Antano Salio nuopelnai lituanistikai

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIY KALBOS TARMES IR JU TYRINEJIMAI Zigmas ZINKEVICIUS ANTANO SALIO NUOPELNAI LITUANISTIKAI Vienas i8 didziyjy tarpukario lietuviy kalbininky Antanas Salys gimé 1902 m. Rekétéje, Salanty vis. Tévai — valstiegiai. Mokési Salanty pradinéje mokykloje ir TelSiy gimnazijoje, kuria baiges istojo { Kauno universiteta. Cia studijavo lietuviy ir lyginamaja indoeuropietiy kalbotyra. Bendravo su K.Buga, buvo jo Zodyno redakcijos sekretorius. Klausé K.Bigos, J.Jablonskio, A.Senno, F.Brenderio paskaity. Bugai mirus, 1925 m. kartu su P.Skarddiumi igsvyko testi studijy { Leipcigg. Pasirinko baltistika, galutine specialybe — slavistika ir lyginamaja indoeuropieéiy kalbotyra. Doktorata apgyne 1929 m. Baiges udsienio studijas, 1930—1939 m. Salys dirbo docentu Kauno Vytauto DidZiojo universitete. Organizavo fonetikos laboratorijg. 1940—1944 m. buvo Vilniaus universiteto docentas ir profesorius. désté lietuviy’ dialektologijg, fonetikg, leksikologija, vardyna (onomastika), balty kalbotyros ivada, lietuviy kalba, lyginamaja indoeuropieéiy kalby gramatika, kalbotyros vada ir kai kurias kitas disciplinas. Buvo Terminologijos, Ragybos reformos, Pavardziy ir Vietovardziy komisijy narys. Vienas i8 ”Gimtosios kalbos” steigéjy, redakcijos narys. Daug rasé ”Svietimo darbe”, ”Lietuvoje”, ”Tautos mokykloje”, Lietuvos aide”, ”Naujojoje Romuvoje”, ”Tautoje ir Zodyje”, ”Kalboje”, ”Gimtojoje kalboje” ir kituose periodiniuose leidiniuose. Isteigus Lituanistikos institutg, 1939-1941 m. buvo Lietuviy kalbos skytiaus vedéjas, o 1941—1944-m. Moksly akademijos Lietuviy kalbos instituto direktorius. Baigiantis karui 1944 m. pasitrauké i Vakarus. Iki 1946 m. désté Greifsvaldo ir Tiubingeno universitetuose. 1947 m. persikelé j JAV. Prof. A.Senno padedamas jsitaisé Pensilvanijos universitete Filadelfijoje, kur dirbo i8 pradziy docentu ir ekstraordinariniu profesoriumi, o nuo 1956 m. ordinariniu profesoriumi. Skaité baltistikos ir slavistikos kursus. Jo mokinys buvo Zzymusis amerikieciy baltistas W.R.Schmalstiegas (Smolstygas). Isitrauké i tos Salies lingvistini gyvenimg, buvo ivairiy komisijy ir draugijy narys, bendradarbiavo lingvistinéje spaudoje, emigracijoje leidziamos datgiatomés Lietuviy enciklopedijos kalbotyros skyriaus redaktorius. Miré 1972 m. Filadelfijoje. Daugiausia A.Salys nusipelné lietuviy dialektologijai. Dirbti toje srityje ji paragino K.Biiga. Ypag daug tyré gimtaja Zemaitiy tarme. Péséias apkeliavo didele jos ploto dali, rinko duomenis ir ig kity Lietuvos viety, tikslino tarmiy tibas. Naudojosi anketiniu duomeny kaupimo biidu. 