murmele (1b, 2) – Mūrma, Nakata (1a, 21) – Nākas, Narbutelis (1a, 54) – Nārbutas, Nawiķelis (1a, 35) – Nawikas, Pagirelis (1a, 47) – Pagirys, Paknelis (1a, 10) – Paknys, Petranelis (1a, 5) – Petrōnis, Puczkiela (1a, 53) – Pūčka, Sarqunelis (1a, 11) – Sarqūnas, Jtankunelis (1b, 15) – Stankūnas, Stasiunelis (1b, 18) – Stasiūnas, Strungielis (1a, 41) – Strungys, Jzyleykielis (1a, 39) – Šileikis, Jzlekielis (1a, 36) – Šlekas, Waynelis (1a, 45) – Vānius, Walukielis (1a, 39) – Valiūkas, Wilelis (1b, 90 12) — Vilys, Wirbaltelis (1b, 4) — Virbalas, Zameytelis (1a, 1) — Žemaitis, Zaukiele (1b, 4) — Žauka, Zaukà, Žilelis (1a, 47) — Žilys, Zukkelis (1a, 25) — Žuklys. Kaip matyti, XVII a. asmenvardžiai turi mažybines priesagas -ėlis, -ė, -elis, -ė, o dabartinės pavardės jų neturi. Aptariant asmenvardžių darybą buvo pastebėta, kad greta daugumos priesagų -ėlis, -ė, -elis, -ė vedinių yra paplitę ir tos pačios kilmės asmenvardžiai be priesagų, pvz.: Baioras, Balčiūnas, Baltakis, Dabreja, Didžiagalinis, Dylis, Dyrda, Garolis, Gawenas, Grabow[s]ki ir t.t. Pastarieji beveik visi virto pavardėmis ir atėjo iki mūsų dienų. Tuo tarpu iš minėtų priesagų vedinių, užrašytų tiriamos bažnytinėse knygose, susidariusių pavardžių yra nedaug (plg. anksčiau pateiktas Galėl is, Gudėlis, Plikėlis, Puodželis, Rimėlis, Ragėlis, Stanelis, Tijūnėlis, Ušėlis, Užkurėlis, Vigelis, Viņgelis). Visa tai liudija, kad dauguma Kriaunų parapijoje vartotų ir į bažnytines knygas patekusių asmenvardžių su priesagomis -ėlis, -ė, -ėlis, -ė tebūvo tik laikini. Ir dažniausiai jie, matyt, atspindėjo neoficialųjį asmenų įvardijimą37. Tai, kad panašus reiškinys buvo pastebėtas ir kitose bažnytinėse knygose, verčia manyti, kad šio pobūdžio šaltiniuose galima aptikti daugiau tokio įvardijimo apraiškų nei administraciniuose juridiniuose dokumentuose. Greičiausiai patroniminių priesagų numetimą liudija tokios šaltinių asmenvardžių ir dabartinių pavardžių poros: Barczanas (1a, 18) — Barčys, Bermianis (1a, 18) — Beržius, Bertasiunas (1a, 52) — Bertasius, Buyturidanies (1a, 11) — Būtuvidas, Būtuvydas, Buteýkonis (1a, 34) — Buteikis, Gaydzonis (1a, 42) — Gaidys, Girczonis (1a, 31) — Ginčys, Grigulunas (1a, 7) — Grigulis, Jakulanas (1a, 23) — Jakulis, Kuciūnas (1b, 19) — Kūčas, Macziulenas (1a, 27) — Mačiulis, Matiekunas (1a, 3) — Matiekus, Sapkunas (1b, 18) — Sapkà, Simonenas (1a, 33) — Simónis, Stajukūnas (1a, 18) — Stasiūkas, Trumpenas (1a, 55) — Trūmpa, Urbonenas (1a, 46) — Urbonas, Walulonis (1a, 41) — Valiūlis, Warkalenas (1b, 11) — Varkalys, Weyknius (1b, 7) — Veiknys. Šiuos asmenvardžius su priesagomis -ėnas, -onis, -ūnas, vartotus XVII a. pabaigoje, aišku, galima vertinti dvejopai: 1) tai buvo pavardėmis dar nevirtę patronimai (todėl ir nėra šiandien Kriaunų parapijoje tokių pavardžių); 2) tai galėjo būti jau susiformavusios pavardės vėliau, pavyzdžiui, XVIII a., netekusios patroniminių priesagų38 (pastarosios jų lyt ys ir atėjo iki mūsų dienų). Abu vertinimai liudija, kad XVII a. pabaigoje tebevyksta lietuvių pavardžių formavimasis, keičiasi, įvairiai varijuodamos, jau susidariusių pavardžių lytys. Tai, matyt, atspindi ir kitos Kriaunų parapijos asmenvardžių bei dabartinių pavardžių poros, pvz.: Dylewski (1b, 10) — Dilys, Laszew[s]ki (1b, 6) — Làšas, Loszynski (1a, 44) — Lāšas, Pukniaw[s]kis (1a, 23) — Puknys, Pūt[w]nius, Putrewicz (1a, 39) — Putrà, Daczew[s]ki (1a, 8) — Dačiūskas, Krasie- 37 Plačiau apie tai žr.: Maciejauskienė V. Min. veik. P. 88—89. 