Daiktavardžių kamienų mišimas „Knygoje nobažnystės“

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVI (1996) LIETUVIŲ KALBA: TYRĖJAI IR TYRIMAI Dalia JAKULYTĖ DAIKTAVARDŽIŲ KAMIENŲ MIŠIMAS "KNYGOJE NOBAŽNYSTĖS? Reformatų spaustuvė Kėdainiuose 1653 m. išspausdino tris kalvinų tiky- bines knygas su vienu bendru tituliniu lapu "Knyga nobažnystės krikščioniš- kos"!. Tai Gžegožo iš Žarnoveco "Suma evangelijų", iš lenkų kalbos išversta dviejų Kėdainių reformatų teologų (S. Minvydo ir J. Bozimovskio), taip pat | jų parengtos "Maldos krikščioniškos". Be to, KN dar yra giesmynas [10]. A. Jakulis yra sudaręs "Sumos evangelijų", ”Pasijos”, "Maldų krikščioniškų" ir "Katekizmo", H. Siaurukiené — giesmyno žodžių registrus [5, 6, 7, 8, 9]. | KN kalba nebuvo išsamiau tyrinėta; apie ja yra like keletas A. Jakulio straipsnių (kai kurių tik rankraščiai). Manoma, kad KN parašyta vidurio į aukštaičių tarme. A. Jakulis bandė nustatyti net puslapius, kurie rašyti skir-- tingų autorių, bet čia jis rėmėsi daugiausia įvardžių, jungtukų, dalelyčių ra- šyba[1, 2, 3, 4]. Šiame straipsnyje analizuojami daiktavardžių kamienai, jų vartojimas, tarpusavio santykiai. Medžiaga rinkta iš minėtų A. Jakulio ir Hi Siaurukienės registrų, daiktavardžiai sugrupuoti pagal kamienus, apzvelgia- mos įvairių kamienų linksnių formos. Ę Kiekviena tarmė, kiekvienas rašytinis kalbos paminklas yra svarbūs salti- niai kalbiniams tyrinėjimams, nes kiekviename iš jų atsispindi kitokia padėtis. Vienų, "silpnesniųjų", kamienų daiktavardžiai nyksta, pereina į kitus, "stip- resniuosius”. Šiuo atžvilgiu įdomesni "silpnesnieji", t.y. 4, u, įuir priebalsinių kamienų daiktavardžiai. : Silpniausiai išsilaikę priebalsiniai kamienai. Jie nyksta pereidami pirmia 1- sia į i kamieną, o šis savo ruožtu — į fo ir 3a kamienus. Šiuo metu priebalsinių kamienų formas geriausiai yra išlaikę n ir r kamienų daiktavardžiai, silpniau — s kamieno. KN tokių daiktavardžių yra rasta 15: 10 n-kamieniy (akmuo“, augmuo, geluo, liemuo, piemuo, pjūmuo, ruduo, sėmuo, vanduo, šuo), 3 r-ka- 1 »KNIGA Nobazniftes krikščioni[zkos | Ant garbos Diewuy TRAYCEY Szw n toy Wienatijam: Ant wartoima BaZnicioms dides Kunigiftes Lietuvos ifduotd. KIEDAYNISE, DRVKAWOIA IOCHIMAS IVRGIS RHETAS, Meatu Pona, 1653 (toliau — KN). : i 2 Pavyzdžiai pateikiami rekonstruoti. 120 mieniai (duktė, moté®, sesuo) ir 2 s-kamieniai (debesis*, mėnuo) (žr. lentelę Nr. 1). Dauguma jų neturi pakankamai formų, iš kurių galima nustatyti kamieną (pvz., daiktavardžio augmuo užfiksuota tik viena forma). Specifinės priebal- sinių kamienų formos sudaro tik 38,7% visų užfiksuotų formų. Daugiausia priebalsinio kamieno formų yra išlaikę r-kamieniai daiktavardžiai. Mažiau — s-kamieniai ir n-kamieniai. Specifinės priebalsinių kamienų formos užfiksuo- tos tik penkiuose linksniuose (vns. vard., kilm., dgs. vard., kilm., inag.). Į io kamieną labiausiai linkę pereiti s-kamieniai daiktavardžiai (22% užfiksuotų - formų — į0-kamienės), šiek tiek mažiau n-kamieniai (19% ). Tik r-kamieniai daiktavardžiai visai neturi za-kamieniy formų. Vien priebalsinio kamieno uz- fiksuotos tik vienaskaitos vardininko formos. Galima kaibeti tik apie tris daiktavardžius, kurių visos užfiksuotos formos — priebalsinio kamieno: augmuo (užfiksuotas tik vns. gal. augmenįą), geluo (tik vns. vard.) ir ruduo (tik vns. vard. ir gal. formos). — Bešių, KN rasti keli