J. Pabrėžos botanikos terminų žodynas „Sryje Balsenyyny“ (1843)

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXV (1995) LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJOS TYRINĖJIMAI Angelė VILUTYTĖ J. PABRĖŽOS BOTANIKOS TERMINŲ ŽODYNAS ”SRYJE BALSENYNYNY” (1834) Daug metų J.Pabrėža kaupė medžiagą apie Žemaitijos augaliją ir ėmėsi milžiniško darbo — rašyti botanikos veikalus lietuvių kalba. Tai buvo sunkus darbas, nes reikėjo pačiam sukurti botanikos terminiją ir pritaikyti augalams lietuviškus pavadinimus. J.Pabrėža dirbo vienas, neturėdamas kuo remtis, bet, būdamas nepaprastai darbštus ir atkaklus, parengė didelius botanikos žodynus, svarbius mokslui ir šiandien. Augalų pavadinimus J.Pabrėža rinko iš gyvosios kalbos, o surinktą medžiagą panaudojo mokslinei terminijai kurti. Tas darbas pareikalavo išsamaus teorinio nagrinėjimo. 1921 m. J.Elisonas Kretingos vienuolyno knygyne tarp J.Pabrėžos rankraščių surado didelio botanikos terminų žodyno ”Sryje Balsenyny” ir straipsnio tokiu pačiu pavadinimu rankraščius. Matydamas, kad šiame straipsnyje pirmą kartą nagrinėjami įdomūs botanikos terminologijos dalykai, J.Elisonas išspausdino straipsnį — ”Pastabos liečiančios tobulos žemaičių floros sudarymą” (Uwagi łączące się ulozenia doskonaley Flory Zmudzkiej)1. Minimà J.Pabrėžos straipsnį, parašytą 1834 m. lenkiškai, galima traktuoti kaip toliau šiame darbe nagrinėjamo žodyno (Sryje Balsenyny. Būluu Žemayt. Lotinyyniu Par Kónyga Ambrozieejó Paabrezá sóórinktu. Metusy 1834. Kretingoo. — ”Lietuviškai lotyniškas augalų morfologijos žodynas”) teorinį pagrindą. Kadangi straipsnyje J.Pabrėža aptaria tokius pačius terminus kaip ir žodyne, tai šį straipsnį galima laikyti net įvadine žodyno dalimi. Autorė naudojosi J.Elisono išspausdintu straipsniu. Straipsnyje išdėstytos septynios pastabos(skyriai), kuriose J.Pabrėža nurodo, kaip sudaromi augalų pavadinimai, duoda žemaitiškų vardų etimologinę klasifikaciją, smulkiai nagrinėja, iš kokių žodžių atitinkami vardai yra kilę. Pirmojoje straipsnio pastaboje J.Pabrėža sako, kad žemaitiški augalų pavadinimai dažniausiai vartotini daugiskaita (in plurali numero), pvz.: avietes (f. pl.) ~ avietes Rubus idaeus, kvijte (m. pl.) ~ kviečiai Triticum hybernum, dagė (m. pl.) ~ dagiai Centaurea benedicta, gailė (m. pl.) ~ gailiai Ledum palustre ir kt. Tie pavadinimai pavartoti vienaskaita (in singulari numero) reiškia jau sėklą arba vaisių. Medžių pavadinimai vartojami tik vienaskaitos forma: ašis (m. sing.) ~ uosīs Fraxinus excelsior, gtūsnis (m. sing.) 1 Elisonas J. Uwagi łączące się ulozenia doskonaley Flory Zmudzkiej. — Kosmos 1, 1922, 46—51; 2, 1923, 183—186; 3, 283—294. 