K. Būgos laiškai lenkų kalbininkui Janui Rozwadowskiui

Buepa orTnpaBuji Bam I Beinyck Moero "Lietuvių kalbos žodynas", O KO- TopoM GypnpsTe no6psl coo6mxTs Baum KojijieraM JIM HTBHcTAM. Ilena I Beimycka B Kosne 12 nuros (= 1 amep. fpojiziap 20 1m.) Ges nepecblnku. Įlepecbhrnka I aK3. 3aKa3Ho:o 6aHneponsio 1 nut. 44 neHTa. O6 atom yxe nunca npod. E. Lidėn'y u H. Petersson’y. | Bropott BLImycCcK CJIOBADS BeINIET H3 ITeYaTH BCKODe IOCJIE IracxXH. Bcero xanJiyumero! K. Būga! PAAIŠKINIMAI 1 Žodis noramonorns turėtų būti skliaustuose. Žr. Būga K. Upių vardų studijos ir aisčių bei slovėnų senovė // Tauta ir žodis. K., 1923. T. 1. P. 1—44 (= Būga K. Rinktiniai raštai. T. 3. V., 1961. P. 493—550). 2 Torbiérnsson T. Die gemeinslavische Liguidametathese. 1—2. Upsala, 1901; 1903 (— Upsala Universitets Arsskrift, 1902; 1904). Š Turėtų būti Slawisches. *Žr. Būga K. Rinktiniai raštai. T. 2. V., 1959. P. 151—153, 214—223. S Plačiau apie šias ir kitas rekonstrukcijas žr. Būga K. Rinktiniai raštai. T. 3. P. 493—550, 741 tt. 9 Šio laiško data (birželio 2 d.) yra neteisinga, kadangi tai atsakymas į birželio 23 d. T. Torbiornssono laišką. " Du kartus pakartota nonyumuan. 8 Turėtų būti Lautsubstitution. 9 Turėtų būti Tpyeman, žr. Tpycma un O. IO. Hyjncro-JiH TOBCKHE BJIEMeETEI B HOBTOpOJLCKHX NaTHHAX. ŪacTb nepsasg. PeBejrs, 1897. 10 Rodos, trūksta ženklo ||. 11 Du kartus pakartota (9 =. 12 Laiške svarstomos problemos nagrinėtos K. Būgos straipsniuose, žr. B ū- ga K. Rinktiniai raštai. T.3. P. 493— 550, 741 tt. ir kt. 13 Šio laiško pabaigoje nurodyta, kad tai atviras laiškas, taip pat duoti T. Torbiornssono (Schweden/Herrn Dr. Tore Torbiornsson / Upsala, Universitat) ir K. Būgos (Abs. Prof. K. Būga. Kaunas, D. Vilniaus gatvė N 2. Litauen) adresai. 14 Šis laiškas parašytas antrojoje atviruko pusėje. Pirmoje pusėje yra T. Tor- biornssono ir K. Būgos adresai, data (6—11—24). Pastaba. Po šios publikacij jos išspausdinimo K. Būgos laiškų T. Torbiornssonui nuorašai bus atiduoti Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriui. Bonifacas Stundžia K.BŪGOS LAIŠKAI LENKŲ KALBININKUI JANUI ROZWADOWSKIUI Lenkijos Mokslų akademijos archyve Krokuvoje tarp daugelio laiškų, rašy- tų žymių ir mažiau žinomų žmonių iš įvairių pasaulio kraštų lenkų kalbininkui prof. Janui Rozwadowskiui, yra ir lietuvių kalbos mokslui, kultūros istorijai svarbios korespondencijos. J.Rozwadowskis (1867—1935) — vienas iš didžiausių lenkų kalbininkų, klasikinių kalbų mokovas, žymus slavistas, indoeuropeistas ir baltistas. Jis 177 — Krokuvos universiteto profesorius ir rektorius, Lenkijos Mokslų akademi- jos akademikas ir prezidentas, daugelio Europos nacionalinių akademijų įr