A. Salio veikla Vytauto Didžiojo universitete 1930–1939 m.

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIY KALBOS TARMES IR JY TYRINEJIMAI K.ULVYDAS A.SALIO VEIKLA VYTAUTO DIDZIOJO UNIVERSITETE 1930—1939 M. A.Salys j lietuviy kalbotyros istorija jéjo kaip vienas izymiausiy XX amZiaus lituanisty ir baltisty komparatyvisty. Mokslo virsiiniy — visy laipsniy ir vardy — jis pasieké dél savo dideliy gabumy, kurie émé reikStis jau patioje jaunystéje, kai jis dar mokési TelSiy ”Saulés” gimnazijoje. Kaip liudija bendraamiZiai (pvz., leksikografé Z.Jonikaite ir kt.), jau tada jis iSsiskyré is kity jaunuoliy savo mokslumu ir sugebéjimais, kurie stebino ir dziugino ypaé mokytojus; A.Salys kartu su kitu tos pat gimnazijos mokiniu A.Juciu (bisimu teorinés fizikos profesorium ir akademiku) buvo laikomi gimnazijos pazibomis. A.Salio gabumai ypaé isrySkéjo studijy metais Kauno universitete, kuris véliau gavo Vytauto Didziojo vardg. Cia 1923 m. jis turéjo laime mokytis i8 tokiy izymybiy kaip didZiausias lietuviy kalbotyros istorijoje lituanistas ir baltistas komparatyvistas K.Buga, i8kiliausias lietuviy bendrinés kalbos kiréjas ir normintojas J.Jablonskis. Turbtt didziausia itaka A.Saliui padaré jau tada pasaulyje isgarséjes K.Biiga, kuris veikiausiai ir bus lemes tai, kad po dvejy studijy mety Kaune jam buvo sudarytos salygos isvykti studijuoti i Leipciga, kur tuo metu dirbo pasaulinio garso lituanistas ir baltistas J.Gerulis, tapes A.Salio moksliniu vadovu. Turédamas toki vadova, A.Salys 1929 m. baigia ir apgina daktaro disertacijg ”Die zemaitischen Mundarten: Geschichte des zemaitischen Sprachgebietes”. Si disertacija ypaé reikSminga tuo, kad joje pirma karta lituanistikoje taip pagristai ir issamiai iStyrinéta Zemaiéiy tarmiy istorija nuo seniausiy laiky, pla¢iau pasinaudota kryZiuoéziy ordino kronikomis ir kitais senovés dokumentais. Pravartu priminti, kad tuo pat metu Leipcige mokesi ir kitas Kauno universiteto pasiystas nepaprasto darb&tumo studentas lituanistas — P.SkardZius (taip pat, kaip ir A.Salys, biisimasis profesorius ir akademikas). Pastarasis tais pat metais, kaip ir A.Salys, apgyne Leipcige daktaro disertacija ” Die slavischen Lehnworter im Altlitauischen”. Jo vienas svarbiausiy mokytojy buvo irgi J.Gerulis, kuris raipinosi abiem savo mokiniais, stebéjo jy darbg ir globojo juos. Cia tie du misy kalbininkai sugretinami tam, kad dar kartg bity galima priminti didelius pirmojo i8 jy gabumus, paliudytus jau kito asmens — paties mokytojo J.Gerulio, kuris dziaugési vieno savo mokinio gabumais, o antrojo darb&tumu ir ta dziaugsmg meégo kitiems nusakyti SiurkStokai, bet vaizdingai Sitaip: ”Salys savo disertacijg parasé galva, o SkardiZius — subine”. PrieS’ daugelj de3imtmeéiy i8 garsaus kalbininko lipy netikétai iSgirsta tokia mano gerbiamy mokytojy gabumy charakteristika ar jy palyginimas manes, jauno studento, negalejo neSokiruoti. Tik véliau, klausydamas idomiy Maironio paskaity apie K.Donelaiéio epochos Priisijos Lietuva ir jo kiryba, supratau, jog ir J.Gerulio gimtoji kalba dar turejo biti tokia pat paprasta, konkreti, kartais siurksti, o kartais nuostabiai Svelni kaip ir biry kalba, kurig K.Donelaitis genialiai jamZino savo ” Metuose” . 20 | Vytauto DidZiojo universiteta A.Salys i8 Vokictijos grizo 1930 m., prices tai dar spéjes semestra kruopséiai padirbeti Hamburgo universiteto Fonetikos laboratorijoje, ir jau rudenj pradéjo tia déstyti lituanistikos ir baltistikos disciplinas. ; Tais metais visa Lietuva &Sventé Vytauto Didziojo 500 mety mirties jubiliejy. Téevynéje ir uz jos riby gyvenantys lietuviai organizavo daug ivairiy iskilmingy reniniy. Visa Respublika gyveno didziulio dvasinio patriotinio pakilimo sqlygomis, Tociae buvo iaryskéjusios jau prie’ kelerius metus, ruogiantis Svesti Sj jubiliejy. Tas dvasinis patriotinis pakilimas ypaé buvo apémes visg Lietuvos jaunima tick miestuose, tiek kaimuose. Net tais metais i8duoti brandos atestatai buvo ypatingi: kitokio nei paprastai popieriaus, didesnio formato ir su Vytauto Didziojo atvaizdu. Tas