LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Danguole
MIKULENIENE
DEL
LINKSNIUOJAMUJU
ZODZIV.
KIRCIAVIMO
VARIANTY
i
PIETINESE
AUKSTAICIY
TARMESE
i
e a
Rh
P oms
ee,
‘
‘
e
.
Iki
Siol
linksniuojamyjy
Zodziy
ki ia imo
a ian ai
dazniau
ap a iami
bend ines
kalbos
poZiu iu
—
s a s an ,
ku is
is
jy
eik inesnis
bend inei
kal-
—
bai.
Ta mése
galimi
isokie
ki ¢ia imo
a ejai,
a¢iau
pap as ai
links ama
j_
galininj
ki cia ima
(Buga
1961
:
79;
Ska dzius
1935
:
35—42,
144—155;
1968
:
58—59,
Illic-S i yé
1963
:
29—30, 41—42,
55;
Gi denis
1967
:
6
i
k .).
Snekamosios
kalbos
polinkj
{
oksi oneze
bandy a
pag is i
s a is iskai:
B.
S undzios
(1984
:
88)
duomenimis,
d iskiemeniai
Sakninio-galuninio
ki éia-_
imo
a ian ai
suda o
86%
isy
j ai a imo
a ejy.
DaZniausiai
i ai uoja
os.
pa ios
Saknies
p iegaidés
akcen inés
pa adigmos
—
pi moji
bei
eéioji
(ple.
bé zas
1
/
bé Zas
3,
e as
1
/
e as
3),
an oji
bei
ke i oji
(plg.
aus a
2
//
aus a
4,
bala
2
/
bala
4).
Pe pus
maziau
—
31,6%
—
suda o
Zodiiai,
ku iy
ki ciuo é
kin a
d auge
su
Saknies
p iegaide
(plg.
dud a
1
/
aud a
4,
kdina
1
/
kaind
4)
(S undzia
1984
:
87,
1
len elé).
§1.
Akcen iniy
a ian y
gausumu
ski iasi
pie inés
aukS aiciy
a més:
jos
nemazZa
ZodZiy
i
jy
o my,
ki aip
la ciuojamy
negu
bend ineje
kalboje,
plg
Zie elos
i
pas_ ok
is
Zmonis;
iem
ienus
mégo;
més
pas a éem
i us
p
é
dus
(Vidugi is
1959
:
207—209)
a
Die eniskiy
apylinkése
uz asy
i
daF
blizga
kaulaz
o
ku
ciei
ak az
pink
a a ,
ie
du i-s
i
pan.
(Lipskiené,
Vidugi is
1967
:
195—196).
Siose
a mése
ypaé
s y uoja
ns.
jnagininko
i
dgs.
galininko
ki é
imas:
i ap adziai
eciosios
(ka ais
i
pi mosios)
ki iuo és
zodziai
1
e ai
suki ciuojami
galunéje.
Taigi
Die eniskiy
Snek oje
gali
bu i
pasa
ma
a kli s,
gal ds,
g idus
(Lipskiené,
Vidugi is
1967
:
196),
S e idub es
ka s u,
nuog ,
pésciu;
a kliis,
ka s is
(Nak iniené,
Paulauskiené,
Vi ka
kas
1988
:
8),
Punsko
—
pédu, pédis;
gy u,
gy is;
ilgu,
ilgus;
sal u,
$
(G umadiené
1992
:
11).
§2.
Kadangi
ki éia imo
a ian ai
pap as ai
egis uojami
labiausiai
anéiose,
odel
in ensy iai
i lamose
pie iniy
pa ibio
aukS ai¢iy
a mese,
akcen iniy
g e ybiy
bu imas
ne e ai
siejamas
su
sla y
kalby
j aka
(plg.
7
ke iéius
1966
:
31).
Jy
nuola
eikiamas,
su inka
a meés
p iegaidziy
su
ki éio
ie a
am
ik ose
Zodzio
o mose,
links ama
j
mo ologinj
akcen
pa adigmos
islyginima
—
koloninj
a
galuninj
ki cia imo
ipus
(plg.
G
diené
1988
:
144;
1994
:
104).
148
|
Y an
a més
ki gia imo
sis emai,
sla y
kalbos,
be
abejonés,
a lieka
ka a-
liza o iaus
aidmenij,
agiau
ne
isuome
ki ciuoéiy
migimas
laiky inas
nauju
eiskiniu.
Ap a iamyjy
a ian y
ap inkama
ne
ik
nyks anéiose
pa ibio
snek-
ose,
be
i
isame
pie iniy
aukS aidiy
(dziiky)
bei
g e imy
Snek y
plo e!.
Dai-
gi
|
Siau e
nuo
jo
—
pa yzdziui,
pie inéje
y y
aukS aiciy
Si in iskiy
a més
dalyje,
ku
d auge
pas ebimos
i
koloninio
ki éia imo
endencijos
(Mo kiinas
1969
:
117).