draugijų, tarp jų ir Lietuvių mokslo draugijos (nuo pat jos įkūrimo 1907 m.), garbės narys. J.Rozwadowskis puikiai mokėjo lietuviškai, tyrė lietuvių tar- mes, narpliojo jų ryšius su kontaktuojančiomis slavų kalbomis. Yra išlikusių jo gerai užrašytų Sudargo (Šakių raj.) ir Zietelos (Baltarusijos Gardino srt. Diatlovo raj.) šnektų tekstų. Lietuvių kalbininkams patys įdomiausi minėtame archyve yra turiningį Kazimiero Būgos (1879—1924) laiškai. Tarp J.Rozwadowskio rankraščių ras- ti penki K.Būgos laiškai, rašyti 1912—1913 m. Vienas jų — ištisa kalbinė studija, o keturi — atvirlaiškiai. Bendroji pastarųjų signatūra K. III — 84 (Archiwum Polskiej akademii nauk Oddzial w Krakowie, Jan Rozwadowski). Atvirlaiškiai, rašyti 1913 m. yra rankraščių fonde — Korespondencja Jana Rozwadowskiego na 1. B. N245 (byla). O laiškas, rašytas 1912 m., rastas didelėje J.Rozwadowskio rankraščių dėžėje, kurią laikė prof. J.Safarewiczius (1904—1992), rengęs J.Rozwadowskio raštus spaudai. Po jo mirties ta dėžė perduota į archyvą prie kitų J.Rozwadowskio rankraščių. Deja, tos dėžės turinys dar nesutvarkytas ir rankraščiai nesunumeruoti. Ten pat rasta ir K.Būgos ranka sudaryta jo paties iki 1912 m. spausdintų darbų (iš viso 29) bibliografija. — K.Būgos laiškai rašyti iš kelių vietų: du atvirlaiškiai iš Peterburgo, kur tuo metu studijavo, vienas iš savo gimtojo krašto — Dusetų, o didysis (pirmasis) laiškas (1912) ir vienas atvirlaiškis (1913) iš Laižuvos, kur tuo metu kuni- gavo ir nuo 1903 m. aktyviai K.Būgai ir E.Volteriui talkino Juozas Tumas Vaižgantas. Be K.Būgos, prof. J.Rozwadowskiui lietuviškai laiškus dar yra rašę Lie- tuvos patriarchas Lietuvių mokslo draugijos steigėjas ir pirmininkas Jonas Basanavičius (1911 ir 1912 m. iš Vilniaus rašyti laiškai), tos draugijos pir- masis sekretorius, Peterburgo universiteto docentas Eduardas Volteris (1907 m. iš Peterburgo rašytas atvirlaiškis), kalbininkas Jonas Jablonskis (1911 m. iš Austrijos kurorto Elsterio rašytas atvirlaiškis), lietuvių kartografijos pradininkas Antanas Macijauskas (1911 m. iš Rygos rašytas atvirlaiškis) ir žodynininkas Jurgis Šlapelis (1928 m. iš Vilniaus rašytas laiškas). Lenkiš- kai J.Rozwadowskiui laiškus rašė vėliau pasižymėję lietuvių kultūros veikėjai Jurgis Šaulys (1912 m.), Juozas Albinas Herbačiauskas (1912 m.), Mykolas Biržiška (1913 m.). 