38 Plačiau apie patroniminių priesagų numetimą žr.: Maciejauskienė V. Min. veik. P. 151—169. 91 wicz (1a, 47) — Krasāuskas. Arba: Blazėunas (1a, 3) — Blažiūnas, Ionelonis (1b, 18) — Jonėnas, Iozīunas (1a, 11) — Juozėnas, Kilutis (1b, 3) — Kīlius, Kīlas, Kylas, Labas (1a, 15) — Labėikis, Labėikis, Liciunelis (1a, 28) — Ličys, Maymiulis (1a, 57) — Mainėlis, Mikieniszkis (1a, 31) — Mikėnas, Mikolis (1a, 24) — Mīkas, Piworonis (1b, 14) — Pivorūnas, Raugutis (1a, 6) — Rāugas, Šipelis (1b, 16) — Sipāčičius, Skardyn (1b, 2) — Skārdīs, Skardīnskas, Skiras (1a, 8) — Skirānskis, Starkulis (1a, 13) — Starkus, Wigianis (1a, 20) — Vigėlis. Kiti pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžiai, kurie turi tos pačios kilmės, bet skirtingos darybos atitikmenis tarp dabartinių pavardžių, nuo ką tik 116 aptartųjų beveik niekuo nesiskiria. Jų yra 150, t.y. 14,3% visų skirtingų šaltinio asmenvardžių. Tačiau dabartinės pavardės, su kuriomis jie tapatinami, užrašytos ne Kriaunų parapijoje ar netoli jos, o įvairiose kitose, tolimesnėse ar artimesnėse, Lietuvos vietose. Tad jos ir gali būti susidariusios iš šiose vietose, o ne Kriaunų parapijoje XVII a. vartotų asmenvardžių. Todėl nuo detalesnio tokių pavardžių ir XVII a. pabaigos bažnytinių knygų asmenvardžių lyčių lyginimo atsisakyta. Net tais atvejais, kai šaltinio asmenvardžiai turi tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių, bet pastarosios paplitusios tolimesose nuo Kriaunų parapijos vietose, išvados apie tų asmenvardžių virtimą pavardėmis tegalimos tik su tam tikra paklaida. Pavyzdžiui, šaltinio asmenvardis Dudele tapatinamas su dabartinėmis pvd. Dudėlė, Dūdėlė, kurios užrašytos Batakiuose, Modžiūnuose ir Varėnoje. O Rokiškio rajone šiuo metu yra pavardė Dūdà. Visiškai įmanoma, kad ji atsiradusi iš XVII a. asmenvardžio Dudele, kuris tuo metu dar nebuvo virtęs pavarde (plg. minėtas dažnas šaltinio asmenvardžių su mažybinėmis priesagomis ir dabartinių pavardžių be jų poras). Tokių atvejų galima surasti ir daugiau, pvz.: Garniewicz (1a, 10) — Garnevičius (dabartinė pvd., užrašyta ne Kriaunų parapijoje ar netoli jos) — Garnėlis (dabartinė pvd., paplitusi Kriaunų parapijoje ar netoli jos), Garulis (1a, 44) — Gārulis — Gārolis, Ienczuna (1a, 20) — Janczūnas — Jančūnas, Katinas (2a, 24) — Kātinas — Katináuskas, Kuprelis (1a, 54) — Kuprėlis — Kūprius, Labecki (1b, 6) — Labėckas — Labėikis, Labėikis, Margielis (1a, 48) — Margėlis — Márgis, Matulonis (1a, 43) — Matuliónis — Matūlis, Mikulis (1a, 22) — Mikūlis — Mīkas, Miszkiewicz (1b, 20) — Miškėvičius — Miškinis, Raugelis (1a, 14) — Raugėlis — Rāugas, Tyjunaytis (1a, 50) — Tijūnaitis — Tijūnas, Walukanis (1b, 2) — Valiukónis, Valiukonis — Valiūkas, Warnele (1a, 9) — Varnėlė — Várna, Wilkielis (1a, 11) — Vilkėlis — Vīlkas, Wilunas (1a, 12) — Vilūnas — Vilūjs, Zemaytelis (1a, 14) — Žemaitėlis — Žemaitis. Dalis pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžių neturi jokių atitikmenų tarp dabartinių pavardžių. Tai išnykę lietuvių XVII a. įvardije asmenvardžiai. Kai kurie jų, matyt, buvo dar pavardėmis virtę, taigi ir nepaveldimi, antrieji dvinario įvardijimo nariai. Kiti galbūt jau buvo susiformavusios pavardės, per tuos XVII a. pabaigą ir šiandieną skiriančius 300 