LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JY
TYRINEJIMAI
K.ULVYDAS
A.SALIO
VEIKLA
VYTAUTO
DIDZIOJO
UNIVERSITETE
1930—1939
M.
A.Salys
j
lie u iy
kalbo y os
is o ija
jéjo
kaip
ienas
izymiausiy
XX
am-
Ziaus
li uanis y
i
bal is y
kompa a y is y.
Mokslo
i siiniy
—
isy
laipsniy
i
a dy
—
jis
pasieké
dél
sa o
dideliy
gabumy,
ku ie
émé
eikS is
jau
pa ioje
jaunys éje,
kai
jis
da
mokési
TelSiy
”Saulés”
gimnazijoje.
Kaip
liudija
bend-
aamiZiai
(p z.,
leksikog a é
Z.Jonikai e
i
k .),
jau
ada
jis
iSsisky é
is
ki y
jaunuoliy
sa o
mokslumu
i
sugebéjimais,
ku ie
s ebino
i
dziugino
ypaé
mo-
ky ojus;
A.Salys
ka u
su
ki u
os
pa
gimnazijos
mokiniu
A.Juciu
(bisimu
eo inés
izikos
p o eso ium
i
akademiku)
bu o
laikomi
gimnazijos
pazibomis.
A.Salio
gabumai
ypaé
is ySkéjo
s udijy
me ais
Kauno
uni e si e e,
ku is
éliau
ga o
Vy au o
Didziojo
a dg.
Cia 1923
m.
jis
u éjo
laime
moky is
i8
okiy
izymybiy
kaip
didZiausias
lie u iy
kalbo y os
is o ijoje
li uanis as
i
bal is as
kompa a y is as
K.Buga,
i8kiliausias
lie u iy
bend inés
kalbos
ki-
éjas
i
no min ojas
J.Jablonskis.
Tu b
didziausia
i aka
A.Saliui
pada é
jau
ada
pasaulyje
isga séjes
K.Biiga,
ku is
eikiausiai
i
bus
lemes
ai,
kad
po
d ejy
s udijy
me y
Kaune
jam
bu o
suda y os
salygos
is yk i
s udijuo i
i
Leipciga,
ku uo
me u
di bo
pasaulinio
ga so li uanis as
i
bal is as
J.Ge-
ulis,
apes
A.Salio
moksliniu ado u.
Tu édamas
oki
ado a,
A.Salys
1929
m.
baigia
i
apgina
dak a o
dise acijg
”Die
zemai ischen
Munda en:
Ges-
chich e
des
zemai ischen
Sp achgebie es”.
Si
dise acija
ypaé
eikSminga
uo,
kad
joje
pi ma
ka a
li uanis ikoje
aip
pag is ai
i
issamiai
iS y iné a
Zemai-
éiy
a miy
is o ija
nuo
seniausiy
laiky,
pla¢iau
pasinaudo a
k yZiuoéziy
o dino
k onikomis
i
ki ais
seno és
dokumen ais.
P a a u
p imin i,
kad
uo
pa
me u
Leipcige
mokesi
i
ki as
Kauno
uni e si e-
o
pasiys as
nepap as o
da b& umo
s uden as
li uanis as
—
P.Ska dZius
( aip
pa ,
kaip
i
A.Salys,
biisimasis
p o eso ius
i
akademikas).
Pas a asis
ais
pa
me ais,
kaip
i
A.Salys,
apgyne
Leipcige
dak a o
dise acija
”
Die
sla ischen
Lehnwo e
im
Al li auischen”.
Jo
ienas
s a biausiy
moky ojy
bu o
i gi
J.Ge ulis,
ku is
aipinosi
abiem
sa o
mokiniais,
s ebéjo
jy
da bg
i
globojo
juos.
Cia
ie
du
misy
kalbininkai
sug e inami
am,
kad
da
ka g
bi y
galima
p imin i
didelius
pi mojo
i8
jy
gabu-
mus,
paliudy us
jau
ki o
asmens
—
pa ies
moky ojo
J.Ge ulio,
ku is
dziaugési
ieno
sa o
mokinio
gabumais,
o
an ojo
da b& umu
i
a
dziaugsmg
meégo
ki iems
nusaky i
Siu kS okai,
be
aizdingai
Si aip:
”Salys
sa o
dise acijg
pa asé
gal a,
o
Ska diZius
—
subine”.
P ieS’
daugelj
de3im meéiy
i8
ga saus
kalbininko
lipy
ne iké ai
iSgi s a
okia
mano
ge biamy
moky ojy
gabumy
cha ak e is ika
a
jy
palyginimas
manes,
jauno
s uden o,
negalejo
neSoki uo i.
Tik
éliau,
klausydamas
idomiy
Mai onio
paskai y
apie
K.Donelaiéio
epochos
P iisijos
Lie u a
i
jo
ki yba,
sup a au,
jog
i
J.Ge ulio
gim oji
kalba
da
u ejo
bi i
okia
pa
pap as a,
konk e i,
ka ais
siu ks i,
o
ka ais
nuos abiai
S elni
kaip
i
bi y
kalba,
ku ig
K.Donelai is
genialiai
jamZino
sa o
”
Me uose”
.
20
|
Vy au o
DidZiojo
uni e si e a
A.Salys
i8
Vokic ijos
g izo
1930
m.,
p ices
ai
da
spéjes
semes a
k uopséiai
padi be i
Hambu go
uni e si e o
Fone i-
kos
labo a o ijoje,
i
jau
udenj
p adéjo
ia
dés y i
li uanis ikos
i
bal is ikos
disciplinas.
;
Tais
me ais
isa
Lie u a
&S en é
Vy au o
Didziojo
500
me y
mi ies
jubiliejy.
Tée ynéje
i
uz
jos
iby
gy enan ys
lie u iai
o ganiza o
daug
i ai iy
iskilmingy
en-
iniy.
Visa
Respublika
gy eno
didziulio
d asinio
pa io inio
pakilimo
sqlygomis,
Tociae
bu o
ia yskéjusios
jau
p ie’
kele ius
me us,
uogian is
S es i
Sj
jubiliejy.
Tas
d asinis
pa io inis
pakilimas
ypaé
bu o
apémes
isg
Lie u os
jaunima
ick
mies uo-
se,
iek
kaimuose.
Ne
ais
me ais
i8duo i
b andos
a es a ai
bu o
ypa ingi:
ki okio
nei
pap as ai
popie iaus,
didesnio
o ma o
i
su
Vy au o
Didziojo
a aizdu.