1918 m. rašytame laiškelyje Gervėčių kunigas A.Dalinke- vičius nurodė, kuriuose Gervėčių parapijos kaimuose dar kalbama lietuviškai. J.Rozwadowskio rankraščių fonde yra išlikęs Kleofo Jurgelionio lenkiškai ra- šytas trumpas Panemunėlio šnektos fonetikos aprašas (be datos) ir kt. Čia chronologiškai pateikiama Kazimiero Būgos rašyta korespondencija Janui Rozwadowskiui. Laiškų kalba netaisyta. Laižuva (Lajžewo), 1912 m. gruodžio (XII) mėn. 18 (31) d. Garbūsis Mékytojau! Visųpirmiausia atsiprašau Tamsta už pavėlavimą su atsakymu į malonų Sveiko laišką. Ruošiausi seniai atsakyti bet niekaip nesusiruošiau. Mat iš manęs esama, kaip ir Jauniaus nabašninko, ilgos ruošos! Ką padarysi! Esmi kaltas ir prašau dovanoti. Kada magistruosiuos dar ir pats nieko tikra nežinau. Manau, kad magiste- 178 rio egzaminam prisiruosti reikės padėti laiko ben pusantrų metų. Disertacijai jau turiu parinkes nebemaza mėdžiagos (materijélo). Disertacijoje kalbésiu apie slavų kalbos intaką (wplyw) į lietuvių kalbą. Tėma labai akyva ir pa- mokoma. Tenai bus mano kalbama ir apie skolintųjų žodžių kirtį (ymapesnie ir priegaidę (uuTomanis). Lietuviai greta su bažnyčia (latvių baznica!) turi ir seklyčia -jéios “cppTamma”, greta su birkavas (latvių bifkava!) ir šilkas. Yra keletas tokių pavardžių netik lietuvių, bet ir latvių kalboje. Priegaidžių (intonacijų) įvairybę terandame tik visųseniausiuose žodžiuose. Paskiau sko- lintieji žodžiai, beveik visi, turi >; pavyzdžiui teesie : my6a > šiūbėa, šiūbos, "MBpa” ~ miérg. Kardas (< lenk. kord), žinoma, yra naujas padaras, cf. liet. kardau, -dyti. Tamstos straipsnius gavau prieš pat išvažiuojant iš Peterburgo. Dėkui! Skaičiau gėrėdamasis (žem. gėrėdamos). Savo nuomonės apie baltų ir slavių kalbų giminumo santykius dar neturiu. Man irgi priešais Jauniaus išvadžioji- mams, rodėsi, kad slavių ir baltų kalbos terpu savęs yra gana artimos. Giliau netyrinėjus, man rodosi, kad šitų kalbų giminumas galimas yra aiškinti ir kai- mynumū (blizkie sasiedztwo). Baltai nuo neatmenamų laikų bus buvę slaviy kaimynai iš šiaurės vakarų. Palygink Tamsta Ptolemajaus žodžius: užu Ve- nedų į rytus gyveną Galindai ir Sudinai. Kaimynų kalbose, kad ir nevienos giminės būtų, randame daug bendrų dalykų. Latvių ir lybių fonetika mažai kuo tesiskiria. Rytiečių lietuvių fonetika yra artima su gudų (bialarusin) fonetika. Panašių pavyzdžių galėtume labai daug pririnkti. Daug fonetikos ypatybių bendrųjų slaviams ir baltams gali visai nerodyti tų kalbų didesnio artimumo. Tos ypatybės duodasi aiškinamos ir kaimynumu. Baltai šiuo tuo fonetikoje skiriasi nuo slavių. Liet. rš, kš — slav. rz, z (iš *ka), bet liet. us, is, o slavių uz, iz. Blusa: blsza, saūsas : suzs, apsi-tausyti : tušiti || tuza, musia : muza, pisa || paisyti: pszati, liésas : liz, ir d.k. Jūšė tam neprieštarauja. Jūšė kaip ir ūšės tėra tik žodis Prūsų Lietuvoje vartojamas. Abu tuo žodžiu yra skolintu iš prūsų kalbos. Prūsų žodis iuse V 377 "juche" yra kilęs iš baltiško *jusie. Prūsų prokalbėje iš *jūsič arba *įūsiė turėjo gimti *iūšič