LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXV
(1995)
LIETUVIY
LEKSIKOLOGIJOS
TYRINEJIMAI
I ena
ERMANYTE
PRIESYBE
KAIP
SEMANTINIS
IR
LOGINIS
ANTONIMIJOS
PAGRINDAS
Seman iné
an onimija
g indZiama
Zodjiais,
u inéiais
p ieSingas
eikSmes,
nusakan€iais
p iesingas
ypa ybes
bei
poZymius,
apibidinanZiais
p ieSingus
eiskinius
bei
p ocesus,
p z.:
ge as
—
blogas,
linksmas
—
liudnas,
laimé
—
nelaimé
(ypa ybé);
p adé i
—
baig i,
pa asa is
—
uduo,
s a as
—
inigas,
isada
—
niekada
(laikas
bei
jo
ukmé);
i sus
—
apaéia,
igo é
—
idus,
an
—
po
( ie a);
auk i
—
s um i,
jei i
—
isei i,
y ai
—
aka ai,
Sen
—
en
(k yp is);
g ei as
—
lé as,
skubomis
—
paleng a
( empas);
s ip us
—
silpnas,
sma kus
—
lé as,
s ip in i
—
silpnin i,
jaudinimas
—
slopinimas
(in ensy u-
mas).
Pap as ai
seman inés
p iesybés
gana
i ai ios,
o
jy
san ykiy
ipai
—
ne ienodi.
Pa yzdziui,
galima
analizuo i
bid a dziy
sa ybes
a
eiksmazo-
dziais
nusakoma
judéjima
ienaip
i
kokybines
p iegybes
jau
ki aip.
Logines
p iesybés
—
ai
d iejy
nesude inamy
sa oky
seman iniai
a pu-
sa io
san ykiai,
a p
ku iy
gali
bi i
a ba
iena
idu iné
sa oka
(z .
bal as
—
juodas;
idu iné
sa oka
pilkas),
a ba
ne
kelios
idu inés
sa okos:
bal as
—
S iesus,
pilkas,
amsus
—
juodas.
Taigi
logini
an onimijos
pag inda
suda o
ne
p ieS a aujanCios
(bal as
—
nebal as),
o
p ieSingos
(bal as
—
juodas)
sa okos.
Vis
del o
kalboje
es i
kiek
ki aip,
nes
p ieg’ybé
jmanoma
ne
ien
a p
kokybiniy
bid a dziy.
Teo iniai
seman inés
i
loginés
an onimijos
sis emos
y inéjimai
odo,
kad
an onimai
—
ai
okie
ZodZiai,
ku ie
a i inka
be
ku j
siy
eikala imy:
a)
zodziai,
X
i
Y,
a i ikdami
p ieSingas
sa okas
i
budami
k aS iniai
su-
de in os
daugybés
na iai,
san ykiauja
kon a igkai
X
—
(ne
X/ne
Y)
—
Y:
ge as
—
(nege as/neblogas)
—
blogas.
b)
Zodziai
X
i
Y
eiskia
j ai iy
k ypéiy,
eiksmy,
pozymiy
i
k .
ek-
o ing
p iesybe:
auks in i
—
Zemin i,
jei i
—
iSei i,
a ex i
—
1s ez i,
demok a-
inis
—
an idemok a inis,
kai é
—
desiné,
éia
—
en
i
k .
Sia
an onimy
klase
_
suda o
daugiausia
eiksmazZodiiai,
bid a dziai,
p ie eiksmiai
i
. .
c)
zodziai
X
i
Y,
o maliai
a i ikdami
p ies a aujanéias
sa okas,
X
—
ne
X,
kalboje
gali
eiks i
i
kon adikcine
p iegybe.
Sia
an onimy
klase
suda-
o
daZniausiai
kokybiniai
bid a dZiai
a ba
daly iai,
a liekan ys
bud a dziy
unkcijas,
daik a a dZiai
i
p ie eiksmiai,
p z.:
gy as
—
mi es,
eisingas
—
melagingas,
eisybé
—
melas,
a i as
—
uzda as,
ka u
—
a ski ai,
iengungis
—
edes
i
. .
Ta p
Siy
an oniminiy
p ieSybiy
né a
idu iniojo
na io,
o
pa-
i
p iesybe
ne a
laipsniska,
a¢iau
pasizymi
komplemen a umu.
Paneigdami
iena
i8
Siy
p iesybiy,
gauname
ki a
—
apib éZ a
i
k as ine
p ieSybe,
p z.:
iengungis
—
ne
+
iengungis
=
edgs,
gy as
—
ne
+
gy as
=
mi es.
d)
zodziai
—
kon e sy ai
odo
a i ks inius
an oniminés
po os
san y-
kius,
.y.
kai
a
pa i
si uacija
( eiksmas,
san ykis)
aizduojama
i ai iy
jos
daly iy
poZi iu
kaip
g iz amoji.
Kon e sy o
bu ima
salygoja
loginis
ki is,
ku is
igski ia
s a biausia
si uacijos
daly i,
p z.:
Kaimynas
pa da e
é ui
a kly
=
Te as
pi ko
a kli
i§
kaimyno.
Kon e sy us
suda o
p iegsingy
eikimiy
eiksmazodiiai
(laimeé i
—
p alai-
meé ii
p alaime i
—
laimé i)
i
auks esniojo
laipsnio
bid a dZiai
a
p ie eiks-
miai,
p z.:
B olis
y esnis
uz
sese i
—
Sesuo
jaunesné
uz
b oli
i
. .
Ta p
isy
siy
j a dy y
p ieSingy
eikimiy
Zodziy
i
jy
seman iniy
san y-
kiy
ipy
esama
am
ik o
ySio:
pa i
zodziy
p igim is
(jy
ka ego iné
eikSmé
i
seman iné-g ama iné
ipizacija)
daugeliu
a ejy
lemia
ienokia
a
ki okia
an onimy
usj.
Vienas
i8
p iesybés
na iy
pap as ai
neigia
ki a
na j.
Sis
na ys
seman iskai
y a
sudé ingas
(p z.:
kilnus
”paisan is
do os
no my”
—
nieksingas
”nepai-
san is
do os
no my”).
Vidinis
seman inis
an onimiskumo
pozymis
y a
ne
be
koks,
be
didZiausias
neigimas.
Vis
dél o
neigimas,
slypin is
iename
i§
po-
os
na iy,
da
ne eigkia,
kad
iena
is
p iesingy
eikSmiy
(sa oky)
iS
ik yjy
neigiama.
Sis
neigimas
is yskéja
ik
seman inés
analizés
me u,
an onimus
emus
nag iné i
kaip
seman inj
in a ian inj
eiskinj.
Pa yzdziui,
an onimy
po y
siluma
—
Sal is,
iesa
—
melas
an ieji
na iai
y a
neigiami.
O
logikoje
es i
p ieSingai.
Sa okos
Sal is,
melas
y a
kons a uojanéios,
kadangi
Gia
né a
nei
eigiamy,
nei
neigiamy
sa oky.
Tad
okios
sa okos
kaip
Jil as
—
nedil as,
umpas
—
ne umpas
i
k .
logikos
podi iu
y a
lygia e és.
S a biausi
dalykai,
eikalingi
p ieSybiy
analizei
kaip
i
apsk i ai
seman i-
nei
analizei,
y a
Sie:
eks as,
y éjas
i
kalbos
sis ema.
Is
eks o
analizei
a enkami
am
ik i
objek ai
—
p iesingos
zodziy
eiks-
més
bei
Siais
Zodiiais
ei3kiami
y
kalbos
elemen y
san ykiai.
Ty éjas
bi inas,
nes
jis
analizuoja
i iamaji
eks a.
Rusy
mokslininko
A.
Zino je o
nuomone,
daugelis
mokslo
p oblemy
bii y
”sp endziamos
leng-
iau,
jei
bu y
pagal o a
apie
y éjus,
be
ku iy
am
ik os
p oblemos
isiskai
nei8sp endZiamos”
(3uHosses
1971
:
10).
;
Sis
y éjas
bii inai
p i alo
su ok i
kalbos
sis ema,
seman iskai
analizuo i
eks o
p ieSybes
i
ge ai
moké i
analizuojamaja
kalba.
Ski iami
ben
keli
seman inés
p iesybiy
analizés
e apai.
Ty éjas,
ge ai
mokédamas
kalba,
emdamasis
in uicija
i
kalban¢iyjy
kal-
bine
pa i imi,
iS
anks o
a si enka
eikalinga
mediZiaga.
Ne
pa s
bend iausias
i
da
nebaig as
analizés
e apas
odo,
kad
ieni
zodziy
seman iniai
san ykiai
y a
a si ik iniai
bei
izoliuo i,
o
ki i,
p iesingai,
egulia iai
pasika oja,
y a
desningi
i
ap épia
nemaza
dalj
leksinés
sis emos.
Tokie
ipiski,
a i inkan ys
Siuos
eikala imus
sakiniai,
odo
esmingiausias
an onimy
sa ybes,
jy
sin ag-
minius
i
pa adigminius
san ykius
kalboje.
Lie u iy
kalbos
seman inés
p ie-
8ybés
pap as ai
i
a spindimos
sin agminiu,
pa adigminiu
bei
p agma iniu
aspek ais.
10
Sin agminé
p ie’ybiy
analizé
Ti ian
an onimus
sin agminiu
aspek u
bu o
a siz elg a
i
pag indines
jy
a ojimo
salygas
kalboje:
a)
egulia yji
kon eks a:
abu
an onimai
pap as ai
a ojami
iename
sakinyje.