i-kamieniai daiktavardžiai, kurie šalia i-kamieniy formų daugiskaitos kilmininke turi galūnę -ų po kieto priebalsio (dantis, dešimtis, durys, krūtis, naktis, priežastis). Priebalsinio kamieno formų reikė- tų laukti ir daugiskaitos aliatyve, tačiau užfiksuota tik forma ausiump. Daiktavardžio žmogus vyraujanti vienaskaitos vardininko forma — u-ka- mienė (97x); 4 kartus pavartota forma žmuo laikytina priebalsine, tačiau ne visai aišku, kaip traktuoti 2 kartus pavartotą formą žmogs (ši forma užfik- suota tik giesmyne, tad galėjo būti sutrumpinta siekiant reikiamo skiemenų skaičiaus eilutėje). Visuose kituose linksniuose vartojama u-kamienė fieksija. Gausiausias ir geriau išlikęs yra 1 kamienas (žr. lentelę Nr. 2). Iš 88 leksemų vien i-kamienes formas turi 38 lietuviški žodžiai ir 19 skolinių, t.y. daugiau kaip pusė. Geriausiai iš "silpnųjų" kamienų išsilaikęs u kamienas — visos formos u- kamienės. Kelia abejonių tik tokios formos kaip vns. vard. žmogs, vns. ades. sūnump', sūnumpi, sūniep, vns. ines. dangie (pastarosios dvi galėtų būti ir o-kamienes). | Gana neblogai išlikusios ju-kamienés vienaskaitos formos. Tik du daik- tavardžiai turi 10-kamienių formų (vns. kilm. aukstiejo, in. mesijošiu). Daugiskaita beveik ištisai perėjusi į 20 kamieną. Bet ir čia vartojamos ke- lios iu-kamienės formos: dgs. vard. neprietelius (2x) ir dgs. in. kryžiums (1x). Užfiksuota viena daiktavardžio ūglius ir keturios daiktavardžio karalius u-kamienės formos: vns. aliat. ūglausp, vns. kilm. karalaus, gal. karalų, in. 9 Daiktavardis motė, regis, yra išsišakojęs į dvi leksemas: motė, motės ir mo- teris, moteries. KN užfiksuotos tik kelios é-kamienes formos: vienaskaitos kilmininko forma motės (šalia moters ir moteries, visos po vieną kartą) ir galininko forma motę (užfiksuota du kartus). Visas kitas formas galima laikyti priebalsinio kamieno. suo Forma debesis atstatoma sąlygiškai, nes KN vienaskaitos vardininkas neužfik- Pvz.: Nori idant... ing ij tikietumim... dtmindami juog Diewds eft Tewu mulų / Sunump [avo / kuri mums už Prietelu dmžiną dawe...KN 21411. 121 karalum ir šauksm. karalad®. Iš stipriųjų kamienų įdomesnis € kamienas. Yra užfiksuoti keli kamienų mišimo atvejai dėl daugumos linksnių formų sutapimo (pvz., €- ir a-kamie- nės formos žodžių, kurių kamienas baigiasi priebalsiu I: meilė || meila, našlė || nasla, sėkla || sėklė). Tiesa, čia susipynę du dalykai: kamienų mišimas (paradigminis) ir gretu- tinės įvairių kamienų formos (su savo paradigmomis). KN užfiksuota gana daug daiktavardžių, turinčių gretutinių formų: i, įoir € kam.: pavietris || pavietrė iir € kam.: pramonis || pramonė čir a: bagotystė || bagotysta, neviernystė || neviernysta, bendrystė || bend- rysta, garbė || garba, pagalbė || pagalba, palaimė || palaima čir o: didumė || didumas, moteriškė || moteriškas eir 10: kalinė || kalinys "kalėjimas", ragotinė || ragotinis iir o: pagonis || pagonas du ir ga: rotusius || rotusia | | oir ū: evangelistas || evangelista ir kt. Kelių kamienų formas, atsiradusias dėl skirtingos adaptacijos, dažnai turi skoliniai. Tačiau gana daug ir lietuviškų žodžių turi sunkiai paaiškinamas gretimines kelių kamienų formas (amžis || amžius, pavyda || pavydas, giluma į || gilumas). Tiesa, dauguma jų yra abstraktai. Konkrečios reikšmės žodžių, turinčių gretimines skirtingų kamienų formas, nedaug, ir ne visų jų formos aiškiai paliudytos. Tačiau, pavyzdžiui, ir e-kamieniy daiktavardžių su ka- miengaliu [ paradigmos įvairovė leidžia manyti, kad KN nėra parašyta viena | konkrečia tarme. Taip galima būtų paaiškinti ir kelių kamienų leksemas, — bet tai jau tolimesnių tyrinėjimų tema. ; 6 KN jos rašomos su kietu {, pvz. uglau I, Karalaus. 