LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXV
(1995)
LIETUVIY
LEKSIKOLOGIJOS
TYRINEJIMAI
Klemen ina
VOSYLYTE
STILISTINIS
ZODZIU
APIBUDINIMAS
»LIETUVIU
KALBOS
ZODYNE”
81.
Leksikos
s ilis ine
klasi ikacija
Zodynuose
pap as ai
odo
am
ik os
s ilis ines
paZymos.
S ilis iné
pazyma
apib éZia
zodZio
a jo
eikSmés
s ilis-
ine
kokybe.
Taciau
ne
isada
Siomis
p iemonémis
galima
iksliai
pe eik i
s ilis iny
ZodZio
modaluma.
Tai
isy
zodyny
p oblema.
Su
Sia
p oblema
susi-
du ia
i
LKZ
suda y ojai
bei
edak o iai.
Kad
s ilis iskai
kono uo os
leksikos
ski s ymo
pama as
LKZ
labai
j ai uoja,
kad
s ilis iskai
apibidinami
ik
ku-
ie
ne
ku ie
ZodZiai
i
kad
zodynininky
a ojamos
s ilis inés
pazymos
labai
pabi os,
nenuoseklios,
y a
nu odes
J.Pikéilingis
(1975:10—11).
Sio
s aipsnio
ikslas —
apZ elg i
s ilis iniy
paZymy
sis ema
LKZ,
iskel i
jos
ikumus
i
pazymy
a ojimo
nenuoseklumus.
Leksikos
s ilis inés
klasi ikacijos
klausimais
né a
isi8kai
ieningos
nuomo-
nés
nei
ling is inés
s ilis ikos
eo iniuose,
nei
leksikog a iniuose
da buose.
Siy
nesu a imy
p ieZas is
y a
ap a usi
E.Pe is¢e a
knygoje,
ski oje
usy
kalbos
zodziy
s ilis inei
analizei
(Tle pumyepa
1984:3—14).
Pagiais
bend aisiais
lek-
sikos
s ilis inés
klasi ikacijos
klausimais
esminiy
nesu a imy
pap as ai
nes i.
Sio
s aipsnio
au o é
daugiausia
emiasi
lie u iy
s ilis o
J.Pikéilingio
s ilis ine
zodyno
di e enciacija
(Pikéilingis
1975:83—22).
Kad
ieni
ZodZiai
y a
s ilis is-
kai
neu alis,
o
ki i
—
s ilis iskai
kononuo i
(Zymé i),
p ipazis a
isi
s ilis ai.
S ilis iskai
neu alis
y a
ie
ZodZiai,
ku ie
ne u i
nei
Snekamajai,
nei
knyginei
kalbai
budingy
emociniy,
aizdiniy
a
ki okiy
s ilis iniy
a spal iy.
S ilis is-
kai
kono uo a
leksika
daik us,
eiskinius
a
ypa ybes
ne
ik
i a dija,
be
i
cha ak e izuoja,
eikia
papildomos
s ilis inés
in o macijos.
S ilis iSkai
kono-
uo as
zodis
adinamas
kono a u
i
suda o
opozicija
deno an ui,
.y.
zodziui,
ne u inéiam
jokio
s ilis inio
a spal io.
Zodzio
s ilis ine
kono acija
suda o
unkcine
i
emociné
bei
eksp esiné
kono acijos.
A siz elgian
{|
zodzio
a o-
jimo
s e a
bei
unkciona imo
salygas,
zodynuose
pap as ai
Zymimi
ZodZiai,
u in ys
Snekamosios
kalbos
a spal i,
i
zodziai,
u in ys
knyginj
a spal i.
§2.
Pi miausia
apz elkime,
kaip
LKZ
pa eikiami
zodziai,
kono uo i
sne-
kamosios
kalbos
a z ilgiu.
Pazyma
snek.
LKZ
ins ukcijoje
aiskinama
aip:
*snekamosios
kalbos
Zodis,
jo
eikSmé,
posakis,
u in is
ysky
lais os,
ne a -
zomos,
ka ais
pajuokiamos,
siu ks okos
kalbos
a spal i”
(LKZ
ins ukcija
1980:35). Visy
pi ma
neaigku,
a
Snekamosios
kalbos
ZodZiais
laikomi
liau-
dies
( a miy),
a
bend inés
Snekamosios
kalbos
zodziai,
a
ieni
i
ki i.