jaunimo, ypaé studentijos, dvasinis patriotinis pakilimas krito i akis net uZsienieciams, atvykstantiems j Lietuvg. Pavyzdziui, J.Gerulis, atvykdaves ia mokslo reikalais, savo knygos ” Die Beauischen Dialektstudien” (1930) pratarmeje j cia mineta studentijos dvasinj patriotiny pakilimg zZiuri tiesiog kaip { tam tikra lituanistikos renesansq. Ir i& tikryjy lituanistikg, kaip pagrindine Saka, rinkosi Simtai jaunuoliy. Vien pirmojo kurso studentai netilpdavo didziojoje auditorijoje, o kadangi universitete buvo semestry sistema (to paties dalyko paskaity vienu metu galéjo klausyti ivairiy kursy studentai), tai daug kam tekdavo per paskaitas ir pastovéti. Zinoma, toks studenty lituanisty entuziazmas negaléjo nekristi { akis ir patiems déstytojams, iS jy ir J.Geruliui ar kitiems. To meto studenty dvasiq kele ir jy patriotizmg stiprino tai, kad nuo Lietuvos nepriklausomybes kovy pabaigos buvo praéje vos apie deSimt mety. Istorinis nepriklausomybes iSkovojimas, Lietuvos savanoriy kariy didvyriskumas jaudino kiekvieng lietuvi, ypaé jaunuoli. Kiekvienas, remdamasis neseniai uz nepriklausomybe pasiaukojamai kovojusiy tévy, broliy ar Siaip artimyjy pavyzdziu, stengesi nors truputélin prisidéti prie Tevynés stiprinimo. Tam laikui nepaprastai biidingas jvairiausiy jaunimo organizacijy kiirimasis ir jy klestéjimas. Vytauto DidzZiojo universitete veiké de’imtys studenty korporacijy, kuriy nariams buvo keliami kilniausi uZdaviniai: tarnauti Dievui ir Tevynei, artimui, ugdyti savo asmenybe, skleisti dorg, nenuilstamai siekti mokslo ir saZiningai ruostis biisimai profesijai. 18 ideologinés krypties studenty organizacijy pacios didZiausios ir veikliausios buvo ateitininky, tautininky (neolituany) ir varpininky organizacijos bei ideologinés krypties korporacijos. Apie tokiy organizacijy veiklumg galima pateikti Gia vieng kita pavyzdi. Ateitininkai buvo paskelbe ateitininky namy Kaune statybos vajy: kiekvienas tai statybai turéjo paaukoti bent plytg — t.y. nupirkti centus kainuojanti talonelj. Zinoma, tas vajus skatino ir Siaip Zmones aukoti ty namy statybai, o rezultatas buvo anuomet grandiozinis pastatas Kauno Laisves alejoje, kur Nepriklausomybés metais rado prieglobsti daugybé nepasiturinéiy studenty. Jaunimas taip pat daug prisidejo aukodamas ir rinkdamas aukas didingos Prisikélimo baznyéios statybai Kaune. Joje, nebaigtoje irengti, buvo ikurdinta okupacijos metais televizoriy gamykla. Nepriklausomoje Lietuvoje ji turety biti uzbaigta ir atiduota naudotis tikintiesiems. Neolituanai ir varpininkai taip pat turejo savo patalpas, pirmieji daugiau valdzios, antrieji visuomenés léSomis ir. pastangomis partipintas. Visur virte vire aktyvus, kirybingas studenty gyvenimas, buvo organizuojamos mokslinés, politines diskusijos, kulttriniai renginiai, poilsio vakarai ir kt. Visose tose patalpose veike ir studentams prieinamesnés negu Siaip mieste valgyklos. Kalbant apie tq laikotarpi negalima éia nepamineti ir to, kad santykiai tarp studenty, pasiskirséiusiy (daZnai ir pagal tautybes ar regionus) ivairiomis organizacijomis, draugijomis ir korporacijomis, buvo visi8kai normalis, draugi8ki ir korektiski, isskyrus gal tik negausius kra&tutiniy kairiyjy studenty sambiirius, kuriuos sudare paprastai kitataudiai arba Siaip nulietuvéje jauni Zmonés. Sie tai retkaréiais ir sukeldavo arba tiesiog i8provokuodavo tam tikry ekscesy, i8 kuriy didZioji studentijos dalis tik pasijuokdavo. Tokia biitent atmosfera tvyrojo Lietuvoje ir Vytauto Didziojo universitete pradéjus Gia pedagogini darba A.Saliui. Pati pirmaji savo darbo semestra 21 (1930 m. rudenj) jis pradéjo skaityti keleta svarbiy lituanistikos discipliny (senovés priisy kalba, latviy kalba ir kt.) ir vadovauti praktikos darbams. Kituose semestruose jo déstomy discipliny ir vadevaujamy seminary skaiéius vis didéjo. Jau dviem pirmaisiais darbo metais jis igkilo kaip vienas pagrindiniy lituanistikos discipliny déstytojy Vytauto DidzZiojo universitete. Metais ankséiau (1929) pedagogini darba tame pat universitete buvo pradejes A.Salio kolega P.SkardZius. Tuo