169 ~ gluostis Salix fragilis. Grybų pavadinimai turi tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos formas. Tačiau daugiskaitos formos jau reiškia šeimą: barawijks ~ barawijnkã (m.) ~ baravukai, kelmutis ~ kelmutė (m.) ~ kelmučiai. Kitose straipsnio pastabose J.Pabrėža nurodo, kad žemaitiškus augalų pavadinimus galima suskirstyti į dvi pagrindines klases, t.y. į paprastuosius (voces simplicae) ir į sudėtinius (voces compositae). J.Pabrėžos nuomone, augalų pavadinimai gali būti kilę iš įvairių kalbos dalių. Pavyzdžiui, iš būdvardžių (voces derivatae ab adjectivis): gayle (m. pl.) Ledum palustre (ab adjectivo gaytus), aklė (m. pl.) Galeopsis versicolor (ab adjectivo aklas), kulė (m. pl.) Angelica silvatica (ab adjectivo kultus); rūksžtijnes (f. pl.) Rumex acetosa (ab adjectivo rugsztus), rėtynos (f. pl.) Scabiosa succisa (ab adjectivo retas). Augalų vardai gali būti kilę iš veiksmažodžių (voces derivatae a verbis): kibe ~ kibiai (m. pl.) Aretum Lappa (a verbo kibti), dagė ~ dagiai (m. pl.) Centaures benedicta (a verbo dijgti), wyturės ~ wyturės (f. pl.) Convolvulus arvensis (a verbo wyturti). J.Pabrėža pateikia ir sudurtinius pavadinimus, (vocabula composita), kurie gali būti sudaryti iš dviejų daiktavardžių (substantivum cum substantivo), pvz.: wyłkadalge ~ wilkadalgaı (m. pl.) Iris pseudacorus (ex Wylk’s et·dalgis), warnakė ~ varnakiai (m. pl.) Senecio Jakobea (ex Warna et akis); sudaryti iš daiktavardžio ir būdvardžio (substantivum cum adjectivo): geltongalwe ~ geltongalviai (m. pl.) Ranunculus acris, baltagalwe ~ baltagalviai (m. pl.) Anthemis arvensis ir kt. J.Pabrėžos nuomone, norint sudaryti augalų genčių pavadinimus, atitinkančius žemaičių tarmės dvasią, gali būti vartojamas vertinys iš lotynų kalbos, vardas (pavadinimas) gali būti sudarytas iš būdingos šaknies + atitinkamos priesagos. Šis terminologinis darbas buvo tarsi J.Pabrėžos botanikos veikalų gairės. Prieš parašydamas stambiausią augalų sistematikos veikalą ”Tayslõus augalų mynnys” (”Augalų sistema”), J.Pabrėža (1821—1834 m.), parašė keletą parengiamųjų darbų, būtent: ”Dictionarium Botanicum Latino Samogiticum” (”Lotynų-lietuvių kalbų augalų vardyną”), parengta apie 1821 m., ”Vardaa tayslyvnee Augimiu (”Sistemini augalų vardyną”) ir jau minėtą ”Sryje Balsenynny Biluu Žemayt. Lotinywny” (Alfabetinį lietuvių-lotynų kalbų augalų morfologijos terminų žodyną”). Pastarąjį žodyną J.Pabrėža parašė 1834 m. Šiame straipsnyje norima panagrinėti žodyno ”Sryje Balsenynny” šaltinius ir jo leksikografinę sandarą. Rankraštis laikomas Lietuvos Botanikos draugijos bibliotekoje. Autorė naudojosi fotokopija, kurią turi Lietuvių kalbos instituto žodynų skyrius. Apie šį J.Pabrėžos žodyną niekas nėra specialiai rašęs. ”Sryje Balsenynny” (toliau SB) rankraštis turi 505 puslapius. Rašytas tušu. Rašysena daili ir tvarkinga, nors ne visi puslapiai vienodo dydžio ir aiškumo. Žodyno tekste, po lotyniškų terminų, randame keletą sutrumpinimų: Blaff (kai kur Bluf ir Bl), Bess, Pers, Link, Rich, Wach, Grec ir kt. Šių sutrumpinimų SB žodyne J.Pabrėža niekur nepaaiškina, bet ”Taisliaus” pratarmėje ”Prajows weykala”, skyrelyje ”Paagalbas, kokių datiriaua 170 nou szlowingu Geradiejų móna, tamy Reykaly”2 jis dėkoja Jonui Volfgangui, kuris davė jam labai tobulą lotynišką M.Bluffo ir C.Fingerungo veikalą ”Compendium Florae Germaniae.” (Norimbergae 1825). Ten pat J.Pabrėža mini ir kitus veikalus, kurių antraštės sutampa su minėtaisiais