Be
o,
negin¢y inas
eiginys,
kad
Snekamosios
kalbos
zodziams
labiau
negu
knyginei
180
leksikai
budingas
eksp esy umas,
emocingumas,
aiskumas
bei
e inamasis
elemen as,
odosi,
ne a
pakankamas
k i e ijus
snekamajam
s iliui
apib éz i.
Eksp esy umas,
emocingumas,
pajuokiamas
a
Siu kS okas
a spal is
—
Zo-
dziy
emocines
bei
eksp esines kono acijos
s e a.
LKZ
ins ukcijoje
pazymai
snek.
ilius uo i
pa eikiami
okie
pa yzdZiai:
w e s abambis,
-
é,
bebekas
i
knabé
2-oji
eikime
nosis’.
Deja,
pa iame
Zodyne
Si
pazyma
p idé a
ik
p ie
ZodZio
knabe
2-osios
eiksmes,
iS e s abambis,
-é
i
bebekas
pa eik i
be
jokiy
s ilis iniy
pazymy.
Tame
paciame
ins ukcijos
pa ag a e
y a
pas aba,
ku i
isiskai
p ieS a auja
am,
kas
pasaky a
ins ukcijoje
aukS iau
i
Gia
jau
ci uo a.
S ai
a
pas aba:
”Kadangi
didziaja
Zodyno
dalj
suda o
liaudies
gne-
kamosios
kalbos
ZodZiai,
jy
eikSmés,
posakiai,
ku iy
daznas
u i
am
ik o
lais umo
a spal j
li e a ii inés
kalbos
no my
a z ilgiu,
ad
neno in
Zodyno
pe k au i
pazymomis
&nek.,
aja
pazyma
zymimi
ik
li e a u inés
Snekamo-
sios
kalbos
s iliui
bidingi
Zodziai”
(LKZ
ins ukcija
1980:35).
Taigi
Gia
jau
ski iami
liaudies
Snekamosios
i
bend inés
Snekamosios
kalbos
zodziai.
Nuo-
s a a,
kad
paZyma
gnek.
Zyme ini
ik
bend inés
Snekamosios
kalbos
s iliui
budingi
ZodzZiai,
ik y
ik
bend inés
kalbos
zodynui.
Kaip
pazyma
Snek.
ea-
lizuojama
paziame
LKZ,
galima
susida y i
aizda
i8
pa eik y
pa yzdziy.
Ja
zymimi,
p z.,
Sie
Zodziai:
aban uo i,
a si aban uo i,
js aban uo i,
nusi aban-
uo i,
uzsi aban uo i,
abanuo is,
jsi abanuo i,
abazdin i,
abazduo is,
pa -
s abazduo i,
susi abazduo i,
abzdin is,
abiza,
be
jos
né a
p ie
y
paciy
a
panasiy
eikSmiy
bei
a ojimo
s e os
zodziy:
isi aban in i,
abé i,
a-
bin i,
abuo is,
a si abuzdin i.
Snekamaisiais
ZodZiais
laikomi:
ai a,
a e i,
a oné,
ai o i,
ai unas,
-é,
1
ai uo i,
o
analogiskos
a ojimo
s e os
ZodzZiai,
kaip
2
ai okas,
-é,
2
ai uo i,
a okas,
a é i,
a in i,
a uo i,
jais
nelaikomi.
P ie eiksmis
epeékomis
bei
eiksmazodziai
epeéko i,
epeckuo i,
i i in i
u i
pazymas
Snek.,
eiksmazodziy
éplio i,
épliné i
8ia
pazyma
u i
ik
3-iosios
eiksmes,
eiksmazodzZiai
obline i,
oblin i,
oblo i
bei
p ie eiksmis
oblomis
ne u i
jokios
s ilis ines
pazymos,
o
ioglin i,
ioglio i,
oglin i,
ogliné i
zymi-
mi
ik
pazyma
menk.,
aigi
s ilis iskai
apibudinami
jau
isai
ki u
a z ilgiu.
