LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Laima
GRUMADIENE
SOCIOLINGVISTINIS
DABARTINES
SNEKAMOSIOS
LIETUVIY
KALBOS
TYRIMO
ASPEKTAS
1.
Naujoji
”Lie u iy
kalbos
a miy
i
jy
sa eikos
y imo
p o-_
g ama”.
Lie u iy
kalbos
ins i u o
i
Vilniaus
uni e si e o
dialek ologai
pa-
enge
”Lie u iy
kalbos
a miy
i
jy
sa eikos
y imo
p og ama”
( oliau —
”P og ama”),
ku ios
ikslas
—
”j ai iais
poZiU iais
i i
isos
Lie u os
ie os
g
a),
y
p
zmoniy
kalba
i
a ski y
egiony
kalbine
si uacija,
a skleis i
a miy
aidos
po-_
linkius,
sa eika,
ysius
su
ki omis
—
kaimyny
—
kalbomis
a
jy
a méemis”
(i8
”P og amos”
p a a més).
Tokios
a
panagios
p og amos
idéja
ap a inéjama
jau
isas
desim me is
—
(Respublikiniame
jaunyjy
kalbininky
semina e,
Lie u iy
kalbos
ins i u o
o -_
p ojek as
i
p og ama,
kaip
i
da bo
g upés
sudé is,
ado ai,
kei ési,
i8
g upés_
pasi auke
V.
Cekmonas,
B.
S undZia.
No s
ieninga
koncepcija
i
nebu o
|
ganizuo uose
dialek ology
semina uose,
a p au inése
kon e encijose
Vilniuje,
Va Su oje,
Minske
i
ki u ;
z .
G umadiené,
S undZia
1990,;
19905).
Pa s
p iim a,
bu o
pa eng as
5
daliy
klausimynas:
”Socioling is ika”
(V.
Cekmo-
nas
i
L.
G umadiene),
”Fone ika”
(L.
G umadiené),
”Ki gia imas”
(D.
Mi-
kuleniené
i
B.
S undZia),
”Mo ologija”
(D.
Mikuleniene
i
K.
Mo kiinas),
—
”Leksika”
(A.
Vidugi is),
engian
spaudai
da bui
ado a o
K.
Mo kinas.
D i
”P og amos”
dalys
jau
isleis os
(Lie u iy...
:
1995;
1995,).
”P og amo-
je”
gausu
klausimy
(pe
2000),
odeél
a sakymai
ne
ik
”papildys
jau
sukaup us-
bei
kaupiamus
dialek ologijos
ondus
i
bus
panaudo i
iek
ling is inés
geog-
a ijos,
iek
monog a iniams da bams”
(is
”P og amos”
p a a més),
be
leis
—
g g
P
a saky i
i
j
ki okio
pobidzio
klausimus,
kylan¢ius
i ian
daba ine
sneka-
maja
lie u iy
kalba.
”P og amos”
klausimy
pa inkimo
p incipas
—
pa eik i
kaip
galima
issamesnj
galimy
klausimy
spek a,
odel
kiek ieno
y imo
a eju
galima
i
klausimy
a anka,
nes
dalis
klausimy
y a
ak ualiis
ienoms
kalbos
—
a mainoms,
ki a
dalis
—
ki oms.
Ypaé
ai
ik y
pasaky i
apie
”Fone ikos”
i
”Mo ologijos”
sky ius:
¢ia
pa eikiama
didzioji
dauguma
klausimy,
susijusiy
su
j ai iomis
lie u iy
kalbos
posis emémis
( a mémis
a
jy
a mainomis),
odel
—
sa aime
aisku,
kad
dalis
klausimy
né
negali
bu i
ak ualiis
absoliuciai
isoms
_
a mems.
Bu en
odeél
”Fone ikos”
sky iuje
klausimai
ski s omi
{
pag indi-
nius
i
papildomuosius:
j
papildomuosius
k eip inas
démesys
ik
uo
a eju,
jeigu
a sakymai
j
pag indinius
a spindi
a més
speci ika,
odo
yks an
am
ik a
eiskinio
ki ima
a ba
j ai uoja.
”Fone ikos”
sky ius
glaudZiai
susie as
su
”Mo ologijos”,
nes
pi mojo
klausimai
y a
i
mo ologinio
pobidZio,
.y.
ga so
190
1
i
pade is
nu odoma
ne
ik
pagal
one inius
pozymius
(ki céiuo ame
skiemenyje
a
ne,
esan is
Zodzio
p adzioje,
iduje
a
pabaigoje),
be
i
pagal
mo ologinius
(ku ios
kalbos
dalies,
ku is
linksnis
a
laikas
i
pan.).
Taip
da oma
dél
pa o-
gumo
kaupian
duomenis
(nebi ina
as i
a sakyma,
kaip
a iamas
bii en
as
zodis
—
pakanka
Zino i,
kaip
a iami
panagaus
ipo
zodziai)
i
a siz elgian
j
galimybg
apdo o i
duomenis
kompiu e iu.
Tiek
”
Fone ikos”,
iek
”
Mo ologi-
jos”
sky iy
klausimai
puikiai
inka
a liekan
paka o inius
jau
ankséiau
is i y
a miy
y imus,
nes
galimas
lyginimas.
”Ki éia imo”
i
”
Leksikos” sky iuose
klausimai
pa ink i
kiek ki u
p incipu:
bandoma
gau i
a sakymy
j
da
menkai
is y ine us
klausimus,
j
okius,
i
ku iuos
anks esnése
dialek ologijos
p og a-
mose
bu o
ski iama
kiek
maziau
démesio.
Ta¢iau
i
juose
pa eikiama
gausybé
klausimy
i5
anks esniy
klausimyny,
odél
aip
pa
galima
lygin i,
ik
ne
aip
sis emingai,
kaip
one ikos
a
mo ologijos
poziu iu.