Taigi
—
iki
ki gio
a i aukimo
zonos.
;
§3.
Bandy a
ieSko i
one iniy
gio
eiskinio
p ieZasciy:
jis
aiskin as
p a-
s esniu
ilgujy
balsiy
p iegaidziy
sky imu
y y
bei
pie y
auks ai¢iy
a mése
(S undzia
1984
:
86),
i agalés
i
i ap adés
p iegaidziy
ono
supanase-
jimu
(Nak iniené,
Paulauskiené,
Vi kauskas
1988
:
8)
a
i agalés
Zodzio
kamieno
p iegaidés
p i apimu
p ie
os
a més
i ap adés
(G ina eckis
1991
110-111).
Taéiau
o my
su
islaiky a
i ap ade
p iegaide
bu imas
—
pa yzdziui,
ns.
galininkas
kd s g
( m.
kd. g u.)
Salia
ka s u,
ka s us
a
d klj
( m.
d. klz.)
Salia
a klids
(bei
d klius)
(Nak iniené,
Paulauskieneé,
Vi -
kauskas
1988
:
8)
—
odo,
kad
pie inése
auks aigiy
a mése
kamieno
aki as
ne a
isi8kai
sunykes.
Be
o,
ge ai
islaiky a
onologiné
p iegaidziy
p iesp iega
d iga siuose”
5
Z.
Zinke iciaus
nuomone,
oje
pa ioje
ie o éje
(i
ne
o
pa ies
in o man-
o
—
au .
p.)
a ojamos
kelios
g e iminés
o mos
odo
ne one ine
ki éia i-
mo a ian y
p igim i,
ad
pi miausia
aiskin inos
*seno inio
ki cio
pami gimu
i
élesniu
jo
analoginiu
islyginimu”
(Zinke iéius
1979
:
91).
Taigi
logiska
many i,
kad
”islygin ieji”
a ian ai,
sinch onijos
podgi i iu
laikomi
hipe ko-
ekciniais
(G umadiené
1988
:
144—148),
gali
u é i
i
is o ines
egzis a imo
p ielaidas.
84.
Jas
bu us
jau
liudija
M.
DaukSos
as al,
plg.
M.
Dauk3os
*
daik us
(daik is)
Salia
ddik us
(
dd k us),
*
da bus
(da biis)
Salia
dé bus
(dé bus,
da -
bus),
*pédas
(pedds);
*
ga dzias
(ga d3ids)
Salia
gd dzius
(gé d§ius,
ga d ius),
*gy ,
gy us
(giwi,
giwis)
Salia
gj us
(g wus),
*
pilnd
(pilni),
aip
pa
*
aigki-
mi,
“pa ogimi
(aiPkimi,
pa og imi)
Salia
diskius,
(
ne)pa égius
(diPkius,
acc.
pl.
pa égus,
nepa égius).
Kazin
a
die
galininio
ki éia imo
daik a a dziai
é a
pap as os
ko ek i os
klaidos
—
daugiskai os
galininko
o ma
*
daik us
P.
Ska dziaus
ap ik a
penkis
ka us
(ddik us
—
SeSis),
*da bus
—
is
ka us
(dé bus
—
aip
pa
iska ).
Visiskai
iké ina,
kad
M.
Daukéai
Jie
galéjo
bu i
pazis ami
is
pie iniy
auks ai-
ei
odo
Lie u iy
kalbos
ins i u o
Kalb6s
i
dialek ologijos
sky iaus
ank as yno
i
pas a yjy
me y
dialek ologiniy
ekspedicijy
(1991
m.
—
Zasliai,
Pelesa,
1992
m.
=
Valkininkai,
Die éniskés,
Balbié iskis;
1993
m.
—
Léipalingis,
Mielagenai,
1994
m.
—
Die éniskés,
1995
m.
—
Vis y is)
medziaga.
ney
balsiy
( esp.
ie,
uo)
p iegaidés
da
pe
maiai
i& i os.
No s
i
apie
nius
dzuky
kaimynus,
y inius
kapsus,
sakoma,
kad
jie
aip
pa
”
be eik
neski ia
-./
I cluo y
ilgujy
balsiy
bei
d ibalsiy
ie,
wo
i ap ades
i
i agalés
p iegaidés”
le u iy
1970
:
29),
odos,
anks oka
kalbe i
apie
jy
ni eliacijg
Zodzio
kamiene
Ig.
G ina eckis
1991
:
118—119).
Juolab,
kad
pie iniai
aka y
auk& aiciai
ne
neki ciuo y
skiemeny
aki a
ebeski ia
nuo
ci kum lekso
(Gi denis
1973
:
74—75;
inke igius
1983
-
121122):
149
iy
a miy
a ba,
pasak
P.
Ska dziaus
(1935
:
40),
” ai
galéjo
bi i
i
ilniecio
ko ek o iaus
pada as”.
