Jurgio Gerulio laiškas Jonui Jablonskiui

saučia: vertėjas tokiam darbui per mažai mokėjo prūsiškai. Aš mielai noriu pridurti, kad jis galėjo sklandžiai kalbėtis, maždaug kaip Baltijos vokiečių dvarininkas supranta latviškai. Bet to nepakanka, kad galėtų gramatiškai tei- singai kalbėti arba raštu ką nors išdėstyti, ypač kai tekstas yra toks painus. Čia net geras vertėjas negalėjo daug padėti, nes jis nesuprato sunkių vietų prasmės. Willis ar jo vertėjas gerai girdėjo tik intonaciją. Pabėčių prūsai tarė turbūt labai aiškiai. Bet kaip tai suderinti su "iškraipyta" kalba? Žinoma, tiems, kurie Willio vertimą turi apibūdinti kaip prastą, ne viskas yra klaidinga ir neprūsiška, kas nesutampa lietuvių ar latvių kalboje. Be to, prūsų kalba turi per daug ryškių ypatybių, kurių nėra lietuvių ir latvių kal- bose. Juo labiau gaila, kad Willio Enchiridionas lieka toks daugiareikšmis; juk iš Willio prasto darbo vargu ar pavyks patenkinamai išgvildenti, kas yra grynai prūsiška ypatybė, besiskirianti nuo lietuvių ir latvių kalbų, arba kas turi būti priskiriama tikrai vokiečių, t. y. vokiečių žemaičių kalbos įtakai. Vertė Nijolė Čepienė* JURGIO GERULIO LAIŠKAS JONUI JABLONSKIUI Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje (F 52—199) saugo- mas J. Gerulio 1922 m. lapkričio 29 d. laiškas J. Jablonskiui. Laiškas įdomus dėl J. Gerulio nuomonės bendrinės lietuvių kalbos. rašybos klausimais ir dėl jo paties kalbos. Skelbiamo laiško kalba ir skyryba netaisyta (pataisyta tik pora aiškių korektūros klaidelių). A. Sabaliauskas 29. XI. 22 Labai gerbiamas Tamsta, širdingai dėkui už prisiuntimą "Lietuvių kalbos gramatikos". Ar nebūtų gerai Tamstos knygas ir kelias kitas kaip Būgos "Kalbą ir Senove” ir t.t., ir Vokietijoje parduoti? Švyturys bei Leidimo Komisija galėtų pas Vinterį Heidelberge tokioms knygoms "komisioną" įtaisyti. Neužtenka geras knygas rašyti, reikia ir propagandos! Rods ne dėl autorų garbės bet dėl Lietuvos tai reikės daryti. Svietas tur patirti, jog Lietuvoje gana rimto darbo randama, tiktai jo nežinojo. Tokie diletantai kaip ans Basanavičius mums gėdą daro! (Zinau jog B. už Lietuvą tvirčiau dirbo neng šimta kitų, bet pasaulė jo raštus apie Thrakus skaito ir juokiasi iš tokio "Litauischer Sprachforscher”.) Dėl rašybos aš Būgai, kaip jisai mano namuose viešėjo, aštriai prisakiau, su Tamsta susidėjus trumpą rašybos vadovėlį išleisti. Mano nuomonė tokia: ra- šybos vadovėlis ir netobūlas daug geresnis už tokį, kurs rods be nuotarties! * Citatas iš lotynų kalbos vertė Kazys Eigminas. 205 bet mūsų vaikų vaikų laikuose išeis. Aš pats tariu ir rašau (geriau nežino. dams)’ "pjauti", "spjauti", "bjaurus", "labjau" bet "sunkiau", "geriau". Ra- šydams "piauti" ir t.t. aš ne galėčiau atskirti "pjauti" = schneiden, pautas Jeigu mums p. Jablonskis ir Būga prisakys "rašykit vienodai "piauti", "ge- riau”, Bg tai mes visi raSysim ir džiaugsimės vienodą rašybą oy "ger-iau' rašyti!" Galo nebus! Tamsta paminėjai Žemaitės. Tai žmona, kurios raštai man labai patinka Rods mes Maziosios Lietuvos sūnūs daug germanizmy kalboje turime, bet atskirti, kas grynai, kas negrynai kalba, mokame. Zemaités kalba kuogral žiausia. Ji ne dirbtinė. Skaitydamas Sviet. darbą arba kokį kita šios dienos“ raštą pykinuos iš be jokio reikalo naujai dirbtų žodžių, sintaksės ir t.t. Pri- paziti turiu, tankiai nesuprantu, ka šitie vyrai rašo: oKoTELVOL elio. Žemaitės ir iš Tamstos raštų aš mokinuos tikrai leituviškai rašyti t.y. grynai ir "ungekūnstelt"*, kaip vokietis sako. Rašydamas mano Mažvydo pratarm 3 taip rašau kaip mano motyna manę mokino lietuviškai kalbėti, taigi negražiai bet ir ne be reikalo perkreiptu būdu. Tyčiomis prastai rašiau, kitą kart jau geriau rašysiu. : Tikiuosi po 8 dienų galėsiu "Mažvydą" Tamstai prisiųsti. — Ateisiančią va sarą ketu Vilniuje ir kitur kur senų lietuviškų raštų jieškoti. Tvirtai tikiu: rasiu! "Širdingai sveikatos velyja Tamstos garbintojis Jurgis Gerullis Kronprinzstrasse 15. 3 1 trūkumo 2 tamsus yra 8 natūraliai, paprastai A. S. DUOMENYS F. KURSAICIO BIOGRAFIJAI 1. F. Kuršaičio tėvo Mikelio laiškas J. Sneleriui Sekine iiss Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje (Liudviko Rė- zos fondas, F 228—624) yra žymaus Mažosios Lietuvos kalbininko Frydricho k Kuršaičio (1806—1884) tėvo, Lenkviečių mokyklos mokytojo Mikelio Kursai- 206 RR PRT) 3