metų išnykusios dėl įvairių priežasčių. Tokių asmenvardžių yra 153 (14,6%). Štai dalis jų: Aytonelis (1b, 9), 92 Auszkal is (1b, 4), Baltrakis (1a, 21), Bednorius (1a, 24), Berke|zewicz (1a, 20), Bizdelis (1a, 25), Bizdis (1a, 25), Byzdys (1a, 38), Blauje (1a, 6), Blaugiene (1a, 12), Blewgia (1a, 28), Blewgieła (1a, 20), Boieykaytis (1b, 7), Brawszka (1b, 17), Braw|zkiato (1b, 7), Brenu|ki|a (1b, 21), Ciotukas (1a, 56), Czałyka (1a, 28), dabaygunas (1a, 1), Dakielnis (1a, 9), Dalibogzntis (1a, 29), Dewinciunas (1a, 8), Dewincius (1a, 48), Dewintis (1a, 45), Digieskriewc (1b, 6), Dudnikas (1b, 3), Dudnikielis (1a, 33), Drusnelis (1b, 3), Fasci|zewski (1a, 25), Freyz (1a, 29), Gamulgis (1a, 40), Gieyweris (1b, 10), Ibercelis (1a, 12), Ignelis (1b, 7), Iktunelis (1b, 2), Jawndelis (1a, 21), Jaw|zka (1a, 19), Iodkalnis (1a, 11), Iodumnas (1a, 33), Jowidis (1a, 29), Iuntkun (1a, 6), Ka-paris (1a, 48), Kapazono] (1a, 20), Karziupanas (1b, 2), Kaziponas (1b, 13), Kazaponas (1a, 52), Kibalda (1a, 12), Kibinkle (1a, 56), Kiebil|kis (1a, 27), Kieblinkis (1a, 42), Kiedunelis (1a, 23), Kieska (1a, 52), Kluwenas (1b, 14), Koloezka (1b, 4), Kontygaylo (1a, 12), Kropiwnicki (1a, 27), Kupna (1a, 46), Kusmas (1a, 24), Ligmiskis (1a, 43), Ligumiskielis (1a, 49), Ligumiskzis (1b, 15), Lingumiskielis (1b, 4), Linguni|zkis (1b, 7), Lynkazintis (1a, 47), Litis (1b, 6), Lucifer (1a, 5), Maranowski (1a, 53), Medginis (1a, 53), Medzginas (1b, 14), Medzginis (1b, 16), Mer|kis (1a, 6), Merszkis (1a, 21), Migiejtis (1b, 5), Moyciunas (1a, 18), Montyġaylo (1a, 52), Namca (1a, 1), Nawkiela (1a, 21), Nukiele (1b, 5), Padak|za (1a, 11), Pakajzkis (1a, 23), Paraniz (1a, 22), Pawawartelis (1a, 5), Purpa (1a, 13), Purpela (1b, 12), Rarala (1a, 22), Reyner (1a, 22), Reyszbynis (1a, 18), Ryk (1a, 40), Rombalski (1b, 5), Rofkow|ki (1b, 3), Sikida (1a, 13), Skatmedus (1a, 28), Skinagun (1a, 21), Skircis (1a, 23), Skrinik (1b, 4), |piewakielis (1b, 1), Spiewokas (1a, 34), Stadlanis (1a, 15), Stangretonis (1a, 26), Staupeyka (1a, 5), Szakapilwis (1a, 19), |zesuta (1a, 50), |zykil|da (1a, 52), Szymaki|zunas (1a, 19), Szmelenas (1a, 27), Szolale| (1a, 14), Tereyra (1b, 12), Terera (1a, 11), Tril ipis (1a, 12), Udelonis (1a, 46), Waykniunas (1a, 14), Wayszwidis (1a, 47), Wayrudis (1a, 15), Warakale (1a, 10), Waszwidis (1b, 6), Wegminas (1a, 8), Wienazetis (1a, 23), Wizdewas (1a, 54), Wortibis (1b, 6), Wowa (1b, 4), Zagura (1a, 22), Zaguras (1a, 14), Zarnaytel (1b, 4), Zegundis (1a, 19), Zmekas (1a, 31), Zmekas (1a, 11), Zwieglis (1a, 54), Zvilunas (1a, 24), Zwunkieta (1a, 46). Dalis šių asmenvardžių, be kita ko, gali būti ir raštininkų stipriai iškreipti. Todėl jų neįmanoma tiksliai rekonstruoti ir palyginti su šaltinio bei dabartinėmis pavardėmis. Beje, nuo 37 pirmosios bažnytinės knygos asmenvardžių rekonstrukcijos atsisakyta. Jie labai suslavinti ar kitaip iškreipti, ir nustatyti jų autentišką lytį be didesnės paklaidos praktiškai neįmanoma. Tokie asmenvardžiai sudaro 3,5% visų skirtingų. Antrojoje bažnytinėje knygoje yra 1077 skirtingi asmenvardžiai. Tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių turi 687, t.y. 63,7 %. Ši knyga rašyta 1691–1719 m. Taigi galima buvo tikėtis, jog daugiau šio laikotarpio asmenvardžių jau buvo virtę pavardėmis. Nors palyginus su pirmosios bažnytinės knygos duomenimis pastebimi tam tikri