”Socioling is ikos”
sky-
ius
15
iso
naujas,
daugiau
ski as
lie u iy
kalbos
a miy
i
ki y
kalby
sa eikai
y ine i.
Taciau
jame
esama
a ski o
posky io
—
”Pa eikéjo
cha ak e is ika”,
ku is,
au o iy
manymu,
ak ualus
isiems
dialek ologiniams
y imams
Siuolai-.
kinemis
salygomis,
kai
yks a
iek
daug
paki imy
adiciniy
a miy
a o ojy
gy enime,
aip
pa
numa an
duomeny
apdo ojima
kompiu e iu.
‘
Siame
s aipsnyje
i
no éciau
a k eip i
démesj
j,
”P og amos”
suda y a
galimybe
dome is
ne
ik
adiciniu
lie u iy
dialek ologijos
objek u
—
seny
kaimo
zmoniy
kalba,
—
be
i
da
nejip as ais,
agiau
aip
pa
labai
s a biais
objek ais:
a miy
a s o y
p isi aikymu
p ie
bend inés
kalbos
a
ku io
no s
in e dialek o,
egioniniy
in e dialek y,
mies y
kalbos
a
ki yu
panasiy
kalbos
a mainy
adimusi
i
k .
Tebé a
ak ualiis
sie
A.
Pupkio
(1980
:
56)
zodziai:
-
”...
a mybés
j
bend ing
kalba
daugiausia
pa enka
i8
pusiau
a minés
kalbos
y
a s o y,
ku ie
u i
daugiau
j akos
bend inei
kalbai:
aSy ojy,
edak o iy,
i ai iy
as y
au o iy
i
pan.
Lie u iy
kalbo y oje
iki
Siol
niekas
né a
mégi-
ngs
nus a y i,
ku iuo
budu
os
a mybés
a eina,
ku ie
pusiau
a minés
kalbos
a s o ai
Siuo
poZi iu
da o
didesne
j aka
bend inei
kalbai.
O
as
klausimas
kalbos
kul ai
y a
labai
s a bus:
kadangi
musy
bend inés
kalbos
s a bus
obulinimo
Sal inis
ebé a
i
a més,
a mybiy
kelio
j
bend ine
kalba
y imas
padeé y
leng iau
eguliuo i
pacius
a miskumus,
leis y
mokyklai
sékmingiau
moky i
bend inés
kalbos.”
2.
Daba inés
snekamosios
lie u iy
kalbos
sanda a.
Pi maka
lie u iy
kalbo y oje
daba iné
Snekamoji
lie u iy
kalba
i
jos
pasipildymo
Sal iniai
—
a més,
a go,
Za gonai,
ki os
kalbos
—
ap a iama
jau
miné oje
A.
Pupkio
knygoje.
Snekamoji
kalba
Gia
ski s oma
i:
bend ine
Snekamaja
kalba,
a ojama
o icialiai,
ieSai,
—
ea e,
pe
adija,
ele izija,
mokykloje,
susi inkimuose,
—
i
neo icialiaja,
p i aciaja,
a ojama,
pa yzdziui,
Seimoje,
bend ada biy
kolek y uose
a
kalban is
su
pazis amais
(1980
:
58).
Ve-
liau
bi a
i
ki y
méginimy
ap a i
pusiau
a ming
kalba
(G umadieneé
1992;
1993,).
Bandan
ski s y i
kalba
j
a mes,
pus a mes
a
bend ine
ieSaja
kal-
ba,
p a a u
a siz elg i
j
kalbos
bend ijas
—
zmoniy
g upes,
ienijamas
os
Pa ios
a
panagios
kalbos
a mainos
a ojimo,
y
pa iy
kalbos
no my
p ipazi-
nimo.
Beje,
kalbos
bend ija
—
pag indiné
socioling is ikos
sa oka.
Isigilinus
191
paaiskeja,
kad
ik
a més
a s o ai
galé y
bi i
siejami
su
am
ik oje
e i o i:
joje
gy enan ia
kalbos
bend ija,
be
uome
ek y
{|
nemazos
en
gy enanciy
zmoniy
g upes
kalba
”nek eip i
démesio”
(a sikéléliai
a ba
u in ys
nemazg
issila inima
ie os
gy en ojai
i
pan.),
nes
bend ijai
budingas
b uoZas
—
a
pa i
a
labai
panadi
kalbos
sis ema.
Be
o,
as
pa s
zmogus
gali
p iklausy i
kelioms
kalbos
bend ijoms.
Todél
is
dazniau
kalbos
bend ijos
apibudinamos
ne
ik
pagal
e i o ijos
bend umo,
be
i
pagal
socialinius
a
demog a inius
pozymius:
amZiaus,
igsila inimo,
p o esijos,
socialinés
padé ies
a
ki us.
”
Pa-
eikéjo
cha ak e is ikos”
klausimai
kaip
ik
i
padeda
ai
apibudin i.
Jeigu
z ilg e é ume
j
be
ku io
nedidelio
Lie u os
mies elio
gy en ojy
kal:
ba,
bu inai
as ume
kalbanciy
palygin i
g yna
a me,
as ume
i
kalbandiy
be eik a miSkai,
be
nebe a ojan iy
(nuosekliai
a
p iegokiais)
|
pi miniy,
s a biausiyjy
i
odel
iskiliyjy
a més
ypa ybiy,
as ume
snekan¢iy
be eik
bend ine
kalba
ik
su
sa o isku
a miniu
akcen u,
ka ais
j e pianciy
a mi-
niy
ZodZiy
a
posakiy,
as ume
i i8
iso
nebeSnekan¢iy
a miskai
jokiomis
aplinkybémis,
no s
aikys éje
i
bu y
mokéje.