No s
galunéje
suki ciuo as
o mas
(ben
jau
bud a -
|
dzius)
P.
Ska dZius
i
p isky es
p ie
ko ek i os
ik y,
a¢iau
jo
nuomonés
nepa emia
senyjy
aS y
j a dziai,
skai a dZiai,
né
pa ys
bud a dzZiai.
Kad
galuninio
ki éia imo
ZodZiy
negalima
laiky i
nei
a si ik inumu,
nei
apsi ikimu,
odo
M.
Daukéos
j a diiai
kokis,
~2d,
okis,
~id:
nuosekliai
ga-
linéje
ki éiuojamas
ns.
jnagininkas
*kokia
(kokid,
koké),
* okid
( okid)
a
dgs.
galininkas
*kokids
(kokés,
kokids,
koké q),
* okids
( okés)
Salia
ékias.
( ékias),
* okius
( oki is)
alia
ékius
( oki is)
d auge
su
ki omis
linksniy
o -
momis
liudija
juos
bu us
oksi onais
(Ska dzius
1935
:
198).
[ a dZiai
ba i o-
nai
g e iminiy
galuniniy
ki éia imo
o my
ne a
u éje.
Skai a dZiai,
kaip
i
i a dziai,
aip pa ,
odos,
bu o
islaike
galinés
ki -
cia imo
pa adigma.
Tai
odo
M.
Daukéos
as y
dgs.
galininko
ly ys
*ke u ids
(kie* u ids,
ke u és),
*sep ynids
( ep inés)
(Ska dzius
1935
:
183)
bei
1605
m.
anoniminio
ka ekizmo
negimininés
skai a dziy
o mos
*pi md
(pi md),
“an (a) d
(un d d),
* eéia
(
T ecia)
Salia
ééia
(
T écia),
*ke i a
(Ke wi d)
(Zinke iéius
1975
:
63).
§5.
Dél
nedidelio
pa yzdziy
skai¢iaus
galininio
ki éia imo
elik ais
sunku
p ipazin i
*
ga dzius,
*
gy is,
*pilnd,
—
juolab,
kad
K.
Buga
o ma
*ga dzius
linkes
aiSkin i
kaip
ki os
Snek os
ly i
(Baga
1961
:77).
Vis
dél o
ne iesioginiy
j odymy
y a.
:
Pi miausia
—
ai
d iskiemeniy
aki iniy
y i3kosios
giminés
bid a dziy
dgs.
a dininkas
bal z
(<*bal -ie),
ki iuojamas
galiinéje
-
isiskai
aip
pa ,
kaip
pi mi
(<*pi m-ie)
a
koki
(<*kak-ie),
i
mo e ikosios
giminés
ns.
a -
dininkas
bal d
(<*bal -a)
—
kaip
pi ma
(<*pi m-a)
a
kokia
(<*kak-(j)a).
Taigi
p ies
isigalin
Saussu e’o
i
Fo una o o
désniui,
ki ¢ ia imu
—
d iem
aku ais
—
Sios
o mos
isiskai
nesisky é
nuo
ns.
jnagininko
i
dgs.
galininko,
plg.
bdl u/bal d
(<*bal - io),
bdl us/bal us
(<*bal - ios)
(Mikuléniené
1993
:
22).
M.
Daukéos
laikais
Saussu e’o
i
Fo una o o
désnis
jau
bu o
pa eikes
i agales
Saknies
ba i onus,
plg.
*d @sus
(d g us),
d gsu
(d g u),
be
d ¢-
si s
(d g i is),
*
g a idus
(g a idus),
g a idumi
(g dudumi),
be
g audzia
(i-sg.
g audjid),
*
su ikus
(
yukus),
su iku( uku),
be
sunkids
([yki is)
(Ska dzius
1935
143—144).
Tada
kuo,
jei
ne
Sakninio
ki éia imo
pédsaku,
eikia laiky-
i
*s e ki
({we ki),
s eikus
(Jwéikus)
Salia
s eika
(Jweikd),
s eikas
([weikds),
s eik
(i.sg.
weik )
(Ska dzius
1935
:
151)?
Ma y ,
ba i oninio
ki gia imo
elik ais
laiky ini
i
nieka osios
giminés
bud a dziai,
plg.
*d gsu,
*su iku,
* eisu
( éi u),
* a gu
(wa gu)
dalia
ge okai
e esnés
o mos
a g
(wa g )
(Ska dzius
1935
:
143—144).
Tokio
pa
ki éia-
imo
—
bja i u
(bia i u),
dailu,
g a idu,
pa égu,
sunku
( u iku)
—
laikomasi
F.
Ku Saicio
(Ku scha
1883)
zodyne.
Taigi
galima
p ielaida,
kad
d iskiemeniai
bud a djiai,
kaip
i a dZiai
a
skai a dziai,
bus
u éje
d i
—
Saknies
i
gal inés
—
ki éia imo
pa adigmas.