metu humanitariniai mokslai buvo déstomi dviejuose fakultetuose: Humanitariniy moksly ir Teologijos ir filosofijos. Toks dubliavimas absoliuziai nebuvo jokia klititis nei profesirai, nei studentijai. Priegingai, tai sudaré visiems tik patoguma ir mokslo bei studijy ivairove. Pirmiausia patys ty fakultety reguliaminai nebuvo visai vienodi. Taigi buvo juose ir nevienody humanitariniy moksly discipliny. Studentas, be reguliamino reikalaujamy discipliny, galéjo laisvai pasirinkti ir kitokiy jam patinkamy discipliny bet katrame i8 ty dviejy fakultety. Nebuvo daroma studentui jokiy kliiéiy ir pasirinkti bet kurij i8 ta pati dalykg déstandiy profesoriy. Taigi lituanistikos discipliny galima buvo klausyti bet katrarne i8 paminétyjy fakultete. Tagiau kokio didesnio blaskymosi éia paprastai nebuvo: abscliutine daugumg discipliny studentas isklausydavo ir islaikydavo egzaminus paprastai viename katrame ty fakultety. Tas dviejy fakultety egzistavimas buvo ypaé parankus nepasiturintiems ir stipendijy negaunantiems studentams, kuriems duong tekdavo pelnytis uZdarbiaujant. Mat analogisky discipliny paskaitos atskiruose fakultetuose daznai buvo skaitomos nevienodu laiku: vienur prieSpiet, kitur popiet, todél uzdarbiaujanéiam studentui lengviau buvo savo darbo Jaikg suderinti su paskaity laiku. P.Skardzius nuo pat 1929 m. lituanistikos disciplinas skaité Humanitariniy moksly fakultete, o A.Salys nuo 1930 m. — Teologijos ir filosofijos fakultete. Bet jau pagiais pirmaisiais A.Salio pedagoginio darbo metais jo paskaity klausyti susirinkdavo abiejy fakultety studentai lituanistai, todél auditorijos tiesiog lizte lizdavo. To negalima pasakyti apie P.SkardZiaus skaitytas paskaitas, nors jos irgi buvo ne maZiau turiningos ir idomios. Abu Sie 18 Leipcigo grize déstytojai { Vytauto Didziojo universiteta inesé daug nauJa. Jie tiesiog praturtino ir pagyvino Gia visa lituanistika, kurios discipliny déestymas po didziujy misy kalbininky K.Biigos ir J.Jablonskio mirties buvo labai pasunkéjes. Prie to jau ankséiau minéto J.Gerulio pastebéto lituanistikos renesanso blyksteléjimo, be jokios abejonés, prisidéjo tiek A.Salys su P.SkardZiumi, tiek, Zinoma, J.Gerulis, padéjes paruosti Lietuvai tokius puikius du mokslininkus. Tik gaila, kad to meto Lietuvos valdZia veikiausiai dé] ktrimosi sunkumy nesugebéjo bent keleriais metais ankséiau pasirupinti auksciausios kvalifikacijos lituanisty paruogimu, nors puikiausiy vadovy tam reikalui jau biity buve galima lengvai rasti, jei ne pacioje Lietuvoje, tai bent Vokietijoje ar net Latvijoje (turiu galvoje J.Gerulj ir J.Endzelyna). Kaip jau skaitytojas galéjo pastebéti, A.Salio 90-tyjy mirties metiniy proga Gia minimi ir P.Skardzius bei J.Gerulis. Taip yra todel, kad Sie trys zymiis kalbininkai savo gyvenimu ir darbais labai susije: A.Salys ir P.SkardZius buvo J.Gerulio mokiniai Leipcige, jie abu apie desimti mety désté lituanistika tame pat Vytauto DidZiojo universitete, abu laimingai isvengé griZtantios raudonojo teroro bangos 1944 m. pasitraukdami i Vokietija, o kiek véliau — i JAV, kur iki pat mirties nenuilstamai darbavosi lituanistikos dirvonuose. Jie ne tik pletojo lituanistika, bet ir labai prisidéjo price lietuviy kalbos ugdymo, jos kultiiros kélimo tarp miusy iSeiviy, pagyvino lituanistinius tyrinéjimus JAV, garsino tenai Lietuvos varda. 22 Dabar grizkime prie A.Salio pedagoginio darbo Vytauto DidZiojo universitete. Pirmiausia norétysi apibiidinti ji kaip pedagoga, nes tada, tik pradéjes déstyti, jis, isskyrus disertacijg, dar nebuvo nuveikes kokiy dideaniy lituanistikos darby, o pats jo déstymas, visas pedagoginis darbas Zavéte Zavéjo mus, studentus, tiek pirmakursius, tiek baigianéius universiteta, tokius kaip P.Jonikas, J.Kruopas, J.Senkus, J.Labokas, Z.Jonikaité, E.Mikalauskaité, I.Matuzevitilité ir daugelis kity. I A.Salio paskaitas tiesiog pliisteléjo studenty ig abiejy cia minéty fakultety. Kas gi juos Gia taip trauke? Pirmiausia, Zinoma, trauke jo puikus déstymas, kuri lemé geras pasirengimas paskaitoms, jy naujumas, pavyzdiné