poslinkiai — ten tokie asmenvardžiai sudarė 56,3%. Iš minėtų 687 asmenvardžių 325 (t.y. 30,1%) turi tikslų atitikmenį tarp dabartinių pavardžių, kurios, be kitų vietų, paplitusios ir Kriaunų parapijoje 93 ar netoli jos (pirmojoje knygoje tokie asmenvardžiai sudarė 22,5% visų skir-tingų). Štai dalis jų (nekartojami jau minėti, pasitaikę pirmojoje knygoje): Adamenas (2a, 42) — Adomėnas, Andruszkiewicz (2a, 68) — Andruškevičius, Araminas (2a, 165) — Araminas, Alkaciunas (2a, 58) — Alkočiūnas, Auk-sztolis (2b, 127) — Aukštuolis, Awgustinas (2a, 68) — Augustinas, Awksztakais (2a, 43) — Aukštakojis, Balciunas (2a, 88) — Balčiūnas, Baliulis (2b, 135) — Baliūlis, Baltrunas (1a, 48) — Baltrūnas, Baranowſki (2a, 152) — Baranauskas, Barſzis (2a, 162) — Baršys, Bartkus (2b, 137) — Bartkus, Borowſki (2a, 163) — Baráuskas, Braga (2a, 94) — Brogą, Brazelis (2a, 21) — Brazėlis, Brazunas (2a, 148) — Bražiūnas, Buteykis (2b, 125) — Buteikys, Butkus (2a, 146) — Butkus, Czelkis (2b, 130) — Čelkis, Czernis (2a, 95) — Černys, Czernius (2a, 97) — Černius, Czypas (2a, 98) — Čypas, Dąbrowski (2a, 74) — Dambrauskas, Danis (2a, 159) — Danys, Dapkus (2a, 152) — Dáṗkus, Devenis (2a, 92) — Devėnis, Dyszris (2a, 36) — Diržys, Dogis (2a, 42) — Dagys, Dulkie (2a, 147) — Dulkė, Gacionis (2a, 8) — Gacónis, Grygalunas (2a, 30) — Grigalūnas, Iakowicz (2a, 39) — Jakavičius, Jankowſki (2a, 155) — Jankauskas, Iawoyſz (2a, 25) — Jovaiša, Iodele (2a, 160) — Juodelė, Iokubaitis (2a, 29) — Jokūbaitis, Iuchna (2b, 114) — Juknà, Iurkiewicz (2a, 39) — Jurkėvičius, Iurkowſki (2a, 95) — Jurkauskas, Iuſzkiewicz (2a, 162) — Juškevičius, Kabwelis (2a, 35) — Kalvėlis, Kaminſki (2a, 144) — Kaminskas, Karnacżius (2a, 161) — Karnočius, Karpowicz (2a, 166) — Karpavičius, Kawalunas (2a, 73) — Kavaliūnas, Kazławskiſ (2a, 26) — Kazlauskas, Keleczius (2b, 142) — Kelėčius, Keſilis (2a, 143) — Kešylis, Kierſzulis (2a, 40) — Keršulis, Kiestutis (2a, 52) — Kęstutis, Kriwickas (2a, 77) — Kriwickas, Kuzma (2b, 134) — Kuzmà, Kwederas (2b, 130) — Kvedėras, Leykas (2a, 63) — Leikus, Lelis (2a, 14) — Lėlis, Loszynſki (2a, 2) — Lašinskas, Lukaſziunus (2a, 147) — Lukošiūnas, Mackiewicz (2a, 39) — Mačkevičius, Magila (2a, 77) — Magylà, Maiewski (2a, 76) — Majauskas, Mainele (2a, 151) — Mainėlis, Maletas (2a, 104) — Maletà, Markiewicz (2a, 86) — Markevičius, Maſilewski (2a, 144) — Masiliàuskas, Matulenas (2a, 17) — Matulėnas, Matulewicz (2a, 103) — Matusevičius, Mazielis (2a, 24) — Mažėlis, Meytus (2a, 23) — Meilus, Mekſzenas (2a, 144) — Mekšėnas, Meſzkiete (2a, 98) — Meškėlė, Mickunas (2b, 111) — Mickūnas, Mierkis (2a, 26) — Mierkis, Mierkys, Mikėnas (2a, 52) — Mikėnas, Mikſżis (2a, 99) — Mikšys, Mitaknis (2a, 156) — Milāknis, Miſiaunas (2a, 105) — Mišiūnas, Namaiuszka (2a, 149) — Namajuška, Narkunas (2a, 91) — Narkūnas, Nieniſzkis (2a, 158) — Neniškis, Puknius (2a, 81) — Pūknìus, Pumputis (2a, 165) — Pumputis, Puteykis (2a, 15) — Puteikis, Putra (2a, 2) — Putrà, Rogiński (2a, 11) — Ragińskas, Romanowski (2a, 46) — Ramanauskas, Jeraſin (2b, 128) — Serapinas, Skreb (2a, 147) — Skrebà, Skrebyś, Skrupſki (2a, 90) — Skrupskis, Stankiewicz (2a, 100) — Stankevičius, Stasiukelis (2a, 67) — Stasiūnėlis, Staſzelis (2a, 164) — Stašelis, Staſzys (2a, 5) — Stašys, Staſzkiewicz (2b, 139) — Staskevičius, Streẏkus (2a, 143) — Streikus, Swilus (2a, 101) — Svìlas, Szab.