Tas
jau-
nimo,
ypaé
s uden ijos,
d asinis
pa io inis
pakilimas
k i o
i
akis
ne
uZsienieciams,
a yks an iems
j
Lie u g.
Pa yzdziui,
J.Ge ulis,
a ykda es
ia
mokslo
eikalais,
sa o
knygos
”
Die
Beauischen
Dialek s udien”
(1930)
p a a meje
j
cia
mine a
s uden-
ijos
d asinj
pa io iny
pakilimg
zZiu i
iesiog
kaip
{
am
ik a
li uanis ikos
enesansq.
I
i&
ik yjy
li uanis ikg,
kaip
pag indine
Saka,
inkosi
Sim ai
jaunuoliy.
Vien
pi -
mojo
ku so
s uden ai
ne ilpda o
didziojoje
audi o ijoje,
o
kadangi
uni e si e e
bu o
semes y
sis ema
( o
pa ies
dalyko
paskai y
ienu
me u
galéjo
klausy i
i ai iy
ku sy
s uden ai),
ai
daug
kam
ekda o
pe
paskai as
i
pas o é i.
Zinoma,
oks
s uden-
y
li uanis y
en uziazmas
negaléjo
nek is i
{
akis
i
pa iems
dés y ojams,
iS
jy
i
J.Ge uliui
a
ki iems.
To
me o
s uden y
d asiq
kele
i
jy
pa io izmg
s ip ino
ai,
kad
nuo
Lie u os
nep iklausomybes
ko y
pabaigos
bu o
p aéje
os
apie
deSim
me y.
Is o inis
ne-
p iklausomybes
iSko ojimas,
Lie u os
sa ano iy
ka iy
did y iskumas
jaudino
kiek-
ieng
lie u i,
ypaé
jaunuoli.
Kiek ienas,
emdamasis
neseniai
uz
nep iklausomybe
pasiaukojamai
ko ojusiy
é y,
b oliy
a
Siaip
a imyjy
pa yzdziu,
s engesi
no s
u-
pu élin
p isidé i
p ie
Te ynés
s ip inimo.
Tam
laikui
nepap as ai
biidingas
j ai iausiy
jaunimo
o ganizacijy
kii imasis
i
jy
kles éjimas.
Vy au o
DidzZiojo
uni e si e e
eiké
de’im ys
s uden y
ko po acijy,
ku-
iy
na iams
bu o
keliami
kilniausi
uZda iniai:
a nau i
Die ui
i
Te ynei,
a imui,
ugdy i
sa o
asmenybe,
skleis i
do g,
nenuils amai
siek i
mokslo
i
saZiningai
uos is
biisimai
p o esijai.
18
ideologinés
k yp ies
s uden y
o ganizacijy
pacios
didZiausios
i
eikliausios
bu o
a ei ininky,
au ininky
(neoli uany)
i
a pininky
o ganizacijos
bei
ideologinés
k yp ies
ko po acijos.
Apie
okiy
o ganizacijy
eiklumg
galima
pa eik i
Gia
ieng
ki a
pa yzdi.
A ei i-
ninkai
bu o
paskelbe
a ei ininky
namy
Kaune
s a ybos
ajy:
kiek ienas
ai
s a ybai
u éjo
paauko i
ben
ply g
—
.y.
nupi k i
cen us
kainuojan i
alonelj.
Zinoma,
as
ajus
ska ino
i
Siaip
Zmones
auko i
y
namy
s a ybai,
o
ezul a as
bu o
anuome
g andiozinis
pas a as
Kauno
Lais es
alejoje,
ku
Nep iklausomybés
me ais
ado
p ie-
globs i
daugybé
nepasi u inéiy
s uden y.
Jaunimas
aip
pa
daug
p isidejo
auko-
damas
i
inkdamas
aukas
didingos
P isikélimo
baznyéios
s a ybai
Kaune.
Joje,
nebaig oje
i eng i,
bu o
iku din a
okupacijos
me ais
ele izo iy
gamykla.
Nep i-
klausomoje
Lie u oje
ji
u e y
bi i
uzbaig a
i
a iduo a
naudo is
ikin iesiems.
Neoli uanai
i
a pininkai
aip
pa
u ejo
sa o
pa alpas,
pi mieji
daugiau
al-
dzios,
an ieji
isuomenés
léSomis
i .
pas angomis
pa ipin as.
Visu
i e
i e
ak-
y us,
ki ybingas
s uden y
gy enimas,
bu o
o ganizuojamos
mokslinés,
poli ines
diskusijos,
kul iniai
enginiai,
poilsio
aka ai
i
k .
Visose
ose
pa alpose
eike
i
s uden ams
p ieinamesnés
negu
Siaip
mies e
algyklos.
Kalban
apie
q
laiko a pi
negalima
éia
nepamine i
i
o,
kad
san ykiai
a p
s u-
den y,
pasiski séiusiy
(daZnai
i
pagal
au ybes
a
egionus)
i ai iomis
o ganizacijo-
mis,
d augijomis
i
ko po acijomis,
bu o
isi8kai
no malis,
d augi8ki
i
ko ek iski,
issky us
gal
ik
negausius
k a& u iniy
kai iyjy
s uden y
sambii ius,
ku iuos
suda e
pap as ai
ki a audiai
a ba
Siaip
nulie u éje
jauni
Zmonés.
Sie
ai
e ka éiais
i
su-
kelda o
a ba
iesiog
i8p o okuoda o
am
ik y
ekscesy,
i8
ku iy
didZioji
s uden ijos
dalis
ik
pasijuokda o.
Tokia
bii en
a mos e a
y ojo
Lie u oje
i
Vy au o
Didziojo
uni e si e-
e
p adéjus
Gia
pedagogini
da ba
A.Saliui.
Pa i
pi maji
sa o
da bo
semes a
21
(1930
m.
udenj)
jis
p adéjo
skai y i
kele a
s a biy
li uanis ikos
discipliny
(seno és
p iisy
kalba,
la iy
kalba
i
k .)
i
ado au i
p ak ikos
da bams.
Ki uose
semes uose
jo
dés omy
discipliny
i
ade aujamy
semina y
skaiéius
is
didéjo.
Jau
d iem
pi maisiais
da bo
me ais
jis
igkilo
kaip
ienas
pag indi-
niy
li uanis ikos
discipliny
dés y ojy
Vy au o
DidzZiojo
uni e si e e.
Me ais
ankséiau
(1929)
pedagogini
da ba
ame
pa
uni e si e e
bu o
p adejes
A.Sa-
lio
kolega
P.Ska dZius.