1935 m. hektografu buvo isleistas jo paskaity (pagal J.Laboko uZragus) konspektas "Lietuviy kalbos tarmés”. Tai iki tol igsamiausias ir tobuliausias miisy tarmiy apra8 symas. Antrasis papildytas leidimas pasirodé 1946 m. Tiubingene, o visai naujas variantas — Lietuviy enciklopedijos XV tome (1968 m.). A.Salys sudaré lietuviy tarmiy zemélapi, pridétg prie paskaity konspekto ir straipsnio ”Archivum Philologicum” IV tome. Klasifikuodamas tarmes A.Salys i8 esmés seké K.Jauniumi. liskyré savarankiska vidurio auk&taiciy tarme (aukStaidius viduriecius). Vakary aukstaiéiy tarme (aukéstaiéius vakarietius) pagal o, é tarimg nekirciuotose galiinése suskirsté | 3 patarmes: pieting (pietiecius, kur 0, é iSlaikomi sveiki), viduring (veliuonieéius, kur vergiami u, 1) ir Siaurine (Ziemiecius, kur tariama a, e). Ryty aukstaitius (auktai¢ius rytietius) pagal an tipo junginiy ir nosiniy balsiy g, ¢ virtimg suskirsté { pantininkus (tvirtapradZiai sveiki, tvirtagaliai susiauréje iki 9, ¢laipsnio)', pontininkus (visi susiauréje)? ir puntininkus (susiauréje iki u, ¢ laipsnio); pastaryjy plote toliau igskyré rotininkus (kirgiuota negaliinini a veréia 9; Siy plote dadininkus, dab. kupiskénus), panininkus (véliau pavadinti Zadininkais, kurie vietoj o tebeturi ilgaji @) ir Zalininkus (tebeturi pusilgi a nekirgiuotoje pozicijoje). I8 Jauniaus laikais uz Kauno gubernijos riby buvusio ryty Lietuvos ploto Salys sudaré atskirg aukétaitiy patarme — dzikus. Zemaiciy plota, kaip ir ankstesni dialektologai, skirste pagal bendrinés kalbos uo, ie atliepimus j diinininkus (1, i), dounininkus (ou, et) ir donininkus (6, é). Pagal jau anks¢iau Zinotus afrikaty é, dz atliepimus dar i&skyré pajurio Zemaiéius (pajiirieéius, kurie kaitmeniniuose skiemenyse neturi é, dz) ir emaitiy dztikus (vietoj é, dz taria c, dz). A.Salys daug dirbo istorinés dialektologijos srityje. Stengési i8ai8kinti tarmiy ypatybiy atsiradima, jy chronologija. Reik&mingas jo straipsnis ” Kelios pastabos tarmiy istorijai”, isspausdintas 1933 m. ”Archivum Philologicum” IV tome. Tyré praeities ekstralingvistine situacija. Tai temai skirta jo disertacija ("Die zemaitischen Mundarten”); paskelbta 1930 m. ”Tautos ir ZodZio” VI tome. Visy ty klausimy daZnai netmanoma atskirti nuo istorinés gramatikos, kuriai reik8mingy pastaby bei mingiy Salys yra pateikes daugelyje savo darby. Ypaé minétinas jo straipsnis apie Sauksmininkus su -ai, paskelbtas 1952 m. angly kalba italy testinio leidinio ”Studi Baltici” IX tome. Tarmiy tyrimo darbas labai susijes su fonetika. Salys buvo ir Sios srities aukstos kvalifikacijos specialistas, laikytinas moderniosios fonetikos LietuvoJe pradininku. Zinias ir sugebéjimus taiké praktikos reikalui: déjo pagrindus bendrinés kalbos taréiai. Kita sritis, kurioje Salys labai aktyviai reiskési, ypaé gyvendamas emigracijoje, buvo leksikologija bei leksikografija. Ankstiau kurj laika dirbo kaip Lietuviy kalbos Zodyno komisijos narys. Nuo 1950 m. jsijungé i uZsienyje leidziamo didelio ”Lietuviy ra3omosios kalbos Zodyno” (Wérterbuch der litauischen Schriftsprache) sudarymo darba. Kartu su A.Sennu parengeé Sio zodyno (leidziamo nuo 1932 m.) Ifi—V tomus. Juos labai praturtino liaudies kalbos, ypaé zemaitiy, leksika, sutvarké kirgiavima. Darba baigé 1968 m. 1,2 os tikryjy ne visi Sie garsai ir ne visame plote taip veréiami. Véliau planavo parengti lictuviy kalbos istorint Zodyng. Tuo reikalu 1969 m. buvo atvykes j Lietuva, rinko duomenis i8 kartoteky ir kity Saltiniy. Zadéjo sudaryti toki Zodyng, kuriame biity isrySkinti XIX ‘a.. pab, ir XX a. pr. naujadarai, kuriuos