ſki (2a, 150) — Šabānskas, Szakalys (2a, 148) — Šakalys, Szydtowski (2a, 103) — Šidlauskas, Szyleykis (2a, 94) — Šilei- 94 kis, [zymkunas (2a, 148) – Šimkūnas, [zypas (2b, 139) – Šipas, [zruk]ztulis (2a, 166) – Šiukštulis, [zupinis (2a, 102) – Šiupinys, Tarwidz (2b, 136) – Tarvydis, Tawele (2b, 136) – Taurėlė, Tiunas (2a, 95) – Tiūnas, Towian]ki (2a, 161) – Taujūnskas, Tumonis (2b, 115) – Tumōnis, Urbanowicz (2a, 156) – Urbanavičius, Wayciūnas (2a, 99) – Vaičiūnas, Waykutis (2b, 129) – Vaikutis, Waynius (2a, 143) – Vainius, Wanagas (2a, 100) – Vānagas, Wo[li]w[ki (2a, 153) – Vasiliauskas, Waszkielis (2a, 65) – Vaškėlis, Werfzelis (2a, 16) – Veršelis, Wilutis (2a, 151) – Vilūtis, Witkow[ki (2a, 155) – Vitkauskas, Wittan (2a, 7) – Vitonis, Woyciakowski (2a, 108) – Vaicekauskas, Woytkiewicz (2b, 139) – Vaitkevičius, Wol[ki (2a, 166) – Valskys, Wroblew[ki (2a, 153) – Vrubliáuskas, Zawisza (2b, 127) – Zaviša, Zgrunda (2a, 144) – Zgrūnda, Žukas (2a, 22) – Žūkas, Żukow[ki (2b, 139) – Žukáuskas, Zurza (2a, 42) – Zurza. Šie šaltinio asmenvardžiai 1691–1719 m. jau buvo virtę pavardėmis. Taigi minėtų dabartinių pavardžių susiformavimo laikas yra XVII a. pabaiga. Asmenvardžių, kurie turi tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių, tačiau jos paplitusios įvairiose kitose Lietuvos vietose, yra 353. Jie sudaro 33,6% visų skirtingų antrosios bažnytinės knygos asmenvardžių. Atitikmenų tarp dabartinių pavardžių neturi 390 (t.y. 35,9%) antrosios bažnytinės knygos asmenvardžių. Dalis jų gali būti sutapatinami su tos pačios kilmės, bet skirtingos darybos pavardėmis. Pastarosios paplitusios ir Kriaunų parapijoje ar netoli jos. Tokių asmenvardžių yra 104, t.y. 9,6%. Ir tarp jų pasitaiko nemaža mažybinių maloninių ar patroniminių priesagų vedinių, vėliau, matyt, netekusių šių priesagų. Tai liudija dabartinės parapijoje bei netoli jos paplitusios pavardės, pvz.: Augustinas – Augustinėlis (2a, 25), Augustinienas (2a, 51), Augustinonė (2a, 36), Baliūlis – Balulenas (2a, 8), Bražiūnas – Bražiūnelis (2a, 27), Daratėnas – Daratenelis (2a, 3), Daunys – Daunimas (2a, 97), Drisiūnas – Dryšiūnas (2a, 148), Girčys – Girczelis (2a, 147), Karnōčius – Karnaczun (2a, 59), Laukis, Laukūkas – Laukiena, Palivonas – Palivonelis (2a, 20), Plepiš – Plepkas (2a, 153), Skardinskas – [skardynskielis (2a, 5), Staniulis – [staniulelis (2a, 23), Streikus – Streykunas (2a, 59) ir t.t. Tokios asmenvardžių paralelės, be kita ko, liudija XVIII a. pradžioje tebebuvusį Kriaunų parapijos pavardžių formavimąsi, galutinių jų lyčių nusistovėjimo raidą. Asmenvardžių, kurie turi tos pačios kilmės, bet skirtingos darybos atitikmenis tarp dabartinių pavardžių, užrašytų toliau nuo Kriaunų parapijos, yra 128 (t.y. 11,8%). Asmenvardžių, kuriuos galima vadinti išnykusiais, antrojoje bažnytinėje knygoje yra 126 (t.y. 11,6%), pvz. (nekartojami jau minėti pirmojo šaltinio asmenvardžiai): Ble[zkus (2a, 150), Blij[zkus (2b, 133), Boni[zko (2a, 154), Brinczis (2a, 145), Butra (2a, 73), Buza (2a, 7), Dabunis (2a, 105), Derpskas (2a, 81), Dilawga (2a, 107), Eybudis (2a, 42), Gawza (2a, 149), Gera[zenow[ki (2b, 136), Gubtaris (2a, 57), Gito[zman (2a, 48), Kaparelis (2a, 22), Kasianacki (2a, 71), Kazieponelis (2a, 73), Kiawrunas (2b, 129), 95 Kuitis (2b, 126), Kutaukis (2a, 60), Kuparis (2a, 77), Kupciunzyntis (2a, 6), Medginelis (2a, 46), Midegunas (2b, 110), Minginanis (2b, 131), Minkštautis (2b, 137), Murklis (2a, 54), Mužyra (2a, 163), Niaukie (2a, 41), Osmolški (2a, 96), Pabaras (2a, 101), Pakerčis (2a, 54), Pekariūnas (2a, 70), Pietnikas (2a, 164), Plagie (2b, 122), Prowadzeviča (2b, 139), Purpsis (2a, 105), Pustnikas (2a, 106), Reymelis (2a, 94), Rytnebis (2b, 135), Ruckowski (2b, 136), Skybildo (2b, 117), Skirunas (2a, 47), Smegis (2a, 52), Spiewakganas (2a, 47), Suvin[k]tė (2a, 161), Szapowal (2a, 102), [zjupe]lis (2a, 7), [zju]rzulas (2a, 157), [zmej]zelis (2a, 147), Tūnožintis (2a, 90), Tokaldis (2b, 138), Wagniunas (2a, 1), Wayszwidelis (2a, 1), Wejbutis (2b, 118), Weykierys (2a, 25), Werbekas (2b, 131), Wiratelis (2a, 161), Wisdėwas (2a, 24), Wiwulski (2a, 54), Zelasko (2a, 144), Zmekielis (2a, 106). 32 (t.y. 2,9%) antrojo šaltinio asmenvardžiai, kurių lytys labai neaiškios, nebuvo palyginti su dabartinėmis pavardėmis. Apibendrinamosios pastabos 1. Kraujų parapijos dviejų bažnytinių knygų, rašytų 1676–1719 m., antroponimijos tyrimas liudija, kad šiuo laikotarpiu dvinaris vyrų įvardijimas yra tapęs norma. Iš 6800 abiejuose šaltiniuose minimų vyrų tik 40 įvardyti ne dviem asmenvardžiais. Pirmasis dvinar io įvardijimo narys yra vardas. Šiuo metu vartojami tik krikščioniški vardai. Antrasis narys — pavardė ar kitas ją pakeitęs asmenvardis. Moterų įvardijimas buvo įvairesnis. Tai lėmė šaltinių, t.y. bažnytinių knygų, specifika. Jose, matyt, buvo priimtas tam tikras įrašo formulavimas. Todėl krikštijamų kūdikių motinos dažniausiai įvardytos tik krikšto vardu. Pirmojoje bažnytinėje knygoje taip užrašyta 75%, antrojoje — 83,96% motinų. Kiti jų įvardijimai yra dvinarai. Dviem asmenvardžiais dažniausiai yra užrašytos krikšto motinos, o registruojant santuoką — nuotakos ir liudininkės. Abiejose bažnytinėse knygose taip įvardyta apie 98% šių moterų. 2. Bažnytinių knygų asmenvardžių daryba liudija, kad vyrų asmenvardžiai iš esmės niekuo nesiskiria nuo dabartinių pavardžių. Pasitaiko visos šiandien žinomos lietuviškos ir slaviškos patroniminės bei kitokios priesagos. Lietuviškų patroniminių priesagų -onis, -ūnas, -ėnas dažnumas abiejose bažnytinėse knygose rodo jų paplitimą kaip tik šiaurrytinėje Lietuvos dalyje. Tai, be kita ko, patvirtina ir ankstesnių tyrimų rezultatus³⁹. Neįprastai dažnos asmenvardžių mažybinės priesagos -ėlis, -ė, -ėlis, -ė. Tai, kad dauguma šių priesagų vedinių abiejuose šaltiniuose turi ir nepriesaginius atitikmenis, galėtų liudyti apie dar nepasibaigusį dalies šios parapijos pavardžių formavimąsi ar galutinių jų lyčių nusistovėjimą. Moterų asmenvardžių daryba iš esmės skiriasi nuo dabartinių jų pavar- 39 Plg. Maciejauskienė V. Lietuvių asmenvardžių priesagų paplitimas XVII a. // Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1977. T. 17. P. 159–168. 96 džių darybos. Šiandien visiškai nevartojamos slaviškos priesagos -ova, -ovna, kurios labai dažnos abiejose bažnytinėse knygose (kaip žinoma, vyrų asmenvardžiai į dabartinę vartoseną „atsinešė“ visus per kelis šimtmečius įgytus slaviškos darybos elementus). Bendrinėje kalboje nevartojamos ir dažnos abiejuose šaltiniuose lietuviškos priesagos -yčia, -ūčia bei kitos. Dabar jos žinomos tik tarmėse. Bažnytinėse knygose vartota lietuviška priesaga -ienė (ir labai retai -užienė) sieja XVII—XVIII a. Kriaunų parapijos moterų asmenvardžių darybą su dabartine. Priesagų reikšmė, vartosena bei dažnumas rodo, kad ištekėjusių moterų (krikšto motinų, liudininkių) asmenvardžiai dažniau sudaromi su slaviškomis, o neištekėjusių (kūdikių motinų, kurios paprastai įvardijamos pagal tėvą, ir nuotakų) — su lietuviškomis priesagomis. Antrojoje bažnytinėje knygoje padažnėjusios slaviškos priesagos — vyrų asmenvardžių -sk- tipo, o moterų -ova. Tai greičiausiai liudija intensyvėjantį lietuvių asmenvardžių slav inimą. 