Tada
jie
labiau
papildo
ienas
ki a
i
ka u
pa ySkina
sa o
p iesybes.
P z.:
ilgas
—
umpas
(Da bsciam
i
algiausia
diena
umpa
Uzp.*
Kai
sniegas
lauka
uZpus ys
i
ledas
andenis
uZ ies,
u
busi
ienigas
s e ys
umpos
die-
nos,
lgos
nak ies
V.Myk-Pu );
s ip us
—
silpnas (Tu
okia
s ip i,
kad
gale um
ba
y u.
Tu
okia
silpna,
kad
gale um
kadikiu
bu i
J.Ma cin.
Silpni
laukia
p ogos
pasi aikan ,
o
s ip us
pa ys
sau
ja
su anda
PP 102);
Siau é
—
pie us
qq
pie us
Siléiau,
|
Siau e
Zaléiau
J.
Siau éje
gy enan ys
paukés¢iai
s ojus
Ziemal
pasi aukia
j
pie us
T.I an);
eké i
—
leis is
(Zi iu
p o
langa
—
saule
eka,
ziu iu
p o
ki a
—
jau
saulé
lecdzias
M.Ma .
Leiskis,
saule,
ekék,
ménuli,
duok
s en a
aka élj
ik).
b)
pas o ius
leksinius
ySius:
abu
an onimai
a ojami
su
ais
paciais
zodiiais.
P z.:
ge as
—
blogas
(Ge i
da bai
oli
gi dé i,
blogi
—
da
oliau
ik.
Ge am
a ojui
i
blogas a klas
ge ai
a ia,
blogam
i
ge as
nekaip
Ds);
sa as
—
s e imas
(Kas
s e imy
k as y
ieSko;
isuome
sa yjy
nebe enka
V.K é .
Sa a
duona
ga desné
uz
s elimus
py agus
Al).
Ilius aciniai
sakiniai
Gia
bu o
pa ink i
okie,
kad
juose
egulia iai
pasi-
ka ojan ys
seman iniai
p iesingy
eiksmiy
Zodziy
san ykiai
bu y
désningi,
u é y
pas o ius
leksinius
ysius
i
ap ep y
nemaza
lie u iy leksinés
sis emos
dalj.
Sin agminiu
aspek u
nag inéjan
an onimus
paaiskéjo,
kad
jie
gali
bu i
ik ieji
i
kon eks iniai.
Tik ieji
an onimai,
pa a o i
be
kokiame
kon eks e,
u i
p ieSingas
eiks--
mes.
P z.:
didelis,
didis
—
mazas
(Maas
ke as
didely
ezima
e cia
B.
Mazu
gimé,
didziu
augo
J.Jabl.
P isuose
ne
ik
mies uose,
be
i
mazesnése
bei
didesnése
pilai ése
bei
pasienio
uz a ose
isi
uosési
i,
ka a
A.Vien);
y as
—
aka as
(Oi
y as
y as
uoj
bus
aka élis,
a jos
be nelis
i8
pa
y eliy
(d.)
J.Balé.
Ry as
uz
aka g
gud esnis
S d.
Peledos
daugiausia
medZioja
aka o
i
y o
p ieblandoje
a ba
ménesienos
nak i
T-I an).
Kalboje
esama
nemaZai
i
kon eks iniy
an onimy,
a¢iau
de aliau
jie
bus
nag inéjami
kaip
s ilis ine
kalbos
p iemoné
p agma inés
analizes
sky iuje.
Pas ebe a,
jog
ZodzZiy
eikSmiy
p iesybiy
sa okos
labai
s a bios
ne
ik
jy
pa adigminio
apa umo
i
ski umo
poZiu iu,
be
i
jy
sin agminio
a oji-
mo
a ejais
eks e.
Sin agminé
p ie’ybiy
analizé
odo
jy
désninga
a oji-
ma
kalboje.
Jau
F.
de
Sosi i as
ka u
su
pa adigminiais
san ykiais,
jungian-
iais
”nesanéius
elemen us
(in
absen ia)
j
po encialia
mnemonine
(=
jsime-
nama)
eile”,
isski ia
i
p iesybes,
ku ios
» isada
aki aizdZios
(in
p aesen ia)”
(Cocc op
1933
:
121).
Tai
i
ska ina
kalbé i
apie
sin agmines
i
pa adigmines
p iesybes.
*
Tlius aciniai
pa yzdziai
im i
is
kn.:
Lie uo y
kalbos
Zodynas
3—16,
Vilnius,
1956—1995;
II
leid.
1—2,
1968—1969
i
i8
Sio
zodyno
ka o ekos.
iL
Sin agminei
p ieSybei
(seman inés
p iesybés
sinonimas)
a ojami
an o-
niminiai
kon eks ai,
ku
egulia iai
ka ojamos
p ieSybés
lyg
sua ina
an oni-
mus,
p z.:
Jis
dieng
nak ;
( isg
laikg)
di ba
J.Jabl.
Ge as
blogas
(be
koks)
—
mo inai
is
aikas
T gn.
I8
os
paéios
bu nos
i
Sil a,
i
Sal a
(i
pik a,
a
ge a)
S.Dauk.
Anas
a
Ziema,
a
asa a
is
basas
i
basas
T .
Vasa is
ne
pagau as,
nei
paleis as
(nejaukiai
jausdamasis,
su ikes)
s o éjo
p ieme-
néj
V.Myk-Pu .
Analizuodami
okias
p iesybiy
kons ukcijas
ma ome
ne
ik
seman i8kai
sude in us
an onimus,
be
i
p agma iska
zodziy
sua éjima
liu-
dijanéia
p iesybiy
j ai o e.
No s
siy
p iesybiy
kons ukcijos
i
kon eks ai
budingi
ne
ien
p iesingy
eik3miy,
be
i
ki y
ka ego ijy
Zodziams,
jy
ana-
lize
pagelbs i
mums
aigkin is
an onimy
a ojimo
kalboje
désningumus
bei
as i
bend iausias
jy
klases.
Ypaé
s a bu
ai,
kad
an onimai,
san ykiaudami
kaip
am
ik os
sin agminés
p ieSybés,
suda o
i ai iausius
kon as us.
Be
o,
okio
ipo
junginiai
y a
daZzniausiai
azeologizmai.
Tokios
iisies
analizei
pi miausia
in ui y iai
a enkami
eks ai
su
a i inka-
momis
p ieSybémis.
Tos
p iegybés
ig
p adziy
analizuojamos
o mos
poZii iu,
.y.
s uk u iskai,
o
paskui
eikSmiy
a z ilgiu,
-y.
seman iskai.
Gau i
ezul-
a ai
éeliau
sin e inami
i
da omos
ig ados.
Gausiausias
Siy
p ie’ybiy
ipas
suda omas
su
Jung ukais
i
(bei).
Pa yz-
dziui:
Naminé
duona
dideliam
i
mazam
a odyda o
de yni
medis
J.Mik.
G u-
mias
d i
spal os.
D i
pag indinés
—
bal a
i
juoda.
J.Ma cin.
Ta p
p aga o
i
dangaus,
a p
gé io
i
blogio,
a p
bal o
i
juodo
s o i
Zmogus
J.Ma cin.
Vals ybéje
es i
au iné
dauguma
i
au iniy
mazumy
S.Salk.
Laimé
i
nelaimé
p aslenka
ilgainiui
M.Valané.
Meilé
i
neapykan a,
a laidumas
i
uzsispy imas
-
iena
mi ksnj
ienas,
ki a
mi ksni
—
ki as
Jausmas
paimda o
i gy
K.Bo .
Gy as,
kupinas
ipes iy,
agisky
bei
komisky
dalyky
gy enimas
...
éme
sp ogdin i
i8
idaus
J.Mik.
Esmi
kaip
e smé,
ig
ku ios
isada
ge a
eka
i
niekada
negal
i3sek i
K.Si .
Kiek
ki okiam
sin agminiy
p iesybiy
ipui,
eiskianéiam
ek o ine
p iegy-
be,
p iski ini
an onimai,
eiskiami
eiksmazodiiais
bei
p ie eiksmiais.
Pa-
yzdziui:
Daug
upeséio
i
i iso
olandai
jdeda
auks indami
bei
Zemindami
pylimus
s.
Kiek ienas
mechanikas
p i alo
demon uo i
i
sumon uo i
masina
s.
Esu
aldzia...
Galiu
igaukS in i
i
galiu
pazemin
J.Ma cin.
Guldama
i
keldama
gal oju,
kaip
ji
gelbé i
Zem.
O
minios,
ku ios
pi ma
éjo
i
paskui
seké,
Sauké
M.Dauks.
Seny
Se ny
oda
bina
ske sai
i
i3ilgai
iSma gin a
andais
sp.
DaZniausiai
jung uku
i
jungiami
eks e
i
an onimai
kon e sy ai,
p z.:
Musy
komanda
laiméjo,
i
el
p alaiméjo
s eciai
(=
P alaiméjo
s eéiai,
i
musy
komanda
él
laiméjo);
Zemés
ikio
p oduk ai
pigia
supe kami
i
b an-
giai
pa duodami
(=
Zemés
ikio
p oduk ai
b angia
pa duodami
i
pigiai
su-
pe kamz )
i
k .