literatiiriné déstytojo tartis, net iSorinis asmens patrauklumas, jo elegancija. | paskaitas ir seminarus A.Salys ateidavo apsirenges puikiu Skoti8ko Sevjoto kostiumu, golfo stiliaus kelnémis, kurios tuo metu buvo labai paplite Vakary Europoje ir éme plisti Lietuvoje. Véliau, atlikdamas karine prievole autobatalione, , paskaitas jis ateidavo eilinio kareivio, veliau puskarininkio uniforma, kas klausytojams buvo savotiskai jdomu. Zinoma, svarbiausia gia buvo paskaity turiningumas ir pats déstymo biidas, laisva, nuosekli, gyva kalba, kuria ne tik lengva i8 karto suvokti, bet ir uZraSyti. A.Salys nicrada néra skaites paskaity i8 rato, kaip daugelis kity prefesoriy. Tiesa, paskaitos teksta jis turédavo, bet niekad jo neskaitydavo, pati turin pasakodavo, tik kartkartémis Zvilgterédamas j nedidelj ra&teliuka, i8 kurio uzraSydavo lentoje patius pavyzdzius — kalbos faktus. Stebino mus visus déstymo metodiskumas, kuriuo jis, matyt, buvo apdovanotas jau patios prigimties. Véliau jau kiti profesoriai mus moké kalbos déstymo metodikos, bet tokio metodiskumo, kuriuo pasizyméjo A.Salys, i8 tikryjy negalima ismokti nei is metodiky, nei ig metodininky, nes tai jau turi biti igimta. Stai kaip studentams buvo déstoma senovés priisy kalba. Pirmiausia kiekvienam buvo igdalijami to meto priemonémis padauginti senoves prisy kalbos tekstai, nurodomi pagrindiniai déstomo dalyko Saltiniai, kuriy svarbiausi tada buvo Sie: R.Trautmanno ” Die altpreussischen Sprachdenkmaler” (1910), G.H.F.Nesselmanno ”Thesaurus linguae Prussicae” (1873), E.Bernekerio ”Die preussische Sprache” (1896). Beje, studentams pateikiami padauginti tekstai buvo labai patikimi, nes jie imti is R.Trautmanno knygos, o Sio autoriaus pagal teksty perrasos tiksluma, rodos, ir iki Siol dar niekas néra pralenkes. Toliau gauti tekstai buvo nagrinéjami lingvistiskai: verciami j lietuviy kalba, aptariamas kiekvienas zodis semantiskai, fonetiskai, etimologiskai, ypaé kreipiant démesij j santyki su kitomis balty kalbomis, pirmiausia su lietuviy kalba. Taigi auditorijoje vyko gyva, visapusiska teksto analize, i kuria buvo itraukti visi klausytojai. Taip dirbant po keliy savai¢iy tekstai tiesiog istrigdavo j studenty atminti, o jy analizé darési vis aiskesné ir j\domesne. Zinoma, pats vadovas j tokias paskaitas, kaip jau minéta, ateidavo labai kruopSéiai pasiruo3es. Reikia tia pasakyti, kad tokia kalbos teksty nagrinéjimo metodika praktikavo taip pat kiti profesoriai, ypat Vakary Europos universitety absolventai, pvz., P.Brenderis panaSiai mums désté lotyny autorius. Pagrindinis tokio déstymo bruozas buvo — gyvumas, auditorijos aktyvumas, jos jtraukimas j darba. Aisku, jog studijy metodika i8 studento reikalavo ir paruosiamojo darbo namie, 0 laiko tam, deja, retai kuris terasdavom. Taéiau 23 pasiruosti tos kalbos egzaminui, ypaé tam studentui, kuris uoliai buvo lankes paskaitas, nebuvo sunku, nes po tokio déstymo ne tiek jau likdavo spragy. Pastarasias reikédavo uZpildyti i8 specialiosios literatiiros, kuri beveik visa buvo igleista vokiskai ir visiems lengvai prieinama V.Birziskos, A.Salkauskaités, I.Kisino ir kity pavyzdingiausiai tvarkomoje Universiteto bibliotekoje. Panagiai buvo déstomas ir latviy kalbos kursas. Pagrindiniai Sio dalyko veikalai bei Saltiniai mums tada buvo J.Endzelyno ”Lettische Grammatik” (1922), J.Endzelyno ir Mylenbacho ”Latviesu gramatika”, kompakti8ka, puikiai paragyta, primenanti miisy J.Jablonskio gramatikg, J.~Endzelyno ”Lettisches Lesebuch” (1922), pricinamiausias ir populiariausias vadovélis. Per paskaitas daugiausia ir naudojomés pastaraja knyga, i8 ten semdamiesi pavyzdaiy ir teksty lingvistinei analizei, kuri buvo praktikuojama paprastai po teoriniy paskaity. Reikia pasakyti, kad to dalyko egzaminas irgi nebuvo sunkus, nes jau vien uolus paskaity lankymas bei teksty nagrinéjimas padédavo i8mokti latviy kalbos pagrindus, ypaé kad ta kalba désté puikus baltistas, gerai mokéjes naudotis ide. kalby lyginamuoju istoriniu metodu. Be senovés prusy ir latviy kalby, A.Salys Vytauto Didziojo universitete désté