§6.
1605
m.
ka ekizmas
minimas
nea si ik inai:
spéjama,
kad
jo
e é-
Jas
kilgs
is
pie inés
ilniskiy
plo o
dalies
(Zinke igius
1968
:
109
,
1975:
—
150
4).
Ki éia imo
ypa ybemis
anoniminio
ka ekizmo
kalba
a ima
M.
Daukéos
as ams,
odeél
enka
p ipazin i
—
a ba
p ie
jy
s ip iai
anka
bus
p idéjes
mi-
né asis
” ilniskis
ko ek o ius”
( aip
pa
plg.
K.
Bugos
(1961
:
77)
eigini:
”Dauksos
pos ile
y a
keliy
zmoniy
e imas”),
a ba
—
ka ekizmo
e éjo
a -
més
ki gia imas
uo
me u
nebu o
sma kiai
nu oles
nuo
gim yjy
M.
Dauksos
apylinkiy
a mes.
Ma
isi
senuosiuose
aS uose
ap ik i
ki gia imo
a ian ai
iki
Siol
islike
pie iniame
aukS ai¢iy
plo e.
Pi miausia
—
ai
isuo inai
a ojami
galuninio
ki ¢ia imo
j a dZiai.
[ ai-
iais
a ian ais
—
okis,
~1id;
okids,
~id;
okys,
~id
(Salia
ékis,
~ia
a
ékias,
~ia)
bei
kokis,
~id;
kokids,
~id;
kok§s,
~id
(Salia
kékis,
~ia
a
kokias,
~ia)
—
jie
uz asy i
Ge éciy
(Ka dely e
1975
:
69),
Lazuny
(Vidugi-
is
1959
:208;
Pe auskas,
Vidugi is
1985
:
124,
268;
1987
:
5,
6
),
Zie elos
(Vidugi is
1959
:
208,
209;
1960
:
122;
Zinke i ius
1966
:
318),
Va ana-
o
(G ina eckiené
1994
:
96,
106),
Die eniskiy
(G ina eckiené
1993
:
166),
D uskininky
(Nak iniené,
Paulauskiené,
Vi kauskas
1988
:
161,
410),
Punsko
(Mikaloniene,
Mo kunas
1988)
apylinkése
i
ki u .
An a
—
pie iniy
auks ai¢iy
a mése
ispli usios
nieka osios
giminés
o -
mos,
iki
Siol
islaikiusios
Saknies
ki i,
—
su iku
ipo
bud a dZiai
(Vidugi is
1959
:
206;
Ka dely é
1975
:54;
Pe auskas,
Vidugi is
1985
:
250;
1987
:
26,
31
;
Nak iniene,
Paulauskiené,
Vi kauskas
1988
:
357).
Kadangi
ne
kapsy
—
zana yky
plo e
jie
bi d acja ii
d ejopai
(i
Saknyje,
i
galinéje)
—
pa yz-
diiui,
bais ,
ba igu,
bja i u,
g a idu,
ngku,
ska idu,
s a bu,
sunki...
(Senkus
1960
:
142),
—
ai
galima
eig i,
kad
galuninio
ki ia imo
a ian as
sunka
y a
naujesnis.
_
T e ia
—
Laziny
a més
skai a dZiai
ien ,
iends;
aS uonias
(Salia
a3-
uon ),
sep yni s
(Salia
sep ynis)
(Pe auskas,
Vidugi is
1987
:
10,
19,
20,
33,
34,
38,
57),
pa i inan ys
M.
Dauk8os
aS y
skai a dzio
o my
au en isku-
ma.
Taigi
isei y,
kad
dzukai
bus
”supainioje”
ik
daik a a dziy,
bid a dziy
i
bud a diskai
kai omy
skai a dziy
—
ki ia ima?
87.
Tuome
isiskai
iké inas
a odo
mo o( o)nologinis
galiiniy
islygini-
mas
(plg.
Gi denis
1991):
jsigaléjus
Saussu e’o
i
Fo una o o
désniui,
siy
linksniy
galunés
p adé os
ki ¢iuo i
ne
aku inés
Saknies
ZodZiuose.
Pi miausia
ai
pasaky ina
apie
bid a diius,
plg.
s eikas
:
s eiku
(<*s eik- io),
s eikis
(<*
s eik- ios)
i
bdl as
:
bdl u/bal a
(=
bdl - io),
bal us/bal us
(<*bdl - ios).
Jy
analogijai,
isiskai
okiai
pa ,
kaip
i
dgs.
a dininko ki éia imo
a eju
—
_plg.
s eiki
(<*
s e k- e)
bei
bal i
(<*bdl -ie),
—
i akos
galéjo
u é i
i ap a-
dziai
galuniniai
ie
i
uo,
ku iy
aku as
bus
nulémes
s ip iaja
galiinés
pozicija
(Mikuléniené
1992
:
14).