Tuo
me u
humani a iniai
mokslai
bu o
dés omi
d iejuose
akul e uose:
Humani-
a iniy
moksly
i
Teologijos
i
iloso ijos.
Toks
dublia imas
absoliuziai
nebu o
jokia
kli i is
nei
p o esi ai,
nei
s uden ijai.
P iegingai,
ai
suda é
isiems
ik
pa oguma
i
mokslo
bei
s udijy
i ai o e.
Pi miausia
pa ys
y
akul e y
eguliaminai
nebu o
isai
ienodi.
Taigi
bu o
juose
i
ne ienody
humani a iniy
moksly
discipliny.
S uden-
as,
be
eguliamino
eikalaujamy
discipliny,
galéjo
lais ai
pasi ink i
i
ki okiy
jam
pa inkamy
discipliny
be
ka ame
i8
y
d iejy
akul e y.
Nebu o
da oma
s uden-
ui
jokiy
kliiéiy
i
pasi ink i
be
ku ij
i8
a
pa i
dalykg
dés andiy
p o eso iy.
Taigi
li uanis ikos
discipliny
galima
bu o
klausy i
be
ka a ne
i8
paminé yjy
akul e e.
Tagiau
kokio
didesnio
blaskymosi
éia
pap as ai
nebu o:
abscliu ine
daugumg
discip-
liny
s uden as
isklausyda o
i
islaikyda o
egzaminus
pap as ai
iename
ka ame
y
akul e y.
Tas
d iejy
akul e y
egzis a imas
bu o
ypaé
pa ankus
nepasi u in iems
i
s ipendijy
negaunan iems
s uden ams,
ku iems
duong
ekda o
pelny is
uZda -
biaujan .
Ma
analogisky
discipliny
paskai os
a ski uose
akul e uose
daznai
bu o
skai omos
ne ienodu
laiku:
ienu
p ieSpie ,
ki u
popie ,
odél
uzda biaujanéiam
s uden ui
leng iau
bu o
sa o
da bo
Jaikg
sude in i
su
paskai y
laiku.
P.Ska dzius
nuo
pa
1929
m.
li uanis ikos
disciplinas
skai é
Humani a-
iniy
moksly
akul e e,
o
A.Salys
nuo
1930
m.
—
Teologijos
i
iloso ijos
akul e e.
Be
jau
pagiais
pi maisiais
A.Salio
pedagoginio
da bo
me ais
jo
paskai y
klausy i
susi inkda o
abiejy
akul e y
s uden ai
li uanis ai,
odél
audi o ijos
iesiog
liz e
lizda o.
To
negalima
pasaky i
apie
P.Ska dZiaus
skai y as
paskai as,
no s
jos
i gi
bu o
ne
maZiau
u iningos
i
idomios.
Abu
Sie
18
Leipcigo
g ize
dés y ojai
{
Vy au o
Didziojo
uni e si e a
inesé
daug
nau-
Ja.
Jie
iesiog
p a u ino
i
pagy ino
Gia
isa
li uanis ika,
ku ios
discipliny
dées ymas
po
didziujy
misy
kalbininky
K.Biigos
i
J.Jablonskio
mi ies
bu o
labai
pasunkéjes.
P ie
o
jau
ankséiau
miné o
J.Ge ulio
pas ebé o
li uanis-
ikos
enesanso
blyks eléjimo,
be
jokios
abejonés,
p isidéjo
iek
A.Salys
su
P.Ska dZiumi,
iek,
Zinoma,
J.Ge ulis,
padéjes
pa uos i
Lie u ai
okius
pui-
kius
du
mokslininkus.
Tik
gaila,
kad
o
me o
Lie u os
aldZia
eikiausiai
dé]
k imosi
sunkumy
nesugebéjo
ben
kele iais
me ais
ankséiau
pasi upin i
auksciausios
k ali ikacijos
li uanis y
pa uogimu,
no s
puikiausiy
ado y
am
eikalui
jau
bii y
bu e
galima
leng ai
as i,
jei
ne
pacioje
Lie u oje,
ai
ben
Vokie ijoje
a
ne
La ijoje
( u iu
gal oje
J.Ge ulj
i
J.Endzelyna).
Kaip
jau
skai y ojas
galéjo
pas ebé i,
A.Salio
90- yjy
mi ies
me iniy
p o-
ga
Gia
minimi
i
P.Ska dzius
bei
J.Ge ulis.
Taip
y a
odel,
kad
Sie
ys
zymiis
kalbininkai
sa o
gy enimu
i
da bais
labai
susije:
A.Salys
i
P.Ska dZius
bu o
J.Ge ulio
mokiniai
Leipcige,
jie
abu
apie
desim i
me y
dés é
li uanis ika
ame
pa
Vy au o
DidZiojo
uni e si e e,
abu
laimingai
is engé
g iZ an ios
audo-
nojo
e o o
bangos
1944
m.
pasi aukdami
i
Vokie ija,
o
kiek
éliau
—
i
JAV,
ku
iki
pa
mi ies
nenuils amai
da ba osi
li uanis ikos
di onuose.
Jie
ne
ik
ple ojo
li uanis ika,
be
i
labai
p isidéjo
p ice
lie u iy
kalbos
ugdymo,
jos
kul ii os
kélimo
a p
miusy
iSei iy,
pagy ino
li uanis inius
y inéjimus
JAV,
ga sino
enai
Lie u os
a da.
22
Daba
g izkime
p ie
A.Salio
pedagoginio
da bo
Vy au o
DidZiojo
uni e -
si e e.
Pi miausia
no é ysi
apibiidin i
ji
kaip
pedagoga,
nes
ada,
ik
p adéjes
dés y i,
jis,
issky us
dise acijg,
da
nebu o
nu eikes
kokiy
dideaniy
li uanis-
ikos
da by,
o
pa s
jo
dés ymas,
isas
pedagoginis
da bas
Za é e
Za éjo
mus,
s uden us,
iek
pi maku sius,
iek
baigianéius
uni e si e a,
okius
kaip
P.Jo-
nikas,
J.K uopas,
J.Senkus,
J.Labokas,
Z.Jonikai é,
E.Mikalauskai é,
I.Ma-
uze i ili é
i
daugelis
ki y.
I
A.Salio
paskai as
iesiog
pliis eléjo
s uden y
ig
abiejy
cia
miné y
akul e y.
Kas
gi
juos
Gia
aip
auke?