lingvistams aiaip jau gunku atpadinti, nes jie patenka net { etimologinius Zodynus (pvz., E.Fraenkelio) kaip veldiniai ir tuo klaidina mokslininkus. Gaila, kad netikéta mirtis sutrukdé parengti 8 labai. reikalingg veikala. Daug A.Salys nuveiké tirdamas tikrinius ZodiZius. ReikSmingos jo studijos apie senuosius lietuviy asmenvardaius (pvz.,Jogdila, Kestitis, Mdrgiris, Mindaugas, Zygimantas...), daugeli kriktavardziy (Jackus, Jadvyga, Jékimas, Jokibas, Juézapas, Jurgis, Jisias, Kasparas, Kazimieras, Klémensas, Kristij6nas, Kristupas, Laurjnas, Marija, Ond...), pavardes (Donelditis, Ivinskis, Juska...) ir vietovardzius (Karaliduéius, Katinas, Keddiniat, Klaipéda, Kretinga, Marijémpolé, Maskva, Vilnius, Némunas...), paskelbtos enciklopedijose ir kituose leidiniuose. Ypaé daug Salys prisidéjo prie Lietuvos vardyno atlietuvinimo. I[8laisvinus Vilniaus krasta, vadovavo autentisky lietuvisky formy vietovardZiams ir pavardéms nustatymul, redagavo atitinkamus Zodynus, kurie jau buvo pradéti spausdinti, tik sutrukdé karas ir okupacijos. Daug pastangy déjo Klaipedos kraéto ir Rytpriisiy senajam lietuviskam vardynui i8saugoti, prastai dokumentuotiems viety vardams rekonstruoti. Ta darba visur dirbo atsakingai ir saZiningai, niekur dirbtinai slavisky ar vokisky vardy nekeité lietuviskais (deja, véliau jie buvo rusy ir lenky beatodairigkai pakeisti Rytpriisiuose). 1956 m. Salys sudaré vardyng prie Juozo Andriaus paruosto ir JAV igleisto Lietuvos zemelapio. Toponimikos istorinis tyrimas naturaliai vedé prie senyjy balty genéiy praeities studijy, pradéty K.Bigos. Siais klausimais Salys rage Hetuviy ir ugsienio enciklopedijose, juos lieté daugelyje savo straipsniy. -Bendrinés kalbos praktiniais reikalais Salys susidoméjo dar mokydamasis Tel8iy gimnazijoje, kaip véliau pats sakési, paakintas savo lietuviy kalbos mokytojo Mato Untulio. Doméjimasi didino studijos universitete, kur klause J.Jablonskio paskaity. Véliau pats gyvenimas ji itrauké i bendrinés kalbos puoseléjimo darba. Kaip specialistui teko dalyvauti ivairiose komisijose, lietuviy kalbos draugijos veikloje, ”Gimtosios kalbos” redakcijos darbe. Bendrinés kalbos ugdymo klausimais paragé daugybe straipsniy. Prisidéjo ir prie kity vykdomy darby: sukirtiavo "Vargo mokyklos” I—II dalis, buvo vienas is "Kalbos pataréjo” (1939 m.) redaktoriy ir kt. Salys atsidéjes,stebéjo bendrinés kalbos raidg. Greit reaguodavo j praktikoje pasirodgiusius taisytinus dalykus. Daug padaré, kad nevykusiai nukalti zodziai buty pakeisti taisyklingesniais. Turéjo gyva kalbos jausma ir sugebéjo kurti gery naujadary, sudaryti juos pagal liaudies kalbos modelj. Daugumas jo pasitlyty naujy Zodziy prigijo, ir Siandien nelengva juos atskirti nuo senyjy veldiniy. Tai tokie Zodiiai, kaip pébidis, pdzitris, rankinikas, senatis, staigmena ‘siurprizas’ (jtrauktas { Fraenkelio Zodyna!), Sviesématlis, tarmetyra, targa, tolimatisir kt. Ypaé praturtino ivairiy sritiy terminologijg. Tam reikalui pritaikydavo ir liaudinius ZodZius, pvz., gridaias ‘griidinamasis skiedinys’, ntiospaudas ‘nuspaudziamasis presas’, slogtitis ‘ko3maras’ ir kt. Jam priskiria10 