Aki inéms
galinéms
isi i in i
ik iausiai
padéjo
homoniminiy
leksijy
bu imas
pie iniy
aukS ai¢iy
a mése
(Mikuléniené
1993
:
22),
plg.
y is-
kosios
i
mo e iSkosios
giminés
bud a dziy
ns.
jnagininkus
—
bdl u/bal a
(<*
bal - io)
bdl u/bal u
(<*bdl -u
<*bal -a(n)).
Apibend in as
aku iniy
galuniy
ki ¢ia imas
galéjo
bu i
p i aiky as
i
daik-
151
a a dziams.
Juolab,
kad
ik
ki éio
ie a
eski ia,
pa yzdziui,
o-kamienio
daik a a dzio
ns.
inagininka
ilkd
i
ns.
naudininka
ilku,
ku io
galune
-u
bidinga
pie iniams
auk aiziams
(Zinke i ius
1966
:
208,
zemel.
N .
75;
—
Kazlauskas
1968
:
148;
Lie u iy
1991
:
40,
zemél.
N .
36).
§8.
Polinki
ki éiuo i
galiinéje
aku inés
Saknies
daik a a dziy
dgs.
galinin-
—
ka
galéjo
nulem i
kuopiné
daugiskai a,
iki
Siol
gy a
dzuky
a mése
(Mikule-
niené
1994:
18).
Fo maliai
su apo
&-kamieniy
daik a a dziy
i
daugiskai os,
—
i
nomina
collec i a
o mos
su
-ai
(S undZia
1981
:
191
;
1994
:
21;
Amb-_
azas
1992
:
36—37;
Ko land
1993
:
46—47).
Tad
galunéje
ki éiuojamus
~
be zus,
g ids,
kelmus,
pédis,
a us...
(Vidugi is
1959
:
207;
Pe auskas,
Vidugi is
1985
:
71,90;
1987
:
9,
13
)
galima
ak uo i
kaip
pa adigmos
islyginimo
a ejus
(plg.
be zai,
g udai,
kelmai,
pédai,
a ai...).
j
Sia
hipo eze
emia
pagal
a
pa i
modelj
ki éiuojami
plu alia
an um
daik-
a
a a diiai,
plg.
Laziny
a més
akééids,
pa alkis
(Senkus
1959
:
21:
229)
ma éskini s,
pelanis
(Pe auskas,
Vidugi is
1987
:
5
).
Apsk i ai
Lazuny
a méje,
odos,
bu o
apibend in as
galuninis
daugiaskiemeniy
daik a a dziy
_
ki gia imas,
plg.
audeklis,
pjau u is,
sémen s,
ailokis
(Senkus
1959
:
2178
225),
a izas,
iesu us,
obuoli s,
samands,
algymis,
o e ds...
(Pe auskas,
Vidugi is
1987
:
5,
7
).
'
Tiesa,
g e a
uz a3y i
Saknies
ki cia imo
a ian ai,
pa yzdziui,
mda skinius
(Senkus
1959
:
221),
dudeklus
(Pe auskas,
Vidugi is
1985
:
20)
a
d izas
(Pe auskas,
Vidugi is
1987
:
42)
neleidzia
be
a odai os
eig i
galuninj
Sig
daik a a dziy
ki ¢ia ima
bu us
senesnj,
be
i
nea me a
okios
galimybés
(Kazlauskas
1968
:
35—36).
§9.
Apibend in as
galininis
daugiskai os
ki gia imas
galéjo
eik i
i
isla
kiusias
kamieno
ki i
ienaskai os
o mas.
Tuome
jy
Saknyje
a
p iesago.
kaip
Sio
po eikio
a spindys,
andasi
ci kum leksas,
apsk i ai
budingas
auk iniam
ki éiui
(Zinke icius
1966
:
40—41),
plg.
k eslas
(3)/k eslas
(
mékslas
(4),
G as
(4),
Ziédas
(4)...
(Nak iniene,
Paulauskiené,
Vi kausl
1988)
a
p iesagos
-éjas,
~4
edinius
—
déjejas,
~a
(4),
dengéjas
(4)
mezg
(4),
siu ejas,
~4
(4)...
(Nak iniené,
Paulauskiene,
Vi kauskas
1988;
aip
z .
—
Ku scha
1883).
Galbi
aip
paaiskinami
i
P.
Ska dziaus
(1935
:
40)
mine ieji
a mimia
a ian ai
—
dazk as,
eidas,
Ziédas.
Plg.:
F
ns.
ddik as:
dgs.
ddik a :
kuop.
dgs.
daik ai
>
ns.
daik as
daik is
Siy
ienaskai os
o my
i agali
ki cia ima
laikan
an iniu,
p ipa
ma
ci kum leksinés
me a onijos
galimybé.