Pi miausia,
Zi-
noma,
auke
jo
puikus
dés ymas,
ku i
lemé
ge as
pasi engimas
paskai oms,
jy
naujumas,
pa yzdiné
li e a ii iné
dés y ojo
a is,
ne
iSo inis
asmens
pa-
auklumas,
jo
elegancija.
|
paskai as
i
semina us
A.Salys
a eida o
apsi enges
puikiu
Sko i8ko
Se -
jo o
kos iumu,
gol o
s iliaus
kelnémis,
ku ios
uo
me u
bu o
labai
papli e
Vaka y
Eu opoje
i
éme
plis i
Lie u oje.
Véliau,
a likdamas
ka ine
p ie ole
au oba alione,
,
paskai as
jis
a eida o
eilinio
ka ei io,
eliau
puska ininkio
uni o ma,
kas
klausy ojams
bu o
sa o iskai
jdomu.
Zinoma,
s a biausia
gia
bu o
paskai y
u iningumas
i
pa s
dés ymo
biidas,
lais a,
nuosekli,
gy a
kalba,
ku ia
ne
ik
leng a
i8
ka o
su ok i,
be
i
uZ aSy i.
A.Salys
nic ada
né a
skai es
paskai y
i8
a o,
kaip
daugelis
ki y
p e eso iy.
Tiesa,
paskai os
eks a
jis
u éda o,
be
niekad
jo
neskai yda o,
pa i
u in
pasakoda o,
ik
ka ka émis
Z ilg e édamas
j
nedidelj
a& eliuka,
i8
ku io
uz aSyda o
len oje
pa ius
pa yzdzius
—
kalbos
ak us.
S ebino
mus
isus
dés ymo
me odisku-
mas,
ku iuo
jis,
ma y ,
bu o
apdo ano as
jau
pa ios
p igim ies.
Véliau
jau
ki i
p o eso iai
mus
moké
kalbos
dés ymo
me odikos,
be
okio
me odiskumo,
ku iuo
pasizyméjo
A.Salys,
i8
ik yjy
negalima
ismok i
nei
is
me odiky,
nei
ig
me odininky,
nes
ai
jau
u i
bi i
igim a.
S ai
kaip
s uden ams
bu o
dés oma
seno és
p iisy
kalba.
Pi miausia
kiek ienam
bu o
igdalijami
o
me o
p iemonémis
padaugin i
seno es
p isy
kalbos
eks ai,
nu odomi
pag indiniai
dés omo
dalyko
Sal iniai,
ku iy
s a -
biausi
ada
bu o
Sie:
R.T au manno
”
Die
al p eussischen
Sp achdenkmale ”
(1910),
G.H.F.Nesselmanno
”Thesau us
linguae
P ussicae”
(1873),
E.Be ne-
ke io
”Die
p eussische
Sp ache”
(1896).
Beje,
s uden ams
pa eikiami
padau-
gin i
eks ai
bu o
labai
pa ikimi,
nes
jie
im i
is
R.T au manno
knygos,
o
Sio
au o iaus
pagal
eks y
pe asos
iksluma,
odos,
i
iki
Siol
da
niekas
né a
p alenkes.
Toliau
gau i
eks ai
bu o
nag inéjami
ling is iskai:
e ciami
j
lie u iy
kalba,
ap a iamas
kiek ienas
zodis
seman iskai,
one iskai,
e imolo-
giskai,
ypaé
k eipian
démesij
j
san yki
su
ki omis
bal y
kalbomis,
pi miausia
su
lie u iy
kalba.
Taigi
audi o ijoje
yko
gy a,
isapusiska
eks o
analize,
i
ku ia
bu o
i auk i
isi
klausy ojai.
Taip
di ban
po
keliy
sa ai¢iy
eks ai
iesiog
is igda o
j
s uden y
a min i,
o
jy
analizé
da ési
is
aiskesné
i
j domes-
ne.
Zinoma,
pa s
ado as
j
okias
paskai as,
kaip
jau
miné a,
a eida o
labai
k uopSéiai
pasi uo3es.
Reikia
ia
pasaky i,
kad
okia
kalbos
eks y
nag inéji-
mo
me odika
p ak ika o
aip
pa
ki i
p o eso iai,
ypa
Vaka y
Eu opos
uni-
e si e y
absol en ai,
p z.,
P.B ende is
panaSiai
mums
dés é
lo yny
au o ius.
Pag indinis
okio
dés ymo
b uozas
bu o
—
gy umas,
audi o ijos
ak y umas,
jos
j aukimas
j
da ba.
Aisku,
jog
s udijy
me odika
i8
s uden o
eikala o
i
pa uosiamojo
da bo
namie,
0
laiko
am,
deja,
e ai
ku is
e asda om.
Taéiau
23
pasi uos i
os
kalbos
egzaminui,
ypaé
am
s uden ui,
ku is
uoliai
bu o
lankes
paskai as,
nebu o
sunku,
nes
po
okio
dés ymo
ne
iek
jau
likda o
sp agy.
Pas a asias
eikéda o
uZpildy i
i8
specialiosios
li e a ii os,
ku i
be eik
isa
bu o
igleis a
okiskai
i
isiems
leng ai
p ieinama
V.Bi ziskos,
A.Salkauskai-
és,
I.Kisino
i
ki y
pa yzdingiausiai
a komoje
Uni e si e o
biblio ekoje.
Panagiai
bu o
dés omas
i
la iy
kalbos
ku sas.
Pag indiniai
Sio
dalyko
eikalai
bei
Sal iniai
mums
ada
bu o
J.Endzelyno
”Le ische
G amma ik”
(1922),
J.Endzelyno
i
Mylenbacho
”La iesu
g ama ika”,
kompak i8ka,
pui-
kiai
pa agy a,
p imenan i
miisy
J.Jablonskio
g ama ikg,
J.~Endzelyno
”Le -
isches
Lesebuch”
(1922),
p icinamiausias
i
populia iausias
ado élis.
Pe
paskai as
daugiausia
i
naudojomés
pas a aja
knyga,
i8
en
semdamiesi
pa-
yzdaiy
i
eks y
ling is inei
analizei,
ku i
bu o
p ak ikuojama
pap as ai
po
eo iniy
paskai y.
Reikia pasaky i,
kad
o
dalyko
egzaminas
i gi
nebu o
sun-
kus,
nes
jau
ien
uolus
paskai y
lankymas
bei
eks y
nag inéjimas
padéda o
i8mok i
la iy
kalbos
pag indus,
ypaé
kad
a
kalba
dés é
puikus
bal is as,
ge ai
mokéjes
naudo is
ide.
kalby
lyginamuoju
is o iniu
me odu.