Visa
si is
pi mo
z ilgsnio
ne
a kinga
kalbiné
aigka
a spindi
p ocesus,
ku iy
k yp i
i
s ip uma
galima
nus a y i,
pasi elkus
socioling is inius
i
g ynai
ling is inius
me odus.
Tokie
p ocesai
yks a
iek
sa eikaujan
j ai iy
kalbos
lygmeny
komponen=
ams,
iek
i
kalbos
eigoje
kai aliojan is
ai
ienos,
ai
ki os
kalbos
sis emos
a
posis emés
elemen ams.
Ano
Gumpe zo
(1982
:
66),
Zmonés,
pa eke
j
si-
uacija,
ku ioje
y a
p i e s i
mégin i
a o i
ne
sa o,
o
s e ima,
no s
i
laba
panasia,
kalbos
a maina,
nuola
enkasi
i
de ina
d iejy
kalbos
sis emy
a
po
sis emiy
aisykles.
Taip
yks a
i
lie u iy
kalbos
e péje,
ne gi
olimiausiame
kaime
Snekinan
pagy enusj
pa eikeja,
kai
jis
s engiasi
p isi aiky i
p ie
”in-
eligen iskosios”
klauséjo
kalbos,
pasi ody i
moky esnis,
o
ka
i
kalbe i
apie
jaunesnius
a
issila inusius
pa eikéjus
(plg.:
Chambe s
1992).
Paméginus
nuosekliau
panag iné i
adinamyjy
”sugadin y”
a mes
a s o-
y
kalba,
Snekanéiy
pusiau
a miskai,
paaiSkéjo,
kad
ai
y a
nepap as ai
pla-
aus
spek o
da inys.
An a
e us,
”neg yna”
bend ine
kalba
Snekanciyjy
kalba
y a
labai
j ai uojan i.
Todél a gu
a
galima
bu y
nuosekliau
isski i
daba inéje
Snekamojoje
lie u iy
kalboje
kokias
no s
pus a mes
a
ki okias
ga=
na
neaiskias
kalbos
a mainas.
ManyZiau,
kad
e é y
ap a i
a ski us
ke u is
ling is inius
eiSkinius:
adicines
a mes,
egioninius
in e dialek us, didziyjy
Lie u os
mies y
kalbas
i
no mine
bend ine
kalba.
4
Taip
d as iskai
adicines
a mes
pa adinau
ling is iniu
eiSkiniu
odel,
kad
g ynuoju
pa idalu
adicinés
a més
be eik
nebeegzis uoja:
-kad
i
kaip
a miskai
snekédami,
a miy
a s o ai
is
dazZniau
j e pia
ki y
kalbos
sis emy
a
posis emiy
dalyky,
dazniausiai
—
i8
bend inés
kalbos.
Pa yzdziui,
y y
aukS aiéiai,
gana
nuosekliai
a odami
un,
in
en,
ku
bend inéje
kalboje
y :
a
an,
en,
ima
i
pasako:
sup an a,
kanda
ie oj
laukiamy
sup un a,
kunda
a
pan.
Tagiau
esama
i
p ieSingy p ocesy:
1995
m.
Vis yéio
(Vilka iskio
aj.)
ekspedicijoje
pas ebéjome,
kad
jaunimas
a oja
daugiau
speci iniy
aka y
auks ai¢iy
lyciy
nei
y esnieji,
lyg
i
” a miskiau”
Sneka.
Panasiy
dalyky
Zemai iy
a méje
y a
pas ebéje
J.
Pab éza,
I.
Remeny é.
Ima
aiske i,
k
]
|
192
o ien uojamasi
|
am
ik y
egioniniy
in e dialek y
no mas,
pa yzdZiui,
Ma-
ijampolés,
MaZeikiy,
Pane ézio,
U enos,
Aly aus
a
ki y.
Tokie
egioniniai
in e dialek ai
y a
aplinkiniy
a miy
i
bend inés
kalbos
sa eikos
ezul a as,
no s
i
ne ienalyiai,
be
u in ys
am
ik a
sa o
no my
sis ema.
Didieji
Lie u os
mies ai
—
Klaipéda,
Siauliai
i ,
be
abejo,
Kaunas
bei
Vil-
nius
—
u i
sa o
ling is inj
eida,
juose
a ojamos
kalbos
no mos
ski iasi
ne
ik
a pusa yje,
be
i
nuo
bend inés
kalbos
a
egioniniy
in e dialek y,
no s
i
sma kiai
y a
abiejy
pas a yjy
eikiamos.
No mine
bend iné
kalba
y a
sa o i3kas
kons uk as,
abs akcija,
neZinia,
a
iS
iso
egzis uojan i
g ynu
pa idalu
(G umadiené
1993b).
(Kiek
okios
kalbos
gi de i
pe
adija,
ele izija?)
3.
P ocesai,
yks an ys
kin an
kalbai.
Lie u iy
a més
da
maza
é a
i iamos
ki aip
nei
ling is inés
geog a ijos
me odu.
Neneigian
sio
me o-
do
inkamumo,
no é ysi
pas a s y i,
kaip
galima
bu y
pasinaudo i
pasauline
pas a ojo
me o
dialek ology
i
socioling is y
pa i imi,
i ian
daba ine
lie-
u iy
kalbos
si uacija,
nes
i
Lie u oje
andasi
p ocesy,
panasiy
j
yks andius
ki ose
Salyse
(plg.:
Wal e sas
1994).
Nemanan ,
kad
adiciné
dialek ologija
u e y
pe aug i
j
socioling is ika,
is
dél o
a k eipiamas
démesys
j
kai
ku-
iuos
sociolingis inio
y imo
p i alumus
aiSkinan is
kalbos
likima
i
a osena
dinamiskame
Siuolaikiniame
pasaulyje.
P.