sutrumpinimais: V.S.Besser. Enumeratio plantarum hucusque in Volhynia, Podolia, Gubernia Kijovien­si etc. collectarum (Vilnae 1822). Species plantarum seu Enchiridium Botanicum etc. Curante Dr. C.H.Persoon (Petropoli 1817). C.Linnei Genera Plantarum etc. Curante Dr. Joan. Jac. Reichard (Francofurti ad Moenum 1778). Linc. Handbuch zur Erkennung etc. (Berlin 1829). Monografija Skrzypow przez J.P.Vaucher Genewy. Tłumaczenie z francuzkiego przez W.J.Pannę Alexandrę Wolfgang. (Wilno 1826). Duomenų, kad J.Pabrėža būtų naudojęsis kokiu nors botanikos terminų žodynu, nėra. SB įžangėlėje ”Keletas žodžių pri skaitytojaus” J.Pabrėža paaiškina žodyno paskirtį: jis esąs labai vertingas skaitytojui, kadangi jame pateiktos ne tik lotyniškos ”bylės” (terminai), bet ir žemaitiškos, o, be to, šis žodynas esąs vienintelis, nes ”daugiau veikalų žemaitinių pri to menciaus privalų skaitytojas nedasilauks”. Žodyne yra sutrumpinimas Grec, rodantis, kad J.Pabrėža terminų pavadinimus vertė ne tik iš lotynų, bet ir iš graikų kalbos. Kai kur šalia lotyniškų terminų yra graikiškas žodis, pvz.: augime (~ augymė) — planta (phytos), barzda — barba (pogon), dagtys (~ dantys) — dens (odon), akouts (~ akuotas) — arista (athera), aplink — circa (peri), po — intra (hypo), balnaskūris (~ balnaskūris) — leucodermis ir kt. SB sandara paprasta: žodžiai surašyti pagal lietuvišką abėcėlę dviem stulpeliais, kairėje — vienažodžiai ir sudėtiniai lietuviški terminai, dešinėje — lotyniški atitikmenys. Lietuviškus žodžius nuo lotyniškų skiria brūkšnelis. Visi lotyniški žodžiai pabraukti tiesiu brūkšniu. Paraštėse nemažai papildymų. Kai kur prie žodžių yra duotos net gramatinės pažymos, pvz.: adjec., adver., conjunctio ir kt. Žodyno autorius prie termino pateikia ir jo mažybines formas, pridėdamas atitinkamas priesagas, pvz.: warpa ~ warpeely (varpelė), warpuuty (~ warputė), warpyyky (~ warpikė), žyydis (~ žiedas), žydeelis (~ žiedelis), žyiditeelis (~ žiedytelis), gisla (~ gysla) (vena), gisleely (~ gyslelė) (venula). Šalia kitų panašių terminų pateikiamos dar ir desubstantyvinių būdvardžių formos, pvz.: blakstienaa (~ blakstienai) — blakstieniigs (~ blakstieningas), blakstienots (~ blakstienotas), skiida (~ skyda) — skidoots (~ skydotas) — skidoouts (~ skyduotas), kóópka (~ kuopka), kóúpkkóóuts (~ kuopkuotas), kóúpkinynis (~kuopkininis) ir t.t. Veiksmažodžiai pateikti kaip ir kituose to meto žodynuose pirmuoju asmeniu, pvz.: atweró (~ atveru) — aperio, dabojó (~ dabojų) — observo, dalyjó (~ daliju) — divido, geemó (~ gemu) — nascor ir t.t. Augalų stiebuni, lapams, žiedynams ir kt. dalims apibūdinti J.Pabrėža pateikia ir dalyvinių žodžių junginių, pvz.: atsyremąs strajós (atsiremąs stra- 2 P a b r ė ž a A. Prajows weykala. — P a b r ė ž a A. Botanika arba Taislius Auguminis (rankraštis), 1843, III. 171 jus) — incumbens anthera, atgaal kni̇̇ḃas (~ atgal kniḃas) — retro spectans, nóóslẹṅkas laps (~ nuslenkąs lapas) — decurrens folium, kyylsṫas žydis (~ kilstąs žiedas) — ascendens flos, kyylsṫati siekla (~ kilstanti sėkla) — ascendens