Be
seno és
p usy
i
la iy
kalby,
A.Salys
Vy au o
Didziojo
uni e si e-
e
dés é
daug
ki y
eguliamino
eikalaujamy
li uanis ikos
i
bal is ikos
a ba
bend osios
kalbo y os
discipliny,
issky us
bend aji
lie u iy
kalbos
ku sa,
ku i
Teologijos
i
iloso ijos
akul e e
dés é
J.Baléikonis,
o
Humani a iniy
moks-
ly
akul e e
—
S.Ciu lioniené.
Beje,
A.Salio
skai omos
bend osios
one ikos
paskai os
a
edami
semina ai
ap épda o
i
bend inés
lie u iy
kalbos
one-
ikos
bei
bend inés
a ies
dalykus
iSsamiau
i
giliau
negn
J.Baléikenio
a
S.Ciu lionienés
skai omos
bend ojo
lie u iy
kalbos
ku so
paskai os
bei
eda-
mos
p a ybos.
A
Salio
dés ymo
meis iskumas
ypaé
ig ySkéda o
is o inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos,
dialek ologijos
i
bend osios
one ikos
paskai ose
bei
p a ybo-
se.
Sios
disciplinos,
a odo,
jam
bu o
daugiausia
p ie
Si dies,
jis
jas
ne
ik
labiausiai
mégo,
be
i
ge iausiai
bu o
pasi uoges
jo ns
dés y i.
Is o inés
g a-
ma ikos
ku sa
jis
p adéda o
nuo
one ikos
i
baigda o
sin akse,
ku ios
ada
bu o
ku iami
da
ik
pag indai
i
ku i
palygin i
su
one ika
i
mo ologi-
ja
da
madZiausiai
bu o
“is o igka”.
Beje,
issamios
is o inés
lie u iy
ka bos
sin aksés,
issky us
a ski y
kons ukcijy
a
a ski y
kalbos
daliy
is o inius
sin-
aksinius
y inéjimus,
ne u ime
da
i
Siandien.
Cia
y iné ojy
da
laukia
dideli
da bai.
Vis
dél o
A.Salio
skai y os
is o inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
paskai os
suda o
gana
pilng
Sios
disciplinos
ku sa,
ku io
uo
me u
Lie u oje
niekas
i
nieku
aip
iSsamiai
nedés é.
Is o inés
g ama ikos
dés ymo
s i yje
A.Salys
Vy au o
Didziojo
uni e si e e
bu o,
galima
saky i,
ienin elis
aip
puikiai
pasi uoges
specialis as
1930—1939
me ais.
Tos
disciplines
dés yma
aip
pa
labai
ge ino
dés y ojo
sugebéjimas
j auk i
s uden us
j
sa a ankiska
da ba.
K uopS esniy
s uden y
suda y i
Sios
disciplinos
uZ aSai
a s ojo
iesiog
uni e si e in]
is o inés
g ama ikos
ado elj.
An a
A.Salio
mégs amiausia
i
ne
maZiau
alen ingai
dés oma
discipli-
na
Vy au o
DidZiojo
uni e si e e
bu o
lie u iy
dialek ologija.
Cia
jis,
da
Leipcige
s udijuodamas
iS y es
Zemaidiy
a miy
is o ija,
plagiai
i
k i ybiskai
pasinaudojes
isy
pi ma K.Jauniaus,
A.Ba anausko,
F .Spech o,
K.Bigos,
J.Ge ulio
i
ki y
y iné ojy
da bais,
aip
pa
pés iomis
keliaudamas
a
mo o-
24

ciklu
azinédamas
po
Lie u a,
k uopSéiai
pa ik inges,
o
daZniausiai
pa s
nu-
s a es
lie u iy
kalbos
a miy
ibas,
pi ma
ka a
li uanis ikos
is o ijoje
suk i é
da ny
uni e si e ini
lie u iy
dialek ologijos
ku sg,
ku i
jis
olydzio
pilde
i
obulino.
A.Saho
dialek ologijos
ku sa
g adiai
papildé
i
pa i
dalyko
dés yma
page ino
pi ma
ka a
li uanis ikos
is o ijoje
aip
k uop&¢iai
i
ka u
palygin i
de aliai
pa ies
ku so
au o iaus
suda y as
a miy
zemélapis,
nep a ades,
kaip
i
pa s
ku sas,
sa e
didziulés
eik3més
i
miisy
dienomis.
Pi maji
o
a miy
Zemélapio
egzemplio iy
au o ius
suk i é
panaudodamas
a miy
eikalui
1920—1922
m.
P.Ma ulionio
i8
naujo
suda y g
”Kalnuo umo
i
nuo akumo
Lie u os
i
jos
pak adziy
Zemélapi...”
Cia
jis
i ai iausiy
spal y
ugu
ig edZiojo
a miy
ibas
i
ku
eikian
b iik&niuo omis
i ai iy
k yp iy
linijomis
nuspal ino
jy
plo us.
Zinoma,
as
pi masis
A.Salio
Zemélapis
paly-
gin i
su
mode niais
ka og a iniais
da bais
da
negaléjo
bu i
obulas
i
isiskai
ikslus,
pa s
A.Salys
jj
obulino,
kol
gy eno
Lie u oje,
be
is
del o
juo,
ga-
lima
saky i,
bu o
p adé a
lie u iy
a miy
ka og a ija.
Tiesa,
o
Zemelapio
spaus u inio
egzemplio iaus
ne eko
nieku
ma y i,
nes
jis
spaus u éje
ei-
kiausiai
niekada
i
nebu o
mul iplikuo as,
be
o
me o
s uden ams
jis
bu o
leng ai
p ieinamas:
kiek ienos
dialek ologijos
paskai os
me u
kaboda o
p ie-
gais
audi o ijg.
A.Salys
mielai
skolinda o
ji
kiek ienam
s uden ui,
no inciam
ji
nusikopijuo i,
i
ai
da ydamas
jis,
a odo,
jau é
am
ik a.
pedagogini
pasi-
enkinima
i
pasididZia ima:
jo
pa ies
anka
nub aizy as
Zemélapio
o iginalas
bu o
nuos abiai k uopS¢iai
a lik as,
a si
spaus u inis
egzemplio ius.
Tikslig
io
Zemélapio
kopija,
paklijuo a
d obéje,
esu
islaikes
iki
Siol
kaip
g azy
Sil-
y
mylimo
moky ojo
i
jo
mokinio
san ykiy
a minimg.
Beje,
Sio
Zemélapio
pe da ini
A.Salys
y a
paskelbes
1933
m.