O
a mése
nepaki usi
kai
zodziy
(p z.,
kdulas,
SdukS as
a
ud as)
Saknies
p iegaidé
odo,
kad
ne
a ejais
Sis
p ocesas
bu o
pasibaiges,
plg.:
ns.
kdulas:
dgs.
kdulai:
kuop.
dgs.
kaula
—
ns.
kaulus
810.
Miné i
ki cia imo
a ian ai
Snekamojoje
kalboje
nuola
konk
odél
ka ais
kalbininkams
neleng a
nus a y i
upimo
Zodzio
akcen in
152

adigma:
ienaskai os
o mos
gali
ody i
ba i oninj
ki éia ima,
daugiskai os
—
kilnojamaji
ki i,
plg.
Lazuny
a més
d as
(1):
ud i,
ud an
(Senkus
1959
:
216-217)
i
a az
(3):
a dép,
a ai
(Pe auskas,
Vidugi is
1985
:
273).
Kai
kada
kilnojamoji
i ap adés
Saknies
pa adigma
iksuojama
su
igim imi,
plg.
kaula
(3):
acc.
sg.
kduly,
kaulai,
be
kaulis:
Anas
kaulis
paladuze
dzi bdamos
(Pe auskas,
Vidugi is
1985
:
112).
Taigi
pie inése
aukS aiciy
a mése
apibend in a
ns.
jnagininko
i
dgs.
galininko
”s ip ioji”
galuinés
pozicija
diach onijos
poZi iu
nulem a
ne
iek
one iniy,
kiek
mo ologiniy
aplinkybiy.
Todél
del
pa adigmos
po eikio
i-
kinejan is
ySys
a p
Saknies
p iegaidés
i
ki éio
ie os
am
ik ose
d iskieme-
nio
Zodzio
o mose
negali
bi i
laikomas
s a biausiu
i
ienin eliu
akcen inés
pa adigmos
odikliu.
LITERATURA
IR
SALTINIAI
Amb azas
8S.
1992:
On
he
de elopmen
o
nomina
collec i a
in
he
Bal ic
languages.
—
Linguis ica
Bal ica
1,
35—48.
Buga
K.
1961:
Lie u iy
kalbos
zodynas.
—
Buga
K.,
Rink iniai
ag ai
3,
Vilnius:
Vals ybine
poli ineés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
9—483.
Gi denis
A.
1967:
Kodel
jisigali
’galiininis”
a dazodzio
ki ia imas.
—
Mokshne
auks .
m-kly
dés y ojy
kon e encija
lie u iy
kalbos
klausimais.
P og ama
i
p anesimy
ezés.
VU,
Vilnius,
6.
Gi denis
A.
1973:
Zapadnoli o skije
i
d e nep usskije
slogo yje
akcen y.
—
Bal yjskye
jazyk
i
ch
zaimos jazi
so
sla janskimi,
inougo skimi
1
ge -
manskim
jazykam .
Tezisy
doklado
nauénoj
kon e encii,
pos jaséennoj
100-le ayu
so
dnja
ozdenyja
akad.
Ja.
Endzelina,
Riga,
71—75.
Gi denis
A.
1991:
Zodzio
galo
p iegaidziy
kilmé
i
aida
he u iy
kalboje.
—
VJ
a p au inis
bal is y
kong esas,
1991
m.
spalio
2—4
d.
P anesimy
ezeés,
Vilnius,
33—34.
G ina eckiene
E,.
1993:
Sal iniy
Snek os
eks ai.
—
Pe i e ines
le u iy
kalbos
a mes
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
30),
134—180.
G ina eckiene
E.
1994:
Lie u iy
a miy
eks ai
1.
Bala na
(
Va ana as),
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
G ina eckis
V.1991:
Apie
aka y
dziky
a més
ki ¢ia ima.
—
G ina eckis
V.,
Lie u iy
kalbos
a miy
ki cia imo
klausimai.
VPI,
Vilnius,
110—119.
G umadiene
L.
1988:
Socioling is inis
ilnie iy
lie u iy
kalbos
y imas:
kon-
sonan izmas
i
akcen uacija.
—
Lie u iy
kalba
i
biling izmas
(Lie u iy
_
kalbo y os
klausimai
27),
132—149.
G umadieneé
L.
1992:
Ki ciuociy
miSimas
Punsko
jaunimo
kalboje.
—
Lie u iy
kalbos
a més
i
jy
y inéjimai.
P ae is
i
daba is.
A
n
a-
nu
Saliu
(1902
07
21-1972)
paminé i.
Kon e encijos
p anesimy
ezes.
1992
m.
lapk iéio
5—6
d.,
Vilnius,
11.
G umadiené
L.
1994:
Kele as
naujesniy
Punsko
Snek os
linksnia imo
i
ki -
Cla imo
ypa ybiy.
—
Lie u iy
kalbos
a més
i
jy
y inéjimai
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
34),
97—106.
TlliéS i
ye
V.
M.