Zodiiai
yzin is,
izi au i,
izius,
izu is
Zymimi
Snek.,
o
yzmené,
1
i
2
yzuo i
—
be
pazymos. Veiksmazodiiai
um2 i,
un in i,
un y i
LKZ
pa eikiami
su
pazyma
Snek.,
o
panasiy
eikSmiy
i
a osenos
eiksmazodis
uob i
bei
daik-
a a dis
un ulis
—
be
s ilis iniy
pazymy.
Snekamaisiais
zodZiais
laikomi
i
Sie
eiksmazodZiai
a jy
eikSmés:
iuopS iné is,
iu é i,
iu in i,
iu o i,
shiukine i,
sliukin i
(sliukso i
—
be
pazymos
&nek.),
smu gso i,
2
smu g i
( a
pa ia
eikSme
smu s i
—
be
s ilis inés
paZymos),
snapiné i,
sna pso i,
snop-
so i,
sominé i,
1
somin i
(2
somin i,
som i
—
be
pazymos),
s ené i
3-ioji,
4-o)i
i
5-oji
eikSmes,
s ybin i,
s yb in i,
s implio i,
s ingéio i,
1
s y in i,
s iugin i,
s iuliné i,
s iulin i,
s ygno i,
Saman iné i,
Sama y i,
Sama uo i,
Sana y i,
2
Sapuo i,
1
Sa puo i
(Sapen i,
Sapé i
—
be
snek.),
SlamSno i,
Slam5 i
4-oji
i
5-oji
eiksmés
(kodél
ki os
ne
Snek.?),
Slapakiuo i,
Sle kiné i
(Slepsé i,
Slepsiné i
—
be
snek.),
Sle kuo i,
Sle pin i,
Sle po i,
Sle p i,
Sle in i,
Sle o i,
Sle éd iné i,
Sle éd uo i,
Sle end o i
(Sliomin i
—
ik
su
pazyma
menk.),
aip
pa
daik a-
a dziai:
1
SepSelis
7-oji
eikSmé
(kodél
ki os
be
snek.?),
1
Saka as,
Saka na,
181
Saka nudelis,
-é,
Sle kius
(Sle nius
—
be
Snek.,
o
Sle a
—
ik
niek.),
Sle kos,
Sle okas,
Sle end a.
A
Gia
bend ines
Sauleaiag iae
kalbos
ZodZiai?
Sal iniai
i
ie os
pazyma
odo,
kad
pap as ai
ai
liaudies
Snekamosios
kalbos
( a miy)
zodziai.
Palyginkime
Zodzius,
ku ie
LKZ
pa eik i_
be
jokiy
s ilis iniy
pazymu:
sniauk o i,
snus iné i,
spogéio i,
s yguo i,
s aba in i,
s i no i,
s ipuliuo i,
s iubuliuo i,
s ulpuéiuo i,
s upuliuo i,
s u siné i,
suiny is,
susikui élis,
-e,
susikumpélis,
-é,
susilaizélis,
-é,
susine zélis,
-é€,
susisukélis,
-é,
susi upelis,
-é,
su ius,
-é,
suélibélis,
-é,
s aimeé i,
Salameikis,
Sala aika,
Sapnagis
1-oji,
2-
oji
i
3-ioji
eikSmés,
Sa agonas,
semekliné i,
Semeklis,
Semelio i,
Semelio is,
Seme io i,
Semin inéli,
Semsio i,
Sinky i,
skabalda,
Skaba da,
Ske in i,
skiob-
in i,
Slai iné i,
slams au i,
slams okas,
-é,
Slapad aila,
Slei akojis,
-é,
slei io z,
Slei o i,
Slei ys,
-é,
Sleke uo i,
Slepen i,
Slepse i,
Slio i,
Sli iniuo i,
Sly in z,
Sliud ine i,
sliukS in i
i
pan.
Funkcinés
kono acijos
pozi iu
Sie
zodziai,
o-
dosi,
nesiski ia
nuo
pazyme yjy
snek.
I
ieni,
i
ki i
u i
ysky
emocinj
bei
eksp esinj
a
aizdinj
a spal ius
(deja,
daznai
LKZ
nepazymé us).
Daugumas
jy
is
dél o
a ojami
snekamojoje
liaudies
kalboje,
o
ne
bend inéje
nekamo-
joje
kalboje.