semen, prikliṁbati kaaruna (~ priklimbanti karūna) — adhaerens corolla, priṡykyyṡas koots (~ prisikišęs kotas) — contiguus stipes. Nežinia, ar dėl to, kad SB parengiamasis veikalas kitiems J.Pabrėžos darbams, ar todėl, kad augalų morfologijos terminiją jis suprato pernelyg plačiai, žodyne randame ir atskirai iškeltų prieveiksmių, skaitvardžių, įvardžių, prielinksnių ir net dalelyčių: abejur (~ abejur) — utrimque, apaar (~ apar) — praeter, auksztaa (~ aukštai) — alte, auksztesnee (~ aukštesniai) — altius, daar (~ dar) — nondum, jpate (~ ypačiai) — deorsim, jaau (~ jau) — iam, dó ( du) — duo, seeptiny (~ septyni) — septem, pęękts (~ penktas) — quintus ir kt. Žodyne nemažai sudėtinių (daugiausia dvižodžių) terminų. Dvižodžiai terminai dažniausiai sudaryti iš daiktavardžio ir būdvardžio bei prieveiksmio ir būdvardžio. Jie paprastai pateikiami pagal antrojo dėmens abėcėlę, pakartojant pirmąjį dėmenį, pvz.: sieklyniič́zė daugiawaly (~ sėklinyčia daugkevalė) — pericarpium multivalve, sieklyniič́zė dwykiawaaly (~ sėklinyčia dvikevalė) — pericarpium multivalve, sieklyniič́zė ketórkiawaaly (~ sėklinyčia keturkevalė) — pericarpium tetravalve, nóóugs akouts (~ nuogas akuotas) — nuda arista, nóóugs ražis (~ nuogas ražis) — nudus culmus, nóóugs styibs (~ nuogas stiebas) — nudus caulis, nóóugs žydis (~ nuogas žiedas) — nudus flos, laapinta galweely (~ lapinta galvelė) — foliosum capitulum, laapinta keeky (~ lapinta kekė) — foliosus racemus, laapinta koupka (~ lapinta kuopka) — foliosus calyx, laapinta paklooty (~ lapinta paklotė) — foliosus involucrum, laapinta waarpa (~ lapinta varpa) — foliosa spica, kekieetaa rypkóóuts (~ kekėtai ripkuotos) — racemoso verticillatus, kekieetaa sodieets (~ kekėtai sudėtas) — racemoso compositus, kekieetaa waarpots (~ kekėtai varpotas) — racemoso spicatus, paarmaatomaa plieweets (~ permatomai plėvetas) — pellucide membranaceus, paarmaatomaa spóágóóuts (~ permatomai spūoguotas) — pellucide punctatus ir kt. Jeigu rūšiniai terminai pateikiami prie šalutinio (būdvardinio ar dalyvinio) dėmens, tai išlaikoma natūrali žodžių jungimo dėmenų tvarka, pvz.: sóódieta keeky (~ sudėta kekė) — compositus racemus, sóódieta kóóupka (~ sudėta kuopka) — compositus calyx, sóódieta óóuga (~ sudėta uoga) — composita bacca, sóódieta waarpa (~ sudėta varpa) — composita spica ir kt. Sudėtiniai trijų ir daugiau žodžių terminai žodyne surašyti dažniausiai taip pat abėcėliškai, nuosekliai jungiant žodžius, pvz.: dóbóltaa atrýristy taapa (~ dubultai atriesti lapai) — duplicato revoluta folia; dóbóltaa dweeytos laps (~ dubultai dveitotas lapas) — duplicato binnatum folium; dóbóltaa isiaussty taapa (~ dubultai įsiiausti lapai) — duplicato involuta folia; plaaukaa penóklyynee szakoothyjyn skidooty (~ plaukai penukliniai šakotieji skydoti) — pili lymphatici ramosi scutati; plaaukaa penóklyynee szmotóóutyjyn (~ plaukai penukliniai šmotuotieji) — pili lymphatici articulati ir kt. Prie kai kurių lietuviškų terminų paprastuose skliausteliuose, kartais po žodžio kyteep (~ kiteip) pateikiami dar ir tarptautiniai