ir paskiau *įūše. Iš lyties (forma) *iūščir bus Prūsų lietuviai pasiskolinę savo žodį jūšė. Ūšės ”Wochen der Kindbetterin” (Ruhig II 404) iš praprūsų *ušės < *usies (i-eur. uk-). Kad Prūsų lietuviai yra šį tą pasiskolinę iš senobės prūsų kalb'os, rodo ne tik ūšės (= liet. šėšės), bet ir pus-sevaitė. Kridušė arba kridušia (Mielcke II 99) irgi yra žodis tepažįstamas tiktai prūsų Lietuvoj. Kridušia būtų paskolinta iš prūsų žodžio kriaušia (ši ir si). Maišas, riešutas ir vėtušas tesuprantami yra iš sk. Lietuvių -išk iš -isk- nieko bendra neturi su slavų -iz-: čia i niekuo nekaltas. Netik -isk- virsta į -išk- bet ir -ask-, -ėsk-, -usk-. Pavyzdžiui tee- sie: pūškas "pūslelė, spuogas", npbrms' = lenk pysk || pycha, reškiū, teškiū, braškėti, traškėti, tdusku, paušku, pliauškėti, čiauškėti, vaškas = BOcK'B, traš- kana. Tokių žodžių yra devynios galybės. * Vocalis + zg” niekados nevirsta į Zg, todėl ir sakoma yra: pleizgūnės (kanapės) ”"mockoHs”, vizgėti, dvozgia ir daug kitų. Laskuoti yra naujadaras (Neubildung) vietoje *laskioti (plg. 179 lakštūoti < *lašk-t-), lazginti. Pleiskanės vietoje pleisk- pagal pleizgūnės su s. Maskatioti kilęs yra metatezies keliu iš mastakioti (yra ir taip sakoma); plg. vilkūtas iš viltūkas "Wehrwolf" (ir taip yra sakoma) || vilka-takis. Plūštaka "dlon" iš *plaskata : slav. plosk, latvių plaskains. Liet. plašk = niūiock-; cf. plokščias, "plaski" iš *plašktia-. Brėško 3 praet. — lenk. brzask. Pūkš-lė < puskle, pa-pauskas "guz" || pd-pūkš-lė "Bonnsips". Jusk. žodynas I 4204; po-puskes 1.c. 40P || paušk-ulė — lenk. pysk. Lokšnūs "tkliwy, czuly” (Kos- sarzewski Lituania 48*) < *lošk-nūs : slav. laska || nacuts, nacTurs. Man rodosi, kad iš šitų pavyzdžių ir iš kur-kas daugesnių čia neminėtųjų eina, jog "vocalis + sk” lietuvių kalboje virsta į "voc. + Sk”. Pavyzdžiai su -sk- būtų nauji padarai. -skn- > slavių -sn-, bet baltų - kšn-: 6n5cm>x-TN, bet liet. blikšnoti || bliškau || bligznéti < *blizg-néti -stl- > slavių -st-, bet baltų -skl- > -k'š1-: * Vistla > sl. Visla, bet seno- bės prūsų Viksla (iš * Viskla < * Vistla); plg. Nesselmann'o Thes. 209 - Wixla ir vokiečių Weichseliš pr. * Viksla. Tos pačios veislės kaip ir Viksla yra ir liet. paveikslas < * pa-veizdtlas > *paveist- tlas > * paveistlas > * paveikslas. Cf. veigzlūs "BunnsIu, sic” (negerai Baltica 22 sgn.) iš * veizd-lus > * veizglūs > veigzlūs. (Dusetose sako veikslūs < * veizd-tlūs (7). "-sk- arba -zg- + conson” slavių kalbose nevirsta in -kš“ arba -gz +con. Latv. plauskas || plauks-tas, la. blauzga || blaugzna, liet. plėkšnės "breit Rūben" Mielcke II 110 || mrocks. -bn- > slavių -n-, bet liet. ir latvių -gn- >: dūgnas — peno || latv. ryt. Dugnoja "Dubenaa" iš Dubnaja, lūgnios "posBansuu" Ušpaliai = lūbnios Dūsetos || lūbos, slav. nyb6b. “rsk + voc” > liet. ršk, bet rzg nevirsta į ržg. Lenkų parskaé : liet. purškiu, inf. purkš-ti, burzgėti. "rst + voc” > liet. ršt, bet rzd lieka kas buvęs. Mirštu, bet birzdis "wrzos, Erica vulgaris" || vok. tarm. porst "Porsch". Greta su -š-t- lietuvių kalboje paprastai turime -z-d- (čia z yra kilęs iš ž!). Plg. kuštū "szepcę" (Baltica 2) || kuzdū į ausis, kuzda tarp [awes galwas Judėję. Kuzdininkas. Mielcke Wb. II 364. Kuštū, inf. kuštėti "bewegen, rūhren judėti, krutéti” (Joniškis) || kuzdū, kuzdėti "trząšč sie od zimna” || kušū, kušėti "judėti, krutėti". Gruz[d]-né-ti || grduziu (žr. Baltica 15). Greta su -3-k- (iš -sk-) terandame tiktai -z-g-: blikš-ndti < blisk- || bligz- nd-ti < blizg-, blizgū, blizgė "6nėcrra". Vikšris "ocoka” < *višk-ris || vizga, g.sg. vizgos "carex vulpina?”. Skl- žodžio pradžioje, bet viduryje -k's'l-, plg. sklidinas, sklaidyti, skliaūtai, sklimbis, sklęsti, pa-sklitė 3 praet., bet popūkš-lė || popūškė, paušk-ulė, vumpėo- taukšlis (Kvėdarna) || pumpétauskis (Palanga) "Lycoperdon, purchawka”. Rus. 6nro3rats, 6arosrorars "taūukšti niekūs": lie. bliaūz/d]-yti (Baltica 10) || bliauskiv, bliaūkšti "bluzgac". 180 a. 6pysra || 6pysnurTs : tétirvinas brūzdulitūoja Koss Litu. 91* || brūzgu- liuoti Jušk. a. IIJIIJOCK'b : pliaušku taušku vos atbridaū Jušk. žod. I 2382. Ruskanas "nacMypustit, cypoBeift” ruskana diena < rūs-k-: rūstas. Rūš- k-: rūs-t- — lūiš-ka-s: slav. JIuc-Tb. Druska vietoje * druška su s dėl drūzgas. a. IIJIeCK'b 3 praes. IIJIemieT5 : plėška, inf. plešketi. a. JiasroTaTb (nian. BM. JIosroT-) || sockoraTs || JIesra || méckars : lie. ldzginti "pszymilač sig, šnekinti maloniai" Koss. Litu. 106* || laskioti "spiewač wesolo" su siš lazgūoti || lakštūoti "spiewač, mėwič wesolo” iš lašk- t-. R. mpocxomams Tpemars : traškū, trašketi. Lenk truskač: trūškinu. Drisko etc. yra perdirbtas pagal drizgo. Lietuvių kalbos įstatymai kalbininkams dar nėra prideramai pažįstami, ne- sa jiems stinga tam reikalingosios mėdžiagos iš gyvosios kalbos. Tėji mėdžia- ga, kurią turime Kuršaičio raštuose, nėra pakankama: čia gyvosios kalbos, gal koki dešimtoji dalis. Lietuvių kalbos mokslui labai svarbus Juškevičiaus žodynas!. Bet žodynu mėkslo vyrai dar negali naudotis. Jau sukako daugiau ne trys dešimtys metų, kaip pradėtas yra spauzdinti Juškevičiaus žodynas. Spauzdinimas būtų ėjęs greitai, kad Mokslų Akadėmija būtų turėjusi pa- kankamai rėdaktorių. Lietuvių kalbos žinovų visados stigo. Be Baranausko, Jauniaus ir Jablonsko, kitų kalbos žinovų lietuviai nėra turėję. Aš gavau Juš- kevičiaus žodyno rėdaguoti dvi raidi (K- ir L-), kurios