PanaSiai
san ykiauja
i
ki as
sin agminiy
p iesybiy
ipas,
jungiamas
pasi-
ka ojancio
jung uko
i
(i
X,
i
Y).
Pa yzdziui:
Lie u iy
kalbai
budingi
i
a i i,
i
uzda i
skiemenys
é,
Zmogus
u i
pa-
12
kankamai
i
elnisko,
i
die isko
p ado
J.Ma cin.
NeuzZ isi
Zmonéms
bu ny.
Skelbs
pik a
ganda
z
p ieSaz,
i
d augai
J.G us.
Kaukda o
ilkai
i
plonai,
i
s o ai
—
baugu
iSei
K s.
P adéjo
puldiné i
i
Sen,
i
en
ieSkodamas
pagalbos
V.Kudi .
2
P iesybes
su
Siais
pasika ojanéiais
jung ukais
i
su eikia
eksp esy umo
p iesingoms
eiksméms,
sus ip ina
jas.
Cia
akcen uojamas
ypa ybiy,
eiski-
niy,
objek y
i
k .
gausumas.
Lie u iy
kalboje
esama
okiy
p ieSybiy,
ku
p iegingos
ypa ybes,
eiksmai,
eiskiniai
i
k .
pa eikiami
pa aleliai.
Siuo
a eju
pasi elkiami
pasika ojan-
ys
jung ukai
éia,
jei,
kai.
Pa yzdZiui:
3
Senis
Gia
a ino,
Gia
olino
abokine
s.
Egi
ma
gegu élé
dai os
i
ké o-
jas,
a
kukuodama
e kia,
cia
juokias,
k a ojas
A.Ba an.
Balsas
skambéjo
éia
s ip iau,
Cia
silpniau,
kaip
a gonai,
kada
o as
eina
nelygiai
s.
Jei
nekal as
—
du is
uzda yk,
jei
kal as
—
kojas
aisyk
lk.
Jei
8aknys
s ip ios,
paliekami
ilgesni
Ugliai,
je
silpnos
—
umpesni
s.
Kai
mi is
oli,
ja
Saukia,
kai
a i
—
ja
eja
Sk .
Ka
uzmi si,
bedainuosi,
ka
a minsi,
be audosi
J.
Su
Siais
jung ukais
suda omi
selina.
ku
eiskiamos
lyeine e es
ek o i-
nes
p iesybes.
Pa yzdZiui:
Mazasis
gy unelis
judéjo
labai
lé ai,
isa
laika
k aipydamas
sus
éia
j
kai e,
cia
4
desing
s.
PaukS iai
Gia
kilo
auks yn,
éia
el
leidosi
Zemyn
s.
Kai
pa ein ,
smagu,
kai
iSeini,
nei
Sio,
nei
o
E z.
Analogiskos
p ies’ybés
suda omos
i
su
jung ukais
juo,
ku
(juo,
ku
X,
juo,
ku
Y).
Pa yzdziui:
:
Jis
nesup a o,
ku
izinis
skausmas,
ku
d asinis
s.
Tu
pajun i
i
sa o
pa-
ies
kaina,
ma ai,
ku
u
eisus,
ku
ne eisus
s.
Juo
linksmesnés
bina
jaunos
dienos,
juo
li idnesnis
u i
bu i
sena és
me as
V.K e .
P ieSybés
su
pasika ojan¢iais
neigimo
jung ukais
nei
(ne)
X,
nei
(ne)
Y)
—
ai
lyg
ans o muo as
an oniminis
kon eks as
i
X,
i
Y,
ik
pa eik as
nei-
giama
o ma
i
eiskian is
abejinguma,
neu aluma;
kai
kada
Sie
sup iegin i
na iai,
neigdami
ienas
ki a,
lyg
susilieja
{
iena
isuma.
Pa yzdiiui:
Taciau
is
dangaus
nei
anks i,
nei
élai
neg iZo
i
Zeme
ma gi
sakalai
V.Myk-
Pu .
Pinéiukas
bu o
oks
ne ikes
elnias
i
da
oks
inginys,
kad
niekam
ne-
pada yda o
nei
ge a,
nei
bloga
K.Bo .
A8
nei
paikas,
nei
gud us
P k.
Su e pé
linelius
nei
s o ai,
nei
plonai
LTR.
Ne
a8
pi moji,
ne
pasku iné,
y a
daugiau
duk eliy
J.
Nei
i
y y
Salies
éjas
pudia,
nei
is
aka éliy,
ik
i8
os
Salelés,
ku
é eliai
guli
(d.)
J.Balé.
Su
nei
X,
nei
Y
y a
iena
ki a
ek o iné
p iesybé.
Pa yzdziui:
Uzb inko
du ys:
negaliu
nei
a ida y ,
nei
uzda y
Ins.
AS
jos
(sa o
ka os)
neno iu
nei
isauks in i,
nei
pazemin i,
nes
pe
daug
ge ai
ja
pazis u
a.
Bu ina
pazyme i,
kad
Sio
ipo
an oniminiy
kon eks y
y a
i
azeologizmy.
Pa yzdZiui:
Nei
p idé i,
nei
a im i
(kaip
ik,
iksliai)
DZ!.
Kad
padi bo
—
nei
Die ui
z akes,
nei
elniui
Sakés
(niekam
ikes,
p as as)!
Kp.
Kad
Gia
esama
pa aleliy
su
an oniminiu
kon eks u
i
X,
i
Y,
odo
a i-
inkami
azeologizmai,
p z.:
I
an
a klio
sodin as,
i
po
a kliw
bu es
( isko
13

gy enime
pa y es)
T gn.
IS
os
pacios
bu nos
i
dil a,
i
Sal a
(i
pik a,
i
ge a)
S.Dauk.
Cia
pa eikiamos
sin aksinés
p ie’ybés
jungiamos
konjunkcijos
budu.
P i-
klausomai
nuo
leksinio
i
sin aksinio
kon eks o
joms
bidingos
am
ik os
se-
man inés
unkcijos
(sug e inimas,
sup ieginimas
i
k .).
Kalboje
gana
daznos
p ie’ybés
i
su
jung uku
a
(a ba).
Tokiuose
an oniminiuose
kon eks uose
esama
disjunkcijos
san ykio.
Pa yzdZiui:
Pe onuose
buna
deng os
a
a i os
aiks elés
kelei iams
s.
E ikas
nusp en-
dé
pa sigaben i
ji
(Sunj)
gy a
a
negy g,
koki
as
MS.
Musy
kalbos
p iebalsiai
gali
bu i
kie i
a ba
minks i
J.Jabl.
Senas
a
jaunas
—
diisa o
palikes
ienui
ienas
kaip
pi s as
A.Vien.
Siy
pa yzdiiy
disjunkcija
eiskia
ne
Salinima
(a ba
Sis,
a ba
anas),
o
am
ik a
Jjungima,
bu ima
ka u.
Esama
i
kiek
ki okiy
disjunkcijos
san ykiy,
ku
Salinimas
is ySkéja.
Pa-
yzdziui:
A
nepa e sim
zemés
pelenais?
Gy enimui a naujame
a
mi éza ?
J.G us.
Taisyklé
—
no ma,
leidzian i
a
d audzan i
a lik i
am
ik us
eiksmus
LTEXI73.
P iegybése,
jungiamose
pasika ojanciy
jung uky
a
(a ba),
a
(a ba),
jie
lyg
sus ip ina
an onimais
eiSkiamas
ypa ybes,
eiksmus
i
k .
Siuo
a eju
Sios
p iesybés
su ampa
su
i
X,
i
Y.
Cia
y a
i
am
ik o
abipusio galinimo
elemen y.
Pa yzdziui:
NeZinojo
é as,
a
apsidziaugli,
a
nulius i
K.Bo .
Visas
u as
s eika a
—
a
dideliam,
a
mazam
Skd .
Juod i
jau
i
pacios
nebeZinojo,
a
gy os,
a
mi usios
s.
A
linksma
man,
a
liidna
man,
a8
is
einu,
einu,
einu
V.Myk-
Pu .
A ba
di bk,
a ba
inginiauk
—
jam
is
as
pa !
Gs.
Visuome
bu o
andens
—
a
sausa,
a
Slapia
asa a
Gd .
P ie
Siy
p ie’ybiy
ipo
éliejasi
seman ikai
giminingi
an onimai,
sujung i
ai
( aip),
ai
( aip).
Pa yzdiiui:
Mes
kaip
y y
d i
smil elés
s ku iuojam
siaugian
éjam
i
be ibeje
dy-
kynéj
ai
nu ols am,
ai
a éjam
V.Myk-Pu .
Zemés
pa i sius
ai
bgla,
ai
juos a
sp.
Negali
j ik i
—
ai
g eiéiau,
ai
pamaziau
jai
duok
{
ezima
K kn.
Se ganéio
a e oskle oze
ligonio
sa ijau a
ai
page éja,
ai
pablogéja
s.
Taip
e ai
séjau,
aip
ankiai
dygo
(d.)
G z.
Jo
balsas
ai
s ip éjo,
ai
silpnéjo
iki
snabzdesio
s.
Siuose
pa yzdziuose
is yskéja
i
sa o i8ka
eiksmy,
eiskiniy
i
k .
seka,
jy
kai aliojimasis.
Kai
ku iuose
an oniminiuose
kon eks uose
am
ik ais
jung ukais
an o-
nimai
sug e inami
kon as o
p incipu.
Tokie
jung ukai
y a
o
(be );
isa
an onimy
sug e inimo
kons ukcija
—
ne
(ne
ik)
X,
o
(be
i )
Y.