Taigi
pe Sasi
i ada,
kad
LKZ
Zodaiy
a
jy
eikimiy
zyméjimas
pazyma
nek.
y a
labai
subjek y us
i
nenuoseklus,
ad
ko eguo inas
i
in-
s ukcijoje,
i
p ak iniame
zodyno
da be.
Be
pazymos
&nek.,
LKZ
da
a ojamos
pazymos
dial.,
dz.,
.,
su .
i
z.
Jos
ins ukcijoje
eikiamos
a o i
ne egulia ioms
one
uneias,
mac olosinems
a -
minéms
o moms,
aip
pa
am
ik oms
a minéms
eikSméms
zyme i
(LKZ
ins ukcija
1980:29—
30),
ki aip
sakan ,
one iniams,
da ybiniams
i
seman i-
niams
dialek izmams
Zymé i.
Ta miniai
ZodZiai,
kaip
nu odoma
ins ukcijoje,
Siomis
paZymomis
nezymimi,
o
ku ioje
a méje
jie
a ojami,
pa odo
jy
a -
ojimo
Sal iniai
a
ie os
paZyma.
Ins ukcijoje
pa eik a
i
kele as
minée y
pazymy
a ojimo
pa yzdziy:
kap
(dial.),
gyd us,
-i(z.),
ganinkla
(z.),
an jo e
(z.),
p igau i
3-ioji
eiksmé
(dial.).
LKZ
zodziai
gyd us,
-i
i
ganinkla
is
del o
Zymimi
dial.,
o
ne
2.
Ge okai
pa a éius
LKZ,
galima
as i
i
da
iena
ki a
zodi,
zymima
pazymomis
dial., dz.,
.,
su .
a
2.
P z.,
pazyma
dial.
y a
p ie
zodziy:
klébys,
lizas,
p ie
eiksmazZodzio
és i
2-osios
eik8més,
be
jy
kaZzko-
dél
né a
p ie
zodziy
skins as,
Sal enis,
Sasélis,
Seeli,
Siulma,
su us as,
-a,
suzalias,
-ia
i
daug
ki y
da ybiniy,
one iniy
i
seman iniy
dialek izmy.
Be
o,
Sios
paZymos
aiky inos
ne
kilminei
zodZiy
cha ak e is ikai,
o
unkciniam
s iliui
zymé i.
Dialek izmy,
pa eikiamy
bend inés
kalbos
zodynuose,
pazyma
dial.
(a
konk eéios
a més
pazyma)
galima
bu y
laiky i
i
kilmine.
|
pazyma
anek.
i
dial., dz.,
.,
su .,
2.
eik y
Zi i e i
kaip
{
kono acijos
cen o
i
pe i-
e ijos
(a ba
giminés
i
iigies)
san yki.
Taigi
e miny,
eiskiamy
paZymomis
nek.
i
dial.,
apib ézimai
ikslin ini,
nes
okie
ins ukcijos
nenuoseklumai
a sispindi
p ak iniame
LKZ
da be.
LKZ
a ojama
i
daugiau
snekamajj
kalbos
s iliy
Zymin@iy
pazymy:
ik.
(be
ins ukcijoje
pa eik y
su
Sia
paZyma
ga énas
i
2
kanapinis
3-iosios
eiks-
més,
ja
Zymimi
ZodiZiai
ai ojélis,
su edeélis
i
k .),
odan i,
kad
zodis
a
jo
eiksme
a ojamas
ik
au osakoje,
aip
pa
pazymos,
konk e¢iai
odandios,
182
kokiame
au osakos
zan e
a ojamas
Zodis
a
jo
eikimé,
p z.,
d.
(ja
Zymima,
p z.,
ul upis,
spu guolélis,
spu guonélis),
ms.
(ja
Zymimi
misliy
Zodiiai,
p z.,
ange
2-oji
eiksme,
Sako ynas,
Sal abezda,
sa angé,
Sa ankai é,
Sasé),
ps.
i
k .
Siy
pazymy
a ojimas
LKZ,
odosi,
daug
p iekais y
ne u é y
sulauk i.
Vis
del o
nenuoseklumo
i
Gia
pasi aiko.