daug kity reguliamino reikalaujamy lituanistikos ir baltistikos arba bendrosios kalbotyros discipliny, isskyrus bendraji lietuviy kalbos kursa, kuri Teologijos ir filosofijos fakultete désté J.Baléikonis, o Humanitariniy moksly fakultete — S.Ciurlioniené. Beje, A.Salio skaitomos bendrosios fonetikos paskaitos ar vedami seminarai aprépdavo ir bendrinés lietuviy kalbos fonetikos bei bendrinés tarties dalykus iSsamiau ir giliau negn J.Baléikenio ar S.Ciurlionienés skaitomos bendrojo lietuviy kalbos kurso paskaitos bei vedamos pratybos. A Salio déstymo meistriskumas ypaé igrySkédavo istorinés lietuviy kalbos gramatikos, dialektologijos ir bendrosios fonetikos paskaitose bei pratybose. Sios disciplinos, atrodo, jam buvo daugiausia prie Sirdies, jis jas ne tik labiausiai mégo, bet ir geriausiai buvo pasiruoges jorns déstyti. Istorinés gramatikos kursa jis pradédavo nuo fonetikos ir baigdavo sintakse, kurios tada buvo kuriami dar tik pagrindai ir kuri palyginti su fonetika ir morfologija dar madZiausiai buvo “istorigka”. Beje, issamios istorinés lietuviy katbos sintaksés, isskyrus atskiry konstrukcijy ar atskiry kalbos daliy istorinius sintaksinius tyrinéjimus, neturime dar ir Siandien. Cia tyrinétojy dar laukia dideli darbai. Vis délto A.Salio skaitytos istorinés lietuviy kalbos gramatikos paskaitos sudaro gana pilng Sios disciplinos kursa, kurio tuo metu Lietuvoje niekas ir niekur taip iSsamiai nedésté. Istorinés gramatikos déstymo srityje A.Salys Vytauto Didziojo universitete buvo, galima sakyti, vienintelis taip puikiai pasiruoges specialistas 1930—1939 metais. Tos disciplines déstyma taip pat labai gerino déstytojo sugebéjimas jtraukti studentus j savarankiska darba. KruopStesniy studenty sudaryti Sios disciplinos uZraSai atstojo tiesiog universitetin] istorinés gramatikos vadovelj. Antra A.Salio mégstamiausia ir ne maZiau talentingai déstoma disciplina Vytauto DidZiojo universitete buvo lietuviy dialektologija. Cia jis, dar Leipcige studijuodamas iStyres Zemaidiy tarmiy istorija, plagiai ir ktirybiskai pasinaudojes visy pirma K.Jauniaus, A.Baranausko, Fr.Spechto, K.Bigos, J.Gerulio ir kity tyrinétojy darbais, taip pat péstiomis keliaudamas ar moto24 ciklu vazinédamas po Lietuva, kruopSéiai patikringes, o daZniausiai pats nustates lietuviy kalbos tarmiy ribas, pirma karta lituanistikos istorijoje suktiré darny universitetini lietuviy dialektologijos kursg, kuri jis tolydzio pilde ir tobulino. A.Saho dialektologijos kursa gradiai papildé ir pati dalyko déstyma pagerino pirma karta lituanistikos istorijoje taip kruop&¢iai ir kartu palyginti detaliai paties kurso autoriaus sudarytas tarmiy zemélapis, neprarades, kaip ir pats kursas, save didziulés reik3més ir miisy dienomis. Pirmaji to tarmiy Zemélapio egzemplioriy autorius suktiré panaudodamas tarmiy reikalui 1920—1922 m. P.Matulionio i8 naujo sudarytg ”Kalnuotumo ir nuotakumo Lietuvos ir jos pakradziy Zemélapi...” Cia jis ivairiausiy spalvy tugu igvedZiojo tarmiy ribas ir kur reikiant briik&niuotomis ivairiy kryptiy linijomis nuspalvino jy plotus. Zinoma, tas pirmasis A.Salio Zemélapis palyginti su moderniais kartografiniais darbais dar negaléjo buti tobulas ir visiskai tikslus, pats A.Salys jj tobulino, kol gyveno Lietuvoje, bet vis delto juo, galima sakyti, buvo pradéta lietuviy tarmiy kartografija. Tiesa, to Zemelapio spaustuvinio egzemplioriaus neteko niekur matyti, nes jis spaustuvéje veikiausiai niekada ir nebuvo multiplikuotas, bet to meto studentams jis buvo lengvai prieinamas: kiekvienos dialektologijos paskaitos metu kabodavo priegais auditorijg. A.Salys mielai skolindavo ji kiekvienam studentui, norinciam ji nusikopijuoti, ir tai darydamas jis, atrodo, jauté tam tikra. pedagogini pasitenkinima ir pasididZiavima: jo paties ranka nubraizytas Zemélapio originalas buvo nuostabiai kruopS¢iai atliktas, tarsi spaustuvinis egzempliorius. Tikslig io Zemélapio kopija, paklijuota drobéje, esu islaikes iki Siol kaip grazy Silty mylimo mokytojo ir jo mokinio santykiy atminimg. Beje, Sio Zemélapio perdarini A.Salys