3. Asmenvardžių kilmės tyrimas rodo, kad 44,44% pirmosios ir 40,38% antrosios bažnytinės knygos asmenvardžių yra lietuviškos kilmės. Tokių dabartinių pavardžių, manoma, yra 30%. Tarp nelietuviškos kilmės asmenvardžių dažniausi yra susidarę iš krikšto vardų. Pirmojoje knygoje jie sudaro 21,55%, o antrojoje 25,06% visų skirtingų asmenvardžių. Kiti dažniausiai kilę iš įvairių slavų kalbų apeliatyvų. Tai 9,48% pirmojo ir 12,34% antrojo šaltinio asmenvardžių. Dalies asmenvardžių kilmė yra neaiški arba įmanoma interpretuoti įvairiai. 4. Lingvistinės, o dažniau, matyt, ekstralingvistinės aplinkybės lėmė asmenvardžių variantiškumą. Abiejuose šaltiniuose pasitaikiusių įvairių variantų aptarimas įtikinamai liudija šio reiškinio įtaką daugumos lietuvių pavardžių lyčių autentiškumui. Tiesa, bažnytinių knygų specifika neleidžia tiksliai nustatyti, ar pateikti variantai tikrai atsiradę iš tų pačių bei tą patį asmenį įvardijančių asmenvardžių. Todėl vertinant variantų tyrimą nereikia išleisti iš akių ir tam tikros galimos paklaidos. 5. Bažnytinių knygų antroponimija liudija ir kai kuriuos lietuvių asmenvardžių slav inimo šiuo laikotarpiu reiškinius. Atkreipia dėmesį įvairus fonetinis slav inimas. Tačiau jis nėra dėsningas. Varijuoja asmenvardžių lytys su galūnėmis ir be jų. Dalis asmenvardžių abiejuose šaltiniuose yra užrašyti be galūnių. Pasitaiko suslavintų lietuviškų patroniminių priesagų -ūnas, -onis, -aitis. Jos pakeistos -uniec, -anis ir -aniec, -oyc. Visas bažnytinių knygų antroponimijos kontekstas leido kai kuriuos šaltinių asmenvardžius, turinčius priesagas -ovič, -evič ar su -sk-, vertinti kaip palyginti neseniai suslavintus, panaudojant minėtas priesagas. Be to, pastebėta ir keliolika galimų slav inimo atvejų išverčiant asmenvardžių šaknis bei kamienus. 6. Palyginus abiejų bažnytinių knygų skirtingus asmenvardžius su dabartinėmis pavardėmis, matyti, kad pirmajame šaltinyje 56,3, % o antrajame, rašytame vėliau, 63,7% asmenvardžių turi tikslius atitikmenis tarp dabarti- 97 nių pavardžių. Vadinasi, dalis Kriaunų parapijoje XVII a. pabaigoje—XVIII a. pradžioje vartotų asmenvardžių jau galėjo būti virtę pavardėmis. Kiti tebuvo laikini, nepaveldimi ir dažnai, matyt, atspindėjo į bažnytines knygas patekusių neoficialųjį asmenų įvardijimą. Ypač tai pasakytina apie palyginti dažnus mažybinių maloninių priesagų -elis, -ė, -ėlis, -ė vedinius. Dalis asmenvardžių, vartotų aptariamuoju laikotarpiu, yra visiškai išnykę. Minėto šaltinių asmenvardžių lyginimo su dabartinėmis pavardėmis rezultatai verčia daryti išvadą, kad XVII a. pabaigoje—XVIII a. pradžioje Kriaunų parapijoje pavardžių formavimasis bei galutinis jų lyčių stabilizavimasis dar nebuvo pasibaigęs. DIE PERSONENNAMEN IN DER PFARREI VON KRIAUNOS Zusammenfassung Nach der Analyse der Antroponymie in zwei Kirchenbüchern von Kriaunos, geschrieben in den Jahren 1676—1719, werden im Artikel folgende wichtigste