Pa yzdziui:
Ne
da bininkas
uki
gauna,
be
inginys
lk.
Jis
ne
ismin ingas,
be
k ailas
JJabl.
Knyga
idomi
ne
ik
jaunimui,
be
i
senimui
s.
Pi masis
Z ilgsnis
a e ia
ne
panasumus,
o
undamen alius
ski umus
a.
Ne e kia
s e kiemus
(s eikiems)
ais y ojo,
be
ligo iemus
(ligo iems)
M.Dauks.
14
Daznai
kalboje
(ypaé
poe inéje)
an onimy
sug e inimo
kons ukcija
a i-
juoja,
ienas
a ba
ki as
jos
na ys
p aleidziamas,
o
pa ys
kons ukcijos
na iai
sukeidiami
ie omis.
Pa yzdziui:
Da bas
Zmogy
auks ina,
0
ne
Zemina
V.K é .
Jie
(b oliai)
diena
nak i
mane
saugo
ne
ik
nuo
p iego
—
i
nuo
d augo
V.Myk-
Pu .
Is
gy enimo
a -
um
18
a i o
eismo
salés
iSeisi
nepasme klas,
be
i
neis eisin as
J.Ma cin.
Pag indiné
isos
zmoniy
isuomenés
endencija
y a
ne
eg esas,
be
p og esas
s.
Sodininkys é
y a
ienin elé
ais a,
ku i
sena eje
ne
silpneéja,
be
s ip éja
T.I an.
Lie u iy
kalbai
nes e imas
an onimy
po os
na iy
lyginimas,
ku io
kon-
s ukcija
okia:
auks esniojo
laipsnio
bud a dinis
p ie eiksmis
(daugiau,
ge-
iau,
labiau...)
+
X
(ne)
kaip
(negu)
Y
a ba
auks esniojo
laipsnio
p ie eiks
mis
+ Y
(ne)
kaip
(negu)
X.
Pa yzdziui:
Ge iau
su
ismin ingu
pames i
ne
kaip
su
k ailu
as i
Als.
Ge iau
yle i
negu
niekus
kalbé i
LTR.
Senam
ka é is
jau
ge iau
kaip
$Sal is
Nmn.
G iau i
leng iau
negu
ku a
s.
Ge iau
lais iems
mi i
negu
pa e gliems
gy en A.Vien.
No ai
y a
g eiciau
naudingi
negu
Zalingi
sp.
Mano
pasau-
lejau a
labiau
agiska
negu
komiska
a
logiska
J.Mik.
Sio
ipo
an onimy
po os
pakliis a
kon e sijos
san ykiams,
ik
ada
auks-
esniojo laipsnio
p ie eiksmiai
i§
eigiamy
a i inkamai
pa i s a
neigiamais
—
maziau,
blogiau,
sunkiau
i
. .
Pa yzdziui:
Blogiau
su
k ailu
as i
ne
kaip
su
ismin ingu
pames i.
Ku i
sunkiau
negu
g iau i
i
. .
Kai
kada
an onimines
kons ukcijas
jungia
p ielinksniai
nuo
...
iki
(ligi,
lig)
(nwo
X
iki (ligi,
lig)
Y).
Dazniausiai
sie
p ielinksniai
nu odo
laiko
(a
jo
ukmés)
k aS ines
ibas.
Pa yzdziui:
Di bk
nuo
saulés
pa ekéjimo
iki
pa
nusileidimo
a
ne
samb éskos
Vaizg.
Vaikiukas
os
pe
kups a
pe si i a
—
jau
piemuo
nuo
pa asa io
pi mos
Zolés
ligi
udens
da gany
K.Bo .
Nuo
aS un os
ylo
iki
desim os
aka o
sukda aus
kaip
iju kas
A.Vien.
Nuo
saulés
ekéjimo
iki
leidimosi
di bda om
Bsg.
Dagznai
buna,
kad
an onimy
po os
na iy
a ka
ne adiciné
(nuo
Y
ligi
X),
p z.:
Mudu
gali a
miego
nuo
saulés
nusileidimo
ligi
uz ekejimo
J b.
Tokia
sakinio
kons ukcija
lemia
ap agoma
si uacija.
Bud a dinés
kons ukcijos
su
Siais
p ielinksniais
gana
e os.
Pa yzdziui:
Kada
jisai
numi é,
isos
Salies
Zmonés,
nuo
maziausio
aiko
iki
seniausio
y o,
gedejo,
kad
mi é
didis
Zmogus
i
ge ada is
V.K é .
Kalboje
pasi aiko
i
sudé ingesniy
kons ukcijy,
suda y y
is
eiksmazo-
dziy,
eiskian¢iy
i sma,
apsma
a
bu ima
kuo,
i
an onimy
po os
na iy.
G a iskai
ai
a ody y
aip:
a)
X
+
e ksmazodis
(pasida y i,
ap i,
i s i
kuo)
+
Y.
Pa yzdiiui:
Budamas
laimingu
daug
u ési
p ie eliy
(d augy),
apes
nelaimingu
—
né
ieno
M.Valané.
“P as u
nebu es,
ge u
ne apsi
S.Dauk.
An ajame
sakinyje
an onimy
po os
na iai
susikei e
ie omis
—
Y
+
X
+
eiksmazodis.
Po-
e inéje
kalboje
da
ki aip
susig upuoja
sie
an oniminio
kon eks o
elemen ai
(Pa asa is
man
udeniu
pa i o,
i
lapai
nu y e
nuk i o
an
ako
S.Né ).
b)
X
+
su apa inimo
eiksmazodis
(”bu i”
bei
jo
o mos)
+
Y.
Pa yzdziui:
Nenusimink
dél
nesékmés,
nes
ienas
p alaiméjimas
daznai
es i
laidas
de-
Siméiai
laimejimy
S.Neé .
Siame
sakinyje
ma omi
kon e sijos
san ykiai,
be
o,
an onimy
po os
na iai
sukeis i
ie omis
—
Y
+
es i
+
X.
Sios
kons ukcijos
sakiniuose
p iegybés
su ampa,
iena
i s a
ki a,
p asi-
smelkia
iena
j
ki a,
o
kon as o
nebelieka.
Be
sin aksiniy
p iemoniy,
kalboje
daznos
sin agmines
p ieSybes,
ku
se-
man iniai
an onimy
san ykiai
eiskiami
in onacija.
In onacijos
esama
d ieju
usiy
—
kylanéiosios
i
k in an€iosios.
Sios
in onacijos
biidingos
sakinio
idu yje
esan iems
an onimams
(X|
Y)
i
(X||
Y).
Pa yzdziui:
Vo e ei
dieno i,
nak o i
enka
Sil ai
susuk ame
lizde
s.
An
udenio
lau-
ky
juody
aS
ne u iu
bal y
zi gy
M.Ma .
Su
e kianéiu
e k,
su
dainuojanéiu
dainuok,
ai
isu
iksi
Gs.
Tas
didziasai
nus umia
maZuosius
pa siokus,
uz-
a
i
liesi
U .
[s
laimés
7
nelaime
ienas
Zingsnis,
0
7§
nelaimés
j
laime
ilgas
kelias
LTR.
Su emus
uo
akeliu
klajoja
meilé,
a sliauzia
neapykan a,
aiks o
pasiaukojimas
J.Ma cin.
Sunkesnis
uz
medi,
kie esnis
uz
ply a,
minks esnis
uz
koSe
( anduo)
Ds.
Kaip
i
anséiau
analizuo uose
an oniminiuose
kon eks-
uose
an onimy
po os
na iai
daznai
susikeiéia
ie omis
(ypa ¢
poezijoje
a
smulkiojoje
au osakoje).
Siu
sakiniy
an onimai
lyg
isskai¢iuojami,
jungiami
ienas
su
ki u.
Vis
del o
okiuose
sakiniuose
pasi aiko
p ieS a os
a ba
kon e sijos
san ykiy.
Pa-
yzdziui:
Kas
nekyla
auks yn,
as
Zemyn
k in a
V.K e
(=
Tas
Zemyn
k in a,
kas
nekyla
auks yn);
Pe galémis
eikia
saikingai
dziaug is,
o
p alaiméjimus
y is-
kai
pakel i
sp
(=
P alaiméjimus
eikia
y iskai
pakel i,
o
pe galémis
saikingai
dziaug is).
Kylan@ioji-k in an¢ioji
in onacija
pasizymi
pauze
(a
pauzémis),
odanéia
seman inj
p ieSybiy
kon as a
(X||Y).
Pa yzdZiui:
Maz
aikai
—
é ams
dziaugsmas,
dideli
aikai
—
Si dies
skausmas
ik.
Gulséias
liuobsi
—
s aéias
aziuosi
( u ési
is
agin i
alkang
a klj)
LTR.
Ne-
buk
ka S as
—
akis
iSdegsi,
nebuk
Sal as
—
dalies
ne eksi
Lp.
Linksmumas
—
umpai,
li dnumas
—
ilgai
T .
Kaip
i
ki uose
sin agminiy
p ieSybiy
sakiniuose
Gia
esama
kon e sijos
san ykiy.
Pa yzdziui:
Ska déjo
p ieS a ingi
imi y
signalai
—
ieni
jsakinéjo
gin is,
ki i
—
pul i
s.