yra paskelbes 1933 m. ”Archivum Philologicum” IV tome. Pastaruoju pasinaudota 1948 m. ”Lietuviy kalbos ra8ybos Zodyne” ir kitur. Be senosios priisy kalbos, latviy kalbos, lietuviy kalbos istorinés gramatikos, lietuviy dialektologijos, A.Salys yra déstes Vytauto Didziojo universitete ir keleta kity dalyky: bendraja fonetika, balty kalbotyros ivada, kalbotyros pagrindus mokyklos darbe ir kt. Ypaé idomios ir turiningos buvo bendrosios fonetikos paskaitos, pajvairintos eksperimentinés fonetikos aparatiira ir duomenimis. A.Salys buvo jsteiges pirma Lietuvoje Fonetikos laboratorija, kuri buvo gerai sutvarkyta ir vis turtinama. | kiekvieng paskaita stud. J.Labokas (lyg ir tos laboratorijos laborantas) i8 anksto atneSdavo i§ tos laboratorijos medzZiagos. [ tas paskaitas buvo itraukiama visa auditorija. Jos buvo labai gyvos ir isimenamos. Cia kartu su bendrosios fonetikos pagrindais buvo nusvietiami ir svarbiausi eksperimentinés fonetikos klausimai. Kadangi bendrosios fonetikos paskaitos buvo grindZiamos daugiausia bendrinés lietuviy kalbos fonetikos faktais, tad kartu buvo iSeinamas, galima sakyti, ir bendrinés kalbos fonetikes kursas. [domu buvo stebéti profesoriy bendrosios fonetikos paskaity metu. Jis ir kitas disciplinas désté gyvai ir patraukliai, o per bendrosios fonetikos paskaitas dar labiau pagyvédavo, ir atrodé, kad jis tiesiog Zavisi ta disciplina. Matyt, buvo labai ja paméges, kai tobulinosi garsiojoje Hamburgo universiteto Fonetikos laboratorijoje. Bendrosios fonetikos literatiiros lietuviy kalba anuomet nebuvo (tiesa sakant, ir dabar dar néra). Profesorius, matyt, pats naudojosi ir studentams rekomendavo daugiausia tokius fonetikos veikalus: H.Gutzmanno 25 ”Physiologie der Stimme und Sprache” (1921), G.Panconcellio-Calzios ” Experimentelle Phonetik” (1921), to paties autoriaus — "Die experimentelle Phonetik in ihrer Anwendung auf die Sprachwissenschaft” (1924) ir P.Rousselot ”Principes de phonétique experimentale” (1924). Be to, A.Salys buvo parenges ir mums skaité originaly balty kalbotyros ivado kursg, kuris labai skyrési nuo K.Biigos darby balty kalbotyros klausimais. Tam tikra to kurso dalis véliau buvo skelbiama ” Lietuviskojoje enciklopedijoje”. Studentus labai sudomino jau minétas kursas apie kalbotyros fakty panaudojimg déstant kalba mokykloje. Tai buvo visigkai naujas ir originalus dalykas, kuriuo buvo norima pagyvinti ir pagilinti lingvistinés minties skiepiJima jau gimnazijos mokiniams. Tas dalykas buvo ypaé aktualus studentams lituanistams, nes daugelis jy i8 universiteto iSeidavo dirbti i mokyklas. Kiekvieno A.Salio déstomo didesnés apimties dalyko egzaminas pareikalaudavo is studento ypatingai rimto ir kruop3taus darbo, nes profesorius, visuomet draugigkai ir demokratigkai bendraudamas su studentais, per egzaminus kartu buvo ir labai reikius. Tiesa, tokiy nepaprastybiy, kokiy biidavo laikant, pavyzdZiui, J.Baléikonio déstomo bendrojo lietuviy kalbos kurso egzaming, tia nepasitaikydavo. J.Baléikoniui visas egzaminuojamyjy burys pirmiausia turedavo paraéyti jo duota tema raSini, ir tik po to buvo leidZiama uzbaigti egzaming Zodziu. Bet ta leidimg audavo labai mazas egzaminuojamyjy skaizius: mazdaug is 60 raSiusiyjy galedavo aigti egzaming Zodziu 2—3 studentai. Kiti turédavo laikyti pakartotinai, daugiausia po keletg sykiy. Dél tokios egzaminy praktikos J.Baléikonis, pirmiau destes Humanitariniy moksly fakultete, susilauké net studenty protesto, kuris, veikiausiai ir bus lemes jo idéjimg i8 to fakulteto. A.Salio déstomy dalyky egzaminai vykdavo tik zodziu. Kokiy pagal laika grieztai ribojamy egzaminy sesijy, galima sakyti, né nebuvo: nenorint, negalint laikyti arba neiglaikius nustatytu laiku egzamino, buvo nesunku su destytoju susitarti laikyti jj kitu laiku. Bet norint gerai pasiruosti egzaminui tekdavo vien tam reikalui skirti madziausiai visa ménesi, absoliudiai atsisakius bet kokiy kity darby ar pramogy. Kartais ir Sitaip pasiruosus nepavykdavo i karto gauti geriausig pazymi. Atsimenu, kruop8¢iai pasiruoges dialektologijos egzaminui, visiskai