1963:
Imennaja
akcen uacija
bal ijskom
1
sla janskom,
;
Mosk a:
Nauka.
Ka dely e
J.
1975:
Ge eciy
a me
( one ika
i
mo ologija),
Vilnius:
Min is.
Mazlauskas
J.
1968:
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
Vilnius:
Min is.
mo land
F’.
1993:
Tokie
Sal i
y ai.
—
Bal is ica
28(1),
45—48.
©
."
scha
F.
1883:
Wo e buch
de
Li auischen
Sp ache,
Halle.
le u iy
1970:
Lie u iy
kalbos
a més.
Ch es oma ija,
Vilnius:
Min is.
mie u iy
1991:
Lie u iu
kalbos
a lasas
3,
Mo ologija,
Vilnius:
Mokslas.
153
Lipskiené
J.,
Vidugi is
A.
1967:
Die eniskiy
a me.
—
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sanda a
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
9),
183—222.
Mikaloniene
B.
Mo k nas
K.
1988:
Punsko
alsé.
K ei eny
k..
a miniai
eks ai.
(Rank aS is
saugomas
Lie u iy
kalbos
ins i u o
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sky iuje. Reg.
N .
63).
Mikuleniene
D.
1992:
P iegaidziy
aidos
klausimu.
—
Jono
Kazlausko
diena:
is o ines
g ama ikos
dalykai.
Kon e enciyos
p og ama
i
ezes,
Vilnius,
13—14.
Mikuléniene
D.
1993:
Del
pie y
auk& aiciy
i
y y
aukS ai iy
ilniskiy
akcen-
|
_ iniy
pa adigmy
misimo.
—
Lie u iy
kalba:
y ejai
i
y ima .
Ju g u
Ge uliui
(1883
08
13—
apie
1945)
pamine .
Kon e encijos
p anesimy
|
ezés,
Vilnius,
21—22.
Mikuleéniene
D.
1994:
Del
&kamieniy
daik a a dziy
aidos.
—
Lie u iy
;
kalba:
y éjai
i
y imai.
P anui
Ska dz ui
(1899
03
26—1975
12
18)
|
paminé .
Kon e encijos
p anesimy
ezés.
Vilnius,
17—18.
Mo kunas
K.
1969:
Ry y
aukS ai iy
pie inés
a mes
mo ologija.
—
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
y inéjimai
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
|
11),
107—146.
Nak iniene
G,
Paulauskieneé
A.,
Vi kauskasg
V.
1988:
D uskininky
a més
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
Pe auskas J.,.Vidugi is
A.
1985:
Laziny
a mes
Zodynas,
Vilnius;
|
Mokslas
Pe auskas
J..
Vidugi is
A.
1987:
Lazuny
a més
eks ai,
Vilnius:
Mokslas.
.
{
Senkus
J.
1959:
Laziny
a mes
eks ai.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
2,
215—230.
Senkus
J.
1960:
Kapsy-zana yky
a miy
bud a dzio
i
skai a dzio
kai ybos
b uozai.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausima
3,
133—159.
Ska dZius
P.
1935:
Daukgos
akcen ologya,
Kaunas.
Ska dZius
P.
1968:
Lie u iy
kalbos
ki éia imas,
Cikaga.
|
S undzia
B.
1984:
Lie u iy
kalbos
d iskiemeniy
daik a a dziy
ki ia imo
a ian ai.
—
Kalbo y a
35(1),
86—92.
‘
S undzZia
B.
1981:
Daugiskai iniai
asmen a diniai
oikonimai
i
jy
eikSme
links-
_
nia imo
bei
ki éia imo
sis emy
ekons ukcijai.
—
Lie u iy
onomas ikos
—
y inéjimai
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
21),
185—198.
S undzZzia
B.
1994:
Daik a a dzio
kamieny
bei
giminiy
a ian ai
bal y
kal-
bose
(ide.
i
bend oji
bal y
bei
sla y
kalby
leksika).
—
Bal is ica
27(2),
13—30.
Vidugi is
A.
1959:
Kai
ku ios
Zie elos
a més
ypa ybes.
—
Lie u iy
kalbo y os”
klausimai
2,
Vilnius,
195—213.
—
.
]
Vidugi is
A.
1960:
Zie elos
a még
a dis.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausima
3,
113—133.
Zinke ié€éius
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologiya,
Vilnius:
Min is.
Zinke iéius
Z,
1968:
Apie
1605
m.
‘ka ekizmo
a me.
—
Bal is ica
4(1),
109—116.
;
Zinke iéius
Z.
1975:
Is
he u iy
is o ijos
akcen ologijos.
1605
m.
ka ekizmo-
ki cia imas,
Vilnius.
:
;
Zinke iéius
Z.
1979:
Ki éio
a i aukimas
i
ki cia imo
pa adigmos.
—
Kalbo y a
30(1),
90—93.