(=
Ska déjo
p ieS a ingi
imi y
signalai
— ieni
jsakinéjo
pul i,
ki i
—
gin is);
Kai
p idedi
—
maz au,
kai
a imi
—
daugiau
(duobé)
Jn’
(=
Kai
a imi
—
daugiau,
kai
p idedi
—
maziau);
Ne eisybé
ka ie oj
azinéja,
iesa
péscia
aiks inéja
ik.
(=
Tiesa
péscia
aiks inéja,
ne eisybé
ka ie oj
azineja).
Pag indinis
an oniminiy
kon eks y
b uozas
y a
jy
egulia umas.
Tuo
b uozu
pasizymi
daugelis
sakiniy
su
an onimais,
ku iuos
jungia
po iniai
jung-
ukai
ka ...
ai,
p ie eiksmiai
kada...
ada,
kaip...
aip,
iek...
kiek
(Gia
Sie
p ie eiksmiai
sukeis i
ie omis), ienaip...
ki aip,
j a dziai
kas...
as,
koks...
16
oks,
ienas...
ki as.
Pa yzdiziui:
Kai
aka
isleké,
ai
ik
siandien
aka e
g izo
DZ'.
Kai
bu ai
jaunas,
ai
busi
i
senas
lk.
Kada
pinigai
kalba,
ada
iesa
yli
T g.
Kaip
eziomis
a éjo
(nieko
ne u éjo),
a p
eziomis
i
iseis
( iskg
p a as)
M j.
Kaip
senieji
S ilpé,
aip
jauniez
Soko
LTs.
Jo
sumanymai
es i
kaip
g ei
pakilda o,
aip
g ei
i
nuslugda o
A.Vien.
Rami,
ismin ies
kupina
sena é
gali
bu i
iek
g azi,
kiek
pilna
jegy
jaunys é
V.K é . Teo iskai
ienaip
gali
a ody i,
p ak iskai
ki a p
iSei i
J.G us.
Kas
séja,
as
pjauna,
kas
ba s o,
as
enka
Sim.
Kas
pi ma
maisa,
as
paskui
is
maiso
lk.
Kam
liadna,
as
e kia,
kam
linksma,
as
juokias
T gn.
Kg
pima
mesi,
g
paskui
as
Vin.
Koks
gy enimas,
oks
i
mi imas
E .
Koks
klausimas,
oks
i
a sakymas
Ds.
Viena
anka
duoda,
ki a
a ima
Jns.
P o
ieng
ausj
jeina,
p o
ki a
igeina
PP 409.
I
minis ai,
kaip
ie
muzikan ai,
ienas
an
laibyjy,
ki as
an
s o yjy,
o
ecias
pe
idu j
su a inai
uzduda o
K.Saj.
Pasi aiko
a ejy,
kai
an oniminiy
kon eks y
egulia umas
né a
oks
aki-
aizdus.
Pa yzdZiui:
Ne
iek
aiso,
kiek
gadina
Dks.
Tik as
menas
—
ai
pi miausia
a sakomybe
ne
iek
uz
abs akéig
zmonija,
kiek
uz
labai
konk e y
Zmogy
J.Mik.
Ta
au e
jis
ge e
ne
iek
mano
s eika ai,
kiek
sa o
nes eika a
J.Jabl.
Ne
i
nugalé i
daik ai
ne
iek
a nauja,
kiek
aldo
zmogy
J.Ma cin.
G a iskai
Sis
p ieSybiy
san ykis
a ody y
d ejopai:
a)
ne
iek
X,
kiek
Yi
b)
ne
iek
Y,
kiek
X.
An oniminiy
kon eks y
analizé
pap as ai
p adedama
nuo
o mos
(s uk-
i os)
i
eina
link
seman ikos.
Kon eks ai
pasi aiko
daZniausiai
daugia eiké-
miai,
ku
susipyne
keli
seman iniai
p ieSingy
eikSmiy
ZodZiy
san ykiai.
Pa-
yzdziu
gali
bu i
X
i
Y
p ieSybiy
san ykiai,
kai
ienu
a eju
eiskiama
kon-
junkcija,
o
ki u
—
disjunkcija.
Siuos
eiginius
ilius uojame
jau
anks¢iau
pa eik ais,
be
Siuo
a eju
ypa¢
cha ak e ingais
pa yzdiZiais:
G umias
d i
spal os.
D i
pag indinés
—
bal a
i
juodaJ.Ma cin.
Meilé
i
neapykan a,
a laidumas
i
uzsispy imas...
iena
mi ksnj
ienas,
ki a
mi ksnj
—
ki as
jausmas
paimda o
i Sy
K.Bo .
Siuo
a eju
X
i
Y
p ie’ybés
i
jungiamos,
i
sup ieSinamos.
Todeél
bi ina
ne
ik
j a dy y
p ieSybiy
analizé,
be
i
gau y
ezul a y
sin ezé.
Analizé
i
sin ezé
bu inos
nag inéjan
i
isus
ki us
¢ia
miné y
sin agminiy
p iesybiy
a ejus.
Ki u
disjunkcijos
a eju
(X
a ba
Y)
pi miné
unkcija
y a
padalijimas
(Pa-
p as ai
gal os
smegenys
u i
bu i
jaudinamos
a ba
slopinamos
pakai omis
s).
Kai
disjunkcija
ne
okia
s ip i
(a
(a ba)X,
a
(a ba)Y),
an inés
seman inés
unkcijos
y a
jungiamosios-ski iamosios,
0
p ie’ybés
Zia
iena
ki a
neu ali-
zuoja
(Visas
u as
s eika a
—
a
dideliam,
a
mazam
Skd ).
Kai
an oniminis
kon eks as
ai
X,
ai
Y,
p ieSingos
eiksmés
kai aliojasi
(Se ganéio
a e oskle oze
ligonio
sa ijau a
ai
page éja,
ai
pablogéja
s)
i
. .
17
lizuo i
i
p agma ikos
pozi i iu.
Nuo
seny
laiky
kalboje
gy a es
polinkis
am
ik u
budu
a o i
a i inkamus
Zodiius
i
leme
ai,
kad
jie,
i e
an onimais,
s ilis i8kai
pai ai in y
kalba.
Gausiis
sociologiniai,
psichologiniai,
kul i iniai
bei
is o iniai
y inéjimai
aki aizdZiai
odo
zmogaus
san ykius
su
a i inkamais
Zenklais,
eiskiamais
p iesingy
eikSmiy
Zodziais.
Pa yzdziui,
asa a
pap as ai
lyginama
ne
ik
su
giluma,
S iesa,
be
i
su
gé iu,
g oziu,
jaukumu,
o
Zema
ikunija
Sal i,
blogi,
a Siau uma.
An onimai
diena
—
nak is
aip
pa
simbolizuoja
gé j
i
blogi
(ne
ik
S iesyji
i
amsyji
pa os
me a).
Lie u iy
kalboje
gana
gausu
smulkiosios
au osakos
pa yzdziy
bei
azeologiniy
junginiy
su
Siais
ZodZiais.
Pa yzdziui:
Nak ies
da bai
—
dienos
juokai
G z.
Diena
nakéiai
juokiasi
B;
aukso
dienos
Rdm
”ge as
gy enimas”;
juoda
nak is
D
”blogas
gy enimas”;
Ziemg
asa g
Ob
" isa
laika”.
Dazniausiai
kalboje
okie
azeologizmai
eis-
kia
apibend in a
eiksma
a
eigkinio
ukme
nuo
p adzios
iki
pabaigos
i
eksp esy iai
apibudina
kokybe,
laika,
e d e,
emocijas
i
. .
Pa yzdziui:
Jis
dieng
nak j
( isg
laikg)
di ba
J.Jabl.
Tas
upelis
niekad
neuzSala:
ziemg
asa g
( isada)
alma
Zp.
Ge as
blogas
(be
koks)
—
mo inai
is
aikas
T gn.
Nepap as ai
aizdZiai
Siuos
p agma inius,
sin agminius
i
pa adigminius
p iesybiy
san ykius
ilius uoja
si
schema,
g indziama
an onimais
asa a
—
Ziema:
SiNTA
GMATINA
He
as
"
Asil a sy
—
SPegese
/
{i
i
:
Me
ae
ae
mY
eh
Sy
;
3
Zenkla
Zenklas
SEMANTIKA
VHILNYWIS
daik as
|
‘Cia
aki aizdziai
pa ody as
san ykis
a p
Zenklo
i
eikSmés,
zenklo
i
daik-
24
’

o
aizdinio
( .y.
sa okos).
Sa oka
sa o
uoz u
sieja
Zenkla
i
daik a
kaip
a piné
jung is.
Sioje
g a inéje
ilius acijoje
is yskéja
isos
i ai ialypés
an o-
nimijos
sa ybés
i
sudé ingi
idiniai
Sio
eiskinio
san ykiai
(Hosuxos
1973
:
65).
.
.
P agma iskai
paj ai ina
kalba
i
ki os
s ilis inés
p iemonés
—
an i ezés,
pa adoksai,
oksimo onai,
i onija
i
k .
An i ezé
(g .
an i hesis
—
p ieSp ieSa)
—
p ieSingy,
be
seman iskai
su-
sijusiy
aizdy
g e inimas,
s ip inan is
logini
bei
emocinj
jspudj.
An i ezé,
pap as ai
ku iama
iS
an onimy
a
ik
p ieSingy
sa oky,
pa ikslina
eikejy
cha ak e ius,
nusako
s a biausius
eiksmy
bei
ei8kiniy
b uozus.