pasitikedamas savim, beveik valandg atsakinéjau i klausimus i§ dialektologijos. Pasitlé man tik ketvertg. Susijaudines papragiau leisti perlaikyti egzaming rytoj ir pasigailéjau, nes pamaciau egzaminuotojo veide lyg ir nepasitenkinimg. [8 tikryjy, kaip drisau j tokj sitlyma atsakyti kitaip nei kiti studentai! Vis délto man buvo leista rytoj perlaikyti egzamina, bet buvau klausinéjamas dar ilgiau ir gavau penketg. Reiklus buvo mano mokytojas, bet jis ir ig saves ne magiau reikalavo ir ateidavo j paskaitas ar pratybas nepaprastai puikiai pasiruoges. A.Salio 1930—1939 m. veikla nesiriboja vien lituanistikos discipliny déstymu Vytauto Didziojo universitete. Biidamas nepaprastai gyvas ir energingas mokslininkas, jis daug prisidéjo prie Lietuviy kalbos draugijos atgaivinimo ir ”Gimtosios kalbos” laikra&¢io isteigimo. Toji atgaivintoji Draugija ir laikrastis suvaidino nepaprastai svarby vaidmenj lietuviy tautos ir kalbos kultiiros istorijoje. Tie du misy kultiiros reigkiniai (draugija, o ypaé laikrastis) rado dideli atgarsi Nepriklausamos Lietuvos inteligentijoje. A.Salys buvo vienas 26 aktyviausiy Kalbos draugijos nariy bei vadovy ir ”Gimtosios kalbos” redaktoriy bei bendradarbiy. Kalbos draugijos nariy posédZiai daugiausia ir vykdavo A.Salio vadovaujamoje Fonetikos laboratorijoje. Universitete teko ne syki vakarais matyti veikliausius Draugijos narius prof. P.Avizoni, mokytojg J.Talmanta, pulkininkg J.M.Laurinaiti, P.Skardziy ir kitus skubant i Draugijos nariy susirinkimus ar valdybos posédzius kur buvo sprendziama daugybé terminologijos ir kalbos praktikos klausimy. A.Sa lio nuomone ir jo autoritetg ty susirinkimy ir posédZiy dalyviai labai vertino. Tai ne syki yra paliudijes mano buves mokytojas J.Talmantas, uolus Kalbos draugijor narys. : A.Salio straipsniai (pvz., apie dvikamienius lietuviy asmenvardiius), jo trumpi, nepaprastai apgalvoti atsakymai j skaitytojy klausimus, terminologiniai nurodymai ir Re. labai penis ir praturtindavo ” Gimtosios kalbos” laikra&Séio: numerius ir patraukdavo s A.Salys tuo pat metu daug rage ”Lietuviskajai enciklopedijai”. Gia prieé Se3iasdesimt mety paskelbti jo straipsniai (pvz., apie balty kalbas ir tautas) nepraranda didziulés mokslinés reikimés ir miisy dienomis. Tiesiog nuostabq kelia Kauno laikotarpiu paskelbty A.Salio straipsniy gausumas, tematikor ivairumas, turinio gilumas. Jo kalbiniy straipsniy apstu, galima sakyti, visuose prestiziniuose to meto moksliniuose Zurnaluose, leidiniuose, laikraSciuose (”Archivum Philologicum”, ” Atheneum”, ” Zidinyje”, ” Naujojoje Romuvoje”. ”Tautos mokykloje”, ”Lietuvos aide” ir kitur). Bet svarbiausia tai, kad visi A.Salio straipsniai ir kiti darbai, kaip ir jo skaitytos paskaitos, ne tik moksliskai labai pagristi, bet kartu labai aigkiis, suprantami, skaitytojui lengvai prieinami. Juose nerasime nutyléjimy, minties neaigkumy ar neisbaigtumy, kuriy kartais apstoka kity, ypaé jauny mokslininky, darbuose. A.Salio ragty kalba, kaip ir aukSciau minétoji jo kalbésena paskaity ar pratyby metu, tiesiog pavyzdiné. Be jokios abejonés, alia K.Jauniaus, A.Baranausko, J.Jablonskio, K.Bugos, J.Baléikonio, P.SkardZiaus jis iskyla kaip tikras lietuviy kalbotyros klasikas. aitytojus, kuriy vien prenumeratoriy buvo 10 tikstanéiy. - A.Salio veiklos Kaune platuma ir ivairove rodo dar ir tai, kad jis buvo Valstybés Tarybos pataréjas terminologijos klausimais, bendradarbiavo su teisininkais, taisydamas teisés kodeksy kalba, daug dirbo kaip Vidaus reikaly ministerijos Pavardziy komisijos narys. Buvo vienas veikliausiy lietuviy pavardziy rinkimo ir suraSymo organizatoriy. Studenty talkinamas, kartu su Pavardziy komisijos sekretoriumi M.Jurkynu jis sudaré pavardziy kartotekg, pagal kurig buvo para’yta ir apginta keletas jo vadovaujamy diplomanty diplominiy darby i8 pavardziy srities. Pagal ta patiq kartoteka jo riipestin ir pastangomis buvo sudarytas visy surinkty pavardZiy Zodynas. A.Salys, M.Jurkyno padedamas, ta Zodyng sukiréiavo, nurodydamas paradigmas, ir visq suredagavo. Remiantis ketvirtajame desimtmetyje