yra buvusios Uljanovo? rankose. Uljanovas numirė spaudon tepriruošęs du ar tris lankus. Raides M-, N-, O- ir P- rėdaguoti gavo gydytojas (daktaras) Jūrgis Slapélis® iš Vilniaus. Šlapelio darbas eina nespaičiai: ligi šiolei teišspauzdino 6 lankus. Visi žodžiai nuo R- iki Z- tebeguli Akadėmijos arkyve. Vietoje jieva, jiéna, jieskau etc. rašau ievd, ena, ieškau delto, kad vie- tomis taip ištaria patys lietuviai, o, antra, delto, kad vietoje tarminiy žodžių viūoga, vuodega etc. rašoma toga, uodega. Šių dienų laikraščiai irgi rašo iena, ieškau, uoga, uodega. Kur Baranausko rankos raštai, aš nieko tikra nežinau. Bene bus visi Baranausko palaikai likę Seinų (Sejny, Suwal. gub.) sėminarijos kningyne (biblijotėkoje)? Gudų ir lenkų žodžiai, kurie Tamstos nuomone esą paskolinti iš lietuvių ar jotvingų kalbos, buvo man naujiena. Tamstos sąrašė nėra Laimos, kurią Federowskis* yra radęs Gardino gubernijos Guduosė. Raz-šaptač ar nėra tik giminė su liet. žodžiu šapivolas, v. vilnakaršis, v. karšiklis "czochracz, glępacz, ten ktéry czochra” (Koss. Litu. 54P), jei, žinoma, šisai žodis patsai nėra iš kur paskolintas. j Bet visgi man žodžių raz-szaptačir vašavač lietuviskumas lieka abejotinas. Žjiva "kempinė" prasmės žvilgsniū greičiau yra atskirtinas nuo lietuvių žodžio žievė, acc. žiėvę "kopa" (rus.). Jotvingų (ATBAT'D) kalba, mano nuomone, yra buvusi artimesnė ne lietu- viams, bet prūsams. Tą nuomonę geriausia patvirtina jotvingų vardai iš kro- nikos, vadinamosios Unarsesckas JrbTOTnucs (IlonHoe cobpaHie pycckuxs 181 npronuce#t. Toms emopoii. C. IleTepGyprs 1908). Cia randame du vardu kur lietuvių garsui Z jotviny varduose atsako z: CreyoyTosu. 355 P-oBuyio. 1227 r. (cTp. 751)ir B3AIlla 3JJH HOY. 1273 r. (crp. 870) || 3aunsyn. 1251 r. (crp. 810) || ropast TATBA3b. u 3aunsyn m Kpucmenns u Ilokbanb. 1256 g. (cTp. 833) 355P- = liet. Zebrys || Zébras. Jauna iš seno-rus. *3pauna; plg. Sudavy žemės sritį (territ- ) Silia Scr. r. Pruss. I 143 arba Syllones l.e. I 737. *35mnuna yra kilusi iš jotvingų vardo *Zileina. Čia turime tokį sufiksą kaip ir prūsų vietų varduose. Golteynis, Latheynen, Molseyn, Reteynen (G.Gerullis, De Prussicis Sambiensium loco- rum nominibus. Tilsis MCMXII, p. 155) arba ir lietuvių — Resčiniai (miestas Kauno gub.), Traulčiniai (kaimas Kurtuvėnų par., Šiaulių apskritiės). 3bauna = Ziliena yra giminė su kaimo vardū Žildičiai (Lyduvėnų par) || Žilėnas, pavardė Linkmenų par. || Žilys, pavardė Uspaliy par. — Jotvingų žodynas irgi panašus į prūsų žodyną. Plg. Kirsna, Šešupės intakas ”*Czarna” (= liet. kiršna — arba kirkšna-. Baltica. 