An i eziy
esama
pap as yjy
i
isples iniy.
Pap as asias
an i ezes
ilius uoja
Sie
pa yzdZiai:
Juodoj
zeméj
bal a
duona
auga
J.Jabl.
Pigiai
pe ki
—
b angiai
kainuoja
Zg.
Daugiau
p o o,
maziau
puikumo
Vik .
Laimé
dainuoja,
a gas
dejuoja
LTs.
E d i
a ai
bu
jei ,
be
anks i
igei
B.
Ge am
isi
ge i,
blogam
isi
blogi
LTs.
Mazu
gime
—
didzZiu
augo
J.Jabl.
Isplés ines
an i ezes
ilius uoja
sakiniai,
ku iy
sin aksiné
s uk u a
daug
sudé ingesné.
Ta p
iy
an i eziy
usiy
esama
am
ik o
ski umo.
Pa yzdZiui:
Ig
oli
p adéjo e,
no s
18
a i
a yko e
(apie
diploma iskg
elgesj)
J.Ma cin.
Ne
uz
ma iy
iSeisi,
kai
no ési
—
a eis
Sdk.
Saulé
kai
nesikelia
auks yn,
Zemyn.
leidziasi
V.K é .
Ka
blai as
gal oja,
a
gi as
pasako
Pnd.
Da bas
duona
pelno,
inginys é
—
a ga
LTR.
Ki a
moky
daZnas
mokam,
be
sa-
e
—
e as
ejs engiam
s.
Bailus
lapo
issigas a,
d gsus
i
nuo
ilko
nebega
Vikj.
Su
pik umu
nei
pe
pudyma
(nieko
nelaimési),
su
ge umu
no s
i
pe
asa ojy
( iskg
pada ysi) Smn.
Be
kaukés
gim i
pap as a
i
mi i
pap as a,
ik ai
gy en i
sudé inga
J.G us.
Mo ina
iena
anka
baudzia,
ki a
glaudzia
B z.
K ailas,
kol
bu o
yzo as
(ne u ingas),
gud us,
kai
apo
éeba uo as
(p a u éjo)
ik.
gai
nekalbék
—
umpas
Zodis
s a esnis
negu
ilga
kalba
Nm.
P agma inéms
p iesybéms
p iski inas
i
pa adoksas
(g .
pa adozos
—
ne iké as).
Juo
pap as ai
eiSkiama
nelauk a
nuomoné,
p ieSinga
papli u-
siems
jsi ikinimams,
lyg
p ieS a aujan i
logiskam
mas ymui.
Si
s ilis iné
iga-
a
p iklauso
a o izmy
s e ai,
daznai
g indziama
i onija
i
pap as ai
a ojama
sa y oje
i
e o ikoje.
J.
Pikéilingis
ne
el ui
eigé,
jog
is
an onimisko
eigkiniy
g e inimo
igyjama
s ilis iné
s ip ybé”
(Pikéilingis
1975
:
230).
Si
s ilis iné
igu a
ypaé
gausi
smulkiojoje
au osakoje
(kaip
i
an i ezé),
gy ojoje
kalboje
i
g ozinéje
li e a u oje
(daugiausia
poezijoje).
Pa yzdZiui:
Kai
mi is
oli,
ja
Saukia,
kai
a i
—
ja
eja
Sk .
Ge iau
do ai
mi i
nekaip
nedo ai
gy en i
ik.
D ylika
mieganéiy
do ybiy
nesu aldo
ienos
pabudusios
silpnybés
V.Ka .
[sid asinusi
baimé
pasako
daugiau
iesos
negu
jsibaiminusi
d gsa
V.Ka .
Eina
liga
ge yn,
kad
zmogus
pik yn
Sim.
Kas
pe kia
—
sau
eikia,
kas
gi ia —
ki am
ski ia
Ps.
Kad
k ailai
kalbé i,
e iau
p o ingai
ylé i
An.
Mano
aike,
u
da
neZinai,
suzeis as
gy en
aS
mi ina
M.Ma .
Kuo
andenj
pasaldinsi
—
pelyny
ka umu?
M.Ma .
Ge iau
ka i
esa
negu
saldus
melas
J.Mik.
Ypaé
daug
eksp esijos
kalbai
eikia
oksimo onai
(g .
oxymo on
—
sa-
25
mojingai
k aila).
Risliame
kon eks e
sug e inami,
a odo,
logiskai
ski ingi
zod@iai,
suku ia
nauja,
daZniausiai
seman iskai
neip as a
jungini,
da an j
ne-
ike umo
jspudi.
Tokiy
lyg
i
nesude inamy
Zodziy
g e inimo
déka
daik ai,
eiskiniai,
ypa ybés
bei
sa ybés
igyja
papildomy,
kalba
pagy inan¢iy
b uozy.
Oksimo ona
dazniausiai
suda o
bid a dis
(jo
unkcijas
a liekan is
daly is
a
kilmininkinis
daik a a dis)
+
daik a a dis.
Pa yzdziui:
a siau i
maloné
(S eéiy
Salelé[je]
is i
Zmoneliai,
a Siau i
jy
maloné
JD183).
didis
neZinomasis
(Is
ik o
didi
da bininkg
K.Buga
didziu
nezinomuoju
palaidojome...
A.Sal).
dziaugsmo
aa a
(Esi,
ugnele,
u
auksinej
a poj
k iecio,
il is
—
a ge,
skausme,
kaip
dZiaugsmo
aga a
S iesi
B.B az).
gy as
numi élis
(Nak im
amsiais
SeSeliais
slinkda o
gy i
numi eliai
J.G us.
Ne,
gy ieji
numi éliai
aldzios
akyse
negalejo
bu i
mégiama
publika
B.S uog).
jaunas
senis;
pagy enegs
jaunuolis
(Daba iné
ka a
—
ai
jaun
senia ...
Jiis
pagy enes
jaunuolis
J.G us).
:
ka aligkas
sku das
(Pa k i au
an
nuk i usiy
aZuolo
lapy.
Koks
ka aliskas
sku das!
s).
k ailas
p o as
(K ailas
p o as
isiems
juokus
da o
TZI11380).
liesas
peniukélis
(Liesg
peniukslj
pjo em,
b inda
—
ienos
plé és
LI).
nepaka as
paka uoklis
(Taip
eisda ybe
i
liko
nuken éjusi:
nepaka o
paka uoklio
nebepaga o
B.S uog).
2
nesibaigian i
p adzia
(Akla
kaip
su é éjas
meile,
galinga,
nesu aldoma
kaip
Die as,
a einan i
Si dies
egéjimais,
u
—
nesibaigian i
p adzia
J.G u8).
sausos
aza os
(Apsi e ké
sausom
aga om
kap
(kaip)
ma i,
any a
laido-
dama
K P(D sk)).
skamban i
yla
(Rudenj
kaip
niekad
pajun ame
gam os
g oji,
isiklausome
i
skambanéig
ylg
s).
idu ziemio
kai a
(O
an
Si dies
is
sninga
—
gelés,
sniegas
—
sninga...
Kokia
nezemiska
idu ziemio
kai a!
B.B az).
iesa
paslap is
(
Viesa
paslap is,
kad
dalis
ki y
dalyky
[ne
lie u iy
kalbos]
moky ojy
gana
p as ai
moka
kalba,
da o
daug
elemen a iy
kalbos
klaidy
s).
S a biausias
oksimo ono
b uozas,
kad
daik as,
ei3kinys
a
ypa ybe,
eis-
kiami
ienu
ZodZiu,
papildomai
apibidinami
i
an uoju,
ku is
pi majam
se-
man iskai
isai
p iesingas.
Taip
kon as o
one
labiau
is yskeja
cha ak e i-
zuojamo
objek o
esme.
Ka ais
ip as a
oksimo ony
s uk u a
kei¢iama
(ypaé
poe inéje
kalboje),
.y.
Sios
s ilis inés
ig os
na iai
sukeiciami
ie omis.
Pa yzdziui:
Y a
ik
Sis
akimi ksnis
—
iskg
ap épian is
i
amzinas
J.Ma cin.
A%
s a-
jo ojas
sk ajingas
myliu
dziaugsmg
sopulingg
B.S uog.
Salia
" adiciniy”
oksimo ony
daba
ku iami
nauji,
in elek iniai.
Pa yz-
dziui:
Ak
a
zemé!
Ji
nemégs a
pasaky
pasakiskoj
sa o
kasdienybeje.
I
keis-
uoliai
is
da
jos
nepasuka
eidu
j
an as iskiausig
ealybe
J.Ma cin.
Su e k
mane
—
ugninj
aisbe gg,
amsos
gelméj
pazZings
ais a
s.
26
Si
s ilis iné
igu a
gali
bu i
isplés a
iki
ijy
(a
ne
daugiau
na iy).
Pa-
yzdziui:
Jaugiau
is
didéjanéia
nas a
—
kaip
akmuo
y
ZodZiy
ygulys
i
ka us
saldinis
obuolys
K.B ad.
Ga bé
uz
saule,
ku
kas
y a
eka,
i
uz
didybe
miis
mazy
Si dziy
B.B az.
Kai
kada
oksimo onai
pada omi
ne
ik
i8
bud a dzio+daik a a dzio,
be
i
is
ki y
kalbos-daliy
( eiksmazZodziy
bei
jo
o my,
p ie eiksmiy),
seman iskai
i
s ilis i8kai
a liekanciy
as
pa¢ias
unkcijas.