”A chi um
Philologicum”
IV
ome.
Pas a uoju
pasinaudo a
1948
m.
”Lie u iy
kalbos
a8ybos
Zodyne”
i
ki u .
Be
senosios
p iisy
kalbos,
la iy
kalbos,
lie u iy
kalbos
is o inés
g ama i-
kos,
lie u iy
dialek ologijos,
A.Salys
y a
dés es
Vy au o
Didziojo
uni e si e e
i
kele a
ki y
dalyky:
bend aja
one ika,
bal y
kalbo y os
i ada,
kalbo y os
pag indus
mokyklos
da be
i
k .
Ypaé
idomios
i
u iningos
bu o
bend osios
one ikos
paskai os,
paj ai in-
os
ekspe imen inés
one ikos
apa a ii a
i
duomenimis.
A.Salys
bu o
js ei-
ges
pi ma
Lie u oje
Fone ikos
labo a o ija,
ku i
bu o
ge ai
su a ky a
i
is
u inama.
|
kiek ieng
paskai a
s ud.
J.Labokas
(lyg
i
os
labo a o ijos
la-
bo an as)
i8
anks o
a neSda o
i§
os
labo a o ijos medzZiagos.
[
as
paskai as
bu o
i aukiama
isa
audi o ija.
Jos
bu o
labai
gy os
i
isimenamos.
Cia
ka u
su
bend osios
one ikos
pag indais
bu o
nus ie iami
i
s a biausi
ekspe-
imen inés
one ikos
klausimai.
Kadangi
bend osios
one ikos
paskai os
bu o
g indZiamos
daugiausia
bend inés
lie u iy
kalbos
one ikos
ak ais,
ad
ka u
bu o
iSeinamas,
galima
saky i,
i
bend inés
kalbos
one ikes
ku sas.
[domu
bu o
s ebé i
p o eso iy
bend osios
one ikos
paskai y
me u.
Jis
i
ki as
dis-
ciplinas
dés é
gy ai
i
pa aukliai,
o
pe
bend osios
one ikos
paskai as
da
labiau
pagy éda o,
i
a odé,
kad
jis
iesiog
Za isi
a
disciplina.
Ma y ,
bu o
labai
ja
paméges,
kai
obulinosi
ga siojoje
Hambu go
uni e si e o
Fone ikos
labo a o ijoje.
Bend osios
one ikos
li e a ii os
lie u iy
kalba
anuome
ne-
bu o
( iesa
sakan ,
i
daba
da
né a).
P o eso ius,
ma y ,
pa s
naudojosi
i
s uden ams
ekomenda o
daugiausia
okius
one ikos
eikalus:
H.Gu zmanno
25
”Physiologie
de
S imme
und
Sp ache”
(1921),
G.Panconcellio-Calzios
”
Ex-
pe imen elle
Phone ik”
(1921),
o
pa ies
au o iaus
—
"Die
expe imen elle
Phone ik
in
ih e
Anwendung
au
die
Sp achwissenscha ”
(1924)
i
P.Rous-
selo
”P incipes
de
phoné ique
expe imen ale”
(1924).
Be
o,
A.Salys
bu o
pa enges
i
mums
skai é
o iginaly
bal y
kalbo y os
i ado
ku sg,
ku is
labai
sky ési
nuo
K.Biigos
da by
bal y
kalbo y os
klausi-
mais.
Tam
ik a
o
ku so
dalis
éliau
bu o
skelbiama
”
Lie u iskojoje
encik-
lopedijoje”.
S uden us
labai
sudomino
jau
miné as
ku sas
apie
kalbo y os
ak y
pa-
naudojimg
dés an
kalba
mokykloje.
Tai
bu o
isigkai
naujas
i
o iginalus
dalykas,
ku iuo
bu o
no ima
pagy in i
i
pagilin i
ling is inés
min ies
skiepi-
Jima
jau
gimnazijos
mokiniams.
Tas
dalykas
bu o
ypaé
ak ualus
s uden ams
li uanis ams,
nes
daugelis
jy
i8
uni e si e o
iSeida o
di b i
i
mokyklas.
Kiek ieno
A.Salio
dés omo
didesnés
apim ies
dalyko
egzaminas
pa eika-
lauda o
is
s uden o
ypa ingai
im o
i
k uop3 aus
da bo,
nes
p o eso ius,
isuome
d augigkai
i
demok a igkai
bend audamas
su
s uden ais,
pe
egza-
minus
ka u
bu o
i
labai
eikius.
Tiesa,
okiy
nepap as ybiy,
kokiy
biida o
laikan ,
pa yzdZiui,
J.Baléikonio
dés omo
bend ojo
lie u iy
kalbos
ku so
eg-
zaming,
ia
nepasi aikyda o.
J.Baléikoniui
isas
egzaminuojamyjy
bu ys
pi miausia
u eda o
pa aéy i
jo
duo-
a
ema
aSini,
i
ik
po
o
bu o
leidZiama
uzbaig i
egzaming
Zodziu.
Be
a
leidimg
auda o
labai
mazas
egzaminuojamyjy
skaizius:
mazdaug
is
60
aSiusiyjy
galeda o
aig i
egzaming
Zodziu
2—3
s uden ai.
Ki i
u éda o
laiky i
paka o inai,
daugiau-
sia
po
kele g
sykiy.
Dél
okios
egzaminy
p ak ikos
J.Baléikonis,
pi miau
des es
Humani a iniy
moksly
akul e e,
susilauké
ne
s uden y
p o es o,
ku is,
eikiausiai
i
bus
lemes
jo
idéjimg
i8
o
akul e o.
A.Salio
dés omy
dalyky
egzaminai
ykda o
ik
zodziu.
Kokiy
pagal
lai-
ka
g iez ai
ibojamy
egzaminy
sesijy,
galima
saky i,
né
nebu o:
neno in ,
negalin
laiky i
a ba
neiglaikius
nus a y u
laiku
egzamino,
bu o
nesunku
su
des y oju
susi a i
laiky i
jj
ki u
laiku.
Be
no in
ge ai
pasi uos i
egzaminui
ekda o
ien
am
eikalui
ski i
madziausiai
isa
ménesi,
absoliudiai
a sisakius
be
kokiy
ki y
da by
a
p amogy.
Ka ais
i
Si aip
pasi uosus
nepa ykda o
i
ka o
gau i
ge iausig
pazymi.
A simenu,
k uop8¢iai pasi uoges
dialek ologijos
egzaminui,
isiskai
pasi ikedamas
sa im,
be eik
alandg
a sakinéjau
i
klau-
simus
i§
dialek ologijos.