7) ir Gaila Dorf. bei Oletzko sec. 15 — jetzt B i a I a (Gayl See 1595 Pierson). Jotvingy arba sudaveny vardų aš turiu nemaža surinkęs. HriaTLeBckas JIbTOINMCb vardų turi 30, kituose šaltiniuose radau 76. Tokiuo būdu yra vardų daugiau ne šimtas. Dar gal pasiseks keletas surinkti. Šių dienų vardų aš nerinkau, nes tiesą pasakius, nė neturėjau ištikimų šaltinių. Vilkaviškio apskrityje tarp jotvingų vardų gali būti ir lietuviškų. Induros parapijoje, sako, ir dabar dar ėsą lietuvių. Indura yra miesto ir upės vardas; plg. upelio vardą Indus netoli Tilžės (Basanavičius. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. 151, 363), Indraja, upė Uspaliy par. > Pa-tndré, sodžius ant Indrajos, Indrailis, ežeras netoli Paindrės. Indurad turi tokį sufiksą kaip upelis ties Pabdisku (Kaūno gub., Ukmergės apskrities) Vint-ura "Wiktorka" (Draugija N235, p. 299). - Vietų ir upių bei ežerų vardų tyrinėjimas gali duoti labai daug šviesos senovės laikams. Bet labai gaila, kad mums trūksta moksliškai surašytų vardų. Todel labai geistina, kad Tamsta savo vandenų vardų studijus kuo- greičiausiai paskelbtumei. Jatra (lewy doplyw Molczadzi) be nėra lygi su Aitros vardu (Aitra, upė Kvėdarnos par. Rasčinių apskr.). a Guj-ka (prawy doplyw Moczyny, lew. dopl. Swisloczy) < * Guja- liet. Gauja, latv. Gaūija. Lotwa(prawy dopl. Turyi, pow. shucki, par. Kopyl). = Latuva, Šventosios intakas, Ukmergės apskr. Saswa (doplyw Niemnowej Zelwy. Slown. geogr. X 335) be nėra kilusi iš *Seswa < * Sessva = Šešuva, latv. Sesava. Prašau dovanoti, kad aš Tamstai visokiais niekais atimu brangų laiką. Rašau visa tai, kas man šiuo metu labiau rūpėjo. Veliju Tamstai daug gero. Sveikas Tamsta sulaukęs Naujųjų Metų. Tamstos tarnas Kaz.Būga Adresas Ilour. cr. Jlai>xepo, KoBeH. ry6. 182 N.Laižuvoj išbūsiu dar visą mėnesį. [2] Garbūs Mėkytojau! Šiomis dienomis, pargrįžęs iš kelionės į Suvalkų guberniją, radau laiškelį iš Tamstos. Šiuo tarpu negalėjau Rocznikui“ nieko parašyti. Visas laikas reikėjo atidėti Juškevičiaus žodyno perrašinėjimui. Šį pavasarį turbūt neteks nieko parašyti. Po dviejų dienų grįžtu į Peterburgą. Adresas bus toks: M. [IBopsinckas 7, kB. 33. Raidę K (Jušk. žodyno) jau perrašiau visą, belieka L-, su kuria galima bus palaukti. Labų dienų. Laižuva 193 13 Tamstos tarnas Kaz. Buga® [3] Dusetos, 1913 rugpjucio (VIII) 19 d. - Garbus Mékytojau! Tamstos laiškelį vos dabar tegavau. Korektūra vargu teks man skaityti. Gal jau išspausdintas mano straipsnis. Jei kas būtų, prašau man rašyti į Peterburgą M. J[Bopsxucras 7, kB. 47, kur po 7—8 dienų būsiu nuvažiavęs. Užmokesnio vietoje, žinoma, jei redakcija moka už tokius kaip mano straipsnius, aš velyčiau gauti visus ligi šiolei išėjusius RS" tomus. Pirmojo nereikia, nes turiu jau nusipirkęs. Siunčiu per Tamstą RS redakcijai dvi