mi kalbotyros terminai: balsynas ‘vokalizmas’, priebalsynas ‘konsonantizmas’, garsy pérkaita ‘vok. Lautverschiebung’, igarsis ‘Anglitt’, iggarsis ‘Abglitt’, jungme ‘ang. liaison, galinio priebalsio susijungimas su po jo ecinanéio Z0-_ dzio pradiniu balsiu’, perilgt garsat ‘ilgesni uz ilguosius’, pertrumpt garsat ‘trumpesni uZ trumpuosius’, pilndgarsis ‘rus. nomHormacne’, prataras ‘vok. Einsatz’ ir kt. Turtingas ir didZiai vertingas A.Salio mokslinis bei kalbos praktikos palikimas. [vairiuose Lietuvos ir uZsienio leidiniuose isblaskyti ir sunkiai prieinami jo straipsniai Zmonos S.Salienés ir Lietuviy kataliky moksly akademijos ripestiu bei léSomis buvo idleisti Romoje keturiais dideliais ”Rasty” tomais, kuriuos spaudai parengé Petras Jonikas. Pirmajame tome (1979 m.) sudéti raStai jvairiais bendrinés kalbos klausimais, antrasis tomas (1983) skirtas vardynui, treéiasis (1985) — ivairiems kitokiems straipsniams, ketvirtasis (1992) — dialektologijai. Tuo padaryta didelé paslauga lituanistikos mokslui ir apskritai kalbotyrai. CONTRIBUTIONS OF ANTANAS SALYS TO LITHUANIAN LINGUISTICS Summary One of the most outstanding Lithuanian linguists of the period between World Wars I and II is Antanas Salys, who made a substantial contribution to Lithuanian dialectology. His monograph ”The Lithuanian dialects” pcan kalbos tarmés) remains one of the most exhaustive and brilliant studies of the Lithuanian dialects. He is the author of the first map of the dialects. A.Salys also countribut to historical dialectology, especially by his studies of the Zemaitiai (Samogitian) extralinguistic situation in the 13—16th centuries. His works of dialectology are concerned with both historical grammar and phonology. The scholar may be rightly considered the father of modern phonology in Lithuania.’ The other spheres in which A.Salys excelled were lexicology and lexicography. Together with A.Senn, he compiled the 3rd and 4th volumes of a major dictionary *Dictionary of written Lithuanian” (Worterbuch der litauischen Schriftsprache), where he admitted words and phrases of the so-called country Lithuanian, especially the vocabulary of the Zemaiéiai dialect, and systematized Lithuanian accentuation. Unfortunately, he had no time left to compile a historical dictionary of the Lithuanian language — a dictionary he had promised to write. In this dictionary A.Salys had intended to interpret the neologisn:s of the end of the 19th and the beginning of the 20th centuries. Many such neologisms were often confused with old Lithuanian words and were even included in etymological dictionaries. A.Salys is also known for his studies in onomastics as well as for his investigations of the old Baltic tribes and their language. His attempts to standardize and improve Standard Lithuanian deserve special mention. He is the author of many neologisms which later became part of Standard Lithuanian. With the publication of the four volumes of his works 1979— 1992, linguists now have access to the scholar’s scientific and practical works which present great value and interest to modern linguistics. ll