Pa yzdziui:
D i ai
nusmaily as
baslys
—
nelenda
zemés
(7
Zem¢)
Slm.
Rodykim
links-
ma
eida,
Sypsokimés
apsiasa odami,
juk
da
ne
iskas
p apuldy a
Kell1866,
1205
Naujausioje
ling is inéje
li e a u oje
oksimo onai
da
adinami
”
pa adok-
sinémis
an i ezémis”
(Jlu epa ypHbii
9sHuuKNOnenMuecKkuh
cnoBapb
1987
:
258),
nes
j
Sios
igi os
seman ine
s uk i a
jeina
bu en
iek
pa adokso,
iek
an i ezes
elemen y.
T onija
(g .
ei oneia
—
apsimes inis
neZinojimas)
aip
pa
kalboje
ei-
kiama
an onimine
o ma,
no s
jp as os
an onimy
po os
Gia
né a.
Pap as ai
i onija
ilius uoja
logiskai
nesude inamos
sa okos,
ku ios
suponuoja
slepiama
si uacijos
e in ojo
p anasuma,
paSaipa,
ne
gailes i,
a mies a
pajuoka.
Tik
as
a lamas
im umas,
ku iuo
eiskiama
nuomoné,
i onija
ski ia
nuo
humo o
i
sa y os.
$j
s ilis iné
p iemoné
kalboje
ei8kiama
palyginimais,
opais
i
ki ais
aizdingais
posakiais,
ku ie
kon eks e
igyja
eikSmes,
p iegingas
iesio-
ginéms.
Pa yzdziui:
Bal as
i
ba o
aulas
PP 315.
Bal as
kaip
suodziai
K P(V n).
Esi
g azus
kaip
apuokas
K P(T g).
Gud us
kaip
a inas,
d gsus
kaip
kigkis
PP 345.
AS
a e
myliu
kaip
suo
ka ing
Al.
Susikalba
kaip
Zgsis
su
kiaule
B.
G azus
kaip
laumes
aikas
PP 284.
Sugy ena
kaip
oZys
su
a inu
Sb.
Riebus
kaip
ki is,
apsk i us
kaip
Tau agnas
K d.
O
ai
iebus
—
ieni
kaulai!
LTR(G k).
Ap-
sidziaugée
kaip
aikas,
yks és
pa aga es
K P(M k).
Baisiai
s ip us
—
a p
pi s y
kaip
kiaus nis
isskydo
K P(Ps).
Sunku
kaip
is ai
pluksnas
(plunksnas)
nes o
LTR.
Nebijok,
u
uz
manes,
kaip
uz
Siaudo
LTR(Uzg).
Gy ena
kaip
Su a
su
ka e
LTR(Km).
Gaili
kaip
ilkas
ozkos
Pmp.
Gud i
kaip
is a,
sma ki
kaip
a is
K P(U ).
Se ga
ai oja,
nuo
bu nos
ada
nea s oja
LTR(E z).
Su
zodziais
mu us
iSg iauna,
su
da bu
smilgos
nepalauzia
Sim.
Tokj
d gsuolj
da
i
zZgsinas
isggsdins
K .
Su
g azumu
ba séiy
nebaldysi
E .
An
kumelés
joji,
o
kumelés
ieskai
B.
D gsi
ozka
p ie
negy o
ilko
Vdk.
Gi am
i
baloj
sausa
TZII1378(V n).
Koks
ans
ponas
bii y,
kad
skolos
ne u é y?
Skd.
I
ka inas
sma kus
p ie
ne-
gy o
Suns
LTR(Vdk).
Slei as
—
eiklus,
S eplas
—
Snekus
B b.
Nuo
Zgsino
a izy
nepi ksi
LTR(Jz).
P agma iniu
poZiu iu
analizuo ini
i
kon eks iniai
an onimai,
eikian-
ys
kalbai
daug
aizdingumo
i
i aigumo.
Tokiy
an onimy
lie u iy
kalboje
i8
ik yjy
nemazai.
Jy
bend asis
konponen as,
lyginan
su
ik aisiais
an oni-
mais
(p z.,
jaunas
—
senas,
i sus
—
apaéia),
—
an inis,
o
p iesybiy
san ykis
daZniausiai
simbolinis.
27
Kon eks iniai
an onimai
p ieSingas
eik3mes
igyja
ik
am ik ame
islia-
me
kon eks e.
Pa yzdziui:
§
Léké
kaip
sakalas,
nu upé
kaip
abalas
M.Valané.
Ki o
akyje
i
Sapg
ma ali,
0
sa ojoje
—
ne
gs o
PP 120.
Sie
an onimai
simbolizuoja
iek
konk eéias,
iek
abs aké¢ias
Zmoniy,
daik-
y
a
eiskiniy
sa ybes.
Ta p
sa es
Sios
sa ybés
aip
su izgusios,
kad
dazniau-
siai
kon eks iniy
an onimy
aiskinima
sunku
ap ibo i
ienu
a
d iem
ZodZiais.
Pa yzdziui:
a)
didumas,
s ip umas,
jéga;
e ingumas,
isdidumas
—
mazZu-
mas,
silpnumas;
ne e ingumas,
nuolankumas
eiskiami
am
ik omis
an onimy
po omis.
Pa yzdziui:
gzuolas
—
daigas,
nend e;
b iedis
—
balandis,
Z i blis;
g udai
—
pelai,
siaudai;
jau is
—
muse,
Z i blis;
ezimas
—
Sapas;
ilkas
—
a is,
é iukas;
Zagas
—
nagas
(Is
pilko
peleno,
i8
skausmo
i
g iu ésiy
u su
pa asa io
Zalia
Saka
kelies
j
Die o
saule
didele
i
S iesia
likimui gZuolo,
ne
daigo
pakelés!
B.B az.
Juozas
G uodis
nebu o
nend e
i
pagal
sa o
d asi-
nes
nuos a as
negalejo
lanks y is,
eaguodamas
j
kiek iena
éjo
pus eléjima.
Jis
bu o
gZuolas,
galis
ik ai
luz i
sp.
Ge esnis
Z i blis
ankoje
kaip
b iedis
gi-
ioje
M.Valané.
Ge iau
j
nagus
(naguose)
balandis,
ne
b iedis
,
miska
(miske)
p s.
Jeigu
meginu
is
iso
o,
ka
pe skai¢iau,
a ink i
jo
minéiy
g udus,
—
dazniausiai
andu
ien
ik
pelus
s.
Daugiau
Siaudy
iS
o
da bo
negu
g udy
K P(Zl).
Zodis
Z i bliu
islekia,
o
jauéiu
g iz a
LTs.
Ta o
Zodis
issk ido
muse,
pa sk ido
jauéiu
Jns.
An
ki o
apg
pama o,
an
sa es
né
ezimo
LTR(M )).
Globoja
kaip
ilkas
a is
B g.
E iuko
kailiu
p isidengé
( odosi
S elnus),
be
ilko
nagy
nepaslépsi
Lké.
Zadas
(Zadéjimas)
kaip
Zagas,
o
do is
kaip
nagas
Vks).
b)
eiklumas,
da bs umas
—
ne eiklumas,
ingumas.
Pa yzdziui:
a klys
—
gaidys;
y as
—
piemuo
(Kad
p ie
da bo
kaip
gaidys,
ai
p ie
algio
kaip
a klys
J.Jabl.
P i
(p ie)
bliudo
kopus y
y as,
p i
(p ie)
dalgio
—
piemuo
VP38).
c)
malonumas,
pa auklumas
—
nemalonumas,
a g asumas.
Pa-
yzdziui:
medus
—
pipi as;
askas
—
akmuo
(Medy
séji,
pipi us
pjausi
Sch88(B).
Medum
séjai,
pipi ai
sp ogs a
MZ331.
Vy o
8i dis
—
akmuo,
mo e-
iskos
—
agkas
E z).
d)
ik épimas,
pakilumas
—
kasdienybé,
pap as umas.
Pa yzdZiui:
poezija
—
p oza
(Ieskom
mes
poezijos
e smiy
kasdienybéje
b aidydami
po
p ozg
B.B az).
e)
be
kokia
p adzia,
gy ybé
—
be
kokia
pabaiga,
mi is.
Pa-
yzdziui:
al a
—
omega
(Gim osios
kalbos
zodziai
y a
musy
al a
i
omega,
iS
ju
galima
bu i
sau
i
ki iems,
juos
galima
dé i
po
gal a
se gandiam
zmogui
sp.
Upelis
béga
pe
gim aja
Zalia
senoliy
sodyba,
ku is
kaip
gy enimo
al a
—
omega
a y um
sidab as
i3
su emy
Ziba
B.B az).
Abu
sios
an onimy
po os
na iai
a si
susilieja
|
isuma
i
sa o
eikSme
p ia éja
p ie
azeologizmo.
Gy enimo
isuma
( .y.
p adzia
i
pabaiga)
aip
pa
simbolizuoja
i
Sie
an onimai
—
lopsys
—
kapas,
ka s as
(Mi i
man
lopsy
supai,
kad
bu y
él
gy i
kapai
M.Ma .
Kojom
j
du is
ku
a s o,
is
a p
lopsio
i
a p
ka s o
s).
28
Jdomu
ai,
kad
g e a
seny,
adiciniy
kon eks iniy
an onimy,
pa yzdZiui:
a klys
—
gaidys,
g uda
—
pelai,
gs as
—
k islas,
Sapas
i
k .,
ku iami
nauji,
p i aiky i
poe inei
bei
in elek inei
aplinkai.