terminai: rasodnós (kyteep iinspekts) 172 ~ rasodnas (kiteip inspektas), wylnieets (kiteep rólngiǿóts) ~ vilnetas (kiteip rulongiuotas). Yra žodyne terminų, išverstų į lenkų kalbą: augimniíčźe istoryynu (~ Botanika historyczna), augimniíčźe nó’mriedy (~ Botanika ekonomiczna), augimniíčźe skyrtynyyny (~ Botanika opisowa), augimniíčźe zolyny (~ Botanika lekarska). J.Pabrėža kiles iš Lenkimų apylinkės. Gimtaja — pajūrio, kretingiškių žemaičių tarme jis rašė ir botanikos veikalus. Jau „Taisliaus“ įžangoje J.Pabrėža sakė: ”Rašiau ne dėlei Lietuvininkų (kurie gal sau toli už mane geresnių pisoriu atrasti), ale dėl tikrųjų žemaičių”3. Žodyno ”Sryje Balsenyny” kalba taip pat žemaitiška (tiek fonetika, tiek morfologija, tiek leksika). Tačiau J.Pabrėžos rašyba yra labai savita. ”Taisliaus” pratarmėje J.Pabrėža rašo apie savo veikalo rašybą (Apey Rasztuyny (Ort-hographia) kokios čźe jėmiaus apey apsyyrykymus wertus pataysyyty). Čia autorius sako, kad ”reiszkios rašziau teyp, kayp anyi diikaa žemaytyszkamy Liyžówiej bruungz”4. Žodyne J.Pabrėža vartoja lenkiškąjį raidyną, pritaikydamas tarmės fonetikai. ”Baalsiu (Litera) brunzgyyma tóu pati óźtaykiau, koks ju kalboj lęękysz koy pri gala ómžiaus bówa”5. Priebalsės č, š, ž atitinka cz, sz, z, pvz.: dwysz oonis (~ dvišonis), szaknys (~ šaknis), aszeely (~ ašelė). Minkštai tariamus č, š, ž žymi ćź, śź, ź, pvz.: ćźesnakinis (~ česnakinis), śźerióóuts (~ šeriúotas), sieklyniíčźe (~ sėklinyčia). Kietąjį priebalsį l žymi ł: blakstienaa (~ blakstienai), taps (~ lapas), tačiau: daugeleee (~ daugeliai), aukszliis (~ aukšlys). Balsė i atitinka bendrinės kalbos y, o žodžio galūnėje — i arba į, pvz.: augimys (~ aygymės), ira (~ yra), bi (~ by), pati (~ patį). Balsė ó tarpinė tarp o ir u ir atliepia žemaičių ǫ, pvz.: dóbóltaa pjuklóóuts (~ dubultai pjūkluotas), atbókósee dątiets (~ atbukusiai dantėtas), kódla (~ kudla). Dvibalsiai ay, au, ey, yi, óy, óu bendrinėje kalboje atitinka ai, au, ei, ie, oi, uo, pvz.: labay (~ labai), lapóóuts (~ lapuotas), lyižów eelis (~ liežuvėlis), kóupka (~ kuopka), styibs (~ stiebas), ketwersyynis (~ ketversienis). Dvibalsis ei galūnėje rašomas vietoj iai: dydeesney (~ didesniai), labiausey (~ labiausiai), bet kartais J.Pabrėža vartoja ir ee: daugelItee (~ dau-gialyčiai). Žodyne dvigubos balsės aa reiškia galūnę ai, pvz.: daugingaa (~ daug-in-gai), dątietaa (~ dantėtai), baltaa (~ baltai), źyidaa (~ žiedai): Balsės ee reiškia ~ iai: atbókósee (~ atbukusiai), gruudla pee (~ grūdlapiai). Dvigubos balsės aa, ee, ii, oo, uu, yy, J.Pabrėžos nuomone, rašytinos tada, kai skiemuo ”dó kaartó ylgesney reikia ysztarty nekayp kad buutu wy-ina”6. Taigi dvigubos balsės žodyje reiškia dar kirčiuotą ar pailgėjusią balsę, 3 P a b r ė ž a A. Ten pat, V. 4 P a b r ė ž a A. Ten pat, XI. 5 P a b r ė ž a A. Ten pat, XI. 6 P a b r ė ž a A. Ten pat, XI. 173 pvz.: kaszeely (~ käsėlė), keelny (~ kelniė), waarpa (~ varpa), moorkaa (~ morkai), ruutaa (~ rūtai) ir kt. J.Pabrėžos rašyba yra labai savita, nenuosekli ir prašyte prašosi tam skirto išsamaus darbo. Kai