Pasi lé
man
ik
ke e g.
Susijaudines
pap agiau
leis i
pe laiky i
egzaming
y oj
i
pasigailéjau,
nes
pamaciau
egzaminuo ojo
eide
lyg
i
nepasi enkinimg.
[8
ik yjy,
kaip
d isau
j
okj
si lyma
a saky i
ki aip
nei
ki i
s uden ai!
Vis
dél o
man
bu o
leis a
y oj
pe laiky i
egzami-
na,
be
bu au
klausinéjamas
da
ilgiau
i
ga au
penke g.
Reiklus
bu o
mano
moky ojas,
be
jis
i
ig
sa es
ne
magiau
eikala o
i
a eida o
j
paskai as
a
p a ybas
nepap as ai
puikiai
pasi uoges.
A.Salio
1930—1939
m.
eikla
nesi iboja
ien
li uanis ikos
discipliny
dés y-
mu
Vy au o
Didziojo
uni e si e e.
Biidamas
nepap as ai
gy as
i
ene gingas
mokslininkas,
jis
daug
p isidéjo
p ie
Lie u iy
kalbos
d augijos
a gai inimo
i
”Gim osios
kalbos”
laik a&¢io is eigimo.
Toji
a gai in oji
D augija
i
laik as-
is
su aidino
nepap as ai
s a by
aidmenj
lie u iy
au os
i
kalbos
kul ii os
is o ijoje.
Tie
du
misy
kul ii os
eigkiniai
(d augija,
o
ypaé
laik as is)
ado
dideli
a ga si
Nep iklausamos
Lie u os
in eligen ijoje.
A.Salys
bu o
ienas
26
ak y iausiy
Kalbos
d augijos
na iy
bei
ado y
i
”Gim osios
kalbos”
edak-
o iy
bei
bend ada biy.
Kalbos
d augijos
na iy
posédZiai
daugiausia
i
ykda o
A.Salio
ado aujamo-
je
Fone ikos
labo a o ijoje.
Uni e si e e
eko
ne
syki
aka ais
ma y i
eikliausius
D augijos
na ius
p o .
P.A izoni,
moky ojg
J.Talman a,
pulkininkg
J.M.Lau inai i,
P.Ska dziy
i
ki us
skuban
i
D augijos
na iy
susi inkimus
a
aldybos
posédzius
ku
bu o
sp endziama
daugybé
e minologijos
i
kalbos
p ak ikos
klausimy.
A.Sa
lio
nuomone
i
jo
au o i e g
y
susi inkimy
i
posédZiy
daly iai
labai
e ino.
Tai
ne
syki
y a
paliudijes
mano
bu es
moky ojas
J.Talman as,
uolus
Kalbos
d augijo
na ys.
:
A.Salio
s aipsniai
(p z.,
apie
d ikamienius
lie u iy
asmen a diius),
jo
umpi,
nepap as ai
apgal o i
a sakymai
j
skai y ojy
klausimus,
e minologiniai
nu odymai
i
Re.
labai
penis
i
p a u inda o
”
Gim osios
kalbos”
laik a&Séio:
nume ius
i
pa aukda o
s
A.Salys
uo
pa
me u daug
age
”Lie u iskajai
enciklopedijai”.
Gia
p ieé
Se3iasdesim
me y
paskelb i
jo
s aipsniai
(p z.,
apie
bal y
kalbas
i
au as)
nep a anda
didziulés
mokslinés
eikimés
i
miisy
dienomis.
Tiesiog
nuos a-
bq
kelia
Kauno
laiko a piu
paskelb y
A.Salio
s aipsniy
gausumas,
ema iko
i ai umas,
u inio
gilumas.
Jo
kalbiniy
s aipsniy
aps u,
galima
saky i,
isuo-
se
p es iziniuose
o
me o
moksliniuose
Zu naluose,
leidiniuose,
laik aSciuose
(”A chi um
Philologicum”,
”
A heneum”,
”
Zidinyje”,
”
Naujojoje
Romu oje”.
”Tau os
mokykloje”,
”Lie u os
aide”
i
ki u ).
Be
s a biausia
ai,
kad
isi
A.Salio
s aipsniai
i
ki i
da bai,
kaip
i
jo
skai y os
paskai os,
ne
ik
moks-
liskai
labai
pag is i,
be
ka u
labai
aigkiis,
sup an ami,
skai y ojui
leng ai
p ieinami.
Juose
ne asime
nu yléjimy,
min ies
neaigkumy
a
neisbaig umy,
ku iy
ka ais
aps oka
ki y,
ypaé
jauny
mokslininky,
da buose.
A.Salio
ag y
kalba,
kaip
i
aukSciau
miné oji
jo
kalbésena
paskai y
a
p a yby
me u,
ie-
siog
pa yzdiné.
Be jokios
abejonés,
alia
K.Jauniaus,
A.Ba anausko,
J.Jab-
lonskio,
K.Bugos,
J.Baléikonio,
P.Ska dZiaus
jis
iskyla
kaip
ik as
lie u iy
kalbo y os
klasikas.
ai y ojus,
ku iy
ien
p enume a o iy
bu o
10
iks anéiy.
-
A.Salio
eiklos
Kaune
pla uma
i
i ai o e
odo
da
i
ai,
kad
jis
bu o
Vals ybés
Ta ybos
pa a éjas
e minologijos
klausimais,
bend ada bia o
su
eisininkais,
aisydamas
eisés
kodeksy
kalba,
daug
di bo
kaip
Vidaus
eika-
ly
minis e ijos
Pa a dziy
komisijos
na ys.
Bu o
ienas
eikliausiy
lie u iy
pa a dziy
inkimo
i
su aSymo
o ganiza o iy.
S uden y
alkinamas,
ka u
su
Pa a dziy
komisijos
sek e o iumi
M.Ju kynu
jis
suda é
pa a dziy
ka o e-
kg,
pagal ku ig
bu o
pa a’y a
i
apgin a
kele as
jo
ado aujamy
diploman y
diplominiy
da by
i8
pa a dziy
s i ies.
Pagal
a
pa iq
ka o eka
jo
iipes in
i
pas angomis
bu o
suda y as
isy
su ink y
pa a dZiy
Zodynas.
A.Salys,
M.Ju kyno
padedamas,
a
Zodyng
suki éia o,
nu odydamas
pa adigmas,
i
isq
su edaga o.
Remian is
ke i ajame
desim me yje
alkos
bidu
su ink-
ais
i
pa ik in ais
duomenimis,
Pa a dziy
Zodyne
skai menimis
bu o
pazy-
mé a,
ku
os
Seimos
gy ena.