T udgillas
(1986),
y es
angly
kalbos
a miy
a pusa io
i
no minés
bend inés
kalbos
sa eika,
mano,
kad
y a
i inas
adinamasis
koineizacijos
a
koine
adimosi
p ocesas
—
ai
esas
naujy
kalbos
a mainy
o ma imasis
sa eikaujan
ski ingoms
os
pa ios
kalbos
a mainoms,
o
jo
p ieZas is
—
idi-
née
Salies
gy en ojy
mig acija.
Tiesa,
koiné
sup an ama
gana
j ai iai
(Siegel
1987
:
186—187):
ieni
koiné
adimasi
sieja
su
a més
a
a miy
i imu
bend ine
Snekamaja
a
s anda ine
kalba;
ki i
—
su
egioniniy
lingua
anca
o ma imusi,
a si andanéiu
sa eikaujan
a mems,
be
pas a osioms
sa yjy
unkcijy
nep a andan ;
e iems
bu ina
koiné
adimosi
salyga
a odo
esan i
mig acija
—
a miy
a s o ams
pakei us
gy enamaja
ie a
i
aplinka,
neis-
engiamai
kin a
i
jy
kalba
—
jgauna
koiné
b uoZy
a
iesiog
i s a
koine.
Taigi
koine
adimasis
ienaip
a
ki aip
siejamas
su
mies y
kalbos
o ma imu-
si.
Miné ais
a ejais
sa eikauja
ienos kalbos
a meés
a
ki okios
jos
a mai-
nos,
ku ios
i$
p incipo
y a
sup an amos
ienos
ki oms.
Todel,
ma y ,
isose
kalbose
koiné
adimasis
u i
bend y.
b uozy
(Ke swill 1994
:
4):
p adiniam
e apui
budingas
didelis
j ai a imas
indi idualiuoju
lygmeniu
p i aikan
sa-
o
kalba
p ie
aplinkiniy
kalbos,
sunkokai
paaiskinamas
disku so
a
socialiniy
eiksniy
j aka
—
ka ais
susida o
jspidis,
kad
okie
zmonés
iesiog
painioja
d iejy
kalbos
a mainy
no mas.
Vélesnio
koineizacijos
e apo
kalboje
ap inka-
ma
pap as inimo
eiskiniy
one ikos,
onologijos
a
mo ologijos
lygmenimis,
susiku iama
” a piniy
kalbos
o my”,
nesandéiy
né
ienoje
is
sa eikaujan¢iy
kalbos
a mainy
(pa yzdziui,
umpyjy
ki giuo y
Zodzio
galo
balsiy
ilginimas
Vilniaus
mies o
kalboje).
Ka ais
koiné
adimosi
eo ija
apa inama
su
subs a o
in e e encijos
e-
o ija
(Thomason,
Kau man
1988
:
37;
Appel,
Muysken
1987
:
157):
kai
am
193
ik a
kalbos
a maina
a ojanciy
Zmoniy
bend ija
papildo
gausi
a ykeliy
—
g upé,
pas a ieji
sa o
kalba
p i aikan ys
ik
is
dalies,
o
a
p i aiky a
kalba
sa o
uoZ u
ka ais
iman i
da y i
po eikj
i
ie iniy
Zmoniy
kalbai
(Ha is
—
1991
:
191—212).
Bu en
okio
pobudiio
p ocesy
galima
bu y
iesko i
Kauno_
a
Siauliy
mies y
kalbose,
Zymiai
pa eik ose
mig an y
iS
aplinkiniy
a miy.
P.
Ke swillo
(1994)
a lik as
no egy
a més
i
mies o
kalbos
sa eikos
y i-
mas
da
ka a
pa i ino,
kad
j
a miy
ki ima
Z elg ina
kaip
j
p ocesa,
ku io
|
a iklis
i
bii ina
salyga
—
gy en ojy
mig a imas.
Tokiu
a eju
pab ez inas
socioling is inis
a miy
y imo
aspek as:
kalbos
ki ima
salygoja
idiniai
kal-
bos
désningumai,
be
jj
sukelia
socialiniai
eiksniai.
[ ai iy
Saliy
mokslininky
y imai
odo,
kad,
no in
sup as i
a miy
ki imo
mechanizma,
i ina
indi idy
—
kalba,
nes
kiek ienas
sa o
kalba
keiéia
indi idualiai,
no s
i
esama
bend u-
;
my
(Bo oni—Rica do
1985).
Ypaé
a k eip inas
démesys
j
ai,
kad
bu ina
u é i
Ziniy
ne
ik
apie
pa eikéjy
amZiy,
iSsila inima,
p o esija,
ly i
i
pan.,
be
i
apie
jy
gy enimo
is o ijas
—
ku
i
kada,
kokiomis
aplinkybemis
galejo
~
susida y i
salygos,
e iandios
keis i
sa o
jp as ines
kalbos
no mas
(paki o_
gy enamoji
ie a
a
da bo
pobidis,
aplinkiniy
podi is
i
pan.).
Pas a oji
aplinkybé
e s e
e éia
s udijuo i
isas
sa eikaujanéias
kalbos
a mainas
uo_
padiu
me u,
aigi
indi ido
kalba
i ina
socialiniame
kon eks e.
Toks
kon eks-
q
as
y a
kalbos
bend ija.
Lie u iy
kalbos
di oje
esama
j ai iy
ugiy
kalbos
bend ijy,
ku ios
gali
kalbos
ki ima
pak eip i
ai
iena,
ai
ki a
linkme.
Ti ian
senyjy
kaimo
zmoniy
kalba
s iliaus
sa oka
né a
s a bi,
a¢iau
o
negalima
bii y
pasaky i
apie
jaunesniy,
ypac
iSsila inusiy
Zmoniy
kalba,
odel
ek y
a siz elg i
i
j
galima
s iliy
kai a,
p iklausanzia
nuo
pokalbio
si uacijos,
pasneko y
san ykiy
i
k .