Tai
al a
—
omega;
okeanas
—
lagas;
poeziyja
—
p oza;
pi amide
—
sk uzdélynas
i
k .
P agma iskai
analizuojan
kalbos
p ieSybes
j
akis
k in a
ypaé
jdomus
i
labai
senas
kalbos
eiskinys
—
enan iosemija.
Manoma,
kad
Sis
ei&kinys
a éjes
is
y
laiky,
kai
pi minés
Zodziy
eikSmés
da
nebu o
di e encijuo os.
Ypac
aiskia
enan iosemija
u i
eiksmazodZiai,
ienaip
a
ki aip
nusa-
kan ys
empe a i os
s y a imus
(p z.,
deg i,
kep i,
s il z;
degin i,
kepin i,
iskep i,
nus ilin i
i
k .).
Siuo
a eju
as
pa s
Zodis
u i
d i
p ieSingas
eiks-
mes
—
jis
gali
eiks i
sma ky,
in ensy y
Silima
(a
sildyma)
i
Salima
(a
saldyma).
(Sis
ling is inis
eiskinys
p asy e
p aosi
a ski o,
ik
jam
ienam
ski o
s aipsnio,
ad
de aliau
jj
manoma
analizuo i
a ei yje).
Dazniausiai
kalboje
sup ieSinami
zodziai
pasizymi
p agma inémis
sa y-
bémis.
Sie
Zodiiai
issiski ia
sa o
eksp esy iuoju
kon as u,
no s
daznai
nei
u iniu,
nei
o ma
nep imena
” adiciniy”
an onimy.
Pa yzdiZiui,
ackai
— e ai
san ykiauja
kaip
an onimai,
eikSdami
ski ingy,
ka ais
ne
p ie-
Singy
paziu y
ka as.
Regulia iai
kalboje
a ojamos
i
okios
p agma inés
p iesybes
kaip
da bas
— Zodis;
S en é
—
kasdienybe;
dangus
—
Zeme
i
k .
P agma ines
p iesybés
pap as ai
es i
kono acinio
pobudZio,
.y.
akcen-
uojama
Salu ineé
eiksme
(P iespauda
akmeniu
slogina
Si dis
i
p o us,
p ie-
spauda
pan¢ioja
ankas
i
kojas
Vaizg.
An
kasdienio
i
S en inio
s alo
bene
kukliausia
ie a
uZima
uginé
duona,
aciau
jos
eikia
isuome
sp).
Vis
del o
kai
ku iais
a ejais
okios
p agma inés
p ieSybés
ne
sus ip ina
a i inkamas
seman ines
p iesybes,
pa yzdziui:
dangus
—
Zemeé
(auks as
—
Zemas);
ojus
—
p aga as
(ge as
—
blogas)
i
k .
An onimija
y a
s a bus
leksinis
i
seman inis
ei8kinys,
iki
siol
da
pa-
lygin i
nedaug
eanalizuo as
lie u iy
leksikologijoje
i
mazai
bei
nedésningai
pa eik as
leksikog a ijoje.
Tai
ienas
is
sudé iniy
leksikos
bei
seman ikos
ele-
men y,
odan is
na u aly
Zzmogaus
p o o
po eikj
g e in i
i
nag iné i
j ai iy
usiy
i
ipy
p iesybes.
Pa i
an onimijos
s uk a
g indziama
p iesybemis,
ku ios
kalboje
eiskia
p ieSingas
logines
sa okas.
SUTRUMPINIMAI
M.Dauks
DaukSa
M.
( a p
1527
i
1538
—
1613),
jo
as ai
V.Ka
Ka alius
V.,
jo
ag ai
M.Ma
Ma inai is
M.,,
jo
as ai
K.Si
Si ydas
K.
( a p
1578
i
1581
—
1631),
jo
ag ai,
S .Salk
Salkauskis
S .
(1886
—
1941),
jo
a& ai
(Ki i
su umpinimai
”
Lie u iy
kalbos
zodyne”)
LITERATURA
D o inas
V.
1986:
Pag indinés
leksikologijos
sg okos,
Vilnius.
E many e
I.
1985:
Lie u iy
kalbos
an onimy
Zodynas,
Kaunas.
29

E many é
I.
1973:
I& es iniai
Zodziai
su
p ieS a os
p ieSdéliais.
—
Kalbos
kul u a
25,
32—33.
E many é
I.
1982:
D i
p ieS a aujancios
eikamés
zodzZiy
s ilis inés
unkcijos.
—
Kalbos
kul u a
42,
24—27.
E many é
I.
1984:
Apie
an onimy
eiksmes
i
a ojima
kalboje.
—
Kalbos
kul u a
46,
43—46.
E many é
I.
1991:
An onimines
o
pa ies
eiksmazodzio
eiksmes.
—
Kalbos
kul u a
61,
T3—
74.
E many é
J.
1993:
Kon eks iniai
an onimai.
—
Kalbos
kul u a
65,
74—78.
Gai enis
K.,Keinys
S.
1990:
Kalbo y os
e miny
Zodynas,
Kaunas.
Jakai iené
E.
1980:
Lie u iy
kalbos
leksikologija,
Vilnius.
Jakai iené
E.
1988:
Leksiné
seman ika,
Vilnius.
Leksykon
PWN.
1972:
Wa szawa.
Palionis
J.
1985:
Kalbos
mokslo
p admenys,
Vilnius.
Palme
F.R.
1982:
Seman ic
a
new
ou line,
Moscow.
Paulauskas
J.
1977:
Lie u iy
kalbos
azeologijos
Zodynas,
Kaunas.
Paulauskas
J.
1987:
Sis eminis
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius.
Pikéilingis
J.
1975:
Lie u iy
kalbos
s ilis ika
2,
Vilnius.
Sosi as
F.
1983:
Bend osios
ling is ikos
ku sas.
—
Min is
i
Zenklas,
140.
Webs e
1973:
Webs e ’s
New
Dic iona y
o
Synonyms.
A
Dic iona y
o
Disc imina ed
Synonyms
wi h
An onyms
and
Analogous
and
Con as ed
Wo ds,
Sp ing ield.
Vosyly eé
K.
B.
1985:
Lie u iy
kalbos
palyginimy
Zodynas,
Vilnius.
Zupe ka
J.
1983:
Lie u iy
kalbos
s ilis ika,
Vilnius.
3unHnosppes
A.A.
1971:
Jozuxa
nayxu,
Mocxsa.
Kapayuauos
HW.
H.
1972:
C pyxTypa
ekcukKo-ceMaHTHuecko o
MONA.
—
Hayunne
doxaadnu
eucwe
w oan.
Puaonozu ecnue
nayxu
1,
57—68.
Jin epa ypHbi
sHUMKMONenNYeCKHH
CIOBApb.
1987:
Mocxsa.
Hospuxos
JI.
A.
1973:
Anmonumua
e
pyccxom
aa ixne
(Cemanmu ecKkull
ana u3
npomugonoaowcnocmu
@
aexcu e),
Mocxsa.
Coccwp
®&.
ne.
1933:
Kype
obwe i
aunzeeucmuxu,
Mocxsa.
AN
OPPOSITION
AS
A
SEMANTIC
AND
A
LOGICAL
FOUNDATION
OF
ANTONYMY
Summa y
A
logical
ounda ion
o
an onymy
is
c ea ed
no
by
con adic o y
(bal as
—
nebal as),
bu
con a y
(bal as
—
juodas)
concep ions.
In
his
way
a
lexical
an onymy
by
i s
logical
and
seman ic
con en
conce ns
hese
opposi ions.
An
inhe en
seman ic
sing
o
an onymi y
is
a
g ea es
nega ion,
which
u ns
up
only
du ing
he
seman ic
analysis,
which
is
being
maked
in
a
sin agmic
and
pa adigmic
way.
In
his
case
an onyms
a e
in e p e ed
as
a
ma e
o
he
ex
and
he
language
sys em.
P agma ic
way
also
is
impo an
o
he
seman ics
o
an onyms.
Fo
e.g.
asa a
in
he
Li huanian
language
is
compa ed
no
only
wi h
he
wa m h,
bu
also
wi h
ligh ,
goodness
and
com o
and
Ziema
is
compa ed
wi h
da kness,
badness
and
discom o ,
bu
no
only
wi h
cold.
A
s ylis ic
a ie y
and
igu a i eness
is
a
p agma ic
cha ac e is ics
o
he
na u e
o
an onymy.
An onyms
gi e
emo ionaly
o
he
language,
make
i
mo e
suges i e
and
iche .
Such
a n
impo an
s ylis ic
igu es
he e
a e:
an i hesis,
pa adox,
i ony.
An onyms
can
make
oxymo ons
—
s ylis ic
igu e,
which
is
made
o
wo
logi-
cally
incompa ible
wo ds.
Con ex ual
an onyms
also
b ogh en
up
he
language.
The
ela ions
o
opposi-
ions
he e
a e
symbolical
and
a
common
componen
is
seconda y.
30
An onymous
ph aseologisms
di e si y
he
language
e y
much.
They
mean
a
gene alized
ac ion
o
he
lengh
o
he
phenomenon
om
he
begining
o
he
end
and
exp esionally
desc ibed
quali y,
ime,
space
and
so
on.
The
ano he
phenomenon
o
an onymi y
—
enen iosemy
—
is
a
wonde ul
way
o
anli en
he
language.
‘
31