122 lentelė Nr. 17 LINKSNIS KAMIENAS | PRIEB.K. t KAM. 10 KAM. | FORMOS |FORMOS |FORMOS VIENASKAITA n 31 Vardininkas T 8 Ss 5 n 12 14 Kilmininkas T 3 1 s 4 n 5 Naudininkas T (1) (1) 8 1 Galininkas n (16) (16) r (2) (2) Įnagininkas n 8 9 Inesyvas n (3) (3) 8 (1) (1) Aliatyvas n 2 Šauksmininkas Er 1 (? —dukte) DAUGISKAITA n 9 3 Vardininkas r 2 S 1 " Lentelése pateiktas įvairių kamienų formų skaičius. Pirmoje lentelėje — mn, rir s kamienų daiktavardžių formos. Antroje — i kamieno daiktavardžių (i-kamieniais aikomi visi daiktavardžiai, vns. kilm. turintys bent vieną kartą užfiksuotą galūnę -tes, išskyrus minėtus n, r ir s kamienus). Jei kelių kamienų formos sutampa, jų skaičius pateiktas skliausteliuose visų kamienų grafose. 123 lentelės Nr. 1 tęsinys LINKSNIS KAMIENAS |PRIEB.K. 1 KAM. 10 KAM. FORMOS |FORMOS |FORMOS n 9 (7) (7) Kilmininkas T 3 s 3 Naudininkas n 6 n (8) (8) 1 Galininkas T (2) (2) 8 (4) (4) n 1 5 Įnagininkas T 1 2 Ss 1 Inesyvas $s 2 Aliatyvas n 1 Sauksmininkas r 1 lentelė Nr. 2 LINKSNIS 1 pr. 1a 10 č Au o ū kam. kam. |kam. | kam. |kam. |kam. |kam. |kam. VIENASKAITA Vardininkas (189) 42 4 (189) Kilmininkas 403 111(7— | 2 18 1 1 širdes) Naudininkas 16 5 Galininkas (317) 5 (317) 2 1 1 Įnagininkas 31 99 4 124 lentelės Nr. 2 tęsinys Jai [Š4 w 4 an -T 0 LINKSNIS 1 pr. ia 20 2 Au o a kam. kam. kam kam. |kam. kam. |kam. | kam. Inesyvas 99 1 Ihatyvas 39 Aliatyvas 8 Sauksmininkas | 30, 7— kriks- = |smerti čio- (1) ne (1) DAUGISKAITA Vardininkas 99 2 2 Kilmininkas (207) 18 (207) |(207) 1 Naudininkas 9 2 2 2 1 Galininkas 197 1 3 4 Įnagininkas 46 1 1 4 1 Inesyvas 39 2 Iliatyvas 9 Aliatyvas (6) (6) 1 DVISKAITA Vardininkas 22 Galininkas 4 Įnagininkas 3 LITERATŪRA .Jakulis A. 1860 m. katekizmas ir "Knyga nobažnystės" Baltistica 7(1), 1971, 87-—99, -Jakulis A. "Sumos evangelijų" ir "Maldų krikščioniškų“ autorystės klausimu. — Baltistica 18(2), 1982, 173—178. -Jakulis A. Galiniai -o ir -eir įvardžiai mano, tavo, savo ”Sumoje evangelijų" ir ”Maldose krikščioniškose" (rankraštis), Klaipėda, 1984. -Jakulis A.”Sumos evangelijų" ir "Maldų krikščioniškų“ ryšiai su ankstesniais lietuviškais raštais. — Kalbotyra 35(1), 1984, 31—41. -Jakulis A. "Knygos nobažnystės" leksika 1, Klaipėda, 1995. -Jakulis A. "Maldų krikščioniškų" leksika (rankraštis), Klaipėda, 1984. «Jakulis A. "Katekizmo" leksika (rankraštis), Klaipėda. 125 kulis A.”Pasijos” leksika (rankraštis), Klaipėda, 1984. aurukienė H. Giesmyno leksika (rankraštis), Klaipėda, 1984. | 1 3a i adimirovas L. Knygos istorija, V., 1979, 478 —480. ! 8. 9. 5 10. V MIXING OF NOUN STEMS IN "KNYGA NOBAZNYSTES” Summary A. Jakulis had been started examining the language of the book ” Knyga nobaz- nystes” (KN), issued in 1653. He paid most attention to the question of authorship, using the writing of pronouns, conjunctions, particles as a base. In this article the nouns of the KN are examined: their stems, usage, interrelations, mixing tendencies. The variety of the paradigms of the nouns allows us to suppose that KN was not written in one certain dialect. at Ln JB vei RT Fo T aii 126 | |