(D essle ,
Wodak
1982).
q
Kalbos
bend ijose
esama
kody
pe junginéjimo
ap aigky
(Do ian
1982):
kai
i
sakinj
a
pasakyma
j e piama
ki os
sis emos
(nebu inai
ki os
kalbos)
a
_
posis emés
lyéiy.
Sis
eigkinys
daZniausiai
buna
susijes
su
pokalbio
ema
i
pasneko y
socialiniais
aidmenimis:
Snekédami
apie
ie os
gy enimo
ak u-_
alijas,
pa eikéjai
a oja
daugiau
ie os
kalbai
bidingy
lyciy,
o
eme
kalbe i
apie
olimus,
nekasdienius
dalykus,
kei¢ia
a ba
kai alioja
i
kalbos
pobudi
—_
a oja
daugiau
bend inés
kalbos
a
panasgios
j
ja
ly¢iy.
Pa yzdziui,
ne
i ”
pa eikdami
au osaka,
daing
a
pasaka,
a més
a s o ai
ne e ai
s engiasi
p i-”
kaiSio i
kaip
galima
daugiau
bend inés
kalbos
o my,
nes
jaudiasi
a lieka
a
ku inj
ieSai,
a si
scenoje.
Cia
pa ,
a ok épio
minu émis,
bend inés
kalbos
lyéiy
pap as ai
pasi aiko
daug
maZiau,
nes
kalbai
nebeski iama
iek
demesio,
—
ne
ji
ampa
s a biausia.
;
Pe i e inése
i
besi ibojandiose
su
ki omis
kalbomis
Snekanéiy
a ealais
a -_
mése
esama
i
pidzinizacijos
(Mihlhausle
1986)
—
d iejy
kalby
suliejimo
—
|
ap aisky.
Tai
isiskai
ki okios
p igim ies
eigkinys,
cia
samoninga
i aka
kalbai
labai
menka.
Pa yzdiziui,
am
ik os
pidZinizacijos
galima
jz elg i
y
pe i e i-
niy
a miy
a s o y
kalboje,
ku ie
daugeli
iek
gim osios,
iek
i
ki os,
jy
ge ai
mokamos
i
daZnai
a ojamos,
kalbos
ZodZiy
ima
kai y i
pagal
a
pa i
mo-
deli
—
abiejy
kalby
a daZodiiai
ampa
os
giminés,
ku ios
jie
y a
s ip esnes
pozicijas
u inéios
sa eikaujan¢ios
kalbos
sis emoje
i
pan.
Visa
ai
galima
hi
194

i i
ne
ik
kaip
pad ikus
kalbos
ak us,
be
i
ie3ko i
jy
adimosi
p ieZaséiy,
a ojimo
désningumy.
Neisleis ini
is
akiy
skoliniai.
Tai
ki os
kalbos
ZodZiai
a
idiomos,
dazniau-
siai
i
iSo es
p i aiky i
p ie
sa os
kalbos
sis emos,
ku iy
a ojima
daug
lemia
i
Snekéjimosi
si uacija,
ema,
paSneko o
s a usas,
ne
ik
ling is iskai
salygo-
os
aplinkybes.
No s
skolinimasis
ka ais
i8
pi mo
Z ilgsnio
i
panasus
j
kody
kai a,
jy
apa in i
nede é y.
Iki
Siol
lie u iy
kalbo y oje
y a o
neigiamas
poziu is
{
skoliniy
iksa ima
a mése
—
ai
liudija
akademinis
lie u iy
kalbos
godynas:
skoliniy
en
labai
maza,
be
odél
i
lieka
nepa ody a,
kaip
is
ik-
yjy
a mése
j a din os
kai
ku ios
sa okos
a
eiSkiniai,
eiksmai
—
lie u iy
kalba
del
o
nei
g ynesné,
nei
uz e 3 esné
nepasida o,
iesiog
pa eikiama
ma-
ziau
in o macijos.
Ma y ,
e é y
no s
daba
pildy i
sia
sp aga,
be
bi ina
a siz elg i
j
ik uosius
skolinius
( ienin elius
a ojamus
ZodZius,
ne u inéius
pakai aly)
i
{
kody
kai os
p ocese
a si adusius
ki y
kalby
a
ki os
os
pa ios
kalbos
a mainos
Zodzius
—
okazionalizmus.
Tik ai
bu y
jdomu
a saky i
{
W.
Labo o
iskel a
klausima,
kodél
s uk i-
iniai
paki imai
yks a
bu en
oje
kalboje
i
bu en
uo
me u,
o
ne
ki ose
s uk u iskai
panasiose
kalbose
a ba
oje
pa ioje
kalboje,
be
ne
uo
me u
(Wein eich,
Labo ,
He zog
1968).
Todél
J.
Mil oy’us
(1992
:
24)
i
pab eézia,
kad
bi ina
i i
kalbos
p ocesy
ak ualiza imo
p ieZas is
bei
aplinkybes,
o
o
esa
negalima
pada y i
nea siz elgian
j
pacius
kalbos
a o ojus,
jy
gy enimo
is o ijas.
Kas
ska ina
kalbanéiuosius
madin i
a
ne
naikin i
sa o
i
aplinkiniy
kalbos
ski umus,
.y.
ak ualizuo i
kalbos
ki ima?
P.
T udgillas
(1986
:
98—102)
y a
pas ebéjes,
kad
besis engian ys
p i-
aiky i
sa o
kalba
p ie
ki os
kalbos
a mainos
a ba
engia
kai
ku iy
yskiy
ski umy,
iesiog
”apeina
aS ius
kampus”,
a ba
a sisako
jy
laipsniskai
—
ig
p adziy
yskesniy,
éliau
is
maziau
ek in an¢iy
j
akis.