kurie J.Pabrėžos šiame žodyne pavartoti terminai augalų morfologijos terminijai reikalingi ir šiandien. ”Botanikos terminų žodyne” (1965) randame tokius Pabrėžos botanikos terminus: šepečiuotas lapas (folium hispidum, шершавый лист), mėsingas stiebas (caulis carnosus, мясистый стебель), plėnėtas stiebas (caulis tunicatus, стебель снабженный оболочкой-туникой), plaukuotas stiebas (caulis pilosus, волосистый стебель), nuogas stiebas (caulis nudus, голый стебель), mėsingas stiebas (caulis carnosus, мясистый стебель), nykštęs rinkys (annulus fugax), patenkś rinkys = nuolatinis rinkys (annulus persistens), paslankus rinkys (annulus mobilis), aštuonžiedė ripka = aštuonžiedis menturis (verticillus octoflorus, восьмицветковая мутовка), tikroji uoga (bacca vera, истинная ягода), lapūnas (frons, листоватое слоевище), terlytėlės (cyphellae, цифеллы) ir kt. Nors daugelis J.Pabrėžos sukurtų terminų yra pasenę, skiriasi nuo dabar vartojamų (au gynė = augalas, augmynyčia = botanika, žolinyčia = herbaras, bragas = skėtis, kuopka = taurelė, sėklinyčia = vaisius), tačiau jo botanikos darbai svarbūs kaip pirmasis bandymas sukurti šios srities lietuvišką terminiją. Išvados 1. Ruošdamasis rašyti didelį augalų morfologijos ir sistematikos žodyną žemaičių tarme, J.Pabrėža parengė keletą pagalbinių veikalų. Toks parengiamasis darbas ir yra jo žodynas ”Sryje Balsenyyny”. 2. Rašydamas šį veikalą, autorius pirmiausia remiasi ne kokiu nors žodynu, bet lotyniškais M.Besserio, M.Bluffo, D.H.F.Linko, C.H.Persono, L.C.M.Richardo botanikos veikalais, kuriuos jam parūpino Vilniaus universiteto prof. J.Wolfgangas. 3. Vienažodžiai ir sudurtiniai terminai žodyne pateikiami abėcėliškai. Rūšiniai terminai sudaryti laikantis natūralaus lietuvių kalbos žodžių jungimo būdo. Greta lotyniškų terminų yra graikiškų, lenkiškų atitikmenų. Žodyno ”Sryje Balsenyyny” leksikografinė technika nesiskiria nuo kitų to meto rankraštinių žodynų. 4. Kai kurie ”Sryje Balsenyyny” žodyne pavartoti terminai augalų morfologijos terminijoje vartojami ir šiandien. DAS WÖRTERBUCH DER BOTANISCHEN TERMINOLOGI ”SRYJE BALSENYYNY” VON J.PABRĖŽA Zusammenfassung J.Pabrėža (1771—1849) schuf als erster die litauische botanische Terminologie. Im Aufsatz wird das terminologische Wörterbuch ”Sryje Balsenyyny” behandelt. Das Wörterbuch erschien 1834, es besteht aus 505 Seiten. - Der Schwerpunkt des Artikels liegt auf der Erforschung zwei Hauptfragen: 1) es werden die Quellen und 174 2) lexikographischer Aufbau des Wörterbuches untersucht. Im Wörterbuch von J.Pabreža kommen solche Abkürzungen vor, wie z. B.Bluff, Bess, Link u.a. Das sind die abgekürzten Familiennamen, auf die sich J.Pabreža bei der Zusammenstellung seines Wörterbuches stützte. Im Wörterbuch werden die botanischen Termini in alphabetischer Ordnung angegeben. Ihrer Bildung nach sind die Termini auszusondern, die aus einem Wort und zwei Wörter gebildet sind (einfache und zusammengesetzte). Manche von den im erwähnten Wörterbuch angegebenen Termini haben auch heute ihre Bedeutung nicht verloren. 175