talkos bidu surinktais ir patikrintais duomenimis, Pavardziy Zodyne skaitmenimis buvo pazyméta, kur tos Seimos gyvena. A.Salys daugiau uz kitus kalbininkus ripinosi pavardziy atlietuvinimu, todél Pavardziy Zodyne prie suslavinty pavardziy buvo pateikta kartais net po keleta lietuvisky atitikmeny (varianty), kuriais lengva pakeisti suslavinta pavarde. Beje, ir pati minétoji Pavardziy komisija daugiausia A.Salio riipeséiu buvo isteigta ruogiantis pirmiausia pavardziy atlietuvinimui, kurio dél okupacijos ir karo nepavyko igyvendinti. Del ty pat priezZasciy nespéta paskelbti ir jo suredaguoto Pavardziy Zodyno, kurio rank27 rastis liko Lietuviy kalbos institute. Vos atgavus Vilniy, A.Salys organizavo Vilniaus kraSto vardyno rinkima ir tikrinimg. To darbo rezultatas buvo spaudai parengtas Vilniaus kraSto vietovardziy Zodynas, kurio spausdinima taip pat sutrukdé karas ir kurio rankrastis irgi tebéra Lietuviy kalbos institute. Be A.Salio pagalbos neidsiverté net ir prekybos srities specialistai. Jis ypaé daug kruopstaus darbo jdéjo i, 1938 m. iséjusig L.Dargio ”Prekybine korespondencijg”, kurios gale pridétas rlipestingai parengtas, galima sakyti, pirmas lietuviy terminologijoje prekybos terminy zodyneélis. Tik A.Salio darbo déka toji knyga anuo metu buvo geriausias bei moderniskiausias vadovélis, padejes tvarkyti prekybininky kalba. Matydamas, kad baZnytinéje kalboje iS seno dar daug kur like nemaza negeroviy, jis ir Ga nuveike reikSminga darba: kalbiniu poZitiriu suredagavo kanauninko A.Sabaliausko maldaknygés *Sloviname vieSpati” antraji leidima (1938). Tai geriausia iki Siol islikusi maldaknyge. Jau vien Gia kalbamo laikotarpio A.Salio veiklos apZvalga akivaizdZiai rodo Ji buvus ne tik Zymy mokslininka, bet ir didziai produktyvy kalbos praktika, gyvai atsiliepdavusi i kiekvieng kalbos gyvenimo aktualijg. Net kariuomenéje tarnaudamas jis rado laiko pasiriipinti automobilininky (kuriy anuomet dar tik mazumelé tebuvo) vartojamais terminais. Jo sudaryti Sios srities terminai yra islike. Keleta mety bendraudamas su A.Saliu kaip jo studentas, diplomantas . Siaip nuolat susidurdamas su juo, ypaé tada, kai jis dirbo Kaune, tariuosi galis pasakyti keleta Zodaiy ir apie ji kaip zmogy, kaip asmenybe. Pirmiausia jis buvo visiems prieinamas, draugiskas, pasiruoses kiekvienam padeéti, nuosgirdus, tikras demokratas ir humanistas, didis lietuvis patriotas. Susitikdamas su juo 1940 m., per pirmaja bolSeviky okupacija, jauste jaudtiau, kaip jis sielojasi ir litidi dél Lietuva istikusios tragedijos; kartu supratau, kad neprarades vilties del Lietuvos ateities; jis ir tada mané, kad ne visi bol8eviky j valdziq itraukti lietuviai yra parsidave Maskvai. Atsimenu jo zodZius, pasakytus apie agronoma M.Mickj: ”Mickis joks komunistas” (vadinasi, teigiamas asmuo). Apie A.Salio politines pazitiras galima spresti jau vien i8 to, kad studentai ateitininkai visada sulaukdavo jo palankumo ir pritarimo. A.Salio patriotizma, jo politiny apsisprendima ypatiai rySkiai rodo &taj ir tokie faktai. Didziai triikstant pokario metais Lietuvos aukstosioms mokykloms lituanistikos discipliny déstytojy, o Moksiy akademijai — akademiky, komunisty valdzia stengési susigradinti is Vokietijos P.Skardziy. Kaip yra pasakojes man A.Venclova, jo net du kartu valdzios nurodymu vaZinéta tuo reikalu pas P.Skardziy i Vokietija ir kalbinta ji grizti i akademija ir universitetg. Abu tie susitikimai buve nesekmingi: P.SkardZius kategori3kai atsisakydaves griZti. Pagaliau kitas to meto komunisty veikéjas G.Zimanas dar keliolika mety prie’ mirti man yra pasakojes, kad po nesékmingy A. Venclovos pastangy buves nuvykes tuo patiu reikalu net i Vasingtona ir ten, pavaigings savo drauga P.SkardZiy restorane pusryteliais, dar karta kalbines ji grizti dirbti j Lietuva. Bet sis né girdéti apie tai nenoréjes. Tuo tarpu A.Salio komunisty valdzia niekad nepasigedo. Priedingai, pokario metais tapes uoliu partijos nariu Kauno universitete dirbes R.Mironas man karta yra pareiskes, kad jei A.Salys nebiity buves pasitraukes j Vokieti28