Tai
iena
is
pa-
g indiniy
koineizacijos
ypa ybiy.
Ty iné ojy
nuola
pab éziama
subjek y aus
e inimo,
nuos a y,
e ybiy
skalés
eikimé:
kas
aplinkiniy
pasiepiama
a
ne
sme kiama,
o
pi miausia siekiama
a sik a y i
(Giles,
Taylo ,
Bou his
1973).
Iskiliyjy
sa o
kalbos
ypa ybiy
—
ski ingy
onologiniy
p ieSp iegy
a
one-
iniy
kon as y
—
s engiamasi
a sik a y i
pi miausia
(T udgill
1986
:
11—38),
odel
lie u iy
a miy
a pusa io
a
a miy
i
bend inés
kalbos
sa eika
i
ap-
asy ina
pi miausia
Siuo
aspek u,
naudojan is
”Fone ikos”
i
”Ki éia imo”
sky iy
klausimais.
Kiek ienu
a ski u
a eju
e é y
pagal
adiciniy
a miy
ap asus
nusis a y i
as
iskiliasias
a més
ypa ybes
i
pi miausia
j
jas
k eip i
démesj.
”Fone ikos”
klausimyne
ski iami
”pag indiniai”
i
”nepag indiniai,
papildomieji”
klausimai:
jeigu
”pag indinis”
klausimas
konk e aus
y imo-
a eju
né a
ak ualus,
ai
né a
eikalo
smulkiau
i i
i
”papildomyjy”.
Toks
bi y
pakopinio
a més
a
ki okios
kalbos
a mainos
ki imo
y imas.
Pakopinis
p ocesas
ypac
budingas
koiné
o ma imuisi.
Mo ologijos
lygmens
ei8kiniai
(kamieny
ki imas,
pa adigmy
apibend i-
nimas,
a ema iniy
eiksmazZodzio
o my
a
kai
ku iy
a dazZodiio
linksniy
galuniy
iinykimas
a
pakei imas
i
pan.)
y a
kalbos
pap as inimo
ap aiskos.
195
Tokiy
eigkiniy
es i
i
koiné
o ma imosi
me u,
aciau
Sios
is
esmes
kalbos_
sku dinimo
ap aiskos
budingos
kalbos
pidZiniza imui.
Be
kalbos
a mainy”
sa eika
nebi inai
sukelia
pap as inimo
a
ne
sku dinimo
ap aiskas
—
ga-~
limas
i
sudé ingesniy
g ama iniy
a
seman iniy
o my
adimasis,
ypaé
ai_
aiky ina
zodziy
da ybai,
leksikos
lygmeniui.
Kai
ku iy
kalbos
elemen y
pa-_
kai inis
a ojimas
p iklauso
nuo
kalbéjimo
s iliaus,
.y.
ienais
a ejais
jy
es i
kalboje,
ki ais
—
ne.
4.
Socioling is inis
kalbos
y imo
me odas.
Mine os
”
P og amos”
-
»Socioling is ikos”
dalies
klausimai
su o muluo i
aip,
kad
bu y
gau i
a saky-
1
mai
apie
galima
socialiniy
a
demog a iniy
eiksniy
j aka
kalbos
a ojimui.
—
Socioling is iskai
kalba
bu y
galima
i i
pagal
okius
pa ame us:
pa eikéjo
é y
socialiné
padé is,
pa ies
pa eikéjo
p o esija,
amZius,
ly is,
issila inimas,
—
ie a
(a
ie os),
ku
as
igsila inimas
gau as,
ku iomis
kalbomis
moky asi,
kada
i
ku
iS yk a
a
a yk a,
kiek
me y
p aleis a
s e u .
Visa
ai
bii y
—
adinamieji
objek y ieji
socialiniai
i
demog a iniai
duomenys.
”P og amoje”
esama
klausimy,
ku ie
padée y
isgau i
i
adinamyjy
subjek-
y iyjy
duomeny
—
suzino i
paciy
pa eikéjy
i
jy
aplinkos
Zmoniy
nuos a as,
-
e inimus,
o ien y us
(T udgill
1972):
pa yzdZiui,
klausian ,
ku i
kalba
(a _
kalbos
a maina)
jiems
a odan i
g aZiausia,
ku ia
iS
jy
pa ogiausia
mels is
a
giedo i,
dainuo i
i
pan.
Taip
aiskinamasis
kalbos
p es izas,
o ien acines
kal-
bos
no mos.
Da
1972
m.
W.
Labo as
y a
a k eipes
déemesj
j
ai,
kad
ienas_
kalbos
no mas
Zmonés
a i ai
dekla uojan ys
kaip
p es iZines
(u e,
ko-
|
di ikuo asias
a
ki as
isuo inai
p iim asias),
be
is
ik yjy
kiek
slap ai
a
ne
pa ys
o
pakankamai
neijsisamonine
”i8pazis a”
ki as,
ieSai
mazai
kieno
de-
kla uojamas
kaip
p es izines,
be
apusias
eguliuojan¢iomis,
nes
jos
esan ios_
am
ik os
kalbos
bend ijos
na ys és
zymeklis
(Labo
1972
:
249).
‘
”P og amos”
klausimai
leidZia
iSsiaiskin i
i
aplinkiniy
poZiu j
{
iena
a
ki a
kalba
a
kalbos
a maina
(kunigo,
pasi u inéiyjy
sluoksniy
a s o y
a
pan.)
i
aip
suZino i,
a
esama
am
ik o
isuomenés
spaudimo
keis i
kalba,
©
a
a i k&¢iai,
ja
islaiky i
kuo
maZiau
epakeis a.
P.