Sakysim,
daik a a dZiai
spu guolélis
i
spu guonelis
u i
pazyma
d.,
0
ai uolélis,
ai uonélis,
ai u élis,
supuze,
supuonelis,
-é€
pa eikiami
be
jokios
pazymos.
Snekamosios
kono acijos
pe i e ija
laiky ini
i
aiky
kalbos
zodziai,
LKZ
zymimi
pazyma
k.
Ins ukcijoje
si
paZyma
kazkodél
duodama
p ie
pazymy,
odan¢iy
emocinj
bei
eksp esinj
Zodiio,
jo
eikimés
a
posakio
a spal i
(LKZ
ins ukcija
1980:
38).
§3.
Knyginj
a spal j u in ys
zodziai
LKZ
zymimi
pazyma
kng.
Si
pazy-
ma
LKZ
ins ukcijoje
aigkinama
aip:
"knyginis
Zodis,
jo
eik’mé
a
po-
sakis,
placiau
nejsigaléjes
kalboje,
daznai
sa o
da yba
a
eikSme
s e imas
jai”
(LKZ
ins ukcija
1980:
35).
LKZ
i ade
i gi
sakoma
panagiai:
”kny-
ginis,
kal inis
zodis,
jo
eiksmé,
posakis,
placiau
neisigaléjes,
u in is
ki y
a i ikmeny
li e a u inéje
kalboje”
(LKZ
I,
XIII).
Remian is
Siais
aiskinimais,
zodziai
as inycia,
yké
’ als ybé,
ka alys é’,
ykys,
-é
*ka alius,
aldo as’,
saupazin é,
saupazin is,
slyg inas
i
slykunas
’slibinas’,
Salaujis,
-é
’s e imsa-
lis’,
Si dgilingas,
-a,
si dgilus,
-i
i
pan.,
odosi,
Zymé ini
pazyma
kng.,
nes
isi
y a
knyginiai,
plagiau
neisigaléje
i
u i
a i ikmeny
bend inéje
kalboje.
LKZ
as i
zodi,
zymima
kng.,
né a
leng a,
nes
jy
isame
ome
es i
ik
ie-
nas
ki as.
Siaip
jau
ling is inés
s ilis ikos
da buose
knygine
leksika
jp as a
laiky i
o icialiuosius
ZodZius,
kancelia izmus,
specialius
Zodzius
bei
e minus,
pap as ai
a ojamus
o icialiuose
aS uose,
publicis ikoje,
laik as¢iy
in o ma-
cijose,
specialioje
mokslo,
meno,
echnikos
a
pan.
li e a i oje,
.y.
zodZius,
ku ie
sa o
kilme
i
a ojimo
s e a
y a
knyginiai.
.
Pazymos
kng.
i
ag .,
ana .,
as .,
biol.,
bo .,
chem.
i
pan.
i
Siuo
a -
eju
san ykiauja
kaip
kono acijos
cen as
i
pe i e ija.
LKZ
ins ukcijoje
{
3,
san yki
nea siz elg a,
nes
pazyma
kng.
y a
pa eik a
p ie
pazymy,
odan-
aiy
Zodzio
p iklausyma
am
ik am
s ilis iniam
kalbos
leksikos
sluoksniui,
o
mokslo
e miny
pazymos
—
ki ame
pa ag a e,
a ski ai.
Ma y ,
e minai
nelaikomi
knygine
leksika.
Siaip
jau,
nepaisan
ins ukcijos
nenuoseklumo,
mokslo
e miny
pazymos
y a
a ojamos
palygin i
nuosekliai
i
sis emingai.
84.
S ilis inis
zodziy
apibiidinimas
zodynuose
u e y
p iklausy i
nuo
konk-
e aus
Zodyno
ipo
bei
keliamy
uZda iniy.
Sakysime,
I.Smelio a
mano,
kad
li e a u inés
kalbos
aiskinamajame
Zodyne
ne eikia
zymé i
knyginés
leksikos,
nes
ji
y a
neu ali
knyginiy
s iliy
kon eks e,
agiau
bu inos
pazymos
Snekamo-
Jo
sluoksnio
Zodziams,
ku ie
knyginiame
s iliuje
i
g ozinéje
li e a i oje
pa-
p as ai
a ojami
kaip
s ilis inés
p iemonés
(IImMenesa
1974:182—186).