Ergebnisse vorgelegt: 1. In dieser Periode ist die zweigliedrige Benennung Norm geworden. In beiden Quellen sind von 6800 Personen nur 40 Männer mit einem Namen benannt. Das erste Glied einer zweigliedrigen Benennung ist der Vorname, das zweite ist ein Familienname oder ein anderer ihn vertretender Personenname. Die Frauenbenennung war vielfältiger. Die Spezifik der Quellen, d.h. der Kirchenbücher, hat das bestimmt. Die Mütter von Säuglingen sind mit einem Namen, die Taufpatinnen mit zwei Personennamen aufgezeichnet. In den Registrierungseintragungen der Eheschließung sind die Benennungen der Bräute und der Zeugen zweigliedrig. 2. Die Bildung der Personennamen in den Kirchenbüchern zeugt davon, daß die männlichen Personennamen sich wesentlich nicht von den heutigen Familiennamen unterscheiden. Die Bildung der weiblichen Personennamen aber unterscheidet sich grundlegend von der gegenwärtigen Bildung der weiblichen Familiennamen. Heute werden die slawischen Suffixe -ova, -ovna überhaupt nicht mehr gebraucht, die in den beiden Kirchenbüchern oft vorkommen. In der Standardsprache werden die oft in den Quellen vorkommenden litauischen Suffixe -yčia, -ūčia, -aičia u. a., die nur in den Dialekten bekannt sind, nicht mehr gebraucht. Das in den Kirchenbüchern gebrauchte litauische Suffix -ienė (sehr selten -uvienė) verbindet die Bildung der weiblichen Personennamen des 17.—18. Jh. in der Pfarrei Kriaunos mit der Gegenwart. 3. Die Untersuchung der Herkunft von Personennamen zeigt, daß 44,44% der Personennamen im 1. Buch und 40,38% im 2. Buch litauischer Herkunft ist. Zur Zeit gibt es etwa 30% solche Familiennamen. 4. Die linguistischen, oft auch extralinguistischen Gründe haben die Variabilität der Personennamen bestimmt. Die in den beiden Quellen vorkommenden verschiedenen Varianten haben, gewiß, eine bestimmte Wirkung auf der Authentizität der Formen der meisten litauischen Familiennamen ausgeübt. 5. In den Kirchenbüchern sind manche Erscheinungen der Slawisierung der litauischen Personennamen zu bemerken. Bemerkenswert ist die verschiedene phonetische Slawisierung. Sie ist aber nicht regelmäßig. Es variieren die Formen der Personennamen mit und ohne Endungen. Es kommen slawisierte litauische patronymische Suffixe -ūnas, -onis, -utis vor. Sie sind in -uniec, -anis oder -aniec, -oyc verwandelt. Der ganze anthroponymische Kontext der Kirchenbüchern erlaubt manche Personennamen dieser Quellen mit den Suffixen -ovič, -evič oder mit -sk- als unlängst slawisierte Namen zu betrachten. Es wurde einige Fälle der Slawisierung der Namen 98 emerkt, wo die litauischen Wurzeln übersetzt wurden. 6. Beim Vergleich der verschiedenen Personennamen in beiden Kirchenbüchern mit den Familiennamen der Gegenwart kann man bemerken, daß 56,3% der Personennamen in der 1. Quelle und 63,7% in der 2. Quelle genaue Entsprechungen mit den gegenwärtigen Familiennamen haben. Daraus ist zu schließen, daß so viel Personennamen in der Pfarrei von Kriaunos Ende des 17. Jh. und Anfang des 18. Jh. zu Familiennamen geworden sein konnten. Andere Personennamen waren provisorisch, nicht ererbt, die keine offizielle Benennung der Personen in den Kirchenbüchern darstellten. Folglich war die Formierung sowie die endgültige Stabilisierung der Formen der Familiennamen in dieser Zeit in der Pfarrei von Kriaunos noch nicht abgeschlossen. 99