Ke swillas
(1994
:
52)
a k eipia
démesj
j
ai,
kad
labiau
sa o
a me
besididZiuojan ys
jos
a s o ai
i
pakei e
gy enamaja
ie a
lieka
is ikimesni
a mei.
Ka ais
oks
elgesys_
p iklausas
i
nuo
Seimos
socialinés
padé ies:
pasi u in¢iy
Seimy
aikai
labiau
”
pasi iki
sa imi,
nesis engia
slép i
sa o
kilmés.
Sis
pas ebéjimas
ak ualus
i
Lie u oje,
o
okio
eiSkinio
p ieZas is
gali
bu i
i
ki a:
juk
zemaiciai
daZniau
didZiuojasi
sa o
kalba
nei
aukS aiéiai,
ypaé
y y.
‘
Socioling is inis
kalbos
y imas
eikalauja
i i
i
konk e¢ius
kalbos
ak-
us.
Todél
e é y
ap a i,
kaip
galima
isklaus i
a sakymus
j
ki us
nei
”So-—
cioling is ikos”
dalies
”P og amos”
klausimus.
T adicinis
dialek ology
budas
y a
keliems
Zmonéms
pasiski s y i
po
keliasdeSim
a
kelis
Sim us
klausimyno
©
klausimy
i
klausiné i
os
pa ios
ie o és
ie inius,
pap as ai
pagy enusius,
—
Zmones
—
nebi ina
isus
a sakymus
su ink i
is
ieno
pa eikéjo.
Tai
ling is-
inés
geog a ijos
me odas
i
aip
galima
nus a y i,
a
i lama
kalbos
ypa ybe
©
egzis uoja
i iamyjy
kalboje,
o
j
i ai a ima
uome
ne eike y
a ba
be eik
—
ne eiké y
k eip i
démesio,
neben
pas abose
pasizymé i.
”Ne
okie”
a saky-
—
196
mai
a me ami,
nes
ieSskoma
y aujan¢iy
lyéiy,
i iamas
y aujan is
eiSkinys.
Susidoméjus
kalbos
i ai a imu,
okia
me odika
nebe inka.
Jau
neminin
o,
kad
bi ina
i i
indi ido
kalba,
aigi
i
a saky i
j
”Socioling is ikos”
dalies
klausimus,
enka
nusp es i,
ku ie
eiSkiniai
bus
i iami
nuosekliau,
nes
a -
sakymus
j
isus
”P og amos”
klausimus
is
ieno
pa eikéjo
ek y
ink i
be
galo
ilgai
i
ai
bi y
sunkiai
j ykdomas
uZda inys.
Taigi
bu ina
pasi ink i
kele a
(keliolika,
jei
no ima
—
keliasde3im )
kalbos
eiskiniy,
ku iy
a oseno-
je
Zymu
i ai a imas
a
del
ki y
p ieZas¢iy
jie
laikomi
s a biais:
pa yzdziui,
i i
ki ciuo y
ie,
wo
a ima
Siau és
Zemaiciy
aplinkoje;
y iskosios
gimines
a dazodZio
ienaskai os
naudininko
ly is
pie y
aukS aiciy
aplinkoje
a
pan.
Tokiy
eiSkiniy
a osenos
j ai a imo
isuma
i
suda y y
socioling is inius
kin amuosius,
.y.
eiSkinio
ep ezen a imui
ka ais
p i eik y
is isos
skales
ep ezen an y,
s a biausia
—
susie y
su
socioling is iniais
pa ame ais:
am-
ziumi,
ly imi,
Snekéjimo
aplinkybemis
a
k .
Gau uosius
duomenis
galima
do o i
iek
kiekybiniais,
iek
ki okiais
me odais
—
nelygu
koks
eikalas.
(Pla-
éiau
apie
socioling is inius
kin amuosius
Z .
Wal e sas
1994
:
65—66).
5.
Vie oj
is ady.
Siomis
pas abomis
no é a
a k eip i
demesj
j
naujaja
”Lie u iy
kalbos
a miy
i
jy
sa eikos
y imo
p og ama”
i
jos
suda y as
gali-
mybes
i i
i8
esmés
be
ku ia
daba inés
Snekamosios
lie u iy
kalbos
a maina,
ne
ik
”g ynasias”
a mes.
Bandoma
p is a y i
kai
ku iuos
naujausius
ki y
kalby
a miy
sa eikos
y imus,
ypa¢
juose
disku uojamus
y imo
p incipus.
Si ilomo
socioling is inio
kalbos
y imo
pag indinis
p incipas
y a
i i
indi ido
kalba
jo
aplinkos
kon eks e,
kuo
daugiau
suzinan
apie
galima
aplinkos
po ei-
kj
indi idui
samoningai
a
nesamoningai
keis i
sa o
kalba.
Socioling is inio
y imo
me odo
esmé
—
apéiuop i
am
ik ais
pozi iais
susijusiy
a ski y
indi-
idy
kalbinio
elgesio
désningumus
i
nus a y i
s a biausius
jj
eguliuojan ius
eiksnius,
okiu
biidu
nus a an
kalbos
bend ijoje
unkcionuojan¢ios
kalbos
ypa ybes
i
ki imo
k yp is.
LITERATURA
AppelR.,Muysken
P.
1987:
Language
Con ac
and
Bilingualism.
London,
Edwa d
A nold.
Bo oni-Rica doS.—M.
1985:
The
U baniza ion
o
Ru al
Dialec
Speake s.
Camb idge,
Camb idge
Uni e si y
P ess.
Chambe s
J.
K.
1992
:
Dialec
Acquisi ion.
—
Language.
68/4,
673—705.
Do ianN.C.
1982:
De ining
he
Speech
Communi y
o
Include
i s
Wo k-
ing
Ma gins.
—
S.
Romaine
(ed.).
Sociolinguis ic
Va ia ion
in
Speech
Communi ies.