LKZ
apima,
isuose
unkciniuose
kalbos
s iliuose
a ojamus
Zodjius,
.y.
zodzius,
su ink us
i
a miy,
i8
g ozinés,
mokslinés,
poli inés
i
k .
li e a u os
ku i-
niy,
i8
pe iodinés
spaudos,
i§
au osakos
inkiniy,
i8
isy
Zymesniy
lie u iy
kalbos
Zodyny
i
s a besniyjy
senyjy
as y.
Kadangi
Snekamosios
kalbos
i
knyginés
leksikos
LKZ
y a
daugiausia
i ,
kaip
sakoma
ins ukcijoje
bei
j ade,
183
neno ima
pe k au i
Zodyno
pazymomis,
a
ne e é y
Snekamosios
i
knyginés
kono acijos
cen o
pazymy
&nek.
i
kng.
a sisaky i,
o
Zymé i
ik
jy
pe i e ijos
zodiius,
ku iy
s ilis inis
pobudis
maZiausiai
kelia
abejoniy
i
neaiskumy.
§5.
Emocinei
i
eksp esinei
kono acijai
nu ody i
LKZ
su umpinimy
sa-
ase
i
ins ukcijoje
eikiamos
okios
pazymos:
eu .,
am.,
i on.,
juok.,
keik.,
malon.,
menk.,
niek.,
ig.
(kad
ins ukcijoje
a p
Siy
paZymy
j agy a
i
pa-
zyma
k.,
jau
minéjome).
Pa a éius
LKZ,
isy
pi ma
k in a
j
akis
ai,
kad
s ilis iskai
kono uo i
zodziai
pap as ai
apibudinami
ienu
ku iuo
—
ik
unk-
cinés
a ba
ik
emocines
bei
eksp esinés
—
kono acijos
a zZ ilgiu,
no s
gana
daznai
iename
zodyje
ke asi
d ejopa
kono acija.
Jau
miné a,
kad
emoci-
niai
bei
eksp esiniai
a spal iai
budingesni
Snekamojo
s iliaus
ZodZiams.
Tad
zodis
gale y
u é i
pazyma
i
&nek.,
i
menk.,
niek.
a
k .
LKZ
pap as-
ai
zymima
ik
zodj
esan
Snekamaji
a ba
ik
jj
esan
menkinamaji,
nieki-
namaji,
ulga y
a
pan.
K in a
j
akis
i
ai,
kad
labai
panasiy
a
isis-
kai
ienody
emociniy
bei
eksp esiniy
a spal iy
Zodziai
ienu
u i
pazZyma
menk.,
ki u
niek.,
o
gana
daznai
—
be
jokios
paZymos,
p z.:
uksna
Zy-
mima
menk.,
o
uka a,
ukena,
ukna,
uksla
4-oji
eikimé
—
be
s ilis inés
pazymos;
uksmyZ o i
Zymima
niek.,
o
ukSmyzZé,
ukspuze
—
be
pazymos;
upecka
2-oji
eikime,
upké
2-oji
eikSmé
—
niek.,
0
upiizé
2-oji
eik8Smé
(apie
Zmogu)
—
be
pazymos;
Sasius,
-€
u i
pazyma
menk.,
gasna
—
be
jokios
s ilis inés
paZymos,
o
Sasnys
1-oji
eik8mé
Zymima
menk.,
3-ioji
eikSmée
—
niek.;
Sa akojis,
-é€,
Sa amazgis,
-€
zymimi
menk.,
0
Sa ausis
—
be
pazy-
mos;
Sa alka
zymimas
pazyma
menk.,
0
Sa ed aila
—
s ilis iskai
nej e in a;
subu belis,
-é,
subu elis,
-é€,
suciu élis,
-é,
su ukélis,
-€,
sus umkelnis,
-é,
susu élis,
-é
Zymimi
menk.,
susid ébélis,
-é
—
niek.,
o
sud éb u as,
sud ibélis,
-é,
sud iskélis,
-é€,
sudubélis,
-€,
sudZiu ie is,
-é,
sugniuzelis,
-é,
sug ubnagis,
-€,
sug ubelis,
-é,
sug é ukslis,
-é,
sui élis,
-é,
sukepélis,
-é,