A.Salys
daugiau
uz
ki us
kalbininkus
ipinosi
pa a dziy
a lie u inimu,
odél
Pa a dziy
Zodyne
p ie
susla in y
pa a dziy
bu o
pa eik a
ka ais
ne
po
kele a
lie u isky
a i ikmeny
( a ian y),
ku iais
leng a
pakeis i
susla in a
pa a de.
Beje,
i
pa i
miné oji
Pa a dziy
komisi-
ja
daugiausia
A.Salio
iipeséiu
bu o
is eig a
uogian is
pi miausia
pa a dziy
a lie u inimui,
ku io
dél
okupacijos
i
ka o
nepa yko
igy endin i.
Del
y
pa
p iezZasciy
nespé a
paskelb i
i
jo
su edaguo o
Pa a dziy
Zodyno,
ku io
ank-
27
as is
liko
Lie u iy
kalbos
ins i u e.
Vos
a ga us
Vilniy,
A.Salys
o ganiza o
Vilniaus
k aS o
a dyno
inkima
i
ik inimg.
To
da bo
ezul a as
bu o
spau-
dai
pa eng as
Vilniaus
k aS o
ie o a dziy
Zodynas,
ku io
spausdinima
aip
pa
su ukdé
ka as
i
ku io
ank as is
i gi
ebé a
Lie u iy
kalbos
ins i u e.
Be
A.Salio
pagalbos
neidsi e é
ne
i
p ekybos
s i ies
specialis ai.
Jis
ypaé
daug
k uops aus
da bo
jdéjo
i,
1938
m.
iséjusig
L.Da gio
”P ekybine
ko espondencijg”,
ku ios
gale
p idé as
lipes ingai
pa eng as,
galima
saky i,
pi mas
lie u iy
e minologijoje
p ekybos
e miny
zodyneélis.
Tik
A.Salio
da -
bo
déka
oji
knyga
anuo
me u
bu o
ge iausias
bei
mode niskiausias
ado élis,
padejes
a ky i
p ekybininky
kalba.
Ma ydamas,
kad
baZny inéje
kalboje
iS
seno
da
daug
ku
like
nemaza
nege o iy,
jis
i
Ga
nu eike
eikSminga
da ba:
kalbiniu
poZi i iu
su edaga o
kanauninko
A.Sabaliausko
maldaknygés
*Slo iname
ieSpa i”
an aji
leidima
(1938).
Tai
ge iausia
iki
Siol
islikusi
maldaknyge.
Jau
ien
Gia
kalbamo
laiko a pio
A.Salio
eiklos
apZ alga
aki aizdZiai
odo
Ji
bu us
ne
ik
Zymy
mokslininka,
be
i
didziai
p oduk y y
kalbos
p ak ika,
gy ai
a siliepda usi
i
kiek ieng
kalbos
gy enimo
ak ualijg.
Ne
ka iuomenéje
a naudamas
jis
ado
laiko
pasi iipin i
au omobilininky
(ku iy
anuome
da
ik
mazumelé
ebu o)
a ojamais
e minais.
Jo
suda y i
Sios
s i ies
e minai
y a
islike.
Kele a
me y
bend audamas
su
A.Saliu
kaip
jo
s uden as,
diploman as
.
Siaip
nuola
susidu damas
su
juo,
ypaé
ada,
kai
jis
di bo
Kaune,
a iuosi
ga-
lis
pasaky i
kele a
Zodaiy
i
apie
ji
kaip
zmogy,
kaip
asmenybe.
Pi miausia
jis
bu o
isiems
p ieinamas,
d augiskas,
pasi uoses
kiek ienam
padeé i,
nuosgi -
dus,
ik as
demok a as
i
humanis as,
didis
lie u is
pa io as.
Susi ikdamas
su
juo
1940
m.,
pe
pi maja
bolSe iky
okupacija,
jaus e
jaud iau,
kaip
jis
sielo-
jasi
i
li idi
dél
Lie u a
is ikusios
agedijos;
ka u
sup a au,
kad
nep a ades
il ies
del
Lie u os
a ei ies;
jis
i
ada
mané,
kad
ne
isi
bol8e iky
j
aldziq
i auk i
lie u iai
y a
pa sida e
Mask ai.
A simenu
jo
zodZius,
pasaky us
apie
ag onoma
M.Mickj:
”Mickis
joks
komunis as”
( adinasi,
eigiamas
asmuo).
Apie
A.Salio
poli ines
pazi i as
galima
sp es i
jau ien
i8
o,
kad
s uden ai
a ei ininkai
isada
sulaukda o
jo
palankumo
i
p i a imo.
A.Salio
pa io izma,
jo
poli iny
apsisp endima
ypa iai
ySkiai
odo
& aj
i
okie
ak ai.
Didziai
iiks an
poka io
me ais
Lie u os
auks osioms
mokyk-
loms
li uanis ikos
discipliny
dés y ojy,
o
Moksiy
akademijai
—
akademiky,
komunis y
aldzia
s engési
susig adin i
is
Vokie ijos
P.Ska dziy.
Kaip
y a
pasakojes
man
A.Venclo a,
jo
ne
du
ka u
aldzios
nu odymu
aZiné a
uo
eikalu
pas
P.Ska dziy
i
Vokie ija
i
kalbin a
ji
g iz i
i
akademija
i
uni e -
si e g.
Abu
ie
susi ikimai
bu e
nesekmingi:
P.Ska dZius
ka ego i3kai
a si-
sakyda es
g iZ i.
Pagaliau
ki as
o
me o
komunis y
eikéjas
G.Zimanas
da
keliolika
me y
p ie’
mi i
man
y a
pasakojes,
kad
po
nesékmingy
A.
Venclo os
pas angy
bu es
nu ykes
uo
pa iu
eikalu
ne
i
Vasing ona
i
en,
pa aigi-
ngs
sa o
d auga
P.Ska dZiy
es o ane
pus y eliais,
da
ka a
kalbines
ji
g iz i
di b i
j
Lie u a.
Be
sis
né
gi dé i
apie
ai
neno éjes.
Tuo
a pu
A.Salio
komunis y
aldzia
niekad
nepasigedo.
P iedingai,
po-
ka io
me ais
apes
uoliu
pa ijos
na iu
Kauno
uni e si e e
di bes
R.Mi onas
man
ka a
y a
pa eiskes,
kad
jei
A.Salys
nebii y
bu es
pasi aukes
j
Vokie i-
28