London,
Edwa d
A nold.
25—34.
D essle
W.U.,
Wodak
R.
1982
:
Sociophonological
Me hods
in
he
S udy
o
Sociolinguis ic
Va ia ion
in
Viennese
Ge man.
—
Language
in
Socie y.
11,
339-370.
GilesH.,Taylo D.,
Bou hisR.
1973:
Towa ds
a
Theo y
o
In e pe sonal
Accomoda ion
Th ough
Speech:
Some
Canadian
Da a.
—
Language
in
Socie y.
2,
177—192.
:
G umadienéeéL.
1992:
Bend ineé
i
pusiau
a miné
kalba.
—
Gim oji
kalba.
‘ ie
G umadienéeé.L.
1993,
:
Pus a miy
adimasis.
—
Lie u iy
kalba
:
y eja
i
y imai.
Ju giu
Ge uliui
paminé i.
Kon e encijos
(Lie u iy
kalbos
ins i u as,
1993
10
20—22)
ezés.
Vilnius.
15—16.
197
G umadienéL.
1993,
:
Socioling is inis
pozi is
j
daba inés
bend ines
lie u iy
kalbos
a ies
no mas.
—
Ak ualis
bend inés
a ies
klausima .
e
lie u iy
kalbos
komisijos
o ganizuo o
semina o
(1993
12
13)
ezes.
Vilnius.
6.
G umadieneéL.,S undZiaB.
1990,
:
Daba inés
lie u iy
kalbos
y imo
p og amos
apma ai.
—
Li uanis ica.
3,
107—110.
G umadieneL.,S undziaB.
19905
:
A
esime
»Lie u iy
kalbos
a laso”
adicijas?
—
Gim oji
kalba.
5,
23—26.
Gumpe z
J.
J.
1982:
Discou se
S a egies.
Camb idge,
Camb idge
Uni e si y
—
P ess.
Ha is
J.
1991
:
Conse a ism
Ve sus
Subs a al
T ans e
in
I ish
English.
—
P.
T udgill,
J.
Chambe s
(eds.).
Dialec s
o
English:
S udies
in
G amma i-
cal
Va ia ion.
London,
Longman.
191—212.
Ke swillP.
1994:
Dialec s
Con e ging.
Ru al
Speech
in
U ban
No way.
Ox o d,
Cla endon
P ess.
Labo
W.
1972:
Sociolinguis ic
Pa e ns.
Philadelphia,
Uni e si y
o
Pennsyl-
—
ania
P ess.
-
Lie u iy...
1995,
:
Lie u iy
kalbos
a miy
i
jy
sg eikos
y imo
p og ama.
Mo ologija.
—
Suda e
D.
Mikuleniene
i
K.
Mo kunas.
Vilnius.
Lie u iy...
1995,
:
Lie u iy
kalbos
a miy
i
ju
sq e kos
y imo
p og ama.
;
Leksika.
—
Suda é
A.
Vidugi is.
Vilnius.
Mil oy
J.
1992:
Linguis ic
Va ia ion
and
Change.
Ox o d,
Basil
Blackwell.
Miuhlhausle P.
1986:
Pidgin
and
C eole
Linguis ics.
Ox o d,
Basil
Blackwell.
—
PupkisA.
1980:
Kalbos
kul os
pag inda .
Vilnius,
”
Mokslas”.
i
Siegel
J.
1987:
Language
Con ac
in
a
Plan a ion
En i onmen .
Camb idge,
©
Camb idge
Uni e si y
P ess.
ThomasonsS.,
Kau man
T.
1988:
Language
Con ac ,
C eoliza ion,
and
—
Gene ic
Linguis ics.
Be keley,
Cali .,
Uni e si y
o
Cali o nia
P ess.
T udgillP.
1972:
Sex,
Co e
P es ige
and
Linguis ic
Change
in
he
U ban
B i ish
English
o
No wich.
—
Language
in
Soc e y.
1,
179—195.
T udgillP.
1986:
Dialec s
in
Con ac .
Ox o d,
Basil
Blackwell.
Wal e sasK.
1994:
Dialek ologija.
—
G umadiene
L.,
Ma cinke iciene
R.
(sud.).
Socioling is ika
i
kalbos
kul u a.
S aipsniy
inkinys.
Vilnius,
”Gim oji
kalba”.
62—74.
:
Wein eichU.,Labo W.,
He zog
M.
1968:
Empi ical
Founda ions
o
a
Theo y
o
Language
Change.
—
W.P.
Lehmann,
Y.
Malkiel
(eds.).
Di ec ions
o
His o ical
Linguis ics.
.Aus in,
Uni e si y
o
Texas
P ess.
|
95—189.
SOCIOLINGUISTIC
ASPECT
IN
INVESTIGATING
THE
CONTEMPORARY
SPOKEN
LITHUANIAN
Summa y
-
The new
”P og am
o
he
in es iga ion
o
he
Li huanian
dialec s
and
dialec
con ac ”
is
compiled
by
he
Li huanian
dialec ologis s
(ed.
K.
Mo kiinas).
Aim
o
his
a icle
is
o
emphasize
he
use ulness
o
he
sociolinguis ic
me hod
in
s udying
~
con empo a y
dialec s.
A
lo
o
dialec
con ac
s udies
in
o he
coun ies
is
e iewed.
The
au ho ’s
concep ion
o
he
con empo a y
spoken
Li huanian
is
p esen ed.
The
p ocesses
o
koineiza ion,
subs a um
in e e ence,
bo owing,
code-swi ching,
s yle-
shi ing,
e c.
a e
discussed.
Cen e ing
on
idi idual’s
speech
in
i s
social
con ex
is”
esumed
as
he
main
sociolinguis ic
p inciple
o
he
dialec
con ac
in es iga ion.
PORE
en
eae
acid
198