sukliokpil is,
-é,
suk ioselis,
-é€,
su ugélis,
-é€,
susk e élis,
-é,
susuk anosis,
-€
—
be
jokiy
s i-
lis iniy
pazymy;
Sunad oka au i,
Sunad oka is,
Sunagalys,
-é
i
Sungalis,
-é,
1
Sunakis,
-é,
Sunalakis,
-é,
Sunapen is,
-é,
Sunbalis,
Sunbe nis,
Sunb ank is,
Sunb olis,
Sunbu niau i,
1
Sunbu nis,
-é
2-oji
i
3-ioji
eikimés,
Sundak a is,
-é€,
Sund a is,
Suneika,
suniamalké,
sunmiléiau i,
Sunmokslis,
Sunpalaikis
1-
oji
eikSme
Zymimi
menk.,
Sunaga ys,
-é,
2
Sunakaklis,
-é€,
Sunaponis
i
Sunpo-
nis,
1
Sunbiza,
3
Sungal is,
-é
2-oji
eikSmé,
Sunmeis is,
Sunmu za,
Sunpalaikis
2-oji
eikSme,
Sunpau is,
-€,
Sunp isis,
-é,
Sun ajys,
-é,
Sunskumpis,
-é,
Sun-
snukis,
-€
2-oji
eikSmeé,
Sunspa nis,
-é,
Sunaipa,
Sunuodegiau i,
sunuode-
giau ojas,
-a,
Sunuodegis,
-é
2-oji
i
3-ioji
eikimés
Zymimi
paZyma
niek.,
o
2
Sunakis,
-é,
Sunbajo is,
-é€,
Sunba zdé,
3
Sungal is,
-é
3-ioji
eikSmé,
Suniadan-
is,
-é€,
Sun aslék is,
-é,
Sunmiléiai,
Sunp anasis,
-é,
Sunsnukiuo i
pa eikiami
kaip
s ilis iskai
neu al s
zodziai,
.y.
be
jokiy
s ilis iniy
pazymq.
—
IS
Gia
pa eik y
pa yzdziy
ma y i,
kad
u in ys
menkinamajj
a
niekinama-
ji
a spal i
ZodZiai
a
jy
eiksmés
LKZ
s ilis iskai
apibudinami
nenuosekliai,
o
pazymos
menk.
i
niek.
a ojamos
be
aiskesniy
k i e ijy.
Kad
bui y
iS eng a
painia os
i
nenuoseklumy,
ma y ,
e é y
Siuos
ZodZius
i
jy
eikSmes
zyme i
ik
iena
menk.
pazyma,
0
pazymos
niek.
i8 is
a sisaky i.
184

LKZ
ins ukcijoje
pa eik i
s ilis iniy
paZymy
i on.
i
juok.
aiskinimai
be-
eik
nesiski ia,
no s
nusaky i
i
ki ais
Zodziais.
Pazyma
i on.
aiskinama
aip:
*j oniskas,
u js
i onijos,
pasiepimo
a spal i
Zodis,
jo
eikSmé,
posakis”
(LKZ
ins ukcija
1980:
37),
o
pazyma
juok.
—
*juokiamas,
pajuokiamai
sakomas
zodis,
jo
eikSmé
a
posakis”
(LKZ
ins ukcija
1980:38).
LKZ
su umpinimy
sa ase
pazyma
juok.
aiskinama
i gi
panaSiai:
*juokiamasis,
juokiamai”
sa-
komas
Zodis,
jo
eikSmé
a
posakis.
Taigi
abiem
pazymomis
si loma
zymé i
pajuokiama,
pasiepiama
a spal j
u inéius
zodzius,
jy
eikimes
a
posakius.
Be
o,
LKZ
i
”Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyne”
(1993)
eikiamas
ik ai
eiksmazodis
juok is,
.y.
be
p iesdélio
gio
eiksmazodzio
eikiama
ik
san-
g aziné
o ma.
Taigi
paZyma
juok.
aigkin i
Zodiiais
»juokimas(is),
juokiamai”
nede é y.
PaZymos
juok.
aigkinimas,
odosi,
bii y
ikslesnis
i
aiskesnis,
p z.,
oks:
juokais,
juokaujan
sakomas
Zodis,
jo
eik&mé
a
posakis.