savo knygelyti. Veiiju Tamstai labų dienų. | Kaz. Būga [4] Peterburge 7/XI.1913. ,„ Gerbiamas Mėkytojau! Dėkui už laiškelį. RS. II—V gavau vakar. RS VI irgi prašau atleisti geriausia pašta mano lėšomis (moim kosztem). Rankraščio man nereikia, galima išmesti laukan. Leisti dukterį reiškia "oddač za mąž"*. "Ježeli nie oddasz tej cérki, umrę dzig"“. Labų dienų Kaz. Būga Adresas: CII6. M. /Isopsinckas 7, kB. 47. [5] C.Ilerepbyprs, M. [IBopsinckas 7, kB. 47. Gerbiamasis Mokytojau ! Kas girdėti sū mano strdipsniu (artykul) apié Sachmatovo kelty-slaviy teoriją?! M.Vasmer'is! 1 įrgi skundžiasi negavęs dar korektūros. 183 "Kalbų moksle bei mūsų senovėje" — knygelėse, Tamstai nuleistose dar iš Dusetų, Sveikas rasi A.Sobolevskio straipsnio "I'm® >xuna JIutsa?” kritiką. Aš čia, remdamasis upių vardais, tvirtinu Smolensko gubernijos šiaurėje kitą kartą gyvenus baltų giminę (plg. romans). Veliju Tamstai visa gera Kaz. Būga!? PAAIŠKINIMAI 1 Turimas omenyje nebaigtas spausdinti (iki N raidės) Antano Juškos (1819—1880) sudarytas Lietuvių kalbos žodynas (su antraštinių žodžių vertimu į rusų ir lenkų kalbas), kurio atskiras dalis yra redagavęs F.Fortunatovas, J.Jablonskis, K.Būga, J.Šlapelis, G.Uljanovas. 2Grigorijus Uljanovas (1895—1912) rusų kalbininkas, pirmasis baltų veiksmažodžio tyrinėtojas, suredagavęs kelis A.Juškos žodyno K raidės lankus. 3 Jurgis Šlapelis (1876—1941) žodynininkas, vienas iš paskutiniųjų A.Juškos žodyno spausdintos dalies redaktorių. “Michalas Federowskis (1853—1923) lenky etnografas ir tautosakininkas, 8 tomy lenkiškai ir gudiskai užrašytų tarminiy teksty autorius. J.Rozwadowskis, 1901 m. sve¢iuodamasis M.Federowskio Podolės dvare (nepertoliausiai nuo Zietelos), susipažino su to dvaro tarnaite zieteliške Regina Dargevičiūte (1878—1958) ir iš jos pradėjo užrašinėti Zietelos šnektos tekstus. Kalbama apie J.Rozwadowskio iniciatyva 1908 m. Krokuvoje įsteigtą lenkų slavisty žurnalą ” Rocznik slawistyczny” (Slavistikos metraštis). * Antroje atviruko pusėje ant tvoros sėdinčio P.Višinskio nuotrauka ir užrašas: Povilas Višinskis. Raidės RS reiškia žurnalą " Rocznik slawistyczny". 8 Lenky kalba: "atiduoti uz vyro". Is sentimentaliy romanų atėjęs posakis lenkų kalba: "Jeigu neatiduosi tos duk- ters, ¢ia pat numirsiu”. 10K Būga užsimena apie savo vokiškai rašytą A.Sachmatovo teorijos kritiką: "Kann man Keltenspuren auf baltischem Gebiet nachweisen?” (Ar galima baltų gyventoje srityje įrodyti buvus keltų pėdsakų?), paskelbtą * Rocznik slawistyczny”. T. 6 (1913 m.). 11 Maxsas Vasmeris (1886—1912) vokiečių kalbininkas slavistas ir artimas K.Būgos kolega. 12 Atvirlaiškis be datos, antspaudo pėdsakai neiskaitomi. Aloyzas Vidugiris 184