Zinke iéius
Z.
1983:
Del
lie u iy
kalbos
ki éio
i
p iegaidziy
aidos.-
—
Bal is ica
19(2),
120—122.
|
154
ZUR
FRAGE
DER
AKZENTUIERUNGSVARIANTEN
DER
NOMINA
IN
DEN
SUDAUKSTAITISCHEN
MUNDARTEN
Zusammen assung
Eine
ela i
g oBe
Anzahl
de
Akzen uie ungs a ian en
weisen
die
sudauks ai i-
schen
Munda en
au .
Hie
we den
iele
Wo e
und
Fo men
ande s
in
de
Gemein-
sp ache
akzen uie ,
gl.:
ien s
/
ienus,
pédis
/
pedus,
kaula
/
kdulai
u.
a.
Besonde s
schwank
die
Akzen uie ung
in
den
Fo men
des
Ins umen als
Sing.
und
Akkusa i
Pl.
A
Da
die
meis en
Akzen uie ungs a ian en
in
den
sudaukS ai ischen
Munda en,
dem
G enzgebie
des
Li auischen,
o liegen,
we den
die
Akzen uie ungs a ian en
o
au
den
Ein lu8
de
slawischen
Sp achen
zu ckge uh .
Obgleich
de
slawische
Ein lu8
auch
augenscheinlich
is ,
is
die
Mischung
de
Akzen uie ungspa adigmen
nich
imme
als
eine
neue
E scheinung
au zu assen.
Im
o liegenden
A ikel
wi d
die
Ansich
zum
Ausd uck
geb ach ,
da8
auch
diach onische
Bedingungen
zu
En s ehung
de
Akzen uie ungs a ian en
in
den
s id-
aukS ai ischen
Munda en
ge uh
haben
konn en.
Ve gleich
man
das
en sp echende
Ma e ial
des
al en
Sch i ums
(die
Pos ille
und
den
Ka echismus
on
M.
Daukéa,
den
anonymen
Ka echismus
on
1606,
die
Wo e buche
on
F.
Ku scha )
mi
den
spa e en
Fo schungsangaben
aus
den
aukS ai ischen
Munda en
(Lazunai,
Ge éZiai,
Die eniskes,
D uskininkai,
Punskas),
s ell
man
es ,
da8
alle
in
dem
al en
Sch i -
um
o ge undenen
Akzen uie ungs a ian en
in
diesen
Munda en
e hal en
sind.
Folglich
sind
sie
nich
neu.
Es
we den
einige
moglichen
U sachen
de
En s ehung
de
Akzen uie ungs a i-
an en
he o gehoben.
Als
e s es
is
de
mo pho(pho)nologische
Ausgleich
de
En-
dungen
zu
nennen,
gl.:
s eikas
:
s eik
(<*s e k- io),
s eikis
(<*s e k- ios)
und
bdl as
:
bdl u
/
bal u
(<*bdl - io),
bdl us
/
bal us
(<*bdl - ios).
Die
Akzen u-
ie ung
diese
Endungen
is
analog
de
Nomina i o men
des
Plu als
( gl.:
s eike
und
bal e).
AuSe dem
konn en
zu
Fes igung
des
Endungsakzen s
die
homonymen
Fexionen
bei agen,
gl.
in
diesen
Munda en
die
iden ischen
Ins umen alis o men
de
Maskulina
und
Feminina
in
Singula
bdl u
/
bal &
und
bdl u
/
bal u
sowie
den
da i
Sing.
de
6-s ammigen
Subs en i e
des
mannlichen
Geschlech s
ilku
und
den
Ins umen alis
Sing.
ilku.
D i ens,
die
Akzen uie ung
de
Akkusa i o men
des
Plu als
de
Subs an i e
mu8 e
du ch
die
in
diesen
Munda en
noch
lebendigen
Fo -
men
de
Nomina
Collec i a
beein lu8
wo den
sein.
Als
die
Nomina
Collec i a
au
-ai
zum
Fak um
des
Sp achgeb auchs
wu den,
ielen
sie
ollig
mi
dem:Plu al
de
o-s ammigen
Subs an i e
zusammen.
Es
is
galaubwu dig,
da®
die
Endungsakzen uie ung
des
Plu als
eine
Einwi kung
au
den
Silben
Akzen
des
S ammes
de
Singula o men
aus iben
konn e,
gl.:
Sing.
ddik as
:
Pl.
ddik a :
Nom.
Koll.
Pl.
dazk ai
—>
Sing.
da k as
da k us
da k us
In
den
s dauks ai ischen
Munda en
konn e
also
die
uni icie e
”s a ke”
Posi-
ion
de
Endung
des
Ins umen als
Sing.
und
des
Akkusa i s
Pl.
on
diach onis-
che
Sich
he
o wiegend
on
mo phologischen
Bedingungen,
wenige
abe
on
den
phone ischen
bes imm
sein.
155