Familia ius
a
amilia iai
a ojamus
zodiius,
jo
eiksmes
a
posakius
LKZ
su umpinimy
sa age
i
LKZ
ins ukcijoje
(1980:
37)
si loma
zyme i
pazyma
am.
Vis
dél o
okia
pazyma
su as i
LKZ
né a
leng a.
Taigi
eiké y
a ba
Sios
pazymos
a sisaky i,
a ba
jsi edus
ja
a o i.
Sia
pazyma
gale y
bi i
zymimi,
p z.,
kad
i
okios
zodziy
eiksmés
a
jy
a spal iai:
mama
”Zmona,
pa i
( aip
y as
adina
Zmona,
u inéia
aiky)”,
é as
"mo e s
su uok inis,
y as”
i
pan.
Emocinei
bei
eksp esinei
kono acijai
p iski ina
i
aizdiné
leksika,
ku-
iai
zymé i
LKZ
né a
specialios
pazymos,
p z.,
slypéio i,
s ypiné i,
s ypin i,
s ypline i,
s yplin i
(1
s y in i
—
u i
pazyma
&nek.).
Tokiy
zodziy
aizdiné
in o macija,
aizdiniai
a spal iai
nusakomi
analogiskos
s ilis inés
kono acijos
sinonimu
a ba
a i inkamu
ap asomuoju
aigkinimu.
Vaizdinés
leksikos
pa-
yzdziais
da
galé y
bi i,
p z.,
eiksmazodjiai
Slepen i,
Slepsé i,
Sli iniuo i,
Sly in i,
aip
pa
is ik ukiniai
eiksmazodiiai
i
k .
Specialia
s ilis ine
pazy-
ma
nezymimi
aip
pa
is ik ukai
i
jaus ukai,
ku ie
a lieka
ien
ik ai
emocine
bei
eksp esine
unkcija.
LITERATURA
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3—
15,
Vilnius,
1956—1991;
II
leid.
1—2,
1968—1969.
LKZ
ins ukcija
—
Lie u iy
kalbos
Zodyno
ins ukcya,
Vilnius:
Lie u os
TSR
MA
Cen inés
biblio ekos
o ap in as,
1980.
Pikéilingis
J.
1975:
Lie u iy
kalbos
s ilis ika
2,
Vilnius:
Mokslas.
Tle pumesa
E.&.
1984:
Cmuaucmuuecnu
Oxpamennasz
AeKcuKa
pyccKozo
asoixa,
Mocxsa:
Hayxa.
Ulmenesa
WU.H.
1974:
Upunuuns
c unuc uuecko
X&PAKTeEPHCTHKH
CNOBA
B
o6uem
c opape
nuTepaTypHo o
a3BIKA
(Ha
pycckom
Ma epuane).
—
Be-
€COM3NHAA
NHaYUNAT
nongepenuu
no
ME
OPEMUNECKUM
eonpocam
FAZLKO
32-
uanua
(11-16
nos6pa
1974
2).
Tesuc
doxaados
CEXYUONNELE
2acedanull,
Mocxsa,
182—186.
STILISTISCHE
KENNZEICHNUNG
DES
WORTSCHATZES
IM
”»WORTERBUCH
DER
LITAUISCHEN
SPRACHE”
Zusammen assung
Im
Au sa z
wi d
das
Sys em
de
Angaben
zum
S il
im
”
Wo e buch
de
li auis-
chen
Sp ache”
un e such .
Abgesonde
wi d
die
Kennzeichnung
des
Wo scha zes
185
om
S andpunk
de
unk ionellen
s ilis ischen
und
exp essi en
emo ionellen
Kon-
no a ion
aus
be ach e .
:
Manche
unk ionellen
Angaben
zum
S il
(z.
B.
snek.
”umgangssp achlich”)
und
die
Angaben
zu
Kennzeichnung
des
Wo scha zes
mi
eine
emo ionellen
Fa bung
(z.
B.
menk.
”abwe end”
und
niek.
” e ach lich”
we den
im
”Wo e buch
de
li auischen